Civilinė byla Nr. 2-943-450/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00516-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.4.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos cukrus“ iškelta restruktūrizavimo byla.
2. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Lietuvos cukrus“ finansiniai reikalavimai, kurie buvo patikslinti 2019 m. sausio 3 d., 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. balandžio 2 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimis.
3. Atsakovė restruktūrizuojama UAB „Lietuvos cukrus“ pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė uždrausti kreditoriams svarstyti klausimą dėl pritarimo / nepritarimo RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano projektui ir priimti sprendimus šiuo klausimu 2019 m. balandžio 18 d. 11 val. vyksiančiame kreditorių susirinkime iki teismo nutarties, kuria bus išnagrinėtas UAB „Žvalguva“ finansinio reikalavimo dydžio ir pagrįstumo klausimas, įsiteisėjimo.
4. Nurodė, kad 2019 m. kovo 1 d. RUAB „Lietuvos cukrus“ ir UAB „Žvalguva“ pasirašė Strateginio bendradarbiavimo ir investavimo sutartį, kuria UAB „Žvalguva“ įsipareigojo iki 2019 m. rugsėjo 1 d. avansu apmokėti iki 3 500 000 Eur už būsimą 2019-2020 metų bendrovės produkciją (baltąjį cukrų), tokiu būdu apmokant pasiruošimo 2019-2020 metų sezono cukrinių runkelių perdirbimo kaštus.
5. Administratorius 2019 m. balandžio 4 d. šaukė bendrovės kreditorių susirinkimą, kuris turėjo įvykti 2019 m. balandžio 18 d., ir kuriame būtų svarstomas klausimas dėl RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo.
6. 2019 m. balandžio 15 d. bendrovė gavo UAB „Žvalguva“ pranešimą, kuriuo vienintelė potenciali investuotoja ir strateginė partnerė UAB „Žvalguva“ pranešė, jog sustabdys strateginio bendradarbiavimo ir investavimo sutartyje numatytą bendrovės finansavimą, jeigu jai nebus sudarytos sąlygos dalyvauti svarstant RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planą ir už jį balsuoti. Be UAB „Žvalguva“ pritarimo nėra galimybės vykdyti ūkinę – komercinę veiklą ir pasiekti restruktūrizavimo tikslus, kadangi, nutraukus investicijas į bendrovę, nebus spėta pasiruošti 2019-2020 metų cukrinių runkelių derliaus perdirbimui, todėl bendrovė bus priversta nutraukti veiklą ir atleisti visus darbuotojus.
7. Prašymą palaikė RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo proceso administratorius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi prašymą tenkino ir iki teismo nutarties, kuria bus išnagrinėtas UAB „Žvalguva“ finansinio reikalavimo dydžio ir pagrįstumo klausimas, įsiteisėjimo, uždraudė RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditoriams svarstyti klausimą dėl pritarimo / nepritarimo RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano projektui ir priimti sprendimus šiuo klausimu 2019 m. balandžio 18 d. 11 val. vyksiančiame kreditorių susirinkime ir vėlesniuose kreditorių susirinkimuose, jeigu jie vyktų iki teismo nutarties, kuria bus išnagrinėtas UAB „Žvalguva“ finansinio reikalavimo dydžio ir pagrįstumo klausimas, įsiteisėjimo.
9. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog UAB „Žvalguva“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo dienos, nėra išnagrinėtas. Dėl to, padarė išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali susiklostyti ydinga situacija, kuomet klausimas dėl įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo būtų sprendžiamas be vieno iš didžiausią reikšmę turinčio kreditoriaus pritarimo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti prašymą ir taikyti byloje prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliantė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos, nes iš esmės prieštarauja restruktūrizavimo proceso esmei, bei naudojamos vilkinti restruktūrizavimo procesą. Restruktūrizavimo planas yra parengtas siekiant apsaugoti tik vieno kreditoriaus – būtent UAB „Žvalguva“ interesus, kuris tiesiogiai pelnosi iš bendrovės veiklos, nes yra faktiškai perėmęs bendrovės veiklos kontrolę.
10.2. Nurodė, jog byloje buvo teiktas iš esmės analogiškas UAB „Žvalguva“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi jo netenkino. Analogiškoje situacijoje tas pats teismas, toje pačioje byloje, kelių dienų bėgyje, priėmė priešingus sprendimus.
10.3. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta galimybė restruktūrizavimo plano rengimą tęsti neribotą laiką dėl to, kad nėra patvirtinti visų arba lemiamą balsų skaičių turinčių kreditorių reikalavimai. Kartu pažymėtina, kad įstatyme nėra nuostatų, pagal kurias restruktūrizavimo plano rengimas ir tvirtinimas būtų siejamas su visų kreditorių reikalavimų patvirtinimu.
10.4. Bendrovei terminas pateikti restruktūrizavimo planą jau buvo pratęstas du kartus, todėl ieškoma naujų būdų toliau vilkinti šį procesą, nors pagal LR Restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.
10.5. Be to, prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pridėta sutartis yra klaidinanti. Joje teigiama, kad UAB „Žvalguva“ sutinka finansuoti bendrovės apyvartinį kapitalą, tačiau šis finansavimas yra vykdomas kaip avansiniai mokėjimai už bendrovės pagamintą produkciją.
11. Suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. Nuo pat restruktūrizavimo bylos iškėlimo pradžios AB „Swedbank“ siekia ne objektyviai ginti savo ir kitų kreditorių interesus, sudarant galimybes RUAB „Lietuvos cukrus“ vykdyti restruktūrizavimą bei taip išsaugoti ir plėtoti šios bendrovės veiklą, o sužlugdyti RUAB
„Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo procesą ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.
11.2. Tai, kad UAB „Žvalguva“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo netenkintas, o RUAB „Lietuvos cukrus“ prašymas buvo patenkintas, nepatvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, priešingai, teismas, įvertinęs RUAB „Lietuvos cukrus“ prašyme išdėstytus argumentus, nusprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11.3. Akivaizdu, kad UAB „Žvalguva“ yra didžiausią finansinį reikalavimą turintis kreditorius, siūlantis ir galintis pasiūlyti ilgalaikes paramos priemones bendrovės RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditoriams. Pažymėtina tai, kad administratorius patikrino UAB „Žvalguva“ reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumą, jis atitinka RUAB „Lietuvos cukrus“ buhalterinius duomenis ir Kauno apygardos teismas šį reikalavimą jau buvo patvirtinęs 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi.
11.4. Šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nėra vilkinamas RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo procesas, tačiau apsaugomi tiek pačios RUAB „Lietuvos cukrus“, kuri turi tikslą išsaugoti ir plėtoti savo veiklą, tiek didžiausią finansinio reikalavimo teisę turinčio kreditoriaus UAB „Žvalguva“, interesai.
12. Atsakovė restruktūrizuojama UAB „Lietuvos cukrus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. UAB „Žvalguva“ yra didžiausią finansinį reikalavimą turintis restruktūrizuojamos bendrovės kreditorius, siūlantis ir galintis pasiūlyti ilgalaikes paramos įmonei priemones, tikintis, kad restruktūrizavimo procesas suteiks galimybę atgauti didžiąją kreditorių finansinių reikalavimų dalį ir apsaugos įmonę nuo bankroto. UAB „Žvalguva“ finansinis reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
12.2. Nesustabdžius restruktūrizavimo plano projekto pritarimo / nepritarimo kreditorių susirinkime proceso, UAB „Žvalguva“, o kartu ir RUAB „Lietuvos cukrus“ interesai būtų pažeisti, kadangi kreditorių susirinkime svarstant ir tvirtinant restruktūrizavimo planą, būtų sprendžiamas esminis klausimas – dėl restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo be potencialiai didžiausio įmonės kreditoriaus UAB „Žvalguva“, galinčio įmonei suteikti didelę paramą restruktūrizavimo procese, siekiant išsaugoti bendrovės veiklą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų paaiškinimų priėmimo
14. Atsakovė restruktūrizuojama UAB „Lietuvos cukrus“, atsižvelgdama į tai, jog byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisako dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo.
15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1634-241/2018).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog rašytinių paaiškinimų paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1634-241/2018). Šalių pateikiami rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir/ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio (atskirojo) skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, todėl rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016). Sutikus, kad šalys turi neribotą teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ne tik būtų ignoruojamos CPK 323 ir CPK 335 straipsnių nuostatos, tačiau ir procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus šalies rašytinius paaiškinimus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016).
17. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas procesinės teisės normas bei Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, taip pat tai, kad atsakovės restruktūrizuojamos UAB „Lietuvos cukrus“ rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui pateikti likus vienai dienai iki byloje paskirto apeliacinės instancijos teismo posėdžio, apeliacinės instancijos teismas atsakovės restruktūrizuojamos UAB „Lietuvos cukrus“ 2019 m. rugsėjo 23 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima ir dėl jų nepasisako.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
18. Byloje kilo ginčas ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo nutarties, kuria bus išnagrinėtas restruktūrizuojamos įmonės kreditorės UAB „Žvalguva“ finansinio reikalavimo dydžio ir pagrįstumo klausimai, įsiteisėjimo, uždrausti kreditoriams svarstyti kreditorių susirinkimuose klausimą dėl pritarimo / nepritarimo RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano projektui.
19. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Ūkinės veiklos plėtra ir stabilumas – viena iš sėkmingo valstybės ekonomikos funkcionavimo ir visuomenės materialinės gerovės prielaidų, todėl finansinius sunkumus patiriančių įmonių veiklos išsaugojimas laikytinas viešąjį interesą atitinkančiu ir dėl to prioritetiniu įmonės restruktūrizavimo proceso tikslu. Restruktūrizavimo tikslo siekiama ekonomines, organizacines ir kt. priemones derinant su įmonės kreditorių pagalba, t. y. restruktūrizavimo procese, siekiant išsaugoti įmonės veiklą, ribojami tam tikri įmonės kreditorių interesai, tai suponuoja reikalavimą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas nepažeisti proporcingumo principo, rasti teisingą restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą.
20. Restruktūrizavimo proceso, kaip įmonės veiklos pertvarkymo bei jos įsipareigojimų kreditoriams modifikavimo, prigimtis lemia tam tikro pačios įmonės dalyvių ir kreditorių susitarimo būtinybę, šis susitarimas pasiekiamas įgyvendinant ĮRĮ nustatytas procedūras, inter alia svarstant ir tvirtinant restruktūrizavimo planą. Tam, kad vyktų restruktūrizavimo procesas, restruktūrizavimo planui turi pritarti įmonės kreditoriai. ĮRĮ nustatyta, kad kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Įmonės restruktūrizavimo plane, be kitų priemonių, numatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo: reikalavimų vykdymo terminų atidėjimas, reikalavimų (jų dalies) atsisakymas, piniginės prievolės pakeitimas kita prievole (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis įmonės kreditorių interesų ribojimas reiškia, kad kreditoriai sutinka atsisakyti nedelsiamo savo reikalavimų dalies patenkinimo, kad vėliau galėtų atgauti didesnę skolos dalį. Taigi, pagal Lietuvos įstatymų leidėjo pasirinktą teisinio reguliavimo modelį restruktūrizavimo procesas neįmanomas be reikalavimų daugumą turinčių kreditorių pritarimo, o kreditorių pritarimas galimas tik tuo atveju, kai restruktūrizavimo planas yra pakankamai realus ir įgyvendintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013).
21. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas grindžiamas tuo, jog yra siekiama apsaugoti kreditorių ir restruktūrizuojamos įmonės interesus, taip pat užkirsti kelią, susidaryti ydingai situacijai, kuomet bus užkirstos galimybės spręsti restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą didžiausią finansinį reikalavimą turinčiam potencialiam kreditoriui UAB „Žvalguva“, kadangi atskiroje byloje vyksta ginčas dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio.
22. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi iš dalies tenkino RUAB „Lietuvos cukrus“ administratoriaus prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo ir įtraukė UAB „Žvalguva“ į pirmos eilės kreditorių sąrašą su 3 372 001,28 Eur dydžio finansinio reikalavimo suma ir į antros eilės kreditorių sąrašą su 14 680 167,98 Eur dydžio finansinio reikalavimo suma RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį dalyje dėl kreditorės UAB „Žvalguva“ antrosios eilės finansinio reikalavimo 2 225 000 Eur, 4 362 820,98 Eur, 264 417,98 Eur bei 1 296 485,06 Eur dydžio dalių bei antrosios eilės reikalavimo pagal sandorius skaičiuotų 619 276,63 Eur dydžio palūkanų pagrįstumo ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.
23. Teismų praktikoje pripažįstama, jog įstatyme nenustatyta galimybė restruktūrizavimo plano rengimą tęsti neribotą laiką dėl to, kad nėra patvirtinti visų arba lemiamą balsų skaičių turinčių kreditorių reikalavimai. Įstatyme nėra nuostatų, pagal kurias restruktūrizavimo plano rengimas ir tvirtinimas būtų siejamas su visų kreditorių reikalavimų patvirtinimu, priešingai – pagal ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą restruktūrizavimo plane į kreditorių sąrašą įtraukiami ir asmenys, kurių reikalavimus įmonė ginčija ir teismo sprendimai dėl jų nėra įsiteisėję, įsiteisėjus teismų sprendimams dėl šių reikalavimų, atitinkamai patikslinamas restruktūrizavimo planas. Priešingas įstatymo nuostatų dėl termino restruktūrizavimo planui rengti aiškinimas reikštų galimybę restruktūrizuojamai įmonei piktnaudžiauti įstatymo suteikiamomis teisėmis, ir, nesant realios įmonės veiklos išsaugojimo galimybės, imituoti restruktūrizavimo procesą tam, kad kuo ilgesnį laiką galėtų naudotis ĮRĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis lengvatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013).
24. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad skundo nagrinėjimo dienai, kreditorės UAB „Žvalguva“ finansinis reikalavimas iš dalies patvirtintas, kreditorių susirinkimuose ji dalyvauti bei balsuoti gali, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nepagrįstai pažeisti operatyvumo principą restruktūrizavimo procese.
25. Be to, restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas restruktūrizavimo administratoriaus arba įmonės valdymo organo prašymu turi teisę vieną kartą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui pratęsti šioje dalyje nustatytą terminą (LR ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalis). Pastebėtina, jog LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jų privaloma laikytis. Šiuo atveju, teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismas jau net du kartus (2019 m. kovo 21 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. nutartimis) pratęsė terminą restruktūrizavimo plano projektui pateikti, dėl to, konstatuotina, jog pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones bus ne tik nepagrįstai apsunkintas restruktūrizavimo procesas, bet ir dar labiau pažeistas LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymas ir jame įtvirtinti tikslai.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, neteisingai aiškino bei taikė LR ĮRĮ normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – restruktūrizuojamos UAB „Lietuvos cukrus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Teisėja Asta Radzevičienė