Civilinė byla Nr. e2A-599-661/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07407-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.16.5; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AJ šokoladas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AJ šokoladas“ dėl priverstinio iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų bei skolos, delspinigių, periodinių baudų už naudojimąsi patalpomis be sutarties, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AJ šokoladas“ priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir mokėjimų įskaitymų pripažinimo neteisėtais bei neprotingai didelių netesybų (baudos) sumažinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ patikslintu ieškiniu prašė: priverstinai iškeldinti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „AJ šokoladas“ iš 185,15 m2 ploto maitinimo paskirties patalpų, esančių adresu Pilies g. 8, Vilniuje, pastato, kuriame yra patalpa, pažymėta plane 1B3p, pirmame aukšte (patalpų indeksai plane nuo 16-1 iki 16-7), ir rūsyje (patalpų indeksai plane nuo 16-8 iki 16-16), su jiems priklausančiais daiktais; priteisti ieškovei VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai” iš UAB „AJ šokoladas“ :1) 25 258,89 Eur skolos; 2) 2 303,63 Eur delspinigių; 3) 90 550,36 Eur baudos už naudojimąsi patalpomis be sutarties; 4) 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms atlyginti; 5) 11,75 procentų dydžio metines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) 1 935,85 Eur žyminį mokestį bei 1,16 Eur bankų komisinius mokesčius.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. spalio 28 d. ginčo šalys sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 17/2019/15 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo 185,15 m2 ploto maitinimo paskirties patalpas, kuriose veikia atsakovės valdoma Šokoladinė, kurioje teikiamos viešojo maitinimo paslaugos ir vykdoma prekyba. Nuomos sutarties Specialiosios dalies 1.1.11 p. atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už visas patalpas.
3. Atsakovė Nuomos sutartimi įsipareigojo nuomos mokestį už einamąjį kalendorinį mėnesį mokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, o sąskaitas už papildomas išlaidas už praėjusį kalendorinį mėnesį, apmokėti kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Laiku nesumokėjęs, nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos.
4. Atsakovė tinkamai sutartinių įsipareigojimų nevykdė, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą, ginčai buvo išspręsti šalims pasirašant taikos sutartis. Tačiau Nuomos sutartis ir vėliau nebuvo tinkamai vykdoma. 2022 m. spalio 6 d. raštu, atsakovei ir toliau nemokant, ieškovė pareikalavo sumokėti dar labiau padidėjusią už 2022 m. birželio – rugsėjo mėnesių laikotarpio nuomos mokesčio skolą pagal PVM sąskaitas faktūras, o jos nesumokėjus pranešė apie nuomos sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės ir patalpų grąžinimą 2022 m. spalio 24 d. Pagal Nuomos sutarties Bendrosios dalies 10.1.3 p. 2022 m. spalio 10 d. atsakovė raštu paprašė nutraukti Nuomos sutartį nuo 2023 m. sausio 10 d. ir atliko du 10 000,00 Eur dydžio mokėjimus. 2022 m. spalio 24 d. patalpų (turto) grąžinimo metu, atsakovė pareiškė, kad po tą rytą vykusios konsultacijos su savo advokatu sumokėjo dar 11 000,00 Eur, kaip dalį pradelstos 2022 m. birželio – rugsėjo mėnesių laikotarpio Nuomos mokesčio skolos, o kitą dalį sumokės vėliau, tuo tarpu patalpų neperduos ir neišsikraustys. 2022 m. lapkričio 21 d. raštu ieškovė atsakė, kad neprieštarauja nuomos mokesčio ir nutraukimo prieš terminą sąlygų peržiūrai, pasiūlė galimus pakeitimus, tačiau atsakovei ir toliau nemokant laiku ir tinkamai, pranešė, kad įskaitė gautus atsakovės mokėjimus bei visą užstatą su einamąja 3 8591,98 Eur skola nuomotojui pagal Nuomos sutartį bei pareikalavo sumokėti likusią skolą bei sumokėti po šio įskaitymo trūkstamą užstato dalį. 2023 m. sausio 10 d. suėjo 2022 m. spalio 10 d. atsakovės pranešimo terminas nutraukti Nuomos sutartį. 2023 m. sausio 17 d. raštu, atsakovei ir toliau nemokant laiku ir tinkamai, ieškovė pareikalavo sumokėti ir vėl susikaupusią 24 385,03 Eur dydžio 2022 m. spalio – gruodžio mėnesių laikotarpio Nuomos mokesčio skolą pagal PVM sąskaitas faktūras, išlaidas, susijusias su reikalavimu įvykdyti prievolę pareiškimu pagal pateiktą antstolio sąskaitą bei po įskaitymo trūkstamą užstato dalį, o jų nesumokėjus pranešė apie Nuomos sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės ir patalpų grąžinimą 2023 m. vasario 2 d. Iki patalpų (turto) grąžinimo datos atsakovė su savo advokatu ir ieškovė derėjosi dėl Nuomos sutarties nutraukimo sąlygų, kurios buvo derinamos su atsakove el. laiškais, susitikimuose ir susirašinėjime atsakovės atstovai sąlygas suderino bei nurodė, kad susitarimo pasirašymui „reikia dviejų savaičių, kad užsitikrinti finansavimą“. 2023 m. vasario 2 d., patalpų (turto) grąžinimo metu, atsakovės vadovas neužsiminė apie netinkamą nuomos mokestį, bet negrąžino patalpų atvykusiems ieškovės atstovams, grąžinimo akte raštu nurodydamas, kad „reikalingas terminas iki vasario mėn. 6 papildomo susitarimo Nr. 2 pasirašymui“, t. y. to paties derinto susitarimo. 2023 m. vasario 6 d. atsakovė nepasirašė papildomo susitarimo, nesumokėjo skolos ir nepašalino jokių Nuomos sutarties pažeidimų, todėl vadovaujantis Nuomos sutarties Bendrosios dalies 10.1.3 p., Nuomos sutartis nutrūko ir atsakovė privalėjo grąžinti ieškovei patalpas (turtą) pagal Nuomos sutarties Bendrosios dalies 3.1.2 p., tačiau to iki ieškinio pareiškimo nepadarė.
5. Atsakovė UAB AJ šokoladas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę iš patalpų yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškovė neteisėtai nutraukė nuomos sutartį. Nuomos sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė, nes: 1) atsakovė nepažeidė Nuomos sutarties; 2) ieškovė nesilaikė vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo tvarkos. Teigia, kad Nuomos sutartyje nėra apibrėžta kokia apimtimi sutarties nevykdymas arba netinkamas vykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, todėl ieškovė nutraukdama sutartį privalėjo vadovautis CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatomis, o šioje byloje pagal žemiau nurodytą praktiką ieškovė privalo įrodyti, kad sutarties pažeidimas buvo esminis. Tačiau ieškovė neįrodinėja, kad 2023 m. sausio 17 d. rašte nurodyti pažeidimai yra esminiai ir nepateikia šiuo klausimu jokių argumentų. Ieškovė iš karto pereina prie reikalavimo iškeldinti atsakovę. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė padarė esminį pažeidimą, ieškovės vienašališkas 2023 m. sausio 17 d. rašte išreikštas sutarties nutraukimas nelaikytinas teisėtu, todėl ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja iškeldinti atsakovę. Atsakovė nepadarė jokio esminio sutarties pažeidimo ir apskritai nepažeidė Nuomos sutarties net ir sunkiu pandemijos laikotarpiu, kuris prasidėjo tuoj pat po sutarties sudarymo ir tęsėsi daugiau nei du metus, nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. Atsakovė nepaisant pandemijos metu patirtų verslo iššūkių, sąžiningai vykdė nuomininko įsipareigojimus, mokėjo nuomos mokestį, nors šiuo laikotarpiu buvo paskelbta valstybinio lygio ekstremali situacija dėl koronaviruso (COVID - 19) plitimo grėsmės, dėl ko atsakovė negalėjo pilna apimti vykdyti savo veiklos, neteko gausybės klientų ir negavo planuotų pajamų. Pažymėjo, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką yra nustatyta, kad pandemijos metu Vyriausybės nustatyti apribojimai patenka į force majeure sampratą ir laikytinos sutarties nevykdymą pateisinančios aplinkybėmis. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą atsakovė pandemijos laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. buvo atleista nuo Nuomos sutarties vykdymo, todėl ieškovė minėtu laikotarpiu neturėjo teisės reikalauti nuomos mokesčio. Tačiau ieškovė neatsižvelgė į force majeure aplinkybes ir pandemijos metu nepagrįstai bei neteisėtai reikalavo mokėti nuomos mokestį. Šiomis aplinkybėmis nesąžiningai priimdama nuomos mokestį, ieškovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita 78 667,56 Eur suma. Todėl 2022 m. gegužės 1 d. pasibaigus pandemijai, ieškovė privalėjo grąžinti atsakovei nepagrįstai gautą 78 667,56 Eur nuomos mokestį arba prašyti atsakovę sumokėtą sumą nuo 2022 m. gegužės 1 d. užskaityti į einamąjį nuomos mokestį. Nei vieno, nei kito ieškovė nepadarė, bet toliau skaičiavo nuomos mokestį, kurį atsakovė sąžiningai mokėjo. Ieškovės 2023 m. sausio 17 d. rašte nurodytos neva susikaupusios 24 385,03 Eur nuomos mokesčio skolos nebuvo, nes tą dieną ne atsakovė buvo skolingas ieškovei, o priešingai, pastaroji buvo skolinga atsakovei 54 282,53 Eur sumą (78 667,56 - 24385,03 = 54 282,53). Akivaizdu, kad sutarties nutraukimo dieną, atsakovė nebuvo skolinga ieškovei nuomos mokesčio, todėl ieškovė neturėjo teisės konstatuoti sutarties pažeidimo ir nutraukti Sutartį pagal Nuomos sutarties 10.1.3 punktą. Vienašališkas sutarties nutraukimas šiuo pagrindu yra visiškai neteisėtas, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti iškeldinti atsakovę iš patalpų. Dėstydama faktines aplinkybes, ieškovė nurodo, kad Nuomos sutartį nutraukė dėl atsakovės kaltės pagal Nuomos sutarties 10.1.3 punktą. Ieškovė nurodo, kad sutartis buvo nutraukta 2023 m. sausio 17 d. raštu nuo 2023 m. vasario 2 d. Ieškovė taip pat nurodo, kad 2023 m. vasario 6 d. atsakovė nepasirašė papildomo susitarimo, nesumokėjo skolos ir nepašalino jokių Nuomos sutarties pažeidimų, todėl vadovaujantis Nuomos sutarties Bendrosios dalies 10.1.3 p., Nuomos sutartis nutrūko ir atsakovė privalėjo grąžinti ieškovei patalpas (turtą) pagal Nuomos sutarties Bendrosios dalies 3.1.2 p., tačiau to iki šiol nepadarė. Taigi ieškovė nurodo du sutarties nutraukimo terminus, t. y. kad sutartis buvo nutraukta ieškovės vienašališkai nuo 2023 m. vasario 2 d. ir nuo vasario 6 d. Akivaizdu, kad ieškovės pozicija nuo kada gi buvo nutraukta sutartis yra nenuosekli. Pažymėtina, kad iš karto po ieškovės 2023 m. sausio 17 d. pareiškimo dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo tarp šalių vyko derybos dėl sutarties nutraukimo sąlygų, šalys susirašinėjo elektroniniais laiškais, derino pozicijas, vyko derybiniai susitikimai tarp šalių atstovų, buvo parengtas Papildomas susitarimas Nr. 2 dėl Nuomos sutarties sąlygų nutraukimo, kuriame buvo numatyta Nuomos sutartį nutraukti nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė tikėjosi, kad ieškovė bus sąžininga, bendradarbiaus, nedidins nuomos kainos, suteiks daugiau laiko rasti finansavimui ir papildomas susitarimas bus pasirašytas. Tačiau ieškovė nutraukė derybas ir 2023 m. vasario 9 d. bei 2023 m. vasario 20 d. raštais informavo atsakovę, kad sutartis nutraukiama nuo 2023 m. vasario 6 d., bei pareikalavo išsikraustyti Minėti ieškovės raštai yra neteisėti ir visiškai neatitinka Nuomos sutarties 10.1.3 punkte numatytos tvarkos. Ieškovės 2023 m. sausio 17 d. rašte nustatytas 15 dienų sutarties nutraukimo terminas baigėsi 2023 m. vasario 2 d. Visą šį įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpį tęsėsi šalių derybos dėl Papildomas susitarimo Nr. 2 pasirašymo. Vykstant deryboms atsakovė turėjo pagrįstų lūkesčių, kad pavyks susitarti, todėl neprivalėjo iki 2023 m. vasario 2 d. įvykdyti ieškovės 2023 m. sausio 17 d. rašte nustatytų reikalavimų. Derybos nutrūko 2023 m. vasario 6 d., t. y pasibaigus sutarties nutraukimo įspėjimo laikotarpiui, todėl pagal Nuomos sutarties 10.1.3 punkto sąlygas ieškovė privalėjo iš naujo įspėti atsakovę apie sutarties nutraukimą ir nustatyti 15 d. terminą sutarties pažeidimams pašalinti. Ieškovė to nepadarė, bet 2023 m. vasario 9 d. bei 2023 m. vasario 20 d. raštais konstatavo, kad sutartis yra nutraukta nuo 2023 m. vasario 6 d., t. y. atgaline data. Ieškovės reikalavimas priteisti 25 039,37 Eur skolą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sutarties sutraukimo dieną (nei vasario 2 d., nei vasario 6 d.) atsakovė nebuvo skolinga ieškovei, nes buvo permokėjusi 54 282,53 Eur nuomos mokesčio. Ieškovės reikalavimas priteisti netesybas – delspinigius ir baudą – yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė nepažeidė Nuomos sutarties, todėl priteisti netesybas nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama priteisti bauda viršija skolą, yra neprotingai didelė, nesąžininga ir neteisinga, dar kartą patvirtina ieškovės nesąžiningumą bei besaikį norą pasipinigauti. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė nebendradarbiavo, nes atvirkščiai pati ieškovė buvo nesąžininga ir nebendradarbiavo su atsakove vykdant Nuomos sutartį. Ieškovė žinojo, kad atsakovės mokamas nuomos mokestis yra itin didelis, gerokai viršijantis nuomos Vilniaus senamiestyje kainas, tačiau į atsakovės prašymus nebuvo atsižvelgta, ieškovė nebendradarbiavo, atsisakė sumažinti kainą bei nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė nuomos sutartį.
6. Atsakovė UAB AJ šokoladas“ pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ neteisėtai nutraukė 2019 m. spalio 28 d. Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 17/2019/15; 2) pripažinti, kad VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ neteisėtai į netesybas įskaitė UAB „AJ Šokoladas“ sumokėtas 22 937,99 Eur įmokas; 3) sumažinti ieškovės reikalaujamas netesybas (baudą) už 1 mėnesį nuo 16781,54 Eur iki 2 221,8 Eur (jeigu teismas netenkintų atsakovės reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Priešieškinyje atsakovė pažymėjo, kad ieškovė pripažįsta, kad turėjo teisę nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu sutarties pažeidimas yra esminis. Tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad 2023 m. sausio 17 d. rašte nurodyti pažeidimai yra esminiai ir nepateikė jokių argumentų. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė padarė esminį pažeidimą, ieškovės vienašališkas 2023 m. sausio 17 d. rašte išreikštas sutarties nutraukimas nelaikytinas teisėtu, todėl ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja iškeldinti atsakovę.
8. Ieškovė VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji savo procesiniuose dokumentuose išsamiai aptarė nuolatinius Nuomos sutarties pažeidimus iš atsakovės pusės, dėl kurių sistemiškumo ir atsakovės nereagavimo į 2 perspėjimus ieškovė prarado interesą tęsti sutartinius santykius su atsakove ir pasinaudojo vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Taigi, šiuo atveju Nuomos sutarties nutraukimo pagrindai yra realūs, jų tikrumas įrodytas tiek su ieškiniu ir dubliku pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais. Šiuo atveju ginčo šalys Nuomos sutarties Bendrosios dalies 10.1.3 p. numatė ieškovės, kaip nuomotojos, teisę vienašališkai ir nesikreipiant į teismą nutraukti ginčo Nuomos sutartį, įspėjus atsakovę, kaip nuomininkę, raštu prieš 15 dienų iki Nuomos sutarties nutraukimo, jei atsakovė (nuomininkė) 2 mėnesius iš eilės ilgiau nei 5 darbo dienas vėluoja ieškovei (nuomotojai) sumokėti nuomos mokestį arba papildomas išlaidas ar vėluoja atlikti kitus su turtu susijusius mokėjimus pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas ir jeigu atsakovė (nuomininkė) nurodytų pažeidimų per šį terminą nepašalina. Ieškovė teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo šia teise vienašališkai ir nesikreipiant į teismą nutraukti ginčo Nuomos sutartį, nes atsakovė buvo įsiskolinus 24385,03 Eur už 2022 m. spalio (likutis) – gruodžio mėnesių laikotarpio Nuomos mokesčius. Todėl atsakovė be pagrindo teigia, kad esą ieškovė neįrodinėja, kad 2023- m. sausio 17 d. rašte nurodyti pažeidimai yra esminiai ir nepateikia šiuo klausimu jokių argumentų. Pažymėjo, jog atsakovės nemokėjimas pagal Nuomos sutartį yra prilyginamas esminiam sutarties pažeidimui. Todėl ieškovė turėjo pagrindą nutraukti Nuomos sutartį, o priešingi atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė ir nusprendė: priverstinai iškeldinti uždarąją akcinę bendrovę „AJ šokoladas“ iš 185,15 m2 ploto maitinimo paskirties patalpų, esančių adresu Pilies g. 8, Vilniuje, su jiems priklausančiais daiktais; priteisti VŠĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba” iš UAB „AJ šokoladas“, 25 258,89 Eur skolos, 2303,63 Eur delspinigių, 90 550,36 Eur baudos už naudojimąsi patalpomis be sutarties, 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms atlyginti, 11,75 procentų dydžio metines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo priteistos 118 152,88 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 600,13 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Teismas sprendė, jog byloje nėra ginčo, jog iki pandemijos ir jai pasibaigus atsakovė ir toliau nereguliariai mokėjo nuomos mokestį – šioje byloje ieškovė prašo priteisti skolą už nesumokėtą nuomos mokestį nuo 2022 m. lapkričio mėn. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė pandemijos laikotarpiu būtų siekusi susitarti su ieškove dėl nuomos mokesčio nemokėjimo esant force majeure aplinkybėmis į bylą nėra pateikta. Be to, dėl susidariusios skolos nemokant nuomos mokesčio pandemijos laikotarpiu tarp šalių sudarytos taikos sutartys. Atsakovė pasinaudojo valstybės parama ir gavo iš valstybės 22 604,38 Eur kompensaciją. Taigi nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovės argumentai, jog pandemijos laikotarpiu ji turėjo būti atleista nuo nuomos mokesčio sumokėjimo yra nepagrįsti ir atmestini.
11. Teismas taip pat sprendė, jog atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesumokėjo ieškovei viso nuomos mokesčio, todėl atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas yra apmokėtas, ieškinio reikalavimas dėl 25 039,37 Eur nuomos mokesčio priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Šalys Nuomos sutarties 11.5 p. sutarė, jog, kad tuo atveju, jei nuomininkas tinkamai nesumoka nuomotojui nuomos mokesčio, nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui 0,1 procento dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos apmokėti sumos. Ieškovė prašo priteisti 2303,63 Eur delspinigių pagal išrašytas ir byloje pateiktas sąskaitas faktūras. Atsakovei neginčijant minėtų delspinigių paskaičiavimo pagrįstumo, teismas ieškovei priteisė 2 303,63 Eur delspinigių dėl laiku nesumokėto nuomos mokesčio.
12. Dėl Sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų teismas sprendė, kad šalys abipusiu sutarimu numatė, jog vienašališkai sutartis gali būti nutraukta šaliai tinkamai nevykdant prievolės – sutartyje nustatyta tvarka nemokant nuomos mokesčio. Tokia Nuomos sutarties sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, Nuomos sutartis yra atlygintinė sutartis, o nuomos kaina sudarant atlygintinę sutartį yra viena iš esminių sutarties sąlygų. 2023 m. sausio 17 d. pranešimo dieną atsakovės vėlavimas sumokėti skolą viršijo 5 darbo dienas: PVM sąskaitos faktūros Nr. VAET2210037 (nuoma) terminas sumokėti baigėsi 2022 m. spalio 31 d., trūkstamo užstato dalies – 2022 m. lapkričio 26 d., PVM sąskaitos faktūros Nr. VAET2211084 (nuoma) - 2022 m. lapkričio 30 d., ieškovės išlaidų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. FAK128-22-2614 - 2022 m. lapkričio 30 d., delspinigių pagal sąskaitą Nr. D202211 26 - 2022 m. gruodžio 10 d., PVM sąskaitos faktūros Nr. VAET2212061 (nuoma) - 2022 m. gruodžio 31 d., delspinigių pagal sąskaitą Nr. D202212 01 - 2023 m. sausio 11 d. (T. 1, e. b. l . 126–127). Pastebėtina, jog Nuomos sutarties 10.1.3 p. šalys nenustatė nuo kokio dydžio skolos šalis turi teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad du mėnesius iš eilės nuomininkui ilgiau nei 5 darbo dienas vėluojant sumokėti nuomos mokestį arba papildomas išlaidas nuomotojui, ieškovė turėjo teisėtą pagrindą pasinaudoti Nuomos sutarties nutraukimo pagrindu pagal Nuomos sutarties 10.1.3 p.
13. Dėl baudos teismas sprendė, jog periodinė bauda, atsakovei paskirta už tai, kad ji negrąžino ieškovei patalpų ieškovės nustatytu terminu nutraukus Nuomos sutartį. Kaip buvo konstatuota, Nuomos sutartis nutraukta 2022 m. vasario 2 d. Todėl vadovaujantis Nuomos sutarties Bendrosios dalies 3.1.2 p. atsakovė tą pačią dieną turėjo pareigą išsikraustyti iš patalpų. Kadangi atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama parodyti, jog siekia išsaugoti sutartį ir pašalinti pažeidimus iki 2022 m. vasario 6 d. ieškovė baudą atsakovei skaičiuoja būtent nuo pastarosios datos. Taigi atsakovei nepašalinus pažeidimų, t. y. nesumokėjus skolos ir negrąžinus negyvenamųjų patalpų Sutartyje nustatytu terminu, ieškovė įgijo teisę taikyti Nuomos sutarties Bendrosios dalies 11.7 p. ir skaičiuoti atsakovei baudą bei nuomos ir papildomus mokesčius už laikotarpį, kuriuo atsakovė neteisėtai toliau naudojosi grąžintinomis patalpomis. Teismas pažymėjo, jog po Nuomos sutarties nutraukimo, ieškovė neskaičiuoja ir neprašo priteisti nuomos mokesčio. Šioje situacijoje vertintinas atsakovei paskirtų baudų pagrįstumas. Atsakovė savo poziciją dėl baudos sumažinimo sieja su nuomos dydžiu, nurodydama, jog šiuo metu Vilniaus senamiestyje (administracinių, maitinimo ir paslaugų) patalpų nuomos rinkos kaina yra apie 7-17 Eur/1 kv.m., atitinkamai vidutinė nuomos rinkos kaina yra 12 Eur /1 kv. m.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti 90 550,36 Eur dydžio baudą už naudojimąsi patalpomis be sutarties už laikotarpį nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn., ieškinyje pateikdama apskaičiuotų baudų detalizaciją. Atsakovės įrodinėjamos aplinkybės apie mokėtinus nuomos mokesčių dydžius už kitas panašias Vilniaus miesto senamiestyje nuomojamas patalpas, teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingos, nes Nuomos sutartimi šalys baudos dydį siejo su tarp šalių sudarytoje Nuomos sutartyje sutartu nuomos mokesčio dydžiu, o ne vidutiniu rinkos nuomos mokesčio dydžiu. Teismo vertinimu, atsakovei skaičiuojamos baudos už atsisakymą atlaisvinti patalpas dydis, šiuo atveju nėra akivaizdžiai per didelis. Šioje situacijoje akivaizdu, jog ir šalių sulygtas baudos dydis nėra veiksmingas ir nepasiekia savo tikslų, nes atsakovė, žinodama apie sutartos baudos dydį, nutraukus patalpų Nuomos sutartį jų neapleidžia. Be to, šioje byloje sutarties šalys yra verslininkai, todėl jiems yra taikomi didesni atidumo standartai sudarant sutartį bei joje išreiškiant suderintą valią. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė per visą sutarties sudarymo laikotarpį būtų ginčijusi Nuomos sutarties sąlygas ir tik ieškovei užvedus šią civilinę bylą procesiniuose dokumentuose nurodė, kad yra pagrindas mažinti baudą.
15. Dėl įmokų įskaitymo į netesybas, teismas nustatė, jog ieškovė 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. S_148 informavo atsakovę apie 22937,99 Eur įskaitymą. Atsakovė nesutinka su įmokų įskaitymu į netesybas, įskaitymą laiko nesąžiningu ir neteisėtu. Teigia, kad atsakovės atlikti mokėjimai ieškovei po Nuomos sutarties nutraukimo yra skirti atsiskaityti už patalpų nuomą, o ne padengti ieškovės skaičiuojamas netesybas, su kuriomis atsakovė nesutinka ir dėl kurių teisme yra nagrinėjamas ginčas. Nuomos sutarties 6.4 p. šalys susitarė, kad nuomininko sumokėtos sumos bus paskirstomos (padengiamos) tokia eilės tvarka: pirma, išlaidos susijusios su reikalavimu įvykdyti prievolę pareiškimu; antra, delspinigiai, baudos bei nuomotojo nuostolių atlyginimas; trečia, kiti mokesčiai; ketvirta, nuomos mokestis. Teismas sprendė, jog esant tokiai situacijai, kai nėra aišku už ką atliekami mokėjimai, akivaizdu, jog ieškovė, atlikdama mokėjimų užskaitymus, turėjo vadovautis šalių sutartu ir Nuomos sutarties 6.4 p. nustatyta nuomininko sumokėtų sumų paskirstymo tvarka, nes Sutartyje šalių sutarto skolų dengimo eiliškumo ieškovė pakeisti negali. Kadangi šiuo atveju turėjo būti dengiamos kelių rūšių skolos, todėl ieškovė pagrįstai vadovavosi Sutarties bendrosios dalies 6.4 punktu. Pažymėjo, kad Sutarties bendrosios dalies 6.4 punkte įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka atitinka CK 6.54 straipsnyje nustatytą eiliškumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Apeliantė (atsakovė) UAB „AJ šokoladas“ apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą dalyje dėl priteistos skolos, baudos ir bylinėjimosi išlaidų; pripažinti 22 937,99 Eur įmokų įskaitymą į netesybas neteisėtu ir priteistą 25 258,89 Eur skolą sumažinti iki 2 320,90 Eur; sumažinti priteistą baudą nuo 90 550,36 Eur iki 45 360 Eur; sumažinti priteistas 10 663,12 Eur išlaidas už advokato pagalbą; priteisti iš ieškovės VĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atsakovės UAB AJ Šokoladas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
17. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl priteistų skolos, baudos ir bylinėjimosi išlaidų dydžių. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:
17.1. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 25 258 Eur skolą už patalpų nuomą, nes neatsižvelgė į atsakovės sumokėtą 22 937,99 Eur nuomos mokestį, kurį ieškovė neteisėtai įskaitė į netesybas. Teismas atmesdamas ieškovės priešieškinį dėl 22 937,99 Eur įskaitymo pažeidė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kurios draudžia įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus bei kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ieškovės atliktas įskaitymas pripažintinas nesąžiningu. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti 25 039,37 Eur skolą už patalpų nuomą 2022 m. lapkričio – 2023 m. vasario mėn. (patikslinto ieškinio 1 punktas). Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė visą ieškovės reikalaujamą nuomos mokestį, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovė sumokėjo didžiąją dalį skolos, kurią 22 937,99 Eur ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai vykstant ginčui įskaitė į netesybas.
17.2. Teismas, priteisdamas iš atsakovės 90 550,36 Eur baudą, pažeidė materialinės teisės normas, priteisė aiškiai per dideles (CK 6.73 str. 2 d.) ir neprotingai dideles (CK 6.258 str. 3 d.) netesybas bei nesivadovavo nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta teismo pareiga sumažinti akivaizdžiai per dideles netesybas. Ieškovės pagal Nuomos sutarties Bendrosios dalies 11.7 punktą paskaičiuota (1/15 mėnesinio nuomos mokesčio už kiekvieną pradelstą dieną) bauda per mėnesį sudaro 16 781,54 Eur. Ieškovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių baudos dydžio nuostolius. Atsakovė ginčijo baudos dydį bei pateikė argumentus ir įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė dėl atsakovės naudojimosi ginčo patalpomis po nuomos sutarties nutraukimo per mėnesį nepatiria 16 781 Eur nuostolių. Ieškovės reikalaujama 16781,54 Eur bauda už vieną mėnesį atitinka 90,64 Eur/1 kv. m. nuomos mokestį už 185,15 kv.m. ginčo patalpas. Atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad 90,64 Eur/1 kv. ginčo patalpų nuomos kaina yra nereali, nes Vilniaus senamiestyje (administracinių, prekybos, maitinimo ir paslaugų) patalpų nuomos rinkos kaina yra apie 7-17 Eur/1 kv. m., ir tik išimtinais atvejais siekia 24 Eur/1 kv. m. (atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr. 3). Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad 16781,54 Eur bauda yra akivaizdžiai per didelė. Ieškovė per mėnesį negali patirti 16781,54 Eur dydžio nuostolių, nes už 90,64 Eur/ 1 kv. m., negalėtų išnuomoti ginčo patalpų. Tokia kaina paprasčiausiai rinkoje neegzistuoja.
17.3. Teismo argumentai, kad atsakovė Nuomos sutarties laikotarpiu turėjo ginčyti Nuomos sutarties sąlygas dėl baudos, prieštarauja teisės normoms ir teismų praktikai. CK 6.73 straipsnio 2 dalies, CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos nenumato skolininko, kuris reiškia reikalavimą dėl netesybų sumažinimo ginčyti sutarties dėl netesybų sąlygas.
17.4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes visiškai nevertino į atsakovės bylą pateiktų reikšmingų įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovės prašomas priteisti netesybos yra neprotingai dideles (CPK 185 str. 1 d.). Teismas taip pat pažeidė CPK 181 ir CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo.
17.5. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Prašymas dėl ekspertizės skyrimo ginčo patalpų rinkos nuomos kainai nustatyti neperžengė ginčo (ieškinio ir priešieškinio) ribų. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl netesybų sumažinimo nereikalaujama ginčyti sutarčių sąlygas dėl netesybų dydžio.
17.6. Be to, teismas pažeidė CPK 98 straipsnio nuostatas, nes iš atsakovės priteisė nepagrįstai dideles 10 663,12 Eur ieškovės išlaidas už advokato pagalbą, kurios neatitinka bylos sudėtingumo, jos apimties teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
17.7. Atsakovė prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus. Atsakovė nurodo, kad apeliantė prašo prijungti prie bylos nekilnojamojo turto agentūros UAB Partner1 LT Konsultaciją dėl galimos nuomos kainos Nr. 1P_K-24-01-08-IR7. Šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atmetus atsakovės prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo (CPK 314 str.).
18. Ieškovė VĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos argumentus:
18.1. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad per bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį Atsakovė sumokėjo Ieškovei pagal pavedimuose nenurodytas sąskaitas 22 937,99 eurų sumą (t.2 b.l. 111, 113, 116). Tarp šalių kilo ginčas tik dėl to, kokiu skolų dengimo eiliškumu derėjo įskaityti šias Atsakovės įmokas. Atsakovės manymu nebuvo įmanoma vietoje netesybų įskaityti nuomos mokesčių, nes to nenumato tarpusavio ginčo sutarties Bendrosios dalies 6.4 punkte sutarta įmokų paskirstymų eiliškumo tvarka ir šių teismo išvadų Atsakovė neginčija Apeliaciniame skunde. Antra, negalima buvo įskaityti nuomos mokesčio reikalavimo, nes šis buvo įtrauktas į pirminį ieškinį, su kuriuo Atsakovė pilnai nesutiko (t.2 b.l. 2). Kadangi šioje byloje iš pat pradžių Atsakovė nesutiko su ieškiniu ir jo reikalavimais, tai Ieškovei buvo draudžiama įskaityti Atsakovės ginčijamus reikalavimus, kurių tarpe reikalavimus dėl nuomos mokesčių, kuriuos dabar Atsakovė prašo įskaityti Apeliaciniu skundu (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Toks Atsakovės pozicijos pakeitimas neatitinka sąžiningumo reikalavimo bei pažeidžia Ieškovės teises pirmosios instancijos teisme pasisakyti dėl tokios Atsakovės pozicijos bei pateikti įrodymus ir kt. Todėl šis Atsakovės pozicijos pakeitimas apeliacinės instancijos teisme, reiškia neleistiną bylos nagrinėjimo ribų keitimą (CPK 12, 142, 226, 227, 265, 302 str.).
18.2. Ginčo šalių sutartos netesybos nebuvo per didelės, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai jų nemažino. Atsakovė neginčijo sutarties sąlygų dėl netesybų dydžio.
18.3. Dėl naujų įrodymų Apeliaciniu skundu atsakovė teikia ir prašo teismo prie bylos prijungti naują įrodymą - nekilnojamojo turto agentūros UAB Partner1 LT Konsultaciją dėl galimos nuomos kainos Nr. 1P_K-24-01-08-IR7, kurioje pateikta specialistų išvada esą patvirtina, kad šiuo metu ginčo patalpų nuomos kaina esą yra 35 Eur/1 kv. m be PVM (CPK 314 str.). Tačiau, pirmiausia, minėtas įrodymas nepriimtinas, nes jo pateikimo būtinybė iškilo Atsakovei dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kuomet jos atstovas bandė įrodinėti analogiškas aplinkybes savo surinktais įrodymais iš nekilnojamojo turto Aruodas.lt duomenų, apie ką jau pasisakyta aukščiau šiame atsiliepime. Nauju įrodymu Atsakovė siekia panaudoti tuos pačius duomenis, tik surinktus esą kvalifikuoto asmens (turto vertintojos) pagalba. Kadangi šio naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo anksčiau nei teikiant apeliacinį skundą, tai jis netenkina procesinės priėmimo sąlygos, todėl jo prijungimo prašymas yra atmestinas (CPK 314 str.). Antra, šis naujas įrodymas neatitinka sąsajumo sąlygos, nes šioje byloje Atsakovė neginčijo ir neprašė pakeisti jokių Nuomos sutarties sąlygų, todėl šis prašymas išeina už bylos nagrinėjimo ribų, dėl ko jis dar vienu savarankišku pagrindu atmestinas. Trečia, priėmus šį naują įrodymą Atsakovei būtų suteikta neteisėta privilegija apeliacinės instancijos teisme įrodinėti naujas aplinkybes, būtų pažeista Atsakovės pareiga iki teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme galutinai suformuluoti savo atsikirtimus bei pateikti visus reikiamus įrodymus, taip pat Ieškovės teisė pateikti argumentus ir samprotavimus dėl laiku ir tinkamai į bylą pirmosios instancijos teisme pateiktų įrodymų (CPK 5, 12, 17, 226, 227 str.).
18.4. Ieškovė paaiškino pirmosios instancijos teisme, kad ginčo patalpos yra ypatingoje, išskirtinėje Vilniaus senamiesčio vietoje, Pilies g., kurią įprastai lanko daug miestiečių ir jų svečių. Šios patalpos pasižymi ne tik puikia vieta, bet ir aplinka - šiltu metų laiku šalia jų savivaldybės administracija leidžia įsirengti itin didelį lauko kavinės plotą, kuris lyginant su kaimyninėmis vietomis yra didžiausias.
18.5. Atsakovė sistemingai vėlavo mokėti už nuomą: per 2021 m. Atsakovė nevykdė savo piniginių prievolių 7 iš 12 kalendorinių metų mėnesių - net po 4-6 mėnesius iš eilės, o per 2022 m. jau net 12 iš 12 kalendorinių metų mėnesių - net po 4-5 mėnesius iš eilės (kas yra absoliučiai nenormalu sutartiniuose santykiuose). Todėl 2023 m. sausio 17 d. Ieškovė pranešė apie Nuomos sutarties nutraukimą dėl Atsakovės kaltės. Nei per įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą, nei vėliau (net ir teikiant sąskaitas su ginčo sutartyje numatytomis netesybomis) Atsakovė nemokėjo Ieškovei ir iš patalpų nesikraustė, nors Ieškovė nuolat to reikalavo (t.1 b.l. 127, 142-143, 147, 153, 154-155, kt.). Atsakovė pripažįsta, kad per 2023 m., vykstant teisminiam ginčui ji temokėjo tik 3 kartus (t.2, e. b. l. 111, 113, 116), nors naudojosi ginčo patalpomis visus metus.
18.6. Ieškovė prašė priteisti 14 217,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė už advokato teiktas paslaugas (ieškinio parengimą 3 993 Eur, dubliko parengimą 3 146 Eur, už atstovavimą teisme ir pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo 2 178 Eur, už atsiliepimo į priešieškinį parengimą 4 900,50 Eur), taip pat 1 935,85 Eur žyminį mokestį bei 1,16 Eur banko komisinius mokesčius. Atsakovės atstovas prašė sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teiktą teisinę pagalbą sumažinta ketvirtadaliu – iki 10 663,12 Eur.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
21. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
22. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
23. Į šią bylą ieškovė ir atsakovė pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašė apeliacinės instancijos teismo priimti. Dėl jų apeliacinės instancijos teismas pasisakė 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje: ieškovės įrodymus buvo atsisakyta priimti, o atsakovės įrodymai buvo priimti. Be to, minėta nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, ieškovei suteikiant galimybę pateikti nuomonę dėl atsakovės pateiktų įrodymų.
24. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. balandžio 26 d. gautas ieškovės VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ 2024 m. balandžio 25 d. atsiliepimas „Dėl naujai pateiktų ir priimtų apeliantės rašytinių įrodymų“. Atsiliepime ieškovė nurodė naujas aplinkybes ir pateikė naujus įrodymus dėl 81000 Eur nuostolių. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus, taip pat atmesti atsakovės prašymai skirti žodinį bylos nagrinėjimą, apklausti liudytoją ir skirti ekspertizę.
25. Taigi, šiuo metu visi šalių prašymai dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme jau yra išspręsti.
Dėl skolos dydžio ir mokėjimų neteisėto įskaitymo į netesybas
26. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti 25 039,37 Eur skolą už patalpų nuomą 2022 m. lapkričio – 2023 m. vasario mėn. (patikslinto ieškinio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas priteisė visą ieškovės reikalaujamą nuomos mokestį.
27. Apeliantė (atsakovė) į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina kad ji apmokėjo 22 937,99 Eur dalį skolos už patalpų nuomą. Atsakovės pateikti lėšų pervedimo nurodymai patvirtina, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 2023-05-25 – 7645,99 Eur; 2023-07-04 – 7646 Eur; 2023-07-31 – 7646 Eur, viso - 22 937,99 Eur (atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedai Nr. 1.1- 1.4).
28. Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks ieškinys pareikštas nagrinėjamoje byloje) taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008).
29. Šioje byloje pirmas ieškinys pareikštas 2023 m. gegužės 19 d. Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. patikslinto ieškinio matyti, kad visą po sutarties nutraukimo atsakovės sumokėtą nuomos mokestį ieškovė įskaitė į netesybas, t. y. delspinigius ir baudą. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. S_148 pranešė atsakovei apie 22 937,99 Eur įskaitymą (patikslinto ieškinio priedas Nr. 16). Atsakovė nurodė, kad ieškovė įskaitymą atliko po kelių mėnesių nuo įmokų gavimo dienos, po to, kai susipažino su į civilinę bylą atsakovės pateikto tripliko argumentais.
30. Pagal teismų praktiką netesybų funkcija yra kompensuoti nuostolius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
31. Atsakovė byloje, be kita ko, įrodinėjo, kad ginčo nuomos atveju Ieškovė nepatyrė ir negali patirti jokių, net ir minimalių, nuostolių, nes Ieškovės nustatytas nuomos mokestis už 130,47 kv. m. prekybos ir maitinimo patalpas 1 aukšte yra 49,17 Eur/1 kv. m. be PVM, o už 54,68 kv. m. rūsio patalpas – 7,57 Eur/1kv.m. Bendrai už visas 185,15 kv. m. patalpas yra 44,63 Eur/1 kv. m.
32. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog ieškovės atliktas nuomos įmokų įskaitymas į netesybas yra nesąžiningas, nes dėl ieškovės skaičiuojamų, neprotingai didelių netesybų, tuo metu, teisme jau buvo nagrinėjamas ginčas, tačiau sprendimas dar nebuvo priimtas, todėl egzistavo tikimybė, kad teismas gali netesybas sumažinti arba apskritai jų nepriteisti.
33. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės atliktas įskaitymas prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai įmokų įskaitymo klausimu.
34. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų dėl juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimo ir registravimo. Pagal nurodytos teisės normos 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu kasacinis teismas padarė išvadą, kad įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017, nutarties 27 punktas).
35. Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs, nes šiuo metu galiojančios analogiškos Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos taip pat numato, kad ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną.
36. Nors ieškovė teigė, kad įskaitymus atliko mokėjimų dieną, tačiau tokie teiginiai prieštarauja paties ieškovės 2023 m. rugsėjo 4 d. rašto Nr. S_148 „ Dėl po nuomos sutarties nutraukimo gautų įmokų įskaitymo“ turiniui. Rašte ieškovė nurodė, kad: „Nuomotojas pareiškia, kad Nuomos sutarties Bendrosios dalies 6.4 punkte sutarta įmokų paskirstymų eiliškumo tvarka (pirmiau Nuomotojo išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, po to delspinigiai ir baudos, kiti mokesčiai, o paskiausia nuompinigiai) įskaito po minėtos teismo bylos iškėlimo gautus mokėjimus su šiais Nuomininko įsiskolinimais pagal Nuomos sutartį“.
37. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė 2023 m. gegužės ir liepos mėnesiais gautus mokėjimus įskaitė į netesybas po kelių mėnesių – 2023 m. rugsėjo 4 d. Dėl šios priežasties labiau tikėtina yra atsakovės versija, kad ieškovė prieš kelis mėnesius gautas įmokas perskirstė tik po to, kai susipažino su į civilinę bylą pateikto atsakovės tripliko argumentais ir po to, kai šalių advokatai 2023 m. rugpjūčio 31 d. aptarė galimybes taikiai sureguliuoti ginčą bei šio susitikimo metu Ekonomo tarnybos advokatui buvo išsakyta UAB „AJ Šokoladas“ derybinė pozicija dėl netesybų sumažinimo.
38. Be to, pati ieškovė atsiliepime į atsakovės priešieškinį (75 punktas) pripažino, kad atsakovei nesutikus su ieškiniu, ieškovei yra draudžiama įskaityti atsakovės ginčijamus reikalavimus (CK 6.134 1 d. 1 p.).
39. Pirmosios instancijos teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino, todėl nepagrįstai sprendė, kad 22 937,99 Eur įmoka į netesybas buvo įskaityta teisėtai. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo pripažinti 22 937,99 Eur įmokų įskaitymą į netesybas neteisėtu ir nepagrįstai priteisė iš atsakovės 25 039,37 Eur skolą.
40. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus pripažinti 22 937,99 Eur įmokų įskaitymą į netesybas neteisėtu ir priteistą 25 258,89 Eur skolą sumažinti iki 2 320,90 Eur.
Dėl netesybų sumažinimo
41. Ieškovė prašė priteisti 90 550,36 Eur baudą už naudojimąsi patalpomis be sutarties už laikotarpį nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. Atsakovė paruošiamuosiuose dokumentuose ir priešieškinyje reiškė prašymus sumažinti ieškovės prašomas priteisti netesybas, kurios jos manymu yra aiškiai per didelės.
42. Ieškovės pagal Nuomos sutarties Bendrosios dalies 11.7 punktą apskaičiuota (1/15 mėnesinio nuomos mokesčio už kiekvieną pradelstą dieną) bauda per mėnesį sudaro 16 781,54 Eur. Atsakovė ginčijo baudos dydį nurodydama, kad ieškovė dėl atsakovės naudojimosi ginčo patalpomis po nuomos sutarties nutraukimo per mėnesį nepatiria 16 781,54 Eur nuostolių. Ieškovė byloje rėmėsi tuo, jog šalys sutartyje susitarė dėl baudos dydžio ir apeliantė nereiškė jokių pretenzijų sutarties vykdymo procese.
43. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalaujama 16781,54 Eur bauda už vieną mėnesį atitinka 90,64 Eur/1 kv. m. nuomos mokestį už 185,15 kv. m. ginčo patalpas, tačiau 90,64 Eur/1 kv. ginčo patalpų nuomos kaina yra nereali, nes Vilniaus senamiestyje (administracinių, prekybos, maitinimo ir paslaugų) patalpų nuomos rinkos kaina yra apie 7-17 Eur/1 kv. m., ir tik išimtinais atvejais siekia 24 Eur/1 kv. m. taigi, 16 781,54 Eur bauda yra akivaizdžiai per didelė.
44. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.72 straipsnio 2 dalis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas).
45. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
46. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
47. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
48. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).
50. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002), todėl kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl netesybų mažinimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrina tik tuo aspektu, ar sprendžiant dėl netesybų mažinimo nebuvo pažeisti įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai ir kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 69 punktas).
51. Minėta, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).
52. Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).
53. Taigi, žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio.
54. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė Nuomos sutarties sudarymo ar vykdymo laikotarpiu turėjo ginčyti Nuomos sutarties sąlygas dėl baudos, nes CK 6.73 straipsnio 2 dalies, CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos nenumato pareigos skolininkui, kuris reiškia reikalavimą dėl netesybų sumažinimo, ginčyti sutarties dėl netesybų sąlygas. Pagal minėtų CK straipsnių nuostatas, netesybų dydį gali sumažinti teismas, o sutarties sąlygų dėl netesybų ginčijimas nėra būtinas.
55. Teismų ne kartą konstatuota, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-737-407/2022; 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-462-934/2022).
56. Taigi pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas ir ją aiškinančią teismų praktiką teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą savo iniciatyva iki protingos ribos sumažinti aiškiai per dideles netesybas.
57. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė privalėjo ginčyti Nuomos sutarties sąlygas. Atsakovė reikalavimą dėl netesybų sumažinimo pareiškė atsikirsdamas į ieškovės ieškinį bei pareikšdamas priešieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo sumažinti akivaizdžiai per dideles netesybas.
58. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės. Atmesdamas atsakovės pateiktus įrodymus, teismas pažeidė įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.) ir įrodymų vertinimą (CPK 185 str.) reglamentuojančias civilinio proceso normas.
59. Pagal teismų praktiką pareigą įrodyti tikėtinus 16 781,54 Eur baudos dydžio per mėnesį nuostolius buvo ieškovės pareiga, todėl ne atsakovė turėjo paneigti baudos dydį, bet ieškovė įrodyti baudos pagrįstumą, t. y. kad ji atitinka realius nuostolius.
60. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų 16 781,54 Eur per mėnesį nuostolius, tačiau atsakovės pateikti nekilnojamojo turto Aruodas.lt duomenys bei nekilnojamojo turto konsultacija yra objektyvus rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina šiai bylai reikšmingas aplinkybes, t. y.: (i) kad ieškovės reikalaujama bauda yra akivaizdžiai per didelė, (ii) kad ieškovė per mėnesį realiai nepatiria 16 781,54 Eur nuostolių, (iii) kad ieškovės tikėtini nuostoliai yra ženkliai mažesni.
61. Šios aplinkybės yra esminės sprendžiant, akivaizdžiai per didelių netesybų sumažinimo iki realių nuostolių klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus privalėjo įvertinti, tačiau atmetė atsakovės įrodymus, nepagrįstai ir neteisėtai laikydamas juos nereikšmingais.
62. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad atsakovės taikoma 16781,54 Eur dydžio per mėnesį bauda už naudojimąsi ginčo patalpomis be sutarties yra nesąžininga, kelis kartus viršija realius ieškovės nuostolius ir sudaro sąlygas ieškovei praturtėti atsakovės sąskaita.
63. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai – nekilnojamojo turto agentūros UAB Partner1 LT Konsultacija dėl galimos nuomos kainos Nr. 1P_K-24-01-08-IR7 patvirtina, kad šiuo metu ginčo patalpų nuomos kaina yra 35 Eur/1 kv. m. be PVM, o pajamos per mėnesį už visų 185,15 kv. m. ginčo patalpų nuomą sudaro 6 480 Eur be PVM.
64. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė per mėnesį nepatiria 16 781,54 Eur nuostolių, nes ginčo patalpas galėtų išnuomoti tik už ženkliai mažesnę 6 480 Eur kainą, ar truputį didesnę kainą. Ieškovės tikėtini realūs nuostoliai (negautos pajamos nuompinigių forma ) už 185,15 kv. m. ginčo patalpas per mėnesį sudarytų 6 480 Eur, atitinkamai per 7 mėnesių ginčo laikotarpį 2023 m. vasario – rugpjūčio mėnesiais, ieškovės tikėtini realūs nuostoliai sudarytų 45 360 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priteista 90 550,36 Eur bauda, kuri yra akivaizdžiai per didelė ir neprotinga, mažintina iki protingos realių nuostolių dydžio ribos – 45 360 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
65. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo sumažinti priteistas 10 663,12 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Be to, šioje nutartyje buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 25 039,37 Eur skolą ir ji buvo sumažinta iki 2 320,90 Eur, taip pat buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės nepagrįstai priteisė 90 550,36 Eur baudą, kuri buvo sumažinta iki 45 360 Eur. Esant šioms aplinkybėms, turi būti perskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).
66. Skundžiamu sprendimu visiškai tenkinus materialinius patikslinto ieškinio reikalavimus iš atsakovės ieškovei buvo priteista 118 152,88 Eur. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, iš atsakovės ieškovei buvo priteista 50 024,53 Eur, t. y. buvo tenkinta 42,34 proc. ieškinio reikalavimų. Taigi, atitinkamai turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.
67. Ieškovė už advokato pagalbą prašė priteisti 14 217,50 Eur. 42,34 proc. nuo šios sumos būtų 6020 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad iš atsakovės priteitinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą turėtų būti mažinamos ketvirtadaliu. Dėl šios priežasties iš atsakovės ieškovei priteisina 4515 Eur už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.
68. Ieškovė prašė priteisti 1 935,85 Eur žyminį mokestį, 42,34 proc. nuo šios sumos yra 819,64 Eur. Dėl šios priežasties ieškovei iš atsakovės priteisiama 819,64 Eur žyminio mokesčio.
69. Kadangi šia nutartimi buvo tenkinta 42,34 proc. ieškinio reikalavimų, taigi atmesta 57,66 proc. reikalavimų, todėl atsakovei turi būti atlyginta atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4500 Eur bylinėjimosi išlaidų, 57,66 proc. nuo šios sumos yra 2594,70 Eur. Taigi, atsakovei iš ieškovės priteisima 2594,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos baigties
70. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, skundžiamas sprendimas pakeičiamas ir atsižvelgus į šioje nutartyje priteistas sumas, atitinkamai išdėstoma sprendimo rezoliucinė dalis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
71. Tenkinus apeliacinį skundą, ieškovei jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos, o atsakovei priteisiamos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.
72. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1556 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma iš ieškovės priteisiama atsakovei. Atsakovė už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 3500 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodyto maksimalaus dydžio už apeliacinį skundą, teismas ją pripažįsta pagrįsta, todėl iš ieškovės priteisia atsakovei.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovės UAB „AJ šokoladas“ apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priverstinai iškeldinti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „AJ šokoladas“ (juridinio asmens kodas 126243957) iš 185,15 m2 ploto maitinimo paskirties patalpų, kurių unikalus numeris 1094-0282-5016:0020, esančių adresu Pilies g. 8, Vilniuje, pastato, kuriame yra patalpa, unikalus Nr. 1094-0282-5016 ir pažymėjimas plane 1B3p, pirmame aukšte (patalpų indeksai plane nuo 16-1 iki 16-7), ir rūsyje (patalpų indeksai plane nuo 16-8 iki 16-16), su jai priklausančiais daiktais.
Pripažinti, kad ieškovė viešoji įstaiga „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ neteisėtai į netesybas įskaitė atsakovės UAB „AJ Šokoladas“ sumokėtas 22 937,99 Eur įmokas.
Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba” (juridinio asmens kodas 121736145) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AJ šokoladas“ (juridinio asmens kodas 126243957) 2320,90 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų 90 ct) skolos, 2303,63 Eur (du tūkstančius tris šimtus tris eurus 63 ct) delspinigių, 45 360 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt) baudos už naudojimąsi patalpomis be sutarties, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms atlyginti, 11,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 50 024,53 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4515 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiolika eurų) už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, 819,64 Eur (aštuonis šimtus devyniolika eurų 64 ct) žyminio mokesčio už ieškinį.“.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AJ šokoladas“ (juridinio asmens kodas 126243957) iš ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba” (juridinio asmens kodas 121736145) 1556 Eur (tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) už advokato teisinę pagalbą.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Jelena Šiškina