Civilinė byla Nr. e2-603-894/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00650-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

 (S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

sekretoriaujant Ramunei Gudaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cedrus“ atstovei advokatei A. B., atsakovės mažosios bendrijos „Caroll timber“ atstovei R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cedrus“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Caroll timber“ dėl restitucijos taikymo.

 

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Cedrus“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai „Caroll timber“ (toliau – ir atsakovė) prašė teismo taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovei nuosavybės teisę į pagal sandorį atsakovei perduotą turtą: pastatą – karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – skerdyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas); priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. pirkimo - pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) ieškovė pardavė ginčo turtą atsakovei už 66 550 Eur. Šios sumos sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas ir išdėstytas dalimis pagal Sutarties priede Nr. 1 sudarytą mokėjimų grafiką, pagal kurį atsakovė įsipareigojo pradedant nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. mokėti ieškovei kiekvieną mėnesį po 1 270,50 Eur, nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. po 1 573 Eur kas mėnesį, o nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. po 1 936 Eur kas mėnesį. Atsakovė pagal Sutartį iš viso ieškovei sumokėjo 15 246 Eur: 2022 m. gegužės 20 d. - 5 000 Eur, 2022 m. birželio 13 d. – 8 000 Eur sumą, 2022 m. birželio 14 d. – 2 246 Eur. Daugiau mokėjimų atsakovė neatliko. Iki ieškinio pateikimo dienos pagal grafiką atsakovė turėjo sumokėti iš viso 27 830 Eur, todėl atsakovės pradelstų mokėjimų pagal grafiką suma siekia 12 584 Eur. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 13 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą, kad atsakovei iki 2022 m. rugsėjo 30 d. nepadengus viso tai dienai esamo įsiskolinimo, vadovaujantis Sutarties 5.2 punktu, Sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsakovei nesureagavus į ieškovės pirminį raginimą sumokėti įsiskolinimą, 2022 m. spalio 19 d. jai buvo išsiųstas ieškovės pranešimas apie Sutarties nutraukimą. Atsakovei savo įsipareigojimų neįvykdžius, Sutartis nuo 2022 m. spalio 19 d. teisėtai ir pagrįstai vienašališkai ieškovės nutraukta, tačiau ginčo turtas ieškovei negrąžintas ir yra registruotas atsakovės vardu. Ieškovės nuomone, šiuo atveju yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją, kadangi dėl tokio restitucijos būdo šalys susitarė Sutarties 5.2. punkte. Atsakovė privalo grąžinti ieškovei ginčo turto dokumentus ir gautą pagal šią Sutartį ginčo turtą. Visi atsakovės atlikti kainos mokėjimai lieka ieškovei kaip bauda už netinkamą Sutarties vykdymą, ir ieškovė šių sumų atsakovei neprivalo grąžinti. Šalių suderintos netesybos yra laikytina visa atsakovės įmokėta ginčo turto kainos dalis, kaip bauda už atsakovės įsipareigojimų atsiskaityti pagal Sutartį neįvykdymą.

 

II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė

 

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti visa apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad šalių Sutartis nutraukta neteisėtai. Ieškovės nurodyti registruotu paštu siųsti pranešimai, susiję su vienašaliu sutarties nutraukimu, nebuvo įteikti. Jei jie buvo priimti, tai priėmę asmenys neturėjo įgaliojimų atsakovės vardu pranešimus priimti. Šiuo atveju derybų dėl Sutarties nutraukimo, kaip yra numatyta Sutarties 9.3. punkte, nebuvo. Sutarties 5.2 punkto nuostata, kurios pagrindu ieškovė priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį, nepagrįstai suteikė ieškovei perdėtą pranašumą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228 straipsnio 1 dalyje, ir tai sukelia teisines pasekmes, numatytas CK 6.228 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė pažeidė Sutartį, suteikdama tikrovės neatitinkantį patvirtinimą, numatytą Sutarties 7.1.3. punkte, kas sukelia Sutarties 7.1.6. punkte numatytas pasekmes. Nupirkto ginčo turto kokybė neatitiko įprastų reikalavimų, neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos turtui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį, todėl turėjo būti sumažinta kaina arba pardavėjas turėjo atlyginti pirkėjo išlaidas trūkumams ištaisyti. Atsakovė faktiškai sumokėjo daugiau kaip 15 000 Eur, todėl mokėjimai buvo vykdomi. Atsilikimą nuo grafiko sąlygojo nurodyti ieškovės Sutarties bei įstatymo pažeidimai, dėl ko atsakovė neturėjo galimybės, naudodama nupirktą turtą, uždirbti pajamų. Atsakovės nuomone, vienašalės restitucijos taikymas neturi juridinio pagrindo. Pagal CK 6.222 ir CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas įprastinė restitucijos rūšis yra abipusė restitucija. Vienašalė restitucija gali būti taikoma tik tuo atveju, kai sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šalių Sutartis nepriskirtina viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio kategorijai. CK 1.80 ir 1.81 straipsniai nenumato galimybės sutartyse susitarti kitaip, įstatymo nustatytos vienašalės restitucijos taikymo sferos negalima išplėsti sutartimi, todėl Sutarties 5.2 punktas, kuriame numatyta vienašalė restitucija, negali būti taikomas, kadangi jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Sutartis galioja, išskyrus šios Sutarties nuostatą dėl vienašalės restitucijos. Ginčijamos Sutarties atveju vienašalė restitucija negalima, o dvišalė restitucija galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei Sutartis būtų pripažinta nebegaliojančia.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Ieškinys tenkinamas. 

 

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

4.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 7 d. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Cedrus“ notarine pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Caroll timber“ nekilnojamąjį turtą, t. y.: 1. Pastatą – Karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2. Pastatą – Katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3. Pastatą – Skerdyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 5.1. punktą parduodamo turto kainą – 66 550 Eur atsakovė įsipareigojo sumokėti išsimokėtinai pagal prie Sutarties pridedamą mokėjimo grafiką. Sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad „Pirkėjui nesumokėjus mėnesinių įmokų, kurių suma viršija 5 000 Eur (įskaitant PVM) iki nurodyto einamojo mėnesio termino, kas Šalių yra sutarta ir pripažįstama esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, Pardavėjas, sutinkamai su LR CK 6.218 str. nuostatomis turi teisę vienašališkai nutraukti šią pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo pagrindu Pardavėjui nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį, Pirkėjas privalo grąžinti Pardavėjui turto dokumentus ir gautus pagal šią sutartį daiktus. Šalių susitarimu, Pardavėjui lieka visa Pirkėjo įmokėta kainos dalis kaip bauda už Pirkėjo įsipareigojimų atsiskaityti pagal sandorį neįvykdymą. Taip pat šalys susitaria, kad šiuo atveju Pardavėjas neprivalo apmokėti Pirkėjo atliktų daiktų pagerinimų, jeigu tokie daiktų vertės pagerinimai būtų atlikti“ (1 t., b. l. 7-17). Atsakovei pagal Sutartį nesumokėjus mėnesinių įmokų, kurių suma viršija 5 000 Eur, ieškovė registruotu paštu siuntė raginimą įvykdyti pradelstą prievolę bei pranešimą apie Sutarties nutraukimą. Po minėto raginimo ir pranešimo išsiuntimo MB „Caroll timber“ skolos nesumokėjus ir turto negrąžinus, ieškovė 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė ieškinį, prašydama grąžinti jai nuosavybės teises į pagal vienašališkai nutrauktą Sutartį atsakovei perduotą nekilnojamąjį turtą ir turto dokumentus.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5.       Pasisakydamas dėl ginčo nagrinėjimo ribų, teismas pažymi, kad ieškinyje suformuluoti ieškovo reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo proceso veiklos ribas, t. y. teismas gauna informaciją apie bylos įrodinėjimo dalyką, ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir ieškovo reikalavimą bei jo pagrindimą.

6.       Nagrinėjamoje byloje atsakovės pateiktame atsiliepime nurodoma, kad pagal Sutartį įgyto turto kokybė neatitiko įprastų reikalavimų, neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos turtui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Teismas pažymi, kad atsakovė byloje nėra pareiškusi reikalavimų, susijusių su ginčo turto pirkimo kainos sumažinimu ir (ar) pirkėjo išlaidų, patirtų įsigyto daikto trūkumams ištaisyti, atlyginimo (CK 6.399, 6.334 straipsniai). Todėl aplinkybės, susiję su parduotų nekilnojamųjų daiktų kokybės (ne)tinkamumu, nėra nagrinėjamos bylos dalyku.

Dėl vienašalio Sutarties nutraukimo

7.       Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

8.       Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Nagrinėjamu atveju ginčo Sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad pirkėjo nesumokėjimas mėnesinių įmokų, kurių suma viršija 5 000 Eur (įskaitant PVM) iki nurodyto einamojo mėnesio termino, šalių susitarimu pripažįstamas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu.

9.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 13 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad vadovaujantis Sutarties 5.2. punktu, MB „Caroll timber“ iki 2022 m. rugsėjo 30 d. nepadengus viso tai dienai esamo įsiskolinimo ir Sutartyje numatytų palūkanų už vėluojančias įmokas, UAB „Cedrus“ vienašališkai nutrauks Sutartį. Minėtas pranešimas 2022 m. rugsėjo 27 d. įteiktas S. K. (1 t. b. l. 22-23). Ieškovė 2022 m. spalio 19 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei Pranešimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad MB „Caroll timber“ nereaguojant į 2022 m. rugsėjo 13 d. jai išsiųstą pranešimą ir neįvykdžius savo įsipareigojimų, UAB „Cedrus“ nuo 2022 m. spalio 19 d. vienašališkai nutraukia Sutartį. Minėtas pranešimas 2022 m. spalio 22 d. įteiktas R. K. (1 t., b. l. 24-25).

10.       Į bylą pateiktas valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad R. K. nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. ėjo MB „Caroll timber“ direktorės pareigas (1 t., b. l. 41-44). 2023 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje atsakovės vadovė R. A. paaiškino, kad įmonės buveinė buvo registruota R. K. gyvenamosios vietos adresu. Atsakovės atstovė taip pat paaiškino, jog  baigusi eiti įmonės vadovės pareigas, R. K. įmonėje dirbo gamybos vadove ir nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. pradžios buvo įgaliota atlikti visus su įmone susijusius veiksmus, įskaitant ir įmonei siunčiamų pašto siuntų priėmimą. Teismas pažymi, jog R. A. 2023 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje pripažino, kad abu ieškovės siųsti pranešimai (2022 m. rugsėjo 13 d. ir 2022 m. spalio 19 d.) atsakovei buvo įteikti tinkamai. Teismas vertina, kad atsakovė nereaguodama į aukščiau nurodytus pardavėjos siųstus pranešimus dėl sutarties sąlygų pažeidimo bei neinformuodama kitos sutarties šalies apie tai, ar ketina sutartį įvykdyti – veikė nesąžiningai, pažeidė savo, kaip ginčo sutarties šalies pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis).

11.       Svarbu pažymėti, jog atsakovės atstovė R. A. 2023 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje pripažino, kad ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė ginčo Sutartį (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 dalis). Anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstą atsakovės atsiliepimo argumentą, kad Sutartis nutraukta neteisėtai, kadangi ieškovės siųsti pranešimai, susiję su vienašaliu sutarties nutraukimu, nebuvo įteikti atsakovės įgaliotiems asmenims.

12.       Atsakovei byloje nepareiškus reikalavimo dėl ginčo Sutarties vienašalio nutraukimo ar nutraukimo pagrindo pripažinimo neteisėtu, ir atsakovės atstovei R. A. 2023 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje pripažinus, jog ieškovės vienašalis Sutarties nutraukimas buvo teisėtas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), teismas vertina, kad dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra ir toliau pasisako dėl teisinių pasekmių, kurios kilo ieškovei vienašališkai nutraukus Sutartį dėl to, kad atsakovė padarė esminį Sutarties pažeidimą.

Dėl atsakovės sutartinės atsakomybės

13.       Atsakovės atsiliepime prašoma taikyti CK 6.259 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakovės sutartinės atsakomybės sumažinimo pagrindą, nurodant, jog ieškovei pagal Sutartį perdavus nekokybišką turtą, šis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, todėl atsakovė iš šio turto negalėdama uždirbti pajamų, vėlavo mokėti pagal Sutartyje nurodytą grafiką. Teismas pažymi, kad atsakovė jos atsiliepime išdėstytiems argumentams, susijusiems su parduotų nekilnojamųjų daiktų netinkama kokybe, pagrįsti į bylą nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų. Taigi, atsakovė neįrodė kreditorės (ieškovės) kaltės dėl prievolės neįvykdymo, o ši sąlyga yra būtina atleidžiant asmenį nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį. Į bylą taip pat nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovės pareigos atlikti pagal Sutartį numatytus mokėjimus įvykdymas buvo susietas su pajamų iš įsigyto turto gavimu (CPK 12, 178 straipsniai). Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad MB „Caroll timber“ nepagrindė CK 6.259 straipsnio 1 dalyje numatyto atsakovės sutartinės atsakomybės sumažinimo ir (ar) atleidimo nuo atsakomybės pagrindo egzistavimo. 

14.       Kasacinis teismas nurodė, jog CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais; t. y. šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Ši teisės nuostata įtvirtina vieną iš sutarties nutraukimo padarinių – restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Nagrinėjamu atveju ieškovei nutraukus sutartį dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, taikytina restitucija ir pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas nekilnojamasis turtas grąžintinas ieškovės nuosavybėn. 

15.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės už išsimokėtinai perkamą turtą bendrai sumokėta suma sudaro 15 246 Eur (1 t., b. l. 21), todėl, nutraukus Sutartį, turi būti išsprendžiamas ir šių atsakovės įmokų (ne)grąžinimo klausimas. Minėta, jog Sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad „Pirkėjui nesumokėjus mėnesinių įmokų, kurių suma viršija 5 000 Eur (įskaitant PVM) iki nurodyto einamojo mėnesio termino, kas Šalių yra sutarta ir pripažįstama esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, Pardavėjas, sutinkamai su LR CK 6.218 str. nuostatomis turi teisę vienašališkai nutraukti šią pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo pagrindu Pardavėjui nutraukus pirkimo- pardavimo sutartį, Pirkėjas privalo grąžinti pardavėjui turto dokumentus ir gautus pagal šią sutartį daiktus. Šalių susitarimu, Pardavėjui lieka visa Pirkėjo įmokėta kainos dalis kaip bauda už Pirkėjo įsipareigojimų atsiskaityti pagal sandorį neįvykdymą <...>“. 

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas, – ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Tik tinkamai kvalifikavęs šalių teisinį santykį, teismas gali šiems santykiams taikyti materialiosios teisės normas, nustatančias, be kita ko, ir pažeistų teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-475-684/2015; Nr. e3K-3-27-701/2017; Nr. 3K-3-460-421/2018). 

17.       Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 2 dalis numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

18.       Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taigi susitarti ir dėl netesybų, ir dėl jų dydžio. Toks šalių susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Be to, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma, be to, skatina šalis laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. 

19.       Atlikęs ginčo Sutarties sąlygų lingvistinį ir sisteminį vertinimą, teismas sprendžia, jog galima daryti išvadą, kad Sutarties 5.2. punkte šalių buvo susitarta dėl baudos, kaip minimalių neįrodinėtinų nuostolių. Teismo vertinimu, iš Sutarties sąlygų (5.1. ir 5.2. punktų bei Sutarties priedu esančio Mokėjimo grafiko) pirkėjai turėjo būti žinoma, koks bus konkretus baudos dydis jai nevykdant pagal Mokėjimų grafiką numatytų mokėjimų. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Sutarties 5.2. punktu šalys susitarė ne dėl vienašalės restitucijos taikymo, kaip kad atsiliepime nurodo atsakovė, o dėl sutartinės atsakomybės sąlygų, t. y. dėl to, kad pardavėjai nutraukus Sutartį dėl pirkėjos kaltės, pirkėjos atžvilgiu taikomos netesybos (bauda), kaip tai numatyta CK 6.221 straipsnio 2 dalyje.

20.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 35 punktas; 2022 vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-611/2022, 42 punktas).

21.       Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nėra pareiškusi reikalavimų pripažinti Sutarties 5.2. punkto sąlygą pagal kurią „Pardavėjui lieka visa Pirkėjo įmokėta kainos dalis kaip bauda už Pirkėjo įsipareigojimų atsiskaityti pagal sandorį neįvykdymą“ nesąžininga ar neteisėta kitokiu pagrindu, todėl šalims tokia sąlyga yra galiojanti ir šalys privalo laikytis Sutarties, kuri jiems turi įstatymo galią.

Dėl sutartinių netesybų dydžio

22.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-737-407/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Civilinė byla Nr. e2A-462-934/2022). 

23.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). 

24.       Teismas, įvertinęs ginčo sutartinių santykių pobūdį (nekilnojamųjų daiktų pirkimas), bei Sutarties kainą – 66 550 Eur (Sutarties 4.1. punktas), sprendžia, jog tai, kad pirkėja iki sutarties nutraukimo dienos už pastatus sumokėjo 15 246 Eur, nelaikytina ginčo prievolės (sumokėti perkamų daiktų kainą) dalies įvykdymu Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalies prasme. Atitinkamai teismas sprendžia, jog prašomas priteisti sutartinių netesybų dydis negali būti mažinamas tuo pagrindu, kad prievolė yra iš dalies įvykdyta. 

25.       Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021). 

26.       Nagrinėjamoje byloje svarbia aplinkybe teismas laiko tai, kad atsakovė nėra pateikusi prašymo sumažinti netesybas, neįrodinėjo, kad sutartinės netesybos yra neprotingai (neproporcingai) didelės, ir (ar) pažeidžia teisėtus MB „Caroll timber“ interesus (CPK 12, 178 straipsniai).

27.       Nagrinėjamu atveju netesybos sudaro 23 proc. nuo Sutarties kainos (15 246 x 100/66 550). 2023 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje ieškovės advokatė nurodė, kad skaičiuojant nuo Sutarties sudarymo iki 2023 m. gegužės mėnesio, pagal Sutartį perleistais pastatais atsakovė naudojasi 25 mėnesius. Per tokį  laikotarpį šio turto nuomos kaina sudarytų 609,84 Eur/mėn. (15 246/25), todėl netesybų dydis laikytinas protingu. Teismas pažymi, kad nuo Sutarties sudarymo 2021 m. balandžio 7 d. iki šios bylos išnagrinėjimo 2023 m. rugsėjo 8 d., t. y. 29 mėnesius ginčo nekilnojamuoju turtu naudojosi atsakovė. Iš viešai skelbiamos informacijos (https://www.google.com/maps/contrib/109979568935901310224/place/ChIJ8XLpF1o6xk8RDI0__SsAdLw/@54.2292882,23.8389969,218m/data=!3m1!1e3!4m6!1m5!8m4!1e1!2s109979568935901310224!3m1!1e1?hl=lt&entry=ttu) nustatyta, kad ginčo turte yra įsikūrusi MB „Caroll timber“ lentpjūvė. Skaičiuojant per 29 mėn. laikotarpį (nuo Sutarties sudarymo 2021 m. balandžio 7 d. iki bylos išnagrinėjimo 2023 m. rugsėjo 8 d.) ginčo pastatų nuomos  kaina būtų 525,72  Eur/mėn (15 246/29). Iš viešai skelbiamos informacijos (https://m.skelbiu.lt/skelbimai/nuomuojama-buvusi-ferma-patalpos-anksciau-naudotos-43206913.html) nustatyta, kad panašaus ploto buvusios fermos nuomos kaina sudaro 800 Eur/mėn. Teismas sprendžia, kad aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju sutartinių netesybų dydis atitinka sutarties šalių interesų pusiausvyrą.

28.       Teismas daro išvadą, jog atsakovė, būdama profesionali verslininkė, galėjo ir turėjo įvertinti savo galimybes, taip pat ir teisines bei finansines, tinkamai ir laiku įvykdyti Sutartimi prisiimamus įsipareigojimus, o Sutarties pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nenustatytas pagrindas mažinti šalių susitarimu nustatytas netesybas tuo pagrindu, kad jos yra neprotingai didelės.

29.       Vadovaujantis tuo, kas nurodyta 15-28 punktuose, ieškovės prašymas tenkintinas ir taikytina vienašalė restitucija, atsakovės už išsimokėtinai pagal Sutartį perkamą nekilnojamąjį turtą sumokėtus pinigus (15 246 Eur) laikant minimaliais ieškovės patirtais nuostoliais atsakovei pažeidus Sutartį.

30.       Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

31.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 

32.       Už ieškinio pateikimą ieškovė sumokėjo 1 028 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 26), o už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 55 Eur (1 t., b. l. 136). Bendra ieškovės sumokėto žyminio mokesčio suma sudaro 1 083 Eur (1 028 Eur+55 Eur).

33.       Į bylą pateikta 2022 m. spalio 7 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ar advokatų A. B. ir E. M. (1 t., b. l. 27). 2023 m. gegužės 10 d. į bylą pateiktas ieškovės prašymas priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pateikti minėtas išlaidas pagrindžiantys įrodymai (dokumento numeris DOK-12341 priedai). 2023 m. rugsėjo 8 d. į bylą pateiktas ieškovės prašymas priteisti 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato paslaugoms, rengiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apmokėti. Pateikti minėtas išlaidas pagrindžiantys įrodymai (dokumento numeris DOK-22179 priedai). Bendra ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma sudaro 2 238,50 Eur (1 815 Eur+423,50 Eur).

34.       Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės. Bendra iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 3 321,50 Eur (2 238,50 Eur +1 083 Eur)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,   270 straipsniu, 

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškinį patenkinti.

Taikyti vienašalę restituciją: ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės „Cedrus“, juridinio asmens kodas 300152915, nuosavybėn grąžinti nekilnojamąjį turtą: 1. Pastatą – Karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2. Pastatą – Katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3. Pastatą – Skerdyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Cedrus“, juridinio asmens kodas 300152915, iš atsakovės mažosios bendrijos „Caroll timber“,  juridinio asmens kodas 305688952, 3 321,50 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt vieną  eurą 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

 

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėja      Rasa Urbanavičiūtė