Byla Nr. T-264-297/2017

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16

  (S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 6 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,

sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. K. gynėjų advokato Giedriaus Danėliaus ir advokato padėjėjo E. Š. prašymą dėl bausmės įskaitymo ir švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės skyrimo.

Teismas

n u s t a t ė :

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1) 2003 m. spalio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) 2005 m. gegužės 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu 7 mėnesiams, remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė iš dalies pridėta prie 2003 m. spalio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartimi M. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas į pataisos namus atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas dėl to, kad nuteistasis nevykdė teismo įpareigojimo tęsti mokslą ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. be probacijos tarnybos leidimo išvyko gyventi į užsienį.

Nustačius, kad nuteistasis M. K. pasislėpė nuo bausmės Airijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2007 m. birželio 26 d. išdavė jam Europos arešto orderį (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 137–143).

A. A. teismas 2007 m. lapkričio 21 d. pripažino M. K. išduotą Europos arešto orderį ir nurodė jį vykdyti (b. l. 13). 2008 m. balandžio 8 d. Aukštasis teismas įsakė perduoti M. K. Lietuvai ir nurodė, kad jis turi būti laikomas kalėjime iki sprendimo išduoti asmenį Lietuvai įvykdymo (b. l. 16). 2008 m. liepos 2 d. A. A. teismas išnagrinėjo M. K. gynėjo prašymą dėl užstato paskyrimo ir paleidimo už užstatą, prašymą patenkino bei nustatė 5 000 eurų užstato dydį (b. l. 19). 2008 m. liepos 9 d. Aukštasis teismas nutarė patvirtinti laiduotoją – R. K. (b. l. 21).

Airijos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą tenkinti M. K. apeliacinį skundą dėl 2008 m. balandžio 8 d. išduoto Aukštojo teismo įsakymo, šį įsakymą panaikino ir atsisakė išduoti M. K. Lietuvos Respublikai (b. l. 24).

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu išduoti M. K. naują Europos arešto orderį (byla Nr. ES1-3-224/2017).

Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė išduoti Europos arešto orderį nuo laisvės atėmimo bausmės pasislėpusiam M. K., nes sprendė, kad nuteistojo perdavimas pagal Europos arešto orderį neatitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principų (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 190–191).

2017 m. sausio 27 d. nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius pateikė pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-155-652/2005 atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 110–114).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. kovo 9 d. nutartimi tenkino gynėjo pareiškimą ir atnaujino baudžiamąją bylą Nr. 1-155-652/2005, kurioje buvo priimtas 2005 m. gegužės 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 172–174).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gegužės 16 d. priimta nutartimi pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir panaikino jo dalį, kuria M. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį bei šioje dalyje bylą nutraukė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 183–186).

2017 m. gegužės 22 d. priimtu teisėjo patvarkymu Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendis (su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi padarytais pakeitimais) perduotas vykdyti policijos įstaigai, tačiau jis nepradėtas vykdyti, nes nuteistasis M. K. gyvena užsienyje (Airijoje).

2017 m. liepos 21 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo M. K. gynėjų advokato Giedriaus Danėliaus ir advokato padėjėjo E. Š. prašymas įskaityti į M. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę suėmime pagal Europos arešto orderį Airijoje išbūtą 4 mėnesių ir 5 dienų laiką, taip pat skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę. Prašyme nurodyta, kad Airijos teismui 2007 m. lapkričio 21 d. priėmus sprendimą pradėti M. K. perdavimo Lietuvai pagal Europos arešto orderį procesą, nuteistasis buvo sulaikytas 2008 m. kovo 4 d. ir laikomas suimtas iki 2008 m. liepos 9 d., kada teismo sprendimu jis buvo perduotas užstato davėjos (laiduotojos) R. K. priežiūrai. Laikotarpis nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2008 m. liepos 9 d., t. y. 4 mėnesiai ir 5 dienos, turi būti įskaitytas į M. K. paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, gali būti taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir M. K. paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kaltu pripažintam asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Nors M. K. grubiai pažeidė probacijos sąlygas, kai 2006 m. išvyko iš Lietuvos, tačiau tai sąlygojo objektyvios aplinkybės. Jis išvyko iš Lietuvos ne norėdamas slapstytis, o siekdamas dirbti bei sugebėti išlaikyti save ir padėti savo šeimos nariams. Gyvendamas Alytuje, M. K. nedirbo, nes jam nepavyko susirasti darbą, jo materialinė padėtis buvo itin prasta, o reikėjo padėti išlaikyti šeimą (tėvus ir jaunesnįjį brolį). Dėl šių objektyvių aplinkybių M. K. išvyko gyventi ir dirbti į Airijos Respubliką. Apie išvykimą probacijos tarnybai raštu nepranešė, nes, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesuprato, kad tai jo pareiga. Atvykęs į Airiją, M. K. įsidarbino ir dirbo legaliai, mokėjo mokesčius valstybei. Jis iki šiol dirba Airijoje, darbdavio apibūdinamas teigiamai. M. K. turi šeimą, jam 2013 m. birželio 25 d. gimė sūnus. Paskyrus M. K. realią laisvės atėmimo bausmę, bus sukelta neproporcingai didelė žala, kadangi nuteistasis galimai praras darbą Airijoje, šeima neteks vienintelio šeimos maitintojo, dėl ko bus iš esmės pažeisti mažamečio vaiko interesai. Bausmė turi būti teisinga, ja siekiama ne tik represyvių tikslų, bet turi būti užtikrinama ir veiką padariusio asmens resocializacija, pozityvių socialinių įgūdžių formavimas, kas užtikrintų, jog asmuo ateityje nenusikalstų. Laisvės atėmimo bausmė turėtų būti skiriama tik absoliučiai išimtiniais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra toks didelis, o pakartotinis nusikalstamas asmens elgesys toks tikėtinas, kad vienintelė adekvati reakcijos priemonė yra laisvės atėmimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). M. K. nusikalto 2004 metais, t. y. prieš 13 metų, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas 2005 m., t. y. prieš 12 metų, per šį laikotarpį jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nuo 2006 m. dirba Airijoje, gyvena dorą gyvenimą, sukūręs šeimą, augina ir rūpinasi savo mažamečiu vaiku, padeda Airijoje gyvenantiems kitiems šeimos nariams (tėvams). Be to, jis jau yra atlikęs 4 mėnesius ir 5 dienas laisvės atėmimo bausmės, kas sudaro trečdalį jam 2005 m. gegužės 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Akivaizdu, kad M. K. asmenybė nebėra pavojinga, o skiriant realią laisvės atėmimo bausmę būtų pažeistas teisingumo principas. Teismui nutarus, kad BK 54 straipsnio 3 dalies reikalavimai negali būti taikomi, turėtų būti svarstoma BK 75 straipsnio taikymo galimybė. Teismų praktika rodo, kad BK 75 straipsnio taikymas ir probacija užsienio valstybėje yra įmanoma. M. K. probacijos sąlygas 2006 – 2007 metais pažeidė ne piktybiškai, o siekiant gauti teisėtų pajamų bei pragyventi, padėti išlaikyti šeimą. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. M. K. praeityje padarytas klaidas suvokia, dėl savo poelgių gailisi, supranta, kad buvo nubaustas teisingai, tačiau dėl tuo metu susiklosčiusių aplinkybių turėjo išvykti iš šalies, jis išvyko dirbti, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl praėjus 12 metų nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prasilenktų su bausmės tikslais ir bausmės paskirtimi, laisvės atėmimo bausmės atidėjimas šiuo atveju būtų itin proporcinga ir teisinga priemonė. Nurodytų aplinkybių pagrindu ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 47 straipsniu, 48 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 361 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsniu, nuteistojo gynėjai prašė teismo įskaityti į 2017 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi M. K. paskirtą galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę 4 mėnesius ir 5 dienas, t. y. laikotarpį, kurį M. K. Europos arešto orderio pagrindu buvo suimtas Airijoje; remiantis teisingumo principu, pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti galutinę, švelnesnę nei įstatymo numatytą, bausmę, kuri būtų nesusijusi su laisvės atėmimu, o netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies, M. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsniu.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas advokatas Giedrius Danėlius prašė tenkinti prašymą jame išdėstytų faktinių aplinkybių pagrindu. Patikslino, kad M. K. buvo laikomas suimtas Airijoje 4 mėnesius ir 6 dienas, t. y. viena diena ilgiau nei nurodyta prašyme, todėl šį laikotarpį prašė įskaityti į nuteistajam paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pabrėžė, kad M. K. suėmime yra jau atlikęs 1/3 bausmės, be to, po paleidimo iš suėmimo jis turėjo pareigą registruotis, neišvykti be leidimo, taigi, faktiškai jis atlikinėjo bausmę. Gynėjo teigimu bausmės tikslai yra jau pasiekti, todėl realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas būtų neproporcingas ir nereikalingas, tuo pagrindu gynėjas prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti M. K. švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba kaip alternatyvą tam prašė taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nustatant, kad probacija būtų vykdoma Airijos Respublikoje, kuri kaip ir Lietuva yra Europos Sąjungos narė.

Prokurorė prašė iš dalies tenkinti nuteistojo M. K. gynėjų prašymą ir įskaityti į paskirtą bausmę suėmime išbūtą laiką, o likusioje dalyje prašymą atmesti.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Teismų praktikoje šios taisyklės laikomasi ir tais atvejais, kai asmuo sulaikomas užsienyje pagal Europos arešto orderį ir kurį laiką kalinamas iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2 dalis be kita ko numato, kad teismas turi teisę įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas.

Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos Nr. 1-155-652/2005 duomenimis nustatyta, kad M. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi, nuteistas 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjęs ir pateiktas vykdyti, tačiau nuteistasis M. K. nepradėjo atlikinėti bausmės, nes dar 2006 m. pasislėpė Airijos Respublikoje. Pagal 2007 m. birželio 26 d. išduotą Europos arešto orderį Airijoje buvo pradėtas M. K. perdavimo Lietuvos Respublikai procesas, t. y. A. A. teismas 2007 m. lapkričio 21 d. pripažino M. K. išduotą Europos arešto orderį ir nurodė jį vykdyti (b. l. 13), o 2008 m. balandžio 8 d. įsakė perduoti M. K. Lietuvai ir nurodė, kad nuteistasis turi būti laikomas kalėjime iki sprendimo išduoti asmenį Lietuvai įvykdymo (b. l. 16). Teismui pateikta Airijos Respublikos Cloverhill kardomojo kalėjimo pažyma (b. l. 86–87) patvirtina, kad M. K. šiame kalėjime buvo laikomas nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2008 m. liepos 10 d., t. y. 4 mėnesius ir 6 dienas. Nuteistojo kardomasis kalinimas į 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra įskaitytas. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nuteistojo M. K. gynėjų prašymas įskaityti kardomojo kalinimo laiką į nuteistajam paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas. Tuo tarpu prašymas skirti M. K. švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu netenkinamas, nes tam nėra teisinio pagrindo.

BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kuriais teismas privalo vadovautis skirdamas bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi, ar yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas sprendžia nuosprendžio priėmimo stadijoje. Pagal imperatyvias BPK 305 ir 307 straipsnių nuostatas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo būti išdėstomi bausmės skyrimo motyvai, o rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl bausmės. Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2005 m. gegužės 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį M. K., jau yra nusprendęs dėl bausmės, t. y. nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad atnaujinus M. K. baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gegužės 16 d. priimta nutartimi pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendį, panaikino jo dalį dėl M. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukė, bet vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (baudž. byla Nr. 1-155-652/2005, b. l. 183–186). Taigi, iš naujo svarstyti bausmės skyrimo klausimą nuteistajam M. K., kai galioja jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendis, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas kasacinės instancijos teisme, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad BPK 362 straipsnio tvarka sprendžiami su nuosprendžio vykdymu susiję, o ne bausmės skyrimo klausimai. Tik tuo atveju, jei būtų priimtas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę ar kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį, atsirastų sąlygos BPK 3621 straipsnio nustatyta tvarka svarstyti bausmės klausimą, tačiau nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nėra.

Sprendžiant dėl galimybės taikyti M. K. BK 75 straipsnio nuostatas, būtina įvertinti tai, kad jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog M. K. skiriama 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Taigi, šiuo atveju, kai kasacinės instancijos teismas paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, pirmos instancijos teismas nebeturi teisinio pagrindo svarstyti dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo. Pažymėtina, kad M. K. nuteistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010). Nuteistasis savavališkai, be probacijos tarnybos leidimo pakeitė gyvenamąją vietą ir išvyko į užsienį, dėl šios priežasties apkaltinamasis nuosprendis iki šiol nevykdomas. Pažymėtina dar ir tai, kad pagal aukštesnių teismų formuojamą teismų praktiką BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, t. y. pirmosios ar apeliacinės, arba kasacinės instancijos teisme, o bausmės vykdymo procese šios nuostatos netaikytinos (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-386-746/2015, 2K-502-699/2015, 2K-525-648/2015 ir kt.). Apibendrinant tai, kad išdėstyta, daroma išvada, kad taikyti nuteistajam M. K. BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Nuteistojo M. K. gynėjų prašyme nurodyta, kad realios laisvės bausmės vykdymo atidėjimas ir probacija asmeniui, esančiam užsienyje, Lietuvos teismų praktikoje yra ne naujiena. Kaip pavyzdį pareiškėjai nurodė bylą Nr. T-40-922/2012, išnagrinėtą 2012 m. liepos 19 d. Akmenės rajono apylinkės teisme, kurioje teismas, vadovaudamasis Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, tenkino probacijos tarnybos teikimą dėl nuteistam asmeniui, dirbančiam užsienyje, probacijos sąlygų keitimo. Teismas, atsakydamas į šį pareiškėjų argumentą, pažymi, jog Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartyje padarytos išvados negali būti precedentu nagrinėjamoje byloje, nes abiejų bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Akmenės rajono apylinkės teismo nagrinėtoje byloje nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas, probacija buvo realiai vykdoma ir probacijos tarnyba inicijavo kreipimąsi į teismą dėl probacijos sąlygų keitimo, nes nuteistasis pageidavo trumpam laikui (4 mėnesiams) išvykti dirbti į užsienį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nuteistajam M. K. probacija nebuvo ir nėra vykdoma, taigi, šiuo atveju nėra sąlygų taikyti Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4, 7 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo M. K. gynėjų advokato Giedriaus Danėliaus ir advokato padėjėjo E. Š. prašymą dėl bausmės įskaitymo ir švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės skyrimo tenkinti iš dalies.

Įskaityti į Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu M. K. paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2008 m. liepos 10 d., t. y. 4 mėnesius ir 6 dienas.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                          Danguolė Urbanavičienė