Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-07-08][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-205-611-2021].docx
Bylos nr.: e3K-3-205-611/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Panevėžio veislininkystė" 168559278 atsakovas
GADALAR HAYVANCILIK İÇ VE DIŞTİC.SAN 998905 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Sutartinė atsakomybė
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Įrodymai ir įrodinėjimas
Civilinės atsakomybės rūšys
Prievolių teisė
Sutarčių teisė
Sutarčių aiškinimas
Civilinė atsakomybė
Įrodymų vertinimas
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-205-611/2021

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00122-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.10.5.1; 3.2.4.11

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. liepos 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės GADALAR HAYVANCILIK ?? VE DI? T?C.SAN.LTD.STI ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio veislininkystė“ dėl pagal sutartį sumokėto avanso ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė GADALAR HAYVANCILIK ?? VE DI? T?C.SAN.LTD.STI prašė priteisti iš atsakovės UAB „Panevėžio veislininkystė“ 60 670 Eur pagal sutartį sumokėto avanso, 5438,69 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

3.       2017 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimo sutartis Nr. 29/09/2017-2 dėl 4–13 mėn. veislinių telyčių įsigijimo (toliau – Sutartis), pagal kurią šalys įsipareigojo dėti pastangas, kad organizuotų ir vykdytų bendrus veiksmus dėl „Simmental“ ir „Limousine“ veislių nevaisingų veislinių telyčių (toliau – ir Prekės) pardavimo ir pirkimo eksportuoti į Turkijos Respubliką.

4.       Remiantis Sutarties 2.1 punktu, atsakovė įsipareigojo parengti Prekes pardavimui ir eksportui pagal toliau nurodytus techninius reikalavimus ir specifikacijas, su Turkijos Respublikos maisto, žemės ūkio ir gyvulių ministerija (toliau – ir Ministerija) sutartas technines ir sveikatos specifikacijas, pagal kurias Prekių kiekis – 300 galvijų (2.2.1 punktas), kilmė – Lietuva, Latvija (2.1.2 punktas), svoris – žr. pridedamus Techninius reikalavimus (2.1.3 punktas), amžius – žr. pridedamus Techninius reikalavimus (2.1.4 punktas), sveikatos sąlygos – Prekės turi būti eksportuojamos kartu su oficialiai išduotais veterinariniais pažymėjimais; žr. papildomas deklaracijas, kurių dėl sveikatos sąlygų reikalauja Turkijos Respublikos maisto, žemės ūkio ir gyvulių ministerija (2.1.5 punktas), pakrovimas – Lietuva (2.1.6 punktas).

5.       Ieškovė teigė, kad tinkamai vykdė savo pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus ir nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. atliko 5 avansinius 169 920 Eur bendros sumos mokėjimus atsakovei. Atsakovė surado ūkiuose bei surinko apžiūrai 115 vnt. „Limousine“ veislės ir 60 vnt. „Simmental“ veislės telyčių.

6.       Ieškovei neturėjus pretenzijų dėl atsakovės surastų „Limousine“ veislės telyčių kokybės, atsakovė 2018 m. vasario 15 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 837, pagal kurią ieškovė įsigijo iš atsakovės už 109 250 Eur 115 vnt. „Limousine“ veislės telyčių.

7.       Ieškovė nurodė, kad atsakovės surastos „Simmental“ veislės telyčios turėjo trūkumų. Remiantis Sutarties 2.1 punktu, Prekės turėjo atitikti, be kita ko, ir Sutarties priede – Turkijos Respublikos maisto, žemės ūkio ir gyvulių ministerijos nustatytose techninėse ir sveikatos specifikacijose (toliau – Techninės specifikacijos) – nurodytus techninius reikalavimus. Techninių specifikacijų 4 punkto c dalyje nustatytas reikalavimas „Simmental“ veislės telyčioms turėti primilžio įrašus. Atsakovės surastos „Simmental“ veislės telyčios tokių įrašų neturėjo, t. y. jos buvo su akivaizdžiais trūkumais, dėl kurių nebuvo įmanoma importuoti šių galvijų į Turkijos Respubliką. 

8.       Ieškovės teigimu, atsakovė tinkamai neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes nustatytais terminais ir tvarka nepateikė ieškovei sutarto kiekio techninius reikalavimus bei specifikacijas atitinkančių „Simmental“ veislės telyčių ir negrąžina ieškovei vykdant Sutartį sumokėto avanso. Atsakovė neteisingai aiškina Sutarties 2.1, punktą, teigdama, kad šalys susitarė, jog prekės atitiks ne visus, o tik Sutarties 2.1.1–2.1.5 punktuose nurodytus techninius reikalavimus. Techninės specifikacijos buvo įtrauktos į Sutartį kaip jos neatsiejamas priedas, o atsakovė buvo informuota apie imperatyvų reikalavimą pateikti „Simmental“ veislės telyčių primilžio įrašus, nes kitaip nebus pasiektas Sutarties tikslas – eksportuoti gyvulius į Turkijos Respubliką (Sutarties 1.1 punktas). Atsakovės atrinktos „Simmental“ veislės telyčios primilžio įrašų neturėjo, taigi atsakovė nesilaikė Sutarties ir Techninių specifikacijų 4 punkto c dalies sąlygų. Dėl to ieškovė nepirko iš atsakovės šios atrinktų „Simmental“ veislės telyčių ir atsakovei liko 60 670 Eur ieškovės pagal Sutartį sumokėto avanso.

9.       Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 64 425 Eur nuostoliams atlyginti, argumentuodama tuo, kad nuostolius patyrė dėl pagal Sutartį ieškovei atrinktų gyvulių laikymo karantine ir jų priežiūros, kol ieškovė atliks visas jai reikalingas apžiūros procedūras ir priims patiektas prekes, kurių taip ir neatsiėmė.

10.       Atsakovė teigė, kad pagal Sutartį neturėjo pareigos pateikti atrinktų ieškovei eksportui „Simmental“ veislės telyčių primilžio įrašus. Sutarties 2.1 punkte buvo susitarta, kad prekės atitiks ne visus Techninių specifikacijų reikalavimus, o tik konkrečius šalių sutartus techninius reikalavimus ir sąlygas. Sutartyje nebuvo sutarta, kad prekėms ar jų daliai reikės pateikti primilžio įrašus.

11.       Atsakovė nurodė, kad 2018 m. sausio 12 d. ieškovė pateikė atsakovei „Simmental“ veislės Prekių rezervavimo raštą, kuriame prie kiekvienos telyčios motinos primilžio įrašo įrašyta „0“, taip patvirtindama, kad rezervuoja 60 vnt. „Simmental“ veislės telyčių be jų motinų primilžio įrašų. Ieškovė 2018 m. sausio 18 d. elektroniniame laiške patvirtino, kad Turkijos Respublikos maisto, žemės ūkio ir gyvulių ministerija jai nurodė, jog leis pateiktas „Simmental“ veislės telyčias importuoti į Turkiją, pateikė Prekių specifikaciją su kainomis ir pastaba, kad už 60 vnt. „Simmental“ veislės telyčių bus sumokėta, o jos pakrautos antruoju krovimu. 2018 m. sausio 24 d., sausio 25 d. ir kovo 23 d. mokėjimus ieškovė atliko jau po to, kai 60 vnt. „Simmental“ veislės telyčių ieškovės atstovo ir veterinaro iš Turkijos buvo apžiūrėtos bei pateikti jų dokumentai.

12.       Atsakovė teigia, kad ji įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, susijusius su „Simmental“ veislės telyčių pateikimu ieškovei, tačiau ši, nors ir sumokėjo už visas šias Prekes, nesiėmė reikiamų veiksmų jų išvežimui organizuoti, taip pažeisdama savo sutartinę pareigą priimti „Simmental“ veislės telyčias, todėl ieškovei pačiai ir turi tekti su prievolės pažeidimu (atsakovės perduodamų Prekių nepriėmimu) susiję neigiami padariniai. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė kiekvieną dieną patiria su Prekių priežiūra susijusių išlaidų, šias patvirtina šalių 2018 m. sausio 16 d. ir sausio 18 d. elektroninio susirašinėjimo duomenys, tačiau iki pat 2018 m. gegužės mėn. atsakovė gyvulių neatsisakė, tvirtino, jog atrinktos į karantiną „Simmental“ veislės telyčios yra tinkamos eksportui į Turkiją, rezervavimo neatšaukė, paliko jas prižiūrėti atsakovei. Dėl ieškovės neveikimo tapus aišku, kad ji neketina priimti Prekių, atsakovė tai vertino kaip ieškovės sutarties atsisakymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.346 straipsnio 3 dalis) ir, siekdama sumažinti dėl gyvulių priežiūros patiriamus nuostolius, 2018 m. gegužės mėn. pabaigoje pradėjo pardavinėti Prekes, iki 2018 m. rugsėjo 7 d. pardavė jas tretiesiems asmenims.

13.       Atsakovė nurodė, kad, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazės duomenimis, atsakovės atrinktos parduoti ieškovei telyčios buvo saugomos ir prižiūrimos atsakovės 12 885 dienas. Atsakovės direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 17/I-V yra patvirtintos konkrečių galvijų priežiūros sąnaudos (5 Eur dienai), nustatytos remiantis ilgalaike atsakovės galvijų priežiūros patirtimi. Atsakovė teigė dėl „Simmental“ veislės telyčių surinkimo, transportavimo, karantinavimo, priežiūros ir išlaikymo per 12 885 dienas patyrusi 64 425 Eur nuostolių, šių atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės.     

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

14.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai ir priteista ieškovei GADALAR HAYVANCILIK ?? VE DI? T?C.SAN.LTD.STI iš atsakovės UAB „Panevėžio veislininkystė“ 60 670 Eur sumokėto avanso, 5438,69 Eur palūkanų, 2218,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 66 108,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestas atsakovės priešieškinis ieškovei dėl 64 425 Eur priteisimo nuostoliams atlyginti; paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4448,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

15.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalių sudaryta Sutartis pagal pradmenis ir esmę atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas (Sutarties 1.2 punktas).

16.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors Sutarties sąlygos nukreipė šalis laikytis Turkijos Respublikos maisto, žemės ūkio ir gyvulių ministerijos patvirtintų techninių ir sveikatos specifikacijų, jos, kaip sudėtinė Sutarties dalis, prie Sutarties rašytine forma nebuvo pridėtos. Tačiau atsakovės UAB „Panevėžio veislininkystės“ atstovai teismo posėdyje patvirtino, kad į bylą pateiktos techninės sąlygos ir specifikacijos dėl gyvulių eksporto į Turkijos Respubliką sąlygų yra tos, kurios galiojo Sutarties sudarymo ir vykdymo metu, kad jų reikalavimai (įskaitant ir reikalavimą, jog „Simmental“ veislės telyčių kilmės dokumentai turi būti su primilžio normomis) buvo žinomi.

17.       Ministerijos 2018 m. sausio 25 d. rašto duomenys patvirtina, kad „Simmental“ veislės telyčių importas į Turkijos Respubliką galėjo būti vykdomas tik pagal techninius reikalavimus, kurie buvo patvirtinti kompetentingos Turkijos Respublikos institucijos 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. E.2834064. Techninių specifikacijų „Simmental“ veislės 4–13 mėnesių veislinėms telyčioms, importuojamoms iš Europos Sąjungos šalių, 4 punkto c dalyje nustatyta, kad patelių 305 dienų primilžio įrašai „Simmental“ veislės telyčioms turi būti tokie: „jei yra tik pirmos laktacijos primilžio įrašai, primilžis turi būti mažiausiai 6000 kg, o jei yra daugiau kaip vienos laktacijos įrašai, vidutinis primilžis turi būti bent 6500 kg; pieno riebalų turi būti mažiausiai 235 kg.“ Byloje neginčijama, kad tokio pat turinio 4 punkto c dalies reikalavimas galiojo ir Sutarties sudarymo metu.

18.       Pažymėjęs, kad abi Sutarties šalys pripažįsta, jog atsakovės surastų ir ieškovei apžiūrai pateiktų 60 vnt. „Simmental“ veislės telyčių neturėjo duomenų apie primilžio įrašus, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovės atrinktos telyčios neatitiko Sutarties 2.1 punkto, Techninių specifikacijų 4 punkto c dalies reikalavimų, o esant šiam trūkumui galvijų eksportas į Turkijos Respubliką nebuvo galimas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tai patvirtino iš Turkijos Respublikos atvykusio veterinaro G. S. (G. S.), zootechniko M. S. (M. S.) pranešimų duomenys: juose specialistai nurodė, kad 60 vnt. „Simmental“ veislės telyčių nebus leidžiama įvežti į Turkiją, nes jos neatitiko techninių specifikacijų kriterijų, kadangi nebuvo primilžio įrašų; apie tai jie informavo Sutarties šalis. 2018 m. sausio 25 d. Turkijos Respublikos maisto, žemės ūkio ir gyvulių ministerija atsisakė išduoti leidimą įvežti nurodytas „Simmental“ veislės telyčias, neturinčias duomenų apie primilžio įrašus.

19.       Pirmosios instancijos teismo nuomone, Sutarties 2.1.2 punkte nustatytas reikalavimas, kad pardavėjos (atsakovės) parengtos pardavimui ir eksportui Prekės atitiktų techninius reikalavimus ir specifikacijas, su Ministerija sutartas technines ir sveikatos specifikacijas, apima ir reikalavimus, keliamus gyvulių kilmei, prie kurių priskirtinas reikalavimas užtikrinti, jog „Simmental“ veislės telyčios turėtų primilžio įrašus. Aplinkybę, kad primilžio įrašų trūkumas buvo nustatytas būtent tikrinant galvijų kilmę, patvirtina jau aptartų veterinaro G. S. ir zootechniko M. S. pranešimų duomenys. Šių pranešimų turinio patikimumo nepaneigė kiti byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčo šalys neginčija, kad duomenys dėl primilžio turėjo būti nurodyti galvijų kilmės pažymėjimuose, kuriuos pagal Sutartį turėjo parengti atsakovė.

20.       Atsakovė įsipareigojo atrinkti „Simmental“ veislės 4–13 mėnesių telyčias su tikslu, kad ieškovė jas galėtų eksportuoti į Turkijos Respubliką (Sutarties 1.1 punktas). Šiam tikslui pasiekti „Simmental“ veislės telyčios turėjo atitikti Ministerijos nustatytus techninius reikalavimus ir specifikacijas, įskaitant ir 4 punkto c dalies reikalavimą „Simmental“ veislės telyčioms privalomai turėti primilžio įrašus (pirmiau nurodyto 2018 m. sausio 25 d. Ministerijos atsakymo duomenys). Techniniai reikalavimai ir specifikacijos buvo Sutarties sudėtinė dalis. Atsakovė neginčija, kad su šiais reikalavimais buvo susipažinusi ir juos žinojo, be to, ji yra verslininkė, veislininkystės įmonė, turinti ilgametę galvijų pardavimo eksportui patirtį, taigi apie imperatyvų reikalavimą turėti „Simmental“ veislės telyčių primilžio įrašus norint gyvulius eksportuoti į Turkijos Respubliką žinojo tiek Sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu.

21.       Atsakovei tvirtinus, kad ieškovė tik po to, kai nepavyko eksportuoti gyvulių be primilžio įrašų į Turkiją, iškėlė reikalavimą dėl tokių įrašų būtinumo, ir kad ji visada žinojo, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymus primilžio kiekio kilogramais rodiklis mėsinių „Simmental“ veislės gyvulių kilmės dokumentuose nėra nurodomas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ši informacija ieškovei buvo išviešinta, o ieškovė šios aplinkybės nepripažįsta.

22.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės pardavimui ir eksportui parengtų 60 vnt. „Simmental“ veislės telyčių neatitiko Sutarties sąlygų, nustatytų Sutarties 2.1 punkte, todėl atsakovė pažeidė Sutarties nuostatą, kad pardavėjas (atsakovė) gali parduoti ir eksportuoti prekes tik pagal Sutarties sąlygas (Sutarties 2.2 punktas). Kadangi atsakovės pardavimui ir eksportui atrinktos telyčios neatitiko joms keliamų reikalavimų, tai ieškovė neturėjo pareigos jas priimti ir už jas sumokėti. Pas atsakovę liko 60 670 Eur ieškovės sumokėto avanso, jį ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės, nes už šiuos pinigus prekių negavo.

23.       Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatytas faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti priešieškinį dėl 64 425 Eur priteisimo atsakovės nuostoliams atlyginti, nes byloje neįrodytos ieškovės civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė.

24.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovės nurodomi kaip neteisėti ieškovės veiksmai (ieškovė pažeidė Sutarties sąlygas, nes pagal 2018 m. sausio 8 d. – 2018 m. sausio 17 d. Išrinktų pieninių – mėsinių tipo nesilaukiančių galvijų patelių (4–13 mėnesių) sąrašą 2018 m. sausio 12 d. išrinko, rezervavo ir priėmė be pretenzijų kaip Sutarties sąlygas atitinkančias ir tinkančias eksportui 60 vnt. „Simmental“ veislės telyčių, 2018 m. sausio 24 d. ir 2018 m. kovo 22 d. sumokėjo už Prekes, o iš 2018 m. sausio 16 d. šalių elektroninio susirašinėjimo žinojo, kad atsakovė kiekvieną dieną patiria su Prekių priežiūra, išlaikymu, karantinavimu susijusių išlaidų, tačiau Prekių kitu pakrovimu, kaip buvo žadėjusi, neatsiėmė, rezervavimo neatšaukė, paliko jas prižiūrėti atsakovei) neteikia pagrindo vertinti juos kaip tokius CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme.

25.       Sutartyje nėra sąlygos, kad ieškovė turi sumokėti atsakovei papildomai už atrinktų eksportui prekių priežiūrą, maitinimą, transportavimą ar karantinavimą. Byloje nėra įrodymų, kad šias paslaugas ieškovė būtų papildomai užsakiusi iš atsakovės. Sutarties 3 dalies pavadinime yra nurodyta, kad šioje dalyje šalys nustato Sutarties kainą ir visą sutarties vertę. Sutarties 3.1 punkte nurodyta fiksuota kiekvienos gyvulių veislės kaina nedetalizuojant jos sudėtinių dalių. Teismo posėdyje šalių atstovai paaiškino iš esmės analogiškai, kad nurodytos išlaidos buvo įskaičiuotos į prekių kainą pagal Sutartį. Be to, pirmiau sprendime jau padaryta išvada, kad atsakovė neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovei neatsirado pareigos priimti Prekes, neatitinkančias Sutarties sąlygų, ir ji negali būti laikoma pažeidusia Sutartį. 

26.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė ieškovės padarytos žalos pagal priešieškinį dydžio (CK 6.249 straipsnis). Atsakovės direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakyme „Dėl galvijų priežiūros įkainių nustatymo“ nurodyta 5 Eur už parą galvijų priežiūros kaina nepagrįsta realiais skaičiavimais ir dokumentais, todėl neįrodo, kad ginčo galvijams prižiūrėti buvo išleista būtent po 5 Eur kiekvieną parą. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktiškai ir realiai patirtas išlaidas šiaudams, šienainiui, kitiems pašarams ir kitoms 2019 m. rugsėjo 20 d. buhalterinėje pažymoje nurodytoms išlaidoms pagrįsti. Pagal bylos duomenis, tuo pačiu metu ir tose pačiose patalpose atsakovė laikė ne tik „Simmental“, bet ir „Limousine“ veislės ieškovei atrinktus galvijus, o duomenų, kaip apskaičiuotos ir atribotos jų priežiūros ir išlaikymo išlaidos, nepateikta.

27.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, 2018 m. gegužės 17 d., birželio 1 d., rugsėjo 3 d. PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, tuos pačius gyvulius atsakovė ūkininkams pardavė už 79 853,85 Eur, t. y. 12 327,95 Eur brangiau, negu pirko. Įrodymais nepagrįsta, kodėl „Simmental“ veislės telyčias atsakovė tretiesiems asmenims pardavė tik 2018 m. gegužės pabaigoje – 2018 m. rugsėjo 7 d.

28.       Spręsdamas dėl priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.247 straipsnis), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, kuri Sutarties nuostatų nepažeidė ir jos elgesys atitiko Sutarties sąlygas, negali būti atsakinga už atsakovės neįrodytų nuostolių atsiradimą. Jei nuostolių ir buvo, jie yra priežastiniu ryšiu susiję su pačios atsakovės netinkamu Sutarties vykdymu atrenkant gyvulius, kurių eksportas nebuvo galimas dėl neatitikties Turkijos Respublikoje galiojusiems reikalavimams, bei užtrukusiu galvijų pardavimu.

29.       Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovė neįrodė ir ieškovės kaltės (CK 6.248 straipsnis). Ieškovė tinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovė, priešingai, surado netinkamas eksportui į Turkijos Respubliką „Simmental“ veislės telyčias. 2018 m. rugsėjo 5 d. vykusio susitikimo metu ieškovė leido atsakovei padengti įsiskolinimą dalimis, vėliau kreipėsi su pretenzija. Darytina išvada, kad ieškovė Sutarties nuostatų nepažeidė, ji neprivalėjo priimti Sutarties sąlygų neatitinkančių Prekių ir neatsako dėl atsakovės galimų nuostolių atsiradimo, nes pati atsakovė netinkamai vykdė Sutartį.

30.       Faktai, kad ieškovė atliko mokėjimus atsakovei iki 2018 m. sausio 25 d. neigiamo Ministerijos atsakymo gavimo ir kad 2018 m. kovo 22 d. sumokėjo atsakovei 30 000 Eur avanso, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neįrodo, jog ieškovė patvirtino, kad ginčo Prekės atitinka techninius reikalavimus jų eksportui į Turkijos Respubliką. Mokėjimo dokumentuose nėra nurodyta, kad mokama būtent už „Simmental“ veislės galvijus. Tuo metu šalių sutartiniai santykiai dar nebuvo nutrūkę, atsakovė nebuvo iki galo įvykdžiusi Sutarties 2.1.1 punkte prisiimto įsipareigojimo atrinkti 240 vnt. „Limousine“ veislės galvijų ir ieškovei buvo atrinkusi bei pardavusi tik 115 vnt. „Limousine“ veislės telyčių. Dėl to nepaneigta, kad ieškovė 2018 m. kovo 22 d. avansinį mokėjimą atliko vykdydama Sutartį už dar neatrinktas „Limousine“ veislės telyčias.

31.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Panevėžio veislininkystė“ apeliacinį skundą, 2020 m. spalio 27 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje šalių ginčas kilo vykdant Sutarties dalį dėl atsakovės surastų bei ieškovei apžiūrai prieš pirkimą atrinktų 60 vnt. „Simmental“ veislės telyčių pirkimo ir pardavimo bei jų atitikties Sutartyje nurodytų techninių reikalavimų 4 punkto c daliai, kurioje buvo įtvirtintas reikalavimas „Simmental“ veislės telyčioms turėti primilžio įrašus. Byloje nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kad šalių sudaryta Sutartis atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sampratą.

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš Sutarties 2.2 ir 2.1 punktų sąlygų akivaizdu, kad šalys Sutartimi susitarė laikytis Turkijos Respublikos maisto, žemės ūkio ir gyvulių ministerijos patvirtintų prekių techninių reikalavimų ir specifikacijų. Šalys, sudarydamos sutartį, privalo laikytis galiojančių įstatymų, tačiau būtų nelogiška teigti, kad šalių santykius reglamentuojančios įstatymo normos privalo būti pridėtos prie sutarties kaip jos priedas. Kadangi abi nagrinėjamo ginčo šalys patvirtino, kad parduodant Prekes jos laikysis Turkijos Respublikos maisto, žemės ūkio ir gyvulių ministerijos patvirtintų prekių techninių reikalavimų ir specifikacijų, tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nebuvo pagrindo šias specifikacijų nuostatas įtraukti į Sutarties sąlygas arba pridėti jas prie Sutarties, juolab kad atsakovė pati patvirtino, jog nurodytų techninių reikalavimų sąlygas ji žinojo, ir patvirtino, kad techninės sąlygos galiojo sutarties sudarymo metu.

34.       Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į Sutarties sudarymo tikslą. Sutartį šalys sudarė tam, kad telyčios būtų eksportuojamos į Turkijos Respubliką. Jau vien šis Sutarties tikslas suponuoja tai, kad Prekės privalo atitikti eksporto į Turkijos Respubliką sąlygas. Nurodytas Sutarties tikslas yra aiškiai sutartyje apibrėžtas, žinomas tiek ieškovei, tiek atsakovei.

35.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, 2018 m. sausio 12 d. rezervavimo rašte nurodomi nuliai neįrodo atsakovės argumentų, kad ieškovė, nepaisydama to, jog nėra pateikta telyčių laktacijos duomenų, pripažino atrinktas prekes tinkamomis. Labiau tikėtina, kad rašte įrašyti „0“ reiškia, jog nėra duomenų apie telyčių motinų primilžio įrašus. Bylos duomenys patvirtina ieškovės argumentus, kad raštą pasirašę zootechnikas ir veterinaras iš karto informavo atsakovę, jog, tikrinant telyčių kilmę, buvo pasigesta jų motinų primilžio įrašų, o be jų šių galvijų nebus leidžiama įvežti į Turkiją. Dėl to negalima daryti išvados, kad atsakovės nurodomas rezervavimo raštas patvirtina tinkamai įvykdytą Sutartį.

36.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktas, jog ieškovė atliko mokėjimus atsakovei iki 2018 m. sausio 25 d. neigiamo Ministerijos atsakymo gavimo ir kad 2018 m. kovo 22 d. sumokėjo atsakovei 30 000 Eur avanso, neįrodo, jog ieškovė patvirtino „Simmental“ veislės telyčių atitiktį eksportui keliamiems reikalavimams. Sutarties 3.2–3.4 punktuose yra nustatyta sumokėjimo už gyvulius tvarka, nurodant, kad: 30 procentų mokama pateikus užsakymą (Sutarties 3.2 punktas); 20 procentų – po galvijų atrankos (Sutarties 3.3 punktas); likusi 50 procentų suma sumokama po 21 karantino dienos prieš pakrovimą (Sutarties 3.4 punktas). Atsakovė iš esmės neginčija fakto, kad ieškovė įvykdė Sutarties dalį, kuria įsipareigojo sumokėti už perkamas prekes.

37.       Ieškovė atsakovei sumokėjo: 2017 m. spalio 5 d. mokėjimo pavedimu – 40 000 Eur; 2017 m. gruodžio 26 d. mokėjimo pavedimu – 40 000 Eur; 2018 m. sausio 24 d. mokėjimo pavedimu – 29 250 Eur; 2018 m. sausio 24 d. mokėjimo pavedimu – 30 750 Eur; 2018 m. kovo 22 d. mokėjimo pavedimu – 30 000 Eur. Susipažinęs su šių avansinių mokėjimų pavedimų turiniu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė, vykdydama Sutartį, mokėjimus būtų vykdžiusi nurodydama konkrečias prekes, t. y. už „Limousine“ ir (arba) „Simmental“ veislės telyčias. Be to, 2017 m. rugsėjo 29 d. atsakovė išrašė ieškovei apmokėti išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, serija PV, Nr. 2019-09-29, kurioje buvo nurodytos abiejų veislių telyčios. Labiau tikėtina, kad ieškovė vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus turėdama teisinį lūkestį, kad atsakovė Sutartį vykdys tinkamai.

38.       Pažymėjęs, jog teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, kt.), o Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo V. de H. prieš Nyderlandus, 20 punktas), apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti sprendimą, pateikė savo vertinimą dėl esminių byloje esančių įrodymų ir argumentus dėl ginčo esmės.   

39.       Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šalys Sutartyje nustatė parduodamų ir perkamų prekių kainą, tačiau jos nedetalizavo ir neišskyrė išlaidų transportavimui bei priežiūrai iki gyvulių perdavimo ieškovei. Ieškovė įvykdė savo pareigą laiku sumokėti atsakovei už Prekes. Taigi ieškovės neteisėtų veiksmų nenustatyta. Priešingai, būtent atsakovė pažeidė Sutartį, nes surado Prekes, kurios neatitiko Sutarties sąlygų, ir dėl to nebuvo pasiektas Sutarties tikslas – eksportuoti telyčias į Turkijos Respubliką. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai nusprendusiu, kad ieškovės veiksmai neatitinka CK 6.246 straipsnyje nustatytų neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo sampratos, todėl jai civilinė atsakomybė negali kilti.

40.       Kadangi nenustatyta, jog ieškovė pažeidė Sutarties nuostatas, jos elgesys atitiko Sutarties sąlygas ir įstatymo normas, tai nėra pagrindo teigti, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir atsakovei galimai atsiradusios žalos.

41.       Spręsdamas dėl žalos ir jos dydžio, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovės išlaidos galvijų priežiūrai susidarė dėl jos pačios veiksmų, kai ji atrinko ieškovei telyčias, neatitikusias Sutarties sąlygų. Būtent dėl šių atsakovės veiksmų ieškovei neatsirado pareigos priimti Prekes ir ji negali būti pripažįstama pažeidusia Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė neįrodė jai padarytos žalos dydžio (CPK 178 straipsnis), nes atsakovės direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakyme „Dėl galvijų priežiūros įkainių nustatymo“ nurodyta galvijų priežiūros kaina – 5 Eur parai – nepagrįsta realiais skaičiavimais ir dokumentais, todėl neįrodo, kad ginčo galvijams prižiūrėti buvo išleista būtent po 5 Eur kiekvieną parą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

42.       Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Panevėžio veislininkystė“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 27 d. nutartį bei Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

42.1.                       Bylą nagrinėję teismai nustatė visai kitą Sutarties 2.1 punkto sąlygų turinį ir reikšmę, nei nurodyta Sutarties tekste, ir taip pažeidė CPK 185 straipsnį. Netinkamas nurodytos Sutarties sąlygos turinio nustatymas lėmė tai, kad teismai, aiškindami ginčui aktualias šalių sutartines pareigas, taikė sutarčių aiškinimo taisykles atsakovės nenaudai, taip pažeisdami ir CK 6.193 straipsnį. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad pardavėjas (atsakovė) parengia Prekes pardavimui ir eksportui pagal toliau nurodytus techninius reikalavimus ir sąlygas, suderintus su Turkijos Respublikos maisto, žemės ūkio ir gyvulininkystės ministerijos technikos ir sveikatos sąlygomis. Taigi Sutarties 2.1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiama, kad Prekės turi atitikti ne Technines sąlygas, o Sutarties techninius reikalavimus ir sąlygas, suderintas su Techninėmis sąlygomis. Taigi šalys aiškiai susitarė, kad Prekėms bus taikomi ne visi Techninių sąlygų reikalavimai, o tik tie, kurie apibrėžti Sutartyje. Tokia formuluotė buvo nustatyta sąmoningai, nes ieškovės pageidaujamos Prekės negalėjo atitikti visų Techninių sąlygų, o būtent „Simmental“ veislės telyčioms negalėjo būti pateikti primilžio įrašai. Jeigu šalys būtų susitarusios, kad Prekės turi atitikti visus Techninių sąlygų reikalavimus, tokia formuluotė ir būtų buvusi pasirinkta Sutartyje, o ne susitarimas, kad Sutartyje nurodyti reikalavimai turi atitikti Technines sąlygas. Būtent tokią šalių valią pagrindžia ir tai, kad Sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, jog eksportuojami gyvuliai, kurie atitinka Sutarties, o ne Technines sąlygas.

42.2.                       Bylą nagrinėję teismai, aiškindami Sutartyje nustatytą pardavėjo (atsakovės) pareigą pateikti konkrečias savybes turinčias Prekes, išskirtinį prioritetą suteikė Sutartyje nurodytam jos tikslui (eksportuoti prekes į Turkijos Respubliką), tačiau, aiškindami šalių pareigas viena kitai, visiškai ignoravo pirkėjo (ieškovės) elgesį. Nors pateiktos Prekės neatitiko Sutarties tikslo (eksportuoti į Turkijos Respubliką), tačiau pirkėjas (ieškovė) patvirtino, kad pateiktos Prekės yra tinkamos, jas rezervavo, patvirtino, kad pirks ir priims, bei sumokėjo jų kainą. Tokio ieškovės elgesio kontekste teismai, vis tiek spręsdami, kad atsakovė pateikė Sutarties sąlygų neatitinkančias Prekes, ignoravo šalių valią vykdant Sutartį ir taip pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis) bei nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos.

42.3.                       Ieškovės atstovo veiksmai, kuriais jis 2018 m. sausio 12 d. rezervavo žinomai Techninių sąlygų neatitinkančias „Simmental“ veislės Prekes, 2018 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku patvirtino ketinimą šias Prekes priimti, sumokėjo kainą, buvo vertinti tik priešieškinio kontekste. Nepriklausomai nuo to, ar pagal Turkijos Respublikos teisės aktus „Simmental“ veislės telyčių eksportas į Turkiją buvo galimas ar negalimas, vertinant, ar ieškovei tiko atsakovės atrinktos „Simmental“ veislės telyčios ar netiko, yra reikšminga, kaip elgėsi ieškovė. Jeigu atsakovė būtų pateikusi Sutarties ir (ar) ieškovės lūkesčių neatitikusias Prekes, natūralu, kad ieškovė, kaip protingas ir racionalus asmuo bei patyrusi verslininkė, būtų atsisakiusi jas priimti ir aiškiai bei nedviprasmiškai dėl to išreiškusi savo valią. Tačiau ieškovė elgėsi priešingai.         Nepaisydama iš Turkijos atvykusių ir 2018 m. sausio 9–11 d. apžiūras atlikusių veterinarų išvadų, kad atrinktos „Simmental“ veislės telyčios nėra tinkamos importuoti į Turkiją dėl nepateiktų primilžio įrašų, 2018 m. sausio 12 d. ieškovė pateikė „Simmental“ veislės telyčių rezervavimo raštą, kuriame prie kiekvienos telyčios motinos primilžio įrašo yra įrašyta „0“. Pasirašydama šį raštą, ieškovė patvirtino, kad pati atsirinko ir rezervavo 60 vnt. „Simmental“ veislės telyčių, nepaisydama to, kad nebuvo pateikti dokumentai apie telyčių motinų primilžio įrašus. Taigi, nepriklausomai nuo to, ką šalys susitarė Sutartyje, ir kad ieškovės pasitelkti veterinarai nurodė, jog ginčo „Simmental“ veislės telyčių eksportas į Turkiją nėra galimas, ieškovės atstovas patvirtino, kad šias Prekes rezervuoja. Tokį veiksmą galima paaiškinti tik taip, kad ieškovei tiko atrinktos „Simmental“ veislės telyčios ir ji norėjo jas įsigyti. Ieškovės atstovas T. S. nepaaiškino, kodėl pasirašė šį dokumentą, jeigu atsakovės pateiktos „Simmental“ veislės telyčios negalėjo būti įvežtos į Turkijos Respubliką. Tolimesnis ieškovės elgesys vėlgi nerodo, kad atsakovės pateiktos „Simmental“ telyčios yra netinkamos. 2018 m. sausio 18 d. elektroniniame laiške ieškovė nurodė, kad paims „Simmental“ veislės telyčias antru pakrovimu ir kad neiškils jokių problemų dėl šių prekių importo į Turkijos Respubliką.     

42.4.                       Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė tikimybių pusiausvyros principą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad 2018 m. sausio mėn. ir kovo mėn. atlikti mokėjimai, labiau tikėtina, buvo už dar neatrinktas „Limousine“ veislės telyčias (pirmosios instancijos teismo motyvas) arba rodė ieškovės teisinį lūkestį, kad atsakovė pateiks Sutarties sąlygas atitinkančias Prekes (apeliacinės instancijos teismo motyvas). Byloje nėra duomenų, kad šie mokėjimai buvo atlikti teismų nurodytais tikslais. Priešingai, byloje yra įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovė įsipareigojo priimti ir sumokėti už atrinktas „Simmental“ veislės telyčias, nors jos neatitiko Techninėse specifikacijose keliamų reikalavimų eksportui į Turkijos Respubliką. Teismai, pripažindami jų nurodytas aplinkybes labiau tikėtinomis, nesant tam įrodymų, ir ignoruodami priešingus įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos.

42.5.                       Ieškovės 2018 m. sausio 18 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad bendra atrinktų galvijų (115 vnt. „Limousine“ ir 60 vnt. „Simmental“ veislės) kaina yra 175 000 Eur, sumokama taip: 80 000 Eur sumokėta avansu, 60 000 Eur bus sumokėta sausio 24–25 d., 35 000 Eur bus sumokėta prieš pakrovimą. Laiške toliau nurodoma, kad pinigai likusioms „Limousine“ telyčioms surinkti bus sumokėti po pasikrovimo („Ir po pakrovimo aš atsiųsiu Jums papildomą išankstinį mokėjimą“). Kadangi „Simmental“ telyčių pakrovimo faktas apskritai neįvyko, tai 2018 m. kovo 22 d. atliktas 30 000 Eur mokėjimas galėjo būti tik už „Simmental“ telyčias. Tai reiškia, kad 2018 m. sausio 24 d. ir 2018 m. kovo 22 d. ieškovė mokėjo už atrinktus 115 vnt. „Limousine“ ir 60 vnt. „Simmental“ veislės telyčių, o ne už naujai atrinktinus galvijus. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šie mokėjimai buvo avansiniai mokėjimai už atrinktinas telyčias. Priešingai, nurodyti mokėjimai pagrindžia, kad ieškovė sumokėjo už ginčui aktualias „Simmental“ veislės telyčias, o tai patvirtina jų tinkamumą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė mokėjimus atliko tikėdamasi, jog atsakovė atrinks naujas „Simmental“ veislės telyčias, tačiau yra duomenų (2018 m. sausio 12 d. rezervavimo raštas ir 2018 m. sausio 18 d. el. laiškas) apie tai, kad ji priims atrinktas „Simmental“ telyčias ir sumokės jų kainą.

42.6.                       Teismai, išspręsdami šalių ginčą ieškovės naudai, akcentavo visus argumentus ir aplinkybes, kurios pagrindžia ieškovės poziciją, tačiau visiškai neskyrė dėmesio aplinkybėms, kurios ieškovei nepalankios, t. y. būtent ieškovės elgesiui, paaiškėjus, kad atsakovės atrinktos „Simmental“ veislės telyčios nėra tinkamos eksportui į Turkijos Respubliką. Nepaisydama šio fakto, ieškovė rezervavo eksportui netinkamas telyčias, papildomai informavo, kad jas paims bei sumokės jų kainą, ir sumokėjo. Skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose šios aplinkybės iš esmės buvo ignoruotos, nebuvo atskleista, kas lėmė tokį ieškovės elgesį ir kodėl, nors tai ypač reikšmingos aplinkybės aiškinantis šalių valią vykdant Sutartį ir ar šalys tinkamai įvykdė savo sutartines pareigas. Teismai, nemotyvuodami, kodėl atmetė šiuos įrodymus ir jais nesivadovavo, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

42.7.                       Patvirtinusi, kad atrinktos „Simmental“ veislės telyčios atitinka Sutarties reikalavimus, ieškovė jų neatsiėmė, dėl to atsakovė patyrė išlaidų, kurios pripažintinos atsakovės nuostoliais. Ieškovė, patvirtinusi, kad pateiktos Prekės yra tinkamos, turėjo pareigą jas priimti. Gavusi Ministerijos 2018 m. sausio 25 d. atsakymą, kuriuo Ministerija tariamai atsisakė leisti įvežti „Simmental“ veislės telyčias be primilžio įrašų, ieškovė nenurodė, kad nepriims atrinktų „Simmental“ veislės telyčių, o to buvo galima tikėtis iš racionalaus ir protingo asmens. Priešingai, 2018 m. kovo 22 d. ieškovė sumokėjo atsakovei „Simmental“ veislės telyčių kainos likutį. Ieškovės sprendimas nepriimti atrinktų „Simmental“ veislės telyčių visiškai nepagrįstai siejamas su Ministerijos 2018 m. sausio 25 d. raštu, nes to nepatvirtina pačios ieškovės elgesys. Darytina išvada, kad ieškovė, nepasiėmusi Prekių, kurias įsipareigojo priimti, pažeidė savo sutartinę pareigą. Kadangi ieškovė savo veiksmais visą laiką tvirtino, kad pateiktos „Simmental“ veislės telyčios jai tinkamos, ir buvo sumokėjusi jų kainą, tai atsakovė prižiūrėjo ir rūpinosi ieškovės atrinktomis ir rezervuotomis „Simmental“ veislės telyčiomis, laukdama, kada ieškovė jas pasiims. Kai iš ieškovės neveikimo tapo aišku, kad ieškovė neketina priimti ginčo Prekių, atsakovė, siekdama sumažinti dėl telyčių priežiūros kiekvieną dieną patiriamus nuostolius, nuo 2018 m. gegužės pabaigos pradėjo šias Prekes pardavinėti tretiesiems asmenims (CK 6.346 straipsnio 3 dalis). Prekės buvo baigtos pardavinėti 2018 m. rugsėjo 7 d. Susidariusi situacija lėmė dideles atsakovės išlaidas, šias ieškovė turi pareigą atlyginti (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). 2018 m. sausio 16 d. elektroniniame laiške atsakovė nurodė, kad už „Limousine“ veislės telyčių transportavimą ir karantinavimą reikės sumokėti 19 550 Eur, o už „Simmental“ veislės Prekių – 7200 Eur (darant prielaidą, kad ieškovė pasiims visas prekes kartu). 2018 m. sausio 18 d. elektroniniame laiške ieškovė derėjosi dėl „Simmental“ veislės telyčių priežiūros kainos, siekdama ją sumažinti iki 80 Eur/vnt., iš viso iki 4800 Eur. Taigi ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė kiekvieną dieną patiria su ginčo Prekių priežiūra susijusių išlaidų, ir sutiko šias išlaidas atsakovei kompensuoti įtraukdama juos į Sutarties kainą. 

42.8.                       Jeigu ne ieškovės suklaidinimas dėl rezervavimo, pažadų paimti šias prekes ir jų kainos sumokėjimas, atsakovė nebūtų taip ilgai laikiusi gyvulių ir būtų siekusi juos greičiau parduoti tretiesiems asmenims. Akivaizdu, kad dėl ginčo Prekių priežiūros daugiau nei pusę metų (12 885 dienas) atsakovė patyrė didelių išlaidų. Tiksliai atskleisti, kiek atsakovei kainavo išlaikyti 60 vnt. „Simmental“ veislės telyčių iki jų pardavimo kitiems pirkėjams, sudėtinga, nes atsakovė laiko daug gyvulių, juos laiko skirtingus laikotarpius, jų priežiūros poreikiai yra skirtingi. Apeliacinės instancijos teismas žalos dydžio klausimo nesprendė ir nepriėmė su juo susijusių naujų įrodymų, neįvertinęs, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir šiuos įrodymus priimti. Dėl to, kasaciniam teismui tenkinus atsakovės kasacinį skundą, prašytina bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.     

43.       Ieškovė GADALAR HAYVANCILIK ?? VE DI? T?C.SAN.LTD.STI atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

43.1.                       Sutarties 2.1 punkte yra išskirta keletas reikalavimų, kuriuos turėjo atitikti ginčo telyčios (jų kiekis, svoris, amžius ir pan.), tačiau visi techniniai reikalavimai Sutartyje nėra atskirai detalizuoti. Ministerijos patvirtintų Techninių specifikacijų yra daugiau nei 4 puslapiai ir visus juos įtraukti į Sutartį būtų buvę nelogiška. Nepaisant to, kad pažodžiui Techninės specifikacijos į Sutartį nebuvo perkeltos, atsakovės pareiga paruošti pardavimui Prekes, kurios jas atitiktų, buvo įtvirtinta Sutarties 2.1 punkte. Šiame punkte įtvirtinta, kad atsakovė turi parengti Prekes pardavimui pagal Sutartyje nurodytus techninius reikalavimus ir specifikacijas, su Turkijos Respublikos maisto, žemės ūkio ir gyvulių ministerija sutartas technines ir sveikatos specifikacijas. Techninės specifikacijos, be kita ko, apima ir reikalavimą dėl telyčių motinų primilžio įrašų (Techninių specifikacijų 4 punkto c dalis). Taigi, aiškinant aptartą Sutarties sąlygą pažodžiui, atsakovė turėjo parengti Prekes, kurios atitiktų tiek Sutarties sąlygas, tiek Technines specifikacijas, apimančias reikalavimą dėl primilžio įrašų. Tai, kad šalys susitarė, jog telyčios atitiks visus techninius reikalavimus, patvirtina byloje pateikti įrodymai ir šalių duoti paaiškinimai nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Taigi, Sutartimi šalys susitarė, kad Prekės atitiks tiek Sutartyje, tiek Techninėse specifikacijose apibrėžtus reikalavimus, ir tokias Sutarties sąlygas, t. y. tai, kokius reikalavimus turi atitikti Prekės, atsakovė suvokė bei žinojo dar iki Sutarties sudarymo.

43.2.                       Be to, net ir aiškinant Sutartį ne lingvistiškai, tai, kad Prekės turėjo atitikti patvirtintas Technines specifikacijas, akivaizdu iš Sutarties sudarymo tikslo – eksportui į Turkijos Respubliką. Taigi, net jei pirmiau aptartų sąlygų Sutartyje apskritai nebūtų buvę, atsakovė vis tiek buvo saistoma pareigos parduoti ieškovei Prekes, kurios atitiktų Sutarties tikslą: paruošti pardavimui Prekes, kurias realiai būtų galima eksportuoti į Turkijos Respubliką. Kadangi Prekės nebuvo tinkamos eksportuoti į Turkijos Respubliką (neturėjo reikiamų dokumentų), vertintina, kad jos neatitiko Sutarties sąlygų, ir už tokias Prekes sumokėtas avansas turi būti grąžintas ieškovei.

43.3.                       Nesutiktina ir su kasaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad Lietuvoje daugiausiai veisiami mėsinio tipo „Simmental“ galvijai, todėl šių galvijų primilžio duomenys nėra aktualūs. Tokių įrašų aktualumas yra nuspręstas Sutartimi ir Techninėmis specifikacijomis. Šie duomenys yra būtini norint eksportuoti Prekes į Turkijos Respubliką.

43.4.                       Sutartis, kaip vienas iš įrodymų, turi būti aiškinama sistemiškai su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis imperatyviomis įstatymų nuostatomis. Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į Sutarties sudarymo tikslą ir joje įtvirtintas sąlygas, į tai, kad atsakovė, turėdama ilgametę verslo patirtį, žinojo, kokius reikalavimus turi atitikti Prekės, bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nepažeidė imperatyviomis įstatymo nuostatomis nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, todėl priėjo prie pagrįstų ir teisingų išvadų.

43.5.                       Bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą bei priėjo prie pagrįstos išvados, kad ieškovė niekada nepripažino aplinkybės, neva „Simmental“ veislės telyčios jai yra tinkamos. Kadangi Sutarties sudarymo tikslas buvo, įsigijus Prekes, eksportuoti jas į Turkijos Respubliką, tai natūralu, kad, nesant galimybės jų eksportuoti, tokios Prekės negalėjo būti vertinamos kaip tinkamos ieškovei.

43.6.                       Ieškovė yra paaiškinusi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kada atsakovė buvo tinkamai informuota apie atrinktų „Simmental“ veislės Prekių trūkumus – dar 2018 m. sausio 10 d. ir šią Prekių neatitiktį Sutarčiai atsakovė žadėjo pašalinti – pateikti Prekių primilžio įrašus. Tikėdama, kad atsakovė pašalins esminius Sutarties trūkumus, 2018 m. sausio 12 d. ieškovė pateikė „Simmental“ telyčių rezervavimo raštą, kuriame prie kiekvienos telyčios motinos primilžio įrašo yra įrašyta „0“. Priešingai nei deklaruoja atsakovė, šiame rašte nurodyti nuliai („0“) jokiu būdu neįrodo, kad ieškovė sutiko priimti ne visus techninius reikalavimus atitinkančias Prekes. Rašte įrašyti „0“ reiškia ne ką kita, o faktą, kad nėra duomenų apie telyčių motinų primilžio įrašus, t. y. kad primilžio įrašai nepateikti. Ieškovė, atsakovės prašymu ir geranoriškai bendradarbiaudama su atsakove, ir pati kreipėsi į Turkijos Respublikos maisto, žemės ūkio ir gyvulių ministeriją dėl leidimo importuoti į Turkijos Respubliką „Simmental“ veislės Prekes be primilžio įrašų. Tačiau 2018 m. sausio 25 d. buvo gautas Ministerijos atsisakymas išduoti tokį leidimą. Akcentuotina, kad šis atsakymas buvo gautas tik 2018 m. sausio 25 d., t. y. po kasaciniame skunde nurodomo 2018 m. sausio 18 d. elektroninio laiško parengimo ir po 2018 m. sausio 12 d. rašto pasirašymo. Ieškovė, rengdama 2018 m. sausio 18 d. elektroninį laišką, dar nežinojo, ar pavyks gauti leidimą importuoti į Turkijos Respubliką „Simmental“ veislės Prekes be primilžio įrašų. Atsakovės prašymu ieškovės atlikti mokėjimai atsakovei taip pat negali būti vertinami kaip patvirtinimas, kad „Simmental“ veislės Prekės yra be trūkumų, nes du 60 000 Eur sumos mokėjimai buvo atlikti 2018 m. sausio 24, t. y. dieną prieš Ministerijos 2018 m. sausio 25 d. atsakymo gavimą, vis dar tikintis, kad atsakovė pateiks Prekių primilžio įrašus arba apskritai pavyks gauti leidimą eksportuoti „Simmental“ veislės Prekes be primilžio įrašų.

43.7.                       Atsakovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti nors prielaidą, kad visi ieškovės atlikti mokėjimai yra būtent už „Simmental“ veislės telyčias be primilžio įrašų. Ieškovė, atlikdama mokėjimus, paprasčiausiai įvykdė Sutarties dalį, kuria įsipareigojo už Prekes sumokėti: pagal Sutartį nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio ieškovė atliko penkis avansinius mokėjimus ir sumokėjo atsakovei 169 920 Eur. Nurodytą sumą, be kita ko, sudarė ir mokėjimas už atsakovės surastus ir ieškovei parduotus 115 vnt. „Limousine“ veislės telyčių, už kurias 2018 m. vasario 15 d. atsakovė išrašė ieškovei iš viso 109 250 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. 837. Jeigu ieškovė nebūtų sumokėjusi nurodytų lėšų, reikštų, kad pati ieškovė Sutarties tinkamai nevykdė.

43.8.                       Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovės netenkino Sutarties sąlygų ir tikslo bei Techninių specifikacijų neatitinkančios Prekės ir ieškovė pagrįstai tokių Prekių nepriėmė. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu jokių įrodymų, kurie jos deklaruojamą poziciją, neva gal ieškovei vis dėlto tiko Prekės ir ji jų nežinia kodėl nepriėmė, nepateikė. Dėl atsakovės pozicijos vertinimo bylą nagrinėję teismai pasisakė plačiai ir pakankamai, todėl kasaciniame skunde nurodomų proceso teisės normų nepažeidė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl sutarties sąlygų aiškinimo ir kvalifikavimo

 

44.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šioje normoje įtvirtintas subjektyvus sutarčių aiškinimo principas, pagal kurį pirmenybė teiktina ne lingvistinei sutarties teksto reikšmei, o šalių tikriesiems ketinimams nustatyti. Nustatant tikruosius šalių ketinimus atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas).

45.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).

46.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

47.       Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, nuspręsdami dėl Sutarties 2.1 punkto sąlygų turinio, atsakovės pareigų pagal šias sąlygas apimties, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles netinkamai taikydami CK 6.193 straipsnį, be to, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutarčių aiškinimo. Atsakovė nurodo, kad sutarties aiškinimo taisyklių pažeidimas pasireiškė tuo, jog teismai nustatė visai kitą Sutarties 2.1 punkto sąlygų turinį ir reikšmę, nei nurodyta Sutarties tekste; tai lėmė, jog sutarčių aiškinimo taisyklės, nustatant ginčui aktualias šalių sutartines pareigas, buvo taikytos atsakovės nenaudai.

48.       Taigi šalių ginčas iš esmės kilęs dėl Sutarties 2.1 punkto nuostatų aiškinimo, t. y. ar šia nuostata šalys susitarė, kad „Simmental“ veislės telyčios, kurias parengti pardavimui ir eksportui į Turkijos Respubliką įsipareigojo atsakovė, turi atitikti Turkijos Respublikos maisto, žemės ūkio ir gyvulių ministerijos patvirtintų techninių ir sveikatos specifikacijų reikalavimus, tarp jų – ir Techninių specifikacijų 4 punkto c dalies reikalavimą dėl primilžio įrašų kilmės dokumentuose buvimo.

49.       Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas, taigi vien atskirų ginčo šalių sudarytų sutarčių sąlygų vertinimas negalėtų būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, ar skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių ir principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 48 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020, 28 punktas).

50.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami Sutarties 2.1 punkto turinį kaip nustatantį pardavėjo (atsakovės šioje byloje) pareigą pateikti Turkijos Respublikos maisto, žemės ūkio ir gyvulių ministerijos patvirtintų techninių ir sveikatos specifikacijų reikalavimus (tarp jų – ir Techninių specifikacijų 4 punkto c dalies reikalavimą dėl primilžio įrašų kilmės dokumentuose buvimo) atitinkančias „Simmental“ veislės telyčias, įvertino reikšmingas aplinkybes ir laikėsi įstatyme (CK 6.193 straipsnis) bei teismų praktikoje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių ir principų.

51.       Pirma, bylą nagrinėję teismai, įvertinę aplinkybę, kad šalys skirtingai interpretuoja Sutarties 2.1 punkto turinį ir subjektyviuoju metodu šalių susitarimo dėl atsakovės pareigų pagal šį punktą apimties neįmanoma nustatyti, nustatydami tikruosius šalių ketinimus, jų valią dėl šiame Sutarties punkte nustatytų pardavėjo pareigų, rėmėsi lingvistiniu, pažodiniu Sutarties teksto aiškinimu. Teismų vertinimu, pagal Sutarties 2.1 punktą atsakovė turėjo pareigą perduoti ieškovei tokias Prekes, kurios atitiko šiame Sutarties punkte išvardytas konkrečias sąlygas (atitinka kalbinę Sutarties 2.1 punkto išraišką – „pardavėjas parengia Prekes pardavimui ir eksportui pagal toliau nurodytus techninius reikalavimus ir specifikacijas <...>“), taip pat Turkijos Respublikos teisės aktų reikalavimus, keliamus telyčių eksportui iš Europos Sąjungos šalių, tarp jų – Techninių specifikacijų 4 punkto c dalies reikalavimą „Simmental“ veislės telyčioms privalomai turėti primilžio įrašus (atitinka kalbinę Sutarties 2.1 punkto išraišką „pardavėjas parengia Prekes pardavimui ir eksportui pagal <...> su Turkijos Respublikos maisto, žemės ūkio ir gyvulių ministerija sutartas technines ir sveikatos specifikacijas“).

52.       Antra, teismai atsižvelgė į Sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę bei tikslą, t. y. įvertino, kad atsakovės įsipareigojimai pagal Sutartį buvo orientuoti į tai, jog būtų galimas atsakovės atrinktų ir parengtų „Simmental“ veislės galvijų eksportas į Turkijos Respubliką (Sutarties 1.1, 2.1, 2.2 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, kalbinė Sutarties 2.1 punkto išraiška (pažodinis tekstas) atspindi šiuos (tikruosius) šalių ketinimus.

53.       Trečia, bylą nagrinėję teismai įvertino šalių elgesį. Teismai nustatė, kad, sudarant Sutartį, atsakovei buvo žinomi Techninių specifikacijų reikalavimai, įskaitant ir reikalavimą dėl įrašų apie primilžio normas „Simmental“ veislės telyčių kilmės dokumentuose buvimo, taip pat buvo žinoma ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymus primilžio kiekio kilogramais rodiklis nėra naudojamas mėsinių „Simmental“ veislės galvijų produktyvumo kontrolei, tačiau į Sutartį šalys neįtraukė sąlygos, jog „Simmental“ veislės telyčios yra mėsinės, o atsakovė byloje nepateikė duomenų, jog informacija apie Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovei buvo išviešinta. Teismai taip pat įvertino, kad ieškovė ir jos kviesti zootechnikas bei veterinaras per protingą laiką ir pakankamai aiškiai informavo atsakovę apie ginčo Prekių trūkumą; ieškovė, kreipdamasi į Ministeriją dėl leidimo importuoti ginčo galvijus be primilžio įrašų, vykdė bendradarbiavimo pareigą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir geranoriškai bandė išspręsti šią situaciją; tuo tarpu atsakovė iki tol, kol ieškovė nepateikė pretenzijos dėl avanso dalies grąžinimo, ieškovei jokių pretenzijų dėl Sutarties nevykdymo nereiškė, vykdyti Sutarties nereikalavo ir nenutraukė jos dėl ieškovės kaltės, o nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. elektroninio ryšio priemonėmis su ieškove Sutarties vykdymo klausimu iš esmės nebendradarbiavo.

54.       Ketvirta, teismai atsižvelgė į esminius sutartį sudariusių šalių požymius, t. y. nustatė ir vertino, kad atsakovė yra veislininkystės srities profesionalė, turinti galvijų pardavimo eksportui (taip pat ir į Turkijos Respubliką) patirties ir Techninių specifikacijų reikalavimai jai buvo žinomi, o ieškovė – Turkijos Respublikoje veikianti įmonė, mažiau informuota Sutarties šalis, neturinti specialių žinių apie mėsinių telyčių primilžio įrašų reglamentavimą Lietuvos Respublikoje. Minėta, byloje nėra duomenų, kad tokia informacija ieškovei buvo pateikta.

55.       Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė neginčija, jog Techninių specifikacijų (būtent šis terminas vartojamas aptariamame Sutarties punkte) nuostatos (tarp jų – ir 4 punkto c dalies nuostata dėl primilžio įrašų) sudarant Sutartį jai buvo žinomos, o kasaciniame skunde, nurodydama, kad pagal Sutarties 2.1 punktą Prekės turėjo atitikti ne Technines sąlygas, o Sutarties techninius reikalavimus ir sąlygas, suderintas su Techninėmis sąlygomis, netiksliai cituoja Sutarties 2.1 punkto tekstą ir atitinkamai kitaip aiškina bei vertina tas pačias teismų aiškintas Sutarties nuostatas ir siekia, kad šių nuostatų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados dėl atsakovės pareigos dėl ginčo Prekių parengimo pagal aptariamą punktą turinio. Tokie atsakovės argumentai neturi įtakos Sutartyje aiškiai nustatytai atsakovės pareigai parengti ginčo Prekes pagal eksporto į Turkijos Respubliką reikalavimus, nekelia abejonių dėl šios sąlygos ir negali būti pripažinti sudarančiais pagrindą konstatuoti kasaciniame skunde nurodomus sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimus.

 

Dėl ieškovės elgesio po Sutarties sudarymo vertinimo  

 

56.       Atsakovė kasaciniame skunde akcentuoja ieškovės elgesį po Sutarties sudarymo – 2018 m. sausio 12 d. rezervavimo rašto pateikimą, 2018 m. sausio 18 d. elektroninio laiško atsakovei atsiuntimą ir 2018 m. sausio 24 d. bei kovo 22 d. avansinių mokėjimų atlikimą – kaip patvirtinantį, kad nors atsakovės parengtos ginčo Prekės neatitiko Sutarties tikslo (eksportuoti į Turkijos Respubliką), jos ieškovei tiko, ji įsipareigojo jas pirkti ir priimti, už jas sumokėjo. Kasaciniame skunde teigiama, kad tokio ieškovės elgesio kontekste teismai, vis tiek nuspręsdami, jog atsakovė pateikė Sutarties sąlygų neatitinkančias Prekes, ignoravo šalių valią vykdant Sutartį ir taip pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. 

57.       Minėta, kad sutarties šalių elgesys po sutarties sudarymo pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką pripažįstamas vienu iš reikšmingų kriterijų sprendžiant dėl tikrųjų šalių ketinimų sudarant sutartį.

58.       Atsakovei kasaciniame skunde argumentuojant, kad pirmiau nurodyti ieškovės veiksmai bylą nagrinėjusių teismų buvo vertinti tik priešieškinio kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje būtent atsakovė, paduodama priešieškinį ir juo siekdama atitinkamų teisinių padarinių – kad bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio (CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktas), rėmėsi akcentuojamu ieškovės elgesiu po Sutarties sudarymo, 2018 m. sausio 12 d. rezervavimo rašto pateikimo, 2018 m. sausio 18 d. elektroninio laiško atsakovei atsiuntimo ir 2018 m. sausio, kovo mėn. avansinių mokėjimų atlikimo aplinkybes nurodydama kaip savo priešieškinio reikalavimų pagrindą (CPK 12 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai procesiniuose sprendimuose aptarė šias aplinkybes bei jas įvertino, taigi (priešingai nei teigiama kasaciniame skunde) šalių valios vykdant Sutartį neignoravo ir sutarčių aiškinimo taisyklių nepažeidė. Nesvarbu, ieškinio ar priešieškinio kontekste buvo vertintas šis ieškovės elgesys, jį vertinant buvo nustatomi tikrieji šalių ketinimai, reikšmingi tiek ieškinio, tiek priešieškinio (egzistuojant jų tarpusavio ryšiui) reikalavimų pagrįstumui įvertinti.

59.       Kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, ieškovė, 2018 m. sausio 12 d. pateikdama „Simmental“ veislės telyčių rezervavimo raštą, kuriame prie kiekvienos telyčios motinos primilžio įrašo yra įrašyta „0“, patvirtino, kad rezervuoja šias Prekes. Taigi ieškovės elgesio atsakovei pateikus ginčo Prekes be primilžio įrašų kontekste aktuali ieškovės pasirašytame 2018 m. sausio 18 d. rašte vartojama sąvoka „rezervavo“.

60.       Žodis „rezervuoti“ „Lietuvių kalbos žodyne“ aiškinamas kaip reiškiantis „laikyti, palikti rezervui, atsargai“ (<http://www.lkz.lt/?zodis=rezervuoti&id=23045750000>). „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ šis žodis aiškinamas kaip reiškiantis „laikyti, palikti atsargai“ (<http://lkiis.lki.lt/>). „Tarptautinių žodžių žodyne“ aptariamas žodis aiškinamas kaip reiškiantis „1) laikyti, pa(si)likti atsargai; 2) pasilikti teisę vėliau iš naujo dėl to persvarstyti; 3) paskirti iš anksto, palikti, laikyti kam nors daiktą, vietą, teisę; garantuoti kam teisę naudotis kuo nors vėliau“ (<https://www.terminai.lt/?s=rezervuoti&submit.x=14&submit.y=11>).        

61.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino ieškovės pasirašytą 2018 m. sausio 12 d. rezervavimo raštą (kuriame, be kita ko, nurodyta, jog importuota bus tik toks skaičius galvijų, kuriam suteiktas importo leidimas) bei ieškovės 2018 m. sausio 18 d. atsakovei siųstą elektroninį laišką (iš kurio turinio, be kita ko, matyti, jog importo leidimo gavimo klausimas dar nėra išspręstas) būtent kaip rezervavimą, t. y. atsakovės atrinktų „Simmental“ veislės galvijų laikymą, palikimą rezervui, atsargai iki tol, kol (ir jeigu) pavyks gauti leidimą importuoti šiuos galvijus į Turkijos Respubliką, o ne kaip ieškovės patvirtinimą, jog ginčo galvijai, kuriuos atrinko atsakovė, jai tinka ir ji įsipareigoja už juos sumokėti bei juos priimti.

62.       Darytina išvada, kad net ir aiškinant šalių pareigas pagal Sutartį remiantis atsakovės akcentuojamu ieškovės elgesio kriterijumi, šis ieškovės elgesys, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, neteikia pagrindo nuspręsti kitaip, nei nuspręsta bylą nagrinėjusių teismų, t. y. kad atsakovė pateikė ieškovei Sutarties sąlygų neatitinkančias „Simmental“ veislės telyčias.

 

Dėl įrodymų vertinimo

 

63.       Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kokiais tikslais buvo atlikti ieškovės 2018 m. sausio, kovo mėn. avansiniai mokėjimai, netinkamai taikė tikimybių pusiausvyros principą, pažeidė CPK 185 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl įrodymų vertinimo. Atsakovės teigimu, byloje nėra duomenų teismų padarytoms išvadoms dėl šių mokėjimų atlikimo tikslų pagrįsti, priešingai – nurodyti avansiniai mokėjimai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo už ginčui aktualias „Simmental“ veislės telyčias, ir tai reikšminga aiškinantis, ar šalys tinkamai įvykdė savo sutartines pareigas.

64.       Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

65.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nusprendė, jog įrodymų visuma leidžia daryti išvadas, kad 2018 m. sausio, kovo mėn. ieškovės atlikti avansiniai mokėjimai, labiau tikėtina, buvo už dar neatrinktas „Limousine“ veislės telyčias (pirmosios instancijos teismo išvada) arba rodė ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą turint teisinį lūkestį, kad ir atsakovė vykdys Sutartį tinkamai (apeliacinės instancijos teismo išvada).

66.       Byloje teismų nustatyta (šalys to ir neginčija), kad importo leidimas nebuvo gautas (Ministerijos 2018 m. sausio 25 d. raštas), o 2018 m. sausio 12 d. rezervavimo raštas ir ieškovės 2018 m. sausio 18 d. elektroninis laiškas, minėta, teismų tinkamai įvertinti kaip nepagrindžiantys atsakovės nurodomos aplinkybės – ieškovės patvirtinimo, kad ji sumokės už atrinktus „Simmental“ veislės galvijus ir juos priims. Kitų duomenų, patvirtinančių šią atsakovės nurodomą aplinkybes, byloje nėra ir ieškovės 2018 m. sausio, kovo mėn. atliktų mokėjimų tikslai buvo nustatyti pagal byloje pateiktų įrodymų visumą (mokėjimo dokumentų duomenis, šalių paaiškinimus, jų elektroninį susirašinėjimą), kurie nepatvirtino, jog aptariamais avansiniais mokėjimais ieškovė sumokėjo būtent už ginčui aktualias „Simmental“ veislės telyčias.

67.       Sutarties 1.3 punkte šalių buvo susitarta, kad pardavėjas (atsakovė) parduoda Prekes pirkėjui (ieškovei) partijomis, o 3.2–3.4 punktuose aptarta Sutarties kainos sumokėjimo tvarka. Ieškovė 2018 m. sausio 18 d. elektroniniame laiške, be kita ko, nurodė, kad „<...> atsiųs <...> papildomą išankstinį mokėjimą, skirtą surinkti likusius limuzinus“. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje yra duomenų, kad ieškovė tikėjosi, jog atsakovė atrinks ne naujas „Simmental“ veislės telyčias (nes bandė ir tikėjosi gauti leidimą importuoti jau atrinktas šios veislės telyčias į Turkijos Respubliką), o likusius „Limousine“ veislės galvijus, už kuriuos, kaip pagrįstai nusprendė teismai, tikėtina, ir buvo atliktas ieškovės 2018 m. kovo 22 d. avansinis mokėjimas.

68.       Iš byloje priimtų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai, aiškindamiesi šalių valią vykdant Sutartį ir vertindami, ar šalys tinkamai įvykdė savo sutartines pareigas, savo išvadas grindė byloje esančių ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Taigi teismai ištyrė ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis, taip pat ir tuos (2018 m. sausio 12 d. rezervavimo raštą, 2018 m. sausio 18 d. elektroninį laišką, 2018 m. sausio, kovo mėn. avansinius mokėjimus), kuriuos atsakovė įvardija kaip ieškovei nepalankius ir teismų nepagrįstai neįvertintus (ignoruotus). Tai paneigia atsakovės tvirtinimą (taigi – ir atsakovės argumentus dėl CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo), kad teismai išvadą, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę (Sutarties 2.1 punktas), padarė akcentuodami tik ieškovės poziciją pagrindžiančius bylos duomenis.

69.       Kasacinio skundo teiginiai argumentams dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo ir tikimybių pusiausvyros principo netinkamo taikymo pagrįsti, kuriais tvirtinama, kad byloje yra duomenų, jog ieškovė (nepaisant to, kad atsakovės atrinktos „Simmental“ veislės Prekės neatitiko Techninėse specifikacijose keliamų reikalavimų eksportui į Turkijos Respubliką) įsipareigojo priimti ir sumokėti už šias Prekes, už jas sumokėjo ir taip patvirtino, jog sutartinę pareigą dėl ginčo Prekių pateikimo atsakovė įvykdė tinkamai, iš esmės yra susiję su kitokiu, nei pateikė šią bylą nagrinėję teismai, nurodytų įrodymų įvertinimu. Atsakovė tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su Sutarties šalių tinkamu (netinkamu) sutartinių pareigų vykdymu susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėję teismai. Sutartinių pareigų tinkamo ar netinkamo vykdymo nustatymas yra ne teisės, o fakto klausimas. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Šios procesinės nuostatos reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus, todėl, iš naujo nenustatydamas faktinių bylos aplinkybių, tik pasisako, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Remdamasi šios nutarties 64–68 punktuose išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai nepažeidė kasaciniame skunde nurodomų CPK nuostatų dėl įrodymų vertinimo, tinkamai taikė tikimybių pusiausvyros principą ir padarė pagrįstas išvadas dėl šalių sutartinių pareigų (tinkamo / netinkamo) įvykdymo.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, bylos procesinės baigties

 

70.       Ieškovę ir atsakovę siejo pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai ir dėl to byloje nėra ginčo. Teismams nustačius, kad atsakovė neparengė Sutartyje aptartų reikalavimų atitinkančių Prekių, konstatuotas ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties sąlygų (Sutarties 2.1. punkto) pažeidimas, reiškiantis, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę.

71.       Teismams nustačius, kad Sutartį pažeidė atsakovė, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog sutartinę prievolę – priimti (Sutarties sąlygų neatitinkančias) Prekes – netinkamai vykdė ieškovė ir kad ji turėtų atlyginti atsakovei šios patirtas ginčo galvijų surinkimo, transportavimo, karantinavimo, priežiūros ir išlaikymo išlaidas.

72.       Atsižvelgiant į tai, kiti kasacinio skundo argumentai, susiję su šių išlaidų atlyginimo priteisimu, vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumui, taip pat nėra reikšmingi teismų praktikai formuoti ar jai vienodinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

73.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, įvertino visus bylos duomenis pagal proceso teisės normų nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nenukrypo nuo kasacinio teismo šiais klausimais formuojamos praktikos, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus procesinius sprendimus, kurių nėra pagrindo naikinti pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

74.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Šioje byloje atsakovės kasacinį skundą atmetus, turi būti sprendžiamas priešingos šalies (ieškovės) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisiant jį iš atsakovės klausimas.

75.       Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti jos naudai iš atsakovės visų ieškovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovei klausimas byloje nespręstinas.

76.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,30 Eur tokių išlaidų. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Panevėžio veislininkystė“ (j. a. k. 168559278) 9,30 Eur (devynis Eur 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                      Andžej Maciejevski 

 

 

                      Antanas Simniškis

 

 

                      Dalia Vasarienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • 3K-3-428/2014
  • CPK
  • CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
  • CK6 6.346 str. Pirkėjo pareiga priimti daiktus
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • e3K-3-223-1075/2020
  • e3K-3-130-695/2018
  • e3K-3-109-611/2019
  • e3K-3-100-823/2020
  • 3K-3-120/2013
  • 3K-3-51-701/2018
  • e3K-3-344-701/2020
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-396/2011
  • 3K-3-52/2014
  • 3K-3-290-706/2015
  • 3K-3-304/2008
  • 3K-3-101/2009
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos