Civilinė byla Nr. e2-489-370/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00371-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (toliau – ir ieškovė, pareiškėja) 2022 m. kovo 21 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė pakeisti 2022 m. kovo 15 d. susitarimo Nr. 1 prie 2020 m. rugpjūčio 20 d. statybos rangos sutarties (toliau – ir rangos sutartis) 1 punktą (pritaikant statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokytį kategorijoje „Negyvenamieji pastatai“) ir jį išdėstyti taip: „Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, kad kategorijos „Negyvenamieji pastatai“ statybos sąnaudų elementų kainos pokytis nuo pasiūlymo pateikimo dienos yra didesnis nei 5 procentai, pagal sutarties 13.8 punkte nurodytą sutarties kainos neatliktiems darbams dėl statybos kainų pokyčio perskaičiavimo formulę, perskaičiuoti sutarties kainą neatliktiems darbams: 17 131 732,67 = 7 410 126,84 + (15 883 591,35 – 7 410 126,84) × (1 + 14,73/100), kur SN – 17 131 732,67 Eur (perskaičiuota sutarties kaina), SS – 15 883 591,35 Eur (sutarties kaina iki perskaičiavimo), A – 7 410 126,84 Eur (atliktų darbų kaina iki perskaičiavimo), SKI – 14,73 (statybų kainų indeksas – kainų pokytis nuo paskutinio indeksavimo arba nuo sutarties sudarymo datos procentais)“.
2. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 6 d. taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti rangos sutarties kainą, padidinant 2022 m. balandžio mėn. pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 proc., o tai faktiškai sudaro 878 370,88 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM).
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1911-432/2022 ieškinius atmetė.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A‑324‑407/2023 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinys, o sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės 2022 m. kovo 21 d. ieškinys, panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑325-916/2023 Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalis dėl 2022 m. kovo 21 d. ieškinio atmetimo, panaikino ir priėmė naują sprendimą – paliko Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas 2022 m. kovo 21 d. ieškinys; kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinys, panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-110-933/2024 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinys, paliko nepakeistą.
7. Pareiškėja AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1911-432/2022, panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023 dalį, kuria panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalis dėl 2022 m. kovo 21 d. ieškinio atmetimo ir priimtas naujas sprendimas – palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalis, kuria atmestas 2022 m. kovo 21 d. ieškinys; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1911-432/2022 dalį, kuria buvo atmestas 2022 m. kovo 21 d. ieškinys; 3) priimti naują sprendimą – 2022 m. kovo 21 d. ieškinį patenkinti, pakeisti susitarimo prie 2020 m. rugpjūčio 20 d. statybos rangos sutarties 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, kad kategorijos „Negyvenamieji pastatai“ statybos sąnaudų elementų kainos pokytis nuo pasiūlymo pateikimo dienos yra didesnis nei 5 procentai, pagal sutarties 13.8 punkte nurodytą sutarties kainos neatliktiems darbams dėl statybos kainų pokyčio perskaičiavimo formulę, perskaičiuoti sutarties kainą neatliktiems darbams:
17 131 732,67 = 7 410 126,84 + (15 883 591,35 – 7 410 126,84) * (1 + 14,73/100)
SN – 17 131 732,67 Eur (perskaičiuota sutarties kaina),
SS – 15 883 591,35 Eur (sutarties kaina iki perskaičiavimo),
A – 7 410 126,84 Eur (atliktų darbų kaina iki perskaičiavimo),
SKI – 14,73 (statybų kainų indeksas – kainų pokytis nuo paskutinio indeksavimo arba nuo sutarties sudarymo datos procentais)“.
8. Pareiškėja nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1911-432/2022 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, arba pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑325-916/2023 dalis dėl 2022 m. kovo 21 d. ieškinio yra klaidinga, akivaizdžiai neteisėta ir nepagrįsta, nes joje nustatytos aplinkybės, prieštaraujančios bylos medžiagai. Ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ignoruos bylos medžiagą ir padarys prieštaringas išvadas. Šios aplinkybės pareiškėjai paaiškėjo tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo. Pareiškėja pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl taikytino indekso rangos sutartyje, kadangi ieškovė laikėsi pozicijos, jog rangos sutarties kaina turi būti indeksuojama pagal indeksą „Negyvenamieji pastatai“, o atsakovas vadovavosi indeksu „Visi statiniai“. Atitinkamai pagal „Negyvenamųjų pastatų“ indeksą kaina didėja 14,73 proc., o pagal „Visų statinių“ – 10,49 proc., tad šių indeksų skirtumas sudaro 4,24 proc., t. y. 359 274,89 Eur. Pareiškėjos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė itin grubią ir akivaizdžią klaidą spręsdamas, kad ginčo šalys buvo susitarusios rangos sutarties kainos peržiūrai taikyti statybos sąnaudų elementų kainų pokytį, nurodytą kategorijoje „Visi statiniai“.
9. Pareiškėjos vertinimu, procesas gali būti atnaujintas ir remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, kadangi akivaizdžiai klaidinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis savaime pažeidžia viešąjį interesą, konstitucinius teisingumo ir teisės viršenybės principus.
10. Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas prašė prašymo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašyme pateikta ieškovės pozicija jau buvo nagrinėjama tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, o šios aplinkybės ieškovė neginčija. Atsakovo vertinimu, ieškovės pozicija dėl nesutikimo su 2022 m. kovo 15 d. susitarimu ir jame nurodyta kategorija „Visi statiniai“ nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi raštas buvo byloje ir teismai jį įvertino. Tiek raštai, tiek kiti įrodymai buvo pateikti į bylą nuo ieškinio pateikimo momento ir negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nuosekliai viso proceso metu laikėsi pozicijos dėl būtino taikyti „Negyvenamųjų pastatų“ indeksą, o tokia ieškovės pozicija buvo vertinama tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties 51 – 54 punktai patvirtina, jog kasacinis teismas pasisakė ir įvertino abiejų šalių argumentus, taip pat pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo motyvus, be kita ko, kasacinis teismas įvertino pareiškėjos nurodomus raštus, kurie byloje buvo pateikti ir šalims buvo žinomi. Teismas akcentavo, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą.
13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodyti šalių raštai į bylą buvo pateikti nuo 2022 m. kovo 21 d., t. y. ieškinio pateikimo dienos, jie buvo žinomi šalims ir šiuos įrodymus įvertino bei dėl jų pasisakė bylą nagrinėję, todėl procesas negali būti atnaujintas, kadangi neegzistuoja naujai paaiškėjusių byloje aplinkybių.
14. Pirmosios instancijos teismas nesutiko, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje yra padaryta esminė teisės taikymo klaida, kuri lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas vertino, kad kasacinis teismas laikėsi civilinio proceso įstatymo reikalavimų bylą nagrinėjant kasacine tvarka, išsamiai išnagrinėjo abiejų šalių kasacinius skundus bei visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė teisę. Teismo nutartyje akcentuota, kad nors išnagrinėta viešųjų pirkimų byla, kurioje egzistuoja viešasis interesas, tačiau vien pareiškėjos nepritarimas kasacinio teismo teisės taikymui ir aiškinimui savaime nesuponuoja teismo pareigos patenkinti pareiškėjos ieškinį byloje.
15. Teismas konstatavo, kad pareiškėja proceso atnaujinimo institutu byloje siekia pasinaudoti ne pagal šio instituto paskirtį, t. y. nesant esminių ir įtikinamų aplinkybių ir neegzistuojant esminei teisės normos taikymo klaidai, todėl pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Pareiškėja AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patenkinti, atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1911-432/2022. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
16.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-325-916/2023, tikėtina, elementariai nepamatė dalies rašytinių įrodymų, todėl nepagrįstai vertino, kad rangos sutarties kaina turi būti indeksuojama pagal indeksą „Visi statiniai“. Ši esminė klaida sudaro pagrindą atnaujinti procesą.
16.2. Tuo atveju, jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, ieškovės ir atsakovo raštus, 2022 m. kovo 21 d. ieškinys būtų patenkintas – rangos sutarties indeksacijai būtų pritaikytas indeksas „Negyvenamieji pastatai“. Tokia kasacinio teismo klaida sudaro pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
16.3. Šiuo atveju, kasacinis teismas padarė akivaizdžią klaidą, nes nepagrįstai vertino, kad šalys susitarė rangos sutarties kainos pokyčiui taikyti indeksą „Visi statiniai“.
17. Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
17.1. Ieškovė proceso atnaujinimo institutą naudoja kaip priemonę pakartotiniam bylos nagrinėjimui.
17.2. Proceso atnaujinimo teisinis pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, o ne šaliai nepalankus teisės taikymas ir aiškinimas.
17.3. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės egzistavo nuo bylos nagrinėjimo pradžios, į bylą buvo pateikti įrodymai, be kita ko, ir šalių raštai, todėl tai negali būti laikoma naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
17.4. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su kasacinio teismo priimtu procesiniu sprendimu, nesudaro pagrindo vertinti, jog teismas padarė teisės taikymo klaidą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
20. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 19 d. gauti pareiškėjos AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose išdėstyti atsikirtimai į atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus dėl pagrindų atnaujinti procesą nebuvimo.
21. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022). Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.
22. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui pateiktus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
23. Nagrinėjamu atveju iš apeliantės pateikto procesinio dokumento turinio nustatyta, jog ji siekia papildyti atskirąjį skundą argumentais bei atsikirsti į atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus. Tačiau 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti yra pasibaigęs, o civilinio proceso įstatymas nenumato šalies teisės išdėstyti savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui pateiktą procesinį dokumentą (atsiliepimą į atskirąjį skundą). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjos pateiktus rašytinius paaiškinimus
. Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo
24. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus normos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
25. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, užtikrinant teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019 15 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020 15–16 punktai; 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022 28 punktas).
26. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties su prašymu atnaujinti procesą besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022 29 punktas).
Dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą
27. Pareiškėja AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1911-432/2022 pagal ieškovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Pareiškėja nurodė, kad naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė yra ta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑325-916/2023 nepagrįstai nuspręsta, kad ginčo šalys buvo susitarusios rangos sutarties kainos peržiūrai taikyti statybos sąnaudų elementų kainų pokytį, nurodytą kategorijoje „Visi statiniai“, be to, kasacinis teismas neįvertino pateiktų šalių raštų, kuriuose buvo aptartos 2022 m. kovo 15 d. susitarimo sudarymo aplinkybės ir nepripažintas indeksas „Visi statiniai“.
28. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019 20 punktas; kt.).
29. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia. Apeliacinės instancijos teismas tokiai skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai pritaria.
31. Šiuo atveju, kaip minėta, apeliantė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindą įrodinėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑325-916/2023 padarytomis išvadomis, teigdama, kad po šios nutarties priėmimo paaiškėjo, jog kasacinio proceso metu buvo padarytos byloje pateiktiems įrodymams prieštaraujančios išvados. Taigi apeliantė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą sieja ne su kokių nors faktinių aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos teismų priimtų sprendimų pagrįstumui, paaiškėjimu po įsiteisėjusio galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo, o su minėtoje kasacinio teismo nutartyje atliktu teisiniu susiklosčiusios situacijos vertinimu ir padarytomis išvadomis.
32. Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑325-916/2023 Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalis dėl 2022 m. kovo 21 d. ieškinio atmetimo, panaikinta ir priimtas naujas sprendimas – palikta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalis, kuria atmestas 2022 m. kovo 21 d. ieškinys, nepakeista, kita Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinys, panaikinta ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Minėtos kasacinio teismo nutarties motyvuojamosios dalies 51 – 54 punktuose išsamiai ir detaliai įvertinti šalių argumentai bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvai dėl statybos sąnaudų elementų kainų indekso taikymo ir padaryta išvada, kad šalys 2022 m. kovo 15 d. susitarime numatė rangos sutarties kainos peržiūrai taikyti statybos sąnaudų elementų kainų pokytį, nurodytą kategorijoje „Visi statiniai“. Kasacinis teismas akcentavo, kad ieškovė pripažino, jog perskaičiuojant rangos sutarties kainą taikytinas statybos sąnaudų elementų kainų pokytis, nurodytas kategorijoje „Visi statiniai“.
33. Nors prašyme dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde apeliantė labai detaliai dėsto savo nesutikimą su kasacinio teismo atliktu teisiniu ginčo vertinimu, tačiau nenurodo iš esmės jokių naujų aplinkybių, egzistavusių bylos nagrinėjimo metu bei galinčių turėti esminės įtakos priimtų teismo sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui, tik pateikia savo nesutikimą su teismo motyvais ir išvadomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑325-916/2023 yra priimta atliekant instancinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę (CPK 340 straipsnio 1 dalis), ji priimta išnagrinėjus civilinę bylą kasacine tvarka pagal ieškovės ir atsakovo kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023, todėl vien tai, jog apeliantė nesutinka su šioje nutartyje padarytomis teisiškai pagrįstomis išvadomis ir aplinkybių vertinimu, bei kad teismo motyvai ir išvados apeliantei paaiškėjo po šios nutarties priėmimo, nesudaro pagrindo šią nutartį pripažinti naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, įrodymai, t. y. šalių 2022 m. kovo 15 d. susitarimas ir raštai, kuriais vadovaujantis padarytos teismo išvados, apeliantei buvo žinomi nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, tiek ir kasaciniame teisme.
34. Apibendrindamas aukščiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantės nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe bei ji negali būti vertinama kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas procesui, užbaigtam civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atnaujinti.
Dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą
35. Pareiškėja AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1911-432/2022 grindė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Pareiškėjos teigimu, kasacinis teismas padarė akivaizdžią klaidą, nes nepagrįstai vertino, kad šalys susitarė rangos sutarties kainos pokyčiui taikyti indeksą „Visi statiniai“.
36. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad proceso atnaujinimas ypač reikšmingas tais atvejais, kai byla susijusi su viešojo intereso apsauga, o sprendime padarytą esminę klaidą ištaisyti galima tik atnaujinus procesą. Tokiais atvejais nors byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto paskirtį užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas ir nebūtų paliktas galioti aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, taip pat į viešąjį interesą, galimas proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007).
39. Kaip matyti tiek iš prašymo dėl proceso atnaujinimo, tiek iš atskirojo skundo turinio, apeliantė kasacinio teismo aiškią teisės normos taikymo klaidą sieja ne su konkrečios teisės normos netinkamu taikymu, bet su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑325-916/2023 padaryta apeliantei nepalankia išvada. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjos prašymas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo bei proceso atnaujinimo instituto tikslų ir paskirties bei leidžia manyti, kad apeliantė iš tiesų siekia su proceso atnaujinimo institutu nesuderinamų tikslų – bylos nagrinėjimo iš naujo visa apimtimi, t. y. naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo byloje, kurioje yra įsiteisėję teismų priimti procesiniai sprendimai. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018). Todėl vien tai, kad pareiškėja nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi, nesudaro pagrindo vertinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės.
40. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Netenkinus atskirojo skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas pateikė prašymą priteisti 4 356 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
43. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybinė duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
44. Atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas 2024 m. III ketvirtį. Užpraėjusio ketvirčio – 2024 m. I ketvirčio – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 161 Eur. Dėl to rekomenduotinas atlyginti maksimalus užmokestis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 864,40 Eur (2 161 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalaus dydžio ribą, atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui priteisiama 864,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš pareiškėjos AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus Gedimino technikos universitetui, juridinio asmens kodas 111950243, iš pareiškėjos akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“, juridinio asmens kodas 147732969, 864,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Danguolė Martinavičienė