Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-444-453-07].doc
Bylos nr.: N-444-453-07
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. N–1–453/2007

                                          Procesinio sprendimo kategorija – 32 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. kovo 2 d.

Vilnius

 

  Lietuvos vyriausiojo  administracinio teismo  teisėjų  kolegija, susidedanti iš Nijolės Piškinaitės, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus  Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarties I. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų  kolegija

 

n  u  s  t  a  t  ė :

I.

 

Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus poskyrio vyr. inspektoriaus (toliau – Institucija) 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. E 454845 I. S. paskirta 1500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu aštuoniolikai mėnesių už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Nuobauda paskirta už tai, kad I. S. 2006 m. rugpjūčio 28 d., Pabarės kaime Šalčininkų rajone, neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) vairavo L. S. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini). Nutarime nurodyta, kad I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus.

 

II.

 

I. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, skundu prašydamas pakeisti Institucijos nutarimą – sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ir sumažinant baudą iki 500 Lt.

Skunde nurodyta, kad Institucijos paskirta nuobauda yra pernelyg griežta, paskirta neatsižvelgiant į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus. Savo kaltę dėl padaryto pažeidimo I. S. visiškai pripažino, nuoširdžiai dėl jo gailisi, išklausė kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą. Alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai. Iki šiol už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo. Tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė yra II grupės invalidai, augina nepilnametę dukterį, kuriai reikalingas išlaikymas, abiejų su sutuoktine gaunamos invalidumo pensijos tesudaro apie 800 Lt per mėnesį. Pareiškėjo sutuoktinei reikalingas nuolatinis gydymas, dėl ligos ji negali naudotis visuomeniniu transportu, todėl teisė vairuoti transporto priemonę pareiškėjui būtina.  

 

 

 

III.

 

              Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs I. S. skundą, 2006 m. spalio 30 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, I. S. paskirta ATPK 126 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda ir minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. ATPK 30-1 straipsnis, numatantis mažesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą, gali būti taikomas tik esant ypatingoms sąlygoms, kurių byloje nenustatyta. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra ekonominio ir socialinio pobūdžio ir negali būti pripažintos besąlyginiu pagrindu taikyti ATPK 30-1 straipsnį. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privaloma administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos veikos padarymą. Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra vienas sunkiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį bei pareiškėjo asmenybę.

Atsižvelgdamas į pareiškėjo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas išdėstė I. S. paskirtos baudos mokėjimą penkiolikai mėnesių (kas mėnesį mokant po 100 Lt).

 

IV.

 

I. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30-1 straipsnio nuostatų. Būdamas II grupės invalidu ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę jis praras galimybę tinkamai rūpintis savimi, II grupės invalide žmona bei nepilnamete dukra. Atstumas nuo Pabarės kaimo, kuriame apeliantas gyvena, iki Šalčininkų yra 36 km, o tiesioginio susisiekimo visuomeniniu transportu su Vilniaus miestu nėra. Dėl apeliantui nustatytos diagnozės jam sunku vaikščioti. Apelianto žmona teisės vairuoti transporto priemones neturi. Teisė vairuoti apeliantui taip pat reikalinga norint nuvykti aplankyti tėvą, gyvenantį Vitebsko srityje, Baltarusijos Respublikoje.

Apeliantas nurodo, kad pažeidimą padarė kaime, kuriame gyvena, važiuodamas namo, jokių sunkių pasekmių jo padarytas pažeidimas nesukėlė. Administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, nors jo vairavimo stažas – daugiau nei 30 metų. Alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, išklausė paskaitą apie alkoholio žalą, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai. Šis įvykis jam esanti gera pamoka.

Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį ir Institucijos nutarimą nepakeistus. Teigia, kad I. S. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, pateisinančių ATPK 30-1 straipsnio taikymą šioje byloje.

              Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

V.

 

Apeliacinio skundo argumentai susiję su ATPK 30-1 straipsnio taikymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ATPK 30-1 straipsnis gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Priešingu atveju būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia, nepaisoma administracinės nuobaudos tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje N17 - 103/2007).

Institucijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu apeliantui paskirta minimali nuobauda už jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymą – 1500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas aštuoniolikai mėnesių. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, atsižvelgdamas į pareiškėjo turtinę padėtį, išdėstė apeliantui paskirtos baudos mokėjimą penkiolikai mėnesių (kas mėnesį mokant po 100 Lt).

Nors apeliaciniu skundu prašoma paskirtą baudą sumažinti iki 500 Lt apeliaciniame skunde nenurodyti jokie šį prašymą pagrindžiantys argumentai. Iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjo turtinę padėtį nėra pagrindo daryti išvados, kad apeliantas neturi galimybės sumokėti jam paskirtą baudą po jos išdėstymo 15 mėnesių laikotarpiui. Todėl tenkinti šį apelianto prašymą nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas taip pat prašo netaikyti jam ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šis apelianto prašymas tenkintinas iš dalies.

Savo prašymą netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo apeliantas grindžia tuo, kad tokios nuobaudos taikymas apskunkintų jo galimybes tinkamai rūpintis savo ir sutuoktinės, II grupės invalidės, sveikata. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ekonominio ar socialinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepatogumais, atsiradusiais dėl specialiosios teisės atėmimo, negali būti pripažintos besąlyginiu pagrindu taikyti ATPK 30-1 straipsnį. Tačiau, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, apibūdinančius pažeidimo padarymo aplinkybes ir apelianto asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas apeliantui paskirtą nuobaudą sušvelninti.

Byloje nustatytos dvi įstatyme numatytos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai) – apeliantas yra II grupės invalidas (b.l. 42), padarytą pažeidimą jis visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi (b.l. 5). Kiti byloje esantys duomenys liudija apelianto naudai – apeliantas išklausė specialų kursą apie narkotikų ir alkoholio žalą (b.l. 7), gyvenamojoje vietoje jis charakterizuojamas teigiamai (b.l. 14). Ypač svarbi aplinkybė ta, kad apeliantas nėra anksčiau baustas už analogiškus pažeidimus. Apeliantui nustatytas girtumo laipsnis – 1,65 promilės (b.l. 20) yra artimas lengvam.

              Atsižvelgiant į nurodytų faktinių aplinkybių visetą galima daryti išvadą, kad apeliantas nėra linkęs daryti panašius pažeidimus, savo kaltę dėl padaryto pažeidimo suprato ir tinkamai įvertino, ir kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti ir pritaikius apeliantui švelnesnę sankciją, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 2 dalyje. Kadangi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas susijęs su dideliais nepatogumais apeliantui ir jo šeimos nariams (tiek apeliantui, tiek jo sutuoktinei būtina gydytojų priežiūra, susisiekimas su miestais, kuriuose yra gydymo įstaigos, iš apelianto gyvenamosios vietos visuomeniniu transportu yra ribotas), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliantui paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminas trumpintinas perpus – iki devynių mėnesių.

              Tenkinti apelianto prašymą visiškai netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo. ATPK 126 straipsnio 2 dalyje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip privaloma nuobauda tokį pažeidimą padariusiam asmeniui. Nustatydamas tokį griežtą teisinį reglamentavimą įstatymų leidėjas atsižvelgė į tai, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl šia nuobauda siekiama ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų. Todėl visiškai netaikant apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo šioje byloje būtų nepaisoma įstatymų leidėjo valios.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,   

 

n  u  t  a  r  i  a:

 

I. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus poskyrio vyr. inspektoriaus 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. E 454845 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį pakeisti – I. S. vietoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo aštuoniolikai mėnesių skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą devyniems mėnesiams.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Nijolė Piškinaitė

 

                                                                                                                                                         

Vaida Urmonaitė

 

                                                                                                                                       

Virgilijus  Valančius