VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Elconsa“ bankroto byloje gauto nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo byloje V. M., priėmimo ir nagrinėjimo klausimą,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės „Elconsa“ (toliau – BUAB „Elconsa“) bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Valnetas“ (toliau – UAB „Valnetas“). Taip pat šia nutartimi buvo nuspręsta nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 5 710,81 Eur bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 17 d.

2.       Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi buvo patvirtintas neginčijamų BUAB „Elconsa“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 30 d.

3.       Teismo 2023 m. birželio 30 d., 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir rugpjūčio 21 d. nutartimis buvo patikslintas BUAB „Elconsa“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

4.       2023 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartimi BUAB „Elconsa“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pareiškimas tenkinamas

6.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

7.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

8.       Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jeigu nustatoma, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

9.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

10.       Nemokumo administratorė, įrodinėdama JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, iš esmės rėmėsi šiomis aplinkybių grupėmis: 1) buvo sudarinėjami nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi bendrovei sandoriai; 2) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą – bendrovė, pažeisdama nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, išmokėjo buvusiam bendrovės vadovui 62 450 Eur; 3) nemokumo administratorei nebuvo perduotas visas bendrovės turtas ir kasoje esančios lėšos. Taigi, nemokumo administratorė prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu grindė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais požymiais.

Dėl bendrovės nemokumo momento

11.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018).

12.       Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Elconsa“ registre įregistruota 2016 m. gruodžio 20 d., juridinio asmens kodas 304437356, registruotos buveinės adresas Žygio g. 5-82, Vilnius. Bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. buvo V. M., o nuo 2022 m. lapkričio 8 d. J. P..

13.       Bankroto byla įmonei pagal naujo bendrovės vadovo J. P. pareiškimą iškelta 2023 m. vasario 27 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. kovo 17 d.

14.       Iš bankroto byloje eB2-613-880/2024 esančios nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „Elconsa“ nustatyta, jog iš atsakovės 2021 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrovė turėjo turto už 565 998 Eur, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 489 549 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos 476 744 Eur. Tuo tarpu iš bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrovė turėjo turto už 228 359 Eur, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 540 290 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos 540 290 Eur. Taigi matyti, kad per vienerius metus bendrovės turimas turtas sumažėjo 337 639 Eur, t. y. daugiau nei dvigubai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo 50 741 Eur. Taip pat iš 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2022 metais nurodytu laikotarpiu atsakovė turėjo 378 380 Eur nuostolį, kai tuo tarpu 2021 m. generavo pelną, kuris siekė 16 116 Eur.

15.       Ginčo dėl bendrovės finansinės padėties 2021 – 2022 m. (iki bankroto bylos iškėlimo) byloje nėra. Taigi darytina išvada, kad bendrovė nemoki tapo vėliausiai 2022 m. pabaigoje.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto pagrindų ir atsakingo(-ų) asmens(-ų) nustatymo

16.       Kaip jau buvo minėta, nemokumo administratorė nurodo, kad egzistuoja šie UAB „Elconsa“ tyčinio bankroto požymiai: 1) buvo sudarinėjami nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi bendrovei sandoriai; 2) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą – bendrovė, pažeisdama nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, išmokėjo buvusiam bendrovės vadovui 62 450 Eur; 3) nemokumo administratorei nebuvo perduotas visas bendrovės turtas ir kasoje esančios lėšos.

17.       Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 18 punktas, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).

18.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 19 punktas; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).

19.        Iš bylos medžiagos nustatyta, jog UAB „Elconsa“ turi dvi banko sąskaitas: AB Swedbank ir Luminor Bank AS, atstovaujamas Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus. Iš byloje pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 25 d. iš šių banko sąskaitų V. M. naudai pervesta iš viso 62 450 Eur (56 400 Eur iš Luminor Bank AS ir 6 050 Eur iš AB Swedbank). Nors dalyje mokėjimų (paskirtyse) nurodyta, kad lėšos skirtos skolos grąžinimui ar ūkio išlaidoms, tačiau nemokumo administratorius nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad šios lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Be to, nėra bankroto procese nėra jokių duomenų, kad V. M. būtų skolinęs asmenines lėšas bendrovei. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. M. buvo mokamas atlyginimas, tačiau jis sudarė 1 911,06 Eur per mėnesį. Taigi 62 450 Eur suma pervesta V. M. laikytina piniginių UAB „Elconsa“ lėšų pasisavinimu.

20.       Tokie buvusio bendrovės vadovo V. M. veiksmai neabejotinai pažeidė bendrovės kreditorių interesus. Iš bendrovės 2022 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrovė turėjo turto už 228 359 Eur, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 540 290 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos 540 290 Eur.  Taigi bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad V. M. iš bendrovės banko sąskaitų persivedė 62 450 Eur sumą, kai bendrovė turėjo apie 540 290 Eur skolų kreditoriams.

21.       Be to, bendrovės vadovas sudarė sandorius, kurie yra/buvo ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui. Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad bendrovės  veiklos rūšis ir tikslas specialūs statybos darbai. Tuo tarpu iš nemokumo administratorės pateiktos informacijos nustatyta, kad bendrovės veikla yra elektros sistemų įrengimas. Buvęs bendrovės vadovas sudarė prekių įsigijimo sandorius, kuriais įsigijo įvairių prekių, kurios nėra naudojamos bendrovės veikloje ir nėra skirtos bendrovės pajamoms generuoti.

22.       UAB „Varle“ nemokumo administratorei 2023 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog BUAB „Elconsa“ yra skolinga 46 567,72 Eur sumą pagal laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. spalio 24 d. išrašytas sąskaitas. Iš sąskaitų matyti, kad BUAB „Elconsa“ užsakė daugybę įvairių buities/baldų/asmeninės higienos ir kitų daiktų, kurių naudojimas nėra niekaip susijęs su UAB „Elconsa“ veikla. Iš viso išleista suma 55 997,72 Eur. Taip pat laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 19 d. V. M. UAB „Elconsa“ vardu pirko kitus daiktus, kurie taip pat negali būti laikomi susiję su bendrovės veikla. Iš pateikiamų sąskaitų ir suvestinės matyti, kad buvo perkamos vinilinės grindys, žaidimų konsolei reikalinga įranga, elektrinis paspirtukas, vaikiškas paspirtukas, siurblys-robotas ir t. t.

23.       Pažymėtina, kad nemokumo administratorius 12 priede pateikė daugybę įvairių sąskaitų faktūrų, kurios patvirtina, kad UAB „Elconsa“ laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. įsigijo įvairių prekių. Viena vertus, vienareikšmiškai negalima nustatyti, kad visos įsigytos prekės nebuvo naudojamos bendrovės interesais. Kita vertus, iš aukščiau padarytos bendrovės finansinių dokumentų analizės nustatyta, kad bendrovė 2021 m. neatitiko nemokios bendrovės sąlygų, todėl negalima teigti, kad šie sandoriai pažeidė bendrovės kreditorių interesus.

24.       Be to, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba 2023 m. liepos 5 d. informavo nemokumo administratorių, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1- 44210-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) dėl buvusio UAB „Elconsa“ vadovo V. M. veiksmų. Rašte nurodyta, kad 2023 . birželio 14 d., atlikus kratą bendrovei „Ad Rem“ priklausančiose patalpose - sandėlyje Nr. 9C, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta dalis daiktų, įgytų UAB „Elconsa“ vardu, paruoštų išgabenti į Rusijos Federaciją. Tarp šių daiktų buvo odiniai baldai (sofa, 2 foteliai), įgyti 2022 m. rugsėjo 7 d. iš UAB „Bebirva“, kurių vertė yra 6 850 Eur.

25.       Be to, buvęs bendrovės vadovas V. M. neperdavė naujai paskirtam vadovui J. P. bendrovės kasos likučio ir ilgalaikio turto. UAB „Elconsa“ vadovo 2022 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 2022/12/05 atlikus įmonės kasoje apskaitytų piniginių lėšų inventorizaciją nustatyta, kad pagal UAB „Elconsa“ buhalterinės apskaitos duomenis įmonės kasoje apskaitytas 7 420,26 Eur piniginių lėšų likutis, kuris nepaliktas kasoje. Tuo tarpu ilgalaikio turto buvimo vieta yra nežinoma.

26.       Taip pat teismas sprendžia, kad 2018 m. bendrovės suteiktos paramos 47 000 Eur sumai viešajai įstaigai Sostinės aljansas ir viešajai įstaigai Vilniaus nevalstybinis vaikų lopšelis – darželis „Rudnosiukas“ taip pat prisidėjo prie bendrovės nemokumo susidarymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad bendrovė turėjo eilę kitų kreditorių, o jos turtas buvo beveik lygus įsipareigojimams. Tuo tarpu sudarius paramos sutartis bendrovė jokios naudos negavo.

27.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Taigi įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Be to, nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, lemiantį aktyvesnį teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis) – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

28.       Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, jog bendrovės lėšos buvo naudojamos ne bendrovės veiklos poreikiams tenkinti, o iš jos lėšų buvo atsiskaitoma už prekes, kurios nebuvo suteiktos ar perduotos UAB „Elconsa“, taip pat dalis bendrovės turto buvo tiesiog pasisavinta, teismas daro pagrįstą išvadą, jog UAB „Elconsa“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo, t. y. bendrovės vadovo V. M. veiksmais ir sudarytais sandoriais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo (bendrovės gaunamos pajamos buvo naudojamos ne UAB „Elconsa“ interesams), tai lėmė bendrovės kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą esminį suvaržymą ir sąlygų išvengti išieškojimo sudarymą. Pažymėtina, jog veiksmai, bloginantys bendrovės finansinę padėtį, buvo atliekami nuosekliai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokiais vadovo veiksmai buvo sąžiningai siekiama įmonei naudingų vertingų tikslų. Aptartos aplinkybės, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 3 punktų nuostatomis, teikia pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Elconsa“ bankrotas buvo tyčinis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

29.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad buvusio BUAB „Elconsa“ vadovo V. M. veiksmai (neveikimas) sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą ir pažeidė kreditorių teises bei teisėtus interesus, V. M. pripažįstamas už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, JANĮ 71, 72 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Pripažinti pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Elconsa“  (juridinio asmens kodas 304437356) bankrotą tyčiniu.

Pripažinti buvusį likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Elconsa“ vadovą V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.