Civilinė byla Nr. e2S-748-618/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07241-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.2.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5 

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. L., uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs projektai“ dėl statybos leidimo panaikinimo ir padarinių šalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, If P&C Insurance AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Promoto“, uždaroji akcinė bendrovė „Vandens siurbliai“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      pripažinti negaliojančiu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakovui A. L. 2017 m. rugsėjo 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2.                      panaikinti Inspekcijos 2020 m. vasario 24 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3.                      panaikinti atsakovo A. L. prašymu registruotos deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą;

1.4.                      įpareigoti atsakovą A. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkančią pastato – prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių – nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų, nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelės ir stoginės, esančių (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą bei perstatyti statinius pagal šį statybą leidžiantį dokumentą;

1.5.                      nustatytu terminu atsakovui A. L. neįvykdžius nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovą A. L. per 3 mėnesius atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir atsakovės UAB „Progresyvūs projektai“ lėšomis pašalinti statybos padarinius – nugriauti neypatingosios kategorijos prekybos paskirties statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausinius – nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus, nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelę ir stoginę, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sutvarkyti statybvietę;

1.6.                      nustatytu terminu neįvykdžius 1.5. punkte nustatyto įpareigojimo, leisti Inspekcijai nugriauti pastatą – prekybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus, nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelę ir stoginę, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), visas lėšas išieškant iš atsakovo A. L..

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl pastato – prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.1.                      Nurodė, kad atsakovas A. L., žinodamas apie iškeltą civilinę bylą dėl statybos leidimo, kurio pagrindu pastatyti ginčo statiniai, pripažinimo negaliojančiu, IS „Infostatyba“ pateikė prašymą registruoti Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, o Inspekcijos pakartotinio patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad pastatas – prekybos pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pradėtas eksploatuoti, prie jo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog atsakovas A. L. ginčo pastatą gali parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti nurodytą turtą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo turto valdytojai gali šį turtą perleisti kitiems asmenims, o tai apsunkintų ir užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi į procesą tektų įtraukti naujus asmenis. Be to, atsakovui A. L. perleidus nuosavybės teisę į turtą, galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – atliko įrašą viešame registre dėl atsakovui A. L. priklausančio pastato – prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti.

3.1.                      Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo, užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

3.2.                      Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, todėl pripažintina, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

3.3.                      Teismas nurodė, jog šiuo atveju svarbu, kad ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu išliktų dabartinio valdytojo (atsakovo A. L.) nuosavybėje, t. y. bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis, kuri buvo ieškovės kreipimosi į teismą metu. Nors byloje ir nėra faktinių duomenų apie ketinimą perleisti ginčo turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau būtinumą taikyti disponavimo apribojimus pagrindžia tai, kad atsakovas A. L. turi visas prielaidas arba, kitaip tariant, neturi teisinių kliūčių tai padaryti. Šiuo atveju egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, nes išliktų galimybė ginčo turtą perleisti kitiems asmenims. Be to, ginčo turto perleidimas kitam asmeniui, kitoks apsunkinimas daiktinėmis teisėmis apsunkintų šios bylos procesą dėl poreikio įtraukti ir kitus asmenis į bylos nagrinėjimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Atskiruoju skundu atsakovas A. L. (apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinyje nurodytų aplinkybių ir su juo pateiktų duomenų nepakanka tam, kad ieškinys būtų laikomas prima facie pagrįstu. Ieškovė teigia, kad atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 21 d. išduotas statybos leidimas yra neteisėtas ir prašo jį panaikinti, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. AD1-965 patvirtintame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (toliau – Detalusis planas) numatytas konkretus objektų šildymo būdas – prisijungimas prie Klaipėdos energijos šiluminės trasos, o prekybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), projekte, kurio pagrindu išduotas 2017 m. rugsėjo 21 d. statybos leidimas, numatytas pastato prijungimas prie dujotiekio tinklo. Atsakovų teigimu, Detaliojo plano sprendiniai dėl konkretaus šildymo būdo (šildymo Klaipėdos energijos tiekiama šilumos energija) nebuvo tinkamai išviešinti, todėl rengdama projekto sprendinius projektuotoja vadovavosi išviešintais Detaliojo plano sprendiniais, pagal kuriuos pastato šildymas galėjo būti projektuojamas prijungiant prie Klaipėdos miesto inžinerinių tinklų, įskaitant dujotiekio tinklus, pagal inžinerinius tinklus eksploatuojančių organizacijų technines sąlygas. Šias aplinkybes patvirtina į bylą atsakovų pateikti duomenys ir ieškovės atstovės J. V. paaiškinimai 2021 m. kovo 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu.

4.2.                      Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra faktinių duomenų apie atsakovo ketinimą perleisti ginčo turtą. Šias aplinkybes galėtų patvirtinti nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai, ketinimų protokolai, preliminarios sutartys su būsimu ginčo turto pirkėju ar pan., tačiau byloje tokių duomenų nėra. Priešingai, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio mėn.) iki šiol atsakovas A. L. ginčo turto nepardavė ir neatliko jokių paruošiamųjų pardavimo veiksmų.

4.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti poreikis į bylos nagrinėjimą įtraukti kitus asmenis. CPK numato, jog viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o ne grėsmė bylos proceso operatyvumui ar ekonomiškumui.

4.4.                      Pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, t. y. draudimą atsakovui A. L. įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip apsunkinti ginčo turtą. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl prekybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimas, nuoma, perdavimas naudotis kitiems asmenims, servitutų nustatymas ar kitoks šio turto apsunkinimas sukeltų grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o pritaikius šias laikinąsias apsaugos priemones pažeidžiami atsakovo A. L., kaip ginčo turto savininko, teisės ir teisėti interesai.

5.       Ieškovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir atsižvelgė į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Atsakovo nurodytos aplinkybės bus sprendžiamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.2.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. L., žinodamas apie nagrinėjamą civilinę bylą dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, per IS „Infostatyba“ pateikė prašymą registruoti Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, o ieškovės pakartotinio patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad pastatas yra pradėtas eksploatuoti, prie jo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Pažymėtina, jog atsakovo užsakymu atlikta statinio ekspertizė skirta tam, kad Deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimas Inspekcijoje būtų neprivalomas, o Deklaracija kartu su pastatyto statinio ekspertizės aktu galėtų būti registruojama IS „Infosatatyba“, po to pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui, taip registruojant statybos užbaigimo faktą. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo prašymu registruota Deklaracija apie statybos užbaigimą, darytina išvada, kad egzistuoja realios prielaidos atsakovui ginčo turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį suvaržyti.

6.       Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su atsakovo A. L. atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Atsakovas A. L. pastato statybos darbus užbaigė turėdamas galiojantį, t. y. nenuginčytą, statybos leidimą. Teikdamas procesinius dokumentus atsakovas nurodė, jog pastato statybos darbai yra iš esmės baigti, liko pabaigti tik apdailos darbus, ir, kad pastatą numatyta išnuomoti, todėl nėra aišku, kodėl ieškovei aplinkybė apie statybos darbų užbaigimą ir siekį sumažinti ir (ar) išvengti nuostolių, yra netikėta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9.       Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atliktas įrašas viešame registre dėl atsakovui A. L. priklausančio pastato – prekybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartos civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

11.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

12.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

13.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu apeliantui išduotą statybos leidimą, panaikinti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto deklaracijos apie statinio (jo dalies) statybos užbaigimą / patalpos paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė, įpareigoti apeliantą parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią prekybos pastato ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti statinius pagal šį statybą leidžiantį dokumentą, o nustatytu terminu to neatlikus – įpareigoti apeliantą pašalinti statybos padarinius – nugriauti prekybos pastatą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; apeliantui nustatytu terminu šio įpareigojimo neįvykdžius – leisti Inspekcijai nugriauti prekybos pastatą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), visas lėšas išieškant iš apelianto. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Pažymėtina, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Detaliojo plano sprendinių, kurių pagrindu parengtas prekybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), projektas, ir atitinkamai išduotas ginčijamas statybos leidimas, išdavimu, yra vertintinos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

14.       Vertindamas kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.

15.       Ginčijama nutartimi byloje pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti teismas nurodė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje atlikti įrašą viešame registre dėl apeliantui priklausančios ginčo turto dalies nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Taigi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui uždrausta disponuoti jam priklausančia ginčo turto dalimi, t. y. šį turtą perleisti kitiems asmenims ar kitaip pakeisti nuosavybės teisę.

16.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijos straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).

17.       Konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą turinys yra, inter alia, detalizuotas CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši nuostata patvirtina, jog tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę (tiek, kiek tokios diskrecijos neriboja įstatymai ir naudojimasis šia diskrecija nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų).

18.       Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia, aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015). Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. 

19.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą.

20.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1398-178/2017). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).

21.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį, apeliantas, be kita ko, būtų įpareigotas parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią prekybos pastato ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti statinius pagal šį statybą leidžiantį dokumentą, o nustatytu terminu neįvykdžius nurodyto įpareigojimo – apeliantas būtų įpareigotas nugriauti pastatą ir jo priklausinius, esančių (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; apeliantui neįvykdžius įpareigojimo nugriauti statinius, šiuos veiksmus būtų leista atlikti ieškovei, visas lėšas išieškant iš apelianto. Ieškinio reikalavimo pobūdis pagrindžia siekį užtikrinti, kad ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, taip sudarant galimybę užtikrinti ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą. 

22.       Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl apeliantui priklausančio prekybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

23.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtimi, t. y. draudimu apeliantui įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip apsunkinti ginčo turtą, nurodydamas, jog nėra aišku, kodėl minėtos aplinkybės gali sukelti grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

24.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ne tik užkirto kelią apeliantui perleisti nuosavybės teisę į ginčo turtą, tačiau ir kitaip disponuoti šiuo turtu, t. y. jį įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, nurodydamas, kad ginčo turto perleidimas kitam asmeniui, kitoks apsunkinimas daiktinėmis teisėmis apsunkintų šios bylos procesą dėl poreikio įtraukti ir kitus asmenis į bylos nagrinėjimą. Taigi, būtinumą taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė ne tikimybe, kad šių priemonių nepritaikius kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o aplinkybe, jog atsiradus naujiems ginčo turto valdytojams, bylos nagrinėjimas teisme gali užsitęsti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju minėti tikslai yra pasiekiami atlikus įrašą viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

25.       Sprendžiant dėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo, atkreiptinas dėmesys, kad teismui patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, apeliantui, visų pirma, bus sudaryta galimybė parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią prekybos pastato ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti statinius pagal šį statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas nėra išimtinai susijęs su ginčo statinio griovimu, tačiau draudimas apeliantui įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip apsunkinti ginčo turtą yra skirtas būtent ieškovės reikalavimo dėl ginčo statinio griovimo įvykdymui užtikrinti.

26.       Be to, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas verčiasi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir (ar) jame esančių patalpų nuoma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – draudimą įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ginčo pastatą, yra užkertama galimybė apeliantui gauti pajamas iš jam priklausančio turto, nors ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas nėra susijęs tik su apelianto pareiga šį pastatą nugriauti, t. y. įvykdęs teismo įpareigojimą parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančią ginčo pastato projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti statinius pagal šį statybą leidžiantį dokumentą, apeliantas galės iš esmės nepertraukiamai versti komercine veikla. Taigi, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas gali priimti ieškovei palankų teismo sprendimą, savaime nereiškia, kad apeliantas privalės nutraukti vykdomą veiklą ir nugriauti ginčo statinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog laikinosios apsaugos priemonės – draudimas įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti ginčo turtą ginčo pastatą – neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

27.       Kita aplinkybė, į kurią svarbu atsižvelgti, yra tai, kad teismo sprendime nustatytu terminu neatlikus veiksmų, susijusių su naujos projektinės dokumentacijos parengimu, statybą leidžiančio dokumento gavimu ir statinio perstatymu, pareiga nugriauti ginčo statinius ir teisės aktuose numatyta atsakomybė už šio įpareigojimo nevykdymą teks apeliantui. Tai reiškia, kad apeliantui negalint teismo sprendimo nustatytu terminu nugriauti ginčo statinio dėl to, kad iš jo nėra išsikėlę nuomininkai ar kiti naudotojai, jam kils teisės aktuose nustatyta atsakomybė už teismo sprendimo netinkamą vykdymą, o taip pat ir atsakomybė prieš minėtus trečiuosius asmenis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 137 straipsnio 6 dalį teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Taigi, informacija apie šios civilinės bylos iškėlimą bus išviešinta. Tai reiškia, kad ši aplinkybė bus žinoma tretiesiems asmenims, siekiantiems sudaryti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir (ar) jame esančių patalpų nuomos ar kitas sutartis dėl naudojimosi šiuo daiktu ir pan.

28.       Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimas įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip sutartimi apsunkinti prekybos pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra būtinos būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo užtikrinimui.

29.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

30.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri keistina nustatant, kad taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl apeliantui A. L. priklausančio pastato – prekybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkinti iš dalies.

Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl pastato – prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio atsakovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Kitą prašymo dalį atmesti“.

Teisėja                                                       Larisa Šimanskienė