Civilinė byla Nr. 2-728-445/2014
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00583-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija
34.1.; 34.3.; 34.4.10.; 128.1.
(S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 29 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai V. S., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Varėnos r. 2-ajam notarų biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji po sesers M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2000-03-02 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja nurodė, kad jos tėvai J. S. ir A. S. mirę. Tėvai turėjo keturis vaikus: ją, M. B., V. P. bei sūnų B. S.. Sesuo V. ir brolis B. S. mirę. Apie jų palikuonis jai nežinoma. Sesuo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė 2000 m. kovo 2 d. M. B. buvo ištekėjusi, tačiau vaikų neturėjo. Iki mirties M. gyveno (duomenys neskelbtini). Jai žinoma, kad sesuo paveldėjo savo sutuoktinio J. B. turtą. Dalį paveldėto turto - butą, esantį (duomenys neskelbtini) M. B. pardavė iki savo mirties. Tačiau M. sutuoktiniui J. B. tėvui, a. k. (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu yra atkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), Varėnos r. J. B. brolis V. ir sesuo I. jiems priklausančias žemės dalis (po 1,700 ha) yra susigrąžinę savo vardu. J. ir jo brolis J. jiems priklausančių žemės dalių savo vardu iki šiol nesusigrąžinę. Kadangi sesuo M. nesusilaukė vaikų, kiti jų šeimos vaikai mirę, todėl ji gali paveldėti jos turtą, yra 4 eilės įstatyminė įpėdinė (LR CK 5.11 str.).
Ji, kaip įstatyminė įpėdinė, negali įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo seseriai M. priklausiusiam turtui paveldėti, nes yra suėję terminai palikimui priimti, t. y. ji negali kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą. Kadangi per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikimo vienu iš jo priėmimo būdų - kreipiantis į notaro biurą, todėl siekia priimti palikimą kitu jo priėmimo būdu, t. y. kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad priėmė M. B. palikimą, faktiškai pradedamą jį valdyti. Iš notarų biuro pateiktos pažymos matyti, kad po M. B. mirties turto paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos.
Po palikėjos M. B. mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė ji, nes po sesers mirties naudojasi kaip savais visais likusiais palikėjos daiktais.
Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė nurodytais pagrindais ir aplinkybėmis, prašė tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą į pareiškimą, pareiškėjos reikalavimui neprieštarauja. Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono 2-asis notarų biuras atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, atstovas neatvyko į teismo posėdį.
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos sesuo M. B. mirė 2000-03-02 ir tokias aplinkybes patvirtina jos mirties liudijimo duomenys (b. l. 12).
Pareiškėjos giminystės ryšius su M. B. patvirtina gimimo liudijimai, santuokos liudijimas (b. l. 6-9).
Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po M. B. mirties atsirado palikėjos mirties momentu (2000-03-02), kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str. 1 d.). Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjos mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.
Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi M. B. testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str., 5.13 str.).
CK 5.11 str. 1d. paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
2. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
3. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.
4. Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
5. Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.
Pareiškėja yra ketvirtos eilės paveldėtoja, paveldint pagal įstatymą. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Kadangi tokių įpėdinių nėra, tai paveldi pareiškėja V. S..
Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjos turtą. V. S. valdo, naudojasi ir disponuoja visu sesers turėtu turtu, jį prižiūri, tvarko.
Pareiškėja priėmė palikėjos turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.
Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos paaiškinimais, palikėjos mirties liudijimu.
Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po sesers M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2000-03-02 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo paveldėjimo tikslu.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Dalis Žilionis