Pranešėja Raimonda Andrulienė                                                Civilinė byla Nr. e2A-530-459/2016

Teisėja Raimonda Pauparienė                                                    (Proceso Nr. 2-46-3-01816-2015-9)

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                                                                                                    2.5.10.5.2.1; 2.5.1.5; 3.2.6.8; 3.3.1.18

   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                            2016 m. balandžio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. S., trečiajam asmeniui N. M. dėl turtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2190,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, 214,23 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2012-10-06 kilo gaisras atsakovei priklausančiame bute. Gesinant gaisrą, buvo sugadintas (užpiltas vandeniu) N. M. priklausantis butas ir jame buvęs namų turtas. Įvykio metu N. M. priklausantis butas ir jame buvęs namų turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Dėl atsakovei priklausančiame bute kilusio gaisro, kurį gesinant buvo užlietas ieškovės apdraustas butas, ieškovė išmokėjo 7562,52 litų dydžio draudimo išmoką. 2013-08-19 ieškovė paragino atsakovę geruoju atlyginti gaisro metu atsiradusią žalą, tačiau atsakovė turtinės žalos iki šiol neatlygino.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-12-15 sprendimu tenkino dalį ieškinio: priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2190,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2190,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 509,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog dėl atsakovei priklausančiame bute Nr. 6 kilusio gaisro, kurį gesinant buvo užlietas apdraustas butas Nr. 4, ieškovė 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. gruodžio 7 d. pavedimais išmokėjo 7562,52 Lt (2190,26 Eur) dydžio draudimo išmoką. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga visiškai įrodytas ieškovei padarytas žalos faktas, taip pat akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Kadangi atsakovė yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą, tai privalo savo valdomų daiktų padarytą žalą atlyginti. Teismas, įvertinęs tai, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovei neatsirastų sunkių pasekmių, tenkino atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismo sprendimo įvykdymą išdėstant vienerių metų laikotarpiui. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 214,23 Eur palūkanų, kurias įvardija kaip kompensuojamąsias. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Teismas nustatė, kad ieškovė 2013 m. rugpjūčio 19 d. raštu ragino atsakovę geruoju atlyginti gaisro metu atsiradusią turtinę žalą. Atsakovė, gavusi ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo, 2013 m. spalio 16 d. ir 2014 m. sausio 20 d. raštais kreipėsi į ieškovę dėl pretenzijos peržiūrėjimo, atsižvelgiant į naujai pateiktas įvykio aplinkybes, tačiau ieškovė į jos raštus niekaip nereagavo, nepateikė jokių motyvuotų atsakymų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nevengė prievolės įvykdymo, ji sąžiningai ir pagrįstai laukė ieškovo atsakymo į jos pateiktus raštus, todėl ieškovės reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas atmetė.

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-15 sprendimo dalį, kuria nepriteistos palūkanos ir išdėstytas sprendimo vykdymas, ir tenkinti visą ieškinį. Nurodo, jog teismas nepagrįstai išdėstė teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių: bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė visų įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį. Teismui pateikta pažyma apie senatvės pensiją nėra pakankamas turtinę padėtį pagrindžiantis įrodymas. Atsakovė, teikdama teismui paaiškinimus, nurodė, jog pardavė savo butą už 30 000 Lt, tačiau panaudojo šias lėšas asmeniniams poreikiams tenkinti ir nesiekė atsiskaityti su ieškove. Taigi išdėstydamas sprendimo vykdymą teismas nukrypo nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismo išvada, kad atsakovė nevengė prievolės įvykdymo, nepagrįsta. Įvykis, dėl kurios ieškovei atsirado žala, įvyko 2012-10-06, ieškovė į atsakovę dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2013-08-19, nustatydama 18 dienų terminą prievolei įvykdyti, tačiau atsakovė per nustatytą terminą prievolės neįvykdė. Ieškovės nuomone, teisiškai nėra reikšminga ta aplinkybė, jog atsakovė neigia savo atsakomybę dėl žalos. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo.

Apeliacinis skundas tenkintinas.  

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Šioje byloje ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės L. S. 2190,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, 214,23 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2012-10-06 kilo gaisras atsakovei priklausančiame bute. Gesinant gaisrą, buvo sugadintas (užpiltas vandeniu) N. M. priklausantis butas ir jame buvęs namų turtas. Įvykio metu N. M. priklausantis butas ir jame buvęs namų turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Dėl atsakovei priklausančiame bute kilusio gaisro, kurį gesinant buvo užlietas ieškovės apdraustas butas, ieškovė išmokėjo 7562,52 litų dydžio draudimo išmoką. 2013-08-19 ieškovė paragino atsakovę geruoju atlyginti gaisro metu atsiradusią žalą, tačiau atsakovė turtinės žalos iki šiol neatlygino. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2190,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2190,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 509,58 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat išdėstė sprendimu priteistos 2699,84 Eur sumos vykdymą 12 mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 225 Eur, paskutinį mėnesį sumokant – 224,84 Eur; kitą ieškinio dalį atmetė. Ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis atsisakyta ieškovei priteisti 214,23 Eur palūkanų ir 12 mėnesių išdėstytas teismo sprendimo vykdymas. Todėl kolegija pasisakys tik dėl šių teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo.

Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti 214,23 Eur palūkanų, kurias įvardijo kaip kompensuojamąsias. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, jog atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo, 2013 m. spalio 16 d. ir 2014 m. sausio 20 d. raštais kreipėsi į ieškovę dėl pretenzijos peržiūrėjimo, atsižvelgiant į naujai pateiktas įvykio aplinkybes, tačiau ieškovė į jos raštus niekaip nereagavo, nepateikė jokių motyvuotų atsakymų; laikytina, kad atsakovė nevengė prievolės įvykdymo, ji sąžiningai ir pagrįstai laukė ieškovo atsakymo į jos pateiktus raštus, todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas atmetė. Kolegija nesutinka su šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies motyvais.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai - taigi ir palūkanos (LR CK 6.37 str.), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau - nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 str. 1 d.). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė dar 2013-08-19 kreipėsi į atsakovė, jog ši atlygintų atsiradusią žalą. Pretenzijoje nurodyta, jog žala turi būti atlyginta per 18 dienų, taip pat pranešta, jog nustatytu terminu neatlyginus žalos, ieškovė įgyja teisę per 30 kalendorinių dienų nuo šios pretenzijos išsiuntimo perduoti atsakovės asmens duomenis UAB „Skolų rizikos sprendimai“ ir/ar advokatams, ir/ar antstoliams mokumo įvertinimo ir įsiskolinimo valdymo bei išieškojimo tikslais. Atsakovė žalos nustatytu terminu neatlygino, tačiau 2013-10-16 pateikė ieškovei pareiškimą, jog nesutinka, kad yra atsakinga už kilusią žalą. 2014-01-20 atsakovė pateikė ieškovei dar vieną prašymą, kuriame prašė peržiūrėti žalos sumą ir sumažinti nuostolius. Iš ieškovės ieškinio reikalavimo dėl kompensacinių palūkanų priteisimo matyti, jog ieškovė palūkanas skaičiuoja nuo 2013-09-07, t. y. nuo tada, kai baigėsi pretenzijoje numatytas terminas prievolei atlyginti, iki 2015-08-21. Sutiktina su atsakovės argumentu, jog tai, kad ieškovė nepripažino savo kaltės ir neatlygino atsiradusios žalos, nesudaro pagrindo nepriteisti kompensacinių palūkanų, nes atsižvelgiant į tai, kad ieškovei padaryta žala iš atsakovės teismo sprendimu buvo priteista ir atsakovė šio sprendimo neginčija, akivaizdu, jog atsakovės atsisakymas atlyginti žalą buvo nepagrįstas. Be to, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė sąžiningai ir pagrįstai laukė, kada ieškovė atsakys į jos raštus. Atsakovė turėjo dėti visas įmanomas pastangas kooperuotis su ieškove žalos atlyginimo klausimu, tačiau žala buvo neatlyginta nuo 2013 metų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nesant pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės jos prašomas kompensacines palūkanas, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir ieškovės reikalavimas dėl 214,23 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo tenkintinas.

Ieškovė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria sprendimo vykdymas išdėstytas 12 mėnesių. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė visų įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuodamas, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė visų įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį; teismui pateikta pažyma apie gaunamą senatvės pensiją nėra pakankamas turtinę padėtį patvirtinantis įrodymas. Nors šias aplinkybes teismas konstatavo spręsdamas dėl galimybės mažinti priteistinos žalos dydį, tačiau jos aktualios ir taikant sprendimo vykdymo išdėstymo institutą.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertini, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskirtai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis. Teismas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Spręsdamas klausimą, ar atidėti sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises. Vykdant teismo sprendimą šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų ribojimų ir nuostolių.

Konstatuotina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo vykdymo išdėstymo institutą pritaikė nenustatęs jokių išimtinių tam aplinkybių, tik remdamasis abstraktaus pobūdžio prielaidomis. Kaip pats teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sunkią fizinio asmens turtinę padėtį įrodo bankų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, išrašai iš Nekilnojamojo turto registro ir VĮ ,,Regitra“ apie turimas transporto priemones bei nekilnojamąjį turtą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė visų įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį. Teismui pateikta pažyma apie gaunamą senatvės pensiją nėra pakankamas turtinę padėtį patvirtinantis įrodymas, todėl nėra pagrindo konstatuoti itin sunkią atsakovės turtinę padėtį, kuri sudarytų pagrindą taikyti išimtinį sprendimo vykdymo išdėstymo institutą. Kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas be pakankamo tam pagrindo nukrypo nuo būtinybės užtikrinti teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principą, t. y. kad sprendimas kuo operatyviau būtų įvykdytas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo naikintina ir atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą atmestinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant ieškinio reikalavimą dėl 214,23 Eur kompensacinių palūkanų iš atsakovės priteisimo ir naikinant sprendimo dalį, kuria išdėstytas teismo sprendimo vykdymas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas, o ieškovė prašė priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas ir žyminį mokestį, ieškovės prašymas tenkintinas ir jai iš atsakovės priteistina 105,14 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 93, 98 str.). Nurodytos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina visa suma.

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 2190,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, 214,23 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2404,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 509,58 Eur.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovės L. S. prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, ir šį prašymą atmesti.

Ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės L. S. priteisti 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 105,14 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                         Raimonda Andrulienė

Kolegijos teisėjai                                                                         Aušra Maškevičienė                                                                                                 

                                                                                                                             Alvydas Žerlauskas