Civilinė byla Nr. 2S-593-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00567-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.3; 3.3.2.4

                                                               (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3542-713/2019 pagal ieškovo J. G. M. patikslintą ieškinį atsakovams G. M., S. S., A. B., S. B., R. B., S. P., B. L., R. A. K., R. M., E. M., L. U., A. M., G. A., V. B., I. P., I. L., L. P., B. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „ABP German Invest“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl pripažinimo teisės be atsakovų sutikimo atlikti paprastąjį remontą ir patalpų paskirties pakeitimą.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. G. M. 2014 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti jam teisę be atsakovų sutikimo atlikti patalpų nuo 14-1 iki 14-08, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių J. G. M., paprastąjį remontą ir paskirties pakeitimą iš prekybos į maitinimo, įrengiant kavinę, kuri dirbs nuo 9:00 val. iki 1:00 val. nakties, prekiaus alkoholiniais gėrimais; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad J. G. M. nuosavybės teise priklauso prekybinės paskirties patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, plane pažymėtos nuo 14-1 iki 14-8. Jo įgaliotas asmuo, sūnus G. M., parengė šių patalpų paprastojo remonto projektą, norėdamas jose įrengti kavinę. Kad gautų šiam projektui pritarimą, reikėjo gauti visų namo bendraturčių sutikimus. Su dalimi bendraturčių buvo kalbėta betarpiškai, kitų nerado, todėl per notarą jiems išsiuntė pranešimus, kad su projektiniu pasiūlymu galima susipažinti 19-me notarų biure. Nė vienas iš bendraturčių, išskyrus trečiąjį asmenį UAB „ABP German Invest“, sutikimo nedavė, nenurodydami jokių atsisakymo motyvų. Pranešimai atsakovams R. ir D. S., R. A. K., UAB „ABP German Invest“ dėl susipažinimo su pateiktu projektiniu pasiūlymu bendraturčiams buvo įteikinėjami per antstolę, kitiems bendraturčiams pranešimai nebuvo įteikti.

2.       Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovo J. G. M. ieškinį atsakovams G. M., S. S., A. B. ir kt. dėl pripažinimo teisės be atsakovų sutikimo atlikti paprastąjį remontą ir patalpų paskirties pakeitimą sujungta su civiline byla pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus pritarimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektui panaikinimo.

3.       Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu atmetė J. G. M. ieškinį, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį patenkino. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikino: atmetė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį; perdavė bylą dalyje pagal J. G. M. ieškinį atsakovams G. M., S. S., A. B. ir kt. dėl pripažinimo teisės be atsakovų sutikimo atlikti paprastąjį remontą ir patalpų paskirties pakeitimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4.       Kauno apylinkės teismas konstatavęs, jog byloje pasikeitė faktinės aplinkybės, 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovui nustatė 20 dienų terminą patikslinti ieškinį, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi pratęstas ieškinio trūkumų pašalinimo terminas iki 2018 m. spalio 1 d.; nutarta patikslinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi nurodytus ieškinio trūkumus – ieškovas įpareigotas pateikti teismui patikslintą ieškinį, kuriame būtų sutikslintos šalys, ieškinio pagrindas ir dalykas; pateiktas pilnos apimties daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), dalies patalpų paskirties keitimo į maitinimo kapitalinio remonto techninis projektas bei įrodymai apie savalaikį projektinio pasiūlymo pateikimą bendraturčiams susipažinti.

5.       Kauno apylinkės teisme 2018 m. spalio 2 d. gautas ieškovo J. G. M., atstovaujamo advokatės D. S., pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kartu pateiktas ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpų 14-1-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į maitinimo ir kapitalinio remonto projektą elektroniniu formatu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui J. G. M. dešimties dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus 2014 m. birželio 26 d. patikslinto ieškinio trūkumus, išaiškino ieškovui, kad laiku nepašalinus jų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.

7.       Teismas nustatė, kad teismui pateiktu pareiškimu, ieškovas patikslino ieškinio dalyką; pateikė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), dalies patalpų paskirties keitimo į maitinimo kapitalinio remonto techninį projektą; nurodė, jog projektas buvo išsiųstas susipažinti atsakovų atstovams, be to, su projektu buvo galima susipažinti advokatų kontoroje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė; taip pat nesutikslino bylos šalių: nors byla perduota pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti dalyje pagal J. G. M. ieškinį, tačiau ieškove įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei trečiuoju asmeniu nurodytas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; neįtrauktas bei neaptartas neįtraukimo pagrindas atsakovo A. M.. Teismas sprendė, kad ieškovas nepilnai įvykdė 2018 m. birželio 21 d. trūkumų šalinimo nutartį.

8.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirminis ieškinys pateiktas 2014 m. sausio 15 d., Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu byla šioje dalyje grąžinta nagrinėti iš naujo, parengtas detalus patalpų paskirties keitimo techninis projektas, padarė išvadą, kad tikslinga ieškovui nustatyti papildomą dešimties dienų terminą 2014 m. birželio 26 d. patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti naują vientisą patikslintą ieškinį, kuriame būtų išdėstytas ieškinio pagrindas pagal naujai pareiškiamą ieškinio dalyką; sutikslinti bylos šalis; bylą nagrinėjant popierine forma, pateikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), dalies patalpų paskirties keitimo į maitinimo kapitalinio remonto techninį projektą popierine forma; pateikti rašytinius įrodymus apie minėto projekto pateikimą susipažinti bendrasavininkiams; pateikti tiek patikslinto ieškinio popierinių kopijų, kad tektų visoms šalims. Teismas nurodė, kad ieškinys ir jo priedai turi būti pateikti tokia forma ir turiniu, kad būtų patogu naudotis ir teismui, ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 8 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

9.       Atskiruoju skundu ieškovas J. G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti patikslintą ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškovas, elektroninių ryšių priemonėmis pateikęs techninį projektą, įgyvendino savo procesines pareigas, pasirinkdamas vieną iš alternatyvių procesinio dokumento priedo įteikimo būdų. Šio atveju techninį projektą sudaro 179 lapai (iš kurių dalis yra A3 ar didesnio formato), todėl, įvykdydamas CPK nuostatas, ieškovas turi atitinkamai pateikti techninio projekto kopijas visoms bylos šalims, t. y. 22 techninio projekto kopijas, kas sudaro 3 938 lapus. Taigi, techninis projektas laikomas didelės apimties.

9.2.                      Ieškovas, atsižvelgdamas į techninio projekto apimtį, laikantis CPK reikalavimų, užtikrino, kad bylos šalys galėtų susipažinti su techniniu projektu, t. y. techninis projektas buvo pateiktas teismui elektroniniu formatu su prašymu padaryti prieigą visos bylos šalims su juo susipažinti; techninis projektas buvo išsiųstas susipažinimui atsakovų byloje atstovams – advokatei V. G., H. R. ir M. V.; techninio projekto kopija įteikta atsakovei A. B.; nurodyta, kad su techniniu projektu galima susipažinti advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai patalpose, kurios yra greta daugiabučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)).

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad nors ir nebuvo pateiktas popierinis techninio projekto variantas, tačiau visiems proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė susipažinti su techniniu projektu, taip įgyvendinant civilinio proceso principus. Šiuo atveju ieškovo veiksmai negali būti laikomi, kaip sudarantys kliūtis tolimesniam procesui ir šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

10.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui J. G. M. nustatytas papildomas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų. Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų arba reikalavimai nėra apmokėti tinkamo dydžio žyminio mokesčiu, jis paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 8 punktas, 11 punktas).

14.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla pagal ieškovo ieškinį iškelta dar 2014 m. sausio 16 d., 2014 m. birželio 27 d. priimtas ieškovo patikslintas ieškinys t. y. ieškinio priėmimo ir civilinės bylos klausimas jau yra išspręstas (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumus nustatė bylos nagrinėjimo iš esmės metu, t. y. po to, kai civilinė byla pagal J. G. M. ieškinį atsakovams G. M., S. S., A. B. ir kt. dėl pripažinimo teisės be atsakovų sutikimo atlikti paprastąjį remontą ir patalpų paskirties pakeitimą buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, jau ieškiniui esant priimtam ir civilinei bylai pagal ieškovo ieškinį perduotai nagrinėti iš naujo, skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovas turi pateikti naują vientisą patikslintą ieškinį, kuriame turi nurodyti ieškinio pagrindą pagal naujai pareiškiamą ieškinio dalyką; sutikslinti bylos šalis; bylą nagrinėjant popierine forma, pateikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), dalies patalpų paskirties keitimo į maitinimo kapitalinio remonto techninį projektą popierine forma; pateikti rašytinius įrodymus apie minėto projekto pateikimą susipažinti bendrasavininkiams; pateikti tiek patikslinto ieškinio popierinių kopijų, kad tektų visoms šalims.

15.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytais patikslinto ieškinio trūkumais, ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės akcentuoja, jog jis įgyvendino pareigą teismui pateikti techninį projektą, taip pat užtikrino visoms proceso šalims galimybę susipažinti su teismui pateiktu techniniu projektu. Teismas turėjo įvertinti, kad techninis projektas yra didelės apimties, todėl nebuvo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto.

16.       Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą (jei reiškiamas turtinis reikalavimas), įvardyti reikalavimą (ieškinio dalykas), nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas), nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, taip pat nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių, taikos sutarties sudarymo ir bylos vedimo per advokatą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai. Jeigu ieškovas negali pateikti konkrečių įrodymų, turi būti nurodytos priežastys, kodėl negalima pateikti šių įrodymų, bei pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Kartu su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai ar kiti dokumentai turi atitikti įstatymų nustatytus formos reikalavimus (CPK 114 straipsnis).

17.       Ieškovas, šalindamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. birželio 21 d. nutartimi nustatytus 2014 m. birželio 26 d. patikslinto ieškinio trūkumus, per teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemį, 2018 m. spalio 2 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kartu pateikė ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpų 14-1-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į maitinimo ir kapitalinio remonto projektą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byla vedama popierine forma, skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti teismui techninį projektą popierine forma, rašytinius įrodymus apie minėto projekto pateikimą susipažinti bendrasavininkams, taip pat pateikti tiek patikslinto ieškinio popierinių kopijų, kad tektų visoms proceso šalims.

18.       CPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims. Šios teisės normos 1 dalyje nurodyta, kad siunčiant procesinį dokumentą proceso dalyviams, jiems pranešama, kaip galima susipažinti su procesinių dokumentų priedais.

19.       Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad bylos nagrinėjamos pagal galiojančią teisę. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis). 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CPK XII skyriaus ketvirtojo skirsnio „Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas teismo procese“ 1751 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Ši proceso dalyvių teisė įtvirtinta ir Teismų įstatyme, kurio 371 straipsnio 3, 4 dalys nurodo, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Remiantis nurodytu reglamentavimu, yra pagrindas išvadai, kad nepriklausomai nuo to, jog civilinė byla, kurioje yra pateiktas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo kartu su techniniu projektu, yra nagrinėjama popierine forma ir joje teismo ir šalių pateikti procesiniai dokumentai nėra skaitmenizuojami, ieškovas turi teisę procesinius dokumentus ir jų priedus teikti vadovaujantis CPK XII skyriaus ketvirtojo skirsnio taisyklėmis. Taigi pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pašalinti kaip trūkumą įstatymu leistiną dokumentų pateikimo būdą ir formą atitinkantį dokumentą prieštarauja aukščiau paminėtiems teisės aktams.

20.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pateiktu pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo, buvo patikslintas ieškinio dalykas, skundžiama nutartimi taip pat įpareigojo ieškovą pateikti naują vientisą patikslintą ieškinį, kuriame būtų išdėstytas ieškinio pagrindas pagal naujai pareiškiamą ieškinio dalyką, taip pat sutikslinti bylos šalis. Kaip ir minėta, ieškovas šalindamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. birželio 21 d. nutartimi nustatytus 2014 m. birželio 26 d. patikslinto ieškinio trūkumus, pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriame nurodytas tiek ieškinio dalyko patikslinimas, tiek aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Sutiktina, kad teismui pateiktas patikslintas ieškinys kaip vientisas dokumentas būtų aiškesnis ir nuoseklesnis, tačiau CPK nėra nustatyta reikalavimo, kad ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, tikslinimas ir pan. turi būti vieningame dokumente ir jo turinyje turi būti atkartojama tai, kas yra išdėstyta ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Todėl, pirmosios instancijos teismui nenurodžius konkrečių patikslinto ieškinio trūkumų, kuriuos ieškovas turėtų pašalinti, šiuo atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas taip pat be pagrindo skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog ieškovas patikslindamas ieškinį turėjo pateikti vientisą dokumentą, todėl toks ieškinio formos reikalavimo nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti patikslintą ieškinį ir nagrinėti bylą (laikytina neesminiu patikslinto ieškinio trūkumu).

21.       Apeliacinio teismo nuomone, nurodytas trūkumas dėl šalių sutikslinimo, taip pat nelaikytinas esminiu ieškinio trūkumu, kurio nepašalinus šiuo konkrečiu atveju būtų pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosios teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo procese klausimą, tačiau šis klausimas gali būti išspręstas tik vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų aplinkybes, susijusias su netinkama šalimi, teismui nesuteikta teisė veikti savo nuožiūra, o netinkamos šalies pakeitimas tinkama išimtinai yra susijęs tik su šalių valia. Pažymėtina, kad teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negali priklausyti nuo materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių. Šios aplinkybės, kaip materialinio teisinio pobūdžio faktai, reikšmingos teisei į ieškinio patenkinimą, o ne teisei į ieškinio pareiškimą.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, spręsdamas ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį laikyti teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams šalinti, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis panaikintina ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas