Civilinė byla Nr. e2-353-881/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02755-2016-3 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. K. ir bendrovės „L&M International Trading Ltd“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vingriai“, Č. K., bendrovei „L&M International Tradng Ltd“ ir S. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB SEB bankas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų L&M International Traiding Ltd, S. K., BAB „Vingriai“ ir Č. K. 1 988 623 Eur nuostolių, tačiau iš BAB „Vingriai“ neviršijant 1 487 030 Eur sumos, iš Č.  K. neviršijant 816 123 Eur sumos, taip pat priteisti 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų L&M International Traiding Ltd, S. K., BAB „Vingriai“ ir Č. K. 618 004 Eur nuostolių, tačiau iš BAB „Vingiai“ neviršijant 464 774 Eur sumos, o iš Č. K. – 213 460 Eur sumos. 

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – areštuoti atsakovams Č. K., L&M International Traiding Ltd ir S. K. priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, turtines teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino –areštavo atsakovams Č. K., L&M International Traiding Ltd ir S. K. priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, turtines teises, bendrai neviršijant 1 988 623 Eur sumos (Č. K. atžvilgiu neviršijant 816 123 Eur sumos).

4.       Teismas konstatavo, kad ieškovė teikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, bei pateikė įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Teismo vertinimu, nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

5.       Teismas nurodė, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma (1 988 623 Eur) laikytina didele ir galinčia padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tiksli atsakovų finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma. Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra tikslinga, iki įsiteisės galutinis sprendimas, taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą, turtines teises, bei pinigines lėšas 1 988 623 Eur sumai, kadangi, nesiėmus tokių laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turi galimybę turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovės prašymu sumažino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 618 004 Eur sumos (Č. K. atžvilgiu – 213 460 Eur, BAB „Vingriai“ – 464 774  Eur sumos).

III. Atskirųjų skundų argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovas S. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016  m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. nutarčių dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui S. K. ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui S. K. atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apelianto atžvilgiu yra negalimas, kadangi nėra tenkinamos privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

7.2.       Ieškovės ieškinys net prima facie (preliminariai vertinant) yra akivaizdžiai nepagrįstas. BAB „Vingriai“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję sukelti ieškovei bent jau teorinės žalos, kas reiškia, jog objektyviai negalėjo būti jokių neteisėtų BAB  „Vingriai“, juo labiau iš išvestinių jos akcininko L&M International Traiding Ltd direktoriaus S. K. veiksmų. Net jei teoriškai ir būtų nustatytas BAB  „Vingriai“ veiksmų neteisėtumas naudojantis ieškovės patalpomis (kurio nebuvo), vien tai nesuponuotų jokio pagrindo konstatuoti BAB „Vingriai“ akcininko direktoriaus S. K. išvestinio veiksmų neteisėtumo. Be to, ieškovei akivaizdžiai nebuvo padaryta jokios žalos.

7.3.       Teismas, siekdamas nustatyti antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, visiškai nevertino ir neanalizavo realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, o vadovavosi tik didelės reikalavimo sumos prezumpcija ir tuo nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė nepateikė į nagrinėjamą bylą jokių įrodymų, kad apeliantas galėtų imtis kokių nors veiksmų nuslėpdamas ar perleisdamas savo turtą ir taip išvengdamas būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, ko skundžiamose nutartyse nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

7.4.       Ieškovės byloje pareikštas akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys su vizualiai didele reikalavimų suma ir jo pagrindu pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nesąžiningas ir savitikslis.

7.5.       Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų atstovavimo sutarčių matyti, kad ieškovės atstovai turi teisę atstovauti ieškovei visuose ginčuose prieš L&M International Traiding Ltd, UAB  „Technometalas“ ir UAB „Ecornus“, tačiau nėra jokio įgaliojimo atstovauti ieškovei ginčuose su apeliantu. Tai reiškia, kad ieškinys (tiek ir patikslintas ieškinys) apelianto atžvilgiu buvo ir yra pateiktas įgaliojimų tai atlikti neturinčio asmens. Toks ieškinys apskritai negalėjo būti priimtas, juo labiau tokio ieškinio pagrindu apeliantui negalėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (iš neteisės teisė neatsiranda).

8.       Atskiruoju skundu atsakovė bendrovė L&M International Traiding Ltd prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016  m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. nutarčių dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei L&M International Traiding Ltd ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei L&M  International Traiding Ltd atmesti. Atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir apeliantas S. K., papildomai nurodydama, kad ieškovės ieškinys apeliantės atžvilgiu prima facie (preliminariai vertinant) yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to, kad pareikštas pažeidžiant imperatyvias teismingumo taisykles, taip pat neatitinka tokiam ieškiniui keliamų imperatyvių reikalavimų, kadangi byloje nėra pateikti ieškinio vertimai į anglų kalbą.

9.       Atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1  dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarčių (jų dalių), kuriomis apeliantų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (nustatytas jų taikymo mastas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK  329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas, atitinkamai jas nustačius, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas laikytinas pagrįstu.

13.       Paduotuose atskiruosiuose skunduose apeliantai kvestionuoja abiejų minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą.

14.       Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų BAB „Vingriai“ ir Č. K. 462 477,82 Eur nuostolių atlyginimą (iš atsakovo Č.  K. neviršijant 213 460 Eur sumos) ir subsidiariai iš atsakovų S. K. ir L&M International Trading Ltd 615 708,62 Eur nuostolių atlyginimą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sumažino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, vis dėlto jis paneigia apeliantų atskirojo skundo argumentus, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra prima facie (tikėtinai) nepagrįstas ir pareikštas nesąžiningai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, plačiau nepasisako. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pastarajame teismo sprendime taip pat įvertinti ir kaip nepagrįsti atmesti apeliantų atskiruosiuose skunduose dėstomi procesinio pobūdžio argumentai dėl įgaliojimų atstovauti ieškovei prieš apeliantą S. K. neturėjimo, ieškinio pareiškimo pažeidžiant teismingumo taisykles ir ieškinio (ne)atitikimo formos (kalbos) reikalavimams.

15.       Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo – apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš tiesų nuo 2016 metų nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė / finansinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016, 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e2-1069-407/2016, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-516/2018, 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1267-553/2019, 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e2-31-790/2020). Tačiau taip pat yra pažymėta, kad didelės ieškinio sumos prezumpcijos, kuria skundžiamoje 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje vadovavosi pirmosios instancijos teismas, tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-116-236/2018). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pastarasis išaiškinimas galiojo ir skundžiamos 2016  m.  gruodžio  28  d. nutarties priėmimo metu, todėl apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, atmetami kaip nepagrįsti.

16.       Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos nepagrįstai. Juo labiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo panaikinti apeliantams pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių esant minėtame teismo sprendime dėl ginčo esmės padarytai išvadai, kad apeliantai piktnaudžiavo savo teisėmis ir nesąžiningai jomis naudojosi, tuo padarydami ieškovei žalos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo 55  punktas). Pastaroji teismo išvada papildomai pagrindžia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą ir atitinkamai tolesnio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje būtinumą.

17.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis (atitinkamas jų dalis) atskiruosiuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

18.       2020 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovė be informacijos apie priimtą teismo sprendimą dėl ginčo esmės taip pat nurodo papildomus argumentus, kodėl laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti panaikintos. Atsižvelgdamas į tai, kad proceso įstatyme nenumatyta galimybė atsikirsti į atskirąjį skundą rašytinių paaiškinimų forma, apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktų paaiškinimų nepriima.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėja                                                                Vilija Mikuckienė