Baudžiamoji byla Nr. 1-70-633/2013

Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.14.3.1; 2.3.6.4.5

(S)

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013-09-25,

Vilkaviškis

              Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorams K. G., R. M., nukentėjusiajam D. S., gynėjui advokatui R. U., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

              S. L., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1974-09-19 Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini)., šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, anksčiau teismo teistas : 1) 1992-03-23 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal 1961 m. LR  BK 225 str. 2 d., - 2 m. laisvės atėmimo, 2) 1994-03-04 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal 1961 m. LR BK 146 str. 3 d., - 3 m. laisvės atėmimo, 3) 1998-02-10 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal 1961 m. LR BK 327 str. 1 d., 274 str. 1 d., 271 str. 3 d., 206 str., 278 str. 1 d., - 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, 4) 2001-04-18 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 ir 3 d. d., - 3 m. laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu, 5) 2001-06-08 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 3 d., 16 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str., - 4 m. laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu, 6) 2001-10-29 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 ir 3 d. d., 16 str. 2 d., 206 str., 278 str. 1 ir 2 d. d., 42 str., - 3 m. laisvės atėmimo, 7) 2004-04-19 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str., - 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, 8) 2006-03-23 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal LR BK 241 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str., - 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimo, 9) 2007-02-20 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 10) 2008-06-13 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., - 1 m. laisvės atėmimo, 11) 2008-10-22 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 ir 3 d. d., 63 str., - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 12) 2008-10-31 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str., - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 13) 2008-12-22 Klaipėdos m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 14) 2010-02-04 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 180 str. 2 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., 63 str., - 6 m. laisvės atėmimo, 2010-07-13 nutartimi nustatyta galutinė subendrinta bausmė, - 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, - visi teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

              Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė  :

              Kaltinamasis S. L. 2013-02-02 apie 21.30 val. Vilkaviškio r. sav. Kybartų m. J. Biliūno g. 14 esančiuose Kybartų pataisos namuose, kur atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nuteistųjų bendrabučio kambaryje Nr. 104, panaudodamas fizinį smurtą, - tyčia suduodamas šešis kartus rankų kumštimis į galvą nukentėjusiajam nuteistajam D. S. ir tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajam D. S. priklausiusį 200 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „LG“.

              Šiais veiksmais kaltinamasis S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis S. L. kaltu teisiamajame posėdyje neprisipažino visiškai, pareikšdamas, jog nukentėjusiojo nemušė, duoti parodymus teisme atsisakė.

Teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ištirtame ikiteisminio tyrimo metu 2013-02-08 atliktos apklausos protokole kaltinamasis S. L. kaltu taip pat neprisipažinęs, pareiškęs, jog nusikaltimo nepadarė ir jokių parodymų byloje neduosiąs (b. l. 30). 

2. Nukentėjusysis D. S. paaiškino, kad kartu su kaltinamuoju atlieka bausmę Kybartų PN, įvykio laiku gyveno viename bendrabučio kambaryje Nr. 104, kaltinamasis nuolat vartodavo narkotines medžiagas, tam savinosi kt. nuteistųjų, tame tarpe ir jo, daiktus. Įvykio vakarą į kambarį sugrįžęs kaltinamasis liepė kitiems čia gyvenantiems išeiti, o jam, D. S., pasilikti. Kaltinamasis pareikalavo jį, D. S., jam, S. L., atiduoti kitame kambaryje slepiamą mobilaus ryšio telefoną „LG“, kurio vertė rinkoje 200 Lt. Jis, D. S., atsisakė tai padaryti, tuomet kaltinamasis jam sudavė kumštimis apie 6 kartus į galvą ir vis reikalavo atiduoti telefoną. Dėl patiriamo smurto jis, D. S., pasakė kaltinamajam kur yra jo telefonas, po ko kaltinamasis telefoną nurodytoje vietoje suradęs, paėmė ir išsinešė, vėliau iš kt. nuteistųjų sužinojo, kad jį išmainė į narkotikus. Jis ir pats vėliau, kai kaltinamasis vėl sugrįžo į jų kambarį, matė, kad šis yra apsvaigęs, vėl sukėlė konfliktą, kurį po to nutraukė pareigūnai. Jis iki įvykio buvo visiškai sveikas, - visus kūno sužalojimus jam padarė kaltinamasis, ir tik tam, kad sužinoti, kur telefonas, jį atimti ir iškeisti į narkotikus. Jo sumušimą per durų langelį kiek tai matė nuteistasis G. G., - jis pats jį ten pastebėjo, be to, to neneigė ir pats nuteistasis G. G..

Tokias pačias esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 14-15).

3. Liudytojas G. G. paaiškino, jog jis kartu su nukentėjusiu ir kaltinamuoju viename būryje atlieka bausmę Kybartų PN, pats gyvena kambaryje Nr. 123, o pirmieji, - kambaryje Nr. 104. Apie 20 val. būryje sutiktas kaltinamasis jį, G. G., paklausė, ar jis nupirktų iš jo, S. L., mobilųjį telefoną, kurį kaip pats teigė, ruošiasi atimti iš nukentėjusiojo. Jis ir pats žinojo apie šį nukentėjusio telefoną, buvo jį matęs, žinojo, kad tai „LG“ gaminys, rinkoje kainuojantis apie 200 Lt. Jis iš karto kaltinamajam atsakė neigiamai. Tą patį vakarą po 21 val. jis išgirdo netikėtą triukšmą kambaryje Nr. 104, durys buvo uždarytos, vidun nėjo, tačiau pažvelgė vidun per langelį duryse. Matė ir girdėjo, kad viduje ginčijosi vieni kaltinamasis ir nukentėjusysis, girdėjo, kad dėl telefono. Jis matė, kad ginčo metu kaltinamasis sudavė kumštimis kelis kartus nukentėjusiam į veidą, nukentėjęs atgal smurtu neatsakė, tuomet jis, G. G., pasitraukė šalin. Netrukus matė kaltinamąjį su telefonu rankoje, pažino, kad tai nukentėjusio telefonas, pats matė, kad kaltinamasis siūlė jį iš jo pirkti kitiems nuteistiesiems, kur po to telefonas pasidėjo, jam nežinoma. Per įvykį nukentėjusiajam buvo prakirstas antakis, sumuštas paakys, - iki tol jis buvo sveikas, nes jie buvo susitikę, bendravo.

Tokias pačias esmines nusikaltimo įvykio eigos aplinkybes šis liudytojas nurodė ir apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 17).

4. Liudytojas R. Ž. paaiškino, kad įvykio metu dirbo įkalinimo įstaigos prižiūrėtoju, būdamas kitame aukšte, išgirdo triukšmą nuteistųjų bendrabučio 1-ame aukšte, todėl nusileido pasižiūrėti, galėjo užtrukti apie 10 min., muštynių jau nebevyko, kaltinamąjį sutiko koridoriuje, pas jį sumušimų nebuvo. Pas nukentėjusį, kurį rado jo kambaryje, buvo sumuštas veidas, nors prieš tai šis buvo sveikas. Netrukus iš koridoriaus užėjo kaltinamasis ir vėl ėmė bartis su nukentėjusiu, dėl ko jis, R. Ž. ėmėsi veiksmų juos išskirti. Pakvietęs daugiau pareigūnų, kaltinamąjį su daiktais išvesdino į baudos izoliatorių, o nukentėjusįjį palydėjo į medicinos punktą suteikti pirmajai pagalbai. Jo paklaustas nukentėjusysis jam tvirtino, jog jį sumušė būtent kaltinamasis, atėmė iš jo mobilaus ryšio telefoną ir jį pardavė už narkotikus, tai buvo įvykę prieš jam ateinant patikrinti. Priežiūros darbuotojai turėjo tokios informacijos, jog nukentėjusysis būryje turi ir kažkur slepia jam draudžiamą mobilųjį telefoną. Išvedamas iš būrio kaltinamasis buvo apieškotas, telefonas pas jį nebuvo rastas. Kaltinamasis buvo akivaizdžiai apsvaigęs, todėl jam buvo atliktas patikros testas dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo, jo rezultatas parodė opiatų vartojimą, nors pats kaltinamasis tai ir neigė.

Tokias pačias jam žinomas nusikaltimo įvykio aplinkybes šis liudytojas nurodė ir apklausoje ikiteisminiame tyrime (b. l. 25).

5. Liudytojas Ž. L. paaiškino, jog įvykio vakarą dirbo prižiūrėtoju įstaigos gyvenamojoje zonoje, kažkuris iš bendradarbių radijo ryšiu pranešė apie incidentą tarp nuteistųjų 1-ame būryje. Jam nuėjus į būrį, koridoriuje buvo nemažai nuteistųjų, muštynių jau nebevyko, prie pačių kambario durų nesutiko nieko, kambaryje matė tiek nukentėjusįjį, tiek kaltinamąjį, nukentėjusysis buvo sumuštu veidu, nors prieš tai jį buvo matęs sveiką, jiedu barėsi. Palydimas į medicinos punktą nukentėjusysis jam sakė, jog jį sumušė būtent kaltinamasis, dėl ko ar sakė, nepamenantis.

6, 7. Iš esmės tokius pačius duomenis apie jiems žinomas nusikaltimo įvykio aplinkybes teisiamajame posėdyje nurodė ir Kybartų pataisos namų pareigūnai liudytojai V. A. ir R. V..

8. 2013-02-05 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad Kybartų PN nuteistųjų bendrabučio 1-ojo aukšto koridorius yra 35 m. ilgio ir 2 m. pločio, koridoriaus gale kairėje yra kambarys Nr. 104, duryse skaidraus stiklo langelis, kambario viduje stovi dviaukštės metalinės lovos, metalinės spintelės, stalas ir suolas, TV (b. l. 5-7).

9. 2013-02-02 medicininiame pažymėjime Nr. (1.6)-45/2013/8 pažymėta, jog nukentėjusiam D. S. kairėje veido pusėje, skruosto srityje, dešinėje kaktos pusėje stebimi paraudimai, patinimai. Kairysis poakis patinęs, antakyje apie 1 cm kraujuojanti žaizda, nukentėjusįjį pykina (b. l. 10).

10. 2013-02-05 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 107/13(09) nukentėjusiam D. S. konstatuota muštinė žaizda kairio antakio srityje, kraujosruvos kaktoje, dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vokuose pereinanti į skruosto sritį ir žemiau kairės ausies kaušelio, sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais 2013-02-02 ne mažiau kaip 5 poveikiais, mažai tikėtina, jog sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats, jie jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 12).

11. 2013-02-02 neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. (16)-151/33 kaltinamajam S. L. 2013-02-02, 19.20 val. specialiuoju testavimu buvo nustatytas opiatų vartojimas, nors pats kaltinamasis tai neigė (b. l. 73).

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Kaltinamasis S. L. teisiamajame posėdyje neigė vartojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir to pasekoje užvaldęs, pagrobęs jo turtą, tačiau šiais jo parodymais teismas netiki, nes jie byloje yra visiškai ir patikimai paneigti kitais teisme patikrintais bylos faktiniais duomenimis : nukentėjusiojo nedelsiant atliktu pranešimu administracijai apie plėšimą ir jo parodymais tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, tiesioginių nusikaltimo įvykio liudininkų nuteistojo G. G. ir įstaigos pareigūno R. Ž. nuosekliais parodymais per visą bylos procesą, - tiesioginiai įrodymai, teismo medicinos specialisto išvadoje fiksuota informacija apie nukentėjusiojo patirtus kūno sužalojimus, smurto mechanizmą ir jo pasekmes sveikatai, liudytojų Kybartų pataisos namų pareigūnų Ž. L., V. A. ir R. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros rezultatais dėl nukentėjusiojo parodymus atitinkančios situacijos nusikaltimo įvykio vietoje, - netiesioginiai įrodymai. Reikia pažymėti, jog paties kaltinamojo S. L. visiškai niekuo neargumentuojamas atsisakymas duoti procese ir teismui bet kokius paaiškinimus apie nusikaltimo įvykio aplinkybes rodo jo piktybinį nenorą atskleisti byloje tikrąsias įvykio aplinkybes, o tai teismas vertina kaip netiesioginį įkaltį prieš jį patį. Kaltinamasis yra labiausiai, tiesiogiai ir bene vienintelis realiai suinteresuotas šio proceso baigtimi asmuo ir, teismo vertinimu, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už inkriminuojamą plėšimą.

              Nukentėjusiojo D. S. liudijimai procese nuo pat pirminio pranešimo įkalinimo įstaigai apie nusikaltimo įvykį, - jo atžvilgiu įvykdytą plėšimą (b. l. 13), buvo detalūs, išsamūs, logiškai pagrįsti ir nuoseklūs, jo byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, - tiesioginių įvykio liudytojų G. G. ir R. Ž. parodymus, taip pat ir objektyvaus pobūdžio įrodomuosius duomenis, - teismo medicinos specialisto išvadas, įvykio vietos apžiūra nustatytą situaciją įvykio vietoje, yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Byloje nenustatyta jokių, net ir netiesioginių, duomenų, kurie pagrįstai leistų abejoti nukentėjusiojo pareiškimų apie patirtą iš kaltinamojo smurtą bei pagrobtą jo turtą teisingumu, - nors nukentėjusiojo požiūris į kaltinamąjį dėl pastarojo elgesio bendrai gyvenant ir nebuvo teigiamas ar pritariantis, tačiau net ir dėl įrodyto byloje jo patirto smurto, nukentėjusysis nereikalauja nei patirtos turtinės nei tikėtinai patirtos neturtinės žalos atlyginimo, - šios aplinkybės sustiprina pasitikėjimą jo parodymais, juolab, kai jie atitinka ir visus kitus bylos duomenis, žinoma, be kritiškai įvertintų ir atmestų kaltinamojo pareiškimų.

              Teismas taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo byloje netikėti aukščiau aptartais tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų nuteistojo G. G. ir įstaigos priežiūros pareigūno R. Ž. taip pat išsamiais ir nuosekliais parodymais, pastarojo pateikta informacija savo patikimumu teismo prilyginama beveik objektyvaus pobūdžio duomenims. Nors gynyba byloje akcentavo aplinkybę, jog liudytojas G. G. prieš įvykį buvo vartojęs narkotinių medžiagų opiatų, tačiau, teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė šios bylos kontekste neduoda faktinio pagrindo išvadai, jog šio asmens liudijimas yra perdėm nepatikimas, todėl turi būti visiškai atmestas, - pagal bylos duomenimis liudytojo elgsena sutrikusi nebuvo, jam neprireikė nei medicininės pagalbos vietos med. punkte, nei tuo labiau gydymo įstaigoje, iš ko sprendžiama, jog liudytojas pakankamai orientavosi tiek laike, tiek vietoje, galėjo adekvačiai suvokti stebimų aplink save įvykių esmę, šią informaciją išsaugoti ir vėliau teisingai perteikti tiek tyrėjams, tiek ir teismui. Svarbu pažymėti ir aplinkybę, jog šio liudytojo parodymai, tiek, kiek jis teigia pats įvykį matęs ir girdėjęs, sutampa tiek su nukentėjusio, tiek su pareigūno R. Ž. parodymais, o apytiksliai po 2-10 min. į nusikaltimo vietą atėjusių liudytojų Ž. L., V. A. ir R. V. paaiškinimas, kad prie kambario durų liudytojo G. G. jie nerado, nepaneigia ir negali paneigti galimybės, kad jis nukentėjusio mušimo metu (skirtingais liudijusių prižiūrėtojų pareiškimais nuo 2 iki 10 min. laiko atgal) galėjo būti keletui akimirkų priėjęs prie durų ir iš koridoriaus pusės per langelį pamatyti ką pasakojęs, vadinasi abejoti liudytojų parodymų patikimumu remiantis kitų liudytojų parodymais šiuo atveju pagrindo nėra.

              Visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas tvarka patikrinti faktiniai duomenys, išskyrus aukščiau įvertintą jais nuneigtą kaltinamojo S. L. pareiškimą byloje, kuriuo šis neigė savo kaltę, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, siekdamas sužinoti, kur nukentėjusysis slepia jam draudžiamą pagal režimo taisykles turėti mobilaus ryšio telefoną, kad galėtų šį pasisavinti, reikalaudamas pasakyti telefono buvimo vietą fiziškai prieš nukentėjusįjį smurtavo, o kai šis dėl patiriamo smurto tokią informaciją jam atskleidė, - nukentėjusiojo telefoną pagrobė. Telefono užvaldymo faktą beje teisme pripažino ir pats kaltinamasis.

              Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

              III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

              Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog nukentėjusiojo telefoną šio fiziniu mušimu sužinojęs jo slėpimo vietą pasisavino būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamojo neteisėtai užvaldytas nukentėjusiojo telefonas buvo jam svetimas daiktas (pagal bylos duomenimis (nukentėjusiojo ir liudytojo R. Ž. parodymai) jis neprisidėjo prie jo įgijimo ir neturėjo į jį jokių daiktinių teisių), kaltinamasis jį pavertė, kad ir trumpam laikui, savo nuosavybe prieš nukentėjusiojo valią ir norą, galėjo laisvai nuspręsti dėl jo likimo, ką tuo jau pat ir padarė, iškeisdamas jį į kvaišalus. Trečia, kaltinamasis jam svetimą nukentėjusio turtą užvaldė tik pavartojęs prieš bandantį nuslėpti šio siekiamo užvaldyti daikto buvimo vietą nukentėjusįjį fizinį smurtą ir tik šiuo smurtu susikūręs sau galimybę prieiti prie turto ir jį fiziškai užvaldyti (kai jo smurtą kentęs nukentėjęs atskleidė telefono slėpimo vietą), - konkretus turtas buvo užvaldytas tik panaudojus fizinį smurtą. Ketvirta, pagrobto daikto vertė nustatyta pagal jo vidutinę kainą rinkoje, atsižvelgiant į faktinę būklę, nors pagrobto svetimo turto vertė nesiekia 3 BBND, tačiau šiuo atveju esant kvalifikuotam grobimui (smurtiniam plėšimui), šio dydžio riba veikos kvalifikacijai nėra tiesiogiai reikšminga, kita vertus, ši vertė nėra tiek maža, kad, atsižvelgiant ir į kitas žalos padarymo aplinkybes, būtų pagrindo svarstyti dėl pačios veikos mažareikšmiškumo. Į faktinę pagrobto turto vertę teismo bus atsižvelgta individualizuojant bausmę.

              IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo padarytos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei jis yra apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 180 str. 1 d.) dispozicijoje, - santykinai nedidelę, nesiekiančią 3 BBND, pagrobto turto vertę, kaip aplinkybę, teismo vertinimu persveria aplinkybės, kad šis tyčinis apysunkis nusikaltimas įvykdytas įkalinimo įstaigoje, kad jį įvykdė nuteistas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus ir čia terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, taip pat ir pats fizinis smurtas pagal savo pobūdį buvo gana pavojingas nukentėjusiojo sveikatai. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl bausmės individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai papildomai nevertinama, subjektyvinėje veikos dalyje vyravo asmeninio praturtėjimo kito sąskaita motyvas. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas bausmės rūšies individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina neigiamai : kaltinamasis teismo už nusikalstamą veiką teisiamas jau 15-ąjį kartą, visos jo anksčiau padarytos veikos buvo taip pat tyčinės, absoliuti dauguma jų, kaip ir pastarasis, buvo nusikaltimai nuosavybei, kaltinamasis nusikalto plėšimu dar nebaigęs atlikti bausmės už ankstesnę analogišką nusikalstamą veiką (BK 180 str. 2 d.), jis nusikalto dar neišnykus teistumams pagal visus ankstesnius apkaltinamuosius teismų nuosprendžius, - yra recidyvistas, per paskutinės bausmės atlikimą už režimo pažeidimus baustas net 26 drausminėmis nuobaudomis (b. l. 75-76), du kartus buvo perkeltas bausmės atlikimui į drausmės grupę, todėl jo elgesys įkalinimo įstaigoje įvertintas neigiamai (b. l. 74).

Kaltinamojo S. L. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas pagal bylos duomenis nenustatė.

Teismas sprendžia, jog aukščiau įvertintoje šios bylos faktinėje situacijoje teisingumo principas lemia jau didesnės nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio bausmės paskyrimą, nes teismo vertinimu, didesnis nei rūšinio lygmens nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo visuomenei laipsnis kartu su neigiama kaltinamojo asmenybe ir tyčinio smurtinio nusikaltimo recidyvo aplinkybėmis, nesant atsakomybę lengvinančių ar kitų kaltinamojo naudai bylojančių reikšmingų aplinkybių, suponuoja teismui pareigą pagal esamą teisinį reguliavimą bausmę skirti aukščiau jos vidurkio.

Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., ir kaltinamajam, kaip recidyvistui, paskirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis byloje kaltinamajam S. L., atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas ir šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją (vidurkis – 3 m. 1 mėn.) nustatytinas 3 m. 6 mėn. pataisos namuose. Toks bausmės dydis (trukmė) visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą.

Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Faktinių pagrindų kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones pagal bylos duomenis nenustatyta.

Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina su bausme, nustatyta paskutiniąja 2010-07-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-89/2010, - 8 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d. d. taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė, - 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo pataisos namuose, šią bausmę skaičiuojant kaip nustatyta 2010-07-13 Klaipėdos m. apyl. teismo nutartimi (b. l. 70-71)  nuo 2010-02-04 Klaipėdos m. apyl. teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, - 2010-05-13, ir į bausmės laiką įskaitant pagal ankstesnius nuosprendžius atliktas bausmes.

Kaltinamajam S. L. kardomoji priemonė šioje byloje iki šiol dėl jo ilgalaikio kalinimo pagal ankstesnius nuosprendžius paskirta nebuvo, būtinumo tokią skirti iki pastarojo nuosprendžio įsiteisėjimo taip pat nėra.

Daiktinių įrodymų, civilinių ieškinių, atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

n u s p r e n d ė :

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti jį

3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Skiriamą bausmę subendrinti su paskutiniąja bausme, nustatyta 2010-07-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-89/2010, - 8 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d. d. taisyklę, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę, - 10 (dešimt) metų 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, šią bausmę skaičiuojant nuo 2010-05-13, į bausmės laiką įskaityti pagal ankstesnius nuosprendžius atliktas bausmes.

              Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam, dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

              Teisėjas                                                              A. V.