Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-264-2013].doc
Bylos nr.: 1A-264/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Nužudymas (BK 129 str. 1 d. ).

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1A-264/2013

Procesinis bylos Nr. 1-64-1-01016-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (N)

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės,

teisėjų Laimos Garnelienės, Kęstučio Jucio,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

gynėjai advokatei Eleonorai Adai Unčiurienei,

nuteistajam E. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš E. P. priteista nukentėjusiajam G. Z. 1680 Lt turtinei žalai atlyginti bei
100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

E. P. nuteistas už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo
2011-08-07 19 val. iki 2011-08-08 8 val. 20 min., bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė nenustatytu aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu du smūgius A. L. į krūtinę ir pilvą, padarydamas jam paviršinę žaizdą krūtinės vidurinėje dalyje, kiauryminę žaizdą pilvo vidurinėje dalyje, su žarnyno pasaito kraujagyslių pažeidimu, dėl ko, įvykus ūminiam nukraujavimui į pilvo ertmę, A. L. įvykio vietoje mirė.

            Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti.

            Nuteistasis teigia, jog jis nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, nepadarė. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jo ir liudytojų parodymus, rėmėsi pirminiais parodymais, kurie gauti darant jam psichologinį poveikį.

            Apeliantas nurodo, jog su nukentėjusiuoju iš vakaro vartojo alkoholį, kitos dienos rytą jie išgėrė dar beveik butelį, po ko jis išėjo pas seserį, apie 11 val. grįžęs namo rado nukentėjusįjį sėdintį lauke. Jie susibarė, nes nukentėjusysis paprašė paskolinti 40 Lt, tuo tarpu nuteistasis pasiūlė jam 10 Lt. Nukentėjusysis užpyko, pavadino jį necenzūriniu žodžiu, tačiau nuteistasis į kalbas nesileido ir išėjo į alaus barą. Bare su draugais praleido pusdienį, namo grįžo apie 18 val., nukentėjusiojo namie nebuvo. Jis atsigulė, kiek miegojo, nežino, o atsikėlęs virtuvėje pamatė pusbrolį V. V. ir pusseserę D. K. bei Ž. V., kur buvo nukentėjusysis, nežino. Visiems greitai išėjus atsigulė, naktį išgirdo nukentėjusiojo garsus ir paklausė, kodėl jis nemiega, nukentėjusysis atsakė, kad jam skauda kepenis. Apeliantas jam pažadėjo nupirkti vaistų. Ryte prabudus buvo tylu, nuteistasis manė, kad nukentėjusysis išėjo į kitą namo pusę pas buvusią žmoną, atsikėlęs pamatė jį sėdintį susirietusį, šūktelėjo keltis, o kai jis nieko nepasakė, pajudino jį ir pamatė, kad nukentėjusysis yra negyvas. Nuėjęs pas nukentėjusiojo buvusią žmoną atsivedė pas ją buvusią draugę. Nuteistasis paprašė prie nukentėjusiojo nesiliesti ir paskambinti policijai, o pats atsisėdo virtuvėje ir laukė policijos. Nuteistasis buvo šoke, todėl išgėrė likusį alų, tada atvyko policijos pareigūnai.

            Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kaimynų bei A. L. žmonos parodymus, be to, jį apgavo kriminalistai, pasinaudoję jo neišmanymu ir tuo, kad jis jau keletą dienų vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, buvo liepta liudytojai pakeisti parodymus, teisme apklausti tyrėjai taip pat nepasakė tiesos, o Ž. V. nurodyto liudytojo parodymai nepagrįsti, nes jei jis būtų kaltas, samdytų advokatą, o ne siūlytų pinigus nepažįstamam.

            Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog specialisto išvadose nurodyta, kad nukentėjusysis dar keletą valandų buvo veiksnus, be to, jis buvo blaivus. Nuteistojo nuomone, sužalotas blaivus žmogus šauktųsi pagalbos ir tikrai nelauktų kol numirs, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino.

            Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

            Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendis keičiamas dėl nukentėjusiajam G. Z. neteisingai priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.)

            Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje. ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo E. P., tiek byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. E. P. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. tyčia nužudžius A. L., įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

            Nuteistasis E. P. savo apeliaciniame skunde neigia nužudęs A. L., akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kaimynų bei N. D. L. parodymus, o nuosprendis priimtas remiantis jo pirminiais parodymais, kurie gauti darant jam psichologinį poveikį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo žodžius. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustos dvi liudytojos – O. P. ir D. S., gyvenančios netoli Rugių g. 9 buto, kuriame gyveno E. P. ir A. L.. Liudytoja O. P. parodė, jog 2011-08-08 ji sutiko A. L. buvusią žmoną N. D. L., perdavė jai laikraščius, abi stebėjosi, kad kieme nemato A. L., kuris nuolat sėdėdavo ant kėdutės prie savo buto durų. Tą pačią dieną, grįžusi iš parduotuvės į namus, ji pamatė prie buto, kuriame gyveno A. L., policijos darbuotojus, sužinojo, jog bute rastas nužudytas A. L.. Kas jį nužudė ji nežino (t. 4, b. l. 30). Liudytoja D. S. parodė, jog 2011-08-08 prie namo Nr. 9 pamatė policijos darbuotojus ir medikus. Jai paaiškino, kad bute rastas nužudytas žmogus. Jokio triukšmo tame name ji prieš tai negirdėjo (t. 4, b. l. 30). Liudytoja N. D. L. parodė, jog 2011-08-07 12 val. matė ant kėdutės sėdintį A. L., kuris tuo metu barėsi su E. P.. 17 val. ji norėjo A. L. paduoti valgyti, tačiau durys buvo uždarytos, A. L. neišėjo, kad jis buvo namie suprato iš neuždėto kibiro. Jokių išgertuvių ir triukšmo nematė ir negirdėjo (t. 4, b. l. 28, 29). Minėti liudytojų parodymai nepaneigia nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, priešingai, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu E. P. nurodytas aplinkybes dėl A. L. nužudymo, t. y. 2011-08-09 ir 2011-11-16 apklaustas kaip įtariamasis E. P. prisipažino peiliu nužudęs A. L. ir parodė, jog jis su nukentėjusiuoju girtavo 2011-08-04, 2011-08-05, 2011-08-06, o 2011-08-07 apie 15 val. nupirko du butelius alaus ir du butelius degtinės, kuriuos kartu su nukentėjusiuoju išgėrė kieme. Apie 19 val. A. L. dar nupirko alkoholio ir jie gėrė gyvenamojo namo virtuvėje. 2011-08-08 naktį, toliau vartojant alkoholį, jis su nukentėjusiuoju susipyko dėl buto, kuriame abu gyveno. Besiginčijant A. L. atsistojo ir rankomis pagriebė jį už rūbų, jie susistumdė, nukentėjusysis pradėjo jį smaugti, o jis pagriebė nuo stalo peilį ir peiliu dūrė A. L. į pilvą. Kiek kartų dūrė peiliu, pasakyti negalėjo, nes neatsiminė. Tik atsimena, kad rankoje laikė peilį. Po dūrio A. L. jį paleido, nuėjo į kambarį ir atsigulė. Rankose laikytą peilį E. P. metė į kambaryje gulintį nukentėjusįjį, bet nepataikė, po ko atsigulė į lovą virtuvėje ir užmigo. Miegodamas girdėjo, kad A. L. dejuoja, skundžiasi skausmu, bet jis nesikėlė. Atsikėlęs 2011-08-08 ryte, rado kambaryje gulintį A. L., kuris jau buvo nebegyvas. Apie tai pasakė A. L. buvusiai sutuoktinei (t. 3, b. l. 59-60, 84-85). Šiuos parodymus nuteistasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 62-63), fakto, kad nužudė A. L., neneigė apklaustas 2011-11-16 (t. 3, b. l. 86) ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2011-08-24 (t. 3, b. l. 79-83). Tuo tarpu apklaustas 2012-01-24, E. P. patvirtino ankstesnių apklausų metu nurodytas aplinkybes, tačiau neigė peiliu mirtinai sužalojęs A. L., neigė ir tai, kad į jo namus buvo atėję V. V., D. K. ir Ž. V. (t. 3, b. l. 89-90). 2012-04-18 papildomai apklaustas kaip įtariamasis E. P. neigė dūręs peiliu A. L. ir nurodė, jog jis prieš tai kelias dienas gėrė ir nepamena, kas įvyko 2011-08-07 jo bute, tvirtino, jog jokio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo, jie nesipyko, nesiginčijo ir nekonfliktavo (t. 3, b. l. 94). E. P. pirmosios instancijos teisme teigė, jog 2011-08-07 nuo 18 val. jis miegojo, atsikėlęs rado V. V., D. K. ir Ž. V., nukentėjusiojo nematė, pastariesiems išsiskirsčius atsigulė, naktį girdėjo A. L. skundžiantis, kad jam skauda kepenis, o rytą rado jį jau mirusį (t. 4, b. l. 25-26). Taigi, E. P. parodymai prieštaringi, be to, jie prieštarauja ir nuosekliems liudytojų V. V., D. K., V. J. parodymams, todėl teisėjų kolegija E. P. apygardos teisme parodymų nelaiko teisingais ir jais nesivadovauja. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti nuteistojo E. P. parodymais, kuriais jis prisipažino nužudęs A. L. ir kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog prieš nuteistąjį E. P. buvo vartojama kokia nors prievarta, pastarasis ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė bei nepateikė dėl to skundų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant E. P. pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, parodymų patikrinimo vietoje metu ir teisme, dalyvavo nuteistojo gynėjas, jokių pastabų dėl užrašytų parodymų pareikšta nebuvo. Kita vertus, pirmųjų apklausų metu E. P. duoti parodymai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Liudytojai V. V. ir D. K. viso proceso metu neigė 2011-08-07 buvę pas E. P. namuose ir nematė, kaip buvo nužudytas A. L. (t. 2, b. l. 61-62, 85-88, t. 4, b. l. 120, 121), kaip minėta, pats nuteistasis 2012-04-24 apklausos metu neigė, kad į jo namus buvo atėję  V. V., D. K. ir Ž. V.. Apelianto versiją, jog jis atsikėlęs namuose rado pastaruosius asmenis, paneigia ir liudytojos N. D. L. aukščiau aptarti parodymai, jog jokių išgertuvių ir triukšmo ji nematė ir negirdėjo. Be to, iš byloje esančio susirašinėjimo tarp E. P. ir G. K. turinio matyti, kad versija, kurią nuteistasis pateikė teisiamojo posėdžio metu, buvo nurodyta sesers laiškuose. Esant tokios aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai rėmėsi ne pakeistais teisme, o būtent pirmųjų apklausų metu duotus E. P. parodymais.

            Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde teigia, jog liudytojai Ž. V. buvo liepta pakeisti parodymus, tačiau taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo žodžius. Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas D. Z. parodė, jog gavęs bylą ir pamatęs, kad joje apklausta Ž. V. davė skirtingus parodymus, siekdamas pašalinti prieštaravimus bei patikslinti jos parodymus, iškvietė Ž. V. į apklausą. Jai atvykus, prieš pradedant pildyti Ž. V. apklausos protokolą, jis kartu su smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio viršininku R. C. kalbėjosi su Ž. V., tačiau protokolo to pokalbio metu nerašė. Ji pradėjo painiotis parodymuose, o paprašius apibūdinti, kaip atrodė A. L. peiliu sužalojęs asmuo „triochala“, ji prisipažino, jog negalinti tokio asmens apibūdinti ir atpažinti, nes melavo tiek prokurorei, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ji teigė, jog melavo, kad matė kaip buvo nužudytas A. L.. Ž. V. jam papasakojo, jog 2011-08-07 pas E. P. nebuvo ir nematė, kaip buvo nužudytas A. L., o visas jo anksčiau nurodytas aplinkybes išsigalvojo ir jai dėl to gėda. Tuomet ji buvo apklausta, darant tos apklausos metu vaizdo ir garso įrašą. 2012-02-14 apklausos metu Ž. V. prisipažino melavusi, kad buvo A. L. bute, kuomet šis buvo sužalotas peiliu, pati smulkiai viską papasakojo. Tos apklausos metu nebuvo panaudoti jokie grasinimai prieš Ž. V. ir ji parodymus davė gera valia. Jos parodymai buvo fiksuojami protokole bei garso ir vaizdo įraše (t. 4, b. l. 76, 77, 78). Iš esmės tokias pat aplinkybes parodė ir kaip liudytojas apklaustas R. C. (t. 4, b. l. 81, 82). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta liudytojos Ž. V. skundų dėl policijos pareigūnų veiksmų, duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnai naudojo fizinį ar psichologinį smurtą prieš Ž. V., byloje taip pat nėra. Priešingai, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis – liudytojų V. J. ir R. R. parodymais nustatyta, jog melagingus Ž. V. parodymus organizavo liudytoja G. K.. Liudytojas R. R. nurodė, jog V. J. jam papasakojo, kad E. P. sesuo G. K. prašė jo melagingai paliudyti, kad A. L. nužudė ne E. P., o kitas asmuo, siūlė už tai pinigų. Taip pat pasakojo, jog V. V. jam nurodė, kad A. L. nužudė ne V. V., o kažkoks Kotkinas. Po to ir Ž. V. jam pasakė, kad A. L. nužudė kažkoks Kotkinas. Jos teigimu, jai apie tai taip pat sakęs V. V. (t. 4, b. l. 92-93). Šie liudytojo parodymai sutampa su liudytojo V. J. parodymais, kad Ž. V. kelis kartus jo prašė patvirtinti, kad jis matė, kaip buvo nužudytas A. L.. Pirmoji jo paprašė teisme melagingai paliudyti G. K., įkalbinėjo kokius 3-4 kartus, už tai žadėjo sumokėti pinigus (t. 4, b. l. 124).

            Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo E. P. teisme duotais parodymais, nes jie prieštarauja ne tik kitiems byloje surinktiems įrodymams, bet ir paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu 2011-08-09, 2011-08-24 ir 2011-09-19 duotiems parodymams, kurie atitiko kitus byloje surinktus bei pripažintus įrodymais duomenis.

            Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis dar keletą valandų buvo veiksnus, todėl jis galėjo šauktis pagalbos, E. P. kaltės tyčia jį nužudžius, taip pat nepaneigia. Be to, kaip nurodė ir pats apeliantas, jis girdėjo, kaip A. L. naktį dejavo, tačiau jam padėti nesikėlė.

            Šios pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje surinkti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent E. P. tyčia nužudė A. L.. Nuteistojo E. P. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota ir paskirta teisinga bausmė. Skirdamas nuteistajam bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas BK 41, 54 ir 61 straipsnių reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas labai sunkus nusikaltimas), kaltininko asmenybę (baustas administracine tvarka, įrašytas į psichiatro, narkologo įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes.

            Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-238/2011). Nuteistajam E. P. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė yra mažesnė už šios nusikalstamos veikos sankcijos vidurkį. Todėl sankcijos ribose dar labiau ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse taikymo sąlygų ir pagrindų. Jų nenurodo ir pats apeliantas. Byloje taip pat nėra BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės. Tokiu būdu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Ji atitinka bausmės paskirtį ir teisingumo principą.

            Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu nuosprendžio dėl civilinio ieškinio neskundžia, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismo priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

            Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismai, nustatydami konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti tokių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti šių kriterijų visumą.

            Pirmosios instancijos teismas sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo  nemotyvavo, t. y. nesilaikė reikalavimo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą neturtinės žalos apibrėžimą, neišvardijo šio straipsnio antroje dalyje nustatytų kriterijų, neįvertino jų visumos ir kiekvieno atskirai, neanalizavo jų konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Be to, minėto CK straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens kaltę bei jo turtinę padėtį ir remiasi jau nusistovėjusia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Iš bylos medžiagos matyti, jog apygardos teismas nuteistojo turtinės padėties, nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat nesvarstė. Nagrinėjamoje byloje dėl nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam G. Z. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo E. P. veiksmais, kuriais atimta gyvybė jo artimam žmogui – broliui. Be abejonės, dėl tragiškos nukentėjusiojo mirties jo brolis G. Z. patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis E. P. turto neturi, pajamų taip pat, be to, byloje nėra jokių objektyvių ir įtikinamų įrodymų, kad dėl patirtų išgyvenimų nukentėjusiajam pablogėjo sveikata, taigi, atsižvelgiant į visas išvardytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje priteistos neturtinės žalos dydis nevisiškai atitinka civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios teismų praktikos (kasacinė nutartis Nr. 2K-118/2013), todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keistina dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 str. 2 d.) ir nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti:

            iš E. P. priteistą G. Z. 100 000 Lt (šimto tūkstančių litų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų).

            Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                          Regina Gaudutienė

 

Teisėjai                                                                                                Laima Garnelienė

 

                                                                                                            Kęstutis Jucys