Civilinė byla Nr. e3K-3-171-378/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00012-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5

                  (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos kalėjimų tarnybos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės ,,Spi 1“ kasacinius skundus civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį, viešojo pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Spi 1“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nustatymą viešąjį pirkimą vykdant konkurencinio dialogo būdu, taip pat tiekėjų pasiūlymų vertinimą pagal tokius kriterijus, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo panaikinti atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą tarptautiniame viešajame pirkime „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ (toliau – Pirkimas), kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė ir ieškovei suteiktas 0 balų įvertinimas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ,,Energinis efektyvumas (P2)“; sugrąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį – įpareigoti pakartotinai įvertinti ieškovės ir kitų dalyvių pasiūlymus; nutraukti Pirkimo procedūras, nustačius ieškinyje nurodomus pažeidimus ir pagrindus.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė konkurencinio dialogo būdu vykdė Pirkimą, kuriuo buvo siekiama atrinkti privatų partnerį naujam tardymo izoliatoriui pastatyti ir įrengti bei šio statinio priežiūros ir administravimo paslaugoms teikti. Pirkimas buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą (toliau – VPAGSSĮ). Pirkimo sąlygose nustatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, vienas kurių – energinis efektyvumas (P2). Taikant šį kriterijų, vertinami mažiausi pasiūlyti suvartoti iš centralizuotų tinklų per metus perkamos energijos kiekiai: šilumos energijos kiekis patalpoms šildyti (R1) ir elektros energijos kiekis pastatuose bei teritorijoje (R2). P2 kriterijus patvirtina, kad siekiama kuo labiau sumažinti energijos, gaunamos iš centralizuotų tinklų, naudojimą.

4.       Ieškovė pasiūlyme nurodė, kad visą metinį elektros poreikį (686 238 kWh) užtikrins iš atsinaujinančių energijos šaltinių – 800 kW galios saulės elektrinės, įrengtos ant pastatų stogų, bei 1500 kWh kaupiklių, leidžiančių panaudoti visą sugeneruotą energiją. Papildomai suplanuota virtualaus kaupiklio funkcija objekte esančiai įrangai. Ieškovė pasiūlyme nurodė, kad šilumos ir elektros energijos kiekių, perkamų pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, poreikis yra praktiškai lygus nuliui – 0,000001 kWh (R1 ir R2 parametrams).

5.       Atsakovė paprašė ieškovės pagrįsti, ar per 12 metų objektui nereikės įsigyti energijos iš centralizuotų tinklų, ir užpildyti Pirkimo dokumentuose neskelbtą lentelę, detalizuojant kiekvieno mėnesio bendrą šilumos ir elektros energijos poreikį. Nors ieškovė duomenis pateikė, jos pasiūlymui pagal P2 kriterijų atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu skirta 0 balų, o sudarytoje pasiūlymų eilėje ji liko ketvirta.

6.       Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendimas skirti 0 balų pagal P2 kriterijų yra nepagrįstas. Atsakovė pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes po pasiūlymų pateikimo P2 kriterijų ėmė aiškinti kitaip, nei nustatyta Pirkimo sąlygose. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta vertinti tik metinį elektros energijos poreikį, o atsakovė pareikalavo detalizuoti, kaip kiekvieną mėnesį bus užtikrinamas bendras pastatų šildymo, vėdinimo ir vėsinimo (ŠVOK) šiluminės energijos poreikis (kWh per metus) bei bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus). Ieškovės pasiūlytas sprendinys atitiko reikalavimus – pagamintas metinis energijos kiekis viršija poreikį, o perteklinės naudos ieškovė negaus. Abejonės dėl saulės elektrinės įrengimo, šildymo bei vėdinimo sąnaudų yra nepagrįstos, nes pasiūlyme nustatyti techniniai ir skaičiavimais pagrįsti sprendiniai. Atsiskaitymas už energijos kaupimą taip pat neprieštarauja Pirkimo sąlygoms. Dėl neaiškaus balų skyrimo pagal P2 kriterijų susidarė objektyviai nepalyginamų pasiūlymų situacija, todėl pažeidimą ištaisyti galima tik nutraukiant Pirkimo procedūrą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovės pasiūlytas techninis sprendinys nebuvo pakankamai pagrįstas konkrečiais duomenimis ar skaičiavimais, todėl kilo abejonių dėl jo įgyvendinimo. Informacija apie virtualų kaupiklį nebuvo pateikta nei su pirminiais techniniais sprendiniais, nei dialogo metu, nors būtent tuomet buvo galima aptarti tokio sprendinio įgyvendinamumą, atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams bei atsakovės poreikiams. Teismas nusprendė, kad atsakovės prašymas pateikti patikslintus skaičiavimus, išskaidant metinius šilumos ir elektros energijos kiekius pagal mėnesius, yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovė paprašė duomenų pagal mėnesius, neįrodo, jog ji vertino pasiūlymą pagal mėnesius, o ne pagal bendrą metinį elektros kiekį. Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo pareigą pasiūlyti realius, objektyviais skaičiavimais pagrįstus techninius sprendinius, o atsakovė turėjo teisę ir pareigą pasiūlymų vertinimo metu įsitikinti, kad ieškovės siūlomas sprendinys nėra tik teorinis, o projekto metu bus realiai įgyvendintinas visa apimtimi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės prašomi pateikti papildomi duomenys, kuriais siekta įsitikinti ieškovės pateiktų sprendinių realumu, nereiškia Pirkimo sąlygų pakeitimo ar nustatytos pasiūlymų vertinimo tvarkos keitimo.

9.       Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su neaiškiomis Pirkimo sąlygomis (dėl P2 kriterijaus), nustatęs, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl jų paaiškinimo, jų neginčijo, nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovė deklaruoja, jog visą, tiek šilumos, tiek elektros energijos poreikį užtikrins iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, kad bendrai spalio–kovo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) nepagamins 236 498 kWh elektros energijos, kuri reikalinga ieškovės deklaruotiems elektros poreikiams tenkinti. Balandžio–rugsėjo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) praras 264 305 kWh elektros energijos (elektros energijos perteklių), kuris niekur negali būti panaudojamas (elektros energijos pertekliaus ieškovė neturi teisės nei kaupti, nei perparduoti). Teismas nusprendė, kad elektros energijos kiekis, perkamas iš centralizuotų tinklų, nebus 0 kWh, kaip deklaravo ieškovė, todėl, siekiant patenkinti šildymo ir elektros energijos poreikius, reikės įsigyti elektrą iš centralizuotų tinklų. 

11.       Teismas nustatė, kad ieškovė pirminių techninių sprendinių teikimo ir derybų metu buvo nurodžiusi, jog elektra bus perkama iš centralizuotų tinklų, tačiau galutiniame pasiūlyme pateikė naują sprendinį, kuriame nurodomi skirtingi elektros energijos kiekiai ir pasiūlomas naujas virtualaus kaupiklio sprendinys. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodė, kad virtualaus kaupiklio sprendinys yra apskaitos sistema ir jis negali būti priskiriamas prie atsinaujinančių energijos šaltinių, todėl neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų. Pirkimo sąlygų visuma patvirtina atskyrimą tarp elektros energijos, kurią gali pagaminti ir panaudoti pati ieškovė, ir pastatui funkcionuoti skirtos elektros energijos, kuri priskiriama atsakovei.

12.       Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovė netinkamai aiškina savo pareigas dėl komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo. Partnerystės sutartyje aiškiai atskirtos statybos ir paslaugų teikimo dalys ir aiškiai išskirtos rizikos bei funkcijos atskirose dalyse (sutarties vykdymo etapuose). Tai, kad statybos etape ieškovei perkelta elektros energijos tiekimo infrastruktūros sukūrimo rizika, nereiškia, jog paslaugų teikimo etape jai perduodama rizika ir funkcijos, susijusios su elektros energijos tiekimu bei suvartojimu. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kuriais ji siekia įrodyti, kad jai priklauso teisė siūlyti virtualaus kaupiklio sprendinį vien dėl to, kad ji įrengs elektros įvadą, skaitiklius, pačią saulės elektrinę.

13.       Remdamasis teismo eksperto S. M. 2025 m. vasario 11 d. konsultacine išvada, 2025 m. vasario 21 d. papildoma išvada, trečiojo asmens 2025 m. vasario 18 d. vertinimo aktu bei UAB „EiCoSolution“ (vadovaujant ekspertui D. K.) parengtomis konsultacinėmis išvadomis, teismas nustatė, kad aplinkybė, jog atsakovė turės įsigyti elektros energiją iš centralizuotų tiekėjų, nėra paneigta. Todėl atsakovės sprendimas skirti 0 balų pagal (P2) kriterijų laikytinas pagrįstu. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovės pasiūlytas sprendinys užtikrins, kad per visą laikotarpį atsakovei nereiks pirkti elektros energijos iš centralizuotų tinklų.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 2 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patenkino ieškovės alternatyvų ieškinio reikalavimą ir nutraukė Pirkimą; pripažino neteisėtais Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių (pasiūlymų) vertinimo tvarka ir kriterijai“ skirsnyje ,,Energinis efektyvumas (P2) Vertinimo kriterijus 2.2“ įtvirtintą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ,,Energinis efektyvumas (P2)“ ir sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei – inžineriniai informacijai“ 1 priedėlyje „Energijos suvartojimo rodikliai“ nustatytą jo vertinimo tvarką.

15.       Kolegija nustatė, jog atsakovė paskelbė Pirkimą, kad atrinktų investuotoją, kurio įsteigtas ar sudarytas privatus subjektas užtikrins šiuos rezultatus: 1) suprojektuos, pastatys ir atitinkamai įrengs Šiaulių tardymo izoliatoriaus infrastruktūrą; 2) vykdys optimalią sukurtos naujos infrastruktūros priežiūrą sutarties laikotarpiu. Pirkimas vykdomas konkurencinio dialogo būdu; sutarties trukmė – iki penkiolikos metų. Vienas iš vertinimo kriterijų, dėl kurio byloje kilo ginčas, buvo ,,Energinis efektyvumas (P2)“, kurį sudaro du parametrai šilumos energijos patalpoms šildyti suvartojimas (R1) ir elektros energijos suvartojimas (R2). Pirkimo sąlygose nurodyta, kad bus vertinama: mažiausiai pasiūlytas suvartoti šiluminės energijos patalpoms šildyti kiekis (kWh) per vienerius metus (R1 parametras); mažiausiai pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh) per vienerius metus, suvartojamas objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai (R2 parametras). P2 parametro lyginamasis svoris vertinant ekonominį naudingumą – 15 balų.

16.       Ieškovė pasiūlyme nurodė, kad šiluminės energijos kiekio, perkamo pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, poreikis yra 0,000001 kWh (R1 parametras); elektros energijos kiekio, perkamo pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, poreikis yra 0,000001 kWh (R2 parametras). 

17.       Ieškovė pasiūlė šiuos esminius sprendinius: 1) ant režiminio ir administracinio korpuso pastatų stogų suprojektuojama ir sumontuojama 800 kW galingumo saulės elektrinė; 2) investuojama į 1500 kWh talpos elektros energijos kaupiklius, kad būtų pasiektas praktiškai 100 proc. saulės generuojamos elektros energijos panaudojimas objekto vidinėms reikmėms, neplanuojant energijos atiduoti į ESO tinklus. Ieškovė nustatė, kad elektros energijos poreikis objekte sudarys 686 238 kWh per metus. Reikiamam elektros energijos kiekiui iš atsinaujinančių energijos šaltinių užtikrinti ieškovė pasirinko 800 kW galingumo saulės elektrinę ant projektuojamų objekto pastatų stogų; ši generuos nuo 700 000 iki 760 000 kWh elektros energijos per metus. Siekdama, kad saulės elektrinės piko metu generuojama energija būtų visiškai panaudota, ieškovė parinko sprendinį, kuriuo suplanuota turėti 1500 kWh talpos elektros energijos kaupiklius, jų sukauptą elektros energijos kiekį objekto įrenginiai sunaudos nakties metu. Vertindama metinius elektros energijos poreikius ir saulės elektrinės generuojamos energijos kiekį, ieškovė numatė, kad objekte gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės atliks virtualaus elektros kaupiklio funkciją tuo metu, kai saulė generuos perteklinę elektros energiją. Analogiškai, kai saulės elektrinė negeneruos pakankamai elektros energijos pastatui šildyti, vėdinti, vėsinti, drėkinti, apšviesti, ventiliuoti, vaizdui stebėti, tai trūkstamas energijos kiekis bus paimtas iš virtualių kaupiklių ir įtrauktas į apskaitą kaip pasaugotas saulės energijos kiekis, panaudotas šių sistemų veikimui palaikyti.

18.       Atsakovei, vertinant ieškovės pasiūlymą, kilo klausimas, ar nebus poreikio per dvylika metų objekto ŠVOK sistemoms ir elektrifikavimui pirkti šiluminės energijos, elektros ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų. Ieškovė užtikrino, kad pasiūlyme nurodytas sprendinys patenkins šildymo sistemai reikalingą elektros energijos poreikį ir objekto elektros energijos poreikį, todėl valdžios subjektui per visus dvylika metų nereikės pirkti šiluminės energijos, elektros ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.). Ieškovė patvirtino, kad pagamintos saulės energijos neperdavinės į ESO tinklus, todėl elektros pasaugojimo mokesčio nebus. Ieškovės sistema bus nepriklausoma ir autonominė. Visa pagaminama saulės energija bus akumuliuojama ir panaudojama objekte. Atsakovė paprašė ieškovę detalizuoti, kaip kiekvieną mėnesį bus užtikrinamas bendras pastatų šildymo, vėdinimo ir vėsinimo (ŠVOK) šiluminės energijos poreikis (kWh per metus) bei bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus). Ieškovė pateikė atsakovės prašomus duomenis, tačiau pažymėjo, kad Pirkimo sąlygose nurodoma, jog tiek šildymo (ŠVOK) skiltyje, tiek elektros skiltyje bus vertinamas mažiausiai pasiūlytas suvartoti energijos kiekis (kWh) per vienerius metus. 

19.       Atsakovė ieškovei už P2 kriterijų skyrė 0 balų įvertinimą (0 balų pagal R1 ir R2 parametrus). Ieškovės pasiūlymas užėmė ketvirtą vietą pasiūlymų eilėje. Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens UAB ,,Spi 1“ pasiūlymas. Atsakovė dėl P2 kriterijaus ieškovei nurodė: objekto elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama tik šiltojo periodo dienomis pagal saulėtų valandų vidutinį skaičių, kadangi objekte suplanuoti elektros energijos kaupikliai (1500 kWh). Pagal išduotas ESO prisijungimo sąlygas dalyvis negali tapti elektros energiją gaminančiu vartotoju ir elektros energijos pagaminto pertekliaus perduoti pasaugoti į ESO tinklus. Objekto elektrinė per metus gali pagaminti apie 800 000 kWh elektros energijos ir jos iki 75 proc. bus panaudota objekto poreikiams t. y. apie 600 000 kWh. Pagal dalyvio pateiktą pasiūlymą objektui per metus nepakanka apie 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Dalyvis negalės vasarą pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui kaip elektros energijos iš centralizuotų tinklų ir žiemos periodu kompensuoti elektros energijos trūkumo. Dalyvis nenurodo jokių elektros energijos sąnaudų vėdinimui gegužės–rugsėjo mėnesiais. Vėdinimo sistema neveiks. Dalyvis nenurodo jokių elektros energijos sąnaudų vėsinimui gruodžio–vasario mėnesiais. Technologinės patalpos nebus vėsinamos. Abejotina, ar saulės elektrinė tilps ant pastatų stogų, nes 800 kW galios saulės elektrinei reikalingas minimalus 4800 kv. m plotas, taip pat reikia įvertinti aptarnavimo takus ir tarpus tarp fotovoltinių modulių, kad neužstotų vienas kito. Daroma išvada, kad ant stogų nurodytos galios saulės elektrinė nesutalpinama. Dalyvis, pateikdamas paaiškinimus, papildomai pasiūlė naudoti virtualius elektros energijos kaupiklius. Tai yra programinė sistema, kuri koordinuoja ir valdo skirtingus elektros energijos šaltinius ir vartotojus, veikdama kaip virtuali baterija. Tokie virtualūs elektros energijos kaupikliai nebuvo nurodyti pasiūlyme, o atsiskaitymas dėl pasaugojimo elektros energijos virtualiame kaupiklyje ir, esant poreikiui, dėl elektros energijos atidavimo valdžios subjektui nėra aptartas nei Pirkimo sąlygose, nei sutartyje.

20.       Ieškovė 2024 m. gruodžio 13 d. pateikė pretenziją dėl nepagrįstai apskaičiuoto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo balo (P2 parametro), prašė nutraukti Pirkimo procedūras. Ieškovė kartu su pretenzija pateikė UAB „Reenpro“ projektinius skaičiavimus, pagal kuriuos matyti, jog 800 kW galios saulės elektrinė telpa ant objekto stogo. Atsakovė 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė. Ieškovė 2024 m. gruodžio 20 d. pateikė pretenziją, kuria prašė pagrįsti ginčo Pirkime atliekamų veiksmų bei priimamų sprendimų teisėtumą arba Pirkimo procedūras nutraukti. Atsakovė 2025 m. sausio 2 d. ieškovės pretenziją atmetė.

21.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė UAB ,,Statybų institutas“ specialisto S. M. konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad atskirais mėnesiais saulės elektrinės pagaminamas elektros energijos kiekis bus mažesnis negu skaičiuotinas mėnesio poreikis, tačiau valdžios subjektui nereikės įsigyti papildomos elektros energijos. Kai kurioms objekto reikmėms elektros energiją numatyta įsigyti iš centralizuotų tinklų. Tai reiškia, kad objekte nebus įrengta visiškai autonomiška elektros energijos sistema, nereikalaujanti elektros energijos įsigijimo iš centralizuotų tinklų. Tais mėnesiais, kai saulės elektrinė pagamins nepakankamai elektros energijos, būtų naudojama „virtualiai“ sukaupta energija. Tai reiškia, kad tą mėnesį valdžios subjektas pirktų energiją, kurios nepirko dėl to, kad kitais mėnesiais jis naudojo („virtualiai“ kaupė) saulės elektrinės pagamintą energiją. Tokiu atveju metinis iš centralizuotų elektros tinklų įsigyjamas kiekis būtų nepakitęs. Dalyvio pasiūlyme nurodyta saulės elektrinė ir su ja susiję sprendiniai leis užtikrinti dalyvio skaičiuotą metinį elektros energijos poreikį objektui ir valdžios subjektui nereikės įsigyti papildomos elektros energijos per metus. Laisvo stogo ploto pakaktų stogo inžinerinėms sistemoms įrengti, o saulės elektrinė gali būti įrengta (tilptų) ant objekto stogo. Teiginys, kad objektui per metus nepakanka apie 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, yra neteisingas; metinis pagaminamos elektros energijos kiekis 27 809 kWh viršija nustatytą 686 238 kWh poreikį; saulės elektrinė energiją gamina netolygiai – žiemą jos trūksta, todėl energijos poreikį padengtų virtualus kaupiklis.

22.       Trečiasis asmuo pateikė UAB „EiCoSolution“ vertinimo aktą, kuriame nurodyta, kad atlikus skaičiavimus nustatyta, jog bus prarasta apie 310 000 kWh energijos, todėl sunaudotas energijos kiekis bus 450 000 kWh ir tai neužtikrins objekto 686 238 kWh poreikio. Virtualaus kaupiklio naudojimas pasiūlytame techniniame sprendinyje neužtikrina, kad visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tinklų visos objekto eksploatacijos metu; panaudotas energijos kiekis bus mažesnis nei 450 000 kWh ir tai neužtikrins objekto 686 238 kWh poreikio.

23.       Kolegija nurodė, kad kriterijų P2 atsakovė nustatė siekdama, jog dalyviai teiktų sprendinius, kurie užtikrintų, kad kuo mažesnė objektui reikalingos energijos dalis būtų perkama iš centralizuotų tinklų, t. y. kuo mažesnį energijos kiekį dalyvis pasiūlo pirkti iš centralizuotų tinklų, tuo didesnis balas pagal P2 kriterijaus formules jam skiriamas. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad tiekėjas pateikia projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) metinius rodiklius, taip pat atliktus apskaičiavimus ir jų būdą. Nors ekonominio naudingumo kriterijai gali būti susiję su sutarties vykdymo sąlygomis, tačiau paprastai joms nėra prilyginami, todėl tiekėjas turi pareigą pagrįsti, o perkančioji organizacija įsitikinti, kad tiekėjo deklaruojamas pranašumas yra realus.

24.       Įvertinusi P2 kriterijaus esmę ir Pirkimo sąlygų visumą, kolegija padarė išvadą, kad ieškovė pasiūlymo pateikimo metu turėjo pagrįsti pasiūlytus suvartoti šilumos ir elektros energijos kiekius, perkamus iš centralizuotų tinklų (R1p ir R2p), ir pasiūlytų sprendinių realumą, o atsakovė turėjo pareigą įsitikinti ieškovės deklaruoto pranašumo realumu. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal Pirkimo sąlygas tiekėjų buvo prašoma pateikti prognozuojamus rodiklius nesant techninio darbo projekto, pritarė ieškovės argumentui, kad atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti iš ieškovės pagrįsti pasiūlytų rodiklių ir sprendinių realumą tokiu detalumu, koks įmanomas tik vykdant sutartį. Vertinant ieškovės pasiūlymo duomenis ekonominio naudingumo kriterijaus P2 kontekste, svarbus ieškovės pasiūlytų rodiklių pagrindimo laipsnis.

25.       Kolegija nustatė, kad ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė prognozuojamus rodiklius, nurodė jų apskaičiavimo būdą, kartu su pasiūlymu pateikė projektuojamų pastatų energetinio naudingumo vertinimo ataskaitas. Kolegija pažymėjo, kad, viena vertus, Pirkimo sąlygose nustatyta, jog tiekėjas turi pateikti savo atliktus skaičiavimus pagal objekte (išskyrus valgyklos ir gamybinio korpuso patalpoms) nurodytą įrangą ir inžinerines sistemas. Kita vertus, Pirkimo dokumentuose detaliau nenurodyta, kokie konkretūs skaičiavimai, dokumentai turi būti pateikti.

26.       Kolegija pabrėžė, kad, pagal VPAGSSĮ 28 straipsnio 4 dalį, perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba jų nepateikė. Kolegija pažymėjo, kad perkančioji organizacija savo prašymą paaiškinti pasiūlymą turi suformuluoti aiškiai, nurodydama konkrečius klausimus ir dokumentus, kuriuos tiekėjas turėtų pateikti, o tiekėjas turi parengti atsakymą atidžiai įvertinęs, kokios informacijos prašoma ir pateikti ją atsižvelgdamas į pirkimo vykdytojo prašyme išdėstytus klausimus ir nekeisdamas pirminiame pasiūlyme nurodytos informacijos. Kolegija nustatė, kad atsakovė į ieškovę kreipėsi du kartus dėl pasiūlymo paaiškinimo ir (ar) patikslinimo. Atsakovė prašė paaiškinti, ar nebus poreikio pirkti šiluminės energijos, elektros ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų. Kitą kartą prašė detalizuoti, kaip kiekvieną mėnesį bus užtikrinamas bendras šiluminės energijos poreikis pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (kWh per metus) ir bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus). Ieškovė užpildytą lentelę, paaiškinimus ir informaciją pateikė. Kolegija vertino, kad atsakovės prašymuose buvo nurodyti pernelyg bendro pobūdžio ir abstraktūs prašymai paaiškinti (patvirtinti, patikslinti) skaičiavimus.

27.       Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįvykdė pareigos pasiūlymų pateikimo metu įrodinėti pasiūlytų rodiklių ir sprendinių. Kolegija nurodė, kad ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė prognozuojamus rodiklius, skaičiavimus, nurodė jų būdą, pateikė atsakovės prašytą informaciją, atsakė į užduotus klausimus, kurie buvo pernelyg abstraktūs ir bendro pobūdžio. Apie konkrečius ieškovės pasiūlytų sprendinių aspektus, kuriuos atsakovė sprendime nurodė kaip neįgyvendinamus, ieškovei tapo žinoma tik po ginčijamo atsakovės sprendimo priėmimo. Atitinkamai, ieškovė kartu su pirmąja pretenzija pateikė UAB ,,Reenpro“ apskaičiavimus, bylos nagrinėjimo metu pateikė specialisto konsultacines išvadas, kuriomis grindžiamas ieškovės pasiūlytų sprendinių ir su pasiūlymų pateiktų skaičiavimų realumas.

28.       Vertindama ieškovės ir atsakovės skaičiavimus, ieškovės ir trečiojo asmens pateiktas konsultacines išvadas, kolegija nustatė, kad jose pateikiamos skirtingos išvados dėl ieškovės pasiūlytų rodiklių realumo, tačiau jos grindžiamos subjektyviais skaičiavimais.

29.       Atsakovės išvada, kad objekto elektrinė per metus gali pagaminti apie 800 000 kWh elektros energijos ir jos iki 75 proc. bus panaudota objekto poreikiams (apie 600 000 kWh), grindžiama apskaičiuojant, kiek pagal statistinius duomenis vidutiniškai 1 kW saulės elektrinės per metus sugeneruos elektros energijos, atsižvelgiant į vidutinį saulėtų valandų skaičių, o pateikiami rodikliai yra apytiksliai. UAB „EiCoSolution“ konsultacinėje išvadoje pateikiami apskaičiavimai, kiek objektas galėtų generuoti ir prarasti energijos. Joje taip pat pažymima, kad, norint nustatyti tikslų objekto elektros energijos poreikį, reikia turėti detalesnę informaciją apie nagrinėjamą objektą. Ieškovės skaičiavimuose ir specialisto išvadose iš esmės pateikiamas pagrindimas, kad ieškovės pasiūlyme nurodyta saulės elektrinė ir su ja susiję sprendiniai yra pakankami jos apskaičiuotam metiniam elektros energijos poreikiui (686 238 kWh).

30.       Kolegija padarė išvadą, kad nesant parengto techninio projekto ir tikslių inžinerinių – technologinių skaičiavimų, kurie parengiami sutarties vykdymo metu, nėra galimybės nustatyti tikslaus objekto elektros ir šilumos energijos poreikio, taip pat to, kiek elektros energijos per vienerius metus pagamins konkreti saulės elektrinė, atitinkamai ir šiluminės bei elektros energijos kiekių, perkamų pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, poreikių.

31.       Kolegija nurodė, kad ginčo atveju susiklostė situacija, kai, viena vertus, atsakovė pasirinko ekonominio naudingumo balą apskaičiuoti, vertindama konkretų fizikinį dydį. Kita vertus, tikslių šilumos ir elektros energijos kiekių, perkamų iš centralizuotų tinklų, apskaičiuoti nėra galimybės, nes konkretūs sprendiniai ir techninis darbo projektas bus parengti tik vykdant viešojo pirkimo sutartį. Šiuos kiekius galima apskaičiuoti apytiksliai, tačiau skaičiavimai priklauso nuo pasirinkto metodo ir iš esmės yra subjektyvūs. Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kaip (kokiais kriterijais ir duomenimis remdamasi) perkančioji organizacija įvertina, ar tiekėjo pasiūlyti šilumos ir elektros energijos kiekiai, perkami iš centralizuotų tinklų, yra pagrįsti pagal pasiūlytus techninius sprendinius, kokius duomenis šiuo aspektu tiekėjai turi pateikti perkančiajai organizacijai ir koks tokių duomenų tikslumas turi būti pasiektas, ypač įvertinus tai, jog pasiūlymus tiekėjai teikia dar nesant techninio projekto. Susidarius aptartai situacijai, kolegija negalėjo objektyviai įvertinti ieškovės pateikto pasiūlymo ir skaičiavimų, todėl pripažino esant pagrindą pasisakyti dėl Pirkimo sąlygų, nustatančių ekonominio naudingumo kriterijų P2 ir jo vertinimo tvarką, teisėtumo.

32.       Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, rėmęsis aplinkybe, jog ieškovė nekėlė ginčo dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus P2 iki atsakovės sprendimo priėmimo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovei iki ginčijamo sprendimo priėmimo nebuvo pakankamo pagrindo ginčyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus P2 ir jo vertinimo tvarkos. Ieškovei apie perkančiosios organizacijos P2 kriterijaus aiškinimą ir taikymą tapo žinoma tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė išsamią informaciją apie savo sprendimo skirti ieškovei 0 balų pagal P2 kriterijų motyvus. Iš ieškovės 2024 m. gruodžio 13 d. pretenzijos kolegija nustatė, kad ji prašė nutraukti Pirkimą, remdamasi apeliacinės instancijos teismo sprendimo 74 punkte nurodytais motyvais. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas ex officio (pagal pareigas) identifikuoti perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, nustatant ekonominio naudingumo kriterijų P2 ir jo vertinimo tvarką. 

33.       Kolegija vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimas, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, turi jas suformuluoti taip, kad šios sąlygos nepažeistų skaidrumo principo, inter alia (be kita ko) reiškiančio, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-2013). Perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai taip pat turi būti tikslūs ir aiškūs.

34.       Nors Pirkimo sąlygose nurodyta, kad atsakovė vertins konkretų fizikinį dydį, atsakovė faktiškai vertino ieškovės pateiktų skaičiavimų ir sprendinių įgyvendinamumą (pagrįstumą), nenustačiusi, kaip (kokiais kriterijais ir duomenimis remdamasi) ji įvertina, ar tiekėjo pasiūlyti šilumos ir elektros energijos kiekiai, perkami iš centralizuotų tinklų, yra pagrįsti pagal pasiūlytus techninius sprendinius, kokius duomenis šiuo aspektu tiekėja turi pateikti perkančiajai organizacijai ir koks tokių duomenų tikslumas turi būti pasiektas. Pirkimo sąlygose nenustačius detalios kriterijaus vertinimo sistemos, buvo sukurta situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklauso nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio (pasirinktos skaičiavimo metodikos), perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Dėl nurodytų neaiškumų tiekėjai ir perkančioji organizacija galėjo skirtingai suprasti ir vertinti P2 kriterijų. Ieškovė pasiūlytus rodiklius grindė atsižvelgdama į energijos iš centralizuotų tinklų suvartojimą per vienerius metus, t. y. pagal ieškovės pasiūlymą atskirais mėnesiais saulės elektrinės pagaminamas elektros energijos kiekis bus mažesnis negu skaičiuotinas mėnesio poreikis, tačiau suminis metinis elektros energijos poreikis iš centralizuotų tinklų nedidės. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, ieškovės pasiūlytus rodiklius įvertino, atsižvelgdama į energijos iš centralizuotų tinklų suvartojimą kas mėnesį, t. y. jog vasarą saulės elektrinė generuos perteklių, o žiemą saulės elektrinė neužtikrins viso reikiamo energijos kiekio.

35.       Kolegija nurodė, kad atsakovės skaičiavimai patvirtina, jog ieškovės pasiūlyti sprendiniai užtikrintų, kad didžioji objekto energijos dalis būtų gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Vadinasi, atsakovės vertinimu, ieškovės sprendiniai bent iš dalies pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas išvadą, kad atsakovė pagrįstai skyrė ieškovei 0 balų pagal P2 kriterijų, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, tačiau joje nurodyta, kad viešojo pirkimo sąlygų turinys ir jose įtvirtinta pasiūlymų vertinimo tvarka tam tikrais atvejais objektyviai gali suponuoti neaiškių, netikslių pasiūlymų priėmimą ir vertinimą kaip tinkamų iš dalies, tačiau ne pasiūlymo atmetimą; už neaiškią, nekonkrečią informaciją ar jos visai nepateikus balai neskiriami. Atsakovė faktiškai vertino ieškovės pateiktų skaičiavimų ir sprendinių įgyvendinamumą (pagrįstumą). Ieškovė pateikė pagal Pirkimo sąlygas prašytą informaciją, ši yra aiški ir konkreti, todėl kolegija vertino, kad aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas nepagrindžia 0 balų skyrimo pagal P2 kriterijų. Be to, Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, koks ekonominio naudingumo balas suteikiamas tiekėjo pasiūlymui, kai tiekėjo pasiūlytas pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių kiekis yra techniškai pagrįstas iš dalies ir turi tam tikrą, nors ir mažesnę, nei deklaravo tiekėjas, ekonominę naudą perkančiajai organizacijai. Kolegija nurodė, kad tokiam pasiūlymui taikyti tuos pačius padarinius kaip visiškai neįgyvendinamam sprendiniui yra neteisinga, todėl padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygose nustatyta P2 kriterijaus vertinimo tvarka neužtikrina, jog tiekėjui, pasiūliusiam ekonominę naudą perkančiajai organizacijai, skiriami tokią naudą atitinkantys ekonominio naudingumo balai. Kolegija konstatavo, kad Pirkimo sąlygose nustatytas ginčo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus P2 ir jo vertinimo tvarka neatitinka įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, nepagrįsti ekonomine nauda, todėl pripažino juos neteisėtais.

36.       Siekdama užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principus ir sudaryti galimybę visiems tiekėjams, galintiems įvykdyti pirkimo sutartį, dalyvauti pirkime, kolegija nutarė nutraukti Pirkimo procedūras.

III. Kasacinių skundų, prisidėjimų prie jų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai 

37.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 2 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

37.1.                      Kolegija nukrypo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, susijusių su pasiūlymo tikslinimo galimybėmis bei pareiga įsitikinti pasiūlymo tinkamumu. Kasacinis teismas yra išplėtojęs praktiką, kuri yra suformuota tiek dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023; kt.), tiek dėl techninės pasiūlymo dalies pagrindimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020), tiek dėl tiekėjų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2023). Pagal minimą kasacinio teismo praktiką, yra leidžiama iš tiekėjų reikalauti duomenų ir dokumentų, kurie nebuvo detaliai nurodyti konkurso sąlygų punktuose, tačiau būtini tikrajam pasiūlymo turiniui nustatyti, įsitikinti, jog pagal nurodytus duomenis realiai bus įvykdyta sutartis. Atsakovė Pirkimo sąlygų 18 priede negalėjo įtvirtinti, kiek ir kokie įrodymai bus laikomi pakankamais ir patikimais, kad sprendinys būtų pripažintas realiu ir įgyvendinamu. Visi įrodymai yra vertinami individualiai, kiekvienu atveju sprendžiant atskirai dėl jų patikimumo ir pakankamumo.

37.2.                      Kolegija, nurodydama, kad turi būti priimamas kiekybinis kriterijus iš dalies, jeigu yra pateiktas dalinis jo pagrindimas, nustatė naują taisyklę, kuri prieštarauja pamatiniams viešųjų pirkimų principams ir tikslams (VPAGSSĮ 6 straipsnis), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir kasacinio teismo praktikai, draudimui derėtis su vienu tiekėju, pažeidžiant kitų pirkimo dalyvių lygiateisiškumą, nediskriminavimo principą ir sąžiningą konkurenciją (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022; kt.).

37.3.                      Kolegija, pasisakydama, kad ekonominio naudingumo balai negali būti neskiriami tik tuo atveju, jei tokia galimybė (neskirti balų už kriterijų, kurio pagrįstumo tiekėjas negeba įrodyti) yra tiesiogiai įtvirtinta pirkimo dokumentuose, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, pateikus neaiškius duomenis, ekonominio naudingumo balai neskiriami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

38.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovės kasacinio skundo, palaikydamas kasaciniame skunde nurodytus argumentus, prašo atsakovės kasacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 2 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

39.1.                      Kolegija pažeidė VPAGSSĮ 23 straipsnį, nustatantį konkurencinio dialogo, kaip viešojo pirkimo būdo, institutą. Kolegija suformulavo materialiosioms teisės normoms prieštaraujančią naują teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią, konkurencinio dialogo būdu vykdomo viešojo pirkimo sąlygose įtvirtintuose ekonominio naudingumo kriterijuose ir jų vertinimo tvarkoje turi būti nustatyti detalūs techniniai sprendiniai ir jų pagrindimo duomenys, pagal kuriuos konkurencinio dialogo dalyviai teikia pasiūlymus perkančiajai organizacijai. Kolegijos suformuluota taisyklė neatitinka konkurencinio dialogo instituto esmės ir tikslų (VPAGSSĮ 4 straipsnio 11 dalis). Taisyklė yra suformuluota pažeidžiant VPAGSSĮ 23 straipsnyje įtvirtintą konkurencinio dialogo etapiškumą, t. y. kad tik po atliktos kandidatų atrankos vykdomo dialogo metu individualiai su kiekvienu kandidatu, perkančioji organizacija derasi tiek dėl jos poreikius atitinkančių techninių sprendinių, tiek ir dėl viešojo pirkimo sutarties aspektų (sąlygų).

39.2.                      Nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, kolegija peržengė apeliacinio skundo ribas, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalį, ir nukrypo nuo šią procesinės teisės normą aiškinančios kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016; 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018). Kolegija savo sprendimą peržengti apeliacinio skundo ribas grindė iš esmės tik tariamu P2 kriterijaus ir vertinimo tvarkos neteisėtumu. Tačiau toks techninių sprendinių ir duomenų (dokumentų), kuriais juos turi pagrįsti konkurencinio dialogo dalyviai, detalumas ir negalėjo būti įtvirtintas pirkimo sąlygose, nes pirkimas buvo vykdomas konkurencinio dialogo būdu, kai apskritai nėra žinoma, kokius sprendinius siūlys rinkos dalyviai ir kokiais dokumentais grįs savo pasiūlymų įgyvendinamumą.

39.3.                      Ieškovė neginčijo P2 kriterijaus ir jo vertinimo tvarkos ikiteisminėje ginčų sprendimo stadijoje VPAGSSĮ 62 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais terminais, todėl, pagal kasacinio teismo praktiką, prarado teisę vėlesnėse ginčo stadijose ginčyti šias pirkimo sąlygų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

40.       Atsakovė pareiškimu dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens kasacinio skundo, palaikydama kasaciniame skunde nurodytus argumentus, prašo trečiojo asmens kasacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

41.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

41.1.                      Kolegija neperžengė apeliacinio skundo ribų. Ieškovė nuo pat pradžių kėlė Pirkimo nutraukimo klausimą. Teismų praktikoje yra pripažinta, kad išimtiniais atvejais gali susiklostyti situacija, kai viešojo pirkimo dalyvis turi objektyvią galimybę suprasti pirkimo sąlygas (įskaitant jų neaiškumą) tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikia išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus (Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas byloje eVigilo, C-538/13). Paaiškėjus, kad atsakovė savaip taiko Pirkimo sąlygas dėl P2 parametro, tapo aišku, jog jos yra dviprasmiškos, ieškovė pareiškė pretenziją, laikydamasi VPAGSSĮ 62 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto termino. Net jeigu ieškovė ikiteisminėje ginčų sprendimo stadijoje ir nebūtų ginčijusi Pirkimo sąlygų, bet kuriuo atveju egzistavo pagrindas teismui spręsti dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo ex officio, kadangi P2 kriterijus ir jo vertinimo tvarka buvo akivaizdžiai neteisėti.

41.2.                      Kolegija nepažeidė VPAGSSĮ 23 straipsnyje įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių konkurencinio dialogo institutą. Pačiame įstatyme yra įtvirtinta, jog galutiniai pasiūlymai yra vertinami pagal pirkimo sąlygose įtvirtintus kriterijus. Konkurencinio dialogo metu pirkimo sąlygos, susijusius su ekonominio naudingumo vertinimu, pirkimo procedūrų vykdymo metu negali būti keičiamos. Po konkurencinio dialogo paskelbimo negalima keisti vertinimo tvarkos ir iškreipti jos esmės. Tokiu atveju būtų pažeisti pamatiniai viešųjų pirkimų principai, nukrypta nuo Borta kriterijų esmės (Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta, C-298/15). 

41.3.                      Sprendimas nepažeidžia VPAGSSĮ 23 straipsnyje įtvirtinto konkurencinio dialogo etapiškumo. Pirkimo procedūrų metu buvo pateiktas pirminis pasiūlymas, vyko dialogas, tuomet buvo pateiktas galutinis pasiūlymas, kuris nebuvo blogesnis, nei susitarta dialogo metu. Per dialogą aptarti sprendiniai nebūtinai turi būti identiški galutinio pasiūlymo metu pasiūlytiems sprendiniams. Priešingas aiškinimas, kurio laikosi trečiasis asmuo, panaikina galutinio pasiūlymo teikimo etapą. Pati atsakovė ginčijamame sprendime dėl pasiūlymų eilės nustatė, kad ieškovės galutinis pasiūlymas nėra blogesnis už dialogo metu pasiektus susitarimus, todėl akivaizdu, jog joks konkurencinio dialogo etapiškumas nebuvo pažeistas.

41.4.                      Teismų praktikos taisyklės, suformuluotos dėl neįprastai mažos kainos aiškinimosi, šiuo atveju negali būti taikomos ir Lietuvos apeliacinis teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovė bando sudaryti įspūdį, jog pirkimo dokumentuose nenustačius, kaip tikrinama, tariamai galima tikrinti bet ką ir neribota apimtimi. Tokia pozicija yra nepagrįsta. Net ir vykdydamos konkurencinį dialogą perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose vis tiek turi nusistatyti aiškius reikalavimus, gaires, kokia apimtimi bus tikrinami sprendiniai.

41.5.                      Kolegija ne sukūrė naują taisyklę dėl kiekybinio kriterijaus priėmimo iš dalies, o tiesiog taikė Pirkimo sąlygas pagal jų turinį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pateikė energinio efektyvumo sprendinį ir pasiūlė pagaminti energijos kiekį iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kurie yra pagrįsti bent toje dalyje, kurios neginčija pati atsakovė, taip pat ieškovė pateikė pagal Pirkimo sąlygas prašytą informaciją, kuri yra aiški ir konkreti, visiškai neteisinga taikyti tokius pat padarinius, kaip ir tuo atveju, jeigu sprendinys būtų visiškai neįgyvendinamas ar ieškovė apskritai nebūtų jo pasiūliusi.

41.6.                      Atsakovė kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi kasacinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, bandydama pateisinti 0 balų skyrimą ieškovei. Pagal nurodytoje byloje pateiktą išaiškinimą, balai neskiriami tik už neaiškią, nekonkrečią informaciją ar jos visai nepateikus. Šiuo atveju kolegija konstatavo, kad ieškovė pateikė pagal Pirkimo sąlygas prašytą informaciją, kuri yra aiški ir konkreti, todėl negalėjo būti visiškai neskiriami balai. Atsakovė neginčija dalies sprendinio įgyvendinamumo, bet skyrė 0 balų. Atsakovės nurodyta kasacinio teismo praktika iš esmės paneigia pačios atsakovės poziciją ir patvirtina, kad ieškovei negalėjo būti skirta 0 balų pagal P2 kriterijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl viešojo pirkimo, vykdomo konkurencinio dialogo būdu, ypatumų

42.       Konkurencinis dialogas, kaip viešojo pirkimo būdas, Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas 2004 m. kovo 31 d. priėmus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo bei direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo. Atitinkamos nuostatos vėliau įtvirtintos ir nagrinėjamai bylai aktualioje 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančioje direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2009/81/EB).

43.       Direktyvos 2009/81/EB preambulės 48 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad ypač sudėtingus projektus įgyvendinančios perkančiosios organizacijos (subjektai) gali be jokios jų kaltės atsidurti tokioje padėtyje, kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma apibrėžti priemonių, kurios tenkintų jų poreikius, arba įvertinti, kokius techninius ir (arba) finansinius ar teisinius sprendimus rinka gali pasiūlyti. Tokia padėtis gali susidaryti visų pirma įgyvendinant projektus, kuriuose būtina įtraukti ar derinti daugybę technologinių ar operatyvinių pajėgumų, arba projektus, kurių finansavimas labai sudėtingas bei struktūriškas, o jų finansinio ir teisinio planavimo struktūros iš anksto numatyti neįmanoma. Tokiu atveju riboto konkurso ar derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūrą naudoti nebūtų įmanoma, nes nebūtų galima pakankamai tiksliai apibrėžti pirkimo sąlygų, kad kandidatai galėtų pateikti pasiūlymus. Todėl reikia numatyti lanksčią procedūrą, kuri suteiktų galimybę ir išlaikyti ūkio subjektų konkurenciją, ir patenkinti perkančiųjų organizacijų (subjektų) poreikį su kiekvienu kandidatu aptarti visus pirkimo aspektus. Tačiau tokia procedūra neturėtų būti naudojama taip, kad būtų apribota arba iškreipta konkurencija, ypač keičiant esminius pasiūlymų aspektus arba laimėjusiam dalyviui pateikiant naujus esminius reikalavimus, arba įtraukiant ne tik ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį dalyvį, bet ir kitus dalyvius.

44.       Pirmiau aprašyta procedūra – konkurencinis dialogas – įtvirtinta Direktyvos 2009/81/EB 27 straipsnyje. Nacionalinėje teisėje Direktyvos 2009/81/EB nuostatos įgyvendintos VPAGSSĮ.

45.       VPAGSSĮ 4 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad konkurencinis dialogas – pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus. Konkurencinis dialogas gali būti vykdomas ypač sudėtingų pirkimų atvejais, kai perkančioji organizacija mano, kad atliekant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu pirkimo sutarties sudaryti neįmanoma. Pagal VPAGSSĮ 19 straipsnio 3 dalį, pirkimas laikomas ypač sudėtingu, jeigu perkančioji organizacija: 1) pagal VPAGSSĮ 40 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatas negali objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, kurie tenkintų jos poreikius arba tikslus; 2) negali objektyviai apibrėžti pirkimo finansinių ir (arba) teisinių sąlygų.

46.       Konkurencinis dialogas vykdomas etapais: perkančioji organizacija 1) skelbia apie pirkimą VPAGSSĮ 45, 46 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas; 2) patikrina, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus; 3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose; 4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius, kad būtų galima nustatyti ir apibrėžti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius; 5) veda dialogą su atrinktais kandidatais, kurio tikslas – nustatyti ir apibrėžti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius; 6) prašo kandidatų pateikti galutinius pasiūlymus; 7) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją (VPAGSSĮ 23 straipsnio 3 dalis).

47.       Perkančioji organizacija konkurencinį dialogą tęsia tol, kol gali nustatyti jos poreikius atitinkantį sprendimą, jeigu reikia, prieš tai sprendimus palyginusi (VPAGSSĮ 23 straipsnio 12 dalis). Perkančioji organizacija, baigusi konkurencinį dialogą ir apie tai raštu pranešusi dalyviams, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus dialogo metu pateiktu (pateiktais) ir išsamiai apibrėžtu (apibrėžtais) sprendimu (sprendimais); šiuose pasiūlymuose turi būti visi projektui įgyvendinti reikalaujami ir būtini elementai (VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 dalis). Gautus galutinius pasiūlymus perkančioji organizacija įvertina, remdamasi skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (VPAGSSĮ 23 straipsnio 14 dalis).

48.       Iš Direktyvos 2009/81/EB nuostatų ir jas įgyvendinusio nacionalinio teisinio reguliavimo matyti, kad konkurencinis dialogas yra specifinis, vienas lanksčiausių pirkimo būdų, pasižymintis tiek perkamo objekto, tiek jo savybių, kurios paaiškėja dialogo su tiekėjais metu, neapibrėžtumu. Toks pirkimo būdas pasirenkamas tais atvejais, kai paskelbiant apie pirkimą negalima objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, kurie tenkintų perkančiosios organizacijos poreikius arba tikslus. Konkurencinio dialogo procedūros sukurtos taip, kad perkančiosios organizacijos, veikdamos etapais, pirmiausia išsirinktų galimus ir jų siekiamus tikslus labiausiai atitinkančius sprendinius, o vėliau sudarytų pirkimo sutartį dėl jų poreikius atitinkančio objekto.

49.       Dialogo metu perkančioji organizacija derasi dėl konkrečių sprendinių – techninių, teisinių, finansinių ar kitų priemonių, kurios aktualios jų norimam tikslui pasiekti. Tai apima derybas tiek dėl pirkimo objekto, tiek dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų.

50.       Doktrinoje nurodoma, kad dialogo etapo tikslas – rasti būdą, kaip patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius ir iš esmės sukurti tam tikras „technines specifikacijas“; šis procedūros etapas išskiria konkurencinį dialogą iš kitų standartinių procedūrų (Caranta, R., Saenchez-Graells, A. European Public Procurement. Commentary on Directive 2014/24/EU. Edward Elgar Publishing, 2021, p. 328). Pažymėtina, kad dialogo etapas yra neįpareigojantis, jo metu tiekėjai gali siūlyti (o vėliau atsisakyti arba pakeisti) arba nesiūlyti (o galutiniame pasiūlyme – nurodyti) konkrečius sprendinius (žr. ten pat, p. 333). Tiekėją įpareigoja tik pateiktas galutinis pasiūlymas ir jame nurodyti sprendiniai, atitinkamai perkančioji organizacija vertina galutiniuose pasiūlymuose pateiktus duomenis.

51.       Nors vykdydamos konkurencinį dialogą perkančiosios organizacijos turi daugiau diskrecijos, lyginant su kitomis atviromis ar ribotomis procedūromis, pripažįstama, kad šis pirkimo būdas lemia ne esminį nukrypimą nuo viešųjų pirkimų direktyvų pagrindinių principų, o tik ribotą tų principų taikymą tam tikroje proceso dalyje (dialogo etapo metu), atsižvelgiant į sudėtingų pirkimų specifiką. Konkurencinis dialogas pasižymi aukštu skaidrumo lygiu, ypač dėl reikalavimo užtikrinti konkurenciją, objektyvių atrankos kriterijų taikymo ir būtinybės laimėtoją pasirinkti remiantis galutiniais pasiūlymais (Arrowsmith, S., Treumer, S. Competitive Dialogue in EU Procurement. Cambridge University Press, 2012, p. 42).

52.       Pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas ir doktrinoje pateiktas jo aiškinimas suponuoja išvadą, kad perkančiosios organizacijos, pasirinkusios pirkimą vykdyti konkurencinio dialogo būdu, nors ir turi pakankamai plačią veiksmų laisvę, tačiau, tiek nustatydamos pirkimo dokumentų reikalavimus, tiek vėliau vykdydamos pirkimo procedūras, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Dėl pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatymo vykdant konkurencinį dialogą 

53.       VPAGSSĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atliekant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, pasiūlymai vertinami taikant tik ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Gautus galutinius pasiūlymus perkančioji organizacija įvertina, remdamasi skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (VPAGSSĮ 23 straipsnio 14 dalis). Šiomis nuostatomis į nacionalinę teisę iš esmės pažodžiui perkeltos Direktyvos 2009/81/EB 27 straipsnio, reglamentuojančio konkurencinį dialogą, 1, 7 dalių nuostatos.

54.       Vis dėlto teisės aktuose (direktyvose, nacionaliniuose įstatymuose) nėra įtvirtinta specialių nuostatų dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nustatymo ar jų taikymo vykdant konkurencinį dialogą. Dėl to, kaip tai tiesiogiai nurodyta Direktyvos 2009/81/EB 27 straipsnio 7 dalyje, taikytinos bendrosios ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimą reglamentuojančios normos. Tai daroma kartu atsižvelgiant ir į konkurencinio dialogo specifiką.

55.       VPAGSSĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad, pasiūlymus vertinant pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, pirkimo sutartis sudaroma su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių pranašumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkos apsaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, tiekimo patikimumo, sąveikos ir veikimo charakteristikomis. VPAGSSĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka.

56.       Sprendžiant klausimus, susijusius su pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatymu ir taikymu vykdant konkurencinį dialogą, atsižvelgtina į teismų praktiką, suformuotą sprendžiant ginčus dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumo vykdant kitas viešojo pirkimo procedūras (kiek tokioje praktikoje suformuluoti išaiškinimai neprieštarauja konkurencinio dialogo reguliavimui).

57.       Teismų praktika kryptingai formuojama ta linkme, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti (o kilus ginčui dėl jų – teismas turi kontroliuoti), jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, pagal kuriuos vertinami galutiniai pasiūlymai, nepažeistų vienodo požiūrio principo ir iš jo kylančio skaidrumo įpareigojimo. Šiais aspektais teismų praktikoje yra pateikti išaiškinimai:

57.1.                      Viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 56, 87, 95 punktai).

57.2.                      Siekiama, kad visi tinkamai informuoti ir rūpestingi konkurso dalyviai laimėtojo nustatymo kriterijus aiškintų vienodai (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimo byloje SIAC Construction, C-19/00, 42 punktą) ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymo sąlygas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimo byloje Universale‑Bau ir kt., C-470/99, 93 punktą).

57.3.                      Perkančioji organizacija įpareigota laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 61 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

57.4.                      Pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos neteisėtos (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 68 punktą).

58.       Teisingumo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad tuo atveju, kai, vykstant miesto autobusų transporto paslaugų viešajam pirkimui, perkančioji organizacija nusprendžia sudaryti sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu, ji gali atsižvelgti į su aplinkos apsauga susijusius kriterijus, kaip antai autobusų išmetamo azoto oksido kiekį ar triukšmo lygį, jei šie kriterijai susiję su sutarties objektu, nesuteikia šiai perkančiajai organizacijai neribotos pasirinkimo laisvės, yra aiškiai paminėti specifikacijose ar pranešime apie pirkimą ir neprieštarauja nė vienam iš pagrindinių Bendrijos teisės principų, visų pirma nediskriminavimo principui (Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje Concordia Bus Finland, C-513/99, 69 punktas).

59.       Perkančioji organizacija turi nustatyti sutarties sudarymo (ekonominio naudingumo vertinimo) kriterijaus subkriterijus (pvz., elektra turi būti pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių) taip, kad, remdamasi tiekėjų pateikta informacija ir duomenimis, objektyviai ir skaidriai vertindama skirtingus tiekėjų pasiūlymus, sugebėtų veiksmingai (objektyviai) patikrinti, ar pateikti pasiūlymai atitinka sutarties sudarymo kriterijų. Jei perkančioji organizacija nustato sutarties sudarymo kriterijų kartu nurodydama, kad ji nei nustatė, nei buvo pajėgi patikrinti tiekėjų pateiktos informacijos teisingumo, ji pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą, nes toks kriterijus negarantuoja viešojo pirkimo procedūrų skaidrumo ir objektyvumo (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje EVN ir Wienstrom, C-448/01, 47–58 punktai).

60.       Pažymėtina ir tai, kad Europos Parlamentas ir Taryba 2002 m. gruodžio 16 d. priėmė direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (2010 m. gegužės 19 d. priimta naujos redakcijos direktyva 2010/31/ES), kurios nuostatomis skatinamas energijos vartojimo mažinimas ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas pastatų sektoriuje. Šių krypčių svarba dar labiau pabrėžiama naujausioje šios direktyvos redakcijoje. Europos Parlamento ir Tarybos 2024 m. balandžio 24 d. priimta direktyva (ES) 2024/1275 dėl pastatų energinio naudingumo (toliau – Direktyva (ES) 2024/1275) skatinama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Sąjungoje, kad iki 2050 m. pastatų ūkis taptų visai netaršus (1 straipsnio 1 dalis). Visai netaršaus pastato energijos reikmes patenkinti galima įvairiais būdais: naudojant energiją iš vietoje arba netoliese pagaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinių, pavyzdžiui, naudojant šiluminės, geoterminės ar fotovoltinės saulės energijos technologijas, šilumos siurblius, vandens energiją arba iš biomasės, ją gali tiekti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos arba gali būti naudojamasi efektyvia centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistema ir iš kitų anglies dioksido neišskiriančių išteklių pagamintą energiją (preambulės 48 konstatuojamoji dalis).

61.       Nors ši direktyva ir joje nustatomos priemonės į nacionalinę teisę turės būti perkeltos ne vėliau kaip iki 2026 m. gegužės 29 d. (Direktyvos (ES) 2024/1275 35 straipsnio 1 dalis), ja patvirtinama, kad Europos Sąjungoje vis plačiau pripažįstama principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pastatų sektoriuje svarba (Direktyvos (ES) 2024/1275 preambulės 6 konstatuojamoji dalis), o viešųjų įstaigų turimi ar užimami pastatai turėtų tapti pavyzdžiu, kaip atsižvelgiama į aplinkos apsaugos ir energijos taupymo veiksnius (Direktyvos (ES) 2024/1275 preambulės 69 konstatuojamoji dalis).

62.       Nurodytame reguliavime įtvirtinti tikslai gali būti pasiekiami įvairiais būdais. Vienas tokių – viešojo pirkimo dokumentuose nustatant su energiniu naudingumu, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu susijusius reikalavimus, be kita ko, ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

63.       Apibendrinant darytina išvada, kad konkurencinį dialogą vykdančios perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) yra laisvos pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, pagal kuriuos išrinks laimėjusį pasiūlymą, svarbiausia, kad šie kriterijai nepažeistų vienodo požiūrio principo ir iš jo kylančio skaidrumo įpareigojimo, neribotų konkurencijos, būtų susiję su perkamu objektu, aiškūs, objektyvūs, nedviprasmiški, realiai patikrinami, perkančiajam subjektui nesuteiktų besąlyginio pasirinkimo laisvės. Tokie kriterijai gali būti susiję su aplinkos apsauga, energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu ir pan.

Dėl atsakovės nustatyto ginčo kriterijaus P2 vertinimo

64.       Atsakovė Pirkimo sąlygose nurodė, kad pasiūlymų ekonominis naudingumas bus vertinamas taikant du kriterijus: 1) „Metinis atlyginimas per visą sutarties laikotarpį (C)“, 2) „Pasiūlymo kokybė ir efektyvumas (T)“. Pastarąjį kriterijų sudaro subkriterijai: „Objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė (P1)“, „Energinis efektyvumas (P2)“, „Pastatų tvarumo vertinimo sistema (P3)“. Kriterijaus P2 parametrai – „Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ ir „Elektros energijos suvartojimas (R2)“; bendras kriterijaus P2 lyginamasis svoris – 15 (Pirkimo sąlygų 18 priedas „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“).

65.       Energinis efektyvumas (P2) apskaičiuojamas vertinant dalyvio pasiūlyme Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio lentelėje nurodytą objekto energijos suvartojimo kiekį per metus: R1 – „Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas“ – mažiausiai pasiūlyto suvartoti šilumos energijos patalpoms šildyti kiekio (m3) (R1min) ir pasiūlyme nurodyto suvartoti šilumos energijos kiekio (m3) (R1p) palyginimas; R2 – „Elektros energijos suvartojimas“ – mažiausiai pasiūlyto suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) (R2min) ir pasiūlyme nurodyto suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) (R2p) palyginimas (Pirkimo sąlygų 18 priedas „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“).

66.       Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlyje (patikslintame po dialogo pakopos dėl techninių–inžinerinių sprendinių), be kitų reikalavimų, nurodyta, kad:

66.1.                       Šildymo (ŠVOK) skiltyje bus vertinamas mažiausias pasiūlytas suvartoti šiluminės energijos patalpoms šildyti kiekis (kWh) per vienerius metus „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“. Teikiami rodikliai – dalyvio pasiūlyti suvartojamos šiluminės energijos kiekiai (kWh per vienerius metus) objekto patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti. Nepriklausomai nuo energijos šaltinio (pvz., miesto šilumos tinklai, elektra, dujos), pateikiamas ir vertinamas jau perskaičiuotas bendras šiluminės energijos kWh poreikis per vienerius metus objekto pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (1 punktas).

66.2.                      Šildymo (ŠVOK) dalyje neskaičiuojami buitinio karšto vandens paruošimo visame objekte rodikliai. Taip pat šildymo skiltyje teikiami šiluminės energijos (kWh) kiekiai neįtraukiant valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, kadangi valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų patalpoms numatoma atskira subapskaita. Už valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų šildymą bus mokama pagal faktinius suvartojimo duomenis (2 punktas).

66.3.                      Elektros skiltyje bus vertinamas mažiausias pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh), suvartojamas objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“. Elektros energijos kiekiai, skirti šildymui (ŠVOK), šioje elektros rodiklių skiltyje neskaičiuojami, šie rodikliai priskiriami prie šildymui (ŠVOK) skirtos šilumos energijos rodiklių (5 punktas).

66.4.                      Elektros skiltyje teikiami elektros energijos (kWh) kiekiai, neįtraukiant valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų ir nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, org. technikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įrangai, elektromobilių įkrovimo stotelėms. Valgyklos ir gamybinio korpuso patalpoms bei elektrai, naudojamai Kalėjimų tarnybos darbuotojų ir nuteistųjų elektros prietaisų poreikių apskaitai, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įrangai, numatoma atskira subapskaita ir apmokama pagal faktinius suvartojimo duomenis (6 punktas).

66.5.                      Dalyvis teikia savo atliktus skaičiavimus pagal objekte (išskyrus valgyklos ir gamybinio korpuso patalpoms) numatytą įrangą ir inžinerines sistemas (7 punktas).

66.6.                      Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, dalyvis į vertinimo lentelę „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ neįtraukia atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekių, pasigamintų iš privataus subjekto objekte sutarties metu žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės moduliai, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ir t. t.). Kaip pavyzdys: elektros energija pagaminama privataus subjekto sumontuotuose saulės moduliuose ar gaunama iš kito atsinaujinančios energijos šaltinio, esančio žemės sklype, neįtraukiama į energijos vartojimo rodiklių lentelę ir nepriskaičiuojama prie energijos rodiklių, už kuriuos valdžios subjektas mokės mokesčius. Dalyvis teikia tik energijos kiekių poreikius, perkamus pagal sutartis iš kitų tiekėjų, iš centralizuotų miesto tinklų (šilumos tinklai, elektra ESO, dujos ir kt.) (8 punktas).

66.7.                      Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, dalyvis lentelėje „Metiniai rodikliai (faktinis suvartojimas)“ pateikia projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) metinius rodiklius, kurie būtų faktiškai suvartojami, įvertinant ir atsinaujinančių energijos šaltinių (sumontuotų žemės sklype ir (arba) dalyvio įsigyjamos, eksploatuojamos nuotolinės saulės elektrinės) pagamintą energijos kiekį bei pagal sutartis perkamą energijos kiekį (9 punktas).

66.8.                      Kai atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos gamybos įrenginiui įrengti žemės sklypo ribose nėra techninių galimybių dėl ESO techninių sąlygų, dalyvis gali pasiūlyti savo sąskaita sutarties laikotarpiui įsigyti nuotolinę saulės elektrinę už žemės sklypo ribų. Dalyvis gali prie atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos kiekių pasiūlyti ir turi užtikrinti, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių poreikis būtų padengtas iš dalyvio įsigyjamos nuotolinės saulės elektrinės. Už dalyvio įsigyjamos ir eksploatuojamos nuotolinės saulės elektrinės sąnaudas sutarties laikotarpiu moka privatus subjektas ir sąskaitos valdžios subjektui nepateikiamos. Nuotolinės saulės elektrinės nuosavybė pasibaigus sutarčiai neatlygintinai perduodama valdžios subjektui (10 punktas).

66.9.                      Objekto energijos vartojimo suminiai ir sąlyginiai rodikliai turi būti apskaičiuoti naudojant norminius klimatologinius duomenis, pateiktus RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“. Skaičiavimuose naudojami artimiausios objektui esančios Šiaulių ,,Šiaulių CAMS“ stoties duomenys (pastaba po 10 punktu).

67.       Byloje kilo ginčas dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo, konkrečiai – dėl sprendimo skirti ieškovei 0 balų pagal pirmiau nurodytą kriterijų P2 ir Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje, 18 priede nurodytą jo vertinimo tvarką. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, teikė pretenzijas, o vėliau – ir ieškinį teismui. Ieškovė įrodinėjo, kad sprendimas už kriterijų P2 skirti 0 balų neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, kad ieškovės pasirinktas sprendinys užtikrins visą reikiamą energijos kiekį (administruojant objektą nereiks įsigyti šilumos ir elektros energijos iš centralizuotų tinklų), o priešinga atsakovės išvada yra nepagrįsta. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad tiekėjai galėjo skirtingai suprasti kriterijaus P2 turinį, pateikti skirtingus techninius pasiūlymus ir kitokią kainodarą (pagal energijos iš centralizuotų tinklų suvartojimą per mėnesį arba per metus), dėl to susidarė nepalyginamų tiekėjų pasiūlymų vertinimo situacija ir tai neatitinka skaidrumo, lygiateisiškumo principų.

68.       Pirmosios instancijos teismas, nekonstatavęs pažeidimų vertinant ieškovės pasiūlymą, ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino neteisėtais kriterijų P2 ir jo vertinimo tvarką ir nutraukė Pirkimą. Apeliacinės instancijos teismas Pirkimo sąlygų neteisėtumą grindė tuo, kad, kol nėra parengto techninio projekto (o jis bus rengiamas tik vėlesniame projekto įgyvendinimo etape), tikslių šilumos ir elektros energijos kiekių, perkamų iš centralizuotų tinklų, apskaičiuoti nėra galimybės, o apytiksliai skaičiavimai priklauso nuo pasirinkto metodo ir iš esmės yra subjektyvūs; Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kaip (kokiais kriterijais ir duomenimis remdamasi) perkančioji organizacija įvertina, ar tiekėjo pasiūlyti šilumos ir elektros energijos kiekiai, perkami iš centralizuotų tinklų, yra pagrįsti pagal pasiūlytus techninius sprendinius, kokius duomenis šiuo aspektu tiekėjai turi pateikti perkančiajai organizacijai ir koks tokių duomenų tikslumas turi būti pasiektas, ypač įvertinus tai, jog pasiūlymus tiekėjai teikia dar nesant techninio projekto.

69.       Trečiasis asmuo tokią teismo išvadą vertina kaip neatitinkančią konkurencinio dialogo esmės. Tokie jo argumentai pripažintini pagrįstais.

70.       Primintina, kad konkurencinis dialogas kaip pirkimo procedūra teisės aktuose įtvirtintas tiems atvejams, kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma apibrėžti priemonių, kurios tenkintų perkančiųjų organizacijų (subjektų) poreikius, arba įvertinti, kokius techninius ir (arba) finansinius ar teisinius sprendimus rinka gali pasiūlyti (Direktyvos 2009/81/EB preambulės 48 konstatuojamoji dalis, VPAGSSĮ 19 straipsnio 3 dalis). Perkančiosios organizacijos su kandidatais veda dialogą, kurio tikslas – nustatyti bei apibrėžti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiųjų organizacijų poreikius; dialogo metu perkančioji organizacija gali aptarti visus numatomos sudaryti pirkimo sutarties aspektus (VPAGSSĮ 23 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Dialogas tęsiamas tol, kol perkančioji organizacija nustato, kuris iš sprendinių atitinka jos poreikius, jei reikia, prieš tai juos palyginusi (VPAGSSĮ 23 straipsnio 12 dalis). Šis reguliavimas reiškia, kad galutiniai sprendiniai perkančiajai organizacijai paaiškėja tik įvykus dialogui.

71.       Šiame kontekste svarbu tai, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi būti apibrėžti pirkimo dokumentuose paskelbiant apie pirkimą (VPAGSSĮ 24 straipsnio 1 dalies 10 punktas), jie turi būti aiškūs, objektyvūs, nedviprasmiški, realiai patikrinami. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą konkurencinio dialogo specifiką (jo procedūros lankstumą), aplinkybę, kad tik dialogo metu paaiškėja konkretūs dalyvių siūlomi ir perkančiosios organizacijos pasirenkami sprendiniai, darytina išvada, kad reikalavimas pirkimo sąlygose (skelbime ar aprašomajame dokumente) nurodyti itin detalius reikalavimus, kokia konkrečiai informacija turės būti pateikta ar kokiu tikslumu, neatitiktų konkurencinio dialogo esmės. Iš tokį pirkimo būdą pasirinkusios perkančiosios organizacijos, kuri tik gerokai vėliau procedūrų metu sužinos ir pasirinks ją tenkinančius sprendinius, nebūtų teisinga reikalauti, kad jau skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente būtų itin detaliai apibrėžti vertinimo kriterijai, tuo labiau nurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis turi būti grindžiama atitiktis jiems. Vertinant priešingai, konkurencinio dialogo dalyvių teisės teikti kuo įvairesnius sprendinius būtų suvaržomos, ribojamos perkančiosios organizacijos nurodytų reikalaujamų pateikti duomenų (kurie galimi pagal vienus sprendinius, tačiau galbūt negalimi (apskaičiuoti, įvertinti, pateikti) ar neegzistuoja taikant kitus, alternatyvius, sprendinius), taip apribojant šio pirkimo būdo suteikiamą lankstumą ir nepasiekiant tokios priemonės tikslų išsiaiškinti ir pasirinkti labiausiai perkančiosios organizacijos interesus atitinkančius sprendinius. 

72.       Sistemiškai aiškinant pirmiau nurodytą ES ir nacionalinį reguliavimą, doktriną manytina, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai visais atvejais privalo būti aiškūs, objektyvūs, nedviprasmiški, o jų detalumo ir išsamumo lygis kiekvienu atveju priklauso nuo konkretaus pirkimo objekto, dėl kurio organizuojamas konkurencinis dialogas, ir nuo turimų duomenų apie jį. Jeigu objektas apibrėžiamas tik nurodant bendrus perkančiosios organizacijos poreikius ir tikslus, tai ir pasiūlymų vertinimo kriterijai pirkimo dokumentuose galės būti nurodomi tik gan abstrakčiai. Kartu pabrėžtina, kad pirkimo sąlygose įvardijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi būti formuluojami taip, kad nebūtų apribota arba iškreipta konkurencija ar sudarytos prielaidos nesilaikyti kitų viešųjų pirkimų teisės principų.

73.       Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija siekė atrinkti investuotoją, kurio įsteigtas ar sudarytas privatus subjektas, pirma, suprojektuotų, pastatytų ir įrengtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus infrastruktūrą; antra, vykdytų sukurtos naujos infrastruktūros priežiūrą sutarties laikotarpiu; sutarties trukmė – iki penkiolikos metų nuo sutarties įsigaliojimo (Pirkimo sąlygų 4 punktas). Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad investuotojas atrenkamas konkurencinio dialogo būdu; konkurencinis dialogas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad dėl specifinių aplinkybių, susijusių su paslaugų ir darbų pobūdžiu, sudėtingumu, teisine ir finansine prigimtimi bei tenkančia rizika, sutartis negali būti sudaryta nepravedus dialogo, be to, valdžios subjektas negali tiksliai apibrėžti perkamo objekto techninės specifikacijos (Pirkimo sąlygų 15 punktas).

74.       Atsakyme į prašymus paaiškinti Pirkimo sąlygas (ieškinio 20 priedas) atsakovė nurodė, kad įgyvendina viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektą, kur, skirtingai nei vykdant tradicinius viešuosius pirkimus, rengiamas ne reikalingų atlikti veiksmų sąrašas ir (arba) specifikacija (angl. input specification), o valdžios subjekto siekiamų sukurti rezultatų specifikacija, kuri orientuota į paslaugos poreikį bei jos kokybę (angl. output specification). Tokių specifikacijų taikymo tikslas – neriboti dalyvių lankstumo pateikti įvairiapusiškus, efektyvius, į ilgalaikę perspektyvą orientuotus sprendimus, kurie geriausiai patenkintų pirkimo vykdytojo poreikius. Siekiamų sukurti rezultatų specifikacijomis siekiama gauti iš privataus subjekto didžiausią naudą, leidžiant jam pritaikyti naujoviškus sprendimus, atitinkančius pirkimo vykdytojo poreikius, ir sumažinti viso turto gyvavimo ciklo sąnaudas, o ne paprasčiausiai įgyvendinti pirkimo vykdytojo iš anksto sugalvotus sprendimus už mažiausią kainą. Pasiūlymuose siūlomų sprendinių efektyvumas priklauso nuo ūkio subjekto skirto laiko rengiant pasiūlymą, nuo jo patirties ir turimo know-how (technologinės naujovės, praktinė patirtis). Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektui įgyvendinti atrankoje privatus subjektas turi gebėti techniškai, finansiškai ir teisiškai subalansuoti pasiūlymą, kad siūlomas rezultatas pagal pirkimo sąlygas būtų geriausias.

75.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo pozicija, jog vertinimo kriterijai turi būti itin detalūs ir tikslūs, pirkimo dokumentuose nurodoma, kokius duomenis tiekėjai turi pateikti ir koks duomenų tikslumas turi būti pasiektas, neatitinka tiek pirmiau nurodytos bendrosios konkurencinio dialogo specifikos, tiek ginčo Pirkimo dokumentų nuostatų, pasirinkto specifikacijų rengimo principo. Perkančiosios organizacijos būtent dėl to ir renkasi pirkimą vykdyti konkurencinio dialogo būdu, nes nežino techninių ir kitų sprendinių, geriausiai atitinkančių jų poreikius, todėl nebūtų tikslinga iš perkančiosios organizacijos reikalauti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus parengti tokiu tikslumu, koks konkrečioje situacijoje nėra įmanomas, nežinant, kokie sprendiniai bus pasiūlyti. Be to, itin konkrečių kriterijų ar pateiktinų duomenų nurodymas pirkimo dokumentuose ribotų potencialius dalyvius siūlyti skirtingus, inovatyvius sprendinius, kurių techninė dalis negalėtų būti pagrįsta perkančiosios organizacijos reikalaujamais duomenimis.

76.       Konstatavus, kad nėra pagrindo iš perkančiosios organizacijos reikalauti nustatyti pernelyg detalią kriterijaus P2 vertinimo tvarką, būtina patikrinti, ar Pirkimo sąlygose nustatytos apimties kriterijus P2 ir jos vertinimo tvarka atitinka bendruosius Teisingumo Teismo ir nacionalinėje teismų praktikoje nurodytus (žr. šios nutarties 57–59 punktus) tokiems kriterijams nustatyti taikomus reikalavimus – aiškumo, objektyvumo, nedviprasmiškumo, galimybės palyginti.

77.       Iš šios nutarties 64–66 punktuose nurodytų Pirkimo sąlygų matyti, kad tiekėjai kartu su savo pasiūlymu turėjo pateikti užpildytą Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio lentelę, joje turėjo būti nurodyti, pirma, duomenys apie bendrą metinį šiluminės energijos poreikį objekto pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (detalizuojant, iš kokio šaltinio bus gaunama šiluminė energija – iš miesto tinklų, elektros, dujų) ir bendrą metinį objekto elektros energijos poreikį (detalizuojant elektros energijos poreikį techniniams įrenginiams, oro drėgmės palaikymo sistemai, patalpų apšvietimui, teritorijai), antra, šildymo ir elektros energijos, kuri bus perkama pagal sutartis iš centralizuotų tinklų, poreikį.

78.       Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje detaliau nurodyta, kokie energijos kiekiai bus vertinami skaičiuojant pasiūlymo ekonominį naudingumą pagal kriterijų P2, išskirta, kokie energijos kiekiai (rodikliai) neturėtų būti įtraukti į pasiūlymus (valgyklos ir gamybinio korpuso patalpoms reikalingi šilumos ir elektros energijos kiekiai, elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų ir nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, org. technikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įrangai, elektromobilių įkrovimo stotelėms, kiekiai), atskirai pažymėta, kad į lentelės skiltį „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ neįtraukiami atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekiai, pasigaminti iš privataus subjekto objekte sutarties metu žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių ar nuotolinėje saulės elektrinėje už žemės sklypo ribų.

79.       Nurodytos nuostatos patvirtina, kad Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, kokią informaciją savo galutiniuose pasiūlymuose turės pateikti Pirkime dalyvaujantys tiekėjai. Kilę neaiškumai galėjo būti pašalinti tiek suinteresuotiems subjektams prašant paaiškinti Pirkimo sąlygas (Pirkimo sąlygų 22 punktas), tiek vėliau dialogo metu komisijai patikslinant specifikaciją, sutartį, finansinio veiklos modelio bei kitas dialogo objektu esančias sąlygas vadovaujantis VPGSSĮ 23, 25 straipsniais (Pirkimo sąlygų 20 punktas). Pastarąja teise buvo pasinaudota – įvykus dialogui dėl techninių–inžinerinių sprendinių, 14 priedo 1 priedėlio nuostatos 2024 m. rugpjūčio 12 d. buvo patikslintos, papildytos naujais 9–10 punktais.

80.       Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo ir poreikio detaliau nustatyti, kokiais kriterijais ir duomenimis remiantis bus vertinamas pasiūlytų energijos kiekių pagrįstumas, padarė remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 67 punkte pateiktu išaiškinimu, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), o prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai.

81.       Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 28, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

82.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės reikšmingai skiriasi – apeliacinės instancijos teismo cituota nutartis priimta byloje, kurioje buvo nagrinėtas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Kokybė“ (rizikos veiksnių analizė ir valdymo priemonės, vadybos sistemų taikymas) ir „Efektyvumas“ (darbų organizavimas, vidinės ir išorinės komunikacijos planas) teisėtumo klausimas. Būtent dėl tokių, aprašomojo pobūdžio, kriterijų nustatymo kasacinis teismas išaiškino, kad perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai. Kasacinis teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad, nesant konkrečių paaiškinimų, kokie tiekėjų parengti atitikties kriterijams aprašymai bus laikomi geriausiais (kokiems bus suteikiami aukščiausi balai), priešingai perkančiosios organizacijos deklaruotam tikslui ir lūkesčiui gauti mažesnės apimties aprašymus, tiekėjai gali stengtis nurodyti kuo daugiau ir įvairesnių rizikų bei jų sprendimo būdų tam, kad padidintų tikimybę už tai gauti daugiau balų.

83.       Nagrinėjamu atveju pagal Pirkimo dokumentus kriterijaus P2 ekonominis naudingumas skaičiuojamas vertinant fizikinį dydį – šilumos ir elektros energijos kiekius, išreikštus kilovatvalandėmis (kWh). Tokia kriterijaus išraiška savaime suponuoja tam tikrą aiškumo ir objektyvumo lygį, nepriklauso nuo subjektyvios vertintojo nuomonės, nes, priešingai nei aprašomųjų kriterijų atveju, dalyviams pateikiant konkrečius objektyviai išreikštus skaičius, galima atlikti skaičiavimus, kurie pagrįstų arba paneigtų galutiniame pasiūlyme nurodytus energijos kiekius, šiuos skaičiavimus galima realiai patikrinti.

84.       Aplinkybė, kad nesant techninio projekto neįmanoma tiksliai apskaičiuoti suvartotinos ir generuotinos energijos kiekio, savaime nereiškia, kad negalima patikimai apskaičiuoti prognozuojamų kiekių ir pateikti jų pagrindimo.

85.       Dar iki techninio projekto parengimo, planuojant konkrečius statinius ir jų inžinerines sistemas, yra atliekami skaičiavimai, aktualūs parenkant siūlytinus apšvietimo (šildymo, vėdinimo ir kt.) sprendinius, galimą įrangą, jos pajėgumus, taip pat nustatant, kokio galingumo elektrinė turėtų būti statoma objekte. Iš techninių dokumentų yra žinomi atitinkamų įrenginių suvartojami (o saulės elektrinės atveju – gaminami) elektros ir (ar) šilumos kiekiai, pastato energetinio naudingumo sertifikatuose yra tam tikrų duomenų apie skaičiuojamąsias energijos sąnaudas, energijos nuostolius, šildyti (vėdinti, vėsinti) pasirinktus techninius sprendinius, jų techninius parametrus ir pan.

86.       Pati ieškovė pasiūlymo 14 priede „Reikalavimai techninei–inžinerinei informacijai“ detalizavo savo pasirinktus sprendinius ir nurodė jų pagrindimą (objekto energijos poreikio pagrindimą, saulės elektrinės galingumo, elektros energijos kaupiklių parinkimą ir kitus duomenis bei skaičiavimus). Ieškovė nurodė, kad, projektuodama elektros energijos poreikius ŠVOK ir kitoms sistemoms, rėmėsi projektuojamų pastatų energetinio naudingumo vertinimo ataskaitomis bei patirtimi analogiškuose objektuose. Vadinasi, dar pasiūlymų rengimo etape, iki techninio projekto parengimo, pagal turimus techninius duomenis galima apskaičiuoti Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio lentelėje prašomus nurodyti energijos kiekius, tokios galimybės savo išvadomis nepaneigė ir ieškovės bei trečiojo asmens pasitelkti specialistai.

87.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad visi konkurencinio dialogo dalyviai galutiniuose pasiūlymuose nurodė objektui reikalingos, iš atsinaujinančių šaltinių pagamintinos ir iš centralizuotų tinklų įsigytinos energijos kiekius. Dėl objektui eksploatuoti reikalingos elektros energijos bendro kiekio ginčo nekilo. Pozicijos nesutapo dėl saulės elektrinės galimų pagaminti energijos kiekių ir jų (ne)pakankamumo objekto poreikiams.

88.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad skyrėsi ieškovės ir atsakovės skaičiavimai dėl kriterijų P2 sudarančių rodiklių reikšmių, į bylą pateiktose konsultacinėse išvadose ieškovės pasiūlytų rodiklių realumas buvo vertintas skirtingai, specialistų išvados grįstos subjektyviais skaičiavimais, nusprendė, jog tokios aplinkybės pagrindžia Pirkimo sąlygų neteisėtumą.

89.       CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Vykdydamos šią savo pareigą šalys yra laisvos pasirinkti, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis ir kaip įrodinės (gins) savo poziciją teisme. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė atitinkamai UAB ,,Statybų institutas“ specialisto S. M. konsultacinę išvadą ir UAB „EiCoSolution“ vertinimo aktą – konsultacinę išvadą. Kiekviename iš šių dokumentų pateiktais skaičiavimais ir nurodytais argumentais siekiama pagrįsti jį pateikusio proceso dalyvio poziciją. 

90.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja ginčas dėl konkretaus tiekėjo pasiūlymo vertinimo ir jo pasiūlyme nurodytų energijos kiekių (ne)pagrįstumo, tačiau savaime neįrodo, kad reikalavimą pateikti atitinkamus duomenis nustatančios Pirkimo sąlygos yra neteisėtos. Pirkimo dalyvių ir perkančiosios organizacijos pozicijų išsiskyrimas, atliktų skaičiavimų nesutapimas bei ginčai dėl jų galimi ir esant visiškai aiškioms pirkimo sąlygoms, tad vien tokia aplinkybė, kad ieškovės ir atsakovės pozicijos nesutampa, savaime nelemia išvados, jog Pirkimo sąlygos, pagal kurias turi būti pateikiami tokie skaičiavimai, yra neteisėtos.

91.       Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareigos išsamiai ištirti bei įvertinti įrodymus ir jų pagrindu nustatyti, kokios ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės egzistuoja, svarba. Bylą nagrinėjančio teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 39 punktą; kt.). Teismui nustačius, kad ieškovės ir trečiojo asmens pateiktose specialistų išvadose laikomasi skirtingų pozicijų dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo, Pirkimo sąlygų aiškinimo, skiriasi atlikti skaičiavimai, kilus abejonių dėl tokių skaičiavimų teisingumo ir pagrįstumo, svarstytina galimybė skirti ekspertizę. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta dėl ekspertinių žinių taikymo poreikio viešųjų pirkimų bylose, nurodyta, kad tais atvejais, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios, tikslinga skirti ekspertizę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 80–82 punktai).

92.       Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tiekėjai ir perkančioji organizacija galėjo skirtingai suprasti ir vertinti P2 kriterijų – ieškovė pasiūlymą grindė metiniais rodikliais, o atsakovė pasiūlymą vertino atsižvelgdama į mėnesinį suvartojimą, taip pakeisdama Pirkimo dokumentuose nurodytą pasiūlymų vertinimo tvarką.

93.       Nesutikdama su tokia išvada, atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad tiek pagal Pirkimo sąlygas, tiek pagal kasacinio teismo praktiką ji privalėjo įsitikinti ieškovės pasiūlymo realumu, todėl galėjo paprašyti pateikti papildomus duomenis, net ir neaprašytus Pirkimo dokumentuose.

94.       Šie atsakovės argumentai pripažįstami pagrįstais. 

95.       VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 dalyje reglamentuota, kad perkančioji organizacija, baigusi konkurencinį dialogą ir apie tai raštu pranešusi dalyviams, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus dialogo metu pateiktu (pateiktais) ir išsamiai apibrėžtu (apibrėžtais) sprendimu (sprendimais). Šiuose pasiūlymuose turi būti visi projektui įgyvendinti reikalaujami ir būtini elementai. Prašyme pateikti pasiūlymus nurodoma galutinė pasiūlymų priėmimo data, adresas, kuriuo turi būti siunčiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) jie turi būti parengti. Perkančiosios organizacijos prašymu dalyvių pasiūlymai gali būti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių pasiūlymo ar prašymo pateikti pasiūlymus aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis.

96.       Doktrinoje analizuojant iš esmės analogišką Direktyvos 2004/18/EB 29 straipsnio 6 dalį nurodoma, kad perkančioji organizacija gali norėti gauti iš tiekėjų detalesnės informacijos apie konkrečius aspektus arba papildomos informacijos, o tokios informacijos pateikimas dažnai atitinka „paaiškinimo“ arba „patikslinimo“ sąvokas pagal 29 straipsnio 6 dalį. Nepaisant to, kas taikoma atviroms ar ribotoms procedūroms, konkurencinio dialogo procedūrai dėl jos sudėtingumo turėtų būti suteiktas reikšmingas lankstumas – pavyzdžiui, leidžiant perkančiajai organizacijai gauti papildomą informaciją, kad ji patikrintų, ar pasiūlymas yra realiai įgyvendinamas (Arrowsmith, S., Treumer, S. Competitive Dialogue in EU Procurement. Cambridge University Press, 2012, p. 110).

97.       Pirkimo sąlygų 17 priede „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“ nurodyta, kad „vertindama pasiūlymus komisija tikrins, ar: <..> (vii) pasiūlymas atitinka sąlygas, yra pagrįstas ir įgyvendinamas“.

98.       Kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, atsakovė du kartus kreipėsi į ieškovę dėl jos pasiūlymo paaiškinimo ir (ar) patikslinimo. Pirmą kartą atsakovė prašė paaiškinti, ar nebus poreikio pirkti šiluminės energijos, elektros ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų. Antrą kartą prašė pagrįsti su pasiūlymu teikto ir užpildyto Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio duomenis papildomais (patikslinančiais) skaičiavimais, detalizuojant, kaip kiekvieną mėnesį bus užtikrinamas bendras šiluminės energijos poreikis pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (kWh per metus) ir bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus), taip pat užpildyti atsakovės parengtą lentelę. Ieškovė užpildytą lentelę, paaiškinimus ir informaciją pateikė.

99.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovė, vadovaudamasi VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 dalimi ir Pirkimo sąlygų 17 priedo nuostatomis, turėjo teisę kreiptis į ieškovę, prašydama paaiškinti šios pasiūlymą, pateikti papildomus duomenis, kurie pagrįstų pasiūlymo realumą. Kadangi pasiūlyme nurodyti energijos kiekiai (po 0,000001 kWh šilumos ir elektros energijos) iš esmės reiškė, kad per visą objekto eksploatavimo laikotarpį energija iš centralizuotų tinklų nebus įsigyjama, o pasirinkto sprendinio (šios nutarties 17 punktas) – 800 kW galingumo saulės elektrinės – generuojamas energijos kiekis priklauso nuo sezoniškumo (atskirais metų laikais yra skirtingas), tai atsakovė, vertindama pasiūlymo realumą, turėjo įsitikinti, ar pagal pasiūlytą sprendinį elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės) bus užtikrinta ištisus metus ir ar siūloma saulės elektrinė generuos pakankamą kiekį energijos. Šiuo tikslu perkančioji organizacija paprašė pateikti lentelę, kurioje būtų detalizuota kartu su pasiūlymu pateikto užpildyto Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio informacija – patikslinta, kaip per metus pasiskirsto energijos poreikis ir kiek energijos gaunama iš atsinaujinančių išteklių.

100.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad sprendimas dėl ieškovės ekonominio naudingumo balo buvo priimtas atsižvelgiant tiek į bendrą pasiūlyme nurodytą iš centralizuotų tinklų įsigytinos energijos kiekį (0,000001 kWh), tiek į pasiūlymų vertinimo metu paprašytoje užpildyti lentelėje pateiktus patikslintus duomenis, atskleidžia, kaip perkančioji organizacija pasinaudojo VPAGSSĮ 23 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta teise prašyti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ar patobulinti pasiūlymą, tačiau nereiškia, kad buvo taikytas naujas (Pirkimo sąlygose neatskleistas) vertinimo kriterijus. 

101.       Įvertinusi generuojamus energijos kiekius ir planuojamus energijos poreikius, atsakovė padarė išvadą, kad vasarą saulės elektrinė generuos energijos perteklių, o žiemą energijos trūks (šios nutarties 19 punktas). Toks perkančiosios organizacijos sprendimas (šioje nutartyje nevertinant jo pagrįstumo ir teisėtumo) galėjo būti kvestionuotas keliant klausimą, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino generuojamos (suvartotinos) energijos kiekius, objekto poreikių paskirstymą ir pan., tačiau nepatvirtina, kad pasiūlymas buvo vertintas ne pagal Pirkimo sąlygose nurodytą kriterijaus P2 vertinimo tvarką.

102.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų ginčo aplinkybių kontekste neatmestina, jog poreikį prašyti paaiškinti (patikslinti) ieškovės pasiūlymą nulėmė aplinkybė, kad galutiniame pasiūlyme buvo nurodytas naujas, dialogo metu neaptartas virtualaus kaupiklio sprendinys. Nors tokią teisę (sprendinį nurodyti tik galutiniame pasiūlyme) ieškovė turėjo, tačiau ją įgyvendinant kilo ir papildomų rizikų – dialogo metu nebuvo patikrintas tokio sprendinio suderinamumas su Pirkimo dokumentais, atitiktis perkančiosios organizacijos poreikiams. Perkančiajai organizacijai laikantis pozicijos, kad toks sprendinys prieštarauja techninės specifikacijos reikalavimams, ir jo netaikant kaip tinkamo, turėjo būti papildomai vertinama, ar objekto eksploatavimas galėtų būti užtikrintas neįsigyjant elektros energijos iš centralizuotų tinklų.

103.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovės taikytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 81 punkte pateiktas išaiškinimas dėl balų neskyrimo už neaiškią, nekonkrečią informaciją pasiūlyme nepagrindžia 0 balų skyrimo pagal P2 kriterijų, kuris buvo paremtas aiškia ir konkrečia informacija (skaičiavimais). Be to, teismas pripažino, kad, ieškovei pasiūlius pagaminti energijos kiekius iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kurie yra pagrįsti iš dalies, neteisinga taikyti tokius pat padarinius, kaip ir tuo atveju, jeigu sprendinys būtų visiškai neįgyvendinamas.

104.       Atsakovė savo kasaciniame skunde teikė argumentus, kad, pirma, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 pateiktų išaiškinimų, antra, nepagrįstai suformulavo taisyklę, jog kiekybinis kriterijus turėjo būti priimtas, jeigu pateiktas nors dalinis jo pagrindimas. 

105.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 sprendė ginčą dėl tiekėjo pasiūlymo vertinimo, tiekėjui netinkamai nurodžius papildomos garantijos terminą („nuo 2 metų“). Perkančioji organizacija neleido paaiškinti (patikslinti) pasiūlymo, o tiekėjui tą padarius savo iniciatyva (nurodžius, kad papildomos garantijos terminas lygus 2,1 metams), pasiūlymas buvo atmestas.

106.       Kasacinis teismas šios nutarties 105 punkte nurodytoje nutartyje konstatavo, kad perkančioji organizacija dėl neaiškiai ieškovės suformuluoto papildomos garantijos termino negalėjo teisėtai atmesti jos pasiūlymo (nutarties 77 punktas). Termino apibrėžtis „nuo 2 metų“ nebuvo tiek neaiški, jog perkančioji organizacija negalėtų priimti jokio kito sprendimo kaip tik ieškovės pasiūlymą atmesti (79 punktas). Kasacinis teismas pacitavo savo praktiką, kad viešojo pirkimo sąlygų turinys ir jose įtvirtinta pasiūlymų vertinimo tvarka tam tikrais atvejais objektyviai gali suponuoti neaiškių, netikslių pasiūlymų priėmimą ir vertinimą kaip tinkamų iš dalies, tačiau ne pasiūlymo atmetimą. Tai – atvejai, paprastai susiję su tiekėjų pareigomis aprašyti, kaip jie vykdys viešojo pirkimo sutartį, kokiomis savybėmis pasižymės pirkimo objektas, kaip jie supranta perkančiosios organizacijos tikslus ir pan.; perkančiosios organizacijos vertina tokių aprašymų detalumą, aiškumą ir konkretumą, o už neaiškią, nekonkrečią informaciją ar jos visai nepateikus balai neskiriami (81 punktas). Kasacinis teismas atskyrė, kad byloje ginčas kilo dėl sąlygos, kuri nebuvo reikalavimas aprašyti tam tikrus procesus, tačiau bet kokiu atveju, juolab kad tiekėjo pranašumai privalo būti perkelti į viešojo pirkimo sutartį ir įgyvendinti de facto (faktiškai), tiekėjo pasiūlymo neaiškumai (ar net atitinkamos pasiūlymo dalies nenurodymas) ne visuomet automatiškai suponuoja jo atmetimą, a fortiori (ypač) kai tokio pobūdžio trūkumas viešojo pirkimo sąlygose nesusietas su griežčiausiais padariniais (82 punktas). Iš nurodytų argumentų visumos teismas padarė išvadą, kad, ieškovei su trūkumais nurodžius papildomos garantijos termino trukmę (nekonkrečiai suformulavus jo pabaigą), bet kokiu atveju negalėjo būti taikomi griežtesni padariniai už tuos, jei ji jokio papildomo termino nebūtų nurodžiusi. Priešingas aiškinimas viršytų objektyviai pateisinamą riziką, kurią tiekėjai prisiėmė pildydami neprivalomą ekonominio naudingumo kriterijų. Akivaizdu, kad netinkamas tokios rizikos įgyvendinimas sukeliamų neigiamų padarinių atžvilgiu nėra ir negali būti tapatus aiškiai įtvirtintos pareigos nevykdymui (89 punktas).

107.       Teisėjų kolegija nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 pagal joje kilusio ginčo aplinkybes kasacinis teismas išaiškino, jog už neaiškią, nekonkrečią informaciją ar jos visai nepateikus neskiriami ekonominio naudingumo balai, tačiau pasiūlymas neturėtų būti atmestas; su trūkumais nurodžius papildomos garantijos termino trukmę negalėjo būti taikomi griežtesni padariniai už tuos, jei ji jokio papildomo termino nebūtų nurodžiusi.

108.       Nagrinėjamoje byloje, atsakovei pripažinus, kad ieškovė nepagrindė, jog jos siūloma saulės elektrinė sugeneruos tiek elektros energijos, kad eksploatuojant objektą iš centralizuotų tinklų nereikėtų įsigyti elektros energijos (neįrodė savo pasiūlyme deklaruojamo ekonominio naudingumo pasiūlyme nurodyta apimtimi), ieškovės pasiūlymas nebuvo atmestas, tačiau jam skirta 0 balų. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas pasiūlymo neatmesti, o spręsti dėl ekonominio naudingumo balų (ne)skyrimo (kasaciniam teismui nevertinant išvados dėl sugeneruotinų elektros kiekių (ne)pagrįstumo), atitinka 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 pateiktus išaiškinimus. 

109.       Atsakovės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suformulavo taisyklę, jog kiekybinis kriterijus turėjo būti priimtas, jeigu pateiktas nors dalinis jo pagrindimas, atmestini kaip nepagrįsti.

110.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimu, priešingai nei nurodoma atsakovės kasaciniame skunde, atsakovė nėra įpareigojama vertindama pasiūlymą savarankiškai jį pakeisti ir vertinti kitokius, nei nurodyti pasiūlymo lentelėje, rodiklių dydžius. Dėl to, kaip taikyti ginčo kriterijų P2 (tokios apimties (detalumo), koks jis buvo nustatytas Pirkimo sąlygose), apeliacinės instancijos teismas jokių išaiškinimų nepateikė, nes šią Pirkimo sąlygą pripažino neteisėta.

111.       Apeliacinės instancijos teismas kriterijaus P2 neteisėtumą grindė ir tuo, kad Pirkimo sąlygose nėra aptarta situacija, koks ekonominio naudingumo balas suteikiamas tiekėjo pasiūlymui, jeigu, perkančiosios organizacijos vertinimu, pasiūlytas pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių kiekis yra techniškai pagrįstas iš dalies ir turi tam tikrą, nors ir mažesnę nei deklaravo tiekėjas, ekonominę naudą perkančiajai organizacijai; neteisinga tokiam pasiūlymui taikyti tuos pačius padarinius, kaip ir visiškai neįgyvendinamam sprendiniui.

112.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai nepagrindžia kriterijaus P2 neteisėtumo. Perkančiosios organizacijos gali pasirinkti, kaip bus vertinami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų parametrai. Pagal VPGASSĮ 28 straipsnio 2 dalį, kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė.

113.       Teisėjų kolegija nurodo, kad tais atvejais, kai lyginamasis svoris išreikštas konkrečiu dydžiu, tokio dydžio balas skiriamas tiekėjams, kurių pasiūlymai pripažinti atitinkančiais nustatytą kriterijų (arba kurių pasiūlymai yra geriausi, jeigu pasirinktas lyginimo su geriausiu pasiūlymu modelis). Kai lyginamasis svoris išreikštas nustatant intervalą, tiekėjams balai skiriami pagal tai, į kurį konkretų intervalą patenka jų pasiūlymai.

114.       Nagrinėjamu atveju atsakovė Pirkimo dokumentuose nustatė, kad parametrai R1 ir R2 bus apskaičiuojami mažiausius pasiūlytus suvartoti šilumos ar elektros energijos kiekius lyginant su konkrečiame pasiūlyme nustatytu suvartoti šilumos ar elektros energijos kiekiu. Tokia vertinimo tvarka atitinka pirmiau nurodytas VPGASSĮ nuostatas. 

115.       Jeigu būtų pritarta apeliacinės instancijos teismo pozicijai, kad pirkimo sąlygos turėtų būti parengtos taip, jog iš dalies pagrįstam pasiūlymui taip pat būtų skiriama tam tikra balų dalis, savo esme panašios situacijos (tiek visiškai, tiek iš dalies neįgyvendinamame tiekėjo pasiūlyme nurodytas konkretus ekonominis naudingumas pasiūlyme nurodyta apimtimi nebus pasiektas) būtų vertinamos skirtingai (vienu atveju balų apskritai nebūtų skiriama, kitu atveju skiriama tam tikra, nuo perkančiosios organizacijos subjektyvaus vertinimo priklausanti balų dalis), o tai neatitiktų vienodo požiūrio, skaidrumo principų.

Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

116.       Trečiasis asmuo kasaciniame skunde pateikė argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai peržengė apeliacinio skundo ribas. Jo vertinimu, byloje neegzistavo „akivaizdus neteisėtumas“, taigi nebuvo pagrindo pasinaudoti teismo diskrecija.

117.       Specialiosios civilinio proceso nuostatos, taikytinos sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus teisme, įtvirtintos CPK XX1 skyriuje ,,Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai“. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad šių ypatumų esmė ta, jog viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, kad jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis); teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, bet ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 51 punktą).

118.       Viešųjų pirkimų bylose teismas turi teisę savo iniciatyva šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (be kita ko, peržengti skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos; toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Taigi, jei perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas nėra akivaizdus, teismas gali veikti aktyviai, o kai akivaizdus – privalo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017). Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką, perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas atriboja teismo teisę ir pareigą veikti aktyviai.

119.       Tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 52 punktas; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 38 punktas). Tačiau teismui nustačius ir argumentavus pagrindą peržengti ginčo (skundo) ribas, toks jo aktyvus veikimas atitinka CPK 4238 straipsnio reguliavimą.

120.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl Pirkimo sąlygų dviprasmiškumo, nulėmusio nepalyginamų tiekėjų pasiūlymų vertinimo situaciją, viešųjų pirkimų principų pažeidimo, reiškė reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo. Taigi byloje buvo keliami su galimu Pirkimo sąlygų neteisėtumu susiję klausimai, proceso dalyviai dėl jų išsakė savo argumentus.

121.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo aplinkybes, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių argumentus dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo pagal kriterijų P2 ir jai skirto 0 balų, nustatęs, kad ieškovės pasiūlymas vertintas pagal, teismo manymu, neteisėtas Pirkimo sąlygas, turėjo diskreciją, vadovaudamasis CPK 4238 straipsniu, ex officio pasisakyti ir dėl Pirkimo sąlygų. Tokios išvados nekeičia aplinkybė, kad kasacinis teismas pateikė kitokį vertinimą dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo (jo nekonstatavo).

Dėl UAB „Amberola“ prašymo įtraukti ją į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų

122.       UAB „Amberola“, nustatytos pasiūlymų eilės antroje vietoje esanti Pirkimo dalyvė, pateikė kasaciniam teismui prašymą įtraukti ją į nagrinėjamą bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, kad galėtų pateikti savo paaiškinimus dėl sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras neteisėtumo. 

123.       CPK 47 straipsnis apibrėžia trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

124.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato keletą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įstojimo (įtraukimo) į bylą procesinių taisyklių. Pirma, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į procesą savo iniciatyva arba būti įtraukti motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Antra, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali dalyvauti byloje tik kurios nors iš šalių – ieškovo ar atsakovo pusėje. Trečia, visais atvejais trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įstojimas (įtraukimas) į procesą galimas tik iki baigiamųjų kalbų pradžios. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą klausimas sprendžiamas teismo nutartimi. Taigi, tam, kad asmuo įgytų byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą, teismo nutartis dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti priimta ne vėliau kaip iki baigiamųjų kalbų pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 27 punktas).

125.       Poziciją, kad vėlesnėse proceso stadijose trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra galimas, pagrindžia ir sisteminis CPK nuostatų aiškinimas. Apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis), teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tiek apeliacinį ar kasacinį skundą, tiek prisidėjimą ar atsiliepimą į juos gali pateikti tik byloje jau dalyvaujantys asmenys (CPK 305, 309, 318, 342, 348, 351 straipsniai).

126.       Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į procesą galimas tik pirmosios instancijos teisme ir tik iki baigiamųjų kalbų pradžios. Remiantis išdėstytais argumentais, UAB „Amberola“ prašymas įtraukti ją į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, netenkintinas.

127.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek iš UAB „Amberola“ prašymo, tiek iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad, be šios bylos, teismuose dėl to paties Pirkimo pagal skirtingas tiekėjų inicijuotas peržiūros procedūras buvo pradėti atskiri teismo procesai dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo – pagal UAB „Būsto projektai SPV“ ieškinį Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-419-513/2025 (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-285-934/2025 Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Klaipėdos apygardos teisme iš naujo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-620-524/2025 sustabdyta), pagal UAB „Amberola“ ieškinį Šiaulių apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-251-569/2025 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-286-790/2025 nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo sprendimo (byla sustabdyta).

128.       Kasacinio teismo praktikoje jau yra konstatuota, kad kai iš byloje esančių dokumentų yra pagrindo manyti, jog dėl to paties pirkimo sąlygų ir procedūrų tuo pačiu metu gali vykti ir kiti teisminiai ginčai, teismas turėtų būti iniciatyvus ir tokias aplinkybes patikrinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO bei, nustatęs tokių ginčų egzistavimą, svarstyti bylų sujungimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015). Poreikį sujungti bylas gali pagrįsti susiję reikalavimai, kai šalys skirtinguose procesuose ginčijasi dėl tų pačių viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo, kuris yra prielaida teismui pasisakyti dėl teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2011).

129.       Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Būsto projektai SPV“ 2025 m. sausio 8 d. buvo pateikusi prašymą dėl civilinių bylų sujungimo, tačiau jis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. sausio 16 d. nutartimi buvo atmestas, nusprendus, kad bylos nėra vienarūšės, ieškovės nesutinka su jų pasiūlymų vertinimu, nesutikimą grindžia skirtingais faktiniais pagrindais.

130.       Nors dėl to teisėjų kolegija atskirai nesprendžia, tačiau nurodo, kad tokia procesinė situacija, kokia susidarė nagrinėjamu atveju, kai dėl tam pačiam Pirkimui pateiktų pasiūlymų vertinimo kilę ginčai nagrinėjami atskirose bylose, gali daryti įtaką teisingam bylos nagrinėjimui, taip pat procesinio sprendimo turiniui, lemti tiek skirtingą Pirkimo sąlygų aiškinimą ar perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimą, didina teismo sprendimų nesuderinamumo riziką.

131.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylų sujungimas bet kurioje teisminėje instancijoje yra leistinas, neprieštarauja CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatoms bei pateisinamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Proceso koncentracija ir ekonomiškumas ypač aktualūs viešųjų pirkimų ginčų bylose.

Dėl bylos procesinės baigties

132.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, ginčo kriterijų P2 ir jo vertinimo tvarką pripažindamas neteisėtais, netinkamai aiškino ir taikė konkurencinį dialogą reglamentuojančio VPAGSSĮ 23 straipsnio nuostatas, nustatė šio pirkimo būdo esmės neatitinkantį reikalavimą, jog Pirkimo sąlygose turėtų būti dar detaliau nustatyta, kaip (kokiais kriterijais ir duomenimis remdamasi) perkančioji organizacija vertins konkurenciniam dialogui pateiktus tiekėjų pasiūlymus. Dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

133.       Teisėjų kolegija pirmiau nurodytų argumentų pagrindu konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 2 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, pagal ieškovės apeliacinio skundo argumentus turės įvertinti, ar ieškovės pasiūlytas virtualaus kaupiklio sprendinys atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus, ar atsakovė tinkamai atliko ieškovės pasiūlymo vertinimą ir pagrįstai už kriterijų P2 skyrė 0 balų, taip pat pagal poreikį turės spręsti dėl ekspertizės skyrimo (šios nutarties 91 punktas).

134.       Kasaciniam teismui nusprendus perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis, atsižvelgdamas į nutarties 128–131 punktuose nurodytus argumentus, turėtų apsvarstyti klausimą dėl poreikio ir galimybės sujungti jo žinioje esančias bylas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

135.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

136.       Kasaciniam teismui nusprendus civilinę bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gražina Davidonienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Irmantas Šulcas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Dalia Vasarienė