MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 23 d.

Marijampolė

  Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė,

  sekretoriaujant E. Š.,

  dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. A., 

  atsakovei G. G., jos atstovui advokatui D. V.,

  trečiojo asmens  atstovui advokatui V. A.,

  institucijos duodančios išvadą VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities  Vaikų teisių apsaugos skyrius atstovei A. S.,

  teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. atstovaujamo įstatyminės atstovės J. B. ieškinį atsakovei G. G., trečiajam asmeniui A. G., institucijai, teikiančiai išvadą VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS dėl  vaiko bendravimo su artimuoju giminaičiu tvarkos nustatymo.

  Teismas

n u s t a t ė :

              Ieškovo mažamečio J. G., g. (duomenys neskelbtini), įstatyminė atstovė jo motina J. B. teismui (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašo nustatyti tokią jos mažamečio sūnaus J. G., g. (duomenys neskelbtini), bendravimo su atsakovės G. G. nepilnamečiu sūnumi I. G., g. (duomenys neskelbtini), tvarką:

 1)nepilnametis I. G., g. (duomenys neskelbtini), bendrauja su mažamečiu J. G., g. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesio  antrą ir trečią sekmadienį nuo 11 val. iki 15 val., jei tai nėra trečiojo asmens A. G. bendravimo su I. G. laikas. I. G. pasiėmimą iš jo gyvenamosios vietos ir/ar kitos vietos, kurioje jis tuo metu yra, bei grąžinimą atgal užtikrina J. B. ir/ ar tretysis asmuo A. G.. Bendravimo vieta - (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), arba restorane(duomenys neskelbtini) arba kitose vietose Marijampolės mieste,

2) nepilnametis I. G., g. (duomenys neskelbtini), bendrauja su mažamečiu J. G., g. (duomenys neskelbtini), nedalyvaujant atsakovei G. G. per J. G. gimtadienį – (duomenys neskelbtini) d., nuo 16 val. iki 20 val. I. G. pasiėmimą iš jo gyvenamosios ir/ar kitos vietos, kurioje jis tuo metu yra, bei grąžinimą užtikrina įstatyminė atstovė J. B. ir/ar tretysis asmuo A. G.. Bendravimo vieta - (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) arba restorane (duomenys neskelbtini) arba kitose vietose Marijampolės mieste,

3) mažametis J. G., g. (duomenys neskelbtini), atstovaujamas įstatyminės atstovės J. B. ir atsakovė G. G. rašytiniu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su I. G. tvarkos ir vietos ar kitų sąlygų;

4) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

               Teisme nagrinėjant bylą iš esmės mažamečio J. G. įstatyminė atstovė į posėdžius kviečiama neatvykdavo, apie posėdžių vietą ir laiką jai būdavo pranešta tinkamai. Tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal mažamečio J. G. įstatyminės atstovės J. B. prašymą, teismo posėdyje dalyvavo pati įstatyminė atstovė J. B., kuri paaiškino, jog atsakovės sūnus I. nori daugiau bendrauti su jos sūnumi J (ieškinio 7 p.) Nurodė, kad ji augina tris vaikus: sūnų J. G., g. (duomenys neskelbtini), ir dar du vaikus iš kitos santuokos. Sūnaus J. G. tėvas yra tretysis asmuo A. G.. Nurodė, kad sūnaus J. G. gyvenamoji vieta yra deklaruota pas jo tėvą A. G., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vaikas gyvena su ja bute adresu (duomenys neskelbtini). Jos butas randasi 1 km atstumu nuo sūnaus J. tėvo trečiojo asmens A. G. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), t.y. toje pačioje M. miesto dalyje (toje pačioje Š. upės pusėje). Nurodė, kad tarp jos ir mažamečio sūnaus J. tėvo A. G. tvyro geri draugiški santykiai, ji su visais vaikais (ir iš kitos santuokos) lankosi pas A. G. namuose: ten pagamina valgį, ravi šiltnamį, prižiūri pomidorus, kartais (pvz. per karantiną 2020-03 ) jos vaikai ten ruošdavo pamokas, kartais jos vaikai ten irgi nakvoja (pvz: taip buvo prieš 2020 m. Šv. Velykas karantino metu, 2019 metais pas A. G. gyvenamojo namo kieme šventė ir savo vaiko iš kitos santuokos gimimo dieną). Nurodė, kad ji su A. G. nėra sugyventiniai, nes ji turi savo butą, dalyvauja namo bendrijos susirinkimuose, moka už butą komunalinius mokesčius. Nurodė, kad atsakovė neleidžia savo sūnui I. bendrauti su jos sūnumi J., nors I. jai (J. B.) yra sakęs, kad broliuką nori daugiau matyti. Mano, kad to pasekoje gali atšalti vaikų tarpusavio emociniai ryšiai, nutrūkti. Nurodė, kad atsakovė vengia išleisti sūnų I.: pvz. per J. gimtadienį (duomenys neskelbtini) neleido. Pripažino, kad ji I. pasiėmimo į J. gimtadienį (duomenys neskelbtini) su atsakove G. G. visiškai nederino, nes buvo susitarusi su pačiu nepilnamečiu vaiku I. Nurodė, kad tarp jos ir sūnaus J. tėvo A. G. jokių ginčų dėl tėvo (trečiojo asmens) bendravimo su sūnumi J. nėra, tai yra  tėvas kada nori gali pasiimti ir pasiima sūnų J. į savo gyvenamąjį namą ir bendrauja tiek kiek nori. Nurodė, kad, jai ir A. G. išvykus (pvz. į teismą) jų sūnumi J bei pas A. G. namuose esančiu atsakovės sūnumi I. rūpinasi samdoma auklė Z. M. A. G. namuose. 

              Teisme ieškovo mažamečio J. G., g. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminės atstovės J. B. atstovas advokatas V. A. prašė (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo tenkinti jame ir ieškinyje nurodytais motyvais, nes nors teismo sprendimu jau yra nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi I. tvarka, tačiau vaiko  bendravimo su broliu teisė yra savarankiška teisė, nepriklausanti nuo tėvų valdžios įgyvendinimo ir vaiko bendravimo su tėvais tvarkos. Nurodė, kad tarp vaikų J. G., g. (duomenys neskelbtini), ir I. G., g. (duomenys neskelbtini), yra emocinis ryšys, J. G., g. (duomenys neskelbtini), negyvena kartu su trečiuoju asmeniu/tėvu A. G., o atsakovė G. G. neleidžia sūnui I., g. (duomenys neskelbtini), bendrauti su broliu J., g. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jo klientė J. B. su sūnumi mažamečiu sūnumi J. ir dviem nepilnamečiais vaikais iš kitos santuokos gyvena savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o pas vaiko tėvą tretįjį asmenį A. G., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), negyvena tik užsuka pasisvečiuoti, pabendrauti, praleisti laiką. Nurodė, kad jo klientės J. B. nuomone vaiko tėvai nebūtinai turi gyventi kartu – tai jau pasenęs stereotipas. Nurodė, kad J. B. yra išsituokusi. Aplinkybę, kad klientė gyvena savo bute grindžia: pateiktomis fotonuotraukomis su vaizdais iš buto,  apmokėjimo už komunalinius paslaugas bute kvitais, gaunamų pašto siuntų adresu, liudytojų E. N., Ž. Š. ir G. S. parodymais. Kadangi ieškovo įstatyminės atstovės J. J. B. automobilis buvo sugedęs, tai kurį laiką stovėjo A. G. namo kieme. Nors J. G. gyvenamoji vieta yra deklaruota pas tėva A. G. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau mažametis J. G. daugiausia gyvena su motina B., o tai kad B. aiškino, jog ravi pas A. G. šiltnamį – nieko neįrodo. Nurodė, kad tarp abiejų vaikų yra stiprus emocinis ryšys, todėl mano, jog nepilnametis I. G. nuo prašomo nustatyti 2 valandų trukmės bendravimo kiekvieną mėnesio antrą ir trečią sekmadienį su mažamečiu broliu I. G. tikrai nepervargs. Nurodė, kad atsakovė G. G. neleido broliams bendrauti, kai tretysis asmuo A. G. su kolektyvu buvo išvykęs į užsienį (1 kartą)  bei per J. gimtadienį (duomenys neskelbtini), taip pat neleidžia broliams bendrauti kada I. nori. Nurodė, kad yra nustatyta trečiojo asmens A. G. bendravimo tvarka (laikas) su sūnumi I., todėl turi būti nustatytas ir I. bendravimo laikas su broliu J., nes pats I. teigia norintis daugiau bendrauti su tėvu, todėl  negalima atimti iš I. bendravimo laiko su tėvu bendravimui su broliu J., o turi būti nustatytas atskiras brolių bendravimo tarpusavyje laikas. Nurodė, kad atsakovė G. G. aplinkybę, kad J. B. su sūnumi J. ir kitais savo vaikais kartais būna pas A. G. adresu (duomenys neskelbtini), žino tik iš savo  nepilnamečio sūnaus I., bet tai neįrodo kad jie kartu gyvena.

              Atsakovė ir jos atstovas su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo sutinka iš dalies, tai yra sutinka dėl 2-ojo ieškinio reikalavimo – dėl vaikų bendravimo nustatymo per J. G. gimtadienį- (duomenys neskelbtini), ir dėl 3-ojo ieškinio reikalavimo prašo spręsti teismo nuožiūra, nes tai nepažeidžia atsakovės teisių ir interesų; dėl vaikų bendravimo tvarkos nustatymo išimtiniais atvejais (pvz. esant išvykusiam iš Lietuvos tėvui/ar tėvui gulint ligoninėje) prašo spręsti paritetiniais pagrindais, t.y. vaikai bendrauja vieną kartą vieno, kitą kartą kito gyvenamojoje vietoje dalyvaujant kiekvieno vaiko motinai, jeigu to nori pats vaikas. Likusioje dalyje (dėl 1-ojo reikalavimo) ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad A. G. byloje yra ne atsakovas, o tretysis asmuo, todėl jo įpareigoti pasiimti/grąžinti vaiką negalima.

              Atsakovė teisme nurodė, kad šiuo ieškiniu ieškovo įstatyminė atstovė faktiškai siekia atimti bendravimo laiką iš jos (atsakovės) ir sūnaus I. poilsio dieną (sekmadienį) ir taip pažeisti vaiko interesus bei jos kaip motinos teises. Nurodė, kad nors ieškovo įstatyminė atstovė aiškina, kad ji (atsakovė) neleidžia vaikams bendrauti, tačiau faktiškai ji (atsakovė) sūnų I. išleido į ieškovo (J.) gimtadienį, kuriame sūnus išbuvo 6 val. Nurodė, kad  A. G. su J. B. kartu pradėjo gyventi pas jį adresu (duomenys neskelbtini)  nuo 2020-03, o anksčiau A. G. tik nakvodavo ir pagyvendavo pas J. B. pastarosios bute. Nurodė, kad A. G. buvo įgrąsinęs sūnų I. slėpti, kad gimė J., todėl dabar sūnus I. lankosi pas psichologus. Nurodė, kad iš sūnaus  I. žino, kad sūnus, kuris jau yra paauglys (13-kos metų amžiaus),  pavargo, nes, kažkur išėjus tėvui su J. B., namuose turėjo vienas ilgai prižiūrėti dar 2-ju metų neturintį J.. Tai, kad J. B. ir su vaikais iš kitos santuokos  apsigyvena pas A,G. patvirtina ir ta aplinkybė, kad J. B. dukra iš kitos santuokos V. susirgo, todėl sūnus I. baiminosi  ir klausė ar būdamas pas tėvą neužsikrės nuo jos; be to 2020-03 sugrįžęs iš užsienio A. G. izoliavosi kartu su J. B. bei sūnumi J. savo name adresu (duomenys neskelbtini); be to, dukra S. G. labai nusiminė, nes grįžusi iš užsienio (kur mokosi) savo kambaryje (name (duomenys neskelbtini)) rado daug svetimų moteriškų daiktų. Nurodė, kad, patenkinus ieškinį, bus pažeista teismo sprendimu jau nustatyta jos (motinos ) teisė bendrauti su vaiku, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad tiek ji, tiek vaiko tėvas A. G. su sūnumi bendrauja po lygiai – tai yra po 50% kiekvienas (vaikas savaitę būną pas vieną, po to pas kitą). Šio ieškinio patenkinimo atveju sumažės jos (atsakovės) bendravimo laikas sekmadieniais ( tai yra nedarbo dieną) su sūnumi, ji negalės su sūnumi jai skirtais savaitgaliais ramiai aplankyti sūnaus senelius, sūnus negalės pabendrauti su užsienyje besimokančiomis seserimis (S.  ir Ž.), su pusseserėmis gyvenančiomis K., dėdėmis, kitais giminėmis. Atsakovė mano, kad šiuo atveju brolio J. interesas iškeliamas virš jos (motinos) teisės ir intereso bendrauti su savo sūnumi tiek pat laiko, kiek bendrauja jo tėvas A. G., kai tuo tarpu faktiškai mažametis J. gyvena su tėvu A. G. ir kuris (tėvas) kada nori be jokių trukdymų ir ribojimų, nes J. B. netrukdo ir su viskuo sutinka, bendrauja su sūnumi J. savo namuose, todėl ir sūnus J.  tuo metu gali bendrauti su I., kai pastarasis būna pas tėvą. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovo atstovo iniciatyva apklaustas liudytojas G. S. parodė, kad matė J. B. nėščią, o vaikas J. dabar jau vaikščioja, todėl šis liudytojas J. B. ir jos mažamečio sūnaus J. nematė iki vaikščiojimo.

              Atsakovės atstovas advokatas D. V. nurodė, kad pati B. teisme, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažino, jog ji su vaikais dažnai  ir kada nori lankosi pas A. G. namuose, ravi ir prižiūri šiltnamį, gamina valgį; A. G. 2020-03 grįžus iš kelionės su ansambliu iš užsienio, jis izoliavosi kartu J. B. ir jų sūnumi J. A. G. namuose. Tokiu būdu žinant, kad A. G. durys J. B. su vaikais (netgi ir iš kitos santuokos) yra visada atviros, nėra jokios teisinės problemos, o šis ieškinys, galintis pažeisti nustatytas nepilnamečio I. ir jo motinos G. G. bendravimo teises bei geriausius vaiko interesus,  yra J. B. piktnaudžiavimo savo teise išraiška, todėl atmestinas ir CK 1.137 str. 3 d. pagrindu. Nurodė, kad niekas netrukdo trečiojo asmens A. G. vaikams J., g. (duomenys neskelbtini), ir I., g. (duomenys neskelbtini), bendrauti tas ištisas 7 dienas per savaitę, kai sūnus I. pagal nustatytą bendravimo tvarką būna pas A. G.. Toks vaikų bendravimas (7 dienas per savaitę) nepadarys žalos mažamečio J. teisėms ir interesams, priešingai, vaikai yra laimingi, kai jiems bendraujant yra abiejų vaikų tėvas A. G.. Nurodė, kad trečiojo asmens A. G. ir J. B. santykiai išlieka stabiliai ir toliau geri, paskutiniu metu jiedu kartu su mažamečiu sūnumi J. atostogavo užsienyje, tai yra (duomenys neskelbtini) pabaigoje (po (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio) išvyko atostogauti į K. Nurodė, kad byloje dėl A. G. ir G. G. santuokos nutraukimo ir kitų klausimų išsprendimo, kuri nagrinėjam šiame teisme būtent J. B. atstovas advokatas V. A. paprašė įtraukti trečiuoju asmeniu J. B. motyvuodamas  kad - „..taip tai nauja šeima“. Nurodė, kad šiuo atveju nėra jokios mažamečio J. interesų pažeidimo aplinkybės, nes mažametis J. su broliu nepilnamečiu  I. bendrauja pas tėvą A. G., kuomet I. pagal teismo nustatytą tvarką 7 dienas per savaitę bendrauja su tėvu, - nuolat ir be apribojimų- kiek tik pats to nori. Nurodė, kad byloje apklausti ieškovo ir trečiojo asmens atstovo iniciatyva liudytojai, teigę kad J. B. gyvena tik savo bute (duomenys neskelbtini), nežino apie faktinį dvilypį jos gyvenimą (liudytoja E. N., dirbanti toje pačioje įstaigoje kaip ir J. B., kuri J. B., bis dar esant vaiko auginimo atostogose, su ja nesusitinka, bendravo prieš 3 savaites per messenger; liudytojas G. S. J. B. taip pat gerai nepažįsta). Be to, atkreipė dėmesį, kad pats ieškovo ir trečiojo asmens atstovas tik 2(duomenys neskelbtini) posėdžio metu, iškilus būtinybei (dėl aplinkybių nežinojimo) pripažinti privalomu  J. B. ir A. G. dalyvavimą teismo posėdyje tikslu išsiaiškinti ar jiedu buvo kartu išvykę atostogauti į K. ( nes atstovas teigė to nežinąs), - pagaliau pripažino, kad tikrai A. G. su J. B. ir jų sūnumi J. (duomenys neskelbtini) pabaigoje buvo išvykę kartu atostogauti į K., o grįžę izoliavosi ir į posėdį neatvyko.

              Trečiasis asmuo A. G. dalyvavo teismo posėdyje vykusiame 2020-10-26 metu ir nurodė, kad sūnaus J. gyvenamoji vieta yra deklaruota pas jį ((duomenys neskelbtini)), tačiau J. B. pas jį negyvena, o sūnus J. pas jį būna dažnai, tai yra: kai tik jis (A. G.) gali tai sūnų  J. pasiima pas save ir J. B. jam jokių trukdymų nedaro; be to, nurodė, kad jis vaikų bendravimo neužtikrina, o jo santykiai su J. B. konfliktiški. Tuo tarpu, A. G., dalyvaudamas teismo posėdyje, vykusiame 2020-06-12 sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovo atstovės prašymą, aiškino, kad jo santykiai su J. B. yra geri, jokie tarpusavio konfliktai nekyla. 

              Institucijos teikiančios išvadą VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino byloje pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad antras ir trečias ieškinio reikalavimas neprieštarauja nepilnamečio I. teisės ir geriausiems interesams, o pirmasis ieškinio reikalavimas prieštarauja nepilnamečio I. teisėms ir geriausiems jo interesams, nes būtų atimta galimybė vaikui nuolat nepertraukiamai ir tiesiogai bendrauti su motina G. G. tiek laiko (50% - vieną savaitę) kiek nustatyta šio teismo (duomenys neskelbtini) daliniu sprendimu ir KAT (duomenys neskelbtini) nutartimi, kai tuo tarpu A. G. nepertraukiamas (50%- vieną savaitę)  bendravimas su sūnumi I. išliktų užtikrintas, to pasekoje būtų pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas; šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad vaikų bendravimas neužtikrintas, nes jį gali užtikrinti vaikų tėvas A. G. įgyvendindamas tėvo valdžią savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kai vaikai būna pas jį, nes : sūnus J. būna pas jį kada jis (A. G.) nori ir kiek nori, o sūnus I. būna pas tėvą pagal šio teismo daliniu sprendimu ir Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą bendravimo tvarką civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); skyriaus žino, jog vaikų tėvas A. G. užtikrina savo abiejų vaikų bendravimą; šalių sūnus I. pats nori bendrauti su tėvais po lygiai (vieną savaitę su mama, o kitą su tėčiu); institucija duomenų, kad atsakovė kliudytų bendrauti ir pažeidžia vaiko interesus neturi, todėl  I. bendravimo interesai nepažeisti; skyriaus nuomone kiekvienas iš tėvų – A. G. ir G. G. – savo buvimo su vaiku I. laiku ir turėtų užtikrinti sūnaus I. bendravimą su savo pusės giminaičiais ir kitais artimaisiais; pokalbio su I. G. metu vaikais drąsiai pasakojo, kad B su savo vaikais būna tėvo gyvenamojoje vietoje; mano, kad nepilnamečiai I. ir mažametis J. dėl jų skirtingo amžiaus tarpsnio galimai dar neturi bendrų veiklų ( I. sako“ ką galima su tokiu mažu vaiku veikti, tiesiog pabūnu“), juos galimai sieja kartu praleidžiamas laikas su tėvu A. G. ir J. B..             Teisme nurodė, kad J. B. ir A. G. santykiai yra draugiški, todėl vaikų tėvas gali ir turi pareigą užtikrinti vaikų teises bendrauti tarpusavyje jo namuose kai sūnus I. būna pas jį (tėvą). O jeigu tėvas būtų išvykęs – vaikai galėtų bendrauti rotacijos principu: vieną kartą pas vieną namuose, o kitą kartą pas kitą namuose, dalyvaujant suaugusiajam. Vaikų tarpusavio emocinis ryšys yra.

        L. S. Š., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), netoli J. B. gyvenamosios vietos, ir kuri dirba VVTAĮTprie SADM Marijampolės apskrities VTAS, tačiau vykdydama pilietinę pareigą norėjo liudyti šioje byloje,  parodė, kad (duomenys neskelbtini), eidama T. gatve po darbo valandų, matė A. G., J. B., I. ir J. B. vaikus iš kitos santuokos su dviračiais išvažiuojančius iš (duomenys neskelbtini) gatvės. A. G. dviračio vaiko kėdutėje sėdėjo mažametis sūnus J.. Visi draugiškai iškylavo. Antrą kartą, tikslios datos neprisimena, po 17 val., eidama sutiko einančius link Š. upės senosios užtvankos A. G. su J. B. ir su J. B. vaikais iš kitos santuokos. A. G. ir J. B.,  ją (S. Š.) pamatę sutriko. Liudytoja parodė, kad šie praeinantys asmenys tikrai nesudarė įspūdžio, kad jų tarpusavio santykiai būtų pašliję. Parodė, kad vienos J. B. be A. G. ji nėra sutikusi.

              Liudytoja E. N., kuri dirba (duomenys neskelbtini), ir yra J. B., kuri dirba taip pat (duomenys neskelbtini), parodė, kad (duomenys neskelbtini) J. B. telefonu paprašė, kad jos (liudytojos) vyras suremontuotų jai vonią adresu (duomenys neskelbtini). Parodė, kad žino, jog J. B. yra vieniša mama, kas jos vaiko J tėvas ir ar J. B. bendrauja su šio vaiko tėvu - liudytoja nežino.

              L. Ž. Š, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir yra J. B. kaimynė, parodė, kad J. B. gyvena savo bute: girdi kaip vaikai bėgioja, o mažas vaikais nori pažaisti su jos (liudytojos) šuniuku. Parodė, kad 1 kartą – tai yra prieš du metus buvo pas J. B. - susipažinti, kai ši atsikraustė, todėl žino, jog J. B. išsiskyrus. Parodė, kad nežino kas yra J. B. mažo vaiko tėvas ir nežino kas tą vaiką išlaiko.

              Liudytojas G. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris yra namo bendrijos primininkas, parodė, kad J. B. prašė jo paliudyti, kad ji gyvena savo bute. Parodė, kad nežino ar J. B. kiekvieną dieną ir naktį gyvena/miega savo bute, tačiau 10 ar 20 kartų per mėnesį mato J. B.. Parodė, kad nežino kas yra J. B. mažojo sūnaus tėvas, nematė jokio vyriškio, vaiko pavardės nežino. J. B. važinėja automobiliu O. V., tamsiai mėlynos spalvos. Mokesčius bendrijai moka internetu. Parodė, kad neprisimena kada pamatė, jog J. B. jau pagimdė, tik matė kad J. B. laukėsi vaiko.

              Ieškinys (2020-11-23 pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo) tenkintinas iš dalies.

  CK 3.161 str. 3 d. įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, o 3.172 str. nustatyta tėvų pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

  CK 3.176 str. 1 d. numato, kad jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, tai valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaiku, o jeigu tėvai nesutinka su institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, tai artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.176 str. ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais.

              Iš Liteko duomenų seka, kad šio teismo (duomenys neskelbtini) daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta G. G. ir A. G. santuoka, nustatyta A. G. bendravimo su sūnumi I. G., g. (duomenys neskelbtini), tvarka, kuri Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo patikslinta nurodant, kad A. G. su sūnumi I. G. bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę nuo tos savaitės sekmadienio 10 valandos iki kito sekmadienio 10 valandos nepertraukiamai (vaikas būna pas tėvą visą savaitę).

  Iš šalių aiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad tretysis asmuo A. G. būdamas santuokoje su sutuoktine G. G., jų ištuokos bylos proceso eigoje su J. B. susilaukė sūnaus J. G., g. (duomenys neskelbtini). Mažamečio J. G., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra deklaruota jo tėvo A. G. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). J. G. motinos J. B. gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). J. B. yra išsituokusi ir turi dar du nepilnamečius vaikus iš kitos santuokos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad: 1)  A. G. sūnų J. G., g. (duomenys neskelbtini),  pasiima pas save kada nori ir su vaiku bendrauja/būna kiek pats nori; 2) be to, pas jį (A. G.) namuose dažnai lankosi ir vaiko motina J. B. (ir su savo vaikais iš ankstesnės santuokos), o būtent: J. B. gamina valgį, ravi ir prižiūri šiltnamį, pomidorus; jos vaikai ruošia pamokas, kartais jie visi nakvoja; J. B. (duomenys neskelbtini) šventė savo vaiko iš kitos santuokos gimtadienį A. G. namo kieme; visi kartu drauge vyksta iškylauti su dviračiais, eina pasivaikščioti ( liudytojos S. Š. parodymai) 3) tarp mažamečio J, g. (duomenys neskelbtini),  tėvų A. G. ir J. B. jokių ginčų/konfliktų dėl sūnaus J. pasiėmimo pas save (A. G.) nekyla, jų (J tėvų) tarpusavio santykiai yra labai geri ir draugiški, paskutiniu metu jie tryse kartu atostogavo užsienyje. O būtent: po teismo posėdžio vykusio (duomenys neskelbtini), kuriame A. G., būdamas prisiekęs, aiškino, kad jo santykiai su J. B. jau konfliktiški, praėjus keletui dienų, t.y. (duomenys neskelbtini) pabaigoje, būtent A. G. su J. B. ir jų 1 metų ir 9 mėnesių amžiaus sūnumi J. išvyko ir atostogavo K. (pateiktos fotonuotraukos; ieškovo įstatyminės atstovės ir trečiojo asmens atstovo advokato R. A. šio fakto pripažinimas teismo posėdyje vykusiame (duomenys neskelbtini)), o grįžę izoliavosi ir į šios bylos nagrinėjimą nei A. G., nei J. B. daugiau neatvyko. Tokiu būdu nustatyta, kad mažamečio J. G., g. (duomenys neskelbtini), tėvų A. G. ir J. B. tarpusavio santykiai ir toliau išlieka stabiliai itin gerais (tokie jie buvo užfiksuoti šioje byloje (duomenys neskelbtini), kuomet teismo posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jame dalyvavę tiek A. G., tiek J. B. davė išsamius paaiškinimus apie itin gerus jų tarpusavio santykius, kuriuos (santykius), kaip matyti iš Liteko informacinės sistemos duomenų,  jų atstovas advokatas V. A. dar (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje šio teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. ir G. G. santuokos nutraukimo ir kt. susijusių klausimų išsprendimo, motyvuodamas prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu J. B., įvardijo „ ... taip tai nauja šeima...“ (c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašo laikas 21.29-21.56), o šis teismas minėtoje byloje  (duomenys neskelbtini) nutartyje dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu J. B. kavalifikavo „atsakovo A. G. partnerė“). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir A. G. ir J. B. šioje byloje atstovauja vienas ir tas pats atstovas advokatas V. A.. Tai tik dar kartą patvirtina šių asmenų (A. G. ir J. B.) interesų bendrumą ir vieningumą  kaip, pasak jų atstovo advokato R. A. aukščiau nurodytoje civilinėje byloje, „naujoje šeimoje“. Tokiu būdu darytina išvada, kad vaiko tėvas A. G. turi realią galimybę sudaryti ir faktiškai sudaro sąlygas nuolat ir nenutrūkstamai bendrauti savo namuose abiems vaikams – sūnui I., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnui J., g. (duomenys neskelbtini), - kuomet sūnus I. būna pas jį pagal nustatytą bendravimo tvarką (visą savaitę kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę nuo tos savaitės sekmadienio 10 val. iki kito sekmadienio 10 val. nepertraukiamai), o mažametį sūnų J. jis (A. G.) nevaržomas gali pasiimti ir pasiima kada nori pas save ir bendrauja kiek nori pats, -  taip tėvas užtikrina pagal amžių negalinčių būti paliktais vienais savo vaikų (mažamečio J. – 1 metai ir 11 mėnesių, nepilnamečio I. -13 metu amžiaus) bendravimą. Aplinkybė, kad sūnus J., g. (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš ieškovo įstatyminės atstovės pateiktų įrašų jo med. kortelėje - (duomenys neskelbtini) - buvo motinos maitinamas krūtimi, šiuo metu (praėjus metams laiko) ieškinio reikalavimų nagrinėjimui jokios reikšmės neturi. Nagrinėjamoje byloje ieškovo įstatyminės atstovės J. B. gyvenamosios vietos klausimas tai pat nėra aktualus ieškinio reikalavimų nagrinėjimui, todėl ir liudytojų E. N., Ž. Š., G. S. parodymai reikšmės šios bylos išsprendimui neturi. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo įstatyminė atstovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad  atsakovė G. G. pažeidžia  vaiko interesus, neleidžia vaikams bendrauti. Byloje nustatyta, kad atsakovė faktiškai išleido sūnų I. į J. gimtadienį, tačiau ieškovo įstatyminė atstovė J. B. dėl gimtadienio susirašinėjo tik su nepilnamečiu vaiku I., o su pačia atsakove (vaiko motina) nieko nederino. Taipogi ir tretysis asmuo A. G. neprašė atsakovės išleisti sūnaus I. į J. gimtadienį.  

              Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad vaikų tėvo trečiojo asmens A. G. bendravimo su sūnumi I. metu faktiškai nuolat ir nepertraukiamai vyksta ir vaikų (brolių) tarpusavio bendravimas, kuris dėl vaikų amžiaus nėra įmanomas be suaugusiojo priežiūros,   todėl ieškinys dalyje dėl reikalavimo nustatyti, kad nepilnametis I. G., g. (duomenys neskelbtini), bendrauja su mažamečiu J. G., g. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesio antrą ir trečią sekmadienį nuo 11 val. iki 15 val., jei tai nėra trečiojo asmens A. G. bendravimo su I. G. laikas, - atmestinas kaip nepagrįstas, pažeidžiantis vaiko interesus, nes proporcingai sumažina galimybę vaikui pusę laiko ( 50% kaip ir tėvui - vieną savaitę ir būtent sekmadienį) praleisti su savo motina, ko pasekoje bus apribotos vaiko ir motinos galimybės kartu išvykti visam savaitgaliui, o tai pažeistų vaiko interesus, nes sumažėtų galimybės keliauti, bendrauti su artimais giminaičiais ir pan.

              CPK 376 str. 2 d., reglamentuojanti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, numato, kad teismas, apsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tai yra gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, tai pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, jog , atmetus pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos yra tikslinga nustatyti brolių J. G., g. (duomenys neskelbtini), ir I. G. , g. (duomenys neskelbtini),  bendravimo tvarką, išimtiniais atvejais, tai yra tais atvejais kai vaikų tėvas tretysis asmuo A. G. bus išvykęs iš Lietuvos ar gulės gydymo įstaigos stacionare. Atsižvelgus į institucijos duodančios išvadą atstovės išvadą teisme, į šalių paaiškinimus, spręstina, kad tokiais išimtiniais atvejais – kai vaikų tėvas A. G. yra išvykęs iš Lietuvos ar kai jis guli gydymo įstaigos stacionare - vaikai tarpusavyje bendrauja tokia tvarka: pirmą kartą  vaikų bendravimas vyksta  I. G., g. (duomenys neskelbtini),  gyvenamojoje ar buvimo vietoje sekmadienį nuo 13 val. iki 15 val., sekantį kartą bendravimas vyksta J. G., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje ar buvimo vietoje sekmadienį nuo 13 val. iki 15 val., vėliau  - atitinkamai rotacijos pagrindu dėl bendravimo vietos sekmadieniais nuo 13 val. iki 15 val., dalyvaujant vaikų motinoms, iš kurių kiekviena užtikrina savo vaiko atvykimą į ir pasiėmimą iš  bendravimo vietos (CPK 376 str. 2 d.)..

              Nesant ginčo tarp šalių ir atsižvelgus į institucijos duodančios išvadą atstovės išvadą teisme, ieškinio ((duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo) 2-asis ir 3-iasis reikalavimai tenkinti iš dalies, kaip atitinkantys nepilnamečio I. geriausius interesus, tačiau  neįpareigojant trečiojo asmens A. G. užtikrinti sūnaus I. pasiėmimą ir/ar grąžinimą, nes A. G. byloje yra patrauktas trečiuoju asmeniu, o ne atsakovu.

             Bylinėjimosi išlaidos 

             Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 str. 1 d. nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

              Ieškovas atstovaujamas įstatyminės atstovės prašo priteisti iš atsakovės šias bylinėjimosi išlaidas: 95 Eur žyminio mokesčio ir 1950 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2025 Eur.

              Atsakovė prašo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas: 1500 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

              Atsižvelgus į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (66,66%): ieškovui atstovaujamam įstatyminės atstovės iš atsakovės priteistina 1349,87 Eur, o atsakovei iš ieškovo atstovaujamo įstatyminės atstovės priteistina 500,10 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas užskaičius, iš atsakovės ieškovui atstovaujamam įstatyminės atstovės priteistina 849,77 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str.).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 14 str., 260 str., 270 str.

n u s p r e n d ė :   

              Ieškinį ((duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) tenkinti iš dalies. 

              Įpareigoti atsakovę G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) sudaryti sąlygas nepilnamečiam sūnui I. G., g. (duomenys neskelbtini), bendrauti su ieškovu mažamečiu J. G., g. (duomenys neskelbtini), atstovaujamu įstatyminės atstovės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:                   

              nepilnametis I. G., g. (duomenys neskelbtini), bendrauja su mažamečiu J. G., g. (duomenys neskelbtini),  per J. G. gimtadienį - (duomenys neskelbtini), nuo 16 val. iki 20 val., nedalyvaujant atsakovei G. G.; nepilnamečio I. G. pasiėmimą iš jo gyvenamosios vietos ir/ar kitos vietos, kurioje jis tuo metu yra, bei grąžinimą atgal į jo gyvenamąją vietą pas atsakovę G. G. užtikrina ieškovo įstatyminė atstovė J. B.; vaikų bendravimas vyksta (duomenys neskelbtini)/ arba (duomenys neskelbtini)/arba restorane (duomenys neskelbtini) /arba kitos vietos Marijampolės mieste;

              J. G., g. (duomenys neskelbtini), atstovaujamas įstatyminės atstovės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) rašytiniu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiu I. G., g. (duomenys neskelbtini), tvarkos ir vietos ar kitų sąlygų;

              tais atvejais, kai vaikų tėvas A. G. yra išvykęs iš Lietuvos ar kai jis guli gydymo įstaigos stacionare, nepilnametis I. G., g. (duomenys neskelbtini), su mažamečiu J. G., g. (duomenys neskelbtini),  bendrauja tokia tvarka: pirmą kartą vaikų bendravimas vyksta I. G., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje ar buvimo vietoje sekmadienį nuo 13 val. iki 15 val., sekantį kartą bendravimas vyksta J. G., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje ar buvimo vietoje sekmadienį nuo 13 val. iki 15 val., vėliau - atitinkamai rotacijos pagrindu dėl bendravimo vietos sekmadieniais nuo 13 val. iki 15 val., dalyvaujant šių vaikų motinoms, iš kurių kiekviena užtikrina savo vaiko atvykimą į ir pasiėmimą iš bendravimo vietos.

              Likusioje dalyje ieškinį ((duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo) atmesti.

              Priteisti iš atsakovės G. G. ieškovui J. G. atstovaujamam įstatyminės atstovės J. B. 849,77 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt devyni eurus 77 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

              Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.                                                                

Teisėja                                                                                      Teresė Klimienė