Administracinė byla Nr. I3-1307-631/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00784-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.1.4; 29.9; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės, Eglės Žulytės-Janulionienės,

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui N. N.,

atsakovės atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. M. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas Č. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2024 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. BRK-1760 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir jam pritaikytas sankcijas.

 Paaiškina, kad 2024 m. vasario 5 d. raštu Agentūra informavo pareiškėją, kad netenkina jo 2024 m. sausio 20 d. skundo dėl Agentūros sprendimo „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Su šiuo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, nes kiaulininkystės veiklos vykdyti pareiškėjas negali. Pažymi, kad negalėjimą vykdyti kiaulininkystės veiklos sąlygojo pareiškėjo sunki sveikatos būklė bei negalėjimas rasti tinkamų darbuotojų.

Pareiškėjas detalizuoja, kad dėl diabeto labai išaugo jo kūno svoris, atsirado galūnių tirpimas, nuo menkiausio pažeidimo formuojasi mėlynės, sunkiai gyja žaizdos, aukštas kraujospūdis, kojose susiformavusios edemos. Be to, patyrė smegenų infarktą, nuolat dūsta, konstatuota stabili įtampos III klasės krūtinės angina, dėl ko pareiškėjas negali dirbti net vidutinio sunkumo darbų. Pareiškėjui konstatuota hipertenzinė, išeminė, arterinė kardiopatija ir širdies ritmo, laidumo sutrikimai. Sunkiai persirgo Covid-19 liga. Nurodo, kad šiuos duomenis buvo pateikęs ir atsakovei. Pareiškėjo sveikatos būklė jam neleidžia toliau ūkininkauti. Be to, 2024 m. sausio 22 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu pareiškėjui nustatytas neįgalumas, jo darbingumas yra 35 procentai.

Pareiškėjas argumentuoja, kad šiuo metu rasti kvalifikuotų darbuotojų dirbti fermoje neįmanoma, nes ferma yra 8-9 km nuo Baltarusijos sienos, t. y. nepatogioje geolokacinėje vietovėje, kurioje gyvena nedaug žmonių. Dauguma kaimo gyventojų pagyvenę arba piktnaudžiauja alkoholiu. Iš miestų niekas važiuoti nenori, nes pareiškėjas negali pasiūlyti konkurencingo atlyginimo, kuris kompensuotų važiavimo kaštus. Be to, tai specifinis darbas susijęs su blogu kvapu, sunkiomis darbo sąlygomis, kas atstumia žmones. Fermos veterinarė išėjo į pensiją, o naujos rasti nepavyko. Be veterinarės ferma funkcionuoti negali, kadangi  dirbant su kiaulėmis dėl kiaulių maro grėsmės būtina griežtai laikytis veterinarijos taisyklių. Be to, kiaulių auginimas reikalauja nuolatinės jų priežiūros, darbuotojams susirgus Covid-19, kiaulės nelaukia, jas privalu prižiūrėti nuolat, nelikus darbuotojų ir pačiam pareiškėjui negalint gyvuliais pasirūpinti, teko ūkį naikinti. 

Nurodo, kad nerimą kėlė ir šalia esantys aktyvūs afrikinių kiaulių maro židiniai nuo fermos nutolę apie 9-10 km (duomenys neskelbtini) ir apie 8-9 (duomenys neskelbtini) bei apie 15-16 km (duomenys neskelbtini). Kadangi ferma yra šalia valstybės sienos, ne kartą į ją buvo atėję pabėgėliai, kurie vaikšto po miškus ir lenda slėptis bei gali iš miško atnešti afrikinio kiaulių maro užkratą. Be to, ferma paskutinį kartą buvo renovuota 2004 metais, patalpos ir visa įranga labai pasenusi, o lėšų naujai įsigyti pareiškėjas neturi bei pats negali fermos suremontuoti. Todėl nusprendė kiaulininkyste nbeeužsiimti. Pažymi, jog jei tik galėtų, tai užsiimtų šia veikla, nes nepaisant ūkio sentimentalios vertės pareiškėjui, nuo karo su Ukraina pradžios, tai ir labai pelninga veikla, kadangi kiaulienos kainos stipriai išaugo, o grūdai yra kaip niekad pigūs, tačiau nepaisant nurodyto, jis buvo priverstas nutraukti kiaulių auginimą.

Atsakovė Agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas, pateikdamas NMA 2016 m. birželio 29 d. paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ Nr. 17VM-KV-16-1-03737-PR001 (toliau – ir Paraiška) ir pasirašydamas 2017 m. kovo 29 d. su NMA paramos sutartį Nr. 17VM-KV-16-1-03737-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), įsipareigojo įgyvendinti Projektą ir prisiėmė Įgyvendinimo taisyklėse ir Administravimo taisyklėse nustatytus įsipareigojimus. Prisiimtus įsipareigojimus pareiškėjas turėjo vykdyti iki 2023 m. gegužės 31 d. (Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos).

Teigia, kad Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Sankcijų metodika) 10.3 ir 10.13 papunkčiuose minimas didelis poveikis įsipareigojimų vykdymui suprantamas kaip poveikis, dėl kurio tinkamas įsipareigojimų vykdymas tapo neįmanomas. Ar išimtinės aplinkybės turėjo didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui vertina Agentūra, vertindama dokumentus, nurodytus 11 punkte.

Pažymi, kad Sankcijų metodikos 10.3-10.13 papunkčiuose išvardintos aplinkybės savaime nesudaro pareiškėjui teisės teigti, kad tai yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas gali nesilaikyti Paramos Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Pasak atsakovės, pareiškėjas turi įrodyti, pagrįsti dokumentais, kad minimos išimtinės aplinkybės turėjo didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui. Taip pat nurodo, kad esant nuo pareiškėjo valios nepriklausančioms aplinkybėms, pareiškėjui iškyla pareiga ne tik apie tai informuoti NMA, bet kartu pateikti ir tokias aplinkybes patvirtinančius oficialius dokumentus, kuriuos NMA, vadovaudamasi Sankcijų metodikos 11 punktu, įvertina ir nustato, ar būta nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, turėjusių įtakos įsipareigojimų neįvykdymui laiku ir tinkamai, tam, kad būtų galima netaikyti sankcijų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad NMA pagal VĮ Žemės ūkio duomenų centro Ūkinių gyvūnų registro informacinės sistemos duomenis nustatė, jog 2022 m. birželio mėn. pareiškėjas laikė 3 923 vnt. kiaulių, 2022 m. liepos-rugsėjo mėn. laikė 3 197 vnt. kiaulių, 2022 m. spalio mėn. pardavė visas paršavedes ir kuilius, sumažino kiaulių skaičių iki 1 593 vnt., 2023 m. sausio-kovo mėn. laikė tik 759 vnt. kiaulių, 2023 m. balandžio mėn. tik 70 vnt., o 2023 m. gegužės mėn. kiaulių nebelaikė. Pažymi, kad pagal Paraiškos XII skyriaus „Projekto priežiūros rodikliai“, pareiškėjas įsipareigojo nuo 2017 m. iki 2023 m. išlaikyti 4 827 vnt. kiaulių. Pareiškėjas, nesuderinęs su NMA, nuo 2022 m. liepos mėn. jau pradėjo likviduoti kiaulininkystės fermą, t. y. pareiškėjas jau 2022 m. liepos mėn. žinojo, kad nepasieks Projekte numatyto ūkinių gyvūnų skaičiaus rodiklio. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas apie fermos likvidavimą ir išimtinių aplinkybių buvimą informavo NMA 2023 m. lapkričio 22 d., t. y. pareiškėjo paaiškinimo pateikimo dieną fermoje jau nebebuvo kiaulių ir veiklos pareiškėjas nevykdė.

Pažymi, kad pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 8 d. nebevykdo veiklos, nes nuo 2023 m. gegužės 8 d. nebeturėjo kiaulių fermoje, tačiau apie veiklos sustabdymą pareiškėjas informavo NMA 2023 m. lapkričio 23 d., t. y. praėjus 195 dienoms nuo veiklos sustabdymo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas veiklos nebevykdo nuo 2023 m. gegužės 8 d., o diagnozė pareiškėjui nustatyta tik 2023 m. liepos 31 d., taip pat medicinos dokumentų išraše nėra nustatytas nedarbingumas arba hospitalizavimas, kas galėtų įrodyti, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės negalėjo vykdyti veiklos.

NMA vertina, kad medicinos dokumento išrašas negali būti laikomas tinkamu dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių patvirtinimo, todėl mano, kad NMA 2023 m. gruodžio 18 d. Sprendime ir 2024 m. vasario 5 d. atsakyme pagrįstai vertino medicinos dokumentų išrašą nepagrindžiant force majeure ar išimtines aplinkybes.

Atsakovė pažymi, kad darbuotojų trūkumas pareiškėjo atveju negali būti laikomas kaip tinkamas force majeure ar išimtinių aplinkinių patvirtinimo faktas. Pareiškėjas, Paraiškoje nusimatydamas rodiklį dėl 4 827 vnt. gyvulių, turėjo numatyti, kad vykdant kiaulininkystės veiklą jam reikės samdyti darbuotojus. Paraiškos pateikimo metu pareiškėjui buvo žinoma fermos būklė ir lokacija, taigi, pareiškėjas, pateikdamas Paraišką ir pasirašydamas Paramos Sutartį, turėjo ir galėjo įvertinti rizikas, tarp kurių yra fermos lokacija, fermos būklė ir darbuotojų paieška.

Atkreipia dėmesį į tai, kad VMVT nenustatė afrikinio kiaulių maro židinio pareiškėjo fermoje, taip pat atsižvelgiant į VMVT rašto turinį, teigia, kad jis yra informacinio pobūdžio, t. y. VMVT raštu pareiškėjui nebuvo uždrausta verstis kiaulininkystės veikla ir nebuvo nurodymų dėl kiaulių likvidavimo arba realizavimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde dėstomus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstomus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl 2024 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. BRK-1760 ir pritaikytų sankcijų teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas NMA 2016 m. birželio 29 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ Nr. 17VM-KV-16-1-03737-PR001 (Paraiška).

2017 m. kovo 29 d. tarp NMA ir pareiškėjo buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. 17VM-KV-16-1-03737-PR001 (Paramos sutartis) ir pareiškėjas tapo paramos gavėju.

2017 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KV-16-1-03737-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 1). 2017 m. kovo 19 d. NMA teigiamai įvertino Mokėjimo prašymą Nr. 1 ir pareiškėjui išmokėjo 104 880,00 Eur paramos sumą.

2018 m. kovo 3 d. pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KV-16-1-03737-MP002 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2). 2018 m. gegužės 25 d. NMA teigiamai įvertino Mokėjimo prašymą Nr. 2 ir pareiškėjui išmokėjo 21 033,00 Eur paramos sumą.

Iš viso pareiškėjui buvo išmokėta 125 913,00 Eur paramos lėšų. Pareiškėjas įsigijo du traktorius, diskinį skutiką, traktorinę puspriekabę, trąšų barstytuvą.

NMA, vertindama 2023 m. balandžio 18 d. pareiškėjo pateiktą ataskaitinių 2022 metų projekto metinę ataskaitą Nr. 17VM-KV-16-1-03737-PI006, patikrino duomenis Ūkinių gyvūnų registre ir nustatė, kad pareiškėjas neįvykdė Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su projekto priežiūros rodikliais, t. y. nepasiekė ūkinių gyvūnų skaičiaus rodiklio.

Paraiškos XII skyriaus „Projekto priežiūros rodikliai“ lentelėje buvo nurodyti 4 827 vnt., 2022 m. pareiškėjas laikė 1 593 vnt., t. y. 33,00 proc., kai pareiškėjas įsipareigojo (Sutarties įsipareigojimų dalies 1.1 papunktis) įgyvendinti projektą nepažeisdamas Sutarties sąlygų, Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų (Sutarties įsipareigojimų dalies 3.1.14 papunktis) bei pasiekti Paraiškoje numatytus prognozinius rezultatus projekto įgyvendinimo ir kontrolės metais.

Apie nustatytą neatitikimą NMA pareiškėjas buvo informuotas 2023 m. lapkričio 16 d. telefonu (bendravimo anketa, reg. Nr. S-KE-0437283). Pokalbio metu pareiškėjo buvo paprašyta pateikti paaiškinimą, kodėl pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo pasiekti projekto priežiūros rodiklių.

2023 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą (reg. Nr. GDT-2075) (toliau – ir Paaiškinimas), kuriame nurodė, kad rodiklis nepasiektas dėl 2022 metais pablogėjusios sveikatos būklės, vis dar galiojusios šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos dėl Covid-19 ligos, kvalifikuotos fermos darbuotojų stokos.

2023 m. lapkričio 29 d. pareiškėjui išsiųstas paklausimas (reg. Nr. BRK-16513) ir papildomai prašyta pateikti medicininius dokumentus.

2023 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą (reg. Nr. GDT-2119), kuriame nurodė, kad „<...> cukrinis diabetas pradėtas nustatinėti 2011 m. vasario 11 d.“, bei tai, kad „<...> apie nuo covid-19 nukentėjusias kiaulininkystės ir paukštininkystės įmones, ūkius ne tik kalbėjo, rašė, informavo visa Lietuvos medija, bet ši situacija buvo sprendžiama valstybiniu lygiu, Žemės ūkio ministerijoje.“

NMA, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir papildomus dokumentus, 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2023 m. gruodžio 18 d. Sprendimas), kuriame nurodė, kad „Pritaikyta paramos dalies susigrąžinimo sankcija, t. y. susigrąžinama 2 518,26 Eur paramos suma už nepasiektą projekto priežiūros rodiklį penktaisiais kontrolės metais (125 913,00 Eur x 10 proc. x 20 proc.= 2 518,26 Eur).“

Apie 2023 m. gruodžio 18 d. Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2023 m. gruodžio 21 d. raštu „Dėl skolos susidarymo ir išskaičiavimo“ (reg. Nr. BRK-17538) (toliau – ir 2023 m. gruodžio 21 d. Raštas).

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2023 m. gruodžio 18 d. Sprendimu, 2024 m. sausio 24 d. pateikė skundą NMA, kurio reg. Nr. BR7-53 (toliau – ir 2024 m. sausio 24 d. skundas).

NMA, išnagrinėjusi pareiškėjo 2024 m. sausio 24 d. skundą, 2024 m. vasario 5 d. pateikė atsakymą „Dėl atsakymo į skundą“ (reg. Nr. BRK-1760) (Sprendimas), kuriame nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų / informacijos, jog 2022 m. ūkinių gyvūnų skaičiaus rodiklis nepasiektas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių, todėl pareiškėjo 2024 m. sausio 24 d. skundo netenkino ir paliko galioti 2023 m. gruodžio 18 d. Sprendimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 13 d., paramos sutarties pasirašymo laikotarpis) 3 punkte numatyta, jog projekto kontrolės laikotarpis yra laikotarpis nuo paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo iki paskutinio paramos išmokėjimo, ir penkerių metų laikotarpis nuo paskutinio paramos išmokėjimo, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Byloje nėra ginčo, kad projekto laikotarpio pabaiga 2023 m. gegužės 31 d. – tai projekto kontrolės laikotarpis, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Pagal Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Sankcijų metodika) 9 punktą, sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių.

Sankcijų metodikos 10 punkte numatyta, kad išimtinėmis aplinkybėmis laikomos toliau išvardytos aplinkybės, jei pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris įrodo, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų: 10.1. pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio nedarbingumas; 10.2. privalomoji karo tarnyba, kai paramos gavėjas yra fizinis asmuo arba kai fizinis asmuo yra vienintelis paramos gavėjo juridinio asmens akcininkas (ar jam prilygintas asmuo) ir vadovas; 10.3. gaisras (tuo atveju, kai pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris tinkamai laikosi gaisrinės saugos reikalavimų), meteorologiniai reiškiniai, turėję didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui; 10.4. epizootinės ligos, augalų ligos; 10.5. kompetentingų institucijų funkcijų netinkamas vykdymas, t. y. teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas laiku ar kito pobūdžio netinkama veika; 10.6. embargas; 10.7. pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui nagrinėjamu paramos laikotarpiu yra pritaikyta sankcija pagal su plotais susijusią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę ir (arba) sankcija už su tiesioginėmis išmokomis susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą; 10.8. tiekėjų ir (arba) rangovų bankrotas, tiekėjų ir (arba) rangovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, kai pateikiami įrodymai, kad pasirenkant tiekėjus ir (arba) rangovus jie buvo patikimi kontrahentai; 10.9. nuosavybės perėmimas visuomenės poreikiams; 10.10. nepaprastoji padėtis; 10.11. ekstremalios situacijos paskelbimas; 10.12. paskelbtas karantinas; 10.13. kitos aplinkybės (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui. Sankcijų metodikos 10.3 ir 10.13 papunkčiuose minimas didelis poveikis įsipareigojimų vykdymui suprantamas kaip poveikis, dėl kurio tinkamas įsipareigojimų vykdymas tapo neįmanomas. Ar išimtinės aplinkybės turėjo didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui vertina Agentūra.

Sankcijų metodikos 11 punktas numato, kad išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais. Jei už padarytą pažeidimą gali būti skiriama didesnė kaip 10 tūkstančių Eur sankcija ir paramos gavėjas ES ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų nesilaikymą grindžia išimtinėmis aplinkybėmis, Agentūra, priimdama sprendimą netaikyti sankcijų, turi gauti rašytinį Žemės ūkio ministerijos pritarimą, t. y. Agentūra per 10 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo Žemės ūkio ministerijai turi pateikti visą su pažeidimu susijusią medžiagą ir Agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų netaikymo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi Agentūros pateiktą informaciją, priima argumentuotą sprendimą.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 191 punkte yra nurodyta, kad nesant galimybių įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių (force majeure aplinkybės), privalu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinoma arba galima sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, pranešti raštu NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikiant tokias aplinkybes įrodančius dokumentus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą grindžia iš esmės tuo, jog jis sutartyje numatytų įsipareigojimų negalėjo vykdyti dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pablogėjusios sveikatos, darbuotojų ir lėšų trūkumo bei afrikinio kiaulių maro grėsmės).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas pagal Paramos Sutartį įsipareigojo nuo 2020 m. iki 2026 m. išlaikyti 3 736 vnt. kiaulių. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2022 m. birželio mėn. laikė 3 923 kiaules, 2022 m. liepos–rugsėjo mėn. laikė 3 197 kiaules, 2022 m. spalio mėn. pardavė visas paršavedes ir kuilius, sumažino kiaulių skaičių iki 1 593 vnt., 2023 m. sausio–kovo mėn. laikė 759 vnt. kiaulių, 2023 m. balandžio mėn. – 70, o 2023 m. gegužės mėn. kiaulių nebelaikė iš viso.

Taigi, kaip matyti, pareiškėjas nuo 2022 m. liepos mėn. pradėjo likviduoti kiaulininkystės fermą, o NMA apie fermos likvidavimą ir paramos sutarties įsipareigojimų nevykdymą informavo 2023 m. rugpjūčio 18 d. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 8 d. nebevykdė veiklos, o apie veiklos sustabdymą NMA informavo 2023 m. rugpjūčio 18 d., t. y. praėjus 102 dienoms nuo veiklos sustabdymo.

Pareiškėjas viena iš išimtinių aplinkybių nurodo, kad netoli jo ūkio buvo afrikinio kiaulių maro židinių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog VMVT būtų nustačiusi afrikinio kiaulių maro židinį pareiškėjo fermoje ar šalia jos, be to, VMVT raštu pareiškėjui nebuvo uždrausta verstis kiaulininkystės veikla ir nebuvo nurodymų dėl kiaulių likvidavimo arba realizavimo. Todėl ši aplinkybė negali būti laikoma kaip patvirtinanti išskirtinių aplinkybių buvimą, dėl kurios pareiškėjas negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų.

Nėra ginčo, kad pareiškėjas turėjo pareigą ne tik per nustatytą terminą veikos stabdymą bei išskirtinių aplinkybių atsiradimą informuoti NMA ir kartu pateikti tokias aplinkybes įrodančius/patvirtinančius oficialius dokumentus, kuriuos NMA, vadovaudamasi Sankcijų metodikos 11 punktu, paprastai įvertina ir nustato, ar buvo nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, turėjusių įtakos įsipareigojimų neįvykdymui laiku ir tinkamai tam, kad būtų galima netaikyti sankcijų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas informavo NMA apie veiklos sustabdymą, tačiau tai buvo padaryta, nesilaikant Administravimo taisyklių 191 punkte nustatyto termino, praėjus 102 dienoms nuo veiklos sustabdymo.

Nėra ginčo, kad pareiškėjas nustatytais terminais šios pareigos nevykdė. Atkreiptinas dėmesys, kad Sankcijų metodikos 10.3-10.13 papunkčiuose išvardintos aplinkybės savaime nesudaro pareiškėjui teisės teigti, kad tai yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas gali nesilaikyti Paramos Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Pagal Sankcijų metodikos 10.13 papunktį, pareiškėjas turi įrodyti, kad jo nurodytos išimtinės aplinkybės turėjo didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog sutarties vykdymo suvaržymo ir nenugalimos jėgos institutai yra savarankiški teisių gynimo būdai, kurie gali būti teismo taikomi esant pareikštam šalies reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023), taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, gindamasi nuo prievolės vykdyti sutartį, visų pirma privalėjo naudotis sutarties esminio suvaržymo institutu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.204 straipsnis).

Pagal CK 6.204 straipsnio 1 dalį, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 straipsnio 2–3 dalys).

CK

 Iš šių straipsnių formuluočių akivaizdu, kad ir sutarties vykdymo suvaržymui, ir nenugalimai jėgai būdingi iš esmės tie patys požymiai (aplinkybės kyla po sutarties sudarymo, jų nebuvo galima numatyti iš anksto bei užkirsti joms kelio, taip pat negalima jų atsiradimo rizikos priskirti nevykdančiai prievolės šaliai), iš esmės skiriasi tik jų taikymo teisinės pasekmės – sutarties vykdymo suvaržymo atveju teismas gali pakeisti arba nutraukti sutartį, o jei šalis remiasi nenugalimos jėgos aplinkybe, teismas sutartį pažeidusiai šaliai netaiko sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, taip pat ir sutartinės civilinės atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnėje doktrinoje ir teismų praktikoje objektyvus neįmanomumas buvo laikomas esminiu kriterijumi, kuriuo remiantis buvo atribojami nenugalimos jėgos ir sutarties vykdymo iš esmės pasikeitus aplinkybėms institutai. Tačiau šiuolaikinėje teisės doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad objektyvus neįmanomumas (teisinis ir (ar) faktinis) nebėra nenugalimos jėgos ir sutarties vykdymo suvaržymą atribojantis kriterijus. Neįmanomumas, kaip pakankama force majeure taikymo sąlyga, apima ne tik atvejus, kai sutarties vykdymas tampa faktiškai ir (ar) teisiškai neįmanomas, bet ir atvejus, kai teoriškai sutarties vykdymas yra įmanomas, tačiau praktinis jo įgyvendinimas tampa labai sudėtingas ir ekonomiškai neefektyvus. Taigi, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, objektyvus neįmanomumas nėra visais atvejais tinkamas kriterijus atriboti nenugalimos jėgos ir esminio sutarties vykdymo suvaržymo (rebus sic stantibus) aplinkybes, nes galimos faktinės situacijos, kai šios aplinkybės sutampa (žr. išsamius argumentus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022, 42 punktas).

 Todėl, esant ypač aukšto laipsnio sutarties vykdymo suvaržymui, sutarties šalis gali gintis nenugalimos jėgos aplinkybe dėl sutarties neįvykdymo. Tačiau jeigu šalis ginasi nenugalimos jėgos aplinkybe, ji turi pareigą įrodyti šio instituto sąlygų buvimą, o teismas, vertindamas vykdymo neįmanomumo sąlygos buvimą, turi atsižvelgti, ar pagal sutarties esmę šalies pasirinktas savigynos būdas yra sąžiningas, ar neproporcingai nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

Skunde pareiškėjas nurodo, ką patvirtino ir jo atstovas tesimo posėdžio metu, kad pareiškėjas serga cukriniu diabetu, liga metų bėgyje tik progresuoja, dėl diabeto pareiškėjo kūno svoris labai išaugo, dėl antsvorio atsirado kitų sveikatos problemų, atsirado galūnių tirpimas, nuo menkiausio pažeidimo formuojasi mėlynės, sunkiai gyja žaizdos, taip pat pareiškėjui yra aukštas kraujospūdis (hipertenzija), kojose susiformavusios edemos. Be to, pareiškėjas nurodo patyręs smegenų infarktą, nuolat dūsta, jam konstatuota stabili įtampos III klasės krūtinės angina, dėl ko pareiškėjas negali dirbti net vidutinio krūvio sunkumo darbų. Pareiškėjui konstatuota hipertenzinė, išeminė, arterinė kardiopatija ir širdies ritmo, laidumo sutrikimai. Sunkiai persirgęs Covid-19 liga. Dėl sudėtingos sveikatos būklės pareiškėjas toliau negalėjo ūkininkauti. Be to, 2024 m. sausio 22 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu pareiškėjui nustatytas neįgalumas, jog darbingumas yra 35 procentai.

Teismas pripažįsta, kad byloje pateikti duomenys (t. y. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir darbo apsaugos ministerijos Šiaulių skyriaus 2024 m. sausio 22 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodoma, kad pareiškėjas negali kelti sunkių krovinių (daugiau kaip 15 kg.), dirbti aukštyje, dirbti požeminius darbus, kai naudojama rankinė pastūma, taip pat kt. duomenys) patvirtina pareiškėjos sveikatos būklės akivaizdų blogėjimą, kuris turėjo ženklios įtakos dėl negalėjimo pareiškėjui tęsti kiaulininkystės verslo. Akivaizdu, jog tiek pareiškėjo darbingumo lygis, tiek ir nerekomenduojamas darbo pobūdis yra visiškai nesuderinami su ūkio darbais.

Sankcijų metodikoje yra įtvirtinti pagrindiniai principai, taikant sankcijas. II skyriaus 10.1 papunktis numato, kad išimtine aplinkybe galima laikyti pareiškėjo nedarbingumą. Kaip minėta, išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais (11 punktas).

Pažymėtina, kad nors atsakovė argumentuoja, jog pareiškėjas nepagrįstai nustojo vykdyti veiklą dar prieš sveikatos pablogėjimą, t. y. iki 2023 m. gegužės 8 d., nes pateikė vėlesnius medicininius duomenis, tačiau pareiškėjo pateikti jo sveikatos būklės blogėjimą patvirtinantys dokumentai įrodo, kad pareiškėjo sveikatos pablogėjimas yra ilgalaikio ir tęstinio pobūdžio, todėl atsakovės argumentai, kad pareiškėjas nusprendė nutraukti veiklą dėl nepagrįstų priežasčių, neva, iki veiklos nutraukimo jo sveikatos būklei buvus puikiai, laikytini labiau hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsti.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertintina, kad šalies (pareiškėjo) atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą turi būti pateisinamas ir neturi sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2015).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-147/2020).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d., pasirašydamas Paramos sutartį negalėjo numatyti tokio drastiško savo sveikatos pablogėjimo, pareiškėjas negalėjo šių įvykių kontroliuoti ir nepagrįsta laikyti, kad buvo prisiėmęs šias aplinkybes ar jų padarinių atsiradimo riziką. Vertinant neįmanomumo kriterijų, kaip jau buvo minėta, teismas laikosi pozicijos, jog neįmanomumas, kaip pakankama force majeure taikymo sąlyga, apima ne tik atvejus, kai sutarties vykdymas tampa faktiškai ir (ar) teisiškai neįmanomas, bet ir atvejus, kai teoriškai sutarties vykdymas yra įmanomas, tačiau praktinis jo įgyvendinimas tampa labai sudėtingas ir ekonomiškai neefektyvus.

Kaip jau buvo minėta, Sankcijų metodikos 10 punkte nurodyta, kad išimtinėmis aplinkybėmis laikomos pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio nedarbingumas. Sankcijų metodikos 10.13 papunktis numato, kad pareiškėjas turi įrodyti (pagrįsti Sankcijų metodikos 11 punkte nurodytais dokumentais), kad nurodytos išimtinės aplinkybės turėjo didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui.

Atsižvelgiant į pareiškėjo į bylą pateiktus dokumentus apie jo sveikatos būklę, aktualių teisės aktų normas ir teismų praktiką, susiklosčiusią aiškinant nenugalimos jėgos institutą, teismo vertinimu, itin stipriai pablogėjusi pareiškėjo sveikatos būklė yra laikytina nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe ir atitinka suformuotas nenugalimos jėgos pripažinimo sąlygas.

Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Vertintina, kad atsakovė, nurodžiusi, jog pareiškėjo situacija neatitinka nenugalimos jėgos instituto taikymo sąlygų, netinkamai įvertino, neįsigilino į pareiškėjo situaciją ir kitusią jo sveikatos būklę, kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl priimtas NMA sprendimas neatitinka VAĮ numatytų motyvuotumo reikalavimų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą bei teisės normas, reglamentuojančias kilusį ginčą, sprendžia, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. BRK-1760 neatitinka Sankcijų metodikos bei VAĮ nuostatų, todėl naikintinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei pareiškėjo reikalavimą panaikinti jam skirtas sankcijas, naikintinas ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimas „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame atsakovė pritaikė paramos dalies 2518,26 Eur sumoje susigrąžinimo sankciją.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Byloje pateikta 2025 m. vasario 10 d. PVM sąskaita – faktūra ir 2025 m. vasario 10 d. Luminor banko mokėjimo nurodymas Nr. 107454 patvirtina, jog pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas patyrė 544,50 Eur išlaidas, taip pat pareiškėjas byloje yra sumokėjęs 35 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, jog teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, patirtos dėl advokato atstovavimo byloje, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija numatytos maksimalios priteistinos sumos pagal Rekomendacijas, todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistina 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato teisinės pagalbos byloje, bei 30 Eur, sumokėtų už žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas už skundą yra sumokėjęs 35 Eur žyminio mokesčio, o mokėtinas žyminis mokestis pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnį, yra 30 Eur, 5 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina pareiškėjui, sutinkamai su ABTĮ su 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 – 40 straipsniais, 84 – 87  straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Č. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. BRK-1760.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2518,26 Eur paramos sumos susigrąžinimo.

Priteisti pareiškėjui Č. M. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 574,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti pareiškėjui 5 Eur žyminį mokestį, sumokėtą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos                                                   Gitana Butrimaitė

           Egidija Puzinskaitė

           Eglė Žulytė-Janulionienė