Civilinė byla Nr. 2A-1569-395/2011
(Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09135-2010-2)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Ulejevienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1;99.5;121.18;121.21;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant atsakovui R. S., atsakovo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo DNSB „Ievos kalnas“ ir atsakovo R. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-238-151/2011 pagal ieškovo DNSB „Ievos kalnas“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo R. S. 9728,45 Lt skolos, 291,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitas bendrijos turėtas išlaidas, ryšium su ieškinio pareiškimu ir bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad atsakovas nuosavybės teisėmis valdo 89,92 m. ploto gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Šio namo gyventojai, siekdami, kad būtų valdoma ir tvarkoma bendroji nuosavybė, t. y. prižiūrimas, saugomas gyvenamasis namas, inžineriniai tinklai, tvarkoma aplinka, sudaromos ir vykdomos sutartys su komunalinėmis tarnybomis ir kt., yra įkūrę daugiabučio namo savininkų bendriją „Ievos kalnas“, kurios funkcijoms įgyvendinti yra išrinktas pirmininkas, iki 2005 m. buvo priimta etatinė buhalterė, nuo 2005 m. buhaltere paskirta bendrijos narė, kuri atleista nuo tikslinių įmokų. Pirmininkui mokamas mėnesinis minimalus darbo užmokestis, buhalterei iki 2005 m. buvo mokama 0,5 minimalaus darbo užmokesčio, nuo 2005 m. buhalterė atleista nuo tikslinių įmokų mokėjimo. R. S. savo lėšomis prisidėjo įrengiant namo kanalizaciją, automobilių stovėjimo aikšteles. Nuo 1999 m. R. S. jokių gyvenamojo namo ir teritorijos administravimo, tvarkymo išlaidų nemoka, visą mokesčių naštą palikdamas bendrijos nariams. LR Civilinio kodekso 4.82 str. 3d. įtvirtinta nuostata, kuri įpareigoja butų ir kitų patalpų savininkus apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. 1995m. vasario 21 d. LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 1 d. 5 p. numato, kad patalpų savininkai (bendraturčiai), nepriklausomai nuo to, ar jie yra ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.).
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo R. S. ieškovui DNSB „Ievos kalnas“ 5982,38 Lt skolos ir 620 Lt bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisti iš ieškovo atsakovui 772 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo 10 Lt ir iš ieškovo 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nurodė, kad 1999 m. birželio 14 d. buvo įkurtą DNSB „Ievos Kalnas" ir patvirtinti įstatai (b. l. 6, 85-93). Bendriją ir jos narius jungia keletas pastatų, kurie anksčiau buvo kaip vienas nekilnojamas turtinis vienetas - poilsio bazė. Atsakovas 2006 metais įsteigė kitą bendriją „Juodkrantė 10B“ (b. l. 123-128), todėl mano, kad jis nėra bendrijos narys ir neprivalo mokėti mokesčių. Taip pat atsakovas mano, kad neprivalo mokėti už detalaus plano paruošimą, tačiau teismui pateikė bendrijos paruoštą detalųjį planą, kurio pagrindu ketino trimis projektais atsidalinti žemę. Atsakovas pateikė, kad įregistravo atskirą bendrovę, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ši bendrija yra funkcionali. Steigiant bendriją manytina atsakovas norėjo atsidalinti žemę nuo bendrijos „Ievos kalnas", todėl ir buvo užsakyti net treji atidalijimo projektai, detaliojo plano pagrindu, todėl atsakovo aiškinimą, kad jis pats atliko detalaus plano ruošimą už 900 Lt teismas laikė nepagrįstu. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas pats savo veiksmais pripažino, kad veikė kaip bendrijos narys, nes aiškino, kad atvežė žvyrą, o ieškovas sudėjo trinkeles. Iš šalių paaiškinimų taip pat teismas nustatė, kad žemės sklypas yra bendras, nėra nustatyta nei žemės naudojimosi tvarka, nei atidalintas žemės sklypas, todėl visiškai nesvarbu ar atsakovas kaip savininkas ar kaip kitos bendrijos narys privalo bendrai tvarkyti žemės sklypą detalaus plano ribose ir mokėti mokesčius. Teismas sprendė, kad atsakovui, nors ir nesant bendrijos nariu, visi mokesčiai yra paskaičiuoti proporcingumo principu, numatytu CK 4.82 str. 3 d., todėl ieškinį tenkino 5982,38 Lt dalyje už 2000-2005 metus, t.y. iki bendrijos „Juodkrantė 10 B“ įsteigimo, o nuo bendrijos įsteigimo atsakovas neprivalo mokėti bendrijos išlaikymo išlaidų, tačiau, teismo nuomone, privalo mokėti žemės tvarkymo ir priežiūros mokesčius iki žemės atsidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovo likusią nesumokėtą 3746,07 Lt skolą už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2009 m. imtinai (iš viso 9728,45 Lt) bei bylinėjimosi ir kitas išlaidas, turėtas ryšium su ieškinio pateikimu: sumokėtą žyminį mokestį - 291,85 Lt, 56,20 Lt; kitas išlaidas - 923,34 Lt, (kurias sudaro VĮ Registrų centro pažyma - 38,00 Lt, pašto išlaidos - 11,64 Lt, rašomas popierius, tušas - 20,70 Lt, toneris - 199,00 Lt, kelionės išlaidos į teismą 2010 m. lapkričio 16 d., 2011 m. vasario 1 d. - 424 Lt, kelionės išlaidos 2011 m. balandžio 4 d. – 230 Lt). Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas keistinas dėl šių motyvų:
1. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo įsteigta bendrija yra funkcionuojanti. Apie tai, kad atsakovas 2006 m. įsteigė bendriją „Juodkrantė 10B" namo gyventojai ir bendrijos „Ievos kalnas“ nariai sužinojo tik gavę šaukimus į teismo posėdžius 2010 m. spalio 28 d. Teismo posėdžio metu teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ši bendrija, vienijanti tik 4 patalpų savininkus, realiai vykdė kokią nors veiklą, susijusią su pastato ir žemės sklypo, kuris nėra padalintas ar atidalintas, administravimu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad DNSB ,,Ievos kalnas" išlaidas pagrindžia rašytiniais įrodymais, išlaidos paskirstomos laikantis bendrijų įstatų ir civilinio kodekso reikalavimų, tačiau, nežiūrint į tai, teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 5982,38 Lt - visas išlaidas už 2000-2005 m. laikotarpį, t. y. iki bendrijos „Juodkrantė 10B“ įsteigimo. Neaišku, kodėl teismas 2006-2009 m. išlaidas įvardija „bendrijos išlaikymo išlaidomis“, nors išlaidos yra tos pačios, skiriasi tik sumos. Bendrijos pirmininkas, gaudamas tik minimalų darbo užmokestį, atlieka visus pastato ir sklypo administravimo bei priežiūros darbus. Išlaidoms apskaičiuoti ir jas paskirstyti, sumokėti mokesčius valstybei ir kt. funkcijoms yra būtinas buhalteris. DNSB „Ievos kalnas“ saugo, organizuoja teritorijos priežiūrą, tvarko įvairią pastato administravimo dokumentaciją tiek iki 2006 m., tiek iki dabar. R. S., nežiūrint į raginimus, nėra niekuo prie to prisidėjęs. Teismas sprendime konstatavo, kad R. S. „privalo mokėti žemės tvarkymo ir priežiūros mokesčius iki žemės atsidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo“, tačiau, nors žemės sklypas nėra atidalintas ir nenustatyta jo naudojimosi tvarka, nesilaikydamas savo konstatuotų aplinkybių, iš R. S. šių išlaidų nepriteisė.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai išsprendė bylą bei pažeidė CPK 177, 185 straipsnių nuostatas. Teismas netinkamai interpretavo šalių paaiškinimus, esą teritorija buvo tvarkoma bendrai, nes iš ieškovo pusės nuolatos buvo jaučiamas savivaliavimas ir jokio bendradarbiavimo. Iš tiesų atsakovas atvežė žvyro skaldą, už kurią 2000 m. spalio 12 d. buvo sumokėta 401,20 Lt (I t., b.l. 40), kartu su kitu korpuso 2k2p gyventoju išrovė kieme esančius krūmus, nukasė viršutinį žemės sluoksnį ir supylę skaldą paruošė pagrindą keturių vietų automobilių stovėjimo aikštelei. Ant minėto pagrindo ieškovas savavališkai sudėjo trinkeles ir iš pradžių net neleido naudotis minėta automobilių stovėjimo aikštele. Tik po ilgų derybų buvo leista išsipirkti savo automobiliams vietas, sumokant po 2300 Lt už trinkeles (I t., b. l. 43).
Teismo išvada, kad „atsakovas pats savo veiksmais pripažino, kad veikė kaip bendrijos narys, nes aiškino, kad atvežė žvyrą, o ieškovas sudėjo trinkeles“, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais ar šalių paaiškinimais. Atsakovas neteigė, kad jautėsi bendrijos nariu, priešingai - viso bylinėjimosi metu reiškė poziciją, kad niekada savęs nelaikė bendrijos nariu. Teismas nevertino byloje pateikto 2000 m. rugpjūčio 28 d. prašymo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Neringos m. žemėtvarkos skyriui, kuriame korpuso 2k2p patalpų savininkai (tame tarpe ir atsakovas) nurodė nelaikantys savęs DNSB „Ievos kalnas" nariais (I t., b.l. 142). Tą patį atsakovas teigė ir 2011-04-04 teismo posėdžio metu. Minėtą aplinkybę patvirtino ir 2000 metais patvirtintas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas, galiojęs iki 2007 metų.
Atsakovas teismui yra pateikęs dokumentus, patvirtinančius tai, kad yra mokėjęs už įvairias pastato lK2p korpuso 2k2p ir teritorijos tvarkymo išlaidas, kurių DNSB „Ievos kalnas“ atsakovui nepadengė. Pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų netyrė ir dėl jų sprendime nepasisakė.
2. Teismas neįvertino, kad ieškovas galimai pateikė neteisingus duomenis, pagal kuriuos yra skaičiuojamos vienam savininkui tenkančios išlaidos. Ieškovas nurodė, kad bendras gyventojų turimas plotas pagal pridedamą 1999 m. gegužės 12 d. patalpų savininkų sąrašą - 1057,85 m2 (I t., b. l. 12), tačiau minėtame sąraše nėra pateikiamas bendras gyventojų turimas plotas, o bendrąjį patalpų plotą nurodo ieškovo pateikiamas, 2010 m. sausio 28 d. VĮ „Registrų centras“ išduotas, butų (patalpų) sąrašas pastate, kuriame nurodoma, kad pastato plotas - 1359,52 m2 (I t., b. l. 16).
3. Teismas nevertino byloje pateiktos 2000 m. gegužės 22 d. SP UAB „Neringos komunalininkas“ paslaugų sutarties (I t., b.l. 64), kurioje nurodoma, kad minėta sutartis yra neterminuota, o metinė DNSB „Ievos kalnas" tenkančių paslaugų teikimo suma - 407,81 Lt, nors ieškovas nurodė, kad už šiukšlių vežimo paslaugas 2000 m. sumokėjo 838,98 Lt (I t., b.l. 12). Iš ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros (III t., b.l. 184) matyti, jog iš tiesų ieškovas už 2000 metų šiukšlių išvežimą yra sumokėjęs 407,81 Lt, o minėtoji 838,98 Lt suma esą buvo sumokėta už 1999 metus (III t., b.l. 184), už kuriuos ieškovas nereiškia reikalavimo grąžinti skolą, nors ir šios 838,98 Lt sumos sumokėjimą pagrindžiančių rašytinių įrodymų nėra. Atsakovas pateikė sutartį su UAB „Neringos komunalininkas“ bei įrodymus, kad 2003 metais už šiukšlių išvežimą sumokėjo 248,84 Lt (I t., b.l. 131, II t, b.l. 33), tačiau minėtų įrodymų teismas neįvertino.
Byloje pateiktas UAB Korporacija „Matininkai" pranešimas (I t., b.l. 46) patvirtina, kad atsakovas sumokėjo 900 Lt už dviejų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo ir vieno žemės sklypo padalinimo plano atlikimo variantus. Teismo išaiškinimas, kad šių išlaidų nereikia vertinti, nes jos buvo skirtos tenkinti korpuso 2k2p gyventojų interesą atidalinti žemės sklypą, neatitinka tikrovės, kadangi minėtu žemės sklypo padalinimu buvo suinteresuotas ir ieškovas. Šią aplinkybę pagrindžia jo paties pateiktas rašytinis įrodymas - UAB Korporacijos „Matininkai" PVM sąskaita-faktūra (II t., b.l. 157). Be to, ieškovo pridedami įrodymai verčia abejoti, ar iš tiesų 2000-2003 metais bendrija mokėjo buhalterei bei pirmininkui atlyginimą oficialiai. Taip pat teismas netyrė atsakovo pateiktų įrodymų apie tai, jog ieškovas nėra toks pastato administratorius, kuris turėtų teisę gauti atlyginimą už teikiamas paslaugas, kadangi administruoja pastatą netinkamai. Tai patvirtina atsakovo pateiktas teismui 2010-08-02 LR Generalinės prokuratūros atsakymas (t.1, b.l. 134).
Taip pat atsakovas nesutiko su ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kadangi jos yra nepagrįstai didelės, tačiau teismas šiuo aspektu nepasisakė.
4. Teismas sprendime nurodė, kad „ieškovo atstovas pateikė dokumentus, kurie įrodo skolos buvimą“ ir priėmė CPK 185 str. pažeidžiantį sprendimą, neįvertindamas ieškovo pateiktų įrodymų patikimumo. Atsakovas bylinėjimosi metu ne kartą atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovas pateikia vis skirtingai paskaičiuotas bendrijos patirtas išlaidas, kas verčia abejoti jų patikimumu. Atsakovas byloje pateikė 2005-06-22 ieškovo atsiųstą pranešimą apie bendrijos patirtas išlaidas (I t., b.l. 131), kuriame nurodyta, kad 2002 m. ieškovas esą sumokėjo 609,62 Lt už šiukšlių išvežimą, už žemės matavimus -1748,63 Lt. Tuo tarpu prie ieškinio pridėtoje išlaidų lentelėje nurodyta, kad 2002 m. ieškovas sumokėjo 578,52 Lt už šiukšlių išvežimą, už žemės matavimus - 1548,63 Lt (I t., b.l. 12). Taip pat ieškovas yra pateikęs trejas skirtingas sumas, kurias atsakovas privalėtų sumokėti už 2009 metus. 2009-06-24 rašte nurodyta skolos suma - 942,71 Lt (I t., b.l. 132), 2010-01-25 raštu -jau 1095,31 Lt (I t., b.l. 24), o prie ieškinio pridėtoje išlaidų lentelėje - 1075,44 Lt (I t., b.l. 12). Taip pat, ieškovo pateikti netinkami įrodymai apie skolos susidarymą, kadangi pridėtuose dokumentuose atlikti taisymai, kurie nėra tinkamai bendrijos pirmininko aptarti (ištaisytos sumos korektoriumi), todėl minėtų įrodymų teismas turėjo nevertinti. Be to, ieškovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė sąskaitų atlyginimams, kanceliarinėms išlaidoms ir šiukšlių išvežimui suvestines, tačiau nepateikė sąskaitų suvestinių dėl žoliapjovės ir degalų bei žemės matavimų.
5. Teismas neatsižvelgė į atsakovo atstovės pareiškimą 2011-04-04 posėdžio metu įtraukti į bylą atsakovo sutuoktinę J. S., kuri yra 89.92 kv. m. ploto patalpų, dėl kurių neva susidarė skola ieškovui, bendrasavininkė, nes minėtos patalpos buvo įgytos santuokos metu. Tokiu būdu teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo šį apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. R. S. be bendrijos narių sutikimo ir leidimo, nesuderinęs su savivaldybe, savavališkai buldozeriu išrausė ir sudarkė teritoriją, atvežė skaldos ir paliko. Dėl to bendrijos pirmininkas turėjo aiškintis Neringos miesto savivaldybėje ir skubiai tvarkyti jo veiklos padarinius. Jokių aikštelių R. S. išpirkti nebuvo leista, R. S. savo nuožiūra pervedė į bendrijos „Ievos kalnas" sąskaitą pinigus, taip apmokėdamas dalį aikštelių įrengimo išlaidų. Bendrija leido R. S., kaip ir kitiems namo gyventojams, naudotis DSNB „Ievos kalnas" narių lėšomis įrengtomis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Bendrija apmokėti už aikštelių įrengimą R. S. ieškinio nepareiškė ir R. S. apmokėti pinigai už aikštelių įrengimą nieko bendro su DSNB „Ievos kalnas" pareikštu civiliniu ieškiniu neturi.
2. Ieškovo nuomone, ginčijamas teismo sprendimo teiginys, jog atsakovas savo veiksmais pripažino, kad veikė kaip bendrijos narys, jokios juridinės reikšmės neturi, nes pagal CK 4.82 str. 3 d. bei DNSB savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 1 d. 5 p. nuostatas, nepriklausomai, ar patalpų savininkas yra, ar nėra DNSB narys, jis privalo prisidėti prie bendrų pastato ir jo teritorijos priežiūros bei kitų pastato administravimo išlaidų. R. S. rekonstravo savo asmenines patalpas, dengė stogą, todėl turėjo visokių išlaidų, tačiau jos neturi nieko bendro su pastato ir teritorijos administravimo išlaidomis, dėl jų atlyginimo atsakovas niekada į bendriją „Ievos kalnas" nesikreipė. Visos ieškovo turėtos išlaidos yra pagrįstos teismui pateiktais dokumentais, be to, atsakovas turėjo galimybę susipažinti ir su dokumentų originalais, tačiau tokio pageidavimo neišreiškė. Pagal bendrijos narių susirinkimo nutarimą, gyventojai metų pradžioje moka planuojamas išlaidas. Galutinis balansas suvedamas metų pabaigoje, todėl ir skiriasi pranešimuose nurodomos planuojamos administravimo išlaidos ir galutinis balansas, nes bendrija jokio lėšų rezervo neturi ir daryti išlaidas, o po to tik reikalauti jas padengti nėra galimybės. Iš atsakovo ieškovas reikalauja padengti tik realiai turėtas išlaidas, nes avansinių mokėjimų jis nemokėjo.
3. Dėl išlaidų pagal 2000 m. gegužės 25 d. mokestinį pavedimą pagal sąskaitas Nr. 738943 ir Nr. 7368944 ieškovas nurodo, kad šios sąskaitos buvo išrašytos 2000 m., tačiau jos buvo pateiktos apmokėti už 1999 metų sezoną. Tai matosi iš teismui pateiktų sąskaitų. Kadangi šios sąskaitos buvo apmokėtos 2000 metais, jos pateko į 2000 metų išlaidas. Dėl šiukšlių išvežimo išlaidų 2003 m. atsakovas teigia, jog buvo vasaros laikotarpiui sudaręs sutartį su komunalininkais, tačiau teismo posėdžio metu pats pripažino, kad 2003 m. rugsėjo - spalio ir kt. mėnesiais jis dengė stogą, buvo pasisamdęs darbininkų ir visas buitines ir statybines šiukšles krovė į DSNB „Ievos kalnas“ konteinerius. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad jis privalo dalį šiukšlių išvežimo išlaidų apmokėti.
4. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas privalėjo savo lėšomis apmokėti 900 Lt už žemės sklypo padalinimo projektą, nes jį atsakovas užsakė savo iniciatyva. Ieškovas R. S. daryti tokį projektą neįgaliojo ir dalintis žemę prie daugiabučio namo nesutiko. Nors atsakovas teigia, jog pastatas yra blogai administruojamas, tačiau bendrijos nariai pastato administravimu yra visiškai patenkinti, pirmininko darbą vertina gerai, daugelį metų renka jį bendrijos pirmininku. Apskaičiuodama patalpų plotą, bendrija rėmėsi Registrų centro pateiktomis pažymomis. Dėl priteistų teismo išlaidų ieškovas pasisakė savo apeliaciniame skunde ir mano, kad jos DSNB „Ievos kainas" priteistos per mažos. Atsakovo teiginys, jog teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes į bylą nebuvo įtraukta J. S., yra nepagrįstas, nes atsakovo žmonos teisės šiuo sprendimu niekuo nėra pažeidžiamos.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovo teiginys, kad apie tai, jog atsakovas 2006 metais įsteigė bendriją „Juodkrantė 10B" namo gyventojai ir bendrijos „Ievos kalnas“ nariai sužinojo tik gavę šaukimus į teismo posėdžius 2010-10-28, neatitinka tikrovės, kadangi 2010 m. vasario 1 d. atsakovas DNSB „Juodkrantė 10B“ vardu oficialiai kreipėsi į ieškovą dėl žemės padalinimo tarp DNSB „Juodkrantė 10B" ir DNSB „Ievos kalnas“. Be to, pats ieškovas yra pateikęs raštą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, kuriame bendrijos pirmininkas A. V. teigia, kad apie DNSB „Juodkrantė 10B" žinojo jau nuo 2009 m. lapkričio - gruodžio mėn.
2. DNSB „Juodkrantė 10B“ administravo žemės sklypą: atsakovas atvežė žvyro skaldą, už kurią 2000 m. spalio 12 d. buvo sumokėta 401,20 Lt (I t., b.l. 40), kartu su kitu korpuso 2k2p gyventoju L. G. išrovė kieme esančius krūmus, nukasė viršutinį žemės sluoksnį ir supylęs skaldą paruošė pagrindą keturių vietų automobilių stovėjimo aikštelei. Be to, pats ieškovas žino, kad korpuso 2k2p gyventojai, perdengė korpuso stogą, keitė lietvamzdžius ir latakus, nutiesė vamzdynus, kad gauti vandenį tiesiai iš vandentiekio, išklojo trinkelėmis privažiavimą prie korpuso.
DNSB „Juodkrantė 10B“ buvo įkurta tam, kad apsiginti nuo ieškovo savivaliavimo, kuris pasireiškė tiek įsipjovimu į korpuso 2k2p stogą, tiek savavališku pasinaudojimu korpuso 2k2p patiestu žvyro skaldos pagrindu automobilių stovėjimo aikštelei ir draudimu minėta aikštele naudotis. Be to, pirmą kartą apie tai, kad ieškovas reikalauja sumokėti skolą, kurios pagrįstumu atsakovas abejoja, jis sužinojo tik 2009 metais. Gavęs ieškovo reikalavimą sumokėti skolą, atsakovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydamas ištirti minėtą reketo atvejį. Taigi, ieškovas melagingai teigia, jau 2005-2006 m. intensyviai reikalavęs padengti įsiskolinimus bei nepateikia jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį.
3. Teismas teisingai vadovavosi viešojo registro duomenimis, kol DNSB „Juodkrantė 10B" nėra pripažinta neteisėtai įsteigta, tol ji yra veikianti. Tai, jog bendrija neturi buhalterio, o pirmininkas pareigas eina visuomeniniais pagrindais, nepatvirtina jos nefunkcionavimo. 2010 m. sausio 9 d. atsakovas yra pateikęs prašymą Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atleisti nuo mokesčių deklaracijos pateikimo, kadangi bendrija 2009 m. nevykdė komercinės veiklos, tačiau ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad bendrija komercinės veiklos nevykdys ateityje.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
LR CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, tinkamai šalimas paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovas DNSB „Ievos kalnas“ su ieškiniu į teismą kreipėsi prašydamas priteisti iš atsakovo R. S. 9728,45 Lt skolos, susidariusios dėl bendrąja nuosavybės teise valdomoje gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas R. S. už nuosavybės teisę valdomų 89,92 kv. m. ploto gyvenamųjų patalpų bendrojo pobūdžio priežiūros išlaidas, t. y. teritorijos tvarkymo ir apsaugos paslaugas, inžinierinių tinklų priežiūrą bei komunalinių įstaigų atliekamas paslaugas, ieškovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Ievos kalnas“ nuo 1999 m. nemoka, ieškovas prašė iš atsakovo priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimą CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu.
Tai, kad atsakovas kartu su gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkais už teikiamas bendro pobūdžio nuosavybės priežiūros ir aptarnavimo paslaugas yra sumokėjęs dalį komunalinių mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų laikotarpyje nuo 2000 m. iki 2009 m., patvirtina ieškovo pateiktos išlaidų suvestinės duomenys (t.1, b. l. 12) bei ieškovo sutarčių su paslaugų tiekėjais ir jų įkainių duomenys (t.1, b. l. 43, 44-45, 64, 66, t.2, b. l. 13-27). Todėl pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai priteisė ieškovui 5982,38 Lt dydžio įsiskolinimą iš atsakovo R. S., kaip iš bendrosios dalinės nuosavybės turėtojo ginčo namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), proporcingai jo nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų ir kitų patalpų daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Esant šioms aplinkybėms – akivaizdu, jog apeliacinių skundų teiginiai dėl netinkamo materialinės teisės taikymo ir aiškinimo šioje dalyje yra nepagrįsti. Tokia teisėjų kolegijos išvada darytina todėl, kad byloje esanti medžiaga, o būtent juridinių asmenų registro pažymėjimo duomenys (t.1, b. l. 123), Daugiabučio namų savininkų bendrijos „Juodkrantė 10B“ įstatai (t.1, b. l.124-128) ir komunalinių mokesčių mokėjimo duomenys nuo 2006 metų patvirtina teismo išvadą, kad įsisteigus naujai atsakovo vadovaujamai DNSB “Juodkrantė 10B“, kaip juridiniam asmeniui, pastaroji bendrija savarankiškai mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, susijusius su bendrijos butų savininkų turto išlaikymu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinus, kad būtent dėl šios aplinkybės teismas sprendė, jog atsakovui, o ne naujai įsteigtam juridiniam asmeniui po 2006 m. nepagrįstai reiškiamas ieškinio reikalavimas dėl 3746,07 Lt įsiskolinimo dalies už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2009 m. priteisimo, ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Tuo pačiu pažymėtina, kad nėra pagrindo tenkinti bei pripažinti pagrįstais ir atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl to, jog teismas netinkamai įvertino ieškovo DNSB pateiktus turėtų išlaidų tvarkant gyvenamojo namo teritoriją bei apmokant kitas bendraturčių paslaugas dokumentus už ginčo laikotarpį, nes vien ta aplinkybė, kad ieškovas nereiškia reikalavimų DNSB „Juodkrantė 10B“ dar nereiškia ieškovo nurodomų išlaidų nebuvimo. Šią teisėjų kolegijos išvadą tik patvirtina tai, jog bylos medžiagoje nesant kitų duomenų ginčo atveju apie šiukšlių išvežimo, teritorijos tvarkymo tiekiamų paslaugų apmokėjimą ir administravimo išlaidas, prižiūrint gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas pagrįstai iš dalies patenkino ieškinį iš dalies (CK 4.83 straipsnio 3 d., 4.240 straipsnis). Nesant kitų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad ginčo atveju atsakovas nesinaudojo ieškovo teikiamomis paslaugomis ir savo, kaip bendraturčio komunalinių išlaidų bei teritorijos priežiūros bei įrengimo paslaugų apmokėjimą realizavo savo lėšomis nepriklausomai nuo ieškovo, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, priimdamas skundžiamą sprendimą, CPK 178-185 straipsnių nuostatų nepažeidė. Įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad atsakovo R. S. pateikti duomenys dėl teritorijos tvarkymo išlaidų, kurių ieškovas DNSB „Ievos kalnas“ nepadengė, sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovas iš atsakovo už 2000-2005 laikotarpiu apmokėtas paslaugas ir bendro turto priežiūrą įsiskolinimo reikalauja pagrįstai. Šią teismo išvadą patvirtina tai, jog CK nurodyta bendrosios dalinės nuosavybės savininko pareiga padengti bendrojo naudojimo patalpų ir kito turto priežiūros paslaugas, kurias privalo atlyginti šių patalpų savininkai neįsteigę bendrijos, o jas jiems teikia, kaip ir ginčo atveju bendrojo naudojimo objektų administratorius, t. y. ieškovas (CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Esant išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas reglamentuojančias bendraturčių prievolių vykdymą išlaikant ir disponuojant šį turtą, t. y. CK 4.84-4.86 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinių skundų argumentai dėl netinkamo aukščiau nurodytų normų pritaikymo laikytini nepagrįstais.
Nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo ir atsakovo R. S. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog teismas 2011-04-04 teismo posėdžio metu atsakovo prašymu, neįraukdamas byloje dalyvaujančiu asmeniu atsakovės J. S., savo sprendimu nusprendė dėl jos teisų ir pareigų, nes ginčo atveju, atsakovo, kaip ir kitų bendraturčių prievolės vientisumui aplinkybė, kuris iš sutuoktinių yra DNSB narys, kaip ir tai kurio iš jų vardu įregistruotas butas su pagalbinėmis patalpomis, neturi reikšmės (t. 1, b. l. 13-15; 16-20; 138-139; 144-147). Tuo pačiu kolegija, netenkindama šalių apeliacinių skundų, pažymi, jog kiti apeliacinių skundų argumentai, liečiantys netikslų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą, DNSB „Juodkrantė 10B“ funkcionavimą, kaip ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detalaus plano sudarymo bei šioje ginčo valdoje esančio daugiabučio gyvenamojo namo ploto paskaičiavimą yra teisiškai nereikšmingi, todėl detaliau nenagrinėtini.
Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistu, o šalių apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3269 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Albinas Čeplinskas
Kolegijos teisėjai Arūnas Rudzinskas
Algirdas Remeika