VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams A. B. ir advokato padėjėjui Pavel Novikevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Wipsi“ patikslintą ieškinį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB)„Stiklita Vilnius“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Wipsi“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės UAB „Stiklita Vilnius“ ieškovės UAB „Wipsi“ naudai 784 Eur skolą, 54,72 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur žyminį mokestį ir 400 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarp rangovo (ieškovės) UAB „Wipsi“ ir užsakovo (atsakovės) UAB „Stiklita Vilnius“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. W08/16, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal užduotį atlikti statybos remonto darbus atskirose objektuose, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje sulygtomis sąlygomis ir tvarka. Šalys sutarė, kad viena darbuotojo darbo valanda yra 6,50 Eur plius PVM (pagal sutarties 1.3.1 p.). Taip pat 2019 m. birželio 3 d. tarp rangovo (ieškovės) ir užsakovo (atsakovės) buvo sudaryta rangos sutartis Nr. W03/06, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal užduotį atlikti kiaurinių ir skylių gręžimo darbus atskirose objektuose, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje sulygtomis sąlygomis ir tvarka. Šalys sutarė, kad viena elektros montuotojo darbo valanda yra 7 Eur + PVM (pagal sutarties 1.3.1 p.). Ieškovė nurodė, kad savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė - atliko kiaurinių ir skylių gręžimo darbus bei perdavė darbo rezultatą atsakovui, tačiau šis nors ir priėmė atliktus darbus, bet už juos iki šios dienos neatsiskaitė pagal 2019 m. birželio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. WIP-292 784 Eur sumai.
3. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip niekinį ir priteisti iš ieškovės visas išlaidas ir palūkanas, susijusias su teismo procesu.
4. Atsakovė nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 30 d. su ieškove jokios sutartys nebuvo sudaromos ir darbai nebuvo vykdomi. Atsakovė nurodė, kad ieškovė jau su pradiniu ieškiniu kreipėsi dėl 756 Eur priteisimo pagal sąskaitą Nr. WIP293, o vėliau pats pripažino, kad ši sąskaita yra apmokėta. Ginčo sąskaita Nr. WIP292 yra negaliojanti, ji išrašyta vienašališkai 2019 m. birželio 3 d. nevykdytiems darbams. Ieškovė ginčo sąskaitos nepateikė ir Valstybinės mokesčių inspekcijos registre iSAF. Atsakovės kryžminio sutikrinimo ataskaitoje, kuri suformuluota VMI sistemoje, jokių neatitikimų su ieškove nėra nustatyta. 2019 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. VMI inspektorė vykdė atsakovės iSAF sistemoje pateiktų dokumentų stebėseną, dėl ieškovės nurodytos sąskaitos Nr. WIP292 inspektorė neatitikimų nenustatė, šios sąskaitos nepateikė nei viena iš šalių, todėl tokios sąskaitos ir neturėjo būti apskaitose. VMI stebėsenos laikotarpiu, buhalterė buvo susisiekusi su ieškovės direktoriumi dėl skolų likučių suderinimo akto, tačiau ieškovės vadovas nurodė, kad tikslaus skolų suderinimo akto nėra ir ieškovė gali vadovautis VMI pateikta informacija ir dokumentais, esančiais pas atsakovę, paminėjo, kad jokių skolų, jo nuomone, nėra. Atsakovės nuomone, ieškovė bando pasipelnyti, aplaidžiai vesdama buhalterinę apskaitą, pati painiojasi ir painioja teismą. Galimai ieškovės vadovas pats susipainiojo netvarkingoje apskaitoje, supainiojo sutartis, darbų aktus, neregistravo pateikiamų dokumentų, surado kažkada rašytą ar sudubliuotą sąskaitą ir nusprendė, kad ji neįteikta ir neapmokėta, bet nepatikrino, kad pati ieškovė jo nepateikė VMI iSAF posistemėje.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus bei patikslino delspinigių skaičiavimo terminą.
Teismas
ko n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas.
6. Ieškovė teigia, kad savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė - atliko kiaurinių ir skylių gręžimo darbus bei perdavė darbo rezultatą atsakovei, tačiau ši nors ir priėmė atliktus darbus, bet už juos iki šios dienos neatsiskaitė ir pagal 2019 m. birželio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. WIP-292 yra skolinga 784 Eur. Tuo tarpu atsakovė nesutinka su ieškiniu ir atskirsdama nurodo, kad jos kryžminio sutikrinimo ataskaitoje, kuri suformuluota Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) sistemoje, jokių neatitikimų su ieškove nėra nustatyta, 2019 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. VMI inspektorė vykdė atsakovės iSAF sistemoje pateiktų dokumentų stebėseną, dėl ieškovės nurodytos sąskaitos Nr. WIP292, kuri neatitikimų nenustatė, šios sąskaitos nepateikė nei viena iš šalių, todėl tokios sąskaitos ir neturėjo būti apskaitose. Atsakovės nuomone, ieškovė bando pasipelnyti, aplaidžiai vesdama buhalterinę apskaitą, pati painiojasi ir painioja teismą.
7. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką.
8. Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.
9. Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarp rangovo (ieškovės) UAB „Wipsi“ ir užsakovo (atsakovės) UAB „Stiklita Vilnius“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. W08/16, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal užduotį atlikti statybos remonto darbus atskirose objektuose, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje sulygtomis sąlygomis ir tvarka.
10. Taip pat 2019 m. birželio 3 d. tarp rangovo (ieškovės) ir užsakovo (atsakovės) buvo sudaryta rangos sutartis Nr. W03/06 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal užduotį atlikti kiaurinių ir skylių gręžimo darbus atskirose objektuose, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje sulygtomis sąlygomis ir tvarka. Šalys sutarė, kad elektros gaminių montuotojo darbo valanda – 7,00 Eur plius PVM (21 proc.) ir rangovas kas savaitę pateikia dirbtų valandų skaičių užsakovui tvirtinimui; suminis dirbtų valandų kiekis – pagrindas pateikti sąskaitą užsakovui (Sutarties 1.3 punktas). Ieškovei pateikus dirbtų valandų skaičių ir atsakovei jį patvirtinus (2019-06-10, 2019-06-12 tarpusavio elektroninis susirašinėjimas), ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WIP292 784 Eur, kurios atsakovė per Sutartyje (Sutarties 1.5 punktas) nustatytą terminą neapmokėjo. Taip pat 2019 m. birželio 3 d. sudarytas Atliktų darbų aktas Nr. 1, kuriame nurodyta, jog ieškovė atliko statybos darbus – kiaurymių ir skylių gręžimą, kiekis 112, vieneto kaina 7 Eur, atlikta darbų už 784 Eur. Byloje ginčo, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kai darbuotojų ir jų dirbtų valandų skaičius buvo derinamas po sąskaitos, akto atsiuntimo atsakovei, nėra, ką tvirtina ir į bylą kartu su pradiniu ieškiniu pateikti tarpusavio šalių susirašinėjimas 2019-06-17, 2019-06-27, 2019-06-30, 2019-07-01, atliktų darbų aktai, sąskaitos faktūros.
11. Atsakovė teigia, kad atlikus kryžminius sutikrinimus už 2019 metų birželio mėnesį, 2019-09-05 jokių neatitikimų nenustatyta. Pažymi, kad atsakovė iš ieškovės nuo 2019-01-01 iki 2020-06-17 nupirko montavimo paslaugų už 22 214,30 Eur be PVM, už kurias visiškai atsiskaitė. Kadangi montavimo paslaugai taikomas atvirkštinis apmokestinimas, 4506,04 Eur PVM valstybei sumokėjo atsakovė.
12. Pažymėtina, kad PVM sąskaitų faktūrų kryžminis sutikrinimas yra Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiama paslauga, skirta mokesčių mokėtojams, kurie patys vertina kryžminio sutikrinimo neatitikimus, gautų/išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, kurie įtraukti į registrus, ir patys sprendžia, ar reikia tikslinti registrus. Dėl kryžminio sutikrinimo ataskaitoje nustatytų neatitikimų sankcijos nenumatytos. VMI nėra nustačiusi terminų, per kuriuos turi būti patikslinami registrai dėl kryžminio sutikrinimo ataskaitoje matomų neatitikimų. Tuomet, kai mokesčių mokėtojas pastebi neatitikimus verslo partnerių pateiktoje informacijoje, jis visada gali juos pasitikslinti tiesiogiai kreipiantis į juos, kadangi kryžminio sutikrinimo ataskaitose netikslumai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių (pagal VMI teikiamas viešas konsultacijas). Taigi PVM sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo ataskaita nėra oficialus, teisės aktuose numatytas dokumentas, ji taip pat nėra priemonė šalies galimam nesąžiningumui nustatyti. Vien aplinkybė, kad atsakovė, kryžminio sutikrinimo ataskaitų duomenimis, nėra deklaravusi ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, savaime nerodo nei ieškovės nei atsakovės nesąžiningumo, nei to, kad ir ieškovė ir atsakovė galbūt netinkamai veda buhalterinę apkaitą.
13. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti užsakytos atskaitos peržiūra VMI ir informacija apie gaunamų sąskaitų registrą, pasirašytas įmonės administratorės nepaneigia atsakovės skolos ieškovei egzistavimo fakto. Iš atsakovės prie atsiliepimo pridėtų mokėjimo pavedimų, taip pat pirkimų už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-06-17 matyti, jog tarp minėtų pavedimų pagal ginčo sąskaitą ieškovei joks pavedimas nėra atliktas. Nors iš ieškovės pateiktos Didžiosios knygos sąskaitos aktyvumo nuo 2019-01-01 iki 2020-05-18 matyti, kad atsakovės skola ieškovei pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. WIP292 yra 784 Eur. Be to, minėta, jog skolos egzstavimo faktą tvirtina ir Sprendimo 10 punkte nurodytas tarpusavio susirašinėjimas, šalių atstovų suderintas dirbtas darbuotojų ir valandų skaičius, atliktų darbų aktas. Tuo tarpu atsakovės pateiktas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kuris atsakovės nuomone, tvirtina, jog skola neegzistuoja, teismo vertinimu, nepatvirtina atsakovės nurodytos aplinkybės, kadangi pastarasis ieškovės nepasirašytas, duomenų apie tai, kad minėtas dokumentas buvo derinamas su ieškove, jai buvo siunčiamas ar ji kitaip buvo informuota apie jį, atsakovė nepateikė, todėl nurodyto dokumento trūkumai kelia abejonių dėl jo objektyvumo ir kartu įrodomosios galios, dėl ko teismas atsakovės argumentus dėl neegzistuojančios skolos laiko nepagrįstais, todėl atmestinais.
14. Pažymėtina, kad nors ieškovės į bylą pateiktas Atliktų darbų aktas Nr. 1 nebuvo pasirašytas atsakovės, tačiau atsakovė jo neginčijo, atsiliepime nenurodė, jog pastarajam ji prieštarauja, ar kad jame nurodyti duomenys yra neteisingi. Priešingai, iš pateikto šalių tarpusavio susirašinėjimo akivaizdu, kad atsakovė sutiko su dirbtų darbuotojų ir dirbtų valandų skaičiumi. Bo to CK 6.694 straipsnio 4 dalyje papildomai aptarta vienašalio statybos rangos darbų perdavimo galimybė, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Įstatymų leidėjo nustatyta, jog tik vienos iš šalių pasirašytas, t. y. vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Atsakovei tokių prieštaravimų ir reikalavimų dėl jo nekeliant, teismas neturi pagrindo abejoti, jog akte nurodyta informacija yra neteisinga ir pastarieji darbai nebuvo atlikti.
15. Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovas neteisingai nurodo atlikdų darbų datą 2019-06-03, tačiau, kaip paaiškino ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, jog tai yra techninė klaida, kadangi iš tarpusavio šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovė sutiko, jog darbuotojai dirbo 2019 m. birželio 8 ir 9 dienomis (2019-06-10 ieškovės elektroninis laiškas ir atsakovės atsakymas į jį), todėl atsakovės nurodytas argumentas laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
16. Nesutiktina su atsakove, jog ieškovė neteikė pretenzijų dėl susidariusios skolos, kadangi bylos duomenys tvirtina priešingai, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimais atlyginti skolą.
17. Taip pat atsakovė nurodo, jog ieškovės pateiktais elektroniniais laiškai negalima vadovautis, kadangi atsakovės darbų vadovai nebuvo įpareigoti kontroliuoti tvirtinti dirbtas valandas, sudaryti sutartis, nustatyti kainas, priimti sąskaitas faktūras, tačiau pastariesiems argumentams pagrįsti atsakovė jokių įrodymų nepateikė. Priešingai, iš šalių tarpusavio bendradarbiavimo matyti, toks šalių bendravimas šalims buvo tinkamas ir priimtinas, susirašinėjant buvo derinamos darbo valandos, teikiamos sąskaitos ir jos apmokamos, prieštaravimų dėl darbų vadovo teisės derinti dirbtas valandas, priimti sąskaitas nebuvo gauta. Be to, kaip nustatyta, atsakovė prieš tai teiktų PVM sąskaitų faktūrų neginčijo, jas atsakovė priėmė ir pagal jas ieškovei sumokėjo, nors jos irgi buvo derintos darbų vadovo, todėl darytina išvada, kad atsakovės įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, jog darbų vadovas galėjo derinti dirbtų valandų skaičių, priimti sąskaitas. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė duomenų, kurie asmenys atsakovės vardu gali atlikti atsakovės ginčijamus darbus – sudaryti sutartis, derinti dirbtas darbuotojų valandas, priimti ir/ar atsakyti priimti sąskaitas faktūras.
18. Atsakovės argumentus apie ieškovės netvarkingą buhalteriją teismas atmeta kaip nepagrįstus jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
19. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.205 straipsnis reglamentuoja, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė atliko atsakovės naudai nurodytus statybos rangos darbus už 784 Eur, už kuriuos atsakovė nesumokėjo, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 784 Eur skola.
20. Pagal Sutarties 1.17 punktą užsakovas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Ieškovė nurodo, kad delspinigius paskaičiavo už 349 dienas ir reikalauja iš atsakovės priteisti 54,72 Eur delspinigių. Tačiau, teismo posėdžio metu ieškovės atstovui patikslinus paskaičiuotų delspinigių dienų skaičių, teismas laiko, kad 2019-06-03 PVM sąskaitos faktūros Nr. WIP292, kuri buvo atsakovei išsiųsta 2019 m. birželio 12 d. (2019-06-12 ieškovės elektroninis laiškas) apmokėjimo terminas suėjo 2019-06-19, todėl iš atsakovės yra priteistina 54,41 Eur delspinigių už 347 praleistas dienas, kurie yra protingi ir sąžiningi, o atsakovė su delspinigių dydžiu sutiko sudarydama Sutartį (CK 6.258 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
21. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur suma išieškojimo išlaidoms kompensuoti (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis).
22. Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisi iš atsakovės procesines palūkanas, t. y. 8 procentus metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Europos centrinio banko viešais duomenimis, ieškovės kreipimosi į teismą dieną galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 procentai. Remiantis teisiniu reglamentavimu, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentai dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (838,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. birželio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai iš esmės yra patenkinti. Ieškovė nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 20,00 Eur žyminis mokestis bei 400,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, kurios iš atsakovės priteistinos ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Wipsi“ (į. k. 302848451) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiklita Vilnius“ (į.k. 300054385) 784 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 00 ct) skolą, 54,41 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir 41 ct) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimt eurų ir 00 ct) išieškojimo išlaidas, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (838,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 420,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Sadauskaitė