Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-531-322-2012].doc
Bylos nr.: 2-531-322/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kelmës rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Bendrosios nuostatos
Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas:
Civilinių teisių gynimas
Daiktinė teisė
Nuosavybės teisė:
Bendrosios nuosavybės teisė:
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Paveldėjimo teisė
Paveldėjimas
Įpėdinių savitarpio santykiai
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr

                                                                                         Civilinė byla Nr. 2-531-322/2012

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00414-2012-4

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                              25.3; 30.9.1.; 34.6.; 99.5.; 99.9.; 116.4.

(S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. spalio 30 d.

Kelmė

 

Kelmės  rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė,

sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,

dalyvaujant ieškovei L. L.,

jos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovei S. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė pateikė teismui ieškinį (3-4 b. l.), kuriuo paršo priteisti jai (ieškovei) atsakovei priklausančias 3/16 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant ją (ieškovę) atsakovei sumokėti 2794 Lt dydžio piniginę kompensaciją ir priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad po savo tėvo R. Ž. mirties ji paveldėjo 3/8 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), tokią pačią dalį paveldėjo ir atsakovė – ieškovės sesuo S. B., jų mama J. M. Ž. buvo paveldėjusi ¼ dalį sutuoktiniui priklausiusios dalies. 2012 m. sausio 30 d. mirus mamai, testamentu ieškovė paveldėjo visą motinos palikimą, tame tarpe ir 5/8 dalis J. M. Ž. priklausiusio buto. Kadangi 13/16 dalių buto priklauso jai (ieškovei), o tik 3/16 dalys – atsakovei, nesant techninių galimybių pertvarkyti butą atitinkamomis dalimis į du butus, visą butą prašo priteisti ieškovės nuosavybėn, o iš jos atsakovei priteisti jos buto dalį atitinkančią rinkos vertės, t. y. 2794 Lt dydžio piniginę kompensaciją.

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (105 b. l.). 2012 m. spalio 11 d. teisme gautas atsakovės prašymas (106 b. l.) bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, vadovautis atsiliepime į ieškinį jos nurodytais motyvais, ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį (23-24 b. l.) atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas į butą nebuvo išduotas dėl to, kad su mama ir seserimi vyko svarstymai dėl ginčo buto perleidimo ir ji (atsakovė) buvo informuota, kad neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo tai padaryti (perleisti butą) bus paprasčiau. Be to nurodo, kad ieškovės siūloma kompensacijos suma už 3/16 dalis jai priklausančio buto neatitinka realios buto rinkos kainos. Taip pat atsakovė atsiliepime teigia, kad šiuo metu ieškovės reikalavimų tenkinimas neįmanomas, nes paveldėjimo teisės liudijimas į jai (atsakovei) priklausančią buto dalį dar nėra išduotas, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės nėra įregistruotos. Teigia, jog ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pareiškė ieškinį neišbandžiusi taikių ginčo sprendimo būdų, neapsvarsčiusi galimybės atsakovei leisti įsigyti visą butą, o ieškovei išmokėti piniginę kompensaciją.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (5-6 b. l.) matyti, kad 13/16 dalys buto su rūsiu 2,04 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. gegužės 31 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2449 ir 2012 m. birželio 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei L. L., o 3/16 dalys – asmeninės nuosavybės teise priklauso R. Ž., mirusiam 2009 m. balandžio 23 d. (55 b. l.). Teismui pateiktas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas ieškovei – palikėjo R. Ž. dukrai L. L. (72-73 b. l.) patvirtina, kad į 3/8 dalis buto paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei – įpėdinei S. B. dar neišduotas. Byloje esantys 2009 m. liepos 2 d. pareiškimas dėl palikimo priėmimo (53 b. l.) ir liudijimas (65 b. l.) įrodo, kad 2009 m. balandžio 23 d. mirusio R. Ž. įpėdinė pagal įstatymą dukra S. B. yra priėmusi palikimą, 2009 m. liepos 2 d. paduodama pareiškimą Kelmės rajono 1-ajam notaro biurui apie palikimo priėmimą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės bylos šalių (seserų) paveldėtą, t. y. paveldėjimo teisės pagal įstatymą bei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų pagrindu įgytą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Šis daiktas yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, ieškovei įregistruota nuosavybės teisė į 13/16 dalis, o 3/16 dalys priklauso palikėjui R. Ž. ir nuosavybės teisės atsakovės vardu dar neįregistruotos, nors ji palikimą po savo tėvo mirties yra priėmusi, dar 2009 m. liepos 2 d. paduodama pareiškimą Kelmės rajono 1-ajam notaro biurui dėl palikimo priėmimo, bet paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo iki šios dienos nėra išsiėmusi. Taip pat ieškovė nurodo, kad ji (ieškovė) ir atsakovė yra buto su rūsiu 2,04 kv. m, kurio bendras plotas 39,63 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės: atsakovei – ieškovės seseriai S. B. priklauso 3/16 dalys ginčo buto, o ieškovei – 13/16 dalių, kadangi atsakovei atitenkanti dalis yra žymiai mažesnė nei ieškovei tenkanti buto dalis (buto bendras plotas 39,63 kv. m, atsakovei tenkanti dalis – tik 7 kv. m.), o ginčo butas – dviejų kambarių, tai atsakovei pagal jai priklausančią dalį neišeitų nė vieno kambario (vienas kambarys – 8,83 kv. m ploto, kitas – 18,23 kv. m.), bendra virtuvė, vonia, tualetas, koridorius (11-15 b. l.), todėl pertvarkyti butą atitinkamomis dalimis į du butus nėra jokių techninių galimybių, be to, buto pats techninis atidalijimo projektas kainuotų daugiau nei paties buto vertė. Atsakovei nesutinkant geruoju pasidalyti butą, nesutariant dėl atidalijimo būdo, ieškovė priversta kreiptis į teismą su ieškinių, todėl teismui pareikštu ieškiniu prašo turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant visą butą jai (ieškovei), o iš jos atsakovei priteisti piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį.

Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo aiškinama, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra (LAT 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis Nr. 3K-7-466/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (LAT 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-780/2003; LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-964/2003; LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-576/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (LAT 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-485/2005).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašė jai atidalyti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisti atitinkamą piniginę kompensaciją, t. y. 2794 Lt, skaičiuojamą nuo buto vidutinės rinkos vertės – 14900 Lt (vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra nustatyta 2012 m. balandžio 24 d. – 5-6 b. l.). Šalys nesutaria dėl turto valdymo ir atidalijimo būdo, tarpusavyje konfliktuoja, atsakovė nesutiko su ieškiniu, nurodydama, jog ieškovės siūlomas 2794 Lt piniginės kompensacijos dydis už 3/16 dalis ginčo buto neatitinka realios rinkos kainos, o Valstybės įmonės Registrų centro pateikta vidutinė rinkos vertė nėra teisinga, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų (turto vertinimo) atsakovė teismui nepateikė. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), natūra nedalytinas, kadangi buto bendras plotas tik 39,63 kv. m, atsakovei tenkanti dalis (3/16) – 7 kv. m – itin maža, tai atsakovei pagal jai priklausančią dalį neišeitų nė vieno kambario, be to, bute – bendra virtuvė, vonia, tualetas, koridorius, todėl atidalijimas natūra negalimas be neproporcingos žalos buto paskirčiai, bei negalimas atidalijimas, kuris atitiktų abiejų šalių interesus, nes šalių santykiai blogi, jos tarpusavyje konfliktuoja.

Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (LAT 2007 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-291/2007). Ieškovė butą prašo atidalinti iš bendro turto ir priteisti natūra ieškovei, o atsakovei už jos turimą dalį bendrojoje nuosavybėje priteisti piniginę kompensaciją. Bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo bendraturčių sutarimu principas (Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnis) suponuoja, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui. Nors tokio sutikimo atsakovė nėra byloje aiškiai išreiškusi, vienok, teisminio nagrinėjimo metu atsakovė tam ir neprieštaravo, tik tarp bylos šalių kilo principinis ginčas dėl priteistinos piniginės kompensacijos sumos (dydžio). Atsižvelgiant į tai, jog priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam atsidalijančiam bendraturčiui galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus tikslu padalinti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos, darytina išvada, kad šioje konkrečioje situacijoje vienintelis ir teisingiausias abiejų šalių atžvilgiu ginčo išsprendimo būdas visgi yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant atsakovei kompensaciją pinigais, tikslu pašalinti galimus kilti ginčus ir konfliktus ateityje. Kadangi atsakovei tenkanti buto dalis yra tik labai nedidelė, parinkti kitą atidalinimo būdą, nei siūlo ieškovė, ir atidalinti 3/16 dalis buto, nepadarius daiktui neproporcingos žalos, nėra galimybių, todėl pagrįstu laikytinas ir tenkintinas ieškovės ieškinys dėl daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalintina ieškovės dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai turtą natūra, o atsakovei už jos turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisiant iš ieškovės 2794 Lt dydžio piniginę kompensaciją, paskaičiuotą remiantis VĮ Registrų centro paskaičiuota vidutine buto rinkos verte.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 84 Lt sumokėto žyminio mokesčio (2 b. l.). Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1 b. l.), šioje byloje yra nedidelės (9,85 Lt), t. y. mažiau nei dešimt litų, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovės nepriteistina (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Kaip numatyta CPK 98 straipsnio 1 dalyje, dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu ir nagrinėjant bylą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau net ieškinyje nenurodė, kokio pobūdžio šios išlaidos, raštiško prašymo su advokato išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, teismui nepateikė, todėl šios išlaidos ieškovei nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį tenkinti.

Atidalinti L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), natūra visą butą su rūsiu 2,04 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), už jai priklausančias 3/16 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje buto su rūsiu 2,04 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2794 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt keturių litų) piniginę kompensaciją.

Priteisti iš S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 84 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                   Laima Borkovskienė

 


Paminėta tekste:
  • CK5 5.50 str. Palikimo priėmimas
  • CK
  • CK4 4.80 str. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės
  • 3K-3-576/2006
  • 3K-3-485/2005
  • 3K-3-291/2007
  • CK4 4.75 str. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK