Administracinė byla Nr. A-3537-822/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02457-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 28
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabalnotas vėjas“ atstovui direktoriui Vitalijui Kavaliauskui, pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Pabalnotas vėjas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo gama“ atstovui advokatui Jonui Sakalauskui,
atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams Linai Milkevičiūtei ir Povilui Kazlauskui,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ atstovei E. J.,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovei Viktorijai Balčiūnienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo gama“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pabalnotas vėjas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo gama“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pabalnotas vėjas“ skundus atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lesto“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltpool“ dėl nutarimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjai UAB „Vėjo gama“ ir UAB „Pabalnotas vėjas“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2014 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. O3-91 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-91) ir Komisijos 2014 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. O3-172 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. O3-91 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-172) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Be to, pareiškėjas UAB „Pabalnotas vėjas“ prašė panaikinti Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. O3-136 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-136).
Pareiškėjai paaiškino, kad dalyvavo atsakovo organizuotame Skatinimo kvotų paskirstymo aukcione gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo (toliau – ir Aukcionas). Atsakovas, vadovaudamasis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) pateikta informacija ir teisės aktais, pripažino, kad pareiškėjai atitinka Aukciono dalyviams keliamus reikalavimus, ir 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. O3-104 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-104) Bendroves patvirtino Aukciono laimėtojomis, skiriant 250 kW skatinimo kvotos ir taikant 36 ct/kWh fiksuotą tarifą 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.
Pareiškėjai paaiškino, kad su NMA yra sudarę paramos sutartis (toliau – ir Paramos sutartys) įgyvendinti projektą „Vėjo jėgainių statyba“ Nr. 3VK-KK-10-1-001032-PR001, pagal kurias pareiškėjų projektams turėjo būti skirta dalinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas) (toliau – ir KPP). Pagal Paramos sutartis turėjo būti iš dalies dalinai finansuojami dviejų pareiškėjų vėjo jėgainių statybos darbai, tačiau paramos lėšos nebuvo išmokėtos, NMA pradėjus tyrimą dėl galimo išlaidų dvigubo finansavimo draudimo pažeidimo. Komisija, neatlikusi tyrimo ir nesant NMA nustatytų Paramos sutarčių pažeidimo ir kitokio neatitikimo fakto, priėmė Nutarimą Nr. O3-91, kuriuo panaikino Nutarimu Nr. O3-104 pareiškėjams suteiktas teises bei įpareigojo juos grąžinti išmokėtas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšas, taip pat įpareigojo UAB „Baltpool“ ir AB „Lesto“ nutraukti VIAP lėšų mokėjimą pareiškėjams.
Pareiškėjai teigė, kad nėra įrodyta, jog jiems taikant fiksuoto tarifo paramos schemą ir gaunant paramą pagal KPP sutartį, toms pačioms veikloms būtų taikomas dvigubas finansavimas. Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl paramos priemonės skyrimo pareiškėjams, turėjo visus duomenis apie jiems suteiktas paramos priemones ir nebuvo nustatęs dvigubo finansavimo draudimo pažeidimo fakto. Komisija nepagrįstai nurodo, kad Nutarimo Nr. O3-91 priėmimo metu jai nebuvo žinomi duomenys apie pareiškėjų sudarytas paramos sutartis, kadangi NMA dar 2012 m. vasario 27 d. ir 2012 m. kovo 9 d. raštais informavo Komisiją apie bendrovių sudarytas paramos sutartis (tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Pareiškėjų teigimu, ginčijami nutarimai priimti nepagrįstai retrospektyviai taikant naujas teisės normas, t. y. ginčijamų nutarimų priėmimo pagrindas, be kita ko, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 patvirtinto Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Skatinimo aprašas) 57 punkto nuostatos, įsigaliojusios nuo 2014 m. sausio 1 d. Be to, Komisija netinkamai aiškina dvigubo finansavimo draudimą ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 42 straipsnio 3 dalį.
Pareiškėjų vertinimu, dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo draudimas taikomas tik toje finansavimo iš atskirų šaltinių dalyje, kurioje ši parama padengia viena kitą, tuo tarpu dviejų atskirų paramos šaltinių koegzistavimas vieno projekto atžvilgiu yra galimas ir leistinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktai numato draudimą gauti dvigubą finansavimą toms pačioms veikloms, t. y. parama pagal VIAP ir parama pagal paramos sutartis negali „persidengti“, bet koreliuoti tarpusavyje (būti suderinta) gali. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal paramos sutartis paramos gavėjui numatyta kompensuoti tik dalį išlaidų (iki 65 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų), todėl tik dėl šios kompensuojamos sumos gali būti taikomas dvigubo finansavimo draudimo principas (žr. 2013 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-924/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2408/2013). Pareiškėjai paaiškino, kad pagal paramos sutartis jiems buvo skirta iki 65 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų, o 35 proc. projekto išlaidų yra nuosavos lėšos. Paramos sutartimis finansuojami projektai susideda iš dviejų etapų, t. y. atitinkamoje dalyje finansuojama dviejų vėjo jėgainių statyba, tarp jų ir ginčo jėgainių. Projekto daliai dėl ginčo jėgainių yra skiriama pusė suteikto finansavimo, t. y. UAB „Vėjo gama“ vėjo jėgainei „Jakaičių VE88“ skirta 847 844 Lt, o UAB „Pabalnotas vėjas“ vėjo jėgainei „Jakaičių VE1“ skirta 863 200 Lt, todėl tik dėl šios paramos dalies gali būti vertinamas dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo draudimo klausimas. Pareiškėjai teigė, kad šiuo atveju lėšos, gaunamos pagal fiksuotą tarifą ir pagal KPP, tarpusavyje „nepersidengia“ tiek dėl 2 metų numatytos Paramos sutarčių trukmės, tiek dėl paramos pagal KPP intensyvumo dydžio, tiek dėl to, jog VIAP lėšomis finansuojama tik elektros energijos gamyba, tuo tarpu KPP lėšomis – investicijos į pareiškėjų jėgaines ir pan. Pareiškėjams skirto ir jiems už pagamintą elektros energiją mokamo fiksuoto tarifo dydis susideda iš dviejų skirtingų dedamųjų – vidutinės mėnesio rinkos kainos ir VIAP lėšų dedamosios, tačiau teisės aktai nenumato fiksuoto tarifo dalies, skirtos kompensuoti pareiškėjų investicijoms į įgytą įrangą, apskaičiavimo tvarkos, taip pat nėra valstybės institucijos, kurios kompetencijai būtų priskirtas fiksuoto tarifo dalies, skirtos kompensuoti investicijoms į įsigytą įrangą, nustatymas. Todėl ginčijamuose nutarimuose pateikta atsakovo prielaida, jog dvigubo finansavimo draudimo principas yra pažeidžiamas vien tik esant Paramos sutarčių sudarymo faktui, neatlikus finansavimo vertinimo ir nenustačius de facto dvigubo finansavimo ir jo apimties, prieštarauja dvigubo finansavimo draudimo principo turiniui, AIEĮ 42 straipsnio 3 daliai ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniui. Remdamiesi minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareiškėjai pabrėžė, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas atitinkamą sprendimą ūkio subjekto atžvilgiu nebetaikyti vienos ar kitos paramos schemos, privalo aiškiais skaičiavimais ir duomenimis pagrįsti savo priimtą sprendimą, tačiau ginčo atveju atsakovas niekur nenurodė, kaip konkrečiai pareiškėjai pažeidė tų pačių išlaidų finansavimo draudimą.
Atsakovas neteisėtai vienašališkai pakeitė savo priimtą ir įsigaliojusį individualų administracinį aktą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektui atitinkamo asmens atžvilgiu priėmus administracinį aktą, jis gali būti keičiamas tik esant teisėtam bei motyvuotam pagrindui ir tik aukštesnio viešojo administravimo subjekto arba teismo, tačiau ginčo atveju ginčijami nutarimai netenkina nė vienos iš Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-229 patvirtintų Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų (toliau – ir Aukcionų nuostatai) 89 punkte nurodytų sąlygų. Pareiškėjai teigė, kad net jeigu būtų galima vadovautis šių Nuostatų 89 punktu, atsakovas turėjo teisę panaikinti ar pakeisti Nutarimą Nr. O3-91 tik iki 2013 m. gegužės 9 d. Pareiškėjų nuomone, net nustačius dvigubo finansavimo draudimo pažeidimą, ne Komisija, o NMA turėtų kompetenciją proporcingai mažinti paramos dydį. Skundžiami nutarimai taip pat pažeidžia proporcingumo principą ir ultima ratio taisyklę. Viešojo administravimo subjektas, siekdamas taikyti tam tikrą sankciją ūkio subjekto atžvilgiu, turi tiksliai įvertinti padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą bei parinkti šio pažeidimo pobūdį atitinkančią sankciją. Ginčo situacijos kontekste fiksuoto tarifo taikymo nutraukimas pareiškėjų atžvilgiu vertintinas kaip neadekvati sankcija, ką patvirtina auditoriaus UAB „Audvilta“ ataskaitos dėl VIAP lėšų mokėjimo sustabdymo ir išieškojimo įtakos Bendrovių veiklai, pagal kurias lėšų išieškojimas ir paramos priemonės nutraukimas sąlygos Bendrovių nemokumą jau 2014 m. Ginčo atveju nei atsakovas, nei NMA neįvertino tos aplinkybės, kad esant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo draudimo pažeidimui, viešojo administravimo subjektas privalo nustatyti konkrečią pažeidimo dalį, t. y. kokia tiksliai apimtimi minėtas draudimas gali būti pažeistas, o paramos teikimo nutraukimas galėtų būti taikomas tik kaip ultima ratio priemonė. Taip pat atsakovas netinkamai nustatė tariamai neteisėtai pareiškėjams išmokėtų ir grąžintinų lėšų dydį. Bendrovės yra įpareigotos grąžinti dagiau lėšų nei gavo iš veiklos vėjo elektrinėje. Skirtumas atsirado dėl kreditinės sąskaitos, t. y. AB „Lesto“ padarytos klaidos, du kartus sumokant už tą pačią elektros energiją, pagamintą iki 2013 m. spalio 31 d. Nors Nutarimu Nr. O3-172 buvo patikslinti Nutarimo Nr. O3-91 duomenys, tačiau Nutarimo Nr. O3-172 priėmimas buvo tiesiogiai sąlygotas Nutarimo Nr. O3-91, todėl jis taip pat turėtų būti panaikintas.
Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimuose į skundus ir patikslintus skundus atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai su prašymu dalyvauti Aukcione, be kita ko, pateikė patvirtinimą, kad jie nėra pasinaudoję AIEĮ 8 skirsnyje nustatyta paramos schema. Siekdama objektyviai vertinti Aukciono dalyvių pateiktus dokumentus, Komisija kreipėsi į NMA ir į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, prašydama pateikti naujausią informaciją apie Aukciono dalyvius, nurodant, ar jie ketina pasinaudoti, ar jau yra pasinaudoję finansavimo šaltiniais, nurodytais AIEĮ 8 skirsnyje. NMA 2013 m. sausio 9 d. rašte ir elektroniniame laiške pareiškėjai nebuvo nurodyti kaip subjektai, ketinantys pasinaudoti ar jau pasinaudoję minėtais finansavimo šaltiniais, todėl buvo nuspręsta, kad bendrovės atitinka Aukcionų nuostatų reikalavimus ir Komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. O3-104 buvo patvirtintos Aukciono laimėtojomis. Komisija tik 2014 m. vasario 10 d. gavo NMA raštą, kuriame nurodyta, kad bendrovės 2012 m. vasario mėn. pasirašė paramos sutartis. Konstatavusi, kad pareiškėjai, dalyvaudami Aukcione, Komisijai nurodė klaidingą informaciją, Komisija Nutarimu Nr. O3-91 pripažino netekusiomis galios Nutarimo Nr. O3-104 dalis, susijusias su pareiškėjais. Vėliau paaiškėjus, kad UAB „Pabalnotas vėjas“ yra pasirašęs paramos sutartį su NMA ir dėl antros savo elektrinės Domeikienio kaime, buvo priimtas Nutarimas Nr. O3-136.
Komisija akcentavo, kad Aukcionas yra kompleksinė administracinė procedūra, vykdoma Aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka ir susideda iš etapų, kurių metu priimami atitinkami pagalbiniai tarpinio pobūdžio dokumentai, kuriais patvirtinamos Aukciono komiteto protokoluose nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, o teisinius padarinius sukelia tik galutinis Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinamas Aukciono laimėtojas. Nutarimo Nr. O3-104 priėmimo metu Komisija neturėjo informacijos apie tarp NMA su bendrovėmis sudarytų Paramos sutarčių pagrindu pareiškėjų investicijoms skirtą Europos Sąjungos fondų paramą. 2012 m. kovo 9 d. raštu NMA informavo Komisiją tik apie tai, kad su bendrovėmis yra pasirašytos Paramos sutartys, tačiau NMA nepateikė šių sutarčių kopijų, nenurodė jokios kitos informacijos, susijusios su sutarčių dalyku, kurios pagrindu būtų galima įvertinti pareiškėjams paramos sutarčių pagrindu suteiktos Europos Sąjungos fondų paramos investicijoms apimtį, objektą bei sąlygas. Verslo santykių subjektai veikia savo rizika ir turi būti pakankamai apdairūs, jiems taikomi griežtesni atsakomybės kriterijai, taigi, pareiškėjai, veikiantys ne vienerius metus energetikos sektoriuje juridiniai asmenys, turėjo būti gerai susipažinę su jų veiklą reguliuojančiais teisės aktais bei jų nesilaikymo pasekmėmis ir atitinkamai prognozuoti ekonominę riziką bei tinkamai pasirinkti investavimo, kreditavimo būdus, priemones ir jų apimtį. Komisijos nuomone, pareiškėjai subjektyviai ir tendencingai aiškina dvigubo finansavimo draudimo sąlygas bei teisines prielaidas. Pareiškėjai skunduose cituoja AIEĮ 42 straipsnio 3 dalies redakciją, kuri įsigaliojo 2013 m. liepos 20 d., o Aukcionas vyko nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. kovo 28 d., todėl taikytinos teisės aktų nuostatos, galiojusios pareiškėjams 2012 m. gruodžio 5 d. pateikus prašymus dalyvauti Aukcione. Aukciono organizavimo metu galioję teisės aktai draudė elektros energijos gamintojams, pasinaudojusiems nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa, dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ir pretenduoti į fiksuotų tarifų taikymą. Momentu, nuo kurio laikoma, jog gamintojas pasinaudojo paramos schema, turėtų būti laikoma diena, kai įsigalioja administracinis aktas, kuriuo nuspręsta projekto įgyvendinimui skirti paramą (finansuoti projektą). Pareiškėjai savo reikalavimus grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo draudimo, tačiau nurodytose bylose buvo sprendžiama dėl NMA veiksmų teisėtumo atliekant paramos sutarčių vykdymo priežiūrą. Komisija nurodytose bylose nedalyvavo nei kaip šalis, nei kaip suinteresuotas asmuo. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjų nurodyta teismų praktika nagrinėjamoje byloje nelaikytina teisės aiškinimo šaltiniu. Priimdama skundžiamus nutarimus Komisija įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes, būtinas sprendimo priėmimui. Tik po Nutarimo Nr. O3-104 priėmimo Komisija sužinojo, kad pareiškėjai yra pasirašę paramos sutartis su NMA dėl paramos ginčo vėjo elektrinėms gavimo. NMA 2013 m. sausio 9 d. rašte buvo netiksliai nurodžiusi, kad pareiškėjai yra pasirašę paramos sutartis dėl kitoje vietovėje statomų elektrinių. Skundžiami Komisijos nutarimai yra pakankamai aiškūs, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juose nurodyta jų apskundimo tvarka. Prieš priimdama skundžiamus nutarimus Komisija surinko pakankamai duomenų dėl galimo dvigubo finansavimo draudimo pažeidimo ir nustatė dvigubo finansavimo vertinimui visas reikšmingas teisines bei faktines aplinkybes, todėl Komisijos priimti sprendimai visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalį. Grąžintina VIAP lėšų suma buvo įvertinta remiantis VIAP administratoriaus UAB „Baltpool“ Komisijai pateiktais duomenimis. Jei Komisija, priimdama Nutarimą Nr. O3-104, būtų žinojusi apie Paramos sutartis, pareiškėjai būtų buvę pašalinti iš dalyvavimo Aukcione. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pagal 2013 m. kovo 21 d. išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras VIAP lėšų administratoriui grąžino išmokėtas VIAP lėšas, Nutarimu Nr. O3-172 pagrįstai buvo pakeistos Nutarime Nr. O3-91 nurodytos grąžintinos sumos. Komisija teigė, kad skundžiamais nutarimais atlikti Nutarimo Nr. O3-104 pakeitimai nelaikytini klaidos ištaisymu, tačiau pagal VAĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Skundžiami nutarimai buvo priimti vadovaujantis AIEĮ (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 15 dalimi, 42 straipsnio 5 dalimi, Skatinimo aprašo 57 punktu, VAĮ 3 straipsniu, taip pat įvertinus faktines aplinkybes. Priimant skundžiamus nutarimus buvo siekiama užtikrinti vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimuose į skundus ir patikslintus skundus NMA paaiškino, kad bendrovės, pasirašydamos paramos sutartis, įsipareigojo užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų, ES fondų ir kitų tarptautinių programų ir fondų. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens NMA atstovė papildomai paaiškino, kad NMA pateikė Komisijai tinkamą informaciją apie pareiškėjus, nes šiuo atveju jėgainių adresai nėra reikšmingi, kadangi projekto vykdymo metu pareiškėjai gali keisti adresus. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, pagal kuriuos NMA turėjo įrodyti, kokia apimtimi vyko dvigubas finansavimas, yra iš esmės neįgyvendinami, nes nėra institucijos, kuri galėtų atlikti tokius skaičiavimus, todėl NMA tokiu atveju skyrė paramą, nors ir buvo nustatytas dvigubas finansavimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ atsiliepimuose taip pat nurodė, jog ginčas spręstinas teismo nuožiūra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Vėjo gama“ ir UAB „Pabalnotas vėjas“ skundus tenkino visiškai ir panaikino Komisijos Nutarimą Nr. O3-91, Nutarimą Nr. O3-172 ir Nutarimą Nr. O3-136.
Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su paminėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko ir apeliaciniame skunde prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-319-146/2016 atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Vėjo gama“ ir UAB „Pabalnotas vėjas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinus pareiškėjų skundo, netenkintas ir prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 14 dalyje (redakcija galiojusi iki 2013 m. vasario 1 d.) įtvirtintas draudimas gamintojams pasinaudoti skatinimo priemonėmis, nurodytomis minėto įstatymo 20 straipsnyje, kurie įrenginiams įsigyti pasinaudojo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 8 skirsnyje nustatyta paramos schema t. y. pasinaudoti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti sudaromos nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšomis, kurių vienas iš šaltinių yra Europos Sąjungos paramos lėšos. Tiek Europos Sąjungos teisės aktuose, tiek nacionaliniame teisiniame reguliavime yra įtvirtintas dvigubo finansavimo draudimo principas, todėl projektai, dėl kurių sudarytos paramos sutartys, negali būti finansuojami iš kitų šaltinių, įskaitant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytas fiksuotų tarifų paramos schemas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai dalyvauja 2007–2013 metų Lietuvos kaimo plėtros ir žuvininkystės programos priemonėse ir pagal sudarytas paramos sutartis su Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos jiems jau buvo skirta parama, pareiškėjai negalėjo dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione. Informavimas apie su pareiškėjais sudarytos paramos sutarties faktą nesudaro prielaidos teigti, jog Komisija organizuodama skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną galėjo ir (ar) turėjo žinoti, jog aukcione pareiškėjų laimėta skatinimo priemonė, t. y. fiksuotas tarifas, užtikrinantis pareiškėjų vystomų projektų investicijų atsipirkimą per nustatytą laikotarpį, sutampa su paramos sutartimis pareiškėjams skirtos paramos investicijos objektu. Taigi Komisija pagrįstai nebuvo nustačiusi teisės aktų pažeidimų dėl dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo, priimdama sprendimus dėl aukciono laimėtojų.
III.
Pareiškėjai UAB „Vėjo gama“ ir UAB „Pabalnotas vėjas“ su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai, be kita ko, prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino dvigubo finansavimo draudimo principo pažeidimą ir tokiu būdu pažeidė AIEĮ 42 straipsnio 5 dalies, 20 straipsnio 14 dalies ir VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatas. Teismas atskirų projekto finansavimo šaltinių koegzistavimą (t. y. taikymą kartu) vertino kaip per se dvigubo finansavimo draudimo pažeidimą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai teisės aiškinimo praktikai tokio pobūdžio bylose, pvz., Nr. A146-924/2013 ir Nr. 492-118/2013; ginčijami nutarimai priimti grindžiant tariamu dvigubu finansavimo principo pažeidimu, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų galimai atliktus atsakovo skaičiavimus bei dvigubo finansavimo egzistavimo faktą; pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. kokia fiksuoto tarifo dalis būtų buvusi skirta pareiškėjų investicijoms – įrangai finansuoti ar kitoms kompensuojamoms išlaidoms; pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad kitų elektros energijos gamintojų projektams yra taikomas ir fiksuotas tarifas ir paramos priemonės; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai pažeidė AIEĮ ir Aukciono metu pateikė tariamai klaidingą informaciją; teismas, vertindamas pareiškėjų veiksmus, nepagrįstai rėmėsi teisės aktų redakcijomis, kurios įsigaliojo vėliau, negu pareiškėjai atliko ginčijamus veiksmus, todėl netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas; teismas nevertino byloje esančių įrodymų, jog remiantis pareiškėjų veiksmų (dokumentų aukcionui pateikimo metu) atlikimo metu galiojusių teisės aktų sąlygomis, pareiškėjų veiksmai buvo teisėti; dvigubo finansavimo draudimo principo pažeidimas gali būti nustatytas atlikus skaičiavimus, tačiau atsakovas tokio skaičiavimo neatliko ir pažeidimo nenustatė. Tai, kad pareiškėjai atitinka Aukciono nuostatų reikalavimus, atsakovas patvirtino priimdamas nutarimus. Šie individualūs administraciniai aktai yra tebegaliojantys; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas, iki priimdamas nutarimą, neturėjo pakankamai informacijos galimiems teisės aktų pažeidimams dėl dvigubo finansavimo nustatyti; teismas netinkamai aiškino VAĮ 3 ir 8 straipsnių nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patvirtintą imperatyvų draudimą administravimo subjektui pačiam panaikinti savo priimtą sprendimą, nesant aiškios teisės aktuose nustatytos tokios teisės, be kita ko, plečiamai aiškino EĮ 8 straipsnio 9 ir 11 dalyse įtvirtintą atsakovo kompetenciją, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas turėjo teisę priimti ginčijamus nutarimus; teismas nevertino pareiškėjų motyvų, jog atsakovas veikė ultra vires, todėl buvo pažeistos ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies ir 86 straipsnio nuostatos; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą byloje skirti ekspertizę bei neužtikrino pareiškėjų teisės į tinkamą ir nešališką teismo procesą bei galimybę pasinaudoti ABTĮ suteikiamomis įrodinėjimo priemonėmis (ABTĮ 62 straipsnis, 53 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad pačių pareiškėjų nesąžiningi ir neteisėti veiksmai aukciono metu sąlygojo skundžiamų nutarimų priėmimą. Pareiškėjai, Aukciono metu pateikdami dokumentus, t. y. patvirtinimus, kad nėra pasinaudoję paramos schema – nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa, pažeidė AIEĮ 20 straipsnio 14 dalį, 42 straipsnio 5 dalį, Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų, patvirtintų Komisijos 2001 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-229 34.4 punktą.
Pareiškėjai daugiau nei prieš devynis mėnesius iki Aukciono pradžios buvo pasirašę sutartis dėl alternatyvių paramos priemonių gavimo, atitinkamai UAB „Pabalnotas vėjas“ dar 2012 m. vasario 21 d. buvo pasirašęs pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų paramos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-1-000797-PR001, o UAB „Vėjo gama“ 2012 m. vasario 27 d. buvo pasirašęs pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas) paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-1-001032-PR001.
Pareiškėjai nepateikė argumentų, nepagrindė ir nepaaiškino savo veiksmų motyvų, t. y. kodėl žinodami apie minėtas sudarytas sutartis, ir suvokdami Nuostatų 34.4 punkte nustatytą pareigą pateikti patvirtinimą, kad gamintojas nėra pasinaudojęs AIEĮ aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema, kuri susideda iš finansavimo šaltinių, nurodytų AIEĮ 41 straipsnio 4 dalyje, nuslėpė minėtą informaciją ir, kaip vėliau paaiškėjo, deklaravo tikrovės neatitinkančius faktus, t. y. jog neva nėra pasinaudojęs AIEĮ aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema, todėl tokie pareiškėjų veiksmai vertintini kaip neteisėti ir nesąžiningi kitų Aukcione dalyvavusių gamintojų atžvilgiu.
Skundžiamais nutarimais buvo pagrįstai nustatytas teisinis rėžimas, panaikinantis neteisėtai kilusius individualius administracinius teisinius santykius, yra pagrįstas teisės aktais, užtikrina visų Aukciono dalyvių lygiateisiškumą, ir yra proporcingas AIEĮ 20 straipsnyje įtvirtintiems skaidrumo bei nediskriminavimo tikslams.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjai klaidina teismą, apeliaciniame skunde cituodami AIEĮ 42 straipsnio 3 dalį, numatančią, jog „iš Nacionalinei atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų negali būti finansuojami projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas taip, kad toms pačioms veikloms nebūtų taikomas dvigubas finansavimas“. Pažymi, jog minėta nuostatos redakcija įsigaliojo tik 2013 m. liepos 20 d., 2013 m. liepos 2 d. priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-494, tuo tarpu Aukcionas truko nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. kovo 28 d., Komisijai priėmus 2013 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. O3-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinti Aukciono laimėtojai, todėl tokia pareiškėjų argumentacija prieštarauja lex retro non agit principo turiniui.
Nagrinėjamu atveju yra taikytinos teisės aktų nuostatos, galiojusios pareiškėjams pateikus 2012 m. gruodžio 5 d. prašymą dalyvauti Aukcione.
Atsakovas pabrėžia, kad tiek ES teisės aktuose, tiek nacionaliniame teisiniame reguliavime yra įtvirtintas dvigubo finansavimo draudimo principas, todėl projektai, dėl kurių sudarytos paramos sutartys, negali būti finansuojami iš kitų šaltinių, įskaitant AIEĮ numatytas fiksuotų tarifų paramos schemas. Momentu, nuo kurio laikoma, jog gamintojas pasinaudojo paramos schema (įskaitant AIEĮ 20 straipsnio 14 dalies prasme), turėtų būti laikoma diena, kai įsigalioja administracinis aktas, kuriuo nuspręsta projekto įgyvendinimui skirti paramą (finansuoti projektą). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog Aukciono metu buvo pakeisti ar panaikinti administraciniai aktai, ar kompetentingos institucijos buvo priėmusios kitus sprendimai dėl paramos sutarčių nutraukimo.
Nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu tinkamai rėmėsi ginčo atžvilgiu taikytinomis aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir tinkamai aiškino dvigubo finansavimo draudimo principą, bei atsižvelgdamas į tai, jog projektai, dėl kurių sudarytos paramos sutartys, negali būti finansuojami iš kitų šaltinių, įskaitant AIEĮ numatytas fiksuotų tarifų paramos schemas, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai negalėjo dalyvauti Aukcione
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-924/2013, taip pat 2013 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-118/2013, vertindamas dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo draudimą, teismas pasisakė dėl fiksuoto elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių supirkimo tarifo priskirtinumo nacionalinei programai, ir pažymėjo, jog „minėtos bylos aplinkybių kontekste dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo draudimo pažeidimas būtų nustatytas, jei būtų įrodyta, kad tos pačios investicinės išlaidos yra finansuojamos tiek pagal paramos sutartį <...> tiek pagal nacionalinę programą, t. y. fiksuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių supirkimo tarifą“. Minėtoje byloje buvo vertinamas NMA sprendimo, kuriuo nutraukiama paramos sutartis, pagrįstumas. Teisėjų kolegijos nuomone, NMA rėmėsi ne konkrečiais duomenimis, skaičiavimais, rodančiais, kad pareiškėjo investicinės išlaidos vėjo elektrinės įrengimams įsigyti bus kompensuotos du kartus, o Energetikos ministerijos nuomone bei prielaidomis. Teismas pabrėžė, jog vidutinių santykinių investicijų elektrinių įrengimui įtraukimas į fiksuotą tarifą savaime nereiškia tų pačių išlaidų dvigubo finansavimo, todėl NMA, priimdama ginčijama sprendimą nutraukti paramos sutartį, turėjo konkrečiais duomenimis ir skaičiavimais, o ne prielaidomis, pagrįsti tai, jog numatyta skirti parama pagal paramos sutartį pareiškėjui bus kompensuotos tos pačios išlaidos, kurios taip pat yra kompensuojamos fiksuotu elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių supirkimo tarifu, taip pat tai, jog šiuo tarifu bus kompensuotos ne mažesnės išlaidos nė yra numatyta kompensuoti pagal paramos sutartį. Teismas pabrėžė, jog atsižvelgiant į aptartą administravimo taisyklių reglamentavimą ir į paramos sutarties turinį, kuriame nėra nustatyta, kad sutarties atitinkamo punkto pažeidimas užtraukia vienintelę sankciją – paramos sutarties nutraukimą, darytina išvada, kad sutarties nutraukimas galėtų būti taikomas kaip ultima ratio priemonė nustačius, kad pareiškėjas pažeidė minėtą sutartį.
Kitoje pareiškėjų minimoje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-2408/2013, teismas taip pat vertino NMA sprendimų nekompensuoti dalį paramos sumos, pagal paramos sutartį, pagrįstumą. Minėtoje byloje, teismas pasisakė dėl taikomų sankcijų adekvatumo, atliekant pažeidimo tyrimą, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo sąlygas, ir (arba) nesilaikant taisyklėse ir paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, t. y. pareiškėjui taikant atsakomybę už paramos sutarties sąlygų netinkamą vykdymą, turi būti atsižvelgiama ne tik į paramos sutartyje numatytą atsakomybę, bet ir į kituose ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas atsakomybės taikymo sąlygas.
Nevertinant vien jau to, kad minėtose bylose Komisija nedalyvavo nei kaip šalis, nei suinteresuotas asmuo, akivaizdu, jog pareiškėjai, grįsdami dvigubo finansavimo draudimo aiškinimą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl NMA veiksmų teisėtumo, atliekant paramos sutarčių vykdymo priežiūrą. Pareiškėjai apeliaciniame nurodydami minėtą praktiką, susijusią su dvigubo finansavimo draudimu, nepagrindė kaip nurodytų precedentų ratio decidendi yra susiję nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Todėl vadovaujantis tiek Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pareiškėjų nurodyta apeliacinės instancijos teismo praktika nėra laikytina teisės aiškinimo šaltiniu nagrinėjamos bylos atžvilgiu.
Atsakovas pabrėžia, jog nors pareiškėjai Aukciono metu nuslėpė teisiškai reikšmingą informaciją, Komisija ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekiant nustatyti objektyvią tiesą. Komisija priimdama atitinkamus sprendimus pakartotinai rinko ir vertino informaciją. Minėta aplinkybė yra teisiškai reikšminga tuo aspektu, jog Komisija dėjo visas įmanomas pastangas įvertinti Aukciono dalyvių, įskaitant ir pareiškėjų, pateiktos informacijos teisingumą, tačiau tai, kad su pareiškėjais susiję atitinkami juridiniai faktai nebuvo nustatyti ir įvertinti Aukciono metu, buvo sąlygota ne dėl Komisijos, tačiau dėl kitų institucijų netinkamo veikimo.
Pažymi, jog iki 2013 m. kovo 28 d. Komisijos nutarimo Nr. O3-104 priėmimo, Komisija neturėjo informacijos apie tarp NMA su pareiškėjais sudarytų sutarčių pagrindu pareiškėjams skirtos Europos Sąjungos fondų paramos, skirtos pareiškėjų investicijoms, objektą.
Mano, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, pagrindžiančių tai, jog Komisija, priimdama skundžiamus nutarimus, viršijo suteiktus administracinius įgaliojimus ar neturėjo teisės tvirtinti Aukciono laimėtojų eilės.
Nagrinėjamu atveju, taip pat būtina įvertinti, jog priimant skundžiamus nutarimus buvo siekiama užtikrinti vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus.
Pabrėžtina, jog ekspertizės dalyku negali būti teisiniai klausimai, nes preziumuojama, kad teismas išmano teisę. Tai akcentuojama ir Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinant, kad teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą byloje skirti ekspertizę, niekaip neapribojo pareiškėjams teisės teikti kitus argumentus pagrindžiančius įrodymus ir užtikrino tinkamą bei nešališką teismo procesą, todėl pareiškėjų argumentai dėl ekspertizės skyrimo nagrinėjamoje byloje atmestini kaip nepagrįsti.
Komisijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, ir motyvavo išvadas, todėl priėmė pagrįstą, teisingą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra (VIII t., b. l. 88–92).
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodė, jog ginčas spręstinas teismo nuožiūra (VIII t., b. l. 94–96).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Ginčas kilo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų, kuriais UAB „Vėjo gama“ ir UAB „Pabalnotas vėjas“ pašalintos iš skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtojų sąrašo ir įpareigotos grąžinti joms išmokėtas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčijamame 2014 m. kovo 24 d. nutarime Nr. O3-91 (t. I, b. l. 25, 26, t. II, b. l. 27–30) konstatuota, kad pareiškėjai Komisijai nurodė klaidingą informaciją, pagal Nuostatų 34.4 punktą pateikdamos rašytinį patvirtinimą, kad nėra pasinaudojusios Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 8 skirsnyje nustatyta paramos schema – nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa, nors Bendrovės buvo sudariusios Paramos sutartis su NMA, kurios galiojo šiems gamintojams dalyvaujant 2012 m. spalio 3 d. – 2013 m. kovo 28 d. organizuotame Aukcione. Vadovaudamasi AIEĮ (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 15 dalimi, 42 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 patvirtinto Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Skatinimo aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 57 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsniu, Komisija Nutarimu Nr. O3-91 nutarė pripažinti netekusiu galios Nutarimo Nr. O3-104 1 punktą dalyje, kur dalyvių pateiktų ir Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 30 d.) reikalavimus atitikusių patikslintų pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo eilėje yra pareiškėjai (dalyvio Nr. A1-34 ir Nr. A1-46), taip pat pripažinti netekusiais galios Nutarimo Nr. O3-104 2.12 ir 2.14 punktai, kuriais pareiškėjai pripažinti Aukciono laimėtojais dėl vėjo jėgainių Jakaičių k. Be to, Komisija Nutarimu Nr. O3-91 įpareigojo pareiškėjas iki 2014 m. gegužės 1 d. VIAP lėšų administratoriui grąžinti nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos iki šio nutarimo priėmimo dienos išmokėtas VIAP lėšas, gautas taikant 36 ct/kWh (be PVM) fiksuoto tarifo dydį už pagamintą elektros energiją elektrinėse „Jakaičių VE1“ ir „Jakaičių VE888“ (UAB „Pabalnotas vėjas“ įpareigota grąžinti 66 110,23 Lt, UAB „Vėjo gama“ – 67 470,91 Lt), o UAB „Baltpool“ ir AB „Lesto“ įpareigojo nutraukti VIAP lėšų mokėjimus Bendrovėms už elektrinėse „Jakaičių VE1“ ir „Jakaičių VE888“ pagamintą elektros energiją.
Taip pat ginčijamas Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. O3-136 (t. V, b. l. 1–3), kuriuo Komisija pripažino netekusiu galios ir Nutarimo Nr. O3-104 1 punktą dalyje, kur dalyvių pateiktų ir Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 30 d.) reikalavimus atitikusių patikslintų pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo eilėje yra UAB „Pabalnotas vėjas“ (dalyvio Nr. A1-34.1) bei pripažino netekusiu galios Nutarimo Nr. O3-104 2.13 punktą, kuriuo UAB „Pabalnotas vėjas“ pripažinta Aukciono laimėtoja dėl vėjo jėgainės „Domeikiemio VE1“.
Taip pat ginčijamas 2014 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. O3-172 (t. V, b. l. 22–23), kuriuo pakeitė Nutarimu Nr. O3-91 pareiškėjoms nurodytas grąžinti VIAV lėšų sumas, t. y. UAB „Pabalnotas vėjas“ vietoj 66 110,23 Lt įpareigota grąžinti 51 808,48 Lt, o UAB „Vėjo gama“ vietoj 67 470,91 Lt įpareigota grąžinti 56 833,88 Lt.
AIEĮ 20 straipsnio 1 dalimi, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga (VIAP). Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 35 dalis numato, jog VIAP yra laikomos energetikos įmonių teikiamos paslaugos, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas skatinamas taikant nustatytą paramos schemą, kurią sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės, įtvirtintos AIEĮ 3 straipsnio 2 dalyje. Viena iš skatinimo priemonių yra laikomas fiksuotas tarifas, t. y. teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis gamintojui garantuojamos pajamos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetą (AIEĮ 2 straipsnio 27 dalis).
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai 2012 m. gruodžio 5 d. pateikė atsakovui prašymus dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių numatoma įrengtoji galia bus nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios bus prijungiamos prie skirstomųjų tinklų (t. I, b. l. 181; t. III, b. l. 194, t. IV, b. l. 188). Pareiškėjas UAB „Vėjo gama“ prašyme nurodė, kad vėjo elektrinė bus statoma Jakaičių k., tuo tarpu pareiškėjas UAB „Pabalnotas vėjas“ Aukcione dalyvavo dėl dviejų vėjo jėgainių – Jakaičių k. ir Domeikeinio k. Prie minėtų prašymų Bendrovės pridėjo patvirtinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, jog atitinka Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-229 patvirtintų Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 34.4 punktus, t. y. Bendrovės nėra pasinaudojusios AIEĮ 8 skirsnyje nustatyta paramos schema – nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa (t. I, b. l. 182; t. III, b. l. 195; t. IV, b. l. 189).
2013 m. vasario 22 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-55 Bendrovės buvo patvirtintos kaip atitinkančios AIEĮ ir Nuostatų reikalavimus (t. II, b. l. 9), 2013 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. O3-75 buvo patvirtinta pirminių pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo eilė, į kurią, be kita ko, pateko ir pareiškėjai (t. II, b. l. 12), o Komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 2.12–2.14 punktais pareiškėjai buvo pripažinti Skatinimo kvotų paskirstymo aukcione gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo (toliau – ir Aukcionas) laimėtojais ir jiems skirta 250 kW skatinimo kvota ir pritaikytas 36 ct/kW (be PVM) fiksuotas tarifas nuo leidimo gaminti išdavimo dienos (t. II, b. l. 17–18).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA) su UAB „Pabalnotas vėjas“ 2012 m. vasario 21 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-1-000797-PR001 (toliau – Paramos sutartis) (t. IV, b. l. 98–109) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas). Paramos sutartimi Pareiškėjas UAB „Pabalnotas vėjas“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Vėjo jėgainių statyba“, t. y. įsigyti ir įrengti dvi vėjo elektrines elektros energijai gaminti adresu Jakaičių k., Skirsnemunės k. v., Skirsnemunės sen., Jurbarko r. sav., bei Domeikiemio k., Vilūnų k. v., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav. (t. IV, b. l. 73–97). Pagal Paramos sutartį pareiškėjui UAB „Pabalnotas vėjas“ kompensuojama iki 1 726 400 Lt, t. y. iki 65 proc., visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų.
Analogišką sutartį su NMA 2012 m. vasario 27 d. pasirašė ir pareiškėjas UAB „Vėjo gama“ (t. I, b. l. 17–23). Paramos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Vėjo jėgainių statyba“, t. y. įsigyti ir įrengti dvi vėjo elektrines elektros energijai gaminti adresu Jakaičių k., Skirsnemunės sen., Jurbarko r. sav., bei Motiškių k., Seredžiaus sen., Jurbarko r. sav. (t. II, b. l. 52–77). Pagal Paramos sutartį pareiškėjui UAB „Vėjo gama“ kompensuojama iki 1 695 687 Lt , t. y. iki 65 proc., visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų.
Pareiškėjai Paramos sutarčių 17.25 punktais įsipareigojo užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų, Europos Bendrijos fondų ir kitų tarptautinių programų ir fondų.
Nustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą – 2014 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. O3-91 ir kitus ginčijamus nutarimus, iš esmės panaikino savo paties priimtus sprendimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamuose sprendimuose nėra nurodytas teisinis pagrindas, apibrėžiantis atsakovo turimą kompetenciją panaikinti savo paties sprendimus.
Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka (AIEĮ 20 straipsnio 2 dalis). Fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms, atitinkančioms AIEĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius, paskirstomos aukciono būdu (AIEĮ 20 straipsnio 3 dalis).
Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu O3-229 patvirtintų Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatai (toliau – Nuostatai), reglamentuoja skatinimo kvotų paskirstymo ir fiksuotų tarifų nustatymo aukciono skelbimo, organizavimo ir laimėtojo ar laimėtojų išrinkimo bendruosius principus ir tvarką. Gamintojas, pageidaujantis dalyvauti aukcione, Komisijai privalo pateikti Nuostatų 34 punkte nurodytus aukciono dokumentus, įskaitant patvirtinimą, kad gamintojas nėra pasinaudojęs AIEĮ aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema – nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa (Nuostatų 34.4 punktas).
Aukcionas, kaip nustatyta bylos duomenimis truko nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. kovo 28 d., priėmus Nutarimą Nr. O3-104, kuriuo buvo patvirtinti Aukciono laimėtojai. Prašymą dalyvauti Aukcione pareiškėjai pateikė 2012 m. gruodžio 5 d.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos AIEĮ 20 straipsnio 14 dalyje (redakcija galiojusi iki 2013 m. vasario 1 d.) įtvirtintas draudimas gamintojams pasinaudoti skatinimo priemonėmis, nurodytomis AIEĮ įstatymo 20 straipsnyje, kurie įrenginiams įsigyti pasinaudojo AIEĮ aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema, t. y. pasinaudoti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti sudaromos nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšomis, kurių vienas iš šaltinių yra Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramos lėšos.
Skatinimo aprašo 57 punkte nurodyta, kad projektai, kurie AIEĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojami iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltinių, negali būti skatinami taikant fiksuoto tarifo, elektros energijos supirkimo, balansavimo, tinklų pajėgumų rezervavimo skatinimo priemones, o projektai, kurie skatinami taikant fiksuotus tarifus ir (ar) pagamintos elektros energijos supirkimą, negali būti finansuojami iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos lėšų.
Pažymėtina, kad Komisijos kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi Nutarimo Nr.O3-104 priėmimo metu ir ginčijamų aktų priėmimo metu) nustatė, kad energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Komisija. Komisija yra ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija. Įstatymo nuostata, kad Komisija atlieka valstybinę energetikos priežiūrą detalizuota Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintuose Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatuose (bylai aktuali 2012 m. birželio 13 d. redakcija). Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 patvirtintame Priežiūros funkcijas atliekančių institucijų sąraše Komisija nurodyta kaip viešųjų infrastruktūrų priežiūrą atliekanti institucija.
Pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalį viena iš Komisijos funkcijų – prižiūrėti ir kontroliuoti energetikos įmonių licencijuojamą veiklą (9 p.). Aptariamo straipsnio 9 dalies 22 punkte nurodyta, kad Komisija atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Pagal AIEĮ 4 straipsnį Komisija yra viena iš atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valdymo srities institucijų. Pagal AIEĮ 11 straipsnyje nustatytą Komisijos kompetenciją šio įstatymo prasme viena iš Komisijos funkcijų – skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus (AIEĮ 11 straipsnio 13 punktas). Pagal minėtomis įstatymų normomis suteiktą Komisijai kompetenciją, įvykus aukcionui Komisijai lieka aukciono laimėtojų, kuriems paskirstomos skatinimo kvotos, priežiūros ir kontrolės funkcija. Iš minėto įstatymais nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad Komisijai suteikta kompetencija energetikos įmonių licencijuojamos veiklos priežiūros ir kontrolės srityje apima ir aukciono laimėtojų, kuriems paskirstytos skatinimo kvotos, priežiūrą ir kontrolę. Nuostatų (X. Aukciono laimėtojų atrinkimo skyriuje) 86 punkte numatyta, kad Komisija per 30 darbo dienų nuo Nuostatų 86 punkte nurodyto nutarimo priėmimo dienos turi teisę pakeisti savo sprendimą dėl aukciono rezultatų, jeigu paaiškėja, kad aukciono laimėtojas pateikė Komisijai neteisingus duomenis arba sąmoningai juos nuslėpė, arba paaiškėja kitos esminės aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos įvertinant dalyvių aukciono dokumentus ir jų pasiūlytą fiksuotą tarifą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bendro pobūdžio teisės nuostatų, kurios reguliuotų procedūrą ir pagrindus, kada kompetentinga valstybės institucija galėtų teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, Viešojo administravimo įstatyme nėra. Pagal šiuo metu galiojančio VAĮ 35 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo subjekto iniciatyva gali būti taisomos tik techninio pobūdžio klaidos ir apsirikimai. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. VAĮ 35 straipsnio nuostatos šiuo metu aiškinamos kaip įsakmus draudimas valstybės institucijoms pakeisti arba panaikinti priimtą individualų administracinį sprendimą. Šio bendrojo draudimo išimtimi gali būti specialiosios teisinio reguliavimo nuostatos. Tačiau nei AIEĮ, nei Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu O3-229 patvirtintų Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatai, nei kiti specialieji teisės aktai nenumato atsakovui teisės vienerių ir daugiau metų perspektyvoje panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą. Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, Nuostatų 86 punktas reguliuoja visiškai kitą situaciją nei yra susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje, kuri sietina su greitu aukciono laimėto patikslinimu aukciono laimėtojų atrinkimo procedūros metu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose, viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2012 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2104/2012, 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014).
ESTT formuojamas administracinių sprendimų atšaukimo modelis remiasi konkuruojančiu interesų balansavimu kiekvienu konkrečiu atveju. Šiame kontekste Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos, pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas, antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pvz., buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan.
Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Tačiau akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju.
Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, nors bet kuriai Sąjungos institucijai, kuri konstatuoja, kad jos ką tik priimtas teisės aktas yra neteisėtas, pripažįstama teisė atgaline data atšaukti jį per protingą laikotarpį, ši teisė gali būti ribojama būtinybės nepažeisti asmens, kuriam aktas buvo skirtas ir kuris galėjo pasitikėti jo teisėtumu, teisėtų lūkesčių.
Teisingumo Teismo praktikoje suformuluoti pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant, kurie interesai neteisėto sprendimo atšaukimo atveju turi prioritetą. Pirma, vertinama, ar neteisėtas sprendimas apskritai galėjo sukurti teisėtus lūkesčius bei kokios pasekmės kiltų individui, jeigu sprendimas būtų panaikintas retroaktyviai. Šiuo aspektu ypač svarbu, kiek asmuo pasitikėjo akto teisėtumu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. 1997 m. balandžio 17 d. sprendimo De Compte prieš Parlamentą, C-90/95 P, Rink. p. I-1999, 35 p.). Teisėtų lūkesčių pažeidimu paprastai negali remtis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad tam tikras aktas yra neteisėtas arba jo teisėtumas yra abejotinas. Juolab prieštarauti, remdamasis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, sprendimo atšaukimui negali asmuo, kuris kompetentingai institucijai pateikė neišsamią ar apgaulingą informaciją (1987 m. vasario 26 d. ETT sprendimo Consorzio Cooperative d'Abruzzo prieš Komisiją, 15/85, Rink. p. 1005, 14 p.; 1978 m. kovo 9 d. sprendimo Herpels prieš Komisiją, 54/77, Rink. p. 585, 41 p.; 1965 m. liepos 13 d. sprendimas Lemmerz-Werke GmbH prieš EAPB Aukščiausiąją valdžios instituciją, 111/63, Rink. p. 835.). Antra, atsižvelgiama į atšaukiamo akto neteisėtumo pobūdį – kuo rimtesnio pobūdžio teisėtumo principo pažeidimai, tuo labiau tikėtina, kad sprendimas bus atšauktas. Tuo metu aktas, kuris turi formalių procedūrinių trūkumų, gali būti paliktas galioti (1997 m. balandžio 17 d. ETT sprendimas De Compte prieš Parlamentą, C-90/95 P, Rink. p. I-1999). Šiame kontekste taip pat svarbu įvertinti pasekmes, kurios panaikinus tam tikrą aktą kiltų tretiesiems asmenims. Galiausiai, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, vertinamas protingo sprendimo atšaukimo terminas.
Nustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą – 2014 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. O3-91 ir kitus ginčijamus nutarimus, iš esmės rėmėsi tuo faktu, kad pareiškėjai Komisijai nurodė klaidingą informaciją, pagal Nuostatų 34.4 punktą pateikdamos rašytinį patvirtinimą, kad nėra pasinaudojusios Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 8 skirsnyje nustatyta paramos schema – nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa, nors Bendrovės buvo sudariusios Paramos sutartis su NMA, kurios galiojo šiems gamintojams dalyvaujant 2012 m. spalio 3 d. – 2013 m. kovo 28 d. organizuotame Aukcione. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjų dalyvavimas Lietuvos kaimo plėtros ir žuvininkystės programos priemonėse negali būti vertinamas kaip dalyvavimas Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programoje AIEĮ 41 straipsnio 1 dalies prasme, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjai būtų pasinaudoję nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programomis. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir laikosi nuostatos, kad pareiškėjai galėjo ir nežinoti, kad ginčijami aktai gali būti neteisėti, taip pat akivaizdu, kad iškilus ginčui dėl to, ar pareiškėjų sudarytos paramos sutartys su NMA patenka į nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programą AIEĮ 41 straipsnio prasme (pavyzdžiui, AIEĮ 42 straipsnio 2-3 dalyse numatytos nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšų panaudojimo sritys, tarp kurių nėra įvardinti vėjo jėgainių įrengimo projektai ir kt.), atsakovas nepateikė jokių papildomų argumentų šiuo klausimu.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo Komisijos veiksmai taip pat liudija apie tai, kad pareiškėjų dalyvavimas Lietuvos kaimo plėtros ir žuvininkystės programos priemonėse tam tikrą laikotarpį buvo vertinamas kaip suderinamas su teisės aktų reikalavimais. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. sausio 2 d. raštu Nr. R2-13 Komisija kreipėsi į NMA, prašydama suteikti informaciją, ar gamintojai konkretiems jėgainių projektams nėra pasinaudoję arba ketina pasinaudoti AIEĮ 8 skirsnyje nustatyta paramos schema (t. I, b. l. 184). Prašymo priede nurodė, kad UAB „Pabalnotas vėjas“ planuoja statyti elektrines Jakaičių k. ir Domeikienio k., o UAB „Vėjo gama“ – Jakaičių k. ir Motiškių k. (t. I, b. l. 185–186). NMA 2013 m. sausio 9 d. raštu Nr. BR6-(10.123)-153 informavo atsakovą apie jos nurodytų gamintojų dalyvavimą 2007–2013 metų Lietuvos kaimo plėtros ir žuvininkystės programos priemonėse. Kaip matyti iš NMA pateikto sąrašo, abu pareiškėjai buvo įvardinti kaip paramos gavėjai (t. I, b. l. 188–190). NMA pateiktoje papildomoje informacijoje nurodė, kad UAB „Vėjo gama“ parama skiriama vėjo jėgainei Motiškių k., o UAB „Pabalnotas vėjas“ parama skiriama jėgainei Jurgiškių k. (t. I, b. l. 191–192). Taigi minėta informacija buvo gauta iki atsakovui priimant ginčijamus sprendimus, tačiau ji nebuvo vertinama kaip kliūtis priimti minėtus sprendimus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijami sprendimai priimti, neturint tokiems sprendimams priimti teisės aktuose įtvirtintų įgaliojimų. Taip pat teisėjų kolegijai iškilo abejonės dėl to, ar priėmus ginčijamus sprendimus nebuvo pažeisti teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principas. Pirmiausia, teisėjų kolegija vertino ginčijamų sprendimų teisėtumą atsižvelgdama į pačiuose ginčijamuose sprendimuose nurodytus teisinį pagrindą, apibūdinantį atsakovo kompetenciją vienerių ir daugiau metų laikotarpiu panaikinti savo paties priimtus sprendimus, o taip pat ginčijamuose sprendimuose išdėstytus argumentus. Taip pat teisėjų kolegija vertino ginčijamų sprendimų teisėtumą, atsižvelgdama į nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią Europos Sąjungos institucijai, kuri konstatuoja, kad jos ką tik priimtas teisės aktas yra neteisėtas, pripažįstama teisė atgaline data atšaukti jį per protingą laikotarpį, ir ši teisė gali būti ribojama būtinybės nepažeisti asmens, kuriam aktas buvo skirtas ir kuris galėjo pasitikėti jo teisėtumu, teisėtų lūkesčių. Teisėjų kolegija, ištyrusi nagrinėjamos bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai žinojo arba turėjo žinoti, kad tam tikras aktas yra neteisėtas arba jo teisėtumas yra abejotinas. Taip pat ginčijamuose sprendimuose nurodoma argumentacija dėl to, kad priimant šiuos sprendimus atsakovui nebuvo žinoma aplinkybė dėl to, kad Bendrovės buvo sudariusios Paramos sutartis su NMA, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijami sprendimai nėra suderinami su teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principu.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir išaiškinęs materialinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjų skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamus atsakovo sprendimus, t. y. Komisijos Nutarimą Nr. O3-91, Nutarimą Nr. O3-172 ir Nutarimą Nr. O3-136.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo gama“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pabalnotas vėjas“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų skundą tenkinti ir panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. O3-91 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Komisijos 2014 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. O3-172 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. O3-91 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Veslava Ruskan
Skirgailė Žalimienė