Civilinė byla Nr. e2-199-607/2020

                                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01768-2019-9                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.7.;                                              1.3.2.9.13.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                2020 m. vasario 19 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,

sekretoriaujant Rasai Laurinskytei, 

dalyvaujant ieškovui K. K., jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei,

atsakovės atstovei advokatės padėjėjai Julianai Pavilovskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl neteisėto atleidimo iš pareigų.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas K. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas atnaujinti įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš pareigų; pripažinti jo atleidimą iš darbo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – atsakovė) juridinio asmens vadovo pareigų 2019 m. rugpjūčio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (duomenys neskelbtini) neteisėtu; pripažinti atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioto asmens 2019-09-13 Sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo su direktoriumi K. K. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir jį panaikinti; panaikinti atsakovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); grąžinti ieškovą į atsakovės vadovo pareigas; priteisti iš atsakovės ieškovui vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius M. P. priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį su atsakovės direktoriumi – ieškovu, laikant ieškovo paskutinę darbo dieną – 2019 m. rugsėjo 13 d. 2019 m. spalio 4 d. ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) su prašymu „Dėl neteisėtos darbo sutarties ir priverstinės pravaikštos. 2019 m. spalio 29 d. DGK priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai bei nurodė, kad ginčo šalys nesutikdamos su darbo ginčų komisijos sprendimu per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Ieškovas 2019 m. spalio 29 d. DGK sprendimą elektroniniu paštu gavo 2019 m. spalio 31 d. Pažymi, kad 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovė savo iniciatyva paruošė taikos sutartį. Ieškovas sutiko su taikos sutarties sąlygomis, tačiau vėliau pats darbdavys atsisakė ją pasirašyti. Mano, kad darbdavys šitaip pasielgė tyčia, bandydamas užvilkinti laiką, jog ieškovas nebespėtų per įstatymo nustatytą terminą pareikšti ieškinį teisme. Ieškovas su atleidimo iš darbo teisėtumu kategoriškai nesutinka. Ieškovas pripažįsta, kad pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi vartojo alkoholį, t. y. oficialių pietų metu, vykdydamas savo darbines funkcijas, išgėrė dvi taures vyno. Tačiau pažymi, kad toks alkoholio vartojimas yra leidžiamas pagal darbovietės vidaus teisės aktus, konkrečiai, atsakovės darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo I skyriaus 2. 2. Punktą, kuris numato, jog darbuotojų biologinėse organizmo terpėse leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu yra 0,4 promilės tuo atveju, jei alkoholis yra vartojamas pagal protokolo reikalavimus, pvz., svečių priėmimas. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 6 d., prieš darbovietėje numatytą susirinkimą, su svečiais dalyvavo oficialiuose verslo pietuose. 13 val. buvo numatytas FIDIC vadybinis susirinkimas įgyvendinant projektą „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas dalyvavo bei kurį vedė iki 14:17 val., kol buvo raštiškai nušalintas nuo darbo Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus M. P. surašytu nušalinimo nuo darbo aktu. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus ar apsvaigusio nuo psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo, nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas ir siuntimas į Tauragės ligoninės priimamąjį dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo. 2019-08-22 gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad ieškovo kraujyje buvo rasta 0,47 % etilo alkoholio koncentracija. Pažymi, kad nustatytas neblaivumas tik nežymiai viršijo darbuotojui leidžiamą normą, numatytą atsakovės darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše. Mano, kad darbovietės vidinėms taisyklėms nusižengė neženkliai, ir darbdavys atleisdamas ieškovą, neproporcingai taikė pačią griežčiausią nuobaudą. Ieškovo darbo pareigų atlikimas nebuvo vertinamas teisingai, jam skirta nuobauda yra aiškiai per griežta, kadangi jis nusižengė tik pirmą kartą, iki šio laiko sąžiningai vykdė direktoriaus pareigas, prieš tai nebuvo gavęs jokių nusiskundimų nei iš kolegų, nei iš kitų asmenų. Pažymi, kad ieškovas už įvykdytą darbo pareigų pažeidimą iškart negalėjo būti atleistas iš darbo be jokių įspėjimų. Ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos pasiaiškinti. 2019 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės priimtame nurodyme prašyta ieškovo pateikti raštu pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo: neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nurodyme teigiama, kad nepateikus pasiaiškinimo be svarbių priežasčių, pagal DK 240 str. 1 d. nuostatas, drausminė nuobauda gali būti paskirta ir be paaiškinimo. Minėta DK 240 str. 1 d. norma galiojančioje redakcijoje apibrėžia, kas yra darbo arbitražas. Tai reiškia, kad administracijos direktorius teikdamas atitinkamą nurodytą rėmėsi negaliojančiu teisės aktu. Ieškovas gavęs tokį nurodymą buvo suklaidintas, netinkamai išaiškinant jam, kaip darbuotojui, priklausančias teises, nesupažindinant jo su susidariusia situacija. Akcentuoja, jog, kilus darbo ginčui, darbdaviui tenka pareiga pateikti motyvus, kodėl darbo pareigų pažeidimą jis priskyrė prie šiurkščių ir kodėl darbuotoją atleido iš pareigų. Šiuo atveju tokie motyvai pateikti nebuvo. Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turėjo būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. Ieškovas minėtą pažeidimo dieną sąžiningai vykdė jam priklausančias direktoriaus pareigas, dirbo efektyviai, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei darbovietei nei savo kolegoms. Darbuotojo formalus darbo drausmės pažeidimas nesukėlė darbdaviui jokių neigiamų pasekmių, tačiau darbo sutarties nutraukimas formaliu pagrindu, nepertraukiamai darbuotojui pradirbus įmonėje ilgą laikotarpį, užimant vadovaujančias pareigas, patvirtina, jog darbdavys nepaiso DK įtvirtinto proporcingumo principo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu, prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pabrėžia, kad atsakovė turėjo absoliučią ir neribojamą teisę atšaukti ieškovą iš pareigų. Pagal DK 104 str. 1 d., darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, vadovo santykiai su įmone grindžiami pasitikėjimu. Fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys. Be to, vadovo atšaukimas galimas tiek esant vadovo kaltei, tiek nesant jo kaltės. Kaltės aspektas svarbus išeitinės išmokos (ne)mokėjimo klausimui spręsti bei neturtinės žalos atlyginimui. Šiuo atveju ieškovas buvo atleistas dėl jo kaltės, todėl jam nebuvo išmokėta jokia išeitinė išmoka. Mano, kad vienintelis klausimas, kuris gali būti nagrinėjamas šioje byloje, yra ne tai, ar ieškovas galėjo būti atšauktas iš pareigų, tačiau tai, ar pagrįstai ieškovas buvo atšauktas dėl jo kaltės. Pažymi, kad atleidžiant atsakovą iš pareigų buvo laikytasi DK nustatytos procedūros, nors to pagal įstatymą ir neprivalėjo daryti: atsakovė pareikalavo ieškovą pateikti pasiaiškinimą; nurodymas pasiaiškinti buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 6 d., pasiaiškinimas gautas 2019 m. rugpjūčio 7 d.; bendrovės Akcininkų sprendimas atleisti ieškovą priimtas tik sulaukus Išvados, beveik po 3 savaičių – 2019 m. rugpjūčio 27 d. Taigi, Ieškovui ne tik kad buvo suteikta teisė pasiaiškinti, tačiau kartu buvo suteikta pakankamai laiko pateikti papildomus duomenis. Nurodymas pasiaiškinti buvo tinkamas ir pakankamai išsamus. Jame aiškiai nurodyta, kad prašoma pasiaiškinti „dėl darbo drausmės pažeidimo: neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų“. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas niekada neprašė patikslinti nurodymo ir pasiaiškinimą pateikė, todėl laiko, kad ieškovas suprato, dėl ko turėjo pasiaiškinti. Pabrėžia, kad nurodyme pasiaiškinti nurodyta jau nebegaliojančio DK norma, nepažeidžia jokių ieškovo teisių, kadangi nurodyme pasiaiškinti pacituota nuostata iš esmės nepasikeitė ir priėmus naują DK redakciją. Taip pat atkreipia dėmesį, kad būtent ieškovas susidariusioje situacijoje elgėsi nesąžiningai, kadangi, siekdamas suklaidinti atsakovę, sąmoningai pasiaiškinime nurodė, kad alkoholio darbo vietoje nevartojo. Akcininkų sprendime yra nurodyta visa reikalinga informacija: jame aiškiai nurodytos ieškovo padaryto pažeidimo aplinkybės bei pasiūlyta balsuoti dėl to, ar gali būti toleruojami tokie veiksmai. Atsakovo akcininkai vienbalsiai tokius veiksmus pripažino šiurkščiu pažeidimu, dėl ko ieškovą buvo nuspręsta atšaukti iš pareigų. Atsakovas neprivalėjo nurodyti jokios kitos informacijos šiame sprendime. Net jeigu būtų laikoma, kad kažkurioje vietoje buvo pažeistos kokios nors procedūros (su kuo atsakovė nesutinka), tokie procedūriniai pažeidimai neturėtų jokios įtakos ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumui ar kaltės kvalifikavimui. Atsakovės manymu, akcininkų pasirinktas sprendimas atleisti vadovą dėl jo kaltės yra proporcingas ieškovo padarytam pažeidimui. Ieškovas darbe buvo neblaivus, todėl pažeidimo faktas yra akivaizdus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl kaltų vadovo veiksmų DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste netaikytinas standartas, kasacinio teismo praktikoje suformuotas sprendžiant dėl kaltės kaip būtinos šiurkštaus pareigų pažeidimo sąlygos. Pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu. Taigi, vadovui taikant aukštesnį nei paprastam darbuotojui elgesio standartą, vadovo kaltė gali pasireikšti menkesniais pažeidimais, nei kad kitų darbuotojų padaryti pažeidimai, už kuriuos atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį. Nepaisant to, ieškovo padarytas pažeidimas – buvimas darbe neblaiviam – priskiriamas prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų pagal DK 58 str. 3 d. Be to, teisiškai nereikšminga aplinkybė, kur darbuotojas vartojo alkoholį – svarbu yra tai, kad darbuotojas darbo metu buvo darbe neblaivus. Bendrovės darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas numato, kad leidžiama etilo alkoholio koncentracija kraujyje darbo metu yra 0,4 promilės, tuo atveju, jeigu alkoholis yra vartojamas pagal protokolo reikalavimus. Ieškovui buvo nustatytas 0,47 promilės neblaivumas, taigi, numatyta riba buvo viršyta. Lokalūs norminiai aktai numato viršutinę alkoholio koncentracijos ribą, kurios bet koks viršijimas yra pažeidimas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais esą jis vartodamas alkoholį elgėsi pagal protokolą, kadangi jokie reikalavimai neįpareigoja ieškovo vartoti alkoholio darbo metu. Priešingai – alkoholio vartojimas darbo metu kartu su svečiais menkina Bendrovės įvaizdį, kadangi taip yra demonstruojama tolerancija išgėrimui darbo metu. Ieškovas yra (buvo) bendrovės vadovas, atsakingas ne tik už svečių priėmimą, tačiau ir už Bendrovės veiklos koordinavimą, saugių bei sveikų darbo sąlygų užtikrinimą darbuotojams ir kt. Tačiau šiuo atveju, būdamas neblaivus ne tik kad pažeidė lokalius Bendrovės aktus, tačiau galėjo sukelti pavojų ir kitiems darbuotojams. Toks ieškovo elgesys, atsakovės vertinimu, yra absoliučiai netoleruotinas ir Bendrovė negalėjo leisti, kad jis pasikartotų. Ieškovo požiūris į padarytą pažeidimą patvirtina, kad atsakovė pagrįstai prarado pasitikėjimą ieškovu. Visų pirma, jau pateikdamas pasiaiškinimą ieškovas sąmoningai melavo, kad alkoholio nevartojo. Antra, ieškinyje nurodyti ieškovo paaiškinimai taip pat rodo, kad ieškovas visiškai nepripažįsta savo kaltės, vertina tai kaip nereikšmingą nusižengimą taisyklėmis bei prisidengia neva darbo funkcijų vykdymu. Toks ieškovo požiūris yra nesuderinamas su jo darbu Bendrovės vadovu.

        Ieškovas teismo posėdyje palaikė patikslintą ieškinį bei prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2019-08-06 turėjo darbinį susitikimą su užsienio investuotojais. Investuotojams pasiūlė nuvažiuoti į kavinę papietauti, kur išgėrė dvi taures vyno. Po to grįžo į įmonę ir vedė susirinkimą. Kai M. P. atėjo pas jį į kabinetą, buvo po 16 val. kelios min. Susirinkimas ėjo į pabaigą. M. P. nurodė, kad buvo informuotas, jog jis yra neblaivus. Jis pats pasisiūlė nuvažiuoti į policiją blaivumui pasitikrinti. Valandos bėgyje jam buvo surašytas nurodymas nuvykti į ligoninę priduoti kraują. Važiuojant į ligoninę su tarnybiniu alkotesteriu tikrinosi neblaivumą. Alkotesteris parodė 0,1 prom. Pridavus kraują jį parvežė namo. Namuose su turimu alkotesteriu taip pat tikrinosi neblaivumą. Alkotesteris parodė 0,00 prom. Alkoholio kvapas nesijautė, niekas neminėjo, kad kvapas jaučiasi. Buvo nušalintas nuo pareigų. Paaiškinimą parašė kitos dienos rytą. Nurodyme pasiaiškinti buvo parašyta, kad darbo vietoje vartojo alkoholį, tačiau taip nebuvo – alkoholį vartojo verslo pietų metu. Todėl pasiaiškinime ir parašė, kad darbo metu alkoholio nevartojo. Įmonėje susiformavusi tokia praktika, kad per verslo pietus išgeriama vyno taurė. Jam išėjus iš darbo vyko konferencija ir joje taip pat buvo vartojamas vynas. Mano, kad ir toliau galėtų eiti įmonės vadovo pareigas.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytų motyvų pagrindu bei prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pagal lokalinius teisės aktus asmuo, kuris atlieka savo pareigas gali vartoti alkoholį, bet jo koncentracija kraujyje negali būti didesnė nei 0,4 prom. Daugelyje įmonių yra priimti tokie teisės aktai. Vardan įmonės gerovės priimta tokia tvarka. Atleidžiant ieškovą iš darbo jam buvo įteiktas dokumentas, ir ten vienintelis pagrindas buvo nurodytas, kad yra nutraukiama darbo sutartis ir viskas. Sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu nutraukiama ta darbo sutartis, kokiu DK str., atleidžiamas vadovas, dėl kokių priežasčių. Šitaip buvo pažeistas DK 65 str. 3 d. reikalavimas darbdavio sprendime nurodyti darbo sutarties nutraukimo pagrindą ir įstatymo normą, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Dabar yra interpretuojama, kad atšaukti vadovą iš pareigų akcininkai gali bet kada ir be kaltės, bet šiuo atveju buvo nurodyta - nutraukiama darbo sutartis, DK str. nebuvo nurodytas. Atleidimas yra neteisėtas dėl to, kad jokių nuobaudų ieškovas nėra gavęs, įmonė visa laiką pelningai dirbo, ir ieškovas gailisi, kad susiklostė tokia situacija. Be to, pati atsakovė sutiko su ta situacija, kad atleidimas nei šioks, nei toks, kadangi buvo pasiūlyta pasirašyti taikos sutartį. Tačiau galiausiai nepavyko ginčo išspręsti taikiai. Pagal teismų praktiką niekada už vieną šiurkštų darbo pareigų pažeidimą darbuotojai nėra atleidžiami iš darbo, reikia žiūrėti adekvatumą, proporcingumą. Šiuo atveju nebuvo laikytasi DK 58 str. 2 d.

Atsakovės atstovė nesutiko su patikslintu ieškiniu bei prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad iš akcininkų sprendimo ir iš sprendimo protokolo aišku, kad vadovas atleidžiamas dėl kaltės. Iš karto buvo paskirtas eiti laikinas pareigas kitas vadovas. DK straipsnio nenurodydamas sprendime nedaro sprendimo neteisėtu. DGK sprendimas dažniausiai skelbiamas tą pačią dieną. Buvo pasakyta, kad DGK atsisakys nagrinėti šį skundą, ieškovui buvo pasakyta, kad tokie skundai nenagrinėti DGK ir kad jis per 1 mėn. turi su ieškiniu kreiptis į teismą. Sutinka, kad terminas praleistas nežymiai, bet vis tiek prašo neatnaujinti. Jei teismas nustatytų, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, prašo negrąžinti ieškovo į darbą. Susiklosčius tokiems santykiams nemato galimybių tęsti darbo santykių, kadangi išsiskyrimas nebuvo draugiškas.

Teismas        

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2011 m. spalio 3 d. šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas buvo priimtas į atsakovės „Direktoriaus pavaduotojo rinkliavai“ pareigas. Darbo sutartis ne kartą buvo keista: 2014 m. rugsėjo 17 d. šalys pakeitė darbo sutarties 1.2. punktą ir ieškovo užimtos pareigybės pavadinimą „Direktoriaus pavaduotojas rinkliavai“ pakeitė į „Direktoriaus pavaduotojas“; vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 7 d. valdybos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas iki kol bus paskirtas naujas direktorius; vadovaujantis 2015 m. spalio 1 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas nuo 2015 m. spalio 2 d. buvo paskirtas į direktoriaus pareigas; vadovaujantis 2018 m. vasario 28 d. valdybos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), šalių sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)iš neterminuotos buvo pakeista į terminuotą darbo sutartį 5 metų kadencijai, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d.; ir kiti pakeitimai, susiję su darbo užmokesčio dydžiu.

Iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus M. P. 2019 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus ar apsvaigusio nuo psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo matyti, kad M. P. 2019 m. rugpjūčio 6 d. 14.17 val. pastebėjo neblaivų ar apsvaigusį nuo psichiką veikiančių medžiagų ieškovą, jautė nuo jo sklindantį kvapą. Reaguodamas į galimai nustatytą nusižengimą M. P. tą pačią dieną nušalino ieškovą nuo darbo bei įpareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. 12 val. pateikti rašytinį paaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo: neblaivumo ar psichiką veikiančių medžiagų, kartu išaiškindamas, kad nepateikus paaiškinimo be svarbių priežasčių, remiantis DK 240 straipsnio 1 dalimi, drausminė nuobauda gali jam būti paskirta ir be paaiškinimo. Be to, M. P. 2019 m. rugpjūčio 6 d. 14 val. 27 min. surašė siuntimą dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo ieškovui. Ieškovas į sveikatos priežiūros įstaigą buvo pristatytas 2019 m. rugpjūčio 6 d. 15 val. 27 min.

Iš ieškovo 2019 m. rugpjūčio 7 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis nepripažino darbo vietoje vartojęs alkoholį.

Iš 2019 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,47 promilės etilo alkoholio.

2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovės visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. atšaukti ieškovą iš užimamų direktoriaus pareigų, laikinuoju direktoriumi paskirti V. N. bei įgaliojo M. P. pasirašyti visus dokumentus susijusius su ieškovo atšaukimu iš užimamų pareigų ir su juo sudarytos darbo sutarties nutraukimu, taip pat dokumentus, susijusius su V. N. paskyrimu laikinai vykdyti bendrovės direktoriaus pareigas.

2019 m. rugsėjo 13 d. atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioto asmens M. P. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta su ieškovu 2011 m. spalio 3 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), paskutine ieškovo darbo diena laikant 2019 m. rugsėjo 13 d.

Dėl termino kreiptis į teismą po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo atnaujinimo.

DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. DK 231 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Konkrečių ,,svarbių priežasčių“, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į trukmę, nustatytą konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti, įvertinti termino praleidimo trukmę ir pareiškėjo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti procesinį dokumentą, išnykimo ir kitus pareiškėjo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

Nustatyta, kad ieškovas iš užimamų direktoriaus pareigų atsakovės įmonėje buvo atleistas 2019 m. rugsėjo 13 d. Nesutikdamas su atleidimo iš darbo pagrindu, ieškovas 2019 m. spalio 4 d. kreipėsi į DGK, reikalaudamas jo atleidimą iš darbo pripažinti neteistu ir išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. DGK 2019 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-6710 darbo byloje Nr. APS-113-19309/2019 atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą kaip nepriskirtiną jos kompetencijai bei išaiškino šalims, kad jos per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nagrinėjamu atveju vieno mėnesio terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2019 m. lapkričio 29 d. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2019 m. gruodžio 3 d.

Konstatuotina, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo DGK 2019 m. spalio 29 d. Sprendimo Nr. DGKS-6710, priimto darbo byloje Nr. APS-113-19309/2019, priėmimo, pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. 

Ieškovas kaip pagrindą atnaujinti praleistą terminą nurodo, kad DGK sprendimas jam buvo įteiktas ne sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2019 m. spalio 29 d., o 2019 m. spalio 31 d., (šią aplinkybę teismas nustatė posėdžio metu susipažinęs su ieškovo el. pašto duomenimis), tačiau teismas to nelaiko svarbia termino praleidimo priežastimi. DK 228 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad DGK sprendimo kopija šalims privalo būti įteikta per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, DGK sprendimo kopija ieškovui buvo įteikta per DK nustatytą terminą, sprendime išaiškinta, kad terminas ieškiniui pareikšti skaičiuotinas ne nuo sprendimo įteikimo, o nuo jo priėmimo dienos, be kita ko, ieškovui yra teikiamos profesionalios teisinės paslaugos – atstovauja advokatė, todėl negalėjo būti nežinoma šio termino skaičiavimo tvarka ir termino praleidimo atveju – galinčios kilti teisinės pasekmės.

Kita vertus, terminas pareikšti ieškinį praleistas nežymiai (tik 4 dienas), be to, dalį DGK sprendimo apskundimo laikotarpio šalys skyrė taikiam darbo ginčo išsprendimui. Atsakovės atstovė posėdžio metu pripažino, kad atsakovės iniciatyva buvo parengtas 2019 m. lapkričio 19 d. taikos sutarties projektas. Iš taikos sutarties projekto D punkto matyti, kad taikos sutarties projektas buvo parengtas pagal ieškovo siūlymą, su kuriuo atsakovė iš pradžių sutiko. Natūralu, kad deryboms vykstant ieškovui palankia linkme, jis apskritai galėjo nebematyti poreikio bylinėtis teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo pat pradžių, t. y. atleidimo iš darbo dienos, buvo aktyvus gindamas savo galimai pažeistas teises, nesiekė vilkinti proceso, todėl manytina, kad šiuo atveju DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino formalus laikymasis nepagrįstai atimtų jo galimybę išdėstyti argumentus ir įrodinėti aplinkybes, dėl kurių nesutinka su atleidimu iš darbo.

Atsižvelgiant į tai, aukščiau nurodytos aplinkybės (nežymus termino praleidimas, siekis ginčą išspręsti taikiai) laikytinos svarbiomis ir pakankamomis atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti (CPK 78 str.1d.)

Dėl įmonės vadovo atleidimo iš užimamų pareigų teisėtumo

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo darbo sutarties pasibaigimo pagrindo bei darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. Pirma, ieškovas nesutinka su tuo, jog jis iš vadovo pareigų buvo atšauktas, vadovaujantis DK 104 straipsnio nuostatomis. Ir antra, ieškovas nemano, kad jam taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų buvo proporcinga padarytam pažeidimui, be kita ko, sprendžiant atleidimo klausimą, nesilaikyta kitų procedūrinių reikalavimų. 

Pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad <...> bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama <...>.

Uždarosios akcinės bendrovės vadovui yra taikomas atšaukimo institutas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pabaigą. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Pažymėtina, kad įmonę, įmonės akcininkus ir įmonės vadovą sieja fiduciariniai teisiniai santykiai, grįsti akcininkų ir vadovo tarpusavio pasitikėjimu. Vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, lojalumo įmonės veiklai, atsakomybės reikalavimai, vadovas privalo rūpintis išimtinai įmonės interesais, veikti apdairiai, rūpestingai, sąžiningai (CK 2.87 straipsnis). Fiduciarinis santykių pobūdis, be kita ko, lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys (pvz., prasti įmonės veiklos rezultatai). Atšaukimo taikymui taip pat nėra būtina, kad vadovo veiksmais įmonei būtų padaryta turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018). Teismas pabrėžia, kad bet kuriuo momentu esant bet kokiam akcininkų nepasitikėjimui įmonės vadovu, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, toks asmuo negali toliau eiti vadovo pareigų, kadangi nelieka fiduciarinių santykių. Pradėdamas eiti tokias pareigas ieškovas turėjo žinoti, kad nelikus fiduciarinių santykių, jis gali būti atšauktas iš pareigų. Taigi, akcininkų teisė atšaukti jų išrinktą įmonės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d., darbo metu, ieškovui buvo nustatytas 0,47 prom. neblaivumo laipsnis. Šio fakto ieškovas neginčija. Reaguojant į įvykį, 2019 m. rugpjūčio 27 d. bendrovėje buvo sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Pabrėžtina, kad neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo visi bendrovės akcininkai. Susirinkimo metu Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius pristatė 2019 m. rugpjūčio 6 d. ieškovo darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, bei su šiuo įvykiu susijusią rašytinę medžiagą: tarnybinį pranešimą dėl neblaivaus ar apsvaigusio nuo psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo-ieškovo, darbuotojo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą, siuntimą į medicinos įstaigą dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo veikiančių medžiagų nustatymo, rašytinį nurodymą pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo. Akcininkai taip pat buvo supažindinti su ieškovo rašytinio pasiaiškinimo turiniu, kuriame ieškovas neigė vartojęs alkoholį darbo vietoje bei 2019 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog ieškovo kraujyje nustatyta mažiausia 0,47 prom. etilo alkoholio koncentracija. Akcininkai vienbalsiai tokį darbo pareigų pažeidimą laikė šiurkščiu bei tuo pagrindu, t. y. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nutarė nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. atšaukti ieškovą iš atsakovės vadovo pareigų, darbo sutarties nutraukimo dieną su ieškovu nukeliant iki laikinojo nedarbingumo pabaigos, nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. paskyrė laikinuoju įmonės vadovu kitą asmenį – V. N., bei įgaliojo M. P. pasirašyti visus dokumentus, susijusius su ieškovo atšaukimu iš užimamų pareigų ir su juo sudarytos darbo sutarties nutraukimu, taip pat dokumentus, susijusius su V. N. paskyrimu laikinai vykdyti bendrovės direktoriaus pareigas. Be to, 2019 m. rugpjūčio 27 d. akcininkų sprendimas dėl vadovo keitimo buvo pateiktas juridinių asmenų registrui ir ten įregistruotas. 2019 m. rugsėjo 13 d. atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo M. P. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su bendrovės direktoriumi K. K.“, kuriuo nutraukė su ieškovu 2011 m. spalio 3 d. sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 13 d. laikant paskutine ieškovo darbo diena. 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendime nurodoma, kad sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu priimtas vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 4 p., 6 p., 20 straipsnio 1 p. 4 d., ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtais sprendimais (2019 m. rugsėjo 27 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 28).

Sutinkamai su DK 65 str.3d. sprendime nutraukti darbo sutartį nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atšaukiant įmonės vadovą iš pareigų turi būti konkrečiai įvardintas vadovo atšaukimo pagrindas: dėl prarasto pasitikėjimo vadovu arba dėl vadovo kaltų veiksmų; šis pagrindas yra pakankamas darbo santykiams pasibaigti, todėl nereikia parinkti ir taikyti kitų DK normų, nustatančių darbo sutarties pasibaigimo pagrindus (DK 53–60 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018). Šių reikalavimų atsakovė laikėsi. 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendime Nr. P-23 nurodytas ieškovo atšaukimo pagrindas - 2019 m. rugpjūčio 27 d. UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro  neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtais sprendimais (neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 28)(už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą).

2019 m. rugsėjo 13 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo nenurodyta įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad ieškovo atleidimui iš darbo atitinka DK 104 str. DK 104 straipsnyje įtvirtintas specialus darbo sutarties su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindas – atšaukus jį įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tam tikri darbo sutarties nutraukimo forminimo netikslumai savaime negali lemti atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.  Be to, ieškovas nenurodė, kokius konkrečius jo teisių suvaržymus sukėlė toks, kaip šiuo atveju, darbo santykių nutraukimo įforminimas.

Taip pat nesutiktina su ieškovo teigimu, kad iš 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo turinio nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas buvo atleistas iš pareigų, kadangi šiame sprendime aiškiai nurodoma, jog sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu buvo priimtas remiantis neeilinio visuotinio akcininkų sprendimo susirinkimo, vykusio 2019 m. rugpjūčio 27 d., priimtais sprendimais.

Taigi ieškovo atšaukimas iš vadovo pareigų atitinka visų atsakovės akcininkų valią, ši valia buvo pareikšta laikantis ABĮ nustatytos procedūros. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovė pasinaudojo absoliučia jai suteikta teise atšaukti įmonės vadovą (ieškovą) iš pareigų. 

Kaip jau minėta, juridinio asmens vadovo teisė atšaukti įmonės vadovą yra absoliuti, vadovas gali būti atšauktas bet kada, atšaukimo nebūtina pagrįsti jokiais papildomais pagrindais ar vadovo darbo kokybės vertinimu, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007, 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012). Nagrinėjamu atveju aplinkybės, ar ieškovui taikyta drausminė nuobauda – atšaukimas iš vadovo pareigų, yra proporcinga padarytam pažeidimui, nustatymas neturi jokios teisinės reikšmės, todėl teismas dėl to nepasisako.

Ieškovas taip pat nurodo, kad sprendžiant jo atleidimo klausimą nesilaikyta DK įtvirtintų darbo pareigų pažeidimo tyrimo procedūrinių reikalavimų: jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasiaiškinti, taip pat neišaiškintos turimos teisės bei pareigos. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad atsižvelgiant į administracijos vadovo teisinį statusą, kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013). Taigi, sprendžiant įmonės vadovo atšaukimo klausimą, pabrėžtina, šių reikalavimų laikymasis nėra privalomas. Nepaisant to, atsakovė įgyvendino visas aukščiau ieškovo nurodytas priemones, todėl tokie ieškovo argumentai laikytini visiškai nepagrįstais.

2019 m. rugpjūčio 6 d. ieškovui raštiškai buvo duotas nurodymas iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. 12 val. pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo: neblaivumo ar psichiką veikiančių medžiagų. Ieškovas per nustatytą terminą pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad alkoholio darbo vietoje nevartojo. Spręstina, kad ieškovui rašytinio nurodymo tekstas buvo pakankamai informatyvus, jis suprato ko iš jo yra reikalaujama. Pažymėtina, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo vertinamas ieškovo darbo pareigų pažeidimas, vyko praėjus 21 dienai (2019 m. rugpjūčio 27 d.) nuo nustatyto ieškovo darbo pareigų pažeidimo, tačiau ieškovas savo iniciatyva su įvykiu susijusių duomenų atsakovei daugiau neteikė. Taip pat naujų aplinkybių, kurios būtų buvusios nežinomos sprendžiant ieškovo atšaukimo klausimą iš atsakovės vadovo pareigų, nepateikė ir teismui. Įvertinus tai, darytina išvada, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl jo paties darbo pareigų pažeidimo ir jis šia teise pasinaudojo.

Ieškovas netinkamų jam teisių išaiškinimą sieja su rašytiniame nurodyme negaliojančio DK straipsnio pacitavimu, t. y. nepateikus rašytinio paaiškinimo be svarbių priežasčių, remiantis DK 240 straipsnio 1 dalimi, drausminė nuobauda gali ieškovui būti paskirta ir be paaiškinimo. Naujojo DK 240 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojamas darbo arbitražo institutas, tuo tarpu įpareigojimas darbdaviui prieš skiriant drausminę nuobaudą pareikalauti darbuotojo pateikti rašytinį paaiškinimą dėl darbo pareigų pažeidimo bei išaiškinti jo nepateikimo pasekmes įtvirtintas DK 58 straipsnio 4 dalyje. Pastebėtina, kad anksčiau galiojusio DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma nesiskiria nuo naujojo DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatų. Taigi, nepaisant padarytos techninės klaidos, ieškovui buvo tinkamai nurodytos galinčios kilti teisinės pasekmės dėl rašytinio paaiškinimo nepateikimo.

Papildomai pastebėtina, kad atliekant ieškovo darbo pareigų pažeidimo tyrimą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius vadovavosi atsakovės viduje dar paties ieškovo patvirtinta neblaivių ir apsvaigusių nuo psichiką veikiančių medžiagų darbuotojų nušalinimo nuo darbo schema: nustatęs galimą darbo pareigų pažeidimą, surašė tarnybinį pranešimą; po to – nušalinimo nuo darbo aktą, ieškovui nepripažinus darbo pažeidimo, išrašė siuntimą dėl ieškovo blaivumo ar apsvaigimo nustatymo; ieškovą į gydymo įstaigą pristatė per 1 valandą nuo apžiūros atlikimo įmonėje; ir tik gavęs specialisto išvadą, sušaukė neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu, akcininkai susipažinę su visa tyrimo metu surinkta medžiaga, nusprendė atšaukti ieškovą iš įmonės vadovo pareigų.

Apibendrinant konstatuotina, kad atliekant ieškovo darbo pareigų pažeidimo tyrimą atsakovė laikėsi tiek DK, tiek ir įmonės lokaliniuose aktuose nustatytos darbo pareigų pažeidimo tyrimo tvarkos, nors pagal įstatyminį reglamentavimą, teisminę praktiką, sprendžiant vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą, šito daryti neprivalėjo.

 Dėl išeitinės išmokos priteisimo ieškovui.        

Nors teisė atšaukti juridinio asmens vadovą, minėta, nesiejama su kaltais jo veiksmais, vis dėlto nuo to, ar atšaukimą lėmė kalti vadovo veiksmai, priklauso tam tikrų garantijų suteikimas. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jei darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Kaltus vadovo veiksmus turi įrodyti atšaukimo teisę turintis subjektas, juridinio asmens vadovą atšaukdamas dėl šio kaltės ir netaikydamas įstatyme nustatytų garantijų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl kaltų vadovo veiksmų DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste netaikytinas standartas, kasacinio teismo praktikoje suformuotas sprendžiant dėl kaltės kaip būtinos šiurkštaus pareigų pažeidimo sąlygos. Pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas juridinio asmens direktoriaus pareigas ėjo nuo 2015 m. spalio 1 d, t. y. 3 metai ir 11 mėnesių. Kaip jau aukščiau nurodyta, ieškovas buvo atšauktas iš juridinio asmens vadovo pareigų dėl darbo metu jam nustatyto 0,47 prom. neblaivumo laipsnio. 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovėje buvo patvirtintas darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo II skyriaus 2.2 punkte nustatyta, kad jeigu alkoholis vartotas pagal protokolo reikalavimus (pvz., svečių priėmimas) arba alkoholio vartojimas susijęs su gamybos technologiniu ar kitais procesais, kurių metu alkoholis vartotas pagal darbdavio nustatytus reikalavimus vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose, darbuotojų biologinėse organizmo terpėse leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu – 0,4 promilės. Taigi ieškovui kraujyje nustatyta etilo alkoholio koncentracija viršijo 0,07 prom. leistiną ribą.

Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, kad lokaliniame teisės akte nustatytos viršutinės alkoholio koncentracijos viršijimas bet kuriuo atveju laikytinas pažeidimu, todėl atsakovė įgijo visišką diskrecijos teisę atšaukti ieškovą iš juridinio asmens vadovo pareigų dėl kaltės. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog alkoholį vartojo vykdant pareigines funkcijas (dalykinių pietų metu) neturi reikšmės ieškovo kaltei konstatuoti, kadangi šiuo tikslu bendrovėje leistina etilo alkoholio koncentracijos kraujyje riba buvo išplėsta nuo 0,2 iki 0,4 prom. Minėtas aprašas patvirtintas paties ieškovo, todėl jame įtvirtintos taisyklės jam puikiai yra žinomos. 

Ieškovas taip pat nurodo, kad alkoholį vartojo ne darbo vietoje, tačiau teismas ir šios aplinkybės nelaiko ieškovo kaltę šalinančia. Pabrėžtina, kad pagal DK 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas. Analogiško turinio nuostata buvo įtvirtinta ir ankstesnio kodekso 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte.         Šiuo pagrindu darbuotojas gali būti atleistas tik kai nustatoma reikšmingų faktų visuma: a) darbuotojo neblaivumas; b) ši jo būklė nustatoma darbo metu; c) neblaivus darbuotojas yra darbe. Darytina išvada, jog vieta, kur buvo vartojamas alkoholis, nustatant ieškovo kaltę, laikytina teisiškai nereikšminga.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai ieškovą atleido dėl kaltės, todėl ieškovui iš atsakovės nepriteistina vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Kadangi ieškovo atšaukimas iš užimamų pareigų buvo teisėtas, visi ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai atmestini.

Laikytina, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioto asmens sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriumi K. K. 2011 m. spalio 3d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 str. (2019 m. rugsėjo 13d.- paskutinė darbo diena), atšaukus įmonės direktorių K. K. dėl jo kaltų veiksmų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo ieškinys atmestas. Atsakovė prašo priteisti 2117,50 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju – 1317,60 Eur). Nustatyta, jog atsakovės advokatės išlaidos už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (1317,60 Eur x 2,5 koeficientas = 3294 Eur). Įvertinus bylos medžiagą, teisminio nagrinėjimo trukmę, darbo ginčo apimtį ir pobūdį, spręstinus klausimus, atsakovei priteistinos iš ieškovo 2117,50 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo K. K. patikslintą ieškinį atmesti.

Iš ieškovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, įmonės kodas 179901854, naudai priteisti 2117,50 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniolikos eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Daiva Žebelienė