Byla Nr. A20.-156-664/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00119-2025-4
Procesinio sprendimo kategorija 21.15
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 7 d.
Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,
sekretoriaujant J. Z.,
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui N. I.,
užsieniečiui A. M.(buv. P.),
užsieniečio atstovui advokato padėjėjui A. K. (A. K.),
vertėjai D. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Baltarusijos Respublikos piliečiui A. M. (buvusi pavardė P.), gimusiam (neskelbtini)).
Teismas
n u s t a t ė :
1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma sulaikyti Baltarusijos Respublikos piliečiui A. M. (buvusi pavardė P.), gimusį (neskelbtini) (toliau – Užsienietis), VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2025-06-06, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teikime nurodoma, jog Užsieniečio prieglobsčio procedūra Lietuvos Respublikoje buvo baigta, jis buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Užsienietis šiuo metu Lietuvos Respublikoje randasi neteisėtai, jis neturi galiojančių Šengeno vizų ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Jam buvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo, kurio jis neįvykdė. Turėdamas draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, jis pateikė melagingus duomenis vizai gauti. Taigi yra pakankamas pagrindas manyti, kad taikant alternatyvią sulaikymui priemonę užsienietis bandys sutrukdyti sprendimo dėl išsiuntimo priėmimą ir įgyvendinimą, vengiant gražinimo į kilmės šalį, todėl egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai numatyti įstatyme.
2. Užsienietis ir jo atstovas nurodė, jog pateiktam teikimui prieštarauja, nurodo, jog institucija teikdama teikimą neatsižvelgė į svarbią faktinę aplinkybę, jog Užsienietis yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete G. M., gyvenančia (neskelbtini) (santuoka sudaryta Baltarusijos Respublikoje), todėl prašo teismo skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti Užsienietį prižiūrėti Lietuvos Respublikos pilietei (neskelbtini), įsipareigojančiai suteikti užsieniečiui gyvenamąją vietą adresu (neskelbtini), juo rūpintis ir jį išlaikyti. Atstovas nurodė, jog neturi galimybių šiuo metu pateikti teismui dokumentų: LR piliečio sutikimą, jį charakterizuojančių duomenų, taip pat dokumentų, patvirtinančių apie nuosavybėje turimą nekilnojamąjį turtą ar valdomą nuomos pagrindu, apibrėžiančių jo finansinę padėtį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Teikimas tenkintinas.
3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4. Byloje nustatyta:
4.1. 2023 m. rugpjūčio 16 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 23S131091 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Užsieniečiui.
4.2. 2024 m. vasario 1 d., Užsienietis supažindinus su jo teisine padėtimi ir raštu išreiškė norą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
4.3. 2024 m. vasario 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S39951 įpareigoti Užsienietį išvykti į Baltarusijos Respubliką per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, įspėjant, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies. Užsienietis sprendimo neįvykdė.
4.4. 2024 m. kovo 21 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S84476 išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 1(vienerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti į 1 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, t. y. iki 2025-06-05.
4.5. 2024 m. birželio 6 d. Užsienietis išsiųstas per VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Medininkų PKP į Baltarusijos Respubliką. Asmens duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą ir jo pateikti į SIS nuo 2024-06-07 iki 2025-06-05.
4.6. Užsienietis A. P. pakeitė pavardę į M., 2025 m. vasario 13 d. neteisėtai atvyko per Medininkų PKP į Lietuvos Respubliką pateikęs pasų kontrolei naują pasą, galiojantį nuo 2024-12-26 iki 2034-12-26, su jame įklijuota Šengeno viza Nr. 004595300 (LT), galiojančia nuo 2025-02-13 iki 2025-05-12 (buvimo laikas 30 dienų), kelionės tikslas – šeimos ir draugų lankymas. Nustatyta, kad vizos prašymo metu A. M. (buv. P.), žinodamas, kad jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, pateikė melagingus duomenis, t. y. klausimyne nenurodė, kad Lietuvoje yra nepageidaujamas, nors draudimas galioja iki 2025-06-05.
4.7. 2025 m. kovo 6 d. 13.00 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius gavo pranešimą iš Migracijos departamento Vilniaus skyriaus, kad pas juos atvyko Baltarusijos Respublikos pil. A. M. (buv. P.), gim. (neskelbtini), kurio atžvilgiu 2023-08-16 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S131091 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).
4.8. 2025 m. kovo 6 d. Migracijos departamento sprendimu 25S64390, atsižvelgus į tai, kad asmeniui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ir dėl asmens įvestas perspėjimas į SIS; jis neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 str. 1 d. c p. nustatytų atvykimo sąlygų; viza Nr. 004595300 atšaukta, kadangi asmuo nepateikė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimo.
4.9. Užsienietis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus pasienio rinktinę. Remiantis 2025-03-06 tarnybiniu pranešimu Nr. MD-475, sulaikymo metu Užsieniečio atžvilgiu buvo panaudota specialioji priemonė – atrankai. 2025 m. kovo 6 d. 16 val. 00 min. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimu Nr. 25S64484 Užsienietis buvo sulaikytas 48 val.
4.10. Nustatyta, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis neturi galiojančių Šengeno vizų ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, jis neįvykdė sprendimo dėl savanoriško išvykimo, be to, jo atžvilgiu buvo priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl grąžinimo. Turėdamas draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, jis pateikė melagingus duomenis vizai gauti.
5. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).
7. Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis nėra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
8. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
9. Atstovas prašo teismo skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti Užsienietį prižiūrėti jo sutuoktinei, Lietuvos Respublikos pilietei G. M., gyvenančiai (neskelbtini), įsipareigojusiai suteikti užsieniečiui gyvenamąją vietą adresu (neskelbtini), juo rūpintis ir jį išlaikyti.
10. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
11. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
12. Nuo 2025-01-01 pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentavimui, Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Užsieniečio atstovas, kuriam buvo suteiktas papildomas laikas (teikimo nagrinėjime padarius pertrauką) nepateikė būtinų duomenų, klausimo, dėl prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės, įtvirtintos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nagrinėjimui (atstovas neturi galimybių šiuo metu pateikti teismui dokumentų: LR piliečio sutikimo prižiūrėti, rūpintis ir išlaikyti Užsienietį, jį (LR pilietį) charakterizuojančių duomenų, dokumentų, patvirtinančių apie nuosavybėje turimą nekilnojamąjį turtą ar nekilnojamąjį turtą valdomą nuomos pagrindu ir pan., duomenų, apibrėžiančių asmens finansinę padėtį ir kt.). Todėl konstatuotina, jog šiuo, teikimo nagrinėjimo laikotarpiu, pateiktas prašymas nėra pagrįstas ir negali būti tenkintinas.
13. Nagrinėjamu atveju, Užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. 2024 m. kovo 21 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S84476 išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 1(vienerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti į 1 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, t. y. iki 2025-06-05. 2024 m. birželio 6 d. Užsienietis išsiųstas per VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Medininkų PKP į Baltarusijos Respubliką. Asmens duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą ir jo pateikti į SIS nuo 2024-06-07 iki 2025-06-05. Tačiau Užsienietis, žinodamas, kad jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, pateikė melagingus duomenis, t. y. klausimyne nenurodė, kad Lietuvoje yra nepageidaujamas, nors draudimas galioja iki 2025-06-05, pakeitęs pavardę 2025 m. vasario 13 d. neteisėtai atvyko per Medininkų PKP į Lietuvos Respubliką pateikęs pasų kontrolei naują pasą, galiojantį nuo 2024-12-26 iki 2034-12-26, su jame įklijuota Šengeno viza Nr. 004595300 (LT), galiojančia nuo 2025-02-13 iki 2025-05-12 (buvimo laikas 30 dienų), kuri 2025 m. kovo 6 d. Migracijos departamento sprendimu 25S64390 panaikinta.
14. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju Užsieniečio veiksmai, t. y., neišvykimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, paties Užsieniečio prašymu nustačius jam savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos terminą; atvykimas į Lietuvos Respubliką po to, kai 2024 m. birželio 6 d. Užsienietis išsiųstas per VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Medininkų PKP į Baltarusijos Respubliką ir žinojo apie jam nustatytą draudimą atvykti į šalį, pakeitęs pavardę ir nepateikdamas informaciją apie jam nustatytą draudimą atvykti į Lietuvą iki 2025-06-05), vertintini kaip nenoras bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, nagrinėjančiomis jo teisinės padėties klausimus, ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo/išsiuntimo į kilmės šalį (atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo posėdžio metu Užsienietis nurodė, jog turi bilietus ir norėtų grįžti į Baltarusijos Respubliką, tačiau vėliau nurodė, jog jis negali grįžti, nes gimtinėje yra persekiojimas dėl politinių pažiūrų). Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo teikimas tenkintinas. (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2,3, 4 punktuose, 5 dalies 1, 4-5 punktai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1,2,5 dalimis, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.
Sulaikyti Baltarusijos Respublikos pilietį A. M. (buvusi pavardė P.), gimusį (neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 3 (trims mėnesiams), iki 2025 m. birželio 6 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo/grąžinimo iš Lietuvos Respublikos ar išnyks sulaikymo pagrindai.
Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.
Teisėja Irena Vapsvienė