Administracinė byla Nr. eA-2468-602/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02295-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 16.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – V. R., E. R. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. ZSFP-78492 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) sklypas ribojasi su žemės sklypu, kurio nuosavybės teisės priklauso Lietuvos Respublikai (toliau – ir Žemės sklypas). 1975 m. buvo užbaigta Namo statyba ir susiklostė faktinė situacija, jog Žemės sklypu naudojamasi kaip aikštele, kurioje statomi gyventojų automobiliai, taip pat aikštelė užtikrino Namo gyventojų ir bendro naudojimo objektų priešgaisrinę saugą.
3. Pareiškėjas teigė, kad jis 2020 m. lapkričio mėn. sužinojo, jog yra inicijuotos administracinės procedūros dėl Žemės sklypo suformavimo ir jo sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė Administracijai prašymą dėl nurodytų administracinių procedūrų negalimumo, esant teisės aktų prieštaravimams, tačiau 2021 m. birželio 11 d. buvo surašytas Įsakymas, kurio pagrindu Žemės sklypas sujungtas su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nes laisvoje valstybinėje žemėje nebuvo galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų bei jis atitiko įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sąvoką.
4. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas pažeidžia Bendrijos teises ir teisėtus interesus, nes Žemės sklypą sujungus su besiribojančiu žemės sklypu Namo gyventojams panaikinama galimybė naudotis aikštele (Žemės sklypu). Pareiškėjo teigimu, Administracija neteisėtai sujungė Žemės sklypą su besiribojančiu žemės sklypu, nes jis neturi įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinio statuso ir neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pasak pareiškėjo, žemės sklypas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha, jog atitiktų įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, tačiau šiuo atveju Žemės sklypo plotas yra 0,0568 ha, t. y. jis yra didesnis, nei tai numato Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinti imperatyvūs dydžiai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nors Įsakyme nurodyta, jog Žemės sklypo plotas sudaro 0,0219 ha, tačiau Įsakymu buvo sujungta tik dalis Žemės sklypo su besiribojančiu žemės sklypu. Pareiškėjo vertinimu, laisvos valstybinės žemės plotas negali būti dirbtinai skaidomas į atskiras dalis, nes jis turi būti vertinamas kaip vientisas plotas.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nutarimo 2.15 punkte taip pat įtvirtintas reikalavimas, jog įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo plotas sudaro 0,0568 ha, tuo tarpu besiribojančio žemės sklypo (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) plotas yra 0,0525 ha, t. y. besiribojančio žemės sklypo plotas yra mažesnis už Žemės sklypo plotą ir tai prieštarauja Nutarimo 2.15 punktui.
6. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų individualiam aktui keliamų reikalavimų. Įsakyme nėra nurodyti jokie argumentai, motyvai ar paaiškinimai, jog Žemės sklype nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Žemės sklypas yra iš esmės taisyklingos formos, į šį žemės sklypą yra galimybė patekti (yra įvažiavimai), jo plotas didesnis nei 5 arai, todėl tai leidžia spręsti, jog šioje teritorijoje galima suformuoti naują savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą.
7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys V. R. ir E. R., kuriems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), patikrinusi projektą, 2021 m. birželio 8 d. surašė žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-3161-(8.30.), kuriame nurodė patikrinimo išvadą – galima tvirtinti žemės valdos projektą, t. y. NŽT, patikrinusi žemės valdos projektą, nustatė, jog projekto planavimo procedūros ir projekto sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui (toliau – ir Žemės įstatymas) ir kitiems teisės aktams. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad NŽT pateikė teigiamą išvadą dėl projekto tvirtinimo, priėmė ginčijamą Įsakymą.
9. Atsakovas teigė, kad Administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo skyrius 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. A51-36873/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ informavo pareiškėją, kad su jo pateiktomis pastabomis susipažino, pasiūlymai buvo apsvarstyti ir nuspręsta į juo neatsižvelgti, nes jie, Administracijos nuomone, yra nepagrįsti.
10. Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo dirbtinai skaidomas Žemės sklypo plotas, nurodė, jog įsiterpęs 219 kv. m valstybinės žemės plotas šiaurės pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) raudonomis linijomis, rytų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), vakarų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovo teigimu, šis sujungtas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytą įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžimą, nes yra įsiterpęs tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šis valstybinės Žemės plotas nėra ir negali būti skaidomas į dalis, nes jis yra apribotas sklypais ir (duomenys neskelbtini) raudonomis linijomis. Įsakymu buvo sujungtas visas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (525 kv. m) su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu (219 kv. m), t. y. sujungiamas plotas nėra didesnis už besiribojantį Žemės sklypą.
11. Atsakovo teigimu, Įsakymas priimtas atlikus visas teisės aktais nustatytas procedūras, pritarus NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, bei vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir formuojamam įsiterpusiam valstybinės žemės plotui yra nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios ateityje užtikrins tinkamą inžinerinių tinklų naudojimą.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Bendrijos skundą.
13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad Žemės sklypas neturi įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinio statuso ir neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Nutarimo 2.15 punkto nuostatas, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos aiškinimo.
14. Teismas pažymėjo, kad ginčo Žemės sklypas (įsiterpęs 219 kv. m valstybinės žemės plotas) šiaurės pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) raudonomis linijomis, rytų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), vakarų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdamas į tai, kad Žemės sklypas yra įsiterpęs tarp sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. jis ribojasi su žemės sklypais, turinčiais nustatytas ribas, kadastro duomenis ir esančiais registruotais Nekilnojamojo turto registre, teismas sprendė, kad, priešingai nei teigė pareiškėjas, Žemės sklypas atitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytą įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžimą.
15. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Įsakymu su besiribojančiu žemės sklypu buvo sujungta tik dalis Žemės sklypo (219 kv. m), todėl laisvos valstybinės žemės plotas negali būti dirbtinai skaidomas į atskiras dalis, teismas nurodė, jog pareiškėjas šiuos teiginius grindžia tik prielaidomis, nepateikdamas jokių Žemės sklypo skaidymą patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad, kaip nurodė atsakovas, valstybinės žemės plotas (Žemės sklypas) nebuvo ir negali būti skaidomas į dalis, nes yra apribotas sklypais ir (duomenys neskelbtini) raudonomis linijomis. Skundžiamu Įsakymu buvo sujungtas visas įsiterpęs žemės sklypas, t. y. sujungtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (525 kv. m), ir įsiterpęs valstybinės žemės plotas (219 kv. m). Įsakyme taip pat aiškiai nurodyta, kad juo tvirtinamas Projektas, kurio tikslas – suformuoti 744 kv. m žemės plotą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl Žemės sklypo skaidymo atmetė kaip nepagrįstus.
16. Teismas taip pat kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, kad Žemės sklypo sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu ((duomenys neskelbtini), (525 kv. m)), prieštarauja Nutarimo 2.15 punktui tuo aspektu, kad Žemės sklypo plotas yra didesnis už besiribojančio žemės sklypo plotą. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš Įsakymo, juo buvo patvirtintas Projektas, kuriuo Žemės sklypas (219 kv. m.) sujungtas su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 525 kv. m (viso 774 kv. m.). Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypo plotas nėra didesnis už besiribojančio žemės sklypo plotą, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Teismas akcentavo, kad byloje nenustatyta, jog Žemės sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.
17. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad Įsakymu pažeidžiami Namo gyventojų interesai, nes Žemės sklype statomos gyventojų transporto priemonės. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjas nėra sudaręs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties ir neįrodė, kad minėtame žemės sklype nėra galimybių statyti transporto priemonių. Neatlygintinis valstybinės žemės naudojimas, siekiant pateisinti asmeninius interesus, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu žemes sklypu. Teismas akcentavo, kad Projekto teisėtumas buvo patikrintas NŽT ir Žemės valdos projekto patikrinimo aktu nustatyta, jog Projekto sprendiniai neprieštarauja Žemės įstatymui, Teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad, kaip nurodė atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir formuojamam įsiterpusiam valstybinės žemės plotui yra nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios ateityje užtikrins tinkamą inžinerinių tinklų naudojimą.
19. Teismas darė išvadą, kad Įsakymas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (t. y. Įsakyme nurodytas jo faktinis ir juridinis pagrindas), tuo tarpu pareiškėjas skunde išdėstytais argumentais Įsakymo ydingumo neįrodė (Žemės sklypas atitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintus įsiterpusio sklypo kriterijus), dėl to jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
20. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo Žemės sklypas buvo naudojamas kaip aikštelė, kurioje statomi Namo gyventojų automobiliai. Ši aikštelė taip pat užtikrino Namo gyventojų ir bendro naudojimo objektų priešgaisrinę saugą, jog atsitikus nelaimei būtų sudarytos sąlygos gelbėti žmones bei gesinti gaisrą. Pareiškėjas teigia, kad Žemės sklypas neatitinka vienos iš būtinų įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto statuso sąlygų – ploto ir ribų neracionalumo. Šiuo atveju aplinkybės, kad Žemės sklypas negali būti racionalus, nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys neįrodė, o pareiškėjas pateikė pakankamai argumentų, kurie patvirtina, jog Žemės sklypas yra racionalaus dydžio ir ribų, todėl gali būti naudojamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė.
22. Pareiškėjas pabrėžia, kad šioje byloje, visų pirma, turi būti nustatoma, jog laisvo valstybinio žemės sklypo ploto negalima panaudoti racionaliai valstybės ir (ar) visuomenės interesais, ir tik nustačius, kad to padaryti negalima, galimas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo statuso suteikimas bei prijungimas prie privataus žemės sklypo. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas Įsakymą, iš esmės nepateikė jokių motyvų, kuriais būtų pagrįsta, jog Žemės sklypas yra neracionalaus ploto ir neracionalių ribų. Įsakyme tik formaliai ir lakoniškai nurodyta, jog laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
23. Pareiškėjas mano, kad nepateikus įrodymų, nenurodžius jokių faktinių aplinkybių ar argumentų, kurios pagrįstų, jog Žemės sklypas nėra racionalaus dydžio ir ribų, Įsakymas negali būti laikomas pakankamai motyvuotu, t. y. patvirtinančiu, kad egzistuoja visos sąlygos Žemės sklypą laikyti įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės sklypu. Todėl tai sudaro pagrindą teigti, jog Įsakymas yra nepagrįstas pakankamais faktiniais duomenimis.
24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad palikus Įsakymą galioti būtų pažeistas teisingumo principas, nes Žemės sklypas bus naudojamas išimtinai tik privačių trečiųjų suinteresuotų asmenų interesams daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų interesų sąskaita, nes jie neteks galimybės parkuoti savo transporto priemones Žemės sklype, kuris jau bus privati asmenų nuosavybė. Pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas yra formalus, tačiau nėra teisingas.
25. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
26. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo deklaratyviais teiginiais dėl Įsakymo neteisėtumo ir dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto statuso. Atsakovas nurodo, kad įsiterpęs 219 kv. m valstybinės žemės plotas šiaurės pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) raudonomis linijomis, rytų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pietų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), vakarų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, minėtas plotas atitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytą įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžimą, nes yra įsiterpęs tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
27. Atsakovas pažymi, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas nesiriboja su laisva valstybine žeme. Įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuos valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT. Valstybinės žemės plotas negali būti skaidomas į dalis, nes yra apribotas sklypais ir (duomenys neskelbtini) raudonomis linijomis. Skundžiamu Įsakymu buvo sujungtas visas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (525 kv. m) su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu (219 kv. m).
28. Atsakovo nuomone, Įsakymas priimtas atlikus visas teisės aktais nustatytas procedūras. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas nėra sudaręs Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties ir naudojasi valstybinės žemės sklypu neatlygintinai. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 525 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), prie kurio suprojektuotas 219 kv. m ploto įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Įsiterpęs 219 kv. m valstybinės žemės plotas šiaurės pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) raudonomis linijomis, rytų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pietų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), vakarų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Taigi minėtas ginčo Žemės sklypas atitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytą įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžimą, nes yra įsiterpęs tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektus, inter alia (be kita ko), NŽT įpareigoja veikti tik jai suteiktų įgaliojimų ribose. Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės), 12 punktu, projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas yra viena iš savarankiškųjų Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybės funkcijų.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliaciniu skundu nėra įrodyta, jog ginčijamu Įsakymu būtų neteisėtai atidalinama valstybinės žemės ploto dalis. Taip pat nėra įrodytas Namo gyventojų interesų pažeidimas dėl Žemės sklypo prijungimo prie besiribojančio žemės sklypo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad ginčijamu Įsakymu pažeidžiamos Namo gyventojų teisės naudotis Žemės sklypu, kaip automobilių parkavimo aikštele. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Namo gyventojai turi nekliudomą privažiavimą (nekertantį Žemės sklypo) su automobilių parkavimo aikštele prie pat pagrindinio įėjimo į Namą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas neteigia ir neįrodinėja aplinkybių, jog Žemės sklypas būtų būtinas Namo gyventojams, kaip vienintelis privažiavimas prie Namo, ar kaip vienintelė vieta parkuoti automobiliams. Gyventojai prie pat Namo turi asfaltuotas parkavimo vietas ir privažiuoja prie Namo vidine gatve, kuri yra pakankamai plati pravažiuoti ir specialiosios paskirties transporto priemonėmis. Tuo tarpu privažiavimas prie Žemės sklypo ir pats Žemės sklypas yra nutolęs nuo Namo pagrindinio įėjimo ir laiptinės.
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Žemės sklypo prieigose esančiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (kuris šiuo metu priklauso nuosavybės teise tretiesiems suinteresuotiems asmenims), anksčiau buvo įrengtos komercinės paskirties patalpos, kuriose veikė parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Žemės sklypo plotas buvo naudojamas aptarnauti komercinės paskirties patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) (privažiuoti specialios paskirties transportui, atgabenti / iškrauti komercinius krovinius, ir / ar privažiuoti parduotuvės klientams). Taigi įsiterpusio Žemės sklypo pardavimas negali turėtų įtakos Namo gyventojų teisėtiems interesams.
35. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad Žemės sklypas dėl savo ploto ir ribų negalėjo būti prijungtas prie besiribojančio žemės sklypo, kaip įsiterpęs sklypas Nutarimo 2.15 punkto prasme. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad įstatymų leidėjas 0,04 ha (ir mažesnio) ploto žemės sklypus savaime priskiria prie racionaliai negalimų panaudoti žemės sklypų, nes jų plotas yra per mažas tam, kad juos būtų įmanoma naudoti pagal tikslinę paskirtį kaip savarankiškus žemės sklypus.
36. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad tiek Administracija, tiek NŽT, patikrinusi Žemės sklypo plotą, sklypo išdėstymo teritoriją, pripažino, jog toks Žemės sklypas atitinka Nutarimo 2.15 punkto reikalavimus. Administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti Administracijos ir / ar NŽT išvadomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl Žemės sklypo racionalaus panaudojimo, kaip savarankiško žemės sklypo, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. ZSFP-78492 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad ginčo Žemės sklypas atitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytą įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžimą, todėl jis gali būti sujungtas su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad Administracijos priimtas Įsakymą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, prijungiant prie jo ginčo Žemės sklypą, nes jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus.
39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad ginčo Žemės sklypas neatitinka vienos iš būtinų įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto statuso sąlygų – ploto ir ribų neracionalumo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Žemės sklypas yra racionalaus dydžio ir ribų, kad būtų naudojamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė, o atsakovas Įsakyme šių aplinkybių nevertino. Pareiškėjo teigimu, Įsakymu yra paneigti daugiabučio Namo gyventojų interesai naudoti Žemės sklypą.
40. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R. ir E. R. nuosavybės teise priklauso 0,0525 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tretieji suinteresuoti asmenys 2020 m. birželio 29 d. pateikė Administracijai prašymą organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – apie 0,0888 ha). Administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 30-2026/20 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nustatyta, kad pradedamas rengti apie 835 kv. m ploto teritorijos, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir valstybinė žemė, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus ir sujungti juos su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo pateiktas skelbimas apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą bei nurodoma, kad susipažinti su rengiamu projektu ir pateikti pasiūlymus galima žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. A-648-351/20(2.14.2.12E-ŽEM) patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 30 d. raštu reg. Nr. A50-36988/20 pateikė pastabas dėl parengto formavimo ir pertvarkymo projekto. Taip pat pareiškėjas teikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl jo pretenzijos nagrinėjimo, kuris buvo persiųstas nagrinėti NŽT, kuri pareiškėjo pretenziją persiuntė Vilniaus miesto savivaldybei, nes būtent savivaldybės administracijos direktorius organizuoja Projektų rengimą ir nagrinėją Projekto viešinimo metu gautus pasiūlymus. Administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo skyrius 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. A51-36873/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ informavo pareiškėją, kad su jo pateiktomis pastabomis susipažino, tačiau nusprendė į jas neatsižvelgti. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius su 2021 m. gegužės 18 d. prašymu kreipėsi į NŽT, prašydamas patikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 1TP-3179. NŽT Žemės valdos projekto patikrinimo aktu nustatė, kad Projekto sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams bei padarė išvadą, kad galima tvirtinti žemės valdos projektą. Administracija 2021 m. birželio 11 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. A30-2114/21 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, ir projekto erdvinius duomenis, nurodytus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos Nr. ZSFP-78492).
42. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (žr., pvz., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus) žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.).
43. Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 9 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinus principinę taisyklę, pagal kurią tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami be aukciono ir šia tvarka juos gali įsigyti tik besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinama, kad šiuos valstybinės žemės plotus įsigys tik nurodyti subjektai. Ši įstatyme nustatyta bendros taisyklės, kad valstybinė žemė parduodama aukciono būdu, išimtis nėra savitikslė, toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas.
44. Nagrinėjamu atveju teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kurį norint parduoti be aukciono jis turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio ir jis negali būti suformuotas bei naudojamas pagal paskirtį kaip atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 17 d.) 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Šių Taisyklių 2.6 punkte numatyta, kad Projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
45. Kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 1 d.) 2.15 punkte, kurio pirmoje pastraipoje įtvirtinta, kokiais požymiais apibrėžti laisvos valstybinės žemės sklypai gali būti laikomi įsiterpusiais. Pagal šioje pastraipoje įtvirtintą teisinį reguliavimą NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams ne aukciono būdu gali būti parduodami tik tokie tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų ir kurie nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nutarimo 2.15 punkto antroje ir trečioje pastraipose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra susijęs su šio punkto pirmoje pastraipoje įtvirtintus kriterijus atitinkančių žemės sklypų dydžio nustatymu. Nutarimo 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, kad įsiterpę žemės sklypai, formuojami teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, negali būti didesni nei 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.
46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šių teisės normų taikymą, yra nurodęs, jog asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta tada, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017; 2018 m. sausio 31 d. administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018). Žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015). Lietuvos vyriausiasis teismas yra akcentavęs, jog siekiant įgyvendinti valstybinio žemės sklypo teisės realizavimą tokiu būdu, turi būti įrodyta, jog pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas atitinka Vyriausybės nustatytus įsiterpusio žemės sklypo kriterijus ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Nustatant, ar valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas minėtame Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1304/2013).
47. Nagrinėjamu atveju išvada, kad ginčo Žemės sklypas atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką ir dėl to jis gali būti prijungtas prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo padaryta atsižvelgus į tai, jog siekiamas prijungti Žemės sklypas (išasfaltuota aikštelė) yra 219 kv. m ploto (0,0219 ha) ir jis šiaurinėje pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) raudonomis linijomis, rytinėje pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietinėje pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o vakarų pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Žemės sklypas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų. Byloje pareiškėjas kelia klausimą dėl Žemės sklypo racionalaus naudojimo galimybės, nes Žemės sklypu Namo gyventojai naudojasi kaip automobilių parkavimo aikštele, o atsakovas Įsakyme nepagrindė savo teiginio, jog laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.
48. Taisyklių 32 punkte numatyta, jog žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Taisyklių 33 punktas nustato, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo klausimą, yra nurodęs, kad Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas principas, pagal kurį valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, yra įgyvendinamas, be kita ko, per valstybės (savivaldybių) nuosavybės santykių reglamentavimą, grindžiamą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-969/2019).
50. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad prijungus ginčo Žemės sklypą prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Namo gyventojai neteks teisės ir galimybės naudotis Žemės sklypu, kaip automobilių parkavimo aikštele. Taigi žemės sklypų pertvarkymo procese pablogėtų veiklos sąlygos gretimo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) naudotojams (Namo gyventojams). Pažymėtina, kad atsakovas ginčijamame Įsakyme, apart bendro pobūdžio teiginio, jog „laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų“, neanalizavo ir nieko nepasisakė dėl galimybės Žemės sklypą naudoti kaip aikštelę automobiliams statyti. Administracija Įsakyme nevertino, ar nebus pažeista kelių privačių (Bendrijos ir fizinių asmenų) interesų pusiausvyra, arba viešo ir privačių interesų pusiausvyra, leidus prie privataus sklypo prijungti daugiabučio namo gyventojų naudojamą valstybinės žemės plotą. Akcentuotina, kad pareiškėjas dar 2020 m. lapkričio 30 d. pretenzijoje teikė pastabas dėl organizuojamo Projekto ir kėlė klausimus dėl Žemės sklypo racionalaus naudojimo, tačiau Administracija, 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. A51-36873/21(2.14.2.12E-ŽEM) pateikdama atsakymą į pareiškėjo pastabas, ne tik pažeidė Taisyklių 59 punkte įtvirtintą atsakymo į pateiktus pasiūlymus išnagrinėjimo terminą (per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos), bet ir nenurodė jokių teisinių argumentų dėl daugiabučių namų parkavimo aikštelių, išskyrus tai, kad Bendrija nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties. Administracija nedetalizavo, ar Bendrija, naudodama Žemės sklypą kaip aikštelę automobiliams statyti, turėjo pareigą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, iš kur tokia pareiga kildinama, nuo kada tokia pareiga šiai Bendrijai atsirado, kaip ji galėjo būti konkrečiu atveju įgyvendinta. Administracija 2021 m. balandžio 26 d. rašte Nr. A51-36873/21(2.14.2.12E-ŽEM) taip pat neišaiškino pareiškėjui minėto rašto apskundimo tvarkos, kas taip pat laikytina procedūriniu pažeidimu.
51. Pažymėtina, kad byloje taip pat buvo keltas klausimas dėl prijungiamo Žemės sklypo skaidymo, nes viso Žemės sklypo plotas yra 0,0568 ha, tačiau Įsakyme nurodoma, jog Žemės sklypas yra 0,0219 ha. Nors Administracija pateikė aiškiną, kad gatvės raudonosios linijos mažina valstybinės Žemės plotą, tačiau nenurodė jokio teisinio pagrindo šiems teiginiams pagrįsti.
52. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2018).
53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012).
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų duomenų visumą, konstatuoja, kad Administracija priimtame Įsakyme nepagrindė, jog ginčo Žemės sklypas negali būti racionaliai naudojamas, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovu ir pirmosios instancijos teismu, kuris pritarė atsakovo pozicijai, kad šiuo atveju yra įrodyta, jog Žemės sklypas atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką. Administracijos Įsakymas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes jis priimtas neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nenurodžius motyvuotų argumentų (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Taip pat Projekto viešinimo metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą.
55. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje A-268-261/2018).
56. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju Administracija neįrodė, kad yra visi teisės aktuose nustatyti pagrindai Žemės sklypo prijungimui prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo. Administracija neįrodė, kad rengiant Projektą yra siekiama racionalios žemėnaudos, priešingai, Projektu yra apribojama Namo gyventojų galimybė naudotis šalia jų namo esančia išasfaltuota aikštele, kurioje jie stato automobilius. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad Namo gyventojai prie pat Namo turi automobilių parkavimo aikštelę, o ginčo Žemės sklypu jie naudojasi kaip papildoma parkavimo vieta, yra formalaus pobūdžio ir nepaneigia būtinybės šioje byloje įvertinti Namo gyventojų intereso naudoti Žemės sklypą bei trečiųjų suinteresuotų asmenų turtinio intereso pusiausvyrą, vertinant, ar valstybinis žemės sklypas prioritetiškai prijungtinas prie privataus sklypų, ar Žemės sklypas paliktinas naudoti Namo gyventojams, kaip galimas automobilių parkavimo daugiabučių namų kiemuose vietos trūkumo sprendimo būdas.
57. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Administracijos 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. ZSFP-78492 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kaip neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.
58. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
59. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
60. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 2 593,84 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, kurias sudaro 1 500 Eur už skundo parengimą, 677,60 Eur už atsakovo atsiliepimo analizę, pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2022 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje (I t., b. l. 102–109), 416,24 Eur už pasiruošimą 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdžio metu (II t., b. l. 1–6). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti 1 089 Eur už apeliacinio skundo parengimą administracinėje byloje Nr. eA-653-442/2023, kurioje jo apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (1 t., b. l. 157–161).
61. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 2,5. Skundo parengimo paslauga suteikta ir apmokėta 2021 m. III ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 517,4 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už skundo parengimą sudaro 3 793,5 Eur. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 1 500 Eur suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, ji yra priteistina pareiškėjui.
62. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą. Pirmosios instancijos teismo posėdžiai vyko 2022 m. balandžio 13 d., jo trukmė – 42 min., ir 2023 m. rugsėjo 4 d., jo trukmė – 1 val. 4 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, todėl laikytina, jog teismo posėdžiai iš viso truko 3 val., ir maksimali pareiškėjui priteistina suma už atstovavimą teisme yra 559,91 Eur (1679,3 Eur x 0,1 x 1; 1959,9 Eur x 0,1 x 2). Pareiškėjo prašomos priteisti sumos už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje viršija maksimalius galimus priteisti užmokesčio dydžius, todėl yra mažinamos iki 559,91 Eur sumos.
63. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą už apeliacinio skundo parengimą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 2,5. Apeliacinio skundo parengimo paslauga suteikta ir apmokėta 2022 m. II ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2021 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 679,3 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 4 198,25 Eur. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 1 089 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, ji yra priteistina pareiškėjui.
64. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 3 148,91 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas ir 44,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40–41 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. ZSFP-78492 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“.
Priteisti pareiškėjui Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 3 193,66 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 66 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan