Administracinė byla Nr. A-1341-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01131-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 9.5

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei D. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas; KRATC) su prašymu (b. l. 3–7) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. M. 687,48 Lt nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašyme nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėjui pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Prašymo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Nurodė, jog atsakovė nesumokėjo 687,48 Lt vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teisės pagrindu valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

Atsakovė D. M. atsiliepimo teismui nepateikė, atsisakė priimti teismo šaukimą, o tai prilyginama šaukimo jai įteikimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 str. 2 d.).

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu (b. l. 19–22) patenkino pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą iš dalies, priteisė iš atsakovės D. M. pareiškėjui 554,32 Lt (160 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., atmetė prašymą dalyje dėl 133,16 Lt vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1–2 punktų nuostatomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Teismas rėmėsi Nuostatų 6 punktu (o 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5 punktas), 7 punktu (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punktu), 12 punktu (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 10 punktu).

Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), kuris taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Kitiems asmenims vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise arba naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. T2-130 buvo sustabdytas 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 vykdymas iki 2008 m. liepos 1 d. Vietinė rinkliava Klaipėdos mieste pradėta administruoti nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T2-346 pakeistas Tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai“ ir pripažintas netekusiu galios Tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. T2-300 1 punktas, kuriuo taip pat buvo pakeistas Tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai“. Vietinės rinkliavos dydžiui laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apskaičiuoti taikomas Tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T2-346 patvirtinto priedo „Vietinės rinkliavos dydžiai“ (su vėlesniais pakeitimais) nuostatos.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų teismas nustatė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), bendras plotas 39,34 kv. m laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, nuosavybės teise priklauso atsakovei D. M., todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Pareiškėjas prašė iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis: 107 straipsnio 1–3 dalimis. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju.

Iš byloje esančios pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos teismas nustatė, kad atsakovė vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors turėjo sumokėti už 2008 metus iki 2009 m. sausio 15 d., už 2009 metų pirmąjį ketvirtį – iki 2009 m kovo 1 d., už 2009 metų antrąjį ketvirtį – iki 2009 m. gegužės 1 d., už 2009 m. trečiąjį ketvirtį iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., todėl teisė priverstinai išieškoti šį mokestį pareiškėjui atsirado 2009 m. sausio 16 d. (už 2008 metus), 2009 m. kovo 2 d. (už 2009 metų pirmąjį ketvirtį), 2009 m. gegužės 2 d. (už 2009 metų antrąjį ketvirtį), 2009 m. rugpjūčio 2 d. ( už 2009 m. trečiąjį ketvirtį), o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., kovo 2 d. ir gegužės 2 d., rugpjūčio 2 d. Pareiškėjo kreipimasis į teismą laikytinas priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 8 d. Vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje dėl 133,16 Lt priteisimo atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės 554,32 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. tenkintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu. Vietinės rinkliavos dydis už šį laikotarpį apskaičiuotas teismo sprendime nurodytų parametrų pagrindu pagrįstai, taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius ir tai patvirtino pareiškėjo pateiktos pažymos apie ginčo skolą duomenys (b. l. 8). Remiantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, priteista suma, kuri yra piniginė prievolė, po litų perskaičiavimo į eurus apvalinta vieno lito tikslumu, paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitus.

III.

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pateikė apeliacinį skundą (b. l. 25–27), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą iš dalies, neteisingai vadovaujasi MAĮ bei pritaiko vietinės rinkliavos priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminą. MAĮ reglamentuoja mokestinius teisinius santykius. MAĮ išvardintas mokesčių sąrašas yra baigtinis ir jame nėra minimos vietinės rinkliavos. Visi MAĮ išvardinti mokesčių administratoriai administruoja MAĮ 13 straipsnyje nurodytus mokesčius, kurių tarpe nėra vietinės rinkliavos. Teigia, jog vietinės rinkliavos mokėtojas negalėtų būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju semantine prasme. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad valstybės rinkliava ir vietinė rinkliava yra skirtingo pobūdžio mokėjimai ir negali būti tapatinami.

Pabrėžia, kad bendruosius senaties terminus nustato Civilinis kodeksas. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Specialusis – Mokesčių administravimo įstatymas – nustato sutrumpintą priverstinio išieškojimo penkerių metų senaties terminą. Tačiau teisės teorijoje pripažįstama, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų.

Nurodo, kad teismas netinkamai taiko Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, dėl ko netinkamai perskaičiuojama litų suma į eurus. Tvirtina, jog apskaičiuotai vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neturėtų būti taikoma įstatymo nuostata, numatanti, kad po litų perskaičiavimo į eurus, skaičius apvalinamas vieno euro tikslumu.

Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose (b. l. 34–36) nurodo, kad pareiškėjui nėra suteikta teisė priimti sprendimą priverstinai išieškoti vietinę rinkliavą iš vietinės rinkliavos mokėtojo, ir tik teismui priėmus tokį sprendimą pareiškėjas įgyja teisę iš rinkliavos mokėtojo priverstinai išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Todėl MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priteisti vietinę rinkliavą iš mokėtojo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo teisės kreiptis į teismą dėl priverstinio vietinės rinkliavos išieškojimo atsiradimo dienos.

Pažymi, kad pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus teisės dėl nepriemokos priverstinio išieškojimo yra visiškai skirtingos, pareiškėjas teisę į nepriemokos priverstinį išieškojimą įgyja tik teismo sprendimu priteisus vietinę rinkliavą.

Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje taip pat negali būti taikoma MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata. Ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną pareiškėjas naujai ne apskaičiuoja ir ne perskaičiuoja vietinę rinkliavą, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos ir rinkliavos mokėtojui atitinkamais mokėjimo pranešimais nurodytos vietinės rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Nustatyta, kad pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. M. 687,48 Lt (199,11 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, taikęs MAĮ 107 straipsnyje nustatytą mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminą, nusprendė, kad pareiškėjo prašymas dalyje dėl 133,16 Lt priteisimo (už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d.) yra atmestinas kaip nepagrįstas, pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovės 554,32 Lt vietinės rinkliavos (už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) patenkino. Priteistiną sumą į eurus teismas perskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde įvardijami pagrindiniai aspektai, susiję su skundžiamo sprendimo naikinimu – ieškinio senaties termino pažeidimas bei teismo atliktas netinkamas vietinės rinkliavos perskaičiavimas iš litų į eurus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad nuo esamų teismų sukurtų precedentų „<...> gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant“.

Tikrinama administracinė byla (ieškinio senaties taikymas bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo) pagal savo faktines aplinkybes bei teisinę problematiką iš esmės yra analogiška administracinėms byloms Nr. A-1202-575/2015, A-1335-575/2015, A-1360-575/2015.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1202-575/2015) nurodė, kad: „<...> mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba MAĮ, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti“.

Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi ne MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, o MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios teisės aiškinimo praktikos ir ankstesnėse analogiškose savo pobūdžiu bylose (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės aiškinimo praktikos  nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo atveju netaikytinas MAĮ nustatytas senaties terminas, atmestinas kaip nepagrįstas.

MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 8 d., todėl, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2013 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki pasikreipimo į teismą  dienos. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui iš atsakovės priteisė nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas, padidinant pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovės priteistą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. atsakovei apskaičiuota ir nesumokėta vietinės rinkliavos suma, t. y. 99 Lt (b. l. 8; už 2009 m. susidariusi nesumokėtos vietinės rinkliavos suma buvo 132 Lt. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui iš atsakovės priteisė tik už ketvirtąjį 2009 metų ketvirtį – 33 Lt). Viso pareiškėjui iš atsakovės priteisiama 653,32 Lt (554,32 Lt + 99 Lt) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, jog apskaičiuotai vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neturėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostata.

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje pasisakyta, jog teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį. Įstatymų leidėjo valia, suprantant kylančias pasekmes, išreikšta aiškiai – paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-806-556/2015, 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1175/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 653,32 Lt suma, pagal minėtą teisinį reguliavimą atitinkanti 189 Eur.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimas atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 189 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovės D. M. 189 Eur (šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kitoje dalyje uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

                                                        Dainius Raižys