Administracinė byla Nr. eA-1704-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00335-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2024 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 24S26320 (toliau – ir Sprendimas) dėl pareiškėjos perdavimo (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo Lietuvos Respublikoje.

2.       Pareiškėja nurodė, kad:

2.1.                      Ji, (duomenys neskelbtini) rašytoja, vertėja, aktyvi pilietinės visuomenės narė, moterų viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) leidyklos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Leidykla) direktorė, į Lietuvos Respubliką atvyko 2023 m. lapkričio 26 d. su daugkartine Šengeno šalių viza, 2022 m. rugsėjo 19 d. išduota (duomenys neskelbtini) ambasados (duomenys neskelbtini) ir galiojančia iki 2024 m. sausio 31 d. Negalėdama grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės būti persekiojamai dėl politinių įsitikinimų, 2023 m. gruodžio 8 d. pareiškėja pateikė prašymą suteikti politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) sutiko perimti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

2.2.                      Sprendimas neteisėtas, nemotyvuotas, atsakovas nenustatė ir nevertino aplinkybių, kurios turėjo būti nustatytos ir įvertintos siekiant pasinaudoti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (toliau – ir Dublino reglamentas, ir Reglamentas) 17 straipsnyje numatyta diskrecine išlyga, todėl pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo Lietuvoje išnagrinėtas netinkamai. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131  (toliau – ir Aprašas), 66 punktą, net ir nustačius, kad kita Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį, pateikto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimą, Migracijos departamentas gali nuspręsti nagrinėti gautą prašymą suteikti prieglobstį iš esmės remdamasis diskrecine išlyga, nustatyta Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje.

2.3.                      Atsakovui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos kultūrinius ir socialinius ryšius su Lietuva, t. y. kad Leidykla dabar veikia iš Lietuvos, nes (duomenys neskelbtini)  teko uždaryti biurą, kad A. K. (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už projekto „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Projektas) valdymą ir darbą su autoriais, kad pareiškėja turi gerus profesinius ryšius su lietuvių literatūros scena ir su daugybe čia gyvenančių kultūros žmonių iš (duomenys neskelbtini), kad A. K. svarbu išlaikyti esamus platinimo ryšius (duomenys neskelbtini), kuriuos galima pasiekti tik iš Lietuvos. Atsakovui pateiktas ir 2023 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) laiškas, kuriame (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad Lietuvoje jau išleistos knygos, kurių (duomenys neskelbtini)  dėl politinių priežasčių nebuvo galima išleisti. Nors pareiškėja turi atvirą (duomenys neskelbtini) Šengeno vizą, tačiau ji nesusijusi su (duomenys neskelbtini). Leidyklai svarbu, kad jai būtų leista pasilikti Lietuvoje. Taip pat ją sieja tvirti kultūriniai ryšiai su Lietuva, (duomenys neskelbtini)  rašytojais ir (duomenys neskelbtini) bendruomene emigracijoje. Jos prašymo dėl prieglobsčio Lietuvoje nagrinėjimas leis tęsti veiklą.

2.4.                      Atsakovas skundžiamu Sprendimu nenurodė administracinio sprendimo faktinio pagrindo ar kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių. Migracijos departamento Sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame neišreikšta atsakovo pozicija dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo nemotyvavimas negali būti grindžiamas viešojo administravimo subjektui suteikta diskrecija.

3.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1.                      Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Dublino reglamentu, nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pareiškėja prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu turėjo (duomenys neskelbtini) konsulinės įstaigos išduotą Šengeno (C tipo) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. sausio 31 d., todėl atsakovas, remdamasis Dublino reglamento 12 straipsniu, pagrįstai kreipėsi į (duomenys neskelbtini)  institucijas dėl to, kad jos prisiimtų atsakomybę nagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą.

3.2.                      (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 19 d. raštu Nr. 10478678-169 sutiko perimti prieglobsčio prašytoją. Pagal Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalį, kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, nukrypdama nuo šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies, gali nuspręsti nagrinėti jai pateiktą prašymą suteikti prieglobstį net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą, tačiau ši nuostata yra neprivaloma. Asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pagrindas nustatant atsakingą valstybę nagrinėti prieglobsčio prašymą. Ginčijamame Sprendime buvo nagrinėta galimybė taikyti diskrecinę išlygą, tačiau nenustatyta tam pagrindų. Pareiškėjos socialiniai bei kultūriniai ryšiai nėra pagrindas taikyti diskrecinę išlygą ir pareiškėjos prieglobsčio prašymą nagrinėti Lietuvoje.

4.       Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, panaikino Migracijos departamento 2024 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 24S26320 ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo spręsti klausimą dėl valstybės, atsakingos už pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą, nustatymo. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Migracijos departamento 2024 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 24S26320 vykdymo sustabdymą, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nustatė, kad administracinės bylos medžiaga yra nevieša ir neleisti susipažinti bei jos kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus ginčo šalis ir jų atstovus.

5.       Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 24S26320, kuriuo pareiškėją, 2023 m. gruodžio 21 d. pateikusią prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nuspręsta perduoti (duomenys neskelbtini).

6.       Teismas vadovavosi Įstatymo 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 74 straipsnio 1 dalimi, Dublino reglamento III skyriaus 12 straipsnio 2 dalimi. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu 2023 m. gruodžio 21 d. turėjo (duomenys neskelbtini), t. y. Europos Sąjungos valstybės narės, išduotą Šengeno C tipo vizą, galiojusią nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. sausio 31 d., todėl vadovaujantis nurodyta Dublino reglamento 12 straipsnio 2 dalimi, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, atsakovas turėjo taikyti Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą diskrecinę išlygą ir, remdamasis prašyme dėl prieglobsčio nurodyta informacija bei pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais, prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikoje.

7.       Teismas pabrėžė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje pažymėta, jog iš Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalies formuluotės aiškiai matyti, kad ši nuostata yra neprivaloma, kiek ja kiekvienai valstybei narei paliekama savo nuožiūra nuspręsti nagrinėti jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą, net jei tai daryti jai nepriklauso pagal šiame reglamente įtvirtintus atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijus. LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog remiantis Dublino reglamento nuostatomis galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė (pvz., 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2079-1047/2023; 2023 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2057-629/2023; 2023 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2010-525/2023).

8.       Teismas nurodė, kad nacionaliniu lygmeniu Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos diskrecinės išlygos taikymo kriterijai reglamentuoti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 3K-56 „Dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 17 straipsnio 1 dalies taikymo“ (toliau – ir Įsakymas dėl Reglamento taikymo). Vienas iš Įsakyme numatytų Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos diskrecinės išlygos taikymo pagrindų yra, kai vadovaujantis šeimos ar kultūriniais motyvais ir prieglobsčio prašytojo ryšiais su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis pagrįstai manoma, kad Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė šio prieglobsčio prašytojo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti. Ginčijamu Sprendimu atsakovas vertino, kad Įsakyme dėl Reglamento taikymo nurodytų aplinkybių, kuriomis gali būti taikoma Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga, nenustatyta, nes Lietuvos Respublikoje negyvena pareiškėjos šeimos nariai, leidybinę veiklą pareiškėja gali tęsti ir (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos socialiniai ir kultūriniai ryšiai su kitais Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė jos prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti.

9.       Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentui suteikta diskrecijos teisė priimti vienokį ar kitokį sprendimą nėra absoliuti. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti valdžia, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (pvz., LVAT 2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas diskrecijos teise gali naudotis tik teisės aktų ribose, jų nepažeidžiant. Be to, atsakovo, kaip viešojo administravimo institucijos, priimtas Sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl sprendžiant klausimą dėl jo teisėtumo taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimas tinkamai motyvuoti administracinį sprendimą.

10.       Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nusprendė, jog atsakovas ginčijamame administraciniame akte neįvertino visų pareiškėjos teiktų argumentų dėl jos turimų ryšių ir vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje, dėl ko priėmė nepagrįstą Sprendimą. Atsakovas, darydamas išvadą, kad pareiškėja leidybinę veiklą gali tęsti ir (duomenys neskelbtini), dirbti nuotoliniu būdu, nesurengė pareiškėjos apklausos, nesiaiškino jos darbo pobūdžio ir realių galimybių perkelti leidybinę veiklą. Migracijos departamentas Sprendime taip pat nemotyvavo, kodėl pareiškėjos pateiktuose (duomenys neskelbtini) laiškuose minimi pareiškėjos ryšiai su Lietuvos kultūros bendruomene, (duomenys neskelbtini) bendruomene Lietuvoje ir kt. nesudaro pagrindo taikyti diskrecinę išlygą, šių aplinkybių plačiau neanalizavo, nesurinko jas patvirtinančių ar paneigiančių rašytinių įrodymų, t. y. nepagrindė diskrecinio sprendimo perduoti prieglobsčio prašytoją (duomenys neskelbtini) objektyviais faktais bei Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismo vertinimu, Sprendimo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sudarantys pagrindą pripažinti skundžiamą Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Pripažinus neteisėtu Sprendimą, tenkintas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į Apraše reglamentuotus prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo etapus, Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl valstybės, atsakingos už pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą, nustatymo.

11.       Tenkinus pareiškėjos skundą, 2024 m. kovo 12 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Migracijos departamento Sprendimo vykdymo sustabdymas, palikta galioti iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

12.       Įvertinęs pareiškėjos prašymą bylos medžiagą pripažinti nevieša, aplinkybę, jog byloje pateikiami rašytiniai įrodymai susiję su prieglobsčio prašymu, teismas administracinės bylos medžiagą pripažino nevieša ir tretiesiems asmenims neskelbtina, t. y. nesuteikiama teisė su ja susipažinti ir kopijuoti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 str. 2 d.). 

13.       Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadų nepagrindė, teismo sprendime motyvai išdėstyti apsiribojant ir nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes. Teismo motyvai neatitinka ne tik faktinių bylos aplinkybių, bet ir suformuotos LVAT praktikos (2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2386-502/2023, 2024 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1053-575/2024, 2024 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1287-415/2024 ir kt.).

13.2.                      Vadovaujantis Dublino reglamento 3 straipsnio 1 dalimi, prašymą suteikti prieglobstį nagrinėja viena ES valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal šio reglamento III skyriuje nustatytus kriterijus. Dublino reglamento 7 straipsnio 1 dalimi, atsakingos ES valstybės narės nustatymo kriterijai yra taikomi tokia tvarka, kokia jie pateikti III skyriuje (skyrių sudaro 7–15 straipsniai). Dublino reglamento 8–11 straipsniai pareiškėjos atveju nėra taikytini, nes ji nėra nelydimas nepilnametis ir, turimais duomenimis, neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos prašančio arba tarptautinę apsaugą gavusio šeimos nario. Tačiau jos situacija atitinka Dublino reglamento 12 straipsnį, kadangi prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu pareiškėja turėjo (duomenys neskelbtini) konsulinės įstaigos išduotą Šengeno (C tipo) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. sausio 31 d., kas pagrįstai leido Migracijos departamentui kreiptis į kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas dėl to, kad jie prisiimtų atsakomybę nagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos situaciją ir nagrinėjo galimybę taikyti diskrecinę išlygą pagal Migracijos departamento Įsakyme dėl Reglamento taikymo įtvirtintas sąlygas ir jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti Lietuvos Respublikoje, tačiau nenustatė tam pagrindų.

13.3.                      LVAT 2015 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-990-822/2015 yra nurodęs, kad vadovaujantis Dublino reglamento nuostatomis galima daryti išvadą, kad ES valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Dublino reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė. Nenumatyta ir prieglobsčio prašytojo teisė reikalauti, kad tokiu atveju ES valstybė narė pasinaudotų savo diskrecija ir priimtų nagrinėti prieglobsčio prašymą. LVAT administracinėje byloje Nr. A858-833/2010 pažymėjo, kad atsakovas šiuo atveju turi plačią diskreciją nuspręsti, ar pasinaudoti jam Dublino reglamento 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise, todėl pareiškėjo argumentas, jog atsakovas privalėjo įvertinti jo pateiktus argumentus ir ištirti, ar jie pakankami, kad būtų galima pasinaudoti Dublino reglamento 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išlyga, nėra teisiškai pagrįstas. Taigi teismas nepagrįstai bando įpareigoti Migracijos departamentą atlikti tokios plačios apimties vertinimą ir dar tyrimą dėl pareiškėjos pateiktų argumentų susijusių su diskrecine išlyga.

13.4.                      Priešingai nei nurodo teismas, Migracijos departamentas įvertino ir Įsakymo dėl Reglamento taikymo 5 punkte nurodytas aplinkybes. Migracijos departamentas nustatė, kad Lietuvos Respublikoje negyvena pareiškėjos šeimos nariai, o jos socialiniai bei kultūrinai ryšiai su kitais Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia ES valstybė narė jos prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti. Migracijos departamentas įvertino ir užsienietės nurodytas aplinkybes, kadangi čia ji nori tęsti savo knygų leidybos veiklą, kurios dėl valdžios persekiojimo nebegali vykdyti kilmės šalyje, ir padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad leidybinę veiklą ji gali tęsti ir (duomenys neskelbtini), o su šia veikla susiję asmenys, esantys Lietuvoje, gali būti pasiekiami ir nuotoliniu būdu. Teismo nurodyti laiškai niekaip nepagrindžia pareiškėjos glaudaus ryšio su Lietuvos Respublika, joje nurodoma tik subjektyvi rašiusių asmenų nuomonė apie pareiškėjos būtinumą likti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme taip ir nepaneigė galimybės savo veiklą vykdyti nuotoliniu būdu ir tai, kad jos norimi autoriai negalėtų vykti į (duomenys neskelbtini), jeigu yra jos pačios ar autorių poreikis kontaktuoti gyvai.

13.5.                      Teismas tinkamai neįvertino ir pareiškėjos pateiktų dokumentų, t. y. Leidyklos įstatų, iš kurių matyti, kad Leidyklos įstatai pasirašyti 2023 m. sausio 23 d. ir pati pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, jog Leidykla veikė dar iki jai atvykstant į Lietuvą ir pasiprašant prieglobsčio. Pareiškėjos siekis perimti Leidybos vadovavimą niekaip neapgrindžia jos glaudaus ryšio su Lietuva ar tai, kad Leidykla negalėtų vykdyti veiklos pareiškėjai esant (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjos pateiktame A. K. 2023 m. gruodžio 21 d. laiške yra aiškiai nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Iš to darytina išvada, kad pareiškėjos kontaktai su autoriais neapsiriboja tik su Lietuva, o kultūriniais ryšiais susiję su (duomenys neskelbtini), o ne su Lietuva.

13.6.                      Iš pareiškėjos pateiktų laiškų matyti, kad minėtų laiškų autoriai nenurodo nei vieno konkretaus socialinio ar kultūrinio ryšio, dėl kurio pareiškėjos prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas Lietuvoje, pateikia bendro pobūdžio informaciją ir savo subjektyvią nuomonę, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Laiškuose taip pat nepateikiama jokie duomenys ir įrodymai, kad minėtų ryšių pareiškėja negali palaikyti ir naudojantis informacinėmis technologijomis. Taigi šie laiškai niekaip nepaneigė Migracijos departamento padarytos pagrįstos išvados dėl pareiškėjos kultūrinių motyvų ir glaudaus ryšio su Lietuva neturėjimo. Be to, nepriklausomai nuo to, kuri valstybė – Lietuva ar (duomenys neskelbtini)  – išnagrinės pareiškėjos prieglobsčio prašymą, tuo atveju, jei prieglobstis jai bus suteiktas, pareiškėja galės lankytis Lietuvoje ir toliau palaikyti norimus ryšius.

13.7.                      Nesutinka ir su teismo argumentu, kad Migracijos departamentas turėjo aiškintis su pareiškėja dėl jos leidyklos darbo pobūdžio ir realių galimybių perkelti leidybinę veiklą. Visų pirma, kaip pati pareiškėja patvirtino, Leidykla buvo (duomenys neskelbtini) ir dėl jos persekiojimo ji buvo perkelta į Lietuvos Respubliką. Todėl analogiškai ją galima perkelti ir iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), tuo labiau, kad šios abi valstybės priklauso Europos Sąjungai, todėl teisiškai tai padaryti turėtų būti net paprasčiau, nei perkelti veiklą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Be to, pareiškėjos Leidykla yra registruota (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra užregistruota daugiau nei 400 įmonių. Kitas Leidyklos adresas – (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis daugiabutis, todėl Leidykla neturi didelės materialinės bazės, įrangos, kurią sudėtinga būtų perkelti į (duomenys neskelbtini). Antra, nuotolinis darbas šiandien yra normali darbo praktika, kurią reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai.

13.8.                      Teismas taip pat nesilaikė jau suformuotos LVAT praktikos, kur yra nurodoma, kad būtent užsienietis turi nurodyti pagrįstus argumentus dėl to, kodėl priimančioji valstybė nėra tinkamiausia valstybė išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą (LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2386-502/2023 ir kt.). Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų pareiškėjos parodymų matyti, kad ji tokių įrodymų neturi ir net pati iš esmės neprieštaraujanti dėl jos prašymo nagrinėjimo (duomenys neskelbtini). Asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pagrindas taikyti diskrecinę išlygą (LVAT 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4362-261/2018). (duomenys neskelbtini)  yra viena iš Šengeno susitarimo narių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė, todėl neturint jokio pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, nepaneigti Migracijos departamento argumentai pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą perduoti (duomenys neskelbtini).

14.       Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15.       Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai sprendė, kad atsisakymas tenkinti prašymą nagrinėti prašymą Lietuvoje nemotyvuotas. Teismo panaikintas atsakovo Sprendimas yra teisiškai nepagrįstas, jame neišreikšta atsakovo pozicija dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo išdėstyti bei nagrinėti ir kiti argumentai, susiję su Leidyklos veikla, prašo sudaryti galimybę pareiškėjai juos pateikti teismo posėdyje, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 24S26320 perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo, ir dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo Lietuvos Respublikoje.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Migracijos departamento 2024 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 24S26320 ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl valstybės, atsakingos už pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą, nustatymo, konstatavęs, kad atsakovas diskrecijos teise gali naudotis tik teisės aktų ribose, jų nepažeidžiant, o nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamame administraciniame akte neįvertino visų pareiškėjos teiktų argumentų dėl jos turimų ryšių ir vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje, dėl ko priėmė nepagrįstą Sprendimą.

18.       Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, pažymi, jog teismo motyvai neatitinka ne tik faktinių bylos aplinkybių, bet ir suformuotos LVAT praktikos. Vadovaujantis Dublino reglamento nuostatomis galima daryti išvadą, kad ES valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Dublino reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita ES valstybė narė; nenumatyta ir prieglobsčio prašytojo teisė reikalauti, kad tokiu atveju ES valstybė narė pasinaudotų savo diskrecija ir priimtų nagrinėti prieglobsčio prašymą. Teismas nepagrįstai bando įpareigoti Migracijos departamentą atlikti tokios plačios apimties vertinimą ir dar tyrimą dėl pareiškėjos pateiktų argumentų susijusių su diskrecine išlyga. Atsakovas įvertino pareiškėjos situaciją ir nagrinėjo galimybę taikyti diskrecinę išlygą pagal Migracijos departamento Įsakyme dėl Reglamento taikymo įtvirtintas sąlygas ir jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti Lietuvos Respublikoje, tačiau nenustatė tam pagrindų.

19.       Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjos argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai (jos atstovui) buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

21.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) sutiko perimti pareiškėją savo žinion, bei, vadovaudamasis Įstatymo 74 ir 75 straipsniais, Aprašo 74, 75 ir 82 punktais bei Dublino reglamento 12.2 straipsniu, Migracijos departamentas priėmė sprendimą perduoti pareiškėją – (duomenys neskelbtini) pilietę – (duomenys neskelbtini). Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, jog pareiškėja prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu turėjo (duomenys neskelbtini) išduotą Šengeno C tipo vizą, galiojusią nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. sausio 31 d., bei įvertinus aplinkybes, kad Dublino reglamento 8–11 straipsniai pareiškėjos atveju nėra taikytini, nes ji nėra nelydima nepilnametė ir, turimais duomenimis, neturi kitose ES valstybėse tarptautinės apsaugos prašančių arba tarptautinę apsaugą gavusių šeimos narių. Atsakovas konstatavo, kad Dublino reglamento 16 straipsnyje ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga pareiškėjai negali būti taikoma, taip pat nenustatyta Įsakyme dėl Reglamento taikymo nurodytų aplinkybių, kurioms esant gali būti taikoma Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga. Be to, Migracijos departamentui kreipusis į atsakingas (duomenys neskelbtini) institucijas su prašymu perimti pareiškėją savo žinion, 2024 m. sausio 19 d. raštu Nr. 10478678-169 (duomenys neskelbtini) federalinė migracijos ir pabėgėlių reikalų tarnyba sutiko perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašiusią pareiškėją.

23.       Įstatymo 72 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 1 d.) 1 dalyje yra nustatyta, kad užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Reglamentu (ES) Nr. 604/2013, nustato valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nustatydamas valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su kompetentingomis Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją. Migracijos departamentas, gavęs Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai Europos Sąjungos valstybei narei (Įstatymo 74 str. 1 d.). Prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, Migracijos departamentas išduoda kelionės dokumentą (Laissez-passer), skirtą vienai kelionei į šią Europos Sąjungos valstybę narę (Įstatymo 75 str.).

24.       Dublino reglamento 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant ir pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, o būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus. Dublino reglamento III skyriaus 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu prieglobsčio prašytojas turi galiojančią vizą, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė su šiame straipsnyje nustatytomis išimtimis. Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta diskrecinė išlyga, nustatanti, kad kiekviena valstybė narė, nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies, gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą.

25.       Įsakyme dėl Reglamento taikymo nustatyta, kad Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga gali būti taikoma inter alia (be kita ko), kai: vadovaujantis šeimos ar kultūriniais motyvais ir prieglobsčio prašytojo ryšiais su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis pagrįstai manoma, kad Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė šio prieglobsčio prašytojo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti (5 p.).

26.       LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog, remiantis Dublino reglamento nuostatomis, galima daryti išvadą, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi teisę, bet ne pareigą nuspręsti nagrinėti prieglobsčio prašymą tuo atveju, jei Reglamente įtvirtintų kriterijų pagrindu nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2079-1047/2023; 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2057-629/2023; 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2010-525/2023; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1287-415/2024).

27.       Byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju būtų pagrindas taikyti Dublino reglamento diskrecinę išlygą, byloje nėra įrodytas Įsakymo dėl Reglamento taikymo 1–6 punktų taikymą apibrėžiančių aplinkybių buvimas. Byloje nėra įrodyta, jog, vadovaujantis socialiniais ar kultūriniais motyvais ir prieglobsčio prašytojos ryšiais su Lietuvos Respublika ar joje gyvenančiais asmenimis, pagrįstai manytina, kad Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė šios prieglobsčio prašytojos prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti. Pareiškėja poreikį taikyti Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, be kita ko, grindė aplinkybėmis, kad pareiškėja kaip viena iš Leidyklos (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už Projekto valdymą ir darbą su autoriais, jog pareiškėja turi gerus profesinius ryšius su lietuvių literatūros scena ir su daugybe čia gyvenančių kultūros žmonių iš (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjai svarbu išlaikyti esamus platinimo ryšius (duomenys neskelbtini), kuriuos galima pasiekti tik iš Lietuvos, jog ją sieja tvirti kultūriniai ryšiai su Lietuva, (duomenys neskelbtini) rašytojais ir (duomenys neskelbtini) bendruomene emigracijoje. Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos noro tęsti knygų leidybos veiklą Lietuvoje, ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėja leidybinę veiklą gali tęsti ir (duomenys neskelbtini), o su šia veikla susiję asmenys, esantys Lietuvoje, gali būti pasiekiami ir nuotoliniu būdu. Kaip teisingai nustatė Migracijos departamentas, Lietuvos Respublikoje negyvena pareiškėjos šeimos nariai, o jos socialiniai bei kultūrinai ryšiai su kitais Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia ES valstybė narė jos prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti. Pareiškėjos teismui nurodyti ir pridėti laiškai nepagrindžia pareiškėjos glaudaus ryšio su Lietuvos Respublika, tik atspindi subjektyvią laiškų autorių nuomonę apie pareiškėjos būtinumą likti Lietuvos Respublikoje, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Nustatyta, kad Leidykla, kuri yra registruota (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu yra užregistruota daugiau nei 400 įmonių), veikė dar iki pareiškėjai atvykstant į Lietuvą ir pasiprašant prieglobsčio. Pareiškėja  nenurodė jokių kitų svarbių ir objektyvių priežasčių, kad Leidykla negalėtų vykdyti veiklos pareiškėjai esant (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja atitinka Įsakymo dėl Reglamento 5 punkte nurodytas aplinkybes dėl diskrecinės išimties taikymo.

28.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, taigi Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jame įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja turi būti perduodama (duomenys neskelbtini) ir kad pareiškėjos atveju nėra taikoma Dublino reglamento 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta diskrecinė išlyga.

29.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų Dublino reglamento išimties taikymo būtinybę, taip pat nenurodė pagrįstų argumentų dėl to, kodėl (duomenys neskelbtini) nėra tinkamiausia valstybė išnagrinėti jos prieglobsčio prašymą. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pagrindas taikyti diskrecinę išlygą (žr., pvz., LVAT 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4362-261/2018; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1287-415/2024). Kaip teisingai pažymėjo Migracijos departamentas, (duomenys neskelbtini)  yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso dalyvė, todėl neturint jokio pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) kompetentingumu prieglobsčio teisės srityje, teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą perduoti (duomenys neskelbtini). Šių išvadų susiklosčiusioje situacijoje nepaneigia pareiškėjos byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais jis grindė socialinius ir kultūrinius ryšius, susiklosčiusius Lietuvos Respublikoje.

30.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad skundžiamas Departamento Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nebuvo pagrindo jo naikinti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, todėl šį Sprendimą nepagrįstai panaikino. Atsižvelgus į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas.

31.       Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

32.       Įsiteisėjus galutiniam procesiniam teismo sprendimui šioje byloje (ABTĮ 148 str. 1 d.), reikalavimo užtikrinimo priemonės, pritaikytos Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartimi (sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 24S26320 vykdymą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje), galiojimas pasibaigia (ABTĮ 70 str. 9 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos A. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

Iveta Pelienė

        Arūnas Sutkevičius