Civilinė byla Nr. e2S-765-796/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03221-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.3.2.6.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 1 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovės J. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio padidinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-303-613/2014, dalį, kuria buvo nuspręsta, jog S. K. nuo 2014 m. kovo 1 d. nepilnamečių vaikų – L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jų pilnametystės įsipareigoja mokėti kas mėnesį po 300 Lt (tai atitinka 86,89 Eur) kiekvienam, pinigines lėšas pervedant į J. K. atsiskaitomąją sąskaitą, ir priteisti nuo ieškinio padavimo dienos nepilnamečiams vaikams L. K. ir V. K. iš atsakovo S. K. išlaikymą kiekvienam vaikui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, priteistas lėšas pervedant į jos asmeninę banko sąskaitą.
2. Ieškovė taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, ir laikinai priteisti iš atsakovo S. K. nepilnamečiams vaikams L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad nurodytą piniginę sumą atsakovas turi pervesti į asmeninę ieškovės vardu registruotą banko sąskaitą; atsakovo mokamą nepilnamečiams vaikams išlaikymą uzufrukto teise valdo ieškovė. Ieškovė nurodė, kad atsakovui teikiant tik po 100 Eur išlaikymą kiekvienam sūnui (jų vienas 15 m., o kitas 17 m.), tai pažeidžia jų teisėtus interesus tenkinti vaikų bent minimalius poreikius, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių vaikų teisės ir toliau bus pažeidžiamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismo nutarties motyvai:
3.1. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja pagrindus teismo sprendimu nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti. Išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams yra priteistas įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimu, todėl nagrinėjamoje byloje ieškinio patenkinimo atveju išlaikymo dydžio padidinimas galiotų tik ateityje, t. y. didesnis išlaikymas būtų pradėtas išieškoti įsiteisėjus teismo sprendimui jį padidinti, o ne nuo kreipimosi su ieškiniu dienos, kaip prašo ieškovė. Nuspręsta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padidinant įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, kai nėra išspręstas ginčas iš esmės dėl išlaikymo padidinimo, yra negalimas ir pažeistų vienos iš šalių interesus.
3.2. Teismas pažymėjo, kad atsakovas priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikė litais, vėliau, Lietuvoje įvedus eurą, teikė ir teikia iki šiol po 100 Eur kiekvienam vaikui. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių teismas nusprendė, kad atsakovo teikiamas išlaikymas yra nuolatinis ir reguliarus, atsakovas niekada nevengė prievolės teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir šiuo metu moka netgi daugiau nei šalys buvo sutarusios ir priteista. Be to, vienas iš nepilnamečių vaikų, t. y. L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) savaičių jau bus pilnametis ir net nespėjus išnagrinėti bylos iš esmės jam išlaikymas nurodytais pagrindais nebepriklausytų. Teismas nenustatė pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones šioje proceso stadijoje, todėl ieškovės prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį, ja taikyti ieškovės prašomas nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantė pažymi, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo buvo priimtas 2014 m. kovo 27 d., po minėto teismo sprendimo jau yra praėję daugiau nei 10 metų. Ieškovės vertinimu, akivaizdu, kad vaikų poreikiai gerokai padidėjo nuo to laiko, kai jiems buvo 7 ir 5 metai ir kai dabar jiems yra 17 ir 15 metų. Be to, kito ir ekonominė padėtis Lietuvoje, keitėsi valiuta, didėjo kainos, todėl priteista suma, nors atsakovas moka ir po 100 Eur, nebeatitinka šių dienų realijų, vaikų poreikių ir teismų praktikos; taip didesnė išlaikymo našta kyla ieškovei. Ieškovės vertinimu, prie išlaikymo atsakovas privalo prisidėti didesne pinigų suma, nei teikia šiuo metu, o atsižvelgiant į skirtingas tėvų galimybes teikti vaikams išlaikymą, atsakovas turi prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne suma, nei ieškovė.
4.2. Apeliantė, remdamasi CK 3.65 straipsniu, nurodo, kad atsakovui teikiant tik po 100 Eur išlaikymą kiekvienam sūnui, pažeidžiami vaikų teisėti interesai tenkinti bent minimalius jų poreikius. Apeliantės vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių vaikų teisės ir toliau bus pažeidžiamos.
4.3. Apeliantė nurodo, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima ir tose civilinėse bylose, kuriose prašoma padidinti priteistą teismo sprendimu išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar pagal teismo sprendimu patvirtintą šalių taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.
4.4. Apeliantė pažymi, kad tiek teismo priteistas, tiek šalių susitartas išlaikymas turi būti indeksuojamas. Ieškovė nurodo, kad dėl indeksavimo skolos nesikreipė į antstolį, tačiau, kaip matyti iš vartotojų kainų indekso, 2016 m. atsakovas su indeksacija kiekvienam vaikui turėjo mokėti po 103 Eur, 2017 m. – po 107 Eur, 2018 m. – po 109 Eur, 2019 m. – po 112 Eur, 2020 m. – po 112 Eur, 2021 m. – po 124 Eur, 2022 m. – po 151 Eur, 2023 m. – po 153 Eur. Atsižvelgiant į indeksaciją, apeliantės vertinimu, po 100 Eur mokama išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra per maža ir neatitinka teisinio reglamentavimo. Šiuo metu atsakovas turėtų abiem vaikams mokėti ne 200 Eur, o 306 Eur.
4.5. Apeliantė nurodo, kad atsakovas kitų vaikų neturi ir dirba, todėl savo vaikams galėtų teikti didesnį išlaikymą, nes jų poreikiai per 10 metų taip pat paaugo. Atsakovas geruoju neplanuoja teikti vaikams didesnio išlaikymo, todėl teisminis procesas gali užsitęsti, o vaikams išlaikymas reikalingas kiekvieną dieną tenkinti jų poreikius. Atsakovo nepilnamečiams vaikams mokamas po 100 Eur išlaikymas nebeatitinka būtinųjų poreikių tenkinimo kriterijaus.
5. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Ieškovės atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo dviem nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį – taikymo.
8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vienas iš šios priemonės tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
9. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, be kita ko, remdamasis CK 3.201 straipsniu, kasacinio teismo praktika ir motyvuodamas tuo, kad išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams yra priteistas įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimu, todėl ieškinio patenkinimo atveju išlaikymo dydžio padidinimas galiotų tik ateityje ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, padidinant įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, kai nėra iš esmės išspręstas ginčas dėl išlaikymo padidinimo, pažeistų vienos iš šalių interesus ir yra negalimas.
10. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui, taip pat pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Taigi teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios, nes pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad minėta taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai vaikų išlaikymo klausimas buvo išspręstas teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023, 22 punktas).
11. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK I dalies XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Taigi apeliantė atskirajame skunde nurodo iš esmės pagrįstus argumentus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimas galimas ir tose civilinėse bylose, kuriose prašoma padidinti priteistą išlaikymą, kai vaikų išlaikymo dydžio klausimas buvo išspręstas teismo procesiniu sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
12. Reikšminga tai, kad CK 3.201 straipsnyje reglamentuojami visiškai priešingus teisinius padarinius turintys santykiai, t. y. vaiko išlaikymo prievolė gali būti pakeista tiek ją padidinant, tiek sumažinant. Taigi šios normos aiškinimas ir taikymas gali skirtis priklausomai nuo ginčo santykių pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑24/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023 24 punktą).
13. Šiuo aspektu reikšminga įvertinti tai, kad pirmosios intencijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 pateiktais išaiškinimais, tačiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas išlaikymo sumažinimo klausimas ir kasacinis teismas dėl CK 3.201 straipsnio taikymo pasisakė būtent nagrinėjamos bylos aplinkybių ir teismų priimtų procesinių sprendimų kontekste, t. y. dėl sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio reikalavimais ieškovė siekia pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatytą atsakovo dviem šalių nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo (po 300 Lt (86,89 Eur)) dydį, jį nuo ieškinio padavimo dienos padidinat iki 350 Eur kas mėnesį. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje ieškovė pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra keliamas išlaikymo padidinimo klausimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, šio procesinio klausimo išsprendimo kontekste nevertino aplinkybės dėl ginčo santykių pobūdžio.
14. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Nepilnamečiams vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas.
15. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo metu byloje buvusius duomenis apie atsakovo jo nepilnamečiams vaikams teiktą išlaikymą ir padarė išvadą, jog atsakovas nevengė prievolės teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teiktas nuolatinis ir reguliarus išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovo mokama po 100 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra didesnė nei numatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendime, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (t. y. po 300 Lt (86,89 Eur)). Ieškovė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad atsakovo po 100 Eur mokama išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra neindeksuota ir per maža, nepakankama jų būtiniesiems poreikiams patenkinti.
16. Akcentuotina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų, susijusių su ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimu, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, CK 3.3 straipsnio, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
17. Laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai (CK 3.3 straipsnis, 3.65 straipsnis). Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki ginčo išsprendimo iš esmės, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai ir laikinai sureguliuota ginčo situacija. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės nėra sprendžiamas. Laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios.
18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių ir galutinai nustatyti, ar pasikeitė ir kiek pasikeitė šalių turtinė padėtis ir (ar) nepilnamečių vaikų poreikiai. Tačiau negalima sutikti su anksčiau aptarta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo negalima spręsti jau vien tuo pagrindu, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams buvo priteista tam tikra išlaikymo suma, dėl kurios byloje tarp šalių yra kilęs ginčas.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir priimdamas skundžiamą nutartį, nesiaiškino ir nenustatė klausimui išspręsti svarbių aplinkybių, t. y. preliminariai nevertino nepilnamečių vaikų poreikių. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netyrė ir nevertino aplinkybės, ar konkrečiu atveju atsakovo mokama išlaikymo suma, kuri yra šiek tiek didesnė nei nurodyta įsitesėjusiame teismo sprendime, yra preliminariai pakankamai užtikrinanti bent minimalius konkrečių nepilnamečių vaikų poreikius civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsižvelgiant į tai, nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį buvo tinkamai įvertinta tai, egzistuoja ar neegzistuoja procesinė būtinybė laikinai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo teisme metu.
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti aktualias materialinės ir proceso teisės normas bei neištyrė šiam procesiniam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, konstatuoja, kad klausimas dėl laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės taikymo, priteisimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sūnus L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau yra sulaukęs pilnametystės. Pažymėtina, kad pilnamečio asmens išlaikymo klausimas, įskaitant ir laikino išlaikymo klausimą, negali būti sprendžiamas taikant nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, nes pilnametystės sulaukusių vaikų išlaikymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 3.1921 straipsnio nuostatos. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į civilinio proceso teisės nuostatas ir bylos proceso eigą, turi būti atitinkamai įvertinamos bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui iš naujo sprendžiant klausimą dėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Kristina Domarkienė