Administracinė byla Nr. A-1057-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02992-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. (V. Š.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. Š. (V. Š.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2014 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 10-TE-342 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog eina Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos grupėje (toliau – ir VTV ETPPG) vyriausiojo patrulio pareigas. Pareiškėjas yra Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) narys, todėl atsakovas, prieš skirdamas jam tarnybinę nuobaudą, 2013 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Profesinę sąjungą raštu Nr. 10-S-5860 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“. 2013 m. balandžio 23 d. įvyko Profesinės sąjungos tarybos posėdis, kuriame apsvarstytas minėtas kreipimasis dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, ir nuspręsta neduoti sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas ir išsiųstas 2013 m. balandžio 24 d. Profesinės sąjungos raštas Nr. 01-01-98 „Dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“. Vilniaus AVPK, nesutikdamas su pateiktu Profesinės sąjungos raštu, 2013 m. gegužės 3 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 18 d. sprendimu tenkino Vilniaus AVPK skundą ir panaikino Profesinės sąjungos 2013 m. balandžio 24 d. raštu Nr.01-01-98 išreikštą atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti Profesinės sąjungos apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-444/2014 Profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas pažymėjo, jog Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuota, kad tarnybinis nusižengimas padarytas 2013 m. vasario 25 d., tačiau tarnybinė nuobauda – papeikimas pareiškėjui paskirta 2014 m. gegužės 5 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymu Nr. l0-TE-342 (pareiškėjas su juo supažindintas 2014 m. gegužės 7 d.), t. y. praėjus daugiau kaip 1 metams ir 2 mėnesiams. Pareiškėjas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 33 punktu. Pareiškėjo nuomone, vienerių metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas siejamas su tarnybinio nusižengimo padarymo diena ir yra naikinamasis, kurio pratęsti įstatymų leidėjas nenumatė jokių galimybių, nepriklausomai nuo šio termino praleidimo priežasčių. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Vilniaus AVPK pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklę, kuri nustato naikinamąjį vienerių metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, todėl ginčijamas Įsakymas turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, pažeidus pagrindines procedūras.

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2013 m. balandžio 12 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados Nr. 10-7-IS-27 pagrindu. Atsakovas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl minėto pažeidimo būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, apskųsti procedūros rezultatus ir kt. (apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą pareiškėjui pranešta 2013 m. kovo 19 d., pranešime, be kita ko, nurodant visas minėtas teises).

Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminų, atsakovas rėmėsi Statuto 26 straipsnio 5 dalimi ir teigė, jog ginčijamu 2014 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 10-TE-342 pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų bei Statuto reikalavimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo V. Š. skundą tenkino ir panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 10-TE-342 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai V. Š.“.

Pagal bylos duomenis teismas nustatė, jog 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. kovo 4 d. tarnybiniais pranešimais Vilniaus AVPK viršininkas buvo informuotas apie tai, kad 2013 m. vasario 25 d. Vilniaus AVPK  VTV ETPPS vyriausiasis patrulis V. Š., būdamas uniformuotas, sustabdė automobilį Peugeot Partner, valst. (duomenys neskelbtini), o kitas pareigūnas vyresnysis patrulis S. P. stovėjo atokiau, tačiau radijo ryšiu pranešimo dėl sustabdyto automobilio minėti pareigūnai nepateikė. Atsižvelgiant į tai, tarnybiniais pranešimais siūlyta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų V. Š. ir S. P. veiksmų, nes pareigūnai savo veiksmais pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisariato 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – ir Instrukcija), 28 punktą ir Vilniaus AVPK viršininko 2011 m. lapkričio 22 d. nurodymo Nr. 10-N-51 (toliau – ir Nurodymas) 1.3.1 punkto reikalavimus.

2013 m. balandžio 12 d. Vilniaus AVPK viršininkas patvirtino Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 10-7-IS-27, pagal kurią buvo siūloma pripažinti, kad Vilniaus AVPK VTV ETPPS vyriausiasis patrulis V. Š. padarė tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Instrukcijos 22 punkto, 28 punkto ir Nurodymo 1.31 punkto reikalavimų nesilaikymu, skirti V. Š. tarnybinę nuobaudą – papeikimą bei kreiptis į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarybinę nuobaudą.

2014 m. gegužės 5 d. Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 1 dalimi bei  2013 m. balandžio 12 d. Tarnybinio tyrimo išvada Nr. 10-7-IS-27, priėmė įsakymą Nr. 10-TE-342, kuriuo paskyrė V. Š. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skundu neginčijo Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuoto tarnybinio nusižengimo fakto, o skundą grindė tik tuo, kad tarnybinė nuobauda jam negalėjo būti paskirta, kadangi buvo praleistas Statuto 26 straipsnio 4 dalyje ir Aprašo 33 punkte nustatytas vienerių metų terminas.

Teismas analizavo Statuto 26 straipsnio, 4, 8 ir 9 dalių, Aprašo 33 punkto nuostatas ir atsižvelgęs į aptartas faktines aplinkybes sprendė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos Statuto 26 straipsnio 4 ir 5 dalių ir Aprašo 32 punkto nuostatos, t. y. nuobauda paskirta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos, neskaitant laiko, per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos nariu. Teismas atkreipė dėmesį, kad Statuto 26 straipsnio 5 dalyje ir Aprašo 32 punkte numatyta išlyga, kad į tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus neįskaitomas laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos nariu, taikytina tik Statuto 26 straipsnio 4 dalyje ir 32 punkte nustatytam trisdešimties dienų terminui, skaičiuotinam nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Sistemiškai aiškindamas Statuto ir Aprašo aktualias nuostatas teismas konstatavo, jog ši išlyga netaikytina Statuto 26 straipsnio 4 dalyje ir Aprašo 33 punkte įtvirtintam draudimui skirti nuobaudą, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai.

Teismas sprendė, jog Statuto 26 straipsnio 4 dalyje ir Aprašo 33 punkte įtvirtintas vienerių metų terminas neabejotinai laikytinas naikinamuoju. Teisės aktai nenumato jo atnaujinimo ir pratęsimo galimybės, o tai reiškia, kad šiam terminui pasibaigus asmeniui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, nebegali būti paskirta tarnybinė nuobauda. Tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui paskirta tik 2014 m. gegužės 5 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams ne tik nuo pažeidimo padarymo (2013 m. vasario 25 d.), bet ir nuo jo išaiškėjimo dienos (2013 m. balandžio 12 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog tarnybinė nuobauda V. Š. paskirta pasibaigus Statuto 26 straipsnio 4 dalyje ir Aprašo 33 punkte nustatytam nuobaudos skyrimo terminui, dėl ko pripažino skundžiamą Įsakymą neteisėtu ir jį panaikino ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams.

III.

Atsakovas Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl teismo išvados nėra pakankamai motyvuotos. Pareiškėjas neginčijo tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, tarnybinė nuobauda buvo paskirta įvertinus visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus ir konstatavus tarnybinio nusižengimo faktą.
2. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.
3. Skiriant nuobaudą pareiškėjui nebuvo pažeistos Statuto 26 straipsnio 4 ir 5 dalių ir Aprašo 32 punkto nuostatos, t. y. nuobauda paskirta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos, neskaitant laiko, per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos nariu. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai neišnagrinėjo bylos aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 10-TE-342 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui V. Š. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, jog remiantis 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. kovo 4 d. tarnybiniais pranešimais (b. l. 32, 33) Vilniaus AVPK viršininko pavedimu 2013 m. balandžio 14 d. pradėtas pareiškėjo V. Š., kuris eina Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus prevencijos grupės vyriausiojo patrulio pareigas, ir kito policijos pareigūno S. P. galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas. 2013 m. balandžio 12 d. Vilniaus AVPK viršininkas patvirtino Tarnybinio nusižengimo dėl Vilniaus AVPK OVS viršininko R. Š. tarnybiniame pranešime pateiktos informacijos tyrimo išvadą Nr. 10-7-IS-27 (b. l. 5–8), kurioje siūlyta pripažinti, kad Vilniaus AVPK VTV ETPPS vyriausiasis patrulis V. Š. padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Vilniaus AVPK 2013 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą vyriausiajam patruliui V. Š.. Profesinė sąjunga 2013 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 01-01-98 atsisakė duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad šio pareigūno veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl nėra pagrindo sutikti su tarnybinės atsakomybės taikymu pareigūnui. Vilniaus AVPK šį atsisakymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 18 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2013 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 01-01-98 išreikštą atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. Š.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Profesinės sąjungos apeliacinį skundą, 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-444/2014 (b. l. 23–28) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimą palikto nepakeistą. 2014 m. gegužės 5 d. Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 1 dalimi bei  2013 m. balandžio 12 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 10-7-IS-27, priėmė Įsakymą (b. l. 9), kuriuo paskyrė V. Š. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčijo paties tarnybinio nusižengimo fakto bei aplinkybės, jog dėl tarnybinio nusižengimo padarymo buvo pagrindas taikyti pareiškėjui tarnybinę atsakomybę, tačiau pareiškėjas įsitikinęs, kad nuobauda už tarnybinį nusižengimą jam negalėjo būti paskirta, nes buvo praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Pareiškėjas teigė, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo termino praleidimas yra pagrindas nuobaudai panaikinti. Šią aplinkybę – kad nėra ginčo dėl paties tarnybinio nusižengimo padarymo – konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, todėl teismas pagrįstai apsiribojo tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros vertinimu. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovo argumentas, jog teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko teismo išvados nėra pakankamai motyvuotos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojų statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ).

VTĮ 4 straipsnio 1 dalis (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) nustatė, kad šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Statutiniams valstybės tarnautojams inter alia šio įstatymo 30 straipsnis taikomas be išlygų (VTĮ 4 str. 2 d.). Toks VTĮ 4 straipsnio 2 dalies reglamentavimas galiojo iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31, 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-435 įsigaliojimo 2013 m. liepos 15 d. Tai reiškia, kad minėtas įstatymas galiojo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo (2013 m. vasario 25 d.) bei jo išaiškėjimo (2013 m. balandžio 12 d.) metu.

VTĮ 30 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais; šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Statuto 26 straipsnio 3 dalis (2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1424 redakcija) nustato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. To paties straipsnio 4 dalis (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) įtvirtino, jog į šio straipsnio 3 dalyje nustatytą trisdešimties dienų terminą neįskaitomas laikas, kai pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos ar atostogų, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, tą patį teisinį santykį tuo pat metu skirtingai reglamentavo dviejų įstatymų normos. Galiojant Statuto 26 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatoms, nustatančioms, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos, tačiau į šį laikotarpį inter alia neįskaitomas laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, buvo priimtas naujas įstatymas, kuriuo įtvirtinama nuostata, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomas VTĮ 30 straipsnis, inter alia įtvirtinantis, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog teisės aktų hierarchijos aspektu abi teisės normos yra vienodo statuso, šiuo atveju teisės aktų kolizija spręstina vadovaujantis principu lex posterior derogat legi priori (lot. taikomas vėliau priimtas įstatymas). Tokios praktikos laikytasi ir kitose panašaus pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-182/2011, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-492/2015; 2015 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-537-520/2015).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju turi būti taikoma pareiškėjui palankesnė vėliau priimta VTĮ 30 straipsnio 1 dalis.

Vadovaujantis 2013 m. balandžio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvada, matyti, kad išvadoje nurodyti pažeidimai buvo padaryti 2013 m. vasario 25 d. Pareiškėjui Įsakymu tarnybinė nuobauda paskirta 2014 m. gegužės 5 d., t. y. praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Taip pat pažymėtina, kad byloje nenustatyta VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurioms esant, nuobauda galėtų būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei nėra pagrindo taikyti VTĮ nustatytų išimčių, VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyto bendrojo šešių mėnesių termino praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia (žr., pvz., 2011 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–2662/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2373/2012; 2015 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-537-520/2015). VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas yra naikinimasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus VTĮ numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta praėjus šešių mėnesių terminui nuo pažeidimo padarymo dienos, sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, o šis termino praleidimas vertinamas kaip esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas. Todėl, vadovaudamasi šioje administracinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu ir paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta praleidus nusižengimo padarymo metu taikytinoje VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų šešių mėnesių terminą tarnybinei nuobaudai paskirti ir tai yra teisinis pagrindas panaikinti Įsakymą.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl termino  tarnybinei nuobaudai skirti taikė Statuto 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą vienerių metų naikinamąjį tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, o ne VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą. Teisėjų kolegija, apibendrindama anksčiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju padarė teisingą išvadą, jog skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui buvo praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, dėl ko Įsakymas naikintinas, todėl aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi kitomis teisės aktų normomis, nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą, keistina tik dalis aptartų teismo sprendimo motyvų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                              Arūnas Dirvonas

                                                                                                                                            Dalia Višinskienė

                                                                                                                                            Virginija Volskienė