Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-05-04][nuasmeninta nutartis byloje][1S-106-387-2021].docx
Bylos nr.: 1S-106-387/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nužudymas (BK 129 str.)
Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Kardomosios priemonės
Kvalifikuotas nužudymas (BK 129 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Suėmimas
Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Plėšimas (BK 180 str.)
Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Procesinės prievartos priemonės

?

Baudžiamoji byla Nr. 1S-106-387/2021

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07911-2020-5        Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

        2.1.16.1.2.2

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 2021 m. gegužės 4 d.

 Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

Sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 16 d.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Bylos esmė

 

1.       Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, o būtent: 2020 m. vasario 23 d. apie 1.20 val. Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. 66, veikdamas bendrininkų grupe su L. K., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, bendrai veikdami, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau septyniolikos smūgių nukentėjusiajam S. M. į rankas ir galvą, padarydami poodines kraujosruvas plaštakose ir kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus plaštakose, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kairiame antakyje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas kairio momens minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžius, kairio momenkaulio ir kaukolės pamato kairės vidurinės duobės kaulų lūžius, turkiabalnio ir dešinio akytkaulio lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalu, kraujosruvas po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių skilčių ir po smegenėlių dangalais, ko pasėkoje nuo stipraus galvos sumušimo nukentėjusysis mirė, tokiu būdu bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė S. M. bei pagrobė jo turtą – pilkos spalvos grandinėlę 100 eurų vertės.

2.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, A. K. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. vasario 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas šio teismo ir Panevėžio apygardos teismo buvo tęsiamas iki 2021 m. balandžio 16 d. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. K. pratęstas dar dviem mėnesiams, teismui konstatavus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. kad kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

 

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

 

3.       Kaltinamasis A. K. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui namų areštu. 

3.1.       Teismo išvada, jog jis būdamas nesuimtas bėgs (slėpsis) ir darys naujus nusikaltimus, yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, paremta prielaidomis. Pagal įstatymą, BPK 122 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi būti motyvuotas ir dėl kiekvieno iš jų pasisakyta atskirai. Nusikaltimo sunkumas negali būti laikomas pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Gresianti griežta bausmė nėra absoliuti sąlyga suėmimo taikymui. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suimtas, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys pareikštus kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę asmenį ir toliau laikyti suėmime.

3.2.       Pagal BPK, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką. Tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kito kaltinamojo parodymai turi būti vertinami atidžiau, nes yra didelis pavojus, jog jo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui.

3.3.       Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad A. K. suėmimas negali būti panaikintas dėl iki šiol atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Pažymi, kad jis neturi jokios įtakos ikiteisminio tyrimo eigai. Tiek nacionalinio, tiek tarptautinio teismo praktikoje nurodoma, kad taikant suėmimą turi būti pagrindžiama, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimas nebus veiksmingas. Nurodo, kad suėmimas jam buvo paskirtas dar nesulaukus pilnametystės.

4.       Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

Kaltinamojo A. K. skundas atmetamas.

 

5.       Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir BPK reikalavimų nepažeidė.

6.       Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesniajam teismui pateikti baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo.

7.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – kito kaltinamojo L. K. parodymai, liudytojų D. Ž., S. T. (S. T.), K. O., J. B. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti asmens parodymo atpažinti bei daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

8.       Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). A. K. yra kaltinamas padaręs apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus, už kuriuos numatyta žymiai griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

9.       Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pratęsė kaltinamajam A. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs šios priemonės taikymo pagrindus, nustatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (tai yra pagrįstai manant, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo), bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (tai yra pagrįstai manant, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai. Skunde nurodyti argumentai dėl trukdymo procesui yra atmetami ir nevertinami, nes A. K. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu nėra pratęstas.

10.       Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino kaltinamajam pagal įstatymą gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo asmenybę ir jo socialinius ryšius. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta. Apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ne tik atsižvelgiant į gręsiančios bausmės griežtumą, bet ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11.       A. K. kaltinamas padaręs dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4, 6 dalys). Už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje nustatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonių iki dvidešimt metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje nustatyta ir alternatyvi gana griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nagrinėjamu atveju nusikaltimai galimai padaryti veikiant bendrininkų grupe, kaltininkams esant neblaiviems ir tai galimai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. A. K. vaidmuo, galimai padarant inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nebuvo antraeilis, jis galimai buvo nusikaltimų iniciatorius. Taigi, kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

12.       Iš tiesų, kaip teisingai skunde nurodė A. K., nusikaltimų sunkumas, pavojingumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios griežtos bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. K., būdamas jauno amžiaus, nelankė mokyklos, praleidinėjo pamokas, už ką jo motinai 2016 m. kovo 18 d. buvo skirta administracinė nuobauda. A. K. baigė 9-ą klasę tik 2020 m. Teisėjų kolegijos nuomone, suimtasis nėra saistomas tokiais socialiniais ar šeiminiais ryšiais, kurie jį sulaikytų nuo ketinimo išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimai griežtos bausmės, pasislepiant nuo teisėsaugos institucijų ir teismo. Šios išvados nepaneigia tai, jog A. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais. Pažymėtina, kad A. K., būdamas nepilnametis, ne kartą buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei ir smurtinius nusikaltimus, rūkė ir vartojo alkoholį, jo tėvai buvo bausti administracine tvarka už vaiko nepriežiūrą, nes jis smurtavo prieš bendraamžius ir vogė. A. K. 2016 m. kovo 27 d. pirmą kartą konsultuotas (duomenys neskelbtini). Tai, kad A. K. tiek mokykloje, tiek kitoje aplinkoje elgiasi chuliganiškai, įžūliai, patvirtina duomenys apie suimtojo motinai skirtas administracines nuobaudas už tėvų valdžios nepanaudojimą. Šios aplinkybės rodo, kad suimtojo tėvai jo elgesiui jokios įtakos neturėjo ir neturi. 2020 m. liepos 22 d. Kauno nepilnamečių pataisos namų charakteristikoje nurodoma, kad atlikdamas jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę A. K. bausmės atlikimo metu buvo baustas keturis kartus už tvarkos taisyklių pažeidimą, paskatinimo priemonė neskirta, 2020 m. liepos 9 d. direktoriaus įsakymu Nr. 35-3 jis įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus suimtąjį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimo. 

13.       Būtina pažymėti ir tai, kad suėmimas skiriamas siekiant užkirsti kelią bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir tokiu būdu trukdyti procesui. Skiriant suėmimą šiuo pagrindu, įstatymas nereikalauja, kad egzistuotų konkretūs duomenys apie asmens ketinimus bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, pakanka, kad tokia rizika yra. Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas pripažįstamas pagrįstu.   

14.       BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas A. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Inkriminuojamas nusikalstamas veikas suimtasis galimai padarė būdamas nepilnametis ir jau šešis kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnis) ir smurtinius (BK 140 straipsnis) nusikaltimus, o naujai nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, uždraudus jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir jam inkriminuojamus nusikaltimus galimai padarius taip pat esat neblaiviam. Jam be švelnesnių bausmių, buvo skirta ir laisvės atėmimo bausmė, buvo taikytas 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl amnestijos akto“ ir jis atleistas nuo neatliktos arešto bausmės atlikimo, atidėtas bausmės vykdymas, tačiau taikytos sankcijos A. K. elgesio nekeitė ir jis toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie A. K. asmenybės pavojingumą, visišką įstatymų bei moralės normų negerbimą, jų nesilaikymą. Šioje byloje inkriminuoti nusikaltimai yra ženkliai pavojingesni, galimai buvo padaryti veikiant bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų. Tokios aplinkybės ir kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis rodo galimą naujų nusikalstamų veikų riziką, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis ir dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo. 

15.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo argumentai, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis yra deklaratyvūs. Kaip jau minėta, inkriminuojamas nusikalstamas veikas A. K. galimai padarė būdamas šešis kartų teistas, o anksčiau jam taikytos sankcijos, taip pat ir laisvės atėmimas, jo elgesio nepakeitė. Visa tai rodo didesnį asmenybės pavojingumą ir būtinybę apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens jį izoliuojant. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jokios kitos kardomosios priemonės neapsaugos visuomenės nuo naujų nusikalstamų veikų rizikos ir neužtikrins kaltinamojo dalyvavimo teismo posėdyje, todėl kaltinamojo suėmimo pratęsimas yra proporcingas ir pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK nuostatų požiūriu.

16.       Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamasis iki suėmimo termino pratęsimo buvo suimtas kiek daugiau nei metus. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje ir visų jau aptartų aplinkybių kontekste, nei bendra suėmimo taikymo A. K. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai, kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso užtikrinimui. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas.

17.       Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks A. K. teisių suvaržymas yra pateisinamas, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

kaltinamojo A. K. skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. K. dviem mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėjai              Vitalija Norkūnaitė

 

 

             Alenas Piesliakas        

 

 

             Algimantas Valantinas                                


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BPK 122 str. Suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos
  • BPK 121 str. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • BK 129 str. Nužudymas
  • BK 180 str. Plėšimas
  • BK 178 str. Vagystė
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BPK 127 str. Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas