Administracinė byla Nr. AS-509-520/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02649-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateiktame patikslintame skunde, be kita ko, suformulavo ir reikalavimą panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 47V-723 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2007 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-2 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 47V-1414).
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą išsprendė 2019 m. gruodžio 30 d. rezoliucija: „Priimti skundo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo. Kitų reikalavimų priėmimas išspręstas. Skundo nuorašą išsiųsti atsakovei. Įpareigoti pateikti atsiliepimą ir su šiuo reikalavimu susijusią medžiagą iki 2020-01-13.“
Pareiškėjas E. Š., nesutikdamas su 2019 m. gruodžio 30 d. teisėjos rezoliucijos dalimi „Kitų reikalavimų priėmimas išspręstas“, padavė atskirąjį skundą, prašydamas minėtą rezoliucijos dalį panaikinti, pripažinti svarbiomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir atnaujinti terminą patikslinto skundo reikalavimui dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 panaikinimo paduoti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos 2019 m. gruodžio 30 d. rezoliucijos.
Teismas nustatė, kad šiuo atveju pareiškėjas skundžia teisėjos rezoliuciją, kuri atskiruoju skundu neskundžiama – apeliacinis procesas dėl teisėjos rezoliucijos negalimas.
III.
Pareiškėjas E. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį, išnagrinėti jo 2020 m. birželio 3 d. atskirąjį skundą ir panaikinti teismo 2019 m. gruodžio 30 d. rezoliucijos dalį „Kitų reikalavimų priėmimas išspręstas“, pripažinti svarbiomis jo nurodytas aplinkybes ir atnaujinti terminą patikslintame skunde pareikštam reikalavimui dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 panaikinimo paduoti, o skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi, taip pat ir su teisėjos 2020 m. gruodžio 30 d. rezoliucijos dalimi „Kitų reikalavimų priėmimas išspręstas“, kuria be jokių argumentų atsisakyta priimti jo patikslintame skunde nurodytą reikalavimą panaikinti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414.
Pareiškėjas mano, kad jo siekiama apskųsti rezoliucijos dalimi buvo apribota jo teisė ginti pažeistas teises patikslintame skunde reiškiant reikalavimą panaikinti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju teismas turėjo nutartimi nepriimti prieš tai nurodyto patikslinto skundo reikalavimo, kurią nuo nutarties įteikimo dienos jis būtų galėjęs apskųsti atskiruoju skundu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos 2019 m. gruodžio 30 d. rezoliucijos, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apeliacinis procesas dėl teisėjos rezoliucijos yra negalimas, t. y. rezoliucija yra neskundžiama. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai jo patikslinto skundo reikalavimo dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 panaikinimo priėmimo klausimą išsprendė rezoliucija, kuria iš esmės buvo atsisakyta priimti šį reikalavimą, o ne nutartimi, tokiu būdu užkirsdamas jam kelią ginti savo pažeistas teises pateikiant atskirąjį skundą dėl šia rezoliucija jam sukeliamų neigiamų teisinių pasekmių – nepriimto reikalavimo.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 107 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog kai šiame įstatyme nenustatyta, kad atskiras procesinis klausimas turi būti išsprendžiamas teismo nutartimi, teisėjas gali procesinį klausimą išspręsti rezoliucija; išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, o jeigu sprendžiama dėl elektroninės formos dokumente išdėstyto klausimo – elektroninėje byloje tam skirtomis priemonėmis nurodo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą; kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo; teisėjo rezoliucija neskundžiama. Taip pat nurodytina, kad ABTĮ 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kurių byla neišsprendžia iš esmės, priima nutartis.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, gavusi pareiškėjo 2019 m. gruodžio 13 d. patikslintą skundą (teisme gautas 2019 m. gruodžio 16 d.), 2019 m. gruodžio 30 d. rezoliucijoje (II t., b. l. 129), be kita ko, priėmusi tik pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodė: „Kitų reikalavimų priėmimas išspręstas“, t. y. iš rezoliucijos turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjo patikslintame skunde suformuluotas reikalavimas dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 panaikinimo nėra priimamas, nes jo priėmimo klausimas jau buvo išspręstas anksčiau. Byloje taip pat yra teisėjos 2019 m. gruodžio 30 d. priimta nutartis (II t., b. l. 168–169), kurioje nurodyta, kad priimama nagrinėti tik patikslinto skundo dalis dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 72,25 Eur, pasisakyta, kad skundo dalies dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 panaikinimo priėmimo klausimas yra galutinai išspręstas ir iš naujo negali būti sprendžiamas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 14 d. pradiniame skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, kaip vieną iš savo skundo reikalavimų nurodė prašymą panaikinti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414 (I t., b. l. 14), taip pat suformulavo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl šio įsakymo panaikinimo paduoti (I t., b. l. 20), kurio Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi netenkino (I t., b. l. 170–172). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi (I t., b. l. 189–197) pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tenkino iš dalies, t. y. panaikino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsisakymo priimti kitus pareiškėjo skundo reikalavimus, tačiau nutarties dalį dėl praleisto termino apskųsti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414 atnaujinimo ir atsisakymo priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl minėto įsakymo panaikinimo paliko nepakeistą.
ABTĮ 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra šioje dalyje nustatyti pagrindai, dėl kurių skundas negali būti priimamas nagrinėti. Dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 33 str. 3 d.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas, kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant ABTĮ 33 straipsnio nuostatas (ABTĮ 50 str. 3 d.).
Pareiškėjas, gavęs Tarnybos atsiliepimą į skundą, teikė minėtą patikslintą skundą, kuriame dar kartą suformulavo reikalavimą panaikinti Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 47V-1414, ir pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl šio įsakymo panaikinti (II t., b. l. 145–148). Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti yra nurodytos ir aplinkybės, susijusios su tuo, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 29 d. gavo atsakovo atsiliepimą į skundą, o 2019 m. gruodžio 5 d. iš teismo posėdžių sekretoriaus gavo prie atsiliepimo į skundą pridėtus dokumentus, iš jų ir minėto įsakymo egzempliorių, ir tik tada jis susipažino su įsakymo turiniu.
Taigi pirmosios instancijos teismo teisėja patikslinto skundo priėmimo klausimą ir tuo pačiu prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo sprendė tiek minėta rezoliucija (nors tokio pobūdžio klausimas turi būti išsprendžiamas priimant nutartį (ABTĮ 33 str. 2 d.), tiek ir 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi (II t., b. l. 168–169), kurioje nurodyta, kad skundo priėmimo klausimas iš naujo negali būti sprendžiamas, t. y. susiklostė tokia teisinė situacija, kad nepriimtas nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 panaikinimo, o pareiškėjas atskiruoju skundu būtent ir siekia apskųsti tokį pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti minėtą skundo dalį. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodė formalų pagrindą, t. y. kad teisėjo rezoliucija nėra skundžiama, tačiau visiškai nevertino rezoliucijos turinio ir susiklosčiusios teisinės situacijos, kuria užkirstas kelias pareiškėjui apskųsti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 panaikinimo.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria užkirstas kelias pareiškėjui apskųsti 2019 m. gruodžio 30 d. procesinį sprendimą, kuriuo nepriimtas nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 panaikinimo, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl panaikintina. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra priimta ir rezoliucija, ir nutartis dėl to paties klausimo, pirmosios instancijos teismas nėra nurodęs jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima nustatyti, kuriuo procesiniu sprendimu (rezoliucija ir / ar nutartimi) buvo išspręstas pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimas (nepriimta pareiškėjo patikslinto skundo dalis dėl Tarnybos vado 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 47V-1414 panaikinimo), neatlikti ABTĮ 153 straipsnio 1 ir 2 dalyse veiksmai, netikrinta, ar nepraleistas terminas paduoti atskirąjį skundą, atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o ne išsprendžiamas iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Gintaras Kryževičius
Dalia Višinskienė