Administracinė byla Nr. I-3567-624/2012
(Proceso Nr. 3-61-3-01653-2012-3)
Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjui V. V. (V. V.) ir jo atstovei I. R., atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atstovėms Innai Zdanovič ir Vitai Kukanauzienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl įsakymo panaikinimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas V. V. skunde prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir VSAT Vilniaus rinktinė) 2012-05-23 įsakymą Nr. TE-180. Nurodo, kad yra VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis. VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012-05-23 įsakymu Nr. TE-180 (toliau – ir Įsakymas) jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, už Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 str. 9 d. 2 p., 2012-01-31 VSAT vado įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 59.1.p., 62.1.p., 66 p. reikalavimų pažeidimus. Nesutinka su paskirta nuobauda ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis dėl pažeidimo. Pažymėjo, kad tarnybos metu neturėjo jokių duomenų apie rengiamus ar daromus teisės pažeidimus, taip pat nebuvo liudytoju rengiamiems ar daromiems teisės pažeidimams, todėl nebuvo pagrindo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti neteisėtas veikas, kadangi jų nebuvo, todėl mano, kad nepažeidė Statuto 3 str. 9 d. 2 p. 2012-03-27 nuo 20.30 val. iki 2012-03-28 8.00 val. vykdė tarnybą Dieveniškių užkardos veikimo teritorijoje, saugojo paskirtą valstybės sienos ruožą nuo Valstybės sienos ženklo (toliau – ir VSŽ) Nr. 0795 iki Nr. 0819. Pradėjus tarnybą (maždaug nuo 20.30 val. iki 00.30 val.) buvo patikrintas visas paskirtas valstybės sienos ruožas (toliau – ir ruožas) nuo VSŽ Nr. 0795 iki Nr. 0819 (atstumas apie 10 km.) bei apie tai informuotas užkardos budėtojas. Nuo maždaug 00.30 val. iki 02.30 val. buvo patikrintas ruožas nuo VSŽ Nr. 0819 iki atraminio punkto (VSŽ Nr. 0810, atstumas apie 3 km.), nuo 02.30 val. iki 03.30 val. užkardos budėtojo leidimu - pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Nuo 03.30 val. iki 05.20 val. patikrintas ruožas nuo atraminio punkto (VSŽ Nr. 0810) iki VSŽ Nr. 0819 (atstumas apie 3 km.), apie tai informuotas užkardos budėtojas. Pažymėjo, kad tikrinant minėtą ruožą apie 04.35 val. tarnybą patikrino Dieveniškių užkardos vadas, pažeidimų nenustatė. Nuo 05.20 val. iki pamainos pabaigos pradėjome tikrinti ruožą nuo VSŽ Nr. 0819 iki Nr. 0795, nuėjus maždaug 4 km (t. y. apie 08.00 val.) pastebėjo, kad patruliavimo laikas baigėsi ir laikas vykti į užkardą. Nuostatų 125 p. numatyta, kad Patrulio tarnybinėje užduotyje nurodomas patruliavimo maršrutas, maršruto pradinis, galutinis, jei reikia, ir tarpiniai taškai ir atvykimo į juos (buvimo juose) laikas. Patrulio maršruto taškai ir atvykimo į juos (buvimo juose) laikas skiriami taip, kad patrulis galėtų kokybiškai atlikti galimus vietovės apžiūros, garsų pasiklausymo, stebėjimo veiksmus. Apie visus savo veiksmus, per visą pamainos laikotarpį periodiškai informavo budėtoją. Pažymėjo, kad pamainos oro sąlygos buvo prastos - vietomis patruliavimo takas buvo apsnigtas ir slidus, vietomis balos ir šlapia žemė, tai turėjo įtakos patruliavimo pėsčiomis greičiui, nes reikėjo saugotis susižalojimų. Be to, bendrai nueitas apie 20 km atstumas, todėl žmogiška, kad esant minėtoms oro sąlygoms bei atsižvelgiant į tai, kad antroje pamainos pusėje dėl intensyvaus fizinio krūvio, patruliavimo pėsčiomis greitis sumažėja, natūralu, kad nespėjo baigti patikrinti ruožo iki VSŽ Nr. 0795. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad negalėjo eiti pėsčiomis sparčiu žingsniu, nes atsižvelgiant į Nuostatų 127 p., numatantį, kad patrulis, tikrindamas pasienio juostą, eina pasienio patrulio taku arba šalia kontrolinės pėdsakų juostos, atidžiai apžiūri valstybės sienos ženklus ir kitus valstybės sienos apsaugos objektus, įrenginius ir vietovę. Apžiūrėdamas valstybės sienos ženklą, nustato, ar jis nesugadintas, nesunaikintas, neperkeltas į kitą vietą, ar yra herbas ir numeris ir kt. Tikrinant kontrolinę pėdsakų juostą, apžiūrimas visas jos paviršius. Tos vietos, kur sunku aptikti pėdsakus (molis, akmenuotas gruntas, apsemtos vietos), tikrinamos ypač atidžiai. Žiemą gali būti padaromas slidžių takas (trasa), ėjo lėtai, gerai apžiūrėdamas paskirtą valstybės sienos ruožą. Aptartas patruliavimo pėsčiomis atstumas yra per ilgas, todėl ne tik jam, bet ir kolegoms ganėtinai dažnai nepavyksta jo užbaigti. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-678/2004 priimtame sprendime nurodė, jog vertinant ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. Pažymėjo, kad pagal teisės normų reikalavimus turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada - motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje tikrintojas tirdamas padarytą tarnybinį nusižengimą neatsižvelgė į pareigūno paaiškinimą, t. y., kad pažeidimas padarytas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (oro sąlygos, per ilgas patruliavimo pėsčiomis maršrutas). Nurodytos aplinkybės atliekant tyrimą nebuvo nei patvirtintos, nei paneigtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A63 - 3024/2011 priimtoje nutartyje nurodė, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės turi būti ištirtos objektyviai ir visapusiškai. Vadinasi, be kita ko, vadovaujantis ir principu audiatur et altera pars, išskyrus kai valstybės tarnautojas pats atsisako savo teisės pateikti paaiškinimą. Akcentavo, jog tai yra svarbi valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, galimybės gintis nuo pareikšto įtarimo garantija, kuri negali būti ignoruojama nei atliekant valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tyrimą, nei sprendžiant dėl to kilusį ginčą teisme. Teismo vertinimu, šiuo atveju tarnybinio patikrinimo išvada paremta tik neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių įvardijimu. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 2 str. 12 p., būtinas tokio nusižengimo elementas - valstybės tarnautojo kaltė, t. y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Pareiškėjas yra Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos narys (toliau – ir Profesinė sąjunga). Nuolat aktyviai gina savo teises Profesinėje sąjungoje. Prieš įvykį kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl galimai pažeidžiamų jo teisių, t. y. nurodė, kad bandė kalbėtis su užkardos vadu ir paaiškino, kad minėto ruožo fiziškai neįmanoma apeiti. Jam buvo atsakyta, kad tuomet reikia apibėgti, taip pat ne kartą buvo pareikšta, kad susirastų kitą darbo vietą, nemotyvuojant aplinkybių. Dėl minėtų priežasčių nuolat rašomi tarnybiniai pranešimai, kad jo atžvilgiu būtų pradėta kuo daugiau tarnybinių patikrinimų. Profesinės sąjungos pirmininkas 2012-03-29 telefonu susisiekė su VSAT Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardos vadu, mėgino išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes. Po pokalbio telefonu užkardos vadas davė nurodymą pavaduotojui surašyti tarnybinį pranešimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (surašytas 2012-03-30 Nr. (21/20)-193-24), kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas. Užkardos vadas žodžiu išreiškė nepasitenkinimą, ir nurodė, kad už principingą savo teisių ir interesų gynimą Profesinėje sąjungoje šį kartą bus patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ir jam bus skirta tarnybinė nuobauda. Mano, kad galimai yra persekiojamas už aktyvų savo interesų gynimą Profesinėje sąjungoje, nes jo kolegai vyresniajam pasieniečiui A. K. už analogišką pažeidimą tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta. Kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, o jo išvada - nemotyvuota, neįrodyta jo kaltė ir priešingi teisei veiksmai, todėl paskirta tarnybinė nuobauda nepagrįsta (b. l. 1-5).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamiesi jame išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime atsakovė VSAT Vilniaus rinktinė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su skunde išdėstytais motyvais. VSAT Vilniaus rinktinės štabo Bendrųjų reikalų skyrius 2012-04-27 atliko tarnybinį patikrinimą Nr. (21/20)-27-27 „Dėl Sargybų skyriaus vyresniųjų pasieniečių V. V. ir A. K.“, kurio metu nustatė, kad šios rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis V. V. nuo 2012-03-27 19.30 val. iki 2012-03-28 8.30 val., būdamas pasienio sargybos „Pėstysis patrulis“ vyresniuoju, netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, t. y. neužtikrino tikslaus tarnybinės užduoties vykdymo bei jam pavaldaus pareigūno kontrolės, dėl ko valstybės siena nebuvo tinkamai saugoma. Tokiais savo veiksmais pareigūnas pažeidė Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 str. 9 d. 2 p., 2012-01-31 VSAT vado įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 59.1. p., 62.1. p., 66 p. reikalavimus. Už šiuos pažeidimus, vadovaujantis Statuto 26 str. 1 d., V. V. Vilniaus rinktinės vado 2012-05-23 įsakymu Nr. TE-180 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 str. nustato, kad VSAT, kaip valstybės institucijos, paskirtį, pagrindines funkcijas ir kt. Pavestas funkcijas VSAT įgyvendina per savo struktūrinius padalinius - rinktines, kurių struktūriniai padaliniai - užkardos (smulkiausi administraciniai vienetai) įgyvendina nustatytas valstybės sienos apsaugos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo ar teritorinės jūros dalyje. Lietuvos Respublikai užtikrinant išorinių Europos Sąjungos sienų apsaugą, organizuojant sienos stebėjimą ir patikrinimus kertant sieną taip, kaip reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sieną, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), VSAT vadas 2012-01-31 įsakymu Nr. 4-116 patvirtino Sienos kontrolės nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kuriais vadovaujasi VSAT ir jos struktūriniai padaliniai, organizuojantys, kontroliuojantys ir (ar) vykdantys sienos stebėjimą bei patikrinimus kertant sieną tiek, kiek tai susiję su jų veiklos specifika. Pagrindinės Nuostatuose vartojamos sąvokos tarp kitų, nustato, kad pasienio sargyba - vienas ar daugiau pareigūnų, vykdančių jiems paskirtą tarnybinę užduotį. Tarnybinė užduotis - nustatytą darbo laiką pasienio sargybai paskirta užduotis, kurioje nurodoma pasienio sargybos rūšis (rūšys), vykdymo vietos, maršrutai, laikas, pasienio sargybai skiriamos tarnybinės priemonės ir kiti su tuo susiję duomenys. Nuostatų 6 punktas apibrėžia sienos kontrolės planavimo ir organizavimo priemones. Įgyvendint šias priemones, rinktinės ir užkardos lygmeniu rizikos analizės metodu vertinama operatyvinė situacija užkardos veikimo teritorijoje, prognozuojami galimi valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimai, numatomi šių pažeidimų užkardymo ir prevencijos veiksmai. Pareigūnų veiklai planuoti ir vykdyti, siekiant užtikrinti užkardai pavestas sienos kontrolės ar operatyvaus valdymo funkcijas sudaromi mėnesio pamainų grafikai, o įgyvendinant užkardos vado sprendimus dėl sienos kontrolės 12, 24 valandoms ar kitam rinktinės vado sienos kontrolės įsakyme nustatytam laikotarpiui surašomi pasienio sargybų pamainos darbo planai. Užkardos vadas, skirdamas pareigūnus į pasienio tikrinimo postus ir kitas pasienio sargybų rūšis, atsižvelgia į pareigūnų žinias, praktinius sugebėjimus bei asmenines savybes. Pagrindinis ataskaitinis dokumentas apie pasienio sargybai paskirtos tarnybinės užduoties vykdymo eigą (kuriame įrašoma pasienio sargybai pamainos darbo plane nustatyta tarnybinė užduotis) yra tarnybinis žiniaraštis, kurio formas, turinį, užduoties įrašymo ir lentelės skilčių užpildymo, užpildytų žiniaraščių perdavimo užkardos budėtojui tvarką nustato Nuostatų 24-41 punktai. Pasienio sargybų tarnybų organizavimas reglamentuotas Nuostatų 51 - 62 p. Nuostatų 120 p. reglamentuoja pasienio sargybos - patrulio funkcijas, vykdant valstybės sienos stebėjimą. Pažymėjo, kad Nuostatuose nustatytų reikalavimų pareiškėjas neužtikrino, jo kompetencijoje buvo maksimaliai efektyviai užtikrinti tarnybinės užduoties vykdymą, nustatyti patruliavimo maršrutą, tempą, greitį, valstybės sienos stebėjimo vietas, tačiau neinformavęs ir nederinęs savo veiksmų su užkardos pamainos vyresniuoju, jis savavališkai pakeitė tarnybinės užduoties vykdymo eigą, t. y. antrą kartą valstybės sienos ruožas nuo valstybės sienos ženklo (toliau -VSŽ) 0795 iki VSŽ 0819 buvo patikrintas tik dalinai. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas V. V. yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio pagrindinė funkcija ir pareiga yra valstybės sienos apsauga, o jo teiginį, kad tikrintojas, tirdamas padarytą tarnybinį nusižengimą, neatsižvelgė į pareigūno pateiktą paaiškinimą, t. y., kad pažeidimas padarytas dėl nuo pareigūno nepriklausančių aplinkybių (oro sąlygos, per ilgas patruliavimo pėsčiomis maršrutas) vertina kritiškai, kadangi toks pareiškėjo paaiškinimas vertinamas kaip statutinio pareigūno funkcijų ir pareigų ignoravimas (Nuostatų 60 p. nėra numatyta atvejo, kad dėl blogų oro sąlygų ar dėl per ilgo patruliavimo pėsčiomis maršruto būtų galima nutraukti tarnybinės užduoties vykdymą ar pakeisti pasienio sargybų pamainos darbo plane nustatytą jos vykdymo tvarką). Pareiškėjo teiginį, kad aptartas patruliavimo pėsčiomis atstumas yra per ilgas, todėl ne tik jam, bet ir kolegoms ganėtinai dažnai nepavyksta jo užbaigti vertina kritiškai. Atstumą nuo VSŽ 0795 iki VSŽ 0819 (sudaro apie 8 km) pagal tarnybinę užduotį reikia praeiti ne mažiau kaip du kartus. Vidutinis pėsčiojo žmogaus greitis natūraliomis reljefo sąlygomis yra apie 5 km/h. Tikėtina, kad dėl sudėtingų reljefo sąlygų patruliavimo pėsčiomis greitis gali sumažėti iki 2 kartų (t. y. iki 2,5 km/h). Šiuo atveju maždaug per 12 val. patruliavimo laiką (atmetus pietus bei nuvykimą į paskirtą valstybės sienos ruožą ir grįžimą atgal į užkardą) vidutinis patruliavimo greitis neviršytų apie 1.5 km/h, t.y. žymiai mažesnis už tikėtiną patruliavimo greitį sudėtingomis reljefo sąlygomis. Be to, nei V. V. nei kiti Dieveniškių užkardos pareigūnai nesikreipė į šios užkardos vadovybę dėl per ilgo patruliavimo pėsčiomis maršruto. Skundų, kad šį valstybės sienos ruožą per 12 val. laikotarpį būtų sudėtinga ar fiziškai neįmanoma įveikti pėsčiomis du kartus, iš Dieveniškių užkardos pareigūnų negauta. Pažymėjo, kad atliekant minėtą tarnybinį patikrinimą pagal faktą, kad dėl pareigūnų V. V. ir A. K. netinkamai vykdytos tarnybos nebuvo užtikrinta valstybės sienos apsauga, VSAT Vilniaus rinktinėje Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio V. V. vykdytų funkcijų vykdymas jo narystės Profesinėje sąjungoje aspektu nebuvo vertintas, nes toks vertinimas netikslingas ir neįrodinėtinas. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje ir išvadoje nėra jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju tarnybinę nuobaudą V. V. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Akcentuotina, kad Vilniaus rinktinėje dėl Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio V. V. netinkamai vykdytos tarnybos, dėl ko nebuvo užtikrinta valstybės sienos apsauga, 2011-10-20 jau buvo atliktas tarnybinis patikrinimas Nr. (21/20)-27-94. Šio tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtas pareigūnas pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 p., 2006-10-06 VSAT vado įsakymu Nr. 4-706 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų (iki 2012-01-31 galiojusi redakcija) 58 p., 59.1. p., 62.1. p., 114.2. p., 122.4. p. reikalavimus, tačiau minėtam pareigūnui tarnybinė nuobauda nebuvo skirta, todėl Profesinės sąjungos įtarimai, kad jos narys galimai yra persekiojamas už veiklą profesinėje sąjungoje neturi loginio pagrindo. Pažymėjo, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas - viena iš įstaigos (šiuo atveju VSAT Vilniaus rinktinės) teisės aktais jai suteiktų teisių užtikrinti tinkamą tarnybinę drausmę ir yra viena iš prevencinio pobūdžio priemonių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A3-170-04, aiškindama šias teisės normas pažymėjo, kad statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tinkamos drausmės užtikrinimas - vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai mano, kad dėl pareiškėjo V. V. išvardintų motyvų VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012-05-23 įsakymas Nr. TE-180 „Dėl nuobaudos skyrimo V. V.“ negali būti panaikintas (b. l. 17-22).
Teismo posėdyje atsakovės atstovės su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Skundas netenkinamas.
Pareiškėjo, jo ir atsakovės atstovių paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas informavo Dieveniškių užkardos vadą, kad 2012-03-27 vykdė pasienio sargybą „Užkardos pamainos vyresnysis“ ir 2012-03-28 tarnybos užbaigimo metu pastebėjo, kad pareigūnai V. V. ir A. K. pasienio ruožą patikrino vieną kartą, antrą kartą pasienio ruožas buvo patikrintas dalinai, liko nepatikrintas valstybės sienos ruožas nuo valstybės sienos ženklo 0795 iki 0810 (b. l. 24). VSAT Vilniaus rinktinės Dieveniškių užkardos vado pavaduotojas 2012-03-30 surašė tarnybinį pranešimą Nr. (21/20)-193-24 Vilniaus rinktinės vadui, kuriame nurodė, kad 2012-03-28 Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas V. V. tarnybiniu pranešimu informavo, kad pagal Dieveniškių užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planą 2012-03-24 Nr. 20120327-2 būdamas sargyboje užkardos pamainos vyresnysis užfiksavo pasienio sargybos „Pėstysis patrulis“, kurios sudėtyje buvo Sargybų skyriaus vyresnieji pasieniečiai V. V. ir A. K. galimą tarnybinį pažeidimą. Plane buvo nurodyta visoms pasienio sargyboms „Pėstysis patrulis“ nurodytą ruožą patikrinti ne mažiau kaip du kartus ir informuoti užkardos budėtoją. Vieną kartą pasienio ruožas nuo valstybės sienos ženklo 0795 iki 0819 buvo patikrintas ir informuotas užkardos budėtojas, o antrą kartą pasienio ruožas buvo patikrintas nepilnai, liko nepatikrinta nuo valstybės sienos ženklo 0795 iki 0810. Prašė pavesti Vilniaus rinktinės štabo Bendrųjų reikalų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą (b. l. 23). Pareiškėjui V. V. 2012-04-15 buvo įteiktas 2012-04-12 pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir nustatytas terminas iki 2012-04-17 pateikti paaiškinimą (b. l. 30). Pareiškėjas 2012-04-16 paaiškinime dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo nurodė, kad 2012-03-27 nuo 20.30 val. iki 2012-03-28 8.00 val. vykdė tarnybą Dieveniškių užkardos veikimo teritorijoje ir saugojo paskirtą valstybės sienos ruožą nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0795 iki Nr. 0819. Pradėjus tarnybą, maždaug nuo 20.30 val. iki 0.30 val. buvo patikrintas visas paskirtas valstybės sienos ruožas, kurio atstumas apie 12 km ir apie tai informuotas užkardos budėtojas. Nuo 0.30 val. iki 2.30 val. buvo patikrintas ruožas nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0819 iki atraminio punkto (Nr. 0810), atstumas apie 3.5 km. Nuo 2.30 val. iki 3.30 val. užkardos budėtojo leidimu buvo pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Nuo 3.30 val. iki 5.20 val. patikrintas ruožas nuo atraminio punkto Nr. 0810 iki valstybės sienos ženklo Nr. 0819, atstumas apie 3.5 km, ir informuotas užkardos budėtojas. Nuo 5.20 val. iki pamainos pabaigos pradėjo tikrinti ruožą nuo valstybės sienos ženklo Nr. 0819 iki Nr. 0795, nuėjus apie 4.5 km pastebėjo, kad patruliavimo laikas baigėsi ir laikas vykti į užkardą. Taip pat nurodė, kad oro sąlygos buvo prastos, vietomis patruliavimo takas buvo apsnigtas ir slidus, balos ir šlapia žemė, tai turėjo įtakos patruliavimo pėsčiomis greičiui. Be to, iš viso nueitas atstumas apie 23.5 km, todėl esant prastoms oro sąlygoms bei atsižvelgiant į tai, kad antroje pamainos pusėje dėl intensyvaus fizinio krūvio patruliavimo pėsčiomis greitis sumažėja, nespėjo baigti patikrinti ruožo iki valstybės sienos ženklo Nr. 0795. Be to, patruliavimo pėsčiomis atstumas yra per ilgas ne tik jam, bet ir kolegoms pakankamai dažnai nepavyksta jo užbaigti (b. l. 32-33). Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2012-04-27 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-27, kurioje padaryta išvada, kad pareiškėjas V. V., būdamas sargybos vyresniuoju, netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, t. y. neužtikrino tikslaus tarnybinės užduoties vykdymo bei jam pavaldaus pareigūno kontrolės, dėl to valstybės siena nebuvo tinkamai saugoma. Todėl siūlė V. V. (darbo vieta – Dieveniškių užkarda) už Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 p., 2012-01-31 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 59.1 p., 62.1 p., 66 p. reikalavimų pažeidimus vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 38-42). VSAT Vilniaus rinktinės vadas 2012-05-23 įsakymu Nr. TE-180 paskyrė V. V. tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 47).
Ginčas byloje kilo dėl VSAT Vilniaus rinktinės vado 2012-05-23 įsakymo Nr. TE-180, kuriuo pareiškėjui V. V. už Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 p., 2012-01-31 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 59.1 p., 62.1 p. ir 66 p. reikalavimų pažeidimą paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo: pareiškėjas teigia, kad nepažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 p., o įsakyme minimų Sienos kontrolės nuostatų formalų pažeidimą apsprendė užduotis, kurios įvykdyti buvusiomis aplinkybėmis – nepalankios oro sąlygos ir tamsus paros metas – nebuvo galima.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę ir esmines patraukimo tarnybinėn atsakomybėn tvarkos nuostatas įtvirtina Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką detalizuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Statuto 2 str., kuriame pateikiamos svarbiausios šio Statuto sąvokos, 6 d. numato, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, o Statuto 26 str., nustatančio tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką vidaus reikalų sistemos tarnybos pareigūnams, 1, 3, 6 d. numato, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Pareiškėjo teiginiai, kad ginčijamame įsakyme minimų Sienos kontrolės nuostatų formalų pažeidimą apsprendė užduotis, kurios įvykdyti buvusiomis aplinkybėmis – nepalankios oro sąlygos ir tamsus paros metas – nebuvo galima, atitinkamai – kad nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams: sienos stebėjimo ir patikrinimų kertant valstybės sieną planavimą, organizavimą ir vykdymą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jos struktūriniuose padaliniuose, organizuojančiuose ir įgyvendinančiuose tarnybos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo, teritorinės jūros dalyje, jūrų, oro uoste ar kitoje nustatytoje teritorijoje, reglamentuojančių Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2012-01-31 įsakymu Nr. 4-116 (tolau – ir Nuostatai), dalies, nustatančios pasienio sargybų tarnybos organizavimą, normos, be kita ko, numato: pasienio sargybų skaičius nustatomas atsižvelgus į padėtį užkardos veikimo teritorijoje, galimų panaudoti pareigūnų skaičių, turimų tarnybinių priemonių panaudojimo galimybes bei kitas aplinkybes. Į pasienio sargybą skiriamų pareigūnų skaičius turi būti pakankamas tarnybinei užduočiai įvykdyti. Pasienio sargybos „Pasienio tikrinimo postas“ pareigūnų skaičius nustatomas atsižvelgiant į pasienio kontrolės punkto darbo instrukcijoje nustatytų užduočių skaičių (Nuostatų 54 p.); pasienio sargyba tiesiogiai pavaldi užkardos pamainos vyresniajam, o vykdant atitinkamas pasienio sargybas – tos pasienio sargybos vyresniajam (Nuostatų 56 p.); tarnybinei užduočiai įvykdyti pasienio sargybos vyresnysis gali skirti pareigūnams atskiras užduotis (Nuostatų 57 p.); pakeisti pasienio sargybos tarnybinę užduotį, įsakyti ar leisti nutraukti jos vykdymą gali tik užkardos vadas, jo nesant – užkardos vado pavaduotojas bei nuostatų 60 punkte nurodytais atvejais užkardos pamainos vyresnysis (Nuostatų 58 p.); vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo (Nuostatų 59 p.): vertinti padėtį tarnybos vietoje, ieškoti neteisėto valstybės sienos kirtimo požymių sausumoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, būti pasirengę stebėti, fiksuoti, persekioti ir sulaikyti įtariamus tai padariusius asmenis (Nuostatų 59.1 p.); būti pasirengę bet kuriuo metu padėti kitoms pasienio sargyboms sulaikyti pažeidėjus ar suteikti kitokią pagalbą (Nuostatų 59.2 p.); gavę kitos pasienio sargybos kvietimą (signalą), nedelsdami vykti į kviečiančios pasienio sargybos buvimo vietą, apie tai pranešę užkardos budėtojui (Nuostatų 59.3 p.); vykdyti kitus užkardos pamainos vyresniojo, užkardos budėtojo nurodymus (Nuostatų 59.4 p.); saugoti, tinkamai prižiūrėti ir laikyti parengtą naudoti ginkluotę ir kitas tarnybines priemones (Nuostatų 59.5 p.); nepažeisti pėdsakų režimo, t. y. kontrolinėje pėdsakų juostoje ir kitose pasienio juostos vietose nepadaryti pėdsakų, kurie galėtų būti kitų pasienio sargybų traktuojami kaip neteisėto valstybės sienos kirtimo požymiai. Galima imituoti valstybės sienos pažeidimą (daryti kontrolinius pėdsakus, slėpti daiktus nuo kontrolinės pėdsakų juostos į Lietuvos Respublikos teritorijos vidų), kai tai daroma norint išmokyti tarnybinius šunis ar atlikti pratybas (Nuostatų 59.6 p.); persekioti asmenis, įtariamus padarius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų arba užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui (Nuostatų 59.7 p.); aptikus valstybės sienos ženklų, kitų valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių gadinimą, naikinimą ar daromą kitokią žalą pasienio juostoje, nedelsiant imtis priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti, pažeidėjams sulaikyti, apie įvykį pranešti užkardos budėtojui (užkardos pamainos vyresniajam) (Nuostatų 59.8 p.); užkardos pamainos vyresnysis gali įsakyti ar leisti pasienio sargybai nutraukti tarnybinės užduoties vykdymą ar pakeisti pasienio sargybų pamainos darbo plane nustatytą jos vykdymo tvarką (Nuostatų 60 p.): jei reikia (Nuostatų 60.1 p.): persekioti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų arba užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui (Nuostatų 60.1.1. p.); patikrinti informaciją, gaunamą iš vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų (kompleksų) siunčiamų signalų ar patikrinti šių sistemų pagalba identifikuotus ir pastebėtus pažeidėjus (Nuostatų 60.1.2 p.); patikrinti gautą informaciją apie galimą teisės pažeidimą (Nuostatų 60.1.3 p.); padėti kitoms pasienio sargyboms (Nuostatų 60.1.4 p.); suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiškos būklės (Nuostatų 60.1.5 p.); gelbėti žmones stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų atvejais (Nuostatų 60.1.6 p.); pristatyti sulaikytus asmenis į užkardą ar kitą nurodytą vietą (Nuostatų 60.1.7 p.); kai tolesnis tarnybos vykdymas kelia realų pavojų pareigūnų gyvybei ar sveikatai (Nuostatų 60.2 p.); kai susirgus (susižeidus) pareigūnams, pasienio sargyba negali tęsti tarnybos (Nuostatų 60.3 p.); pasienio sargybos pareigūnai, nesant ryšio su užkardos pamainos vyresniuoju, nuostatų 60 punkte nurodytais atvejais gali savarankiškai nutraukti tarnybinės užduoties vykdymą ar pakeisti jos vykdymo tvarką. Atsiradus galimybei, pasienio sargybos pareigūnai apie tai privalo nedelsdami pranešti užkardos pamainos vyresniajam. Apie tarnybinės užduoties pakeitimą pasienio sargybos vyresnysis įrašo žiniaraštyje (Nuostatų 61 p.); pasienio sargybos pareigūnams draudžiama (Nuostatų 62 p.): savavališkai nutraukti ar pakeisti tarnybinės užduoties vykdymo tvarką, išskyrus atvejus, nurodytus nuostatų 60 punkte (Nuostatų 62.1 p.); palikti be priežiūros, perduoti kitiems asmenims ginkluotę ar kitas tarnybines priemones, jas ardyti, išskyrus atvejus, kai reikia nedelsiant pašalinti gedimą (Nuostatų 62.2 p.); savavališkai atjungti vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemas (kompleksus), atskirus jų ruožus (Nuostatų 62.3 p.); be užkardos pamainos vyresniojo leidimo išjungti stebėjimo įrangą, vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemų (kompleksų) valdymo pultus (Nuostatų 62.4 p.); imti ar perduoti kokius nors daiktus pašaliniams asmenims (jei tai nesusiję su tarnybine užduotimi), turėti tarnybinės užduoties įvykdymui nereikalingų daiktų (Nuostatų 62.5 p.); tarnybai skirtas priemones naudoti ne pagal paskirtį (Nuostatų 62.6 p.); jei nėra tarnybinio būtinumo, užeiti į gyvenamąsias, ūkines ir kitas patalpas (Nuostatų 62.7 p.); demaskuoti save (jei pasienio sargybos rūšis ar tarnybinė užduotis numato veiksmų maskavimą) (Nuostatų 62.8 p.); išjungti radijo ryšio priemones (Nuostatų 62.9 p.); miegoti (Nuostatų 62.10 p.); ilsėtis ir valgyti nenustatytu laiku (Nuostatų 62.11 p.); turėti su savimi ir naudotis tarnybos metu ryšio bei kitomis techninėmis priemonėmis, neįrašytomis tarnybiniame žiniaraštyje (grafoje „Skiriamos tarnybinės priemonės“) (Nuostatų 62.12 p.); patekti į kaimyninės valstybės teritoriją (jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse ar kituose teisės aktuose). Pareigūnas, stichinių nelaimių ar kitomis nuo jo valios nepriklausiančiomis aplinkybėmis patekęs į kaimyninės valstybės teritoriją, privalo nedelsdamas grįžti į Lietuvos Respublikos teritoriją, o negalėdamas to padaryti, pranešti tos valstybės sienos apsaugos ar kitų teisėsaugos institucijų atstovams apie atsitiktinį (netyčinį) valstybės sienos kirtimą ir paprašyti (pareikalauti) grąžinti jį į Lietuvos Respubliką bei suteikti galimybę susisiekti (susitikti) su tarnybos arba toje valstybėje esančios Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojais (Nuostatų 62.13 p.); atskleisti bet kokią tarnybinę informaciją, susijusią su sienos stebėjimu ir patikrinimais kertant sieną, tretiesiems asmenims (Nuostatų 62.14 p.). Kaip matyti minėtų Nuostatų normų, reglamentuojančių pasienio sargybų tarnybos organizavimą, visumos, vieno iš pasienio tarnybos tikslų – tinkamo valstybinės sienos stebėjimo - siekiama reikalaujant pasienio sargybos tiksliai vykdyti jai suplanuotas įvykdyti tarnybines užduotis, kurias nutraukti ar pakeisti jų vykdymo tvarką gali tik nustatytais atvejais ir tvarka. Nuostatų 63 ir 66 p. numato, kad dviejų ar daugiau pareigūnų pasienio sargybai vadovauja pasienio sargybos vyresnysis. Pasienio sargybos vyresnysis atsako už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, tarnybos metu jam pavaldžių pareigūnų kontrolę, gautų tarnybinei užduočiai vykdyti tarnybinių priemonių ir kitų materialinių vertybių priežiūrą, apsaugą, tinkamą panaudojimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad V. V. ir A. K., kuriems 2012 m. kovo 27-28 d. pamainos metu buvo pavesta du kartus patikrinti valstybės sienos ruožą nuo valstybės sienos ženklo 0795 iki 0810, minėtą pasienio ruožą patikrino vieną kartą, antrą kartą buvo patikrinta tik dalis pasienio ruožo (b. l. 28). Pareiškėjo V. V. teiginius, kad buvusiomis oro sąlygomis ir tamsiu paros metu minėtą pasienio ruožą per pamainą patikrinti du kartus nėra galima, t. y. kad tarnybinė užduotis nebuvo tinkamai suplanuota, paneigia pateikti Dieveniškių užkardos pasienio sargybos tarnybiniai žiniaraščiai (b. l. 61-66), iš kurių matyti, kad nuo 2012-03-17 iki 2012-04-06 sargybos pavestas analogiškas tarnybines užduotis įvykdė, taip pat liudytojų D. V., V. K., V. V. ir R. Š. parodymai, iš kurių galima spręsti, kad pamainos metu du kartus patikrinti valstybės sienos ruožą, esantį nuo valstybės sienos ženklo 0795 iki 0810, nėra sudėtinga iš esmės bet kokiomis sąlygomis, ką iš dalies patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos (b. l. 67-85).
Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad pareiškėjas V. V., kuris buvo ir pasienio sargybos vyresniuoju, neužtikrinęs tikslaus tarnybinės užduoties vykdymo ir jos neįvykdęs, pažeidė Nuostatų 59.1 p., 62.1 p. ir 66 p. reikalavimus, todėl buvo pagrįstai patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Už tokio pobūdžio nusižengimą, net nesant duomenų, kad jis buvo padarytas tyčia ir sukėlė sunkias pasekmes, pareiškėjui galėjo būti skirta bent jau švelniausia nuobauda.
Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, kad jis nepažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 p., yra pagrįsti: Statuto 3 str., kuriame numatyti pagrindiniai vidaus tarnybos principai, 1 d. numato, kad vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais, o 9 d. - kad pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas privalo vykdyti šias pareigas: 1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves; 2) sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; 3) gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą; 4) imtis priemonių fizinių, juridinių asmenų ar valstybės turtui gelbėti stichinių nelaimių, avarijų, katastrofų ar kitų ekstremalių situacijų atvejais; 5) saugoti jam patikėtas ar sužinotas einant tarnybines pareigas valstybės, tarnybos bei komercines paslaptis; 6) įstatymai pareigūnams gali nustatyti ir kitų pareigų. Iš minėto reglamentavimo matyti, kad Statuto 3 d. 9 d. 2 p. įpareigoja vidaus tarnybos sistemos pareigūnus, gavusius žinių apie kitų asmenų rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat esančius betarpiškais tokio teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui. Nors ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti vidaus tarnybos sistemos pareigūną užkirsti kelia teisės pažeidimui, kurį jis pats ir daro, kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados ir atsakovės atstovių paaiškinimų teismo posėdyje, V. V. Statuto 3 str. 9 d. 2 p. pažeidimu apkaltintas minėtą nuostatą aiškinant būtent taip („<... nesiėmė jokių priemonių pažeidimui užkirsti, t. y. žinodami, kad tarnybos užduotis vykdoma nukrypstant nuo užduoties vykdymo eigos, neinformavo užkardos pamainos vyresniojo, ...>“), atitinkamai 2012-04-27 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-27 ir ginčijamas įsakymas dalyje, kuria pripažinta, kad V. V. pažeidė Statuto 3 str. 9 d. 2 p., yra nepagrįsti. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo įsakymo (ABTĮ 89 str.), kadangi, kaip jau minėta, vien už veikas, kuriomis buvo pažeisti Nuostatų 59.1 p., 62.1 p. ir 66 p. reikalavimai, V. V. galėjo būti skirta bent jau švelniausia nuobauda, kuri jam ir buvo skirta.
Pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinėn atsakomybėn patrauktas už aktyvų savo teisių gynimą profesinėje sąjungoje, nėra patvirtinti kitais įrodymais: aplinkybė, kad A. K., kuris su pareiškėju ir neįvykdė tarnybinės užduoties, tarnybinė nuobauda neskirta, šio teiginio nepatvirtina, kadangi būtent V. V., būdamas sargybos vyresniuoju ir atsakingu už jam pavaldaus A. K. kontrolę sargybos metu, kaip tik ir buvo atsakingas už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Arūnas Dirvonas