Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-05-29][nuasmeninta nutartis byloje][ATP-267-350-2015].docx
Bylos nr.: ATP-267-350/2015
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio valstybinė darbo inspekcija institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje (ATPK 41-44(5) straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje (ATPK 41-446 str.):
Pažeidimai darbo srityje (ATPK 41-4110 str.):
Nelegalus darbas (ATPK 413 str.)
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas
Nutarimas administracinių teisės pažeidimų bylose
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

Teisėja Ingrida Kirsnytė                                          Adm. byla Nr. ATP-267-350/2015

                                                                                             Teisminio proceso Nr.4-08-3-00430-2015-0

                                        Procesinio sprendimo kategorija: 79.1

(S)

 

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. gegužės 29 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

 

nustatė:

 

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė M. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalį 1882 eurų bauda už tai, kad jis, kaip UAB ,,K.“ direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido N. P. dirbti įmonėje vairuotoju, pranešus (duomenys neskelbtini) skyriui apie N. P. darbo sutarties nutraukimą bei draudiminio laikotarpio pabaigą, o būtent N. P. UAB ,,K.“ naudai dirbo 2014 m. gruodžio 1 d., nepasirašius su juo darbo sutarties, neįteikus jam darbo sutarties antrojo egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie N. P. darbą 2014 m. gruodžio 1 d., tuo M. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnio 1, 2 dalyse, 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte.

Apeliaciniu skundu M. J. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-30 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad N. P. buvo atleistas iš pareigų nuo 2014-12-01 dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, N. P. ignoruodamas bendrovę atsisakė pateikti visus jo žinioje turimus dokumentus, taip pat atsisakė pasirašyti 2014-10-17 darbo sutartyje Nr. 70, žymoje apie atleidimą iš darbo, nepaaiškindamas tokių savo veiksmų, o byloje N. P. pateiktas 2014-12-01 tachografas - suklastotas.

Aplinkybė, kad 2014-12-01 važtaraštyje įrašyta N. P. pavardė neįrodo, kad tą dieną jis dirbo bendrovėje ir vežė kovinį, nes krovinius vairuotojai pasikrauna iš vakaro ir tuo metu gauna važtaraštį krovinio vežimo dienai. Šiuo atveju krovinys buvo pakrautas 2014-11-28 (penktadienį), o N. P. perduotas važtaraštis, tačiau atleidus jį iš darbo krovinį vežė kitas vairuotojas, o N. P. pavardė liko dokumente. Aplinkybę, kad bendrovėje dirbo iki 2014-11-28, N. P. patvirtino pateikdamas 2015-02-26 prašymą dėl neišmokėtų viršvalandžių. Visos paminėtos aplinkybės tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, neišsamiai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir tai lėmė neteisingo nutarimo byloje priėmimą, ko pasėkoje nebuvo įvykdytas tikras, teisėtas ir teisingas teisingumas, todėl priimtas sprendimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius prašo M. J. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas byloje reikšmingas aplinkybes. Byloje yra duomenys, kad N. P. nelegaliai dirbo įmonėje „K.“ 2014-12-01, todėl M. J. nubaustas pagrįstai.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 30211 straipsnio 1 dalis apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.

Skundžiamu nutarimu M. J. nubaustas pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį už tai, kad leido N. P. dirbti įmonėje vairuotoju 2014-12-01, nors pastarasis tą dieną jau buvo atleistas iš pareigų ir įmonėje nebedirbo.

ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, <...> taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas nutarimas dėl apelianto kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą priimtas nepakankamai ir nevisapusiškai įvertinus faktines bylos aplinkybes.

Iš byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų matyti, kad N. P. nurodė, jog 2014-12-01 dirbo įmonėje „K.“ vairuotoju, tą dieną bendrovės automobiliu vežė krovinį į K., o (duomenys neskelbtini) duomenimis paskutinė jo darbo diena įmonėje yra 2014-11-28. Kaip įrodymą, kad jis dirbo įmonėje 2014-12-01, pateikė minimos dienos tachografo duomenis ( bl. 14).

Tačiau skundžiamu nutarimus nubaustas bendrovės direktorius M. J. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad N. P. bendrovėje nedirbo nuo 2014-11-28, 2014-12-01 krovinį į Kauną vežė J. M., o pastarasis ir liudytojas N. F. patvirtino M. J. nurodomas aplinkybes. Byloje yra duomenys ir apie J. M. 2014-12-01 pildytus tachografo rodmenis ( b.l. 50), kuriame užfiksuoti duomenys be kita ko atitinka automobilio Volvo (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio mėnesio kelionės lape pildomus duomenis - spidometro ir pravažiuotų kilometrų rodmenis ( b.l. 32).

Iš byloje esančių dokumentų kopijų – krovinio važtaraščio ir PVM sąskaitos faktūros matyti, kad juose užfiksuota informacija apie tai, kad 2012-12-01 UAB „K.“ automobiliu Volvo (duomenys neskelbtini) UAB D. krovinį iš K. esančios UAB L. pristatė P. (b.l. 62,63).

Taigi, aukščiau aptarti duomenys yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad M. J. padarė ar nepadarė ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Pirmosios instancijos teismo protokole nėra duomenų apie tai, kad J. M. ir N. P. išsamiai būtų apklausti apie 2014-12-01 jų nurodomo ir pristatyto krovinio gabenimo aplinkybes, nesiaiškintos parašo ant krovinio važtaraščio grafoje „vairuotojas‘ atsiradimo aplinkybės (laikas ir vieta) bei autentiškumas (b.l. 62). Be to, netirta, kuriame tachografe – J. M. ar N. P. pateiktame užpildyti duomenys yra tikri.

Pažymėtina, kad byloje kylančios abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai, tačiau tik tuomet, kai ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos galimybės tų abejonių pašalinti. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus – imtis priemonių nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalinti esančias abejones.

Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant M. J. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, jog iškilusios abejonės dėl M. J. kaltės gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis ATPK  302 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu , teismas

n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimą panaikinti ir  bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                     Algirdas Gaputis


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • DK