Civilinė byla Nr. e2A-414-460/2018

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00402-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.4.2.2; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. K. dėl deklaracijos panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sporto lizdas“, Palangos miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau Inspekcija) ieškiniu prašė panaikinti atsakovės A. K. 2015 m. birželio 10 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 galiojimą. Ieškinyje bei dublike ieškovė nurodė, kad Inspekcija atliko patikrinimą, jų metu nustatyta, kad deklaracijos pagrindu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), A. K. vardu Nekilnojamo turto registre naujai įregistruoti statiniai: 16,27 kv. m sandėlis 2F1ž, 13,75 kv. m sandėlis 3F1g, 5,64 kv. m sandėlis 4F1ž, 5,30 kv. m prekybos pastatas 5E1ž, 9,63 kv. m sandėlis 6F1ž, 285,00 kv. m stoginė k, 7 kv. m stoginė-šašlykinė k1, 19,93 kv. m stoginė k2. Deklaracijoje minėti statiniai nurodyti kaip I grupės nesudėtingos kategorijos statiniai. Naujo nesudėtingo statinio statybos atveju Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais turi būti parengtas supaprastintas statybos projektas, kuriam turi būti gautas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Atsakovės A. K. deklaracijoje nurodyti statiniai pastatyti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame kultūros paveldo vietovėje – Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), todėl deklaraciją buvo galima surašyti tik turint supaprastintą statybos projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą – rašytinius įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus. Šiuo atveju supaprastintam nesudėtingų statinių statybos projektui turėjo pritarti Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai. Nurodytoje dokumentacijoje yra tik Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos A. B. 2007 m. kovo 1 d. įrašas „pritarti terasos supaprastintam projektui iki 2007-12“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus architekto F. J. 2008 m. birželio 6 d. įrašas „pritarti (pratęsti) terasos supaprastintam projektui iki 2008 12 mėn.“, tačiau tiek statinio projekto sprendiniai, tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos tarnautojų įrašai rodo, kad terasa buvo suprojektuota kaip laikinas nesudėtingas statinys, leista jį naudoti ribotą terminą, kuris pasibaigė 2008 m. gruodžio mėn. ir nebuvo pratęstas, tačiau daugiau jokių kitų nesudėtingų statinių, kurie A. K. deklaracijoje siejami su K. Aleknavičiaus architektūros firmos 2007 m. parengtu terasos supaprastintu projektu, šiame statinio projekte suprojektuota nebuvo. Be to, ginčijama deklaracija negalėjo būti surašyta dar ir dėl to, kad ja legalizuojami nauji statiniai, didinantys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), užstatymo tankį, šis sklypas patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, galiojimo ribas ir jam taikomas šiuo teritorijų planavimo dokumentu nustatytas architektūrinis ir urbanistinis formavimo reglamentas, pagal kurį negali būti didinamas užstatymo tankis ir intensyvumas. Deklaracijoje atsakovė A. K. paskelbė, kad statiniai pastatyti turint Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos A. B. 2007 m. kovo 24 d. pritarimą, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja A. B. 2007 m. kovo 1 d. buvo pritarusi tik laikino statinio – 205,74 kv. m lauko terasos statybai iki 2007 m. rugpjūčio mėn. 2008 m. birželio 6 d. terminas buvo pratęstas iki 2008 m. gruodžio mėn. ir daugiau jo niekas nepratęsė. Pagal tuo metu galiojusias Statybos įstatymo nuostatas laikinu statiniu buvo laikomas statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, ir nekilnojamojo turto registre tokie statiniai nebuvo registruojami, o Statybos įstatyme numatytos laikino statinio naudojimo termino pasibaigimo pasekmės – statinio nugriovimas. Be to, lauko terasos vietoje šiuo metu pastatytas visai kitas statinys – stoginė, kuri, lyginant ją su buvusia lauko terasa, yra perstatyta iš esmės, nes jos užstatymo plotas 285,00 kv. m ir yra daug didesnis nei buvusios 205,74 kv. m ploto lauko terasos.
2. Atsakovė A. K. bei trečiasis asmuo UAB „Sporto lizdas“ atsiliepimu į ieškinį bei tripliku prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje nurodomi statiniai buvo pastatyti 2002 metais. Adresu (duomenys neskelbtini), yra vykdomas verslas, aptarnaujami klientai, todėl pagalbinės patalpos, šašlykinė ir kt. yra būtinos tokiai veiklai vykdyti. Statiniai pastatyti 2002 metais, o iki ieškinio teismui padavimo statybą ir teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai buvo keičiami daugybę kartų, reikalavimai tokių statinių statybai taip pat keitėsi. Ieškovė 2002 metais statytiems statiniams taiko 2010 metų STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, kuris statinių pastatymo metu negaliojo, taip pat klaidingai taiko užstatymo tankį reglamentuojančias teisės normas. Ieškovė teigė, kad terasa buvo suprojektuota kaip laikinas statinys, tačiau tai prieštarauja jos pačios nurodytai išvadai, kad stoginė-terasa yra priskiriama II grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams. Ieškovė nurodė, kad statiniai yra kultūros paveldo vietovėje, todėl yra reikalingas supaprastintas statybos projektas bei rašytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų – Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, pritarimai, tačiau šie reikalavimai įsigaliojo tik 2010 metais, todėl taikyti šiuos reikalavimus atgaline data nėra jokio pagrindo. Statinių statybos metu galiojo STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, kurio 12.1 punktas numatė reikalavimą gauti rašytinius pritarimus statant nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje. Toks reikalavimas statant nesudėtingus statinius kultūros paveldo vietovėje nebuvo numatytas. (duomenys neskelbtini), esantis pagrindinis pastatas nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl projektas ir rašytiniai pritarimai nebuvo reikalingi. Be to, ieškovė teigė, kad statiniai didina užstatymo tankį, o tai neleistina pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, tačiau pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 50 dalies redakciją užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu, ir iš šios sąvokos matyti, kad inžineriniai statiniai skaičiuojant tankumą nebuvo įtraukiami. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje 2 straipsnio 40 dalies redakcijoje numatyta, kad užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Taigi statant statinius jų užimamas plotas į sklypo užstatymo tankumą nebuvo įskaičiuojamas, todėl ieškovės nurodomas prieštaravimas Palangos miesto centrinės dalies detaliajam planui yra nepagrįstas. Ieškovė teigė, kad statiniai buvo pastatyti vėliau, t. y. ne 2002 m., tačiau lauko stoginė-terasa buvo pastatyta anksčiau nei 2007 metais, tą patvirtina pačios ieškovės prie ieškinio pridėtas 2002 m. liepos 11 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodoma, kad apžiūrėta dengta lauko terasa su pagalbinėmis patalpomis. Tą pačią aplinkybę patvirtina prie ieškinio pridėtas 2003 m. gegužės 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Be to, trečiasis asmuo UAB „Sporto lizdas“ (buvęs pavadinimas – D. M. įmonė) viešojo maitinimo veiklą tuo adresu vykdo nuo 2000 m., jo veikla buvo nuolat tikrinama, reikalingi įvairūs leidimai, kurie išimami kasmet, todėl abejoti, kad statiniai stovi nuo tų metų, nėra pagrindo, nes be šių statinių jis nebūtų galėjęs vykdyti veiklos. Tačiau net manant, kad statiniai pastatyti 2007 m., tai nekeičia esmės, nes ieškinyje nurodyti statybą leidžiantys reikalavimai dar negaliojo. Jokia nauja terasa nėra pastatyta, laikui bėgant buvo padidintas jos plotas pertvarkant esamą terasą, tačiau tai nebuvo nauja statyba. Tuometiniai teisės aktai nedraudė keisti esamą statinį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad statinys pertvarkytas neteisėtai ir kad dėl to yra pagrindas naikinti deklaraciją.

3.Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka ir prašo jį kaip pagrįstą tenkinti. Nurodė, kad minėti ginčo statiniai nėra kultūros paveldo objektai, tačiau pastatyti kultūros paveldo vietovės teritorijoje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Dėl pritarimo įvykdytiems darbams į trečiąjį asmenį Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos nebuvo kreiptasi, todėl konstatuotina, jog nustatyti pažeidimai yra padaryti, todėl ieškovės reikalavimai laikytini pagrįstais ir tenkintini.

4. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą sklypo tankumas ir intensyvumas negali būti didinamas. Taip pat trečiasis asmuo nesutiko, jog atsakovės A. K. deklaracijos pagrindu įregistruoti statiniai yra inžineriniai. Pagal STR „Statinių klasifikavimas“ sandėliai, prekybos pastatai ir kt. nepriskirtini prie inžinerinių statinių, todėl nepagrįstas ir atsakovės atstovo argumentas, kad pagal statybos metu galiojusią teisės aktų redakciją skaičiuojant užstatymo tankumą ir intensyvumą inžineriniai statiniai neįtraukiami. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Teismas nusprendė panaikinti atsakovės A. K. 2015 m. birželio 10 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 galiojimą. Priteisė iš atsakovės A. K. 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio bei 13,48 Eur (trylika eurų, 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

6. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodyta terasa, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuota kaip laikinas statinys.
7. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad ieškinyje nurodyti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), pastatyti 2002 metais.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog atsakovė pažeidė STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės statiniai pastatyti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame kultūros paveldo vietovės teritorijoje.
10. Teismas sprendė, jog atsakovės statinių statybai pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reglamento 15, 16 p. nuostatas buvo reikalingi projektai, pritarimai.
11. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoje  statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai ar šių vertybių naudojimui garantuoti, draudžiama.
12. Teismas konstatavo, kad senaties terminas nėra praleistas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinio netenkinti.

14. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai terasą, kaip II kategorijos nesudėtingą statinį,  priskyrė  laikinų statinių kategorijai.

15. Pirmosios instancijos teismas ignoravo byloje esančius rašytinius įrodymus (2002-07-11 ir 2003-05-30 pripažinimo tinkamais naudoti aktus, UAB „Sporto lizdas“ patikrinimo aktus), todėl nepagrįstai konstatavo, jog ieškinyje nurodyti statiniai pastatyti ne 2002 m.

15. Pirmosios instancijos teismas  STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas taikė nepagrįstai.

16. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutapatino kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės sąvokas. Tai lėmė neteisingą ginčo teisinį įvertinimą.

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sutapatino saugomos teritorijos sąvoką su kultūros paveldo vietovės sąvoka, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovės statinių statybai pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reglamento 15, 16 p. nuostatas buvo reikalingi projektai, pritarimai.

18. Teismas nepagrįstai vadovavosi ir Lietuvos TSR istorijos paminklų apsaugos ir naudojimo įstatymo nuostatomis.

19. Nesutinka su argumentais, jog surašius ginčo objektu esančią deklaraciją ir įregistravus statinius buvo pažeisti Palangos miesto detaliajame plane nustatyti reikalavimai, draudžiantys didinti užstatymo tankį ir intensyvumą.

20. Apeliantei akivaizdu, jog ieškovei daug anksčiau, t. y. 2002 m., jau buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini), esančius statinius ir tariamai galimą jų neatitiktį statybos reikalavimams, todėl akivaizdžiai yra praleistas 10 metų senaties terminas statinių (duomenys neskelbtini), teisėtumui ginčyti.

21. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą ieškovė ir tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

23. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. vasario 11 d. Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. vasario 10 d. nutarimas reikalauti iš valstybės institucijos jos veiklos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo Nr. 4-CB2-7, kuriuo pareikalauta spręsti dėl priemonių adresu (duomenys neskelbtini), vykdytos statybos pažeidimams pašalinti taikymo (b. l. 10–11). Vykdydama gautą nutarimą, ieškovė Inspekcija atliko atsakovės A. K. vardu 2015 m. birželio 10 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 patikrinimą ir nustatė, kad deklaracija surašyta pažeidžiant teisės aktus. Inspekcijos atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad deklaracijos pagrindu žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovės A. K. vardu Nekilnojamo turto registre naujai įregistruoti statiniai: sandėlis 2F1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16,27 kv. m), sandėlis 3F1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13,75 kv. m), sandėlis 4F1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,64 kv. m), prekybos pastatas 5E1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,30 kv. m), sandėlis 6F1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9,63 kv. m), stoginė k (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 285, 00 kv. m), stoginė-šašlykinė k1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 kv. m), stoginė k2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19,93 kv. m) (b. l. 12–13). Deklaracijoje minėti statiniai nurodyti kaip I grupės nesudėtingos kategorijos statiniai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškiniu prašė panaikinti atsakovės A. K. 2015 m. birželio 10 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą, motyvuoja tuo, kad deklaracija pateikta, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. deklaracija surašyta neturint supaprastinto statybos projekto bei įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo, be to, atsakovės surašyta deklaracija buvo įteisinti nauji statiniai, didinantys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užstatymo tankį bei intensyvumą, o tai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Atsakovė A. K. prašė ieškinį atmesti, motyvuoja tuo, kad ieškovė statiniams, pastatytiems 2002 m., taiko teisės aktus, kurie jų pastatymo metu negaliojo, be to, pagal statybos metu galiojusias įstatymo normas nei supaprastintas statinio projektas, nei rašytinis valstybės institucijų pritarimas nebuvo reikalingas.

26. Apeliaciniame skunde, kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovė siekia įrodyti, kad jos vardu 2015 m. birželio 10 d. surašytoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau — deklaracija) nurodyti statiniai buvo pastatyti 2002 m., dėl to deklaracijos surašymo metu galiojusių teisės aktų taikymas 2002 m. pastatytiems statiniams nėra galimas. Atsakovė remiasi 2002 m. liepos 11 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktais, kurie, jos nuomone, įrodo, kad statybos buvo baigtos 2002 m. Šiuo aspektu svarbu tai, jog 2002 m. liepos 11 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktuose padaryti įrašai patvirtina tik 110,00 kv. m ploto dengtos lauko terasos, kurią buvo leista naudoti ribotą terminą, įrengimo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė, kad 2002 m. liepos 11 d., 2003 m. gegužės 30 d. laikino statinio ir jo priklausinių pripažinimo tinkamais naudoti aktuose užfiksuota, jog laikinas statinys – dengta lauko terasa yra 110 kv. m ploto (b. l. 54, 55), 2007–2008 m. (A. B. bei F. J. derinant statinį kaip laikiną projektinėje dokumentacijoje užfiksuoti šie terasos duomenys: 197,63 kv. m ploto bei 205,74 kv. m ploto. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėti aktai patvirtina, kad 285,00 kv. m ploto terasos (stoginės), vėliau įteisintos ginčijama deklaracija, 2002 m. dar nebuvo. Minėti duomenys patvirtina ir tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie 205,74 kv. m ploto terasos įrengimą 2007–2008 m. Atsakovė nors ir mano, kad dėl nesudėtingų statinių naudojimo valstybės tarnautojų pritarimai nebuvo ir nėra reikalingi, kad atsakovė derino terasos naudojimą su atitinkamomis institucijomis automatiškai ir šie atsakovės veiksmai laikytini pertekliniais, tačiau byloje esantys valstybės tarnautojų pritarimai yra oficialūs rašytiniai įrodymai. Svarbu tai, jog 2007 m. K. Aleknavičiaus architektūros firmos parengtame terasos supaprastintame projekte buvo numatyta tik 205,74 kv. m ploto terasos statybos galimybė iki 2007 m. gruodžio m., vėliau pratęsiant šį terminą iki 2008 m. gruodžio mėn. Kaip teisingai nurodo ieškovė, tai savaime nereiškia, kad šia galimybe buvo pasinaudota ir būtent 2007–2008 m. laikotarpiu buvo pastatyta 205,74 kv. m ploto terasa. Nėra jokio rašytinio įrodymo, kada 205,74 kv. m ploto terasa buvo pastatyta ir ar tokio dydžio ir matmenų terasa apskritai kada nors iš viso buvo pastatyta. Net jeigu ji ir būtų buvusi pastatyta kaip laikinas statinys 2008 m. gruodžio mėn., pasibaigus jos naudojimo terminui turėjo būti nugriauta ir tolesnis naudojimasis ja būtų buvęs neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas laikinu statiniu buvo laikomas statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruojami. Statybos įstatymo 35 straipsnyje 1 dalies 3 punkte buvo numatytos laikino statinio naudojimo termino pasibaigimo pasekmės – statinys nugriaunamas, kai baigiasi laikino statinio naudojimo terminas. Tad pasibaigus kompetentingo subjekto nustatytam statinio naudojimo terminui, tolesnis naudojimasis statiniu nebebuvo galimas. Sutiktina su ieškove, jog net ir pripažinus, kad 2007–2008 m. buvo pastatyta 205,74 kv. m ploto terasa, nebūtų jokių teisinių prielaidų teigti, kad 205,74 kv. m iš bendro 2015 m. deklaracijos pagrindu įteisinto 285,00 kv. m stoginės ploto galima atskirai išskirti kaip teisėtai pastatytą statinio dalį, kurios teisėtumas neginčytinas. Negavus leidimo tęsti 205,74 kv. m ploto terasos statybą ir toliau naudotis terasa, tolesnis naudojimasis terasa nesuteikia pagrindo statybą pripažinti teisėta.

27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, kad 2002 m. jau buvo pastatytas sandėlis 2Flž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16,27 kv. m), sandėlis 3Flg (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13,75 kv. m), sandėlis 4F1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,64 kv. m), prekybos pastatas 5Elž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,30 kv. m), sandėlis 6Flž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9,63 kv. m), stoginė k (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 285, 00 kv. m), stoginė-šašlykinė kl (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8 kv. m), stoginė k2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19,93 kv. m), t. y. tie statiniai, apie kurių statybos pabaigą paskelbė atsakovė per savo įgaliotus asmenis 2015 m. surašydama ginčijamą deklaraciją. Taigi, neįrodžius, kad ginčo statinių statyba buvo baigta 2002 m., šiai bylai visiškai neaktualus atsakovės pateiktas tuo metu galiojęs statybos teisinis reguliavimas.

28. Aktualu pažymėti, kad pati atsakovė, deklaruodama apie paminėtų statinių pabaigą, statybos pabaigos metus nurodė 2007 m. Nors jokių duomenų, kad statiniai galėjo būti pastatyti 2007 m., byloje nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ketinimų statyti 285,00 kv. m ploto terasą ir kitus statinius nenustatyta. K. A. įmonės parengtu terasos supaprastintu projektu buvo planuojama statyti daug mažesnę 205,74 kv. m ploto laikiną terasą ir be jokių pagalbinių statinių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad duomenų, kad ginčo statiniai pastatyti 2002 ar 2007–2008 m., byloje pateikta nebuvo.

29. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad statinių statybos metu galiojo STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, kurio 12.1 p. numatė reikalavimą gauti rašytinius pritarimus statant nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, toks reikalavimas statant nesudėtingus statinius kultūros paveldo vietovėje nebuvo numatytas. Šiuo aspektu aktualu tai, kad to paties reglamento 15 punkte, 16 punkte nustatyta, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, esamiems ar numatomiems statyti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje arba saugomoje teritorijoje, taikomos II grupės nesudėtingiems statiniams nustatytos Statybos įstatymo išimtys, išskyrus nurodytas 14.3 punkte. Statybos leidimą I ir II grupės statiniams išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas) be statinio patikrinimo Nuolatinėje statybos komisijoje, raštu pritarus: minėtos komisijos nariui – už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos atstovui (statiniams nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsaugos teritorijoje) ar komisijos nariui – saugomos teritorijos administracijos, o kai jos nėra, – Aplinkos apsaugos regiono departamento atstovui (statiniams saugomoje teritorijoje). Laikiniems statiniams galioja tos pačios Statybos įstatymo nuostatų taikymo išimtys kaip ir II grupės nesudėtingiems statiniams ir viena papildoma nuostata – statybos leidimas išduodamas ne ilgiau kaip trejiems metams. Tuo metu galiojusioje Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) redakcijoje buvo vartojama bendrinė kultūros vertybės sąvoka, kuri apėmė visus objektus, įrašytus į Kultūros vertybių registrą ir esančius kituose istorijos ir kultūros paminklų sąrašuose pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo (Žin., 1995, Nr. 9-184) 9 straipsnio nuostatas. Palangos miesto istorinė dalis įrašyta į Kultūros vertybių registrą 1993-06-04 (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), duomenys viešai skelbiami https://kvr.kpd.lt/).

30. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog žemės sklypui (duomenys neskelbtini), galioja Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendiniai, jam taikomas šiuo teritorijų planavimo dokumentu nustatytas architektūrinis ir urbanistinis formavimo reglamentas. Pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra U15 kvartalo sklypas Nr. 3, negali būti didinamas užstatymo tankis ir intensyvumas (b. l. 14–15). Todėl akivaizdu, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastačius naujus pastatus ir stogą turinčius inžinerinius statinius, dėl jų surašius deklaraciją ir įregistravus (įteisinus) šiuos statinius, buvo pažeisti detaliajame plane nustatyti reikalavimai, draudžiantys didinti užstatymo tankį ir intensyvumą. Be to, sklypas (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojoje kultūros vertybėje – Palangos miesto istorinėje dalyje (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) (Žin., 1995, Nr. 65-1630; Žin., 2005, Nr. 58-2034). Kai buvo statomi ir registruojami ginčo statiniai, dar galiojo ne naujasis Palangos miesto istorinės dalies paveldo apsaugos specialusis planas (2016-04-26, TAR 2016, Nr. 2016-10347), bet viešai paskelbtas (www.palanga.lt) norminis teisės aktas - Palangos m. centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, patvirtintas Tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134, pagal kurį ginčo sklypas (viešai paskelbto plano 2 priedas) yra griežčiausio paminklosauginio režimo zonoje ir pagal minėto paminklosauginio plano aprašomosios dalies 6.2.2 p. yra saugoma šioje teritorijoje užstatymo ir sklypų sistema. Kadangi sklypas yra griežčiausioje paminklosauginio režimo zonoje su žymėjimu 2L, todėl pagal paminklosauginio plano 6.3.3 punktą jame jokia nauja statyba negalima. Yra galimas tik konservavimas – restauravimas. Taigi, apeliantės interpretacijos dėl saugomos teritorijos sąvokos sutapatinimo su kultūros paveldo vietovės sąvoka dėl to, kad (duomenys neskelbtini), statyba nėra draudžiama, užstatymo tankio nepagrįsta.

31. Paminėtina, kad pati atsakovė deklaraciją susiejo su 2007-03-24 statybą leidžiančiu dokumentu (kuris neegzistuoja) ir deklaraciją paskelbė. Kaip žinoma, 2007 m. K. Aleknavičiaus architektūros firmos parengtame terasos supaprastintame projekte nebuvo tokių statinių, apie kurių atitiktį statinio projekto sprendiniams ir jų pabaigą paskelbta ginčijamoje deklaracijoje. Taigi, deklaracijoje nurodyti duomenys nėra teisingi.

32. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ginčo deklaracija surašyta 2015 m. birželio 10 d., VĮ Registrų centre įregistruota 2015 m. liepos 17 d., ieškovė ieškinį dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo teismui pateikė 2016 m. gegužės 19 d., todėl teisingai sprendė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

33. Kolegijos nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti apeliantės ir ieškovės, trečiųjų asmenų nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Dėl  bylos procesinės baigties

34. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

n  u  t  a  r  i  a :

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjos                                                                                    Raimonda Andrulienė

                                                                                                                                            Aušra Maškevičienė

                       Albina Pupeikienė