Civilinė byla Nr. e2S-883-855/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23571-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.3.2.4.; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties, kuria antstolio Donato Kisieliaus pareiškimas dėl baudos skyrimo patenkintas iš dalies ir suinteresuotam asmeniui S. V. paskirtas įspėjimas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Donato Kisieliaus pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: L. V., S. V., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas 

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas antstolis Donatas Kisielius kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkui) S. V. klausimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020 8 punkte įtvirtintos bendravimo tvarkos neįvykdymą. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.                      Antstoliui Donatui Kisieliui yra pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. vykdomasis raštas, kuriuo nustatyta tėvo S. V. bendravimo su nepilnamete dukterimi R. V. tvarka.

1.2.                      Vykdomojoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkes teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020 8 punkte įtvirtinta bendravimo tvarka yra vykdoma netinkamai, t. y. savo bendravimo su vaiku metu skolininkas neužtikrino dukters dalyvavimo jos lankomose ugdymo veiklose: 2022 m. spalio 13 d. dukra nedalyvavo būrelyje, nes tėvas neleido dalyvauti; 2022 m. spalio 18 d. atvykęs į darželį skolininkas pareikalavo, kad darželio auklėtoja atvestų dukrą iš būrelio; 2022 m. spalio 20 d., spalio 25 d., spalio 27 d., lapkričio 3 d., lapkričio 8 d. ir lapkričio 15 d. skolininkas dukters į būrelius neleido. 

1.3.                      2022 m. lapkričio 25 d. antstolis surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – ir Aktas), kuriame konstatavo, kad vykdomojo rašto 8 punktas neįvykdytas.

2.       Suinteresuotas asmuo L. V. (toliau – ir išieškotoja) pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, kuriame prašė antstolio pareiškimą tenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      S. V. pažeidžia bendravimo tvarką su vaiku, nes neleidžia dukrai lankyti būrelių jo bendravimo dienomis, teigdamas, jog L. V. parinko būrelio laiką taip, jog jis kuo mažiau būtų su dukra. Tačiau dukra lanko (ir pati nori lankyti) penkis būrelius, iš kurių tik du vyksta bendravimo su S. V. dienomis, o kiti trys vyksta bendravimo su L. V. dienomis. S. V. savo bendravimo su vaiku laiku dukrai neleidžia dalyvauti bet kuriuose mokymo, edukaciniuose užsiėmimuose, būreliuose, bendrauti su draugais, lankyti įvairias šventes, nors tėvų interesai yra būtent užtikrinti vaiko gerovę ir vaiko interesus, vaiko lavinimą, edukaciją bei socializaciją, o ne tai, jog vaikas visas bendravimo valandas praleistų sėdėdamas šalia tėvo.

2.2.                      S. V. sistemingai vėluoja pristatyti vaiką namo, argumentuodamas tuo, jog dukra buvo būreliuose ir dėl to tėvo bendravimo laikas sutrumpėjo. Nors vėlavimai iš tikrųjų yra neilgi, tačiau gana reikšmingi, nes pasikartoja nuolat, ir tik retkarčiais vaikas atvežamas namo laiku. S. V. nuomone, tokie vėlavimai neturi jokios reikšmės, nes „atimti“ iš L. V. 20 minučių – ne problema, bet „atimti“ iš paties S. V. 30 minučių bendravimo laiko, kol vaikas lanko būrelį – didžiausia problema. Tokiu būdu ir vėl pasireiškia S. V. savanaudiškumas ir tik savo interesų paisymas.

2.3.                      Visa tai demonstruoja, kad S. V. vadovaujasi tik savo interesais, savanaudiškai nepaiso ir neužtikrina vaiko interesų, supranta ir vykdo bendravimo tvarką tik jam patogiu būdu, pažeidžia teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, nes neužtikrina dukters dalyvavimo jos lankomose ugdymo veiklose.

3.       Suinteresuotas asmuo S. V. (toliau – ir skolininkas) pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, kuriame prašė antstolio prašymo netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.                      Bendravimo laikas su dukra yra labai brangus, nes ilgą laiką dėl įvairių priežasčių L. V. trukdė bendrauti su dukra, todėl tik pastaruoju metu su dukra užsimezgė tvirtas ryšys ir suinteresuotas asmuo nenori vėl jo susilpninti. Šio atvejo kontekste pažymi, kad L. V. be S. V. žinios ir nesant pritarimo, antradieniais ir ketvirtadieniais užrašė dukrą į būrelius, kurių užsiėmimas vyksta po 16 valandos. Akivaizdu, kad laikas buvo parinktas tas, jog S. V. kuo mažiau būtų su dukra ir kad jo ryšys su dukra susilpnėtų. Negavusi suinteresuoto asmens pritarimo (net jo neinformavusi), L. V. pažeidė vykdomojo rašto 10 punkto nuostatas. S. V. siūlė L. V. kompromisinį variantą – dukra lanko būrelį iki 17 val., S. V. pasiima 17 val. vietoje 16 val., tačiau grąžina ją L. V. ne 20 val., o 21 val. Suinteresuoto asmens manymu, tokiu atveju būtų apsaugoti tėvo interesai, kadangi bendravimas tęstųsi tas pačias 4 valandas, tačiau L. V. nesutinka su pasiūlymais ir nurodo, kad dėl vėlavimo pažeidimų nepasisakys, kadangi akte prašoma skirti baudą už tai, jog savo bendravimo su vaiku metu S. V. neužtikrino dukters dalyvavimo jos lankomose ugdymo veiklose.

3.2.                      L. V. stengiasi sumažinti tėvo bendravimo su dukra apimtį tiek teisminiu, tiek neteisminiu būdu. L. V. buvo skirta 500 Eur bauda už tai, kad ji trukdė bendrauti su dukra 2022 m. lapkričio 23 d. ir 2021 m. gruodžio 16–17 d. S. V. teigimu, teismai skirdami baudą bei palikdami galioti baudą, tinkamai įvertino L. V. elgesį, kai ji įvairiomis priežastimis (vaiko nenoru, vaiko liga, baime, kad skolininkas smurtaus prieš L. V. motiną, smurtu prieš dukrą ir kt.) trukdydama tėvui bendrauti su dukra, veikė prieš vaiko interesus.

4.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad iš esmės neturi pagrindo prieštarauti antstolio prašymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi iš dalies tenkino antstolio Donato Kisieliaus pareiškimą ir už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo (pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi) dalies dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra R. V. nevykdymą suinteresuotam asmeniui (skolininkui) S. V. skyrė įspėjimą.

6.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs antstolio 2022 m. lapkričio 25 d. Akto turinį, t. y. kad suinteresuotas asmuo S. V. neužtikrino dukters dalyvavimo jos lankomose ugdymo veiklose (būreliuose) 2022 m. spalio 13 d. (ketvirtadienis), 18 d. (antradienis), 20 d. (ketvirtadienis), 25 d. (antradienis), 27 d. (ketvirtadienis), lapkričio 3 d. (ketvirtadienis), 8 d. (antradienis), 15 d. (antradienis), taip pat teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus (t. y. kad suinteresuotas asmuo S. V. taip ir neatsakė į fakto klausimą, ar minėtomis dienomis vaikas lankė minėtus būrelius), konstatavo, kad Akte nurodytomis dienomis vaikas nelankė keramikos ir (duomenys neskelbtini) būrelių, o kadangi antradieniais ir ketvirtadieniais numatyti būreliai vyko suinteresuoto asmens S. V. bendravimo su vaiku dienomis, pagal Bendravimo tvarkos 8 punktą suinteresuotas asmuo S. V. privalėjo užtikrinti dukters dalyvavimą jos lankomose ugdymo veiklose (būreliuose), tačiau to nepadarė.

7.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendravimo tvarkos 8 punktas, kurio nevykdė suinteresuotas asmuo, yra specialusis, palyginti su 10 punktu (bendro pobūdžio nuostata, kad šalys privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusiais su jų nepilnamete dukra), 8 punkto nuostatos atsispindi ir Bendravimo tvarkos 2 punktą, nustatantį konkrečią suinteresuoto asmens bendravimo su vaiku tvarką darbo dienomis.

8.       Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo S. V., manydamas, kad L. V. piktnaudžiauja teise užrašyti vaiką į būrelius, siekia, jog tėvas kuo mažiau būtų su dukra ir kad jo ryšys su dukra susilpnėtų, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka prašyti teismo pakeisti atitinkamas bendravimo tvarkos nuostatas, jas patikslinti ir (ar) numatyti prarasto bendravimo su vaiku laiko kompensacinį mechanizmą, tačiau nesant dėl to priimto atitinkamo teismo procesinio sprendimo, privalo vykdyti galiojantį teismo sprendimą.

9.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju jokių objektyvių kliūčių suinteresuotam asmeniui S. V. įvykdyti Bendravimo tvarkos 8 punktą nebuvo nustatyta (suinteresuotas asmuo to ir neįrodinėjo), sprendė, kad byloje įrodytas teismo sprendimu patvirtintos Bendravimo tvarkos 8 punkto neįvykdymo faktas.

10.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes apie ankstesnius ir dabartinius tarp šalių vykstančius teisminius procesus, tai, kad anksčiau pačiai išieškotojai buvo paskirta bauda už teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymą, taigi yra nustatytas faktas dėl išieškotojos trukdymo tėvui bendrauti su vaiku, darė išvadą, kad ir išieškotoja savo veiksmais prisidėjo prie to, jog suinteresuotas asmuo ypač jautriai reaguoja į bet kokį jo bendravimo laiko su vaiku sumažinimą, ypač susijusį su atitinkamais išieškotojos veiksmais (kaip nagrinėjamu atveju – užrašant vaiką į būrelius savo pačios vienašališku sprendimu), todėl teismas, įvertinęs šalių santykių pobūdį, suinteresuoto asmens S. V. elgesio motyvus bei vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendė, kad už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui skirtina kita teismų praktikoje pripažįstama nuobauda – įspėjimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atskiruoju skundu apeliantas S. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 13 d. priimta nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – netenkinti antstolio Donato Kisieliaus prašymo dėl baudos skyrimo; priteisti iš antstolio D. Kisieliaus apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Teismo patvirtintoje tėvo bendravimo su dukra tvarkoje (2 punkte) nustatyta, kad S. V. bendrauja su dukra dvi šalių suderintas darbo dienas, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės L. V., gyvenamosios vietos 16.00 val. ir 20.00 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą. Tuo tarpu L. V. pripažino, kad dukra į būrelius buvo užrašyta ne tik be apelianto sutikimo, tačiau net neinformavus jo apie būrelius, taip pažeisdama pareigą bendradarbiauti (t. y. pažeisdama Bendravimo tvarkos 10 punktą, kuriame įtvirtinta šalių bendradarbiavimo visais klausimais tvarka). L. V. kategoriškai nesutinka su S. V. siūlymu dėl kompromisinio jo ir dukros bendravimo tvarkos varianto, t. y. kad dukra lankytų būrelį iki 17 val., po kuriuo tėvas pasiima dukrą sutartomis dienomis (t. y. pasiima ne 16 val., o 17 val.) ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą 21 val. (bet ne 20 val., kaip nustatyta bendravimo tvarkoje). Kadangi šalys bendru sutarimu taip, kaip numatyta Vykdomojo rašto 11 punkte, nesusitarė dėl tėvo (apelianto) bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, todėl privalu vykdyti teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, t. y. S. V. pasiima dukrą iš jos ugdymo įstaigos 16 val. antradieniais ir ketvirtadieniais.

11.2.                      Teismas bendravimo tvarkos 2 punktą, kuriame nurodyta, kad S. V. pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės L. V., gyvenamosios vietos 16.00 val., turėjo vertinti sistemiškai, t. y. nežiūrint iš kur dukra yra paimama, S. V. turi teisę paimti ją 16 val., o ne vienu atveju 16 val., o kitu atveju tas laikas nėra konkretus (anksčiau ar vėliau 16 val.). Bendravimo tvarkoje nustatyta, kad tėvo ir dukros bendravimo laikas antradieniais ir ketvirtadieniais yra nuo 16 val. iki 20 val., - tokia yra bendravimo tvarkos esmė.

11.3.                      Visa darželio ugdymo veikla yra iki pietų, o po pietų (maždaug nuo 15 val.) daliai vaikų pravedami įvairūs būreliai, kuriuos veda ne darželio auklėtojai, o kiti specialistai ir už tokius būrelius tėvai moka ne darželiui, tačiau tiems asmenims, kurie veda būrelius. Todėl tokia veikla negali būti laikytina „ugdymo veikla“ bendravimo tvarkos prasme.

11.4.                      Nesutinka su teismo išvada, jog bendravimo tvarkos 8 punktas („bendravimo su vaiku metu kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti dukters dalyvavimą jos lankomose ugdymo veiklose“) yra specialusis palyginti su 10 punktu (šalys privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusiais su nepilnamete dukra). Apelianto bendravimo su dukra sumažėjimas gali būti tik tokiu atveju, jei dėl to tarp šalių būtų susitarta, tačiau šiuo atveju L. V. be apelianto valios (sutikimo / pritarimo) dvi dienas per savaitę, kurias tėvas turi teisę bendrauti su dukra po 4 valandas, sumažino po 1 val., todėl bendravimas sumažėjo iki 3 val. per dieną.

11.5.                      Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas kaltės pagrindu. Tačiau nagrinėjamu atveju, net ir nustačius, kad tėvas turėjo užtikrinti dukters lankymąsi būreliuose vietoj bendravimo su juo, apeliantui negalėjo būti paskirta bauda, nes nenustatyta, kad yra pagrindas iki 3 val. per dieną mažinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku laiką.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13.       Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14.       Apeliantas S. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – 2023 m. vasario 15 d. el. laišką Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėjai, taip pat išdėstytas klausimas bei 2023 m. vasario 24 d. atsakymą į minėtą paklausimą. Apeliantas naujai pateiktais įrodymais, kaip matyti iš jų turinio, grindžia atskirojo skundo argumentus, jog darželio ugdymo veikla vyksta iki pietų, t. y. maždaug iki 15 val., todėl vėliau vykstanti veikla (užsiėmimai, būreliai), anot apelianto, nelaikytina „ugdymo veikla“ šalių nustatyta Bendravimo su vaiku tvarkos prasme.

15.       CPK 314 straipsnyje

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų pirma, apeliantas dėl apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. iš esmės dėl atsakymo (išaiškinimo) iš Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriaus, galėjo kreiptis anksčiau ir pateikti juos pirmosios instancijos teismui, o ne kreiptis dėl jų jau po priimtos skundžiamos nutarties. Tuo labiau pastebėtina, kad klausimas įstaigai (pateiktas kartu su atskiruoju skundu kaip atskiras naujas rašytinis įrodymas) surašytas dar 2023 m. sausio 15 d., o išsiųstas, kaip matyti iš kito pateikto dokumento, tik 2023 m. vasario 15 d. (po mėnesio), t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis naujai pateiktas įrodymas - Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriaus atsakymas apie įstaigoje – darželyje-lopšelyje „(duomenys neskelbtini)“, kurį lanko šalių dukra, organizuojamą papildomą vaikų ugdymą (būrelius), nėra reikšmingas, atsižvelgiant į žemiau teismo nurodomus motyvus, sprendžiant nagrinėjamą klausimą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

18.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimus). Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus).

19.       Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.

20.       Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

21.       Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022).

22.       Nagrinėjamu atveju antstolis kreipėsi į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies tvarka, teismo prašė spręsti klausimą dėl Vykdomojo rašto reikalavimų nevykdymo, kurie, pasak antstolio, nėra vykdomi.

23.       Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi, kurios teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nagrinėjamu atveju sudaro apeliacijos objektą, iš dalies tenkino antstolio D. Kisieliaus prašymą ir už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo (pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi) dalies dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra R. V. nevykdymą suinteresuotam asmeniui (skolininkui) S. V. skyrė įspėjimą.

24.       Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas – skyrium gyvenantis nepilnamečio vaiko R. V. tėvas S. V., nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jam už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo (pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi) dalies dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra R. V. nevykdymą, t. y. kad S. V. savo bendravimo su vaiku metu neužtikrino dukters dalyvavimo jos lankomose ugdymo veiklose (2022 m. spalio 13 d., spalio 18 d., spalio 20 d., spalio 25 d., spalio 27 d., lapkričio 3 d., lapkričio 8 d. ir lapkričio 15 d. vaikas nedalyvavo būreliuose), buvo paskirtas įspėjimas.

25.       Savo nesutikimą su teismo nutartimi apeliantas grindžia iš esmės dviem aspektais: pirma, kad vaiko motina L. V. be pagrindo, pažeisdama Bendravimo tvarkos 10 punktą (kur nustatytas bendradarbiavimas visais su vaiku susijusiais klausimais), t. y. nepasitarus su apeliantu, užrašė jų nepilnametę dukrą į būrelius, kurie vyksta tėvo ir dukros Bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, taip, anot apelianto, vaiko motina siekia sumažinti ir iš esmės mažina (nuo 4 val. per tėvo ir vaiko Bendravimo tvarkoje nustatytą dieną iki 3 val.) vaiko ir tėvo kartu praleidžiamą laiką; antra, visa darželio „ugdymo veikla“, apie kurią yra kalbama Bendravimo tvarkoje (t. y. kad S. V. pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai), yra iki pietų, o po pietų (maždaug nuo 15 val.) darželyje vykdoma „papildoma“ veikla nelaikytina „ugdymo veikla“ Bendravimo tvarkos prasme, todėl, anot apelianto, vadovaujantis Bendravimo tvarkos 2 punktu, tėvas turi teisę iš ugdymo vietos, taip pat kaip ir iš L. V. gyvenamosios vietos, vaiką pasiimti nuo 16 val., o ne pasibaigus būreliams. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Bendravimo tvarkos nuostatas ir be pagrindo skyrė jam įspėjimą, nenustatęs skolininko (apelianto) kaltės, t. y. pagrindo iki 3 val. per dieną mažinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku laiką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytais argumentais.

26.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020 buvo nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka ir išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tame tarpe ir nustatyta skyrium gyvenančio nepilnametės R. V. tėvo S. V. ir dukros bendravimo tvarka. 2021 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-826-640/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl nustatytos bendravimo tvarkos buvo iš dalies pakeistas. 2022 m. spalio 7 d. antstolis Donatas Kisielius priėmė patvarkymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. išduoto vykdomojo rašto dėl aukščiau minėtų teismų nustatytos S. V. bendravimo su nepilnamete dukterimi R. V. tvarkos, pagal kurią:

26.1.                      S. V. bendrauja su dukra R. V. dvi šalių suderintas darbo dienas, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės L. V., gyvenamosios vietos 16 val. ir 20 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą (2 punktas).

26.2.                      Bendravimo su vaiku metu kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti dukters dalyvavimą jos lankomose ugdymo veiklose bei iš anksto numatytą vaiko apsilankymą pas specialistus (8 punktas).

27.       Abiejų instancijų teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, todėl, remiantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu ir šiuo aspektu suformuota teismų praktika, šalims yra privalomi, t. y. teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta tėvo ir dukros Bendravimo tvarka yra privaloma ir šalims nesant susitarus kitaip (kas leidžiama pagal Bendravimo tvarkos nuostatas) yra vykdytina tokia apimtimi, kokia yra nustatyta ir patvirtinta teismų. Vien šalių ar vienos iš jų nesutikimas su įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, savaime nėra pagrindas tokios tvarkos nesilaikyti, jos nepaisyti, ją savaip interpretuoti.

28.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Bendravimo tvarkos 2 punkte tėvo ir dukros darbo dienomis nustatyto bendravimo laiko. Apeliantas laikosi pozicijos, kad jam Bendravimo tvarka (būtent 2 jos punkte) nustatytos 4 val. per dieną bendravimo laikas, t. y. nuo 16 val. ir 20 val. Tuo tarpu, anot apelianto, L. V., užrašiusi dukrą į papildomus darželyje vykstančius būrelius, sąmoningai mažina tėvo ir dukros bendravimo laiką. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir mano, kad S. V. klaidingai interpretuoja Bendravimo tvarkos nuostatas, manydamas, kad jo bendravimo su dukra laikas, nepaisant iš kur dukra paimama, yra būtent nuo 16 val.

29.       Visų pirma, vertinant Bendravimo tvarkos 2 punktą pažodžiui matyti, kad jame nustatyta, kad „S. V. bendrauja su dukra R. V. dvi šalių suderintas darbo dienas, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš atsakovės L. V., gyvenamosios vietos 16.00 val. ir 20.00 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą“. T. y. tuo atveju, jeigu S. V. Bendravimo tvarkoje nustatytą jo bendravimo su dukra dieną vaiką jis turi pasiimti iš ugdymo įstaigos, tą jis turi padaryti tik pasibaigus ugdymo veiklai, o tik tuo atveju, jei vaikas tą dieną nėra ugdymo įstaigoje, 16 val. turi teisę pasiimti iš L. V. gyvenamosios vietos.

30.       Antra, Bendravimo tvarkos 8 punkte atskirai (papildomai) yra nurodyta, kad bendravimo su vaiku metu kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti dukters dalyvavimą jos lankomose ugdymo veiklose. Taigi, vertinant sistemiškai abu Bendravimo tvarkos punktus – 2 ir 8 punktus – akivaizdu, kad būtent apeliantas, o ne teismas (kaip nurodoma atskirajame skunde), neteisingai interpretuoja Bendravimo tvarkos nuostatas, kategoriškai laikydamasis pozicijos, kad jo bendravimo su dukra laikas Bendravimo tvarkoje apibrėžtas 4 valandomis per dieną (darbo dienomis), neatsižvelgdamas į aiškiai abiejų šalių nustatytas ir Bendravimo tvarkoje suformuluotas bendravimo su vaiku taisykles, kurios yra patvirtintos teismo sprendimu ir yra privalomai vykdytinos neinterpretuojant jų savaip.

31.       Kritiškai vertintini apelianto argumentai, kad ugdymo įstaigoje nuo maždaug 15 val. vykdoma papildoma veikla (užsiėmimai, būreliai) nelaikytina „ugdymo veikla“. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog popietinę veiklą darželyje vykdo ne darželio pedagogai, o kiti asmenys, kad tėvai už tas paslaugas moka lėšas ne darželiui, o paslaugų tiekėjams iš esmės neturi jokios reikšmės. Nepaisant to, kad popietinę veiklą vykdo ne darželio darbuotojai, tačiau ši veikla neabejotinai yra mokomoji / edukacinė / ugdomoji, kadangi tėvai moka papildomas lėšas už teikiamas paslaugas su tikslu, kad vaikams per tą laiką būtų suteiktos papildomos žinios, vaikai įgytų naujus įgūdžius, turėtų naujas patirtis ir pan. Apeliantas nepateikė teismui jokių argumentų, išskyrus tą, jog popietinę veiklą vykdo ne darželio pedagogai ir mokamos lėšos yra ne darželiui, o paslaugų tiekėjams, kurių pagrindu teismas popietinę veiklą turėtų vertinti kitaip, nei ugdomąja.

32.       Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Bendravimo tvarkos 8 punktas, kuriame įtvirtinta šalies, su kuria tuo metu nustatytas bendravimo su vaiku laikas, pareiga užtikrinti dukros dalyvavimą jos lankomose ugdymo veiklose, yra specialusis palyginti su 10 punktu, kuriame numatytas šalių bendradarbiavimas visais su vaiku susijusiais klausimais, ir kad 8 punkto nuostatos atspindi Bendravimo tvarkos 2 punkte nustatytą konkrečią suinteresuoto asmens (tėvo) bendravimo su vaiku tvarką darbo dienomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas būtent dėl skolininkui paskirtos sankcijos – įspėjimo, dėl jo netinkamo Bendravimo tvarkos 8 punkto vykdymo, pasireiškiančio tuo, jog savo bendravimo su dukra metu skolininkas neužtikrino dukros dalyvavimo jos lankomose ugdymo veiklose, pagrįstumas. Tai ir yra nagrinėjamos bylos dalykas.

33.       Pirmosios instancijos teismo konstatuota ir byloje iš esmės nėra ginčo (apeliantas šios aplinkybės neginčijo), kad tam tikromis dienomis, o būtent – 2022 m. spalio 13 d., spalio 18 d., spalio 20 d., spalio 25 d., spalio 27 d., lapkričio 3 d., lapkričio 8 d. ir lapkričio 15 d. (t. y. skolininko bendravimo su vaiku metu), dukra nelankė darželyje organizuojamos ugdymo veiklos, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog šiuo atveju nenustatytas jo kaltės buvimas. Tuo tarpu, kaip teisingai ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, suinteresuotas asmuo (apeliantas), manydamas, kad L. V. piktnaudžiauja teise ir nepasitardama su juo ir užrašė vaiką į būrelius, taip sumažindama vaiko ir tėvo bendravimo laiką, turi teise įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su prašymu pakeisti atitinkamos bendravimo tvarkos nuostatas.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34.       Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais. Dėl kitų skolininko atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako, kadangi jie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti arba nereikšmingi skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

35.       Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skolininko S. V. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

36.       Atmetus atskirąjį skundą, nėra pagrindo priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Apelianto S. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Renata Volodko