Civilinė byla Nr. e2-166-553/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00270-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.2.6.6.3; 3.3.2.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 10 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Minčia“ procesines teises perėmusios uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“ ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minčia“ (toliau – Bendrovė), atstovaujama nemokumo administratoriaus Jono Paliulio, kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovo J. V. (toliau – ir atsakovas) 47 600 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje paaiškino, kad:

1.1.                      Bendrovė ir SIA „Remuro“ 2015 m. rugsėjo 7 d. sudarė įrangos, skirtos uždarai žuvų auginimo sistemai akvakultūroje įrengti, pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015/09/07-6 (toliau – Sutartis). Sutartimi sutartos pirkti įrangos kaina – 93 929 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Sutartį pasirašė tuo metu Bendrovės direktoriaus pareigas ėjęs K. B., tačiau minėtos įrangos priėmimo–perdavimo aktą 2015 m. lapkričio 12 d. pasirašė J. V., kuris Bendrovės vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki bankroto bylos jai iškėlimo dienos (2018 m. balandžio 10 d.).

1.2.                      SIA „Remuro“ išrašė Bendrovei 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. lapkričio 11 d. ir 2015 m. lapkričio 13 d. išankstinio mokėjimo sąskaitas, iš viso – 93 929 Eur apmokėjimui. Taip pat 2015 m. lapkričio 13 d. išrašė 77 627 Eur (su 21 proc. PVM) PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2013 REM 0019, t. y. iš viso – 93 929 Eur apmokėjimui. Pagal išankstinio mokėjimo sąskaitas buvo atlikti šie mokėjimai: 2015 m. rugsėjo 29 d. atliktas 5 000 Eur mokėjimas; 2015 m. spalio 15 d. – 12 000 Eur; 2015 m. lapkričio 11 d. – 14 200 Eur; 2015 m. lapkričio 13 d. – 16 400 Eur, t. y. iš viso 47 600 Eur.

1.3.                      Tai, kad Bendrovė buvo realiai įgijusi minėtą įrangą, patvirtina Ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 201511/1, iš kurios matyti, jog apskaitos kortelėje apskaitomas ilgalaikis turtas, gautas iš SIA „Remuro“, gavimo data – 2015 m. lapkričio 13 d., turto vertė – 77 627 Eur (t. y. turto įsigijimo kaina (93 929 Eur) be PVM).

1.4.                      Atsakovas neperduoda Bendrovei priklausančio turto ir dokumentų, tokiais neteisėtais veiksmais trukdydamas vykdyti bankroto procedūras. Tuo pačiu pažeidžiami teisėti Bendrovės ir jos kreditorių interesai.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino – priteisė Bendrovei iš atsakovo 47 600 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (47 600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei valstybei 939 Eur žyminį mokestį.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 28 d. išdavė išieškotojams Bendrovei ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomuosius raštus.

4.       Vilniaus apygardos teisme 2024 m. spalio 2 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti 2021 m. birželio 10 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas, pasisakydamas dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo, nurodė, kad Suomijos Helsinkio apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. baudžiamojoje byloje Nr. 18/2090 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu ir paskyrė 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės atsakovas atliko Suomijos įkalinimo įstaigoje (2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo atgabentas atlikti bausmės į Vilniaus pataisos namus). 2024 m. sausio 18 d. buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, neatlikus 2 metų 2 mėnesių ir 13 dienų teismo paskirtos bausmės. Paaiškino, kad yra UAB Revolut Bank paslaugų naudotoju ir turi atsidaręs banko sąskaitą. Atsakovas, prisijungęs prie banko paskyros pastebėjo, kad 2024 m. birželio 28 d. buvo areštuota jo naudojama banko sąskaita. Atsižvelgdamas į tai atsakovas nuvyko pas išieškojimą vykdantį antstolį. Antstolis pateikė vykdomųjų raštų kopijas. Su ieškiniu, bylos medžiaga ir 2021 m. birželio 10 d. sprendimu už akių atsakovas susipažino tik 2024 m. rugsėjo 13 d. Nurodė, kad jo prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti grindžiamas tuo, jog apie pradėtą civilinę bylą jis buvo informuotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu, tačiau faktiškai procesiniai dokumentai jam įteikti nebuvo. Atsakovas nurodė, kad jis ilgus metus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ir, sužinojęs apie vykdomą išieškojimą, nedelsiant kreipėsi į antstolį.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi, be kita ko, pakeitė ieškovę jos procesinių teisių perėmėja UAB „Protekcija“.

6.       Ieškovė UAB „Protekcija“ atsiliepimu prašė netenkinti atsakovo prašymo dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo, nepriimti jo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė, pasisakydama dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo, nurodė, kad nebuvo pažeista jokia CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta dokumentų įteikimo tvarka, todėl Vilniaus apygardos teismas turėjo teisę konstatuoti įteikimą. Atsakovas teigia, kad esą su bylos medžiaga ir sprendimu už akių susipažino tik 2024 m. rugsėjo 13 d., tačiau nurodo ne visai tikrovę atitinkančią informaciją. Antstoliai vykdė visą eilę priverstinio išieškojimo veiksmų skolininko (atsakovo) atžvilgiu. Antstolio Gintauto Puodžiuko 2021 m. spalio 25 d. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo pagrindžia, kad jau 2021 m. spalio 25 d. atsakovo deklaruotos vietos adresu antstolis išsiuntė patvarkymą, kuriame, be kita ko, yra visa informacija apie teismą, priėmusį sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį bei išieškotoją. Atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priedai Nr. 3 ir Nr. 4 įrodo, kad atsakovas veda komunikaciją su teisiniu atstovu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kartu su šiuo atsiliepimu teikiamas antstolės Virginijos Meškauskienės 2022 m. sausio 12 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas pagrindžia, kad atsakovui būtent šiuo elektroniniu paštu buvo išsiųstas minėtas patvarkymas, kaip ir kitiems jame nurodytiems adresatams. Taigi, apie vykdomus išieškojimus atsakovas žinojo ir (ar) turėjo, ir (ar) galėjo sužinoti 2021–2022 metais. Be to, atsakovas nurodė, kad iš įkalinimo įstaigos Lietuvoje jis išleistas 2024 m. sausio 18 d., o apie tai, jog yra areštuota jo banko sąskaita, sužinojo esą tik 2024 m. birželio 28 d. Tai objektyviai kelia abejonių, kad, turint vieną banko sąskaitą ir išėjus iš įkalinimo įstaigos, prie vienintelės banko sąskaitos atsakovas prisijungė tik po penkių mėnesių. Nepaisant loginės sekos trūkumo šioje dalyje ir sutinkant su tokiais atsakovo abejotinais tvirtinimais, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tokiu atveju turėjo būti pateiktas nedelsiant ir operatyviai, tik sužinojus apie areštus ir pasikreipus į antstolius dėl informacijos pateikimo areštuotos sąskaitos atžvilgiu. Atsakovas taip pat niekada nekeitė viešų duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nuo pat 2011 m. rugsėjo 29 d., todėl, tiek būdamas Suomijoje, tiek ir perkeltas į Lietuvos įkalinimo įstaigą, žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kad pagal išviešintus duomenis Gyventojų registre, pastarajam visa informacija yra siunčiama jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų aptariamu laikotarpiu susižinoti, ar nebuvo siunčiama jam adresuota korespondencija su svarbia informacija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti jo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 13 d. papildoma nutartimi priteisė ieškovei iš atsakovo 964,98 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš antstolio Gintauto Puodžiuko pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos matyti, jog atsakovas jau 2024 m. liepos 11 d. elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį Gintautą Puodžiuką, nurodydamas, kad prašo grąžinti socialinės pašalpos pinigus bei nustatyti laisvai disponuojamą sumą UAB Revolut Bank esančiai sąskaitai. Areštas minėtai banko sąskaitai pritaikytas pagal 2021 m. liepos 28 d. išduotą vykdomąjį raštą. Vadinasi, atsakovas vėliausiai 2024 m. liepos 11 d. faktiškai sužinojo apie 2021 m. birželio 10 d. priimtą sprendimą už akių, tačiau pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė tik 2024 m. spalio 2 d.

9.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad, nors bylos duomenimis 2021 m. birželio 10 d. sprendimas už akių atsakovui įteiktas, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta dokumentų įteikimo fikcija, nustatyta aplinkybė, jog atsakovas, tikėtina, vėliausiai 2024 m. liepos 11 d. sužinojo apie priimtą sprendimą už akių, kelia abejones dėl atsakovo argumentų pagrįstumo. Paaiškino, kad laikant, jog 2024 m. liepos 11 d. yra vėliausia sužinojimo apie 2021 m. birželio 10 d. sprendimą už akių diena, atsakovas vėliausiai 2024 m. rugpjūčio 1 d. turėjo kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Byloje esantys įrodymai taip pat nepagrindžia atsakovo teiginių, kad pažymos ir kiti teismui pateikti dokumentai negalėjo būti gauti ir pateikti anksčiau, duomenų, kada tiksliai atsakovas, iškart sužinojęs apie priimtą sprendimą už akių, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl pažymų ir kitų dokumentų gavimo, nėra. Taip pat delsimo nepateisina ir aplinkybė, kad atsakovas neprotingai ilgą laiko tarpą ieškojo atstovo.

10.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, priešingai vertinant pirmiau aptartas aplinkybes, susidarytų situacija, jog praleidus terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, pavyzdžiui, dėl tokios priežasties, kaip nagrinėjamu atveju, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ir priimtą sprendimą, po sužinojimo apie priimtą sprendimą galėtų neribotą laiką delsti kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti tokį terminą ir pateikti atitinkamą pareiškimą. Tokiu atveju nebūtų užtikrinama sklandesnė, operatyvesnė teismo veikla, civilinių teisinių santykių stabilumas, būtų pažeidžiami proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, būtų sudaromos sąlygos vilkinti procesą. Vien aplinkybė, be kitų aukščiau paminėtų, kad atsakovas buvo laisvės atėmimo vietoje ir nežinojo apie procesą, nepateisina atsakovo pasyvių veiksmų nesikreipiant į teismą iš karto po sužinojimo apie priimtą sprendimą už akių. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia nuspręsti, kad atsakovas veikė aktyviai ir operatyviai, siekdamas pasinaudoti šiuo atveju tokiu leistinu savo teisių gynimo būdu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

11.       Atsakovas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį bei 2024 m. gruodžio 13 d. papildomą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą jo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir šio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir ieškovė iš esmės nesiėmė jokių pastangų, kad atsakovas būtų tinkamai informuotas apie teismo procesą: procesiniai dokumentai atsakovui siųsti ieškovės nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu bei jų neįteikus, siuntimas buvo pakartotas, siunčiant tuo pačiu adresu; dokumentų neįteikus, neieškota jokios informacijos apie atsakovo gyvenamąją vietą. Toks procesinių dokumentų įteikimas, atsakovo vertinimu, nelaikytinas tinkamu ir neatitinka CPK reikalavimų, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad buvo pažeistos CPK nuostatos, nustatančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalis, kuri yra tinkamai informuota apie ieškinį, o vėliau ir sprendimą už akių, yra palankesnėje procesinėje padėtyje, nei sąžininga proceso šalis, kuri nežinojo apie teisminį ginčą ir pateiktą ieškinį bei nežinojo, kad jos atžvilgiu yra priimtas sprendimas už akių. Akivaizdu, kad dvidešimties dienų terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, o skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas, jog „laikant, kad 2024 m. liepos 11 d. yra vėliausia sužinojimo apie priimtą sprendimą už akių diena, atsakovas vėliausiai 2024 m. rugpjūčio 1 d. turėjo kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo“ yra visiškai nepagrįstas. Be to, įstatyme įtvirtinta, kad asmuo per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali pateikti pareiškimą. Nagrinėjamu atveju, nuo sprendimo už akių priėmimo iki 2024 m. liepos 11 d. praėjo daugiau nei 3 metai. Esant tokioms aplinkybėms, situacija, kai atsakovas, kuris yra socialiai pažeidžiamas bei yra blogesnėje padėtyje dėl pirmosios instancijos teismo ir ieškovės neveikimo, negali būti vertinama kaip atitinkanti pamatinius civilinės teisės principus, t. y. teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovo teisė į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą yra iš esmės pažeista.

11.3.                      Pažymėjo, kad neturi teisinio išsilavinimo bei išėjęs iš įkalinimo įstaigos susidūrė su finansiniais sunkumais. Tai lėmė, kad atsakovas, būdamas socialiai pažeidžiamoje padėtyje, neturėjo galimybės efektyviai pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. 2024 m. liepos 31 d. pateikė prašymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo išdavimo fiziniam asmeniui (laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. (penktadienis) buvo rengiama ši pažyma). Pažymėjo, kad šios pažymos neabejotinai reikėjo tam, kad apskritai būtų sudaryta galimybė kreiptis į teismą ir kelti teismo sprendimo teisėtumo klausimą, pagrindžiant, kodėl tik tuo metu atliekamas veiksmas – kreipiamasi teisminės gynybos. Gavęs pažymą, nedelsiant kreipėsi į advokatų profesinę bendriją, kurios advokatas atstovavo jį baudžiamojoje byloje. Kreipėsi būtent į šį advokatą, kaip iš esmės vienintelį pažįstamą (jam žinomą asmenį) – teisininką, o šis advokatas, atstovaujantis klientus tik baudžiamosiose bylose, perdavė klausimą kitam tos profesinės advokatų bendrijos advokatui, kuris atstovauja klientus civilinėse bylose. Todėl šis procesas, suprantama, taip pat užtruko, bet protingą laiką.

12.       Ieškovė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl aptariamo termino atnaujinimo, neneigė aplinkybės dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui teisinės fikcijos būdu 2021 metais. Būtent nurodyta aplinkybė apie procesinių dokumentų įteikimo būdą galimai leido pirmosios instancijos teismui netaikyti CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 3 mėnesių naikinamojo termino, kuris expressis verbis (aiškiais žodžiais) riboja galimybę kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praėjus tokiam terminui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aptariamą ir paties atsakovo deklaruojamą aplinkybę, tačiau skundžiamos nutarties motyvai, kurie leido daryti išvadą, kad nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, yra išimtinai susiję su tuo, jog atsakovui net ir de facto (faktiškai) 2024 m. liepos 11 d. sužinojus (ir (ar) turėjus sužinoti) apie jo atžvilgiu 2021 m. birželio 10 d. priimtą sprendimą už akių, atsakovas aiškiai praleido įstatyme įtvirtintą dvidešimties dienų terminą (kurį pirmosios instancijos teismas skaičiuoja būtent nuo 2024 m. liepos 11 d.) kreiptis į teismą. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių svarbias ir reikšmingas termino kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimo priežastis, kurios sudarytų pagrindą tokį praleistą terminą atnaujinti.

12.2.                      Nepagrįstas termino atnaujinimas paneigtų sąžiningo asmens (šiuo atveju – ieškovės) teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio apibrėžtumo principus, kurie teisinėje valstybėje kiekvienam sukuria pagrįstus lūkesčius erga omnes (dėl visų, visiems) atžvilgiu, kad šie realizuos subjektines teises apdairiai, rūpestingai, atidžiai, įstatymuose sulygtais terminais tais atvejais, kai mano, jog jų teisės ar teisėti interesai yra pažeisti. Visa tai, kas nurodyta pirmiau, leidžia nuspręsti, kad nustatyta aplinkybė apie tai, jog 2021 m. atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisinės fikcijos būdu, savaime nesukuria pastarajam lengvatų ir (ar) išimtinių sąlygų nesilaikyti CPK įtvirtintų terminų kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo po realaus sužinojimo momento, retrospektyviai referuojant į teisinės fikcijos įteikimo būdo faktą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

14.       Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Informatikos ir ryšių departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 31 d. gautą atsakovo prašymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo išdavimo.

15.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), kai prašoma priimti naujus įrodymus (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

16.       Siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti. Kadangi atsakovas nesuformulavo teismui prašymo prijungti prie bylos pateikiamą įrodymą, todėl jo prijungimo klausimo savo iniciatyva apeliacinės instancijos teismas spręsti neturi pagrindo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17.       Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini).

18.       Suomijos Helsinkio apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. baudžiamojoje byloje Nr. 18/2090 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį atsakovo atžvilgiu bei paskyrė 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

19.       Vilniaus apygardos teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamus duomenis, nenustatė, kad atsakovas būtų dirbantis, todėl gautą ieškinį, 2021 m. kovo 16 d. nutartį, kuria atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir 2021 m. kovo 16 d. pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo du kartus siuntė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (antrą kartą, nurodant, jog siunta siunčiama su trisdešimties dienų saugojimo terminu), tačiau šie grįžo neįteikti, nurodant, kad siunta neatsiimta pašte per jos saugojimo terminą (1 t., b. l. 17–28).

20.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino – priteisė Bendrovei iš atsakovo 47 600 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (47 600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė valstybei iš atsakovo 939 Eur žyminį mokestį.

21.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimą už akių siuntė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau šis grįžo neįteiktas, nurodant, kad siunta neatsiimta pašte per jos saugojimo terminą (1 t., b. l. 34–37).

22.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 28 d. išdavė išieškotojams Bendrovei ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomuosius raštus (1 t., b. l. 39–42).

23.       Antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje 2021 m. rugpjūčio 2 d. gautas UAB „Protekcija“ prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuris priimtas tą pačią dieną (2 t., b. l. 153–154, 175).

24.       Antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje 2021 m. rugsėjo 24 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuris priimtas 2021 m. rugsėjo 27 d. (2 t., b. l. 103–104, 125–126).

25.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi pripažino Helsinkio apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 18/2090 įsiteisėjusį 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį Nr. 19/141819 ir nutarė vykdyti šį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (2 t., b. l. 192–193).

26.       Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 18 d. atvyko į Vilniaus pataisos namus.

27.       Vilniau apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. RV-25-3807 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietų įstaigos taikymo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakovas 2024 m. sausio 18 d. paleistas iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, neatlikus 2 metų 2 mėnesių 13 dienų teismo paskirtos bausmės.

28.       Atsakovas iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 11 d. išsiuntė elektroninį laišką antstoliui Gintautui Puodžiukui, prašydamas grąžinti socialinės pašalpos pinigus ir nustatyti laisvai disponuojamą sumą jo UAB Revolut Bank banko sąskaitai (2 t., b. l. 63).

29.       Vilniaus apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 12 d. gautas atsakovo atstovo prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo.

30.       Vilniaus apygardos teisme 2024 m. spalio 2 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

31.       Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad buvo pažeistos CPK nuostatos, nustatančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką.

32.       Procesinių dokumentų įteikimo tvarka yra įtvirtinta CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.

33.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų pripažinimas įteiktais pagal įstatymą, nors asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, yra įteikimo fikcija, ir gali būti taikoma, kai išnaudotos realaus įteikimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 15 punktas). Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turėtų išnaudoti visas jam prieinamas protingas priemones (pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-1120/2025). Tik išnaudojęs šias galimybes teismas gali siųsti procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 28 punktas).

34.       Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta pirmiau, Vilniaus apygardos teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamus duomenis, nenustatė, kad atsakovas būtų dirbantis, todėl gautą ieškinį, 2021 m. kovo 16 d. nutartį, kuria atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir 2021 m. kovo 16 d. pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo du kartus siuntė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (antrą kartą, nurodant, jog siunta siunčiama su trisdešimties dienų saugojimo terminu), tačiau šie grįžo neįteikti, nurodant, kad siunta neatsiimta pašte per jos saugojimo terminą.

35.       Atsakovas, atskirajame skunde teigdamas, kad procesinių dokumentų jam neįteikus, neieškota jokios informacijos apie jo gyvenamąją vietą, duomenų, iš kurių pirmosios instancijos teismas, išnaudodamas jam prieinamas, protingas priemones, realiai galėjo nustatyti atsakovo buvimo vietą, nenurodė. Be to, pats atsakovas patvirtino, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Suomijos įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, kad procesinių dokumentų įteikimo atsakovui tvarka nebuvo pažeista. Be to, procesinių dokumentų įteikimo atsakovui aplinkybės nagrinėjamų aplinkybių kontekste neturi įtakos apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

36.       CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas); šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių; dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas; prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

37.       Akcentuotina, kad apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad ieškinį, 2021 m. kovo 16 d. nutartį, kuria atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir 2021 m. kovo 16 d. pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovui įteikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad atsakovas apie 2021 m. birželio 10 d. priimtą sprendimą už akių faktiškai nebuvo informuotas, ir byloje esančių įrodymų pagrindu nusprendė, jog atsakovas vėliausiai 2024 m. liepos 11 d. realiai sužinojo apie 2021 m. birželio 10 d. priimtą sprendimą už akių. Būtent nuo 2024 m. liepos 11 d., t. y. kuomet atsakovas neginčijamai sužinojo apie 2021 m. birželio 10 d. priimtą sprendimą už akių (tokių aplinkybių atsakovas nepaneigė), pirmosios instancijos teismas skaičiavo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą ir vertino nurodyto termino praleidimo priežastis.

38.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktas).

39.       Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktas; 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023 44 punktas).

40.       Atsakovas, siekdamas pateisinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo termino praleidimą, nurodė, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, susidūrė su finansiniais sunkumais, jog yra socialiai pažeidžiamas ir neturėjo galimybės efektyviai pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Taip pat atsakovas nurodė, kad 2024 m. liepos 31 d. pateikė prašymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo išdavimo fiziniam asmeniui (laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. buvo rengiama pažyma). Atsakovo teigimu, šios pažymos reikėjo tam, kad būtų sudaryta galimybė kreiptis į teismą ir kelti teismo sprendimo teisėtumo klausimą, o, gavęs pažymą, nedelsiant kreipėsi į advokatų profesinę bendriją, kurios advokatas atstovavo jį baudžiamojoje byloje.

41.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kurias atsakovas nurodė kaip svarbias ir pateisinančias aptariamo termino praleidimą, nusprendžia, kad nė viena jo nurodyta termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios. Atsakovas nenurodė ir nepagrindė, kokiu būdu teisinio išsilavinimo neturėjimas apribojo jo teises kreiptis teisinės pagalbos, tame tarpe ir nemokamos, kuo pasireiškė jo socialinis pažeidžiamumas ir kaip tai apribojo galimybes imtis reikiamų veiksmų, kokią įtaką jo teisinei gynybai turėjo Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo išdavimas, dėl kurio atsakovas kreipėsi praėjus devyniolikai dienų po faktinio sužinojimo apie 2021 m. birželio 10 d. priimtą sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovas, elgdamasis atidžiai, atsakingai ir sąžiningai, dėl teisinės pagalbos privalėjo kreiptis nedelsiant po to, kai 2024 m. liepos 11 d. sužinojo apie 2021 m. birželio 10 d. priimtą sprendimą už akių, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas iki termino paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pasibaigimo (ir jam pasibaigus) neatliko jokių veiksmų, būtinų atsakovo konkrečios teisės įgyvendinimui, elgėsi pasyviai, aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti jo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl bylos procesinės baigties

42.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

43.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias proceso teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

45.       Ieškovė UAB „Protekcija“ pateikė duomenis, kad patyrė 199,65 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme už advokato pagalbą, rengiant prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, ir 1 064,80 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (3 t., b. l. 59–61).

46.       CPK

47.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, ieškovė UAB „Protekcija“, pirmosios instancijos teismui pateikdama prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, rengiant šį prašymą, o prašė priteisti tik 964,98 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą. Iki teismo posėdžio, kurio metu pirmosios instancijos teismas nagrinėjo jos prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, nepateikė duomenų apie jos papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, vertintina, kad ieškovės UAB „Protekcija“ patirtos 199,65 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme už advokato pagalbą, rengiant prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, negali būti priteisiamos, nes prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui iki prašymo dėl papildomos nutarties išnagrinėjimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

48.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

49.       Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktas).

51.       Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turi būti vertinama bendra advokatui sumokėta suma, įskaitant ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

52.       Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 0,4 koeficientą (Rekomendacijų 8.16 papunktis), todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą dydis šiuo atveju sudaro 895,16 Eur (2 237,90 Eur (2024 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.). Ieškovės UAB „Protekcija“ nurodytos išlaidos viršija rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, todėl mažintinos, ieškovei UAB „Protekcija“ iš atsakovo priteisiant 895,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Protekcija“, juridinio asmens kodas 302760439, iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 895,16 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                Aldona Tilindienė