Administracinė byla Nr. eA-319-629/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03936-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. S. ir G. Š. bei atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. S. ir G. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai P. S. ir G. Š. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydami priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT), lygiomis dalimis jų patirtą 105 000 Eur žalą, kurią sudaro nusavinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2017 m. gruodžio 6 d., įvertinant šio žemės sklypo galimas duoti pajamas jame vystant komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą (t. y. žemės sklypą vertinant pajamų metodu), t. y. po 52 500 Eur kiekvienam pareiškėjui. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 59-22621 atkūrė nuosavybės teisės O. R. A., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 1,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 9,30 ha ploto vandens ūkio paskirties sklypo dalį bendrosios nuosavybės teise su V. S., esančią Alytaus apskrityje, (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko administracija 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 59-22622 atkūrė nuosavybės teisės V. S., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 8,00 ha ploto vandens ūkio paskirties sklypo dalį bendrosios nuosavybės teise su O. R. A., esančią Alytaus apskrityje (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, 2008 m. balandžio 24 d. vandens ūkio paskirties 17,30 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teise įregistruotas Nekilnojamojo turto registre – 800/1730 dalys V. S. vardu, o 930/1730 - O. R. A. vardu.
3. V. S. ir O. R. A. 2008 m. gegužės 27 d. pardavė joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, o P. S. šį Žemės sklypą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, sumokėjo 75 000 Lt, t. y. 21 721,5 Eur. P. S. ir L. S. 2009 m. vasario 19 d. pardavė G. Š. ½ dalį Žemės sklypo, G. Š. už ½ dalį Žemės sklypo sumokėjo 10 000 Lt, t. y. 2 896,2 Eur.
4. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu, pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą, panaikino Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus Nr. 5922621 ir Nr. 59-22622, 2008 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2919, priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2920, taip pat 2009 m. vasario 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 781 ir priėmimo-perdavimo aktą Nr. 782 pripažino negaliojančiais, pritaikė restituciją, įpareigojant P. S. ir G. Š. grąžinti valstybei po 1/2 Žemės sklypo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1446-261/2017 konstatavo, kad P. S. ir G. Š., būdami paskutiniai ginčo turto valdytojai, kurie teismo sprendimu yra įpareigoti grąžinti šį Žemės sklypą valstybei, turi teisę iš valstybės reikalauti žalos, patirtos dėl valdžios pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
5. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 5922621 ir Nr. 59-22622 buvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos, draudžiančios valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikšmės vandens ūkio paskirties Žemės sklypą perleisti privačion atsakomybėn. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikinus sprendimus Nr. 5922621 ir Nr. 59-22622 dėl jų neatitikimo imperatyvioms įstatymo normoms, tenkintas išvestinio pobūdžio reikalavimas dėl sandorių, t. y. aukščiau nurodytų pirkimo-pardavimo sutarčių, prieštaraujančių teisės aktų normoms, panaikinimo, o pirkimo-pardavimo sutartims netekus juridinės galios, taikyta restitucija. Taigi įvykdžius įpareigojimą Žemės sklypą grąžinti Lietuvos valstybei, P. S. ir G. Š. neteko nekilnojamojo turto, kurio įsigijimo, t. y. turėtos, išlaidos atitinkamai sudarė 21 721,5 Eur ir 2 896,2 Eur.
6. Pareiškėjai Žemės sklypą įsigijo turėdami tikslą vystyti sukurtą verslo projektą, t. y. plėtoti komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą. Buvo kuriamas verslo projektas, atliekami įvairaus pobūdžio rinkos tyrimai ir analitiniai skaičiavimai, tvarkoma aplinka, atliekami veiksmai vandens telkinio pagerinimui, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) ežero įžuvinimą. Atlikus aplinkos tvarkymo darbus ir įžuvinus (duomenys neskelbtini) ežerą, ginčo objekto, t. y. vandens Žemės sklypo, vertė padidėjo. Dėl šios priežasties pareiškėjų patirtomis išlaidomis nusavinus ginčo objektą turi būti laikytinos ne tik Žemės sklypo įsigijimo išlaidos, bet ir šio turto vertės prieaugis. Atsakovui nusavinus pareiškėjų įgytą turtą, pareiškėjai prarado galimybę pradėti ir vystyti verslo idėją, kuri ilgą laiką ateityje būtų užtikrinusi pastovų ir nenutrūkstamą pajamų šaltinį, dėl ko pareiškėjai patyrė itin didelę finansinę žalą.
7. Atsakovo atstovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. NŽT paaiškino, kad nors ginčą nagrinėję teismai panaikino administracinius aktus dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo bei šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir taikė restituciją, tačiau NŽT nesutiko su pareiškėjų prašymu priteisti žalą. Spręsdamas ginčus dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad šalis, reikšdama tokį reikalavimą, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriami tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos.
9. Nėra tikslinga vadovautis ekspertizės akto antrąja išvada dėl Žemės sklypo rinkos vertės 2017 m. gruodžio 6 d., nes pareiškėjai byloje nepateikia neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų jų realius ketinimus pradėti žuvininkystės veiklą ar realios pajamų gavimo tikimybės iš tariamai vykdytos veiklos. Pareiškėjai jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, byloje nepateikia: nėra jokio verslo projekto, taip pat nepateikti jokie konkretūs rinkos tyrimai ir analitiniai skaičiavimai. Byloje taip pat nepateiktos paslaugų teikimo ar rangos sutartys, kurių pagrindu buvo tvarkoma aplinka, atliekami veiksmai vandens telkinio pagerinimui. Ekspertizės akto antroji išvada, kuri padaryta remiantis kitų žuvininkystės ūkių užsiimančių įmonių veiklos duomenimis ir finansinių rodiklių ataskaitomis, negali pagrįsti pareiškėjų negautų pajamų fakto iš tariamos veiklos.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo pareiškėjams po 23 000 Eur žalos atlyginimo. Teismas taip pat priteisė pareiškėjams po 1 967,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Teismas nustatė, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 59-22621 atkūrė nuosavybės teisės O. R. A. į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 10,12 ha žemės ir 9,05 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 1,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 9,30 ha ploto vandens ūkio paskirties sklypo dalį bendrosios nuosavybės teise su V. S., esančią Alytaus apskrityje, (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko administracija 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 59-22622 atkūrė nuosavybės teisės V. S. į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 6,67 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 8,00 ha ploto vandens ūkio paskirties sklypo dalį bendrosios nuosavybės teise su O. R. A., esančią Alytaus apskrityje, (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas 2008 m. balandžio 29 d. nuosavybės teise įregistruotas Nekilnojamojo turto registre – 800/1730 dalys V. S. vardu, o 930/1730 – O. R. A. vardu.
12. Pirkimo-pardavimo 2008 m. gegužės 27 d. sutartimi Nr. 2919 V. S. ir O. R. A. pardavė joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, o P. S. šį Žemės sklypą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, sumokėjo 75 000 Lt, t. y. 21 721,5 Eur. Perdavimo priėmimo aktu 2008 m. gegužės 27 d. Žemės sklypas perduotas P. S..
13. Pirkimo-pardavimo 2009 m. vasario 19 d. sutartimi Nr. 781 P. S. ir L. S. pardavė, o G. Š. įsigijo ½ dalį Žemės sklypo, sumokėjo 10 000 Lt, t. y. 2 896,2 Eur. Perdavimo priėmimo aktu 2009 m. vasario 19 d. Žemės sklypo ½ dalis perduota G. Š..
14. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1658-423/2016 panaikino Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus Nr. 5922621 ir Nr. 59-22622, 2008 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2219, 2009 m. vasario 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 781 bei taikė restituciją, į pareigojant P. S. ir G. Š. grąžinti valstybei po ½ Žemės sklypo.
15. LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1446-261/2017 patikslino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 59-22621, konstatuojant, kad naikinamas ne visas sprendimas, o jo 1.2 punkto dalis, kuria O. R. A. atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam nekilnojamąjį turtą – 9,3 ha ploto Žemės sklypo dalį bendrosios nuosavybės teise su V. S. (8 ha). LVAT taip pat konstatavo, kad sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, kurie patyrė žalą dėl valdžios pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų neteisėtų veiksmų, pagal Konstituciją ir kitus įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. P. S. ir G. Š. paliekama teisė galimai patirtą žalą dėl valdžios pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų neteisėtų veiksmų, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus, reikalauti žalos atlyginimo, keliant bylą.
16. Teismas išanalizavo CK 6.271 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT), Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktiką.
17. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, kokia nusavinto turto rinkos vertė buvo 2017 m. gruodžio 6 d., kai įsiteisėjo LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1446-261/2017, kuria pareiškėjų sudarytos Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, o pareiškėjai įpareigoti Žemės sklypą grąžinti valstybei.
18. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad pareiškėjai prašomos žalos atlyginimo dydį grindė Žemės sklypo vertės prieaugiu, ir siekdamas individualiu vertinimu nustatyti Žemės sklypo vertę 2017 m. gruodžio mėn., 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui V. Č. ir atsakyti į toliau nurodytus klausimus: 1) kokia buvo Žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. gruodžio 6 d.; 2) kokia yra Žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. gruodžio 6 d., įvertinant jo galimas duoti pajamas jame vystant komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą (t. y. žemės sklypą vertinant pajamų metodu)?; 3) kokia yra Žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. gruodžio 6 d., palyginant šį žemės sklypą su analogiškais arba panašiais turtais, kuriuose vykdoma (ar gali vykti) komercinės žuvininkystės ir mailiaus auginimo veikla (t. y. Žemės sklypą vertinant lyginamuoju metodu).
19. Teisme 2020 m. gruodžio 1 d. gautas ekspertizės aktas dėl Žemės sklypo rinkos vertės 2017 m. gruodžio 6 d. nustatymo. Atsakymas į pirmąjį klausimą: Žemės sklypo rinkos vertė retrospektyvinio vertinimo datai (2017 m. gruodžio 6 d.) apskaičiuota taikant lyginamąjį metodą, yra 46 000 Eur. Atsakymas į antrąjį klausimą: Žemės sklypo vertė 2017 m. gruodžio 6 d., įvertinant šio sklypo galimas duoti pajamas jame vykdant komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą (t. y. Žemės sklypą vertinant pajamų metodu) yra 105 000 Eur. Atsakymas į trečiąjį klausimą: Žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. gruodžio 6 d., palyginant šį žemės sklypą su analogiškais arba panašiais turtais, kuriuose vykdoma (ar gali vykti) komercinės žuvininkystės ir mailiaus auginimo veikla (t. y. Žemės sklypą vertinant lyginamuoju metodu) yra 30 000 Eur.
20. Teismas, įvertinęs ekspertizės akto išvadas, pareiškėjų reikalavimą ir byloje esančią rašytinę medžiagą, darė išvadą, kad pareiškėjų prašomos priteisti žalos dydis priklauso nuo to, ar Žemės sklypo vertei apskaičiuoti turi įtakos pareiškėjų nurodomos investicijos į Žemės sklypą ir planuojamos gauti pajamos, kurios, kaip teigia pareiškėjai, buvo prarastos, Žemės sklypą grąžinus valstybei. Priklausomai nuo šių aplinkybių vertinimo, teismas apskaičiuos pareiškėjų patirtą žalą.
21. Teismas išanalizavo CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir LAT praktiką dėl negautų pajamų.
22. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus dokumentus dėl įžuvinimo ir Žemės sklypo pagerinimo, darė išvadą, kad pareiškėjai nepagrindė aplinkybės, jog Žemės sklype 2017 m. gruodžio 6 d. vykdė žuvininkystės veiklą ar buvo pradėję tokią veiklą vykdyti, jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, jog būtų investavę lėšas į Žemės sklypą, jo tvarkymą. Taip pat savo teiginius dėl vykdomos ar planuojamos vykdyti veiklos pareiškėjai grindė tik savo paaiškinimais, o ne objektyviais įrodymais, pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai yra pavieniai, nepagrindžiantys atliktų investicijų į Žemės sklypą ar realios žuvininkystės veiklos (ar jos pradžios). Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis ekspertizės akto antrąja ir trečiąja išvadomis, nes antrasis ir trečiasis klausimai ekspertui buvo užduodami atsižvelgiant į galimai vykdomą žuvininkystės veiklą Žemės sklype.
23. Nustačius, jog pareiškėjai papildomų lėšų į Žemės sklypą neinvestavo, taip pat žuvininkystės veiklos Žemės sklype nevykdė (nebuvo pradėję vykdyti), Žemės sklypo vertė nustatytina pagal jo rinkos vertę 2017 m. gruodžio 6 d., neatsižvelgiant į pareiškėjų nurodomas papildomas investicijas ar negautas pajamas, nes ūkinės veiklos vykdymo Žemės sklype nenustatyta.
24. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (2015 m. liepos 7 d. ir 2019 m. kovo 12 d.), matyti, kad jame nurodyta Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2015-2019 m. nekito ir siekia 16 335 Eur. Ekspertas, atsakydamas į pirmąjį klausimą, ir atlikęs individualų Žemės sklypo rinkos vertės nustatymą, pateikė išvadą, kad Žemės sklypo rinkos vertė retrospektyvinio vertinimo datai (2017 m. gruodžio 6 d.) apskaičiuota taikant lyginamąjį metodą, yra 46 000 Eur. Teismas neturėjo pagrindo šia išvada nesivadovauti, atsižvelgdamas į tai, kad, atsakydamas į pirmąjį klausimą, ekspertas įvertino Žemės sklypo vertę minėtai dienai retrospektyviniu būdu, taikant lyginamąjį metodą, lyginant objektus, artimiausius Žemės sklypui pagal plotą ir apskaičiuodamas vertę 2017 m. gruodžio 6 d. datai. Tokia eksperto nurodyta Žemės sklypo vertė laikytina pagrįsta, apskaičiuota asmens, turinčio specialiąsias žinias, 46 000 Eur Žemės sklypo vertės dydis nustatytas pagal atliktą individualų vertinimą ekspertizės aktu, kurio teisėtumu ir pagrįstumu abejoti nėra pagrindo. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra atliktas individualus Žemės sklypo vertės 2017 m. gruodžio 6 d. vertinimas, apskaičiuojant žalos (kompensacijos) dydį, teismas remiasi eksperto 1-ojoje išvadoje pateiktu vertės dydžiu (46 000 Eur), o ne Nekilnojamojo turto registre nustatyta nekilnojamo turto rinkos verte. Tokia pozicija atitinka LVAT praktiką (LVAT 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2977-1062/2018).
25. Teismas, atsižvelgęs į ginčo santykių teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, nurodė, kad iš Lietuvos valstybės pareiškėjams priteistina kompensacija proporcinga jų prarasto turto daliai, vadovaujantis ekspertizės akto pirmoje išvadoje nurodyta ginčo Žemės sklypo rinkos verte, aktualia turto praradimo dieną, t. y. 46 000 Eur. Kadangi ekspertizės akto pirmoje išvadoje viso Žemės sklypo vertė nustatyta 46 000 Eur, todėl pareiškėjams teismas priteisė po 23 000 Eur, t. y. proporcingai jų turimo Žemės sklypo daliai.
26. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 4 dalis, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 punktą. Teismas darė išvadą, kad už skundo parengimą, prašymo dėl ekspertizės skyrimo parengimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje ir atstovavimą teismo posėdžiuose, paaiškinimų rengimą teismui teisines paslaugas prašoma priteisti bendra 1 627,46 Eur suma maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių neviršija. Teismas taip pat sprendė, kad už kitas teisines paslaugas (prašymo dėl ginčo perdavimo mediacijai parengimas, konsultacija dėl proceso eigos, atstovavimas santykiuose su NŽT, atsakovo paaiškinimų analizė, pasiruošimas administracinės bylos nagrinėjimui, atstovavimas teismo posėdyje, prašymų parengimas, konsultavimas dėl ekspertizės ir apmokėjimo už ją) prašoma priteisti bendra 720,62 Eur suma maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių neviršija. Teismas įvertino, kad pareiškėjų prašoma priteisti 635,26 Eur suma (už ekspertizės akto analizę, atstovavimą santykiuose su NŽT, atsakovo atsiliepimo analizę ir patikslinto skundo parengimą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą) maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių neviršija.
27. Teismas, įvertinęs pareiškėjų prašomą priteisti sumą (105 000 Eur), nurodė, kad šiuo sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjams bendrą 46 000 Eur žalą, t. y. po 23 000 Eur. Taigi teismas pareiškėjų reikalavimą tenkino iš dalies, tenkinta pareiškėjų reikalavimų dalis sudaro 43,81 proc. Todėl bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas atlyginamos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai – pareiškėjai prašo atlyginti bendrą 2 983,34 Eur (kiekvienam po 1 491,67 Eur) bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau tenkinus pareiškėjų reikalavimą 43,81 proc., atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas yra 1 307 Eur, t. y. kiekvienam iš pareiškėjų po 653,50 Eur
28. Atsižvelgęs į tai, jog kiekvienas iš pareiškėjų sumokėjo po 3 000 Eur sumą už ekspertizės atlikimą, o teismo ekspertizė buvo skirta pareiškėjų iniciatyva, teismas proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai tenkino pareiškėjų prašymą ir priteisė 2 628,6 Eur, t. y. kiekvienam iš pareiškėjų po 1 314,30 Eur, už paskirtą ekspertizę nagrinėjamoje byloje. Pagrindo mažinti šią už ekspertizę sumokėtą sumą nenustatyta, teismas iš dalies tenkino pareiškėjų skundo reikalavimą, todėl tokia suma laikytina, teisinga ir pagrįsta objektyviais rašytiniais įrodymais, nėra duomenų, kad pareiškėjai prašydami skirti ekspertizę ar kitais savo veiksmais piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
29. Teismas pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies, pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteisė po 653,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinių paslaugų teikimą ir po 1 314,30 Eur už paskirtą ekspertizę.
III.
30. Pareiškėjai P. S. ir G. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą – pareiškėjams priteisti patirtą 105 000 Eur žalą.
31. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjai nurodo, kad teismas spręsdamas dėl žalos dydžio turėjo atsižvelgti kokiu tikslu pareiškėjai įsigijo ginčo objektą įvertinti žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą – ūkinei veiklai naudojamas vandens telkinys. Įvertinus pareiškėjų tikslą vykdyti verslą (duomenys neskelbtini) ežere pareiškėjų žala nusavinus ginčo objektą turi būti laikytina ne tik Žemės sklypo rinkos vertė nusavinimo metu, bet ir šio ginčo objekto specifika – atsakovui nusavinus pareiškėjų įgytą turtą, pareiškėjai prarado galimybę pradėti ir vystyti verslo idėją, kuri ilgą laiką ateityje būtų užtikrinusi pastovų ir nenutrūkstamą pajamų šaltinį, dėl ko pareiškėjai patyrė itin didelę finansinę žalą. Pareiškėjai tokiu būdu ne tik patyrė žalą, bet ir neteko naudos, kurią galėjo gauti ateityje dar daug metų iš komercinės žuvininkystės ir mailiaus auginimo.
32. Prokurorui 2015 m. liepos 28 d. pateikus skundą dėl ginčo objekto nuosavybės atkūrimo, nuo to laiko pareiškėjai yra nežinioje. Taigi nuo 2015 metų visos jų investicijos ir planai buvo sustabdyti. Visgi ši aplinkybė nėra pagrindas nevertinti iki to laiko pareiškėjų įdėtų pastangų ir investicijų pradėti savo verslą ginčo objekte. Pareiškėjai būtent dėl pačios valstybės klaidos ir pradėtų teisminių procesų, negalėjo užbaigti ir įgyvendinti savo projekto ir neturi jokios galimybės teismui pateikti dabartinės situacijos.
33. Be to, teismas turėjo įvertinti ir ginčo objekto specifiką – ežeras. Visuotinai suprantama, kad nėra paprasta suskaičiuoti koks buvo žuvų prieaugis ežero nusavinimo metu, kas irgi yra pareiškėjų nuostolis.
34. Teismo 2019 m. balandžio 30 d. posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Š. patvirtino aplinkybes, jog buvo atliekami įžuvinimo bei aplinkos tvarkymo darbai. Šias aplinkybes paaiškino ir pats pareiškėjas G. Š. teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žuvis pirkdavo ir turguje, o turimi kvitai dėl savo senumo jau yra nusitrynę ir neįskaitomi, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos sprendime visiškai nepasisakė. Teismui taip pat buvo paaiškinta, kad pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Telšiuose, todėl akivaizdu, kad buvo patirtos kuro išlaidos iki ginčo objekto važiuojant apie 300 km nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ežero ir paskui tokį pat atstumą atgal keliolika kartų per metus.
35. Teismas turėjo atsižvelgti, kad ginčo atveju pareiškėjai apskritai nesitikėjo, kad iš jų gali būti atimta nuosavybė, kurią turėjo jau nuo 2008 metų, todėl nesąžininga ir neteisinga reikalauti, kad pareiškėjai pagrįstų visas išlaidas sąskaitomis-faktūromis, čekiais, išlaidų kvitais ar kitais mokėjimo dokumentais po tokio ilgo laiko tarpo. Teismas akivaizdžiai neįvertino to aspekto, kad šių tiesioginių įrodymų pareiškėjų pradėto vystyti žuvininkystės verslo egzistavimo faktui pagrįsti surinkimas ir pateikimas yra iš esmės objektyviai neįmanomas ir teismas neturėtų reikalauti tokio aukšto įrodinėjimo standarto.
36. Pareiškėjai nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 20 punktą ir teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti, kad vandens Žemės sklypo vertė padidėjo būtent dėl pareiškėjų investicijų, vandens telkinio pagerinimo ir prarastos galimybės vystyti verslo idėją – žuvininkystę ir mailiaus auginimą, ar galiausiai prarastos galimybės išnuomoti sklypą kitiems asmenims ir gauti iš to nuolatines pajamas.
37. Pareiškėjų nuomone, teismas neteisingai nesirėmė eksperto 2-ąją išvada dėl ginčo objekto vertės nustatymo pajamų metodu. Pareiškėjams abejonių dėl žalos dydžio teisingumo pagal 1-ąją ekspertizės išvadą kelia būtent tai, kad pats teismo ekspertas spręsdamas dėl rinkos vertės nustatymo taikant lyginamąjį vertės požiūrio metodą nurodo, kad duomenų bazė yra nepakankama. Tuo tarpu eksperto išvada žemės sklypą vertinant pajamų metodu yra kur kas išsamesnė ir naudota daugiau duomenų.
38. Pareiškėjai nurodo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į itin ilgą procesą ir atsakovo elgesį ginčo situacijoje, taip pat į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo klaidą ir kaip greitai ją ištaisė, ar valstybė neužkrauna pareiškėjams neproporcingos naštos.
39. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
40. Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujama NŽT, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą ir sumažinti pareiškėjams priteistos žalos dydį, priteisiant P. S. 21 703,69 Eur, o G. Š. – 3 349,89 Eur, taip pat atitinkamai sumažinti priteistinas iš valstybės pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidas.
41. Teismas nepasisakė dėl NŽT argumento, jog turėtų būti keliamas klausimas dėl pareiškėjų nesąžiningumo. NŽT nuomone, G. Š., atstovaudamas V. S. ir O. R. A., galimai siekė ne padėti atstovaujamosioms atkurti nuosavybės teises į vandens ūkio paskirties žemės ir parduoti jį su atstovu nesusijusiam pirkėjui, o veikė savo ir P. S., galimai iš anksto susitarus dėl nesąžiningo bendradarbiavimo, interesais ir siekė įgyti Žemės sklypą asmeninėn nuosavybėn, tokiu būdu apeidamas CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą atstovui sudaryti atstovaujamojo vardu sandorį su pačiu savimi.
42. Nagrinėjamoje byloje (kaip ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-92- 611/2015) vyko ginčas dėl piniginės kompensacijos už valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (ežerą). Todėl Teismas, nustatydamas priteistinos kompensacijos sumą, turėjo vadovautis minėta LAT praktika ir reikšmingai atsižvelgti į šią faktinę aplinkybę arba motyvuotai paaiškinti, kodėl nusprendė ja nesivadovauti ir nemažinti pareiškėjams priteistinos kompensacijos.
43. Žemės sklypas negalėjo būti civilinės apyvartos dalyku. Kadangi Lietuvos valstybė, susigrąžinusi Žemės sklypą iš pareiškėjų, neturės galimybės paleisti jo į apyvartą, NŽT nuomone, pareiškėjų realiai patirtų praradimų dydis neturi būti sutapatinamas su Žemės sklypo rinkos verte. Priešingu atveju atsirastų pernelyg didelė (ypatingai tai pasakytina apie G. Š.) ir objektyviai nepagrįstina disproporcija tarp valstybės patiriamos naudos ir buvusiems Žemės sklypo savininkams mokamos kompensacijos.
44. Nacionalinės žemės tarnybos įsitikinimu, apskaičiuojant atlygintinos pareiškėjams žalos dydį turi būti vadovaujamasi pareiškėjų deklaruojamomis išlaidomis, patirtomis įsigyjant Žemės sklypo dalis (t. y. 18 905,65 Eur ir 2 918,02 Eur).
45. Kompensacija atitinkamai turėtų būti vertinama atsižvelgiant į kiekvieno iš pareiškėjų realiai deklaruojamų patirtų išlaidų dydį. Remiantis turto ekspertizės akto pirmąja išvada, kurioje Žemės sklypo rinkos kaina yra nustatyta remiantis preliminariais panašių vandens telkinių pardavimo sandorių kainų dydžiais, pareiškėjai (ypatingai G. Š.) nepagrįstai praturtėtų ir padidintų savo realiai patirtas išlaidas net kelis kartus. Teismų praktikoje aiškinama, kad didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
46. Pareiškėjai atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
47. Pareiškėjų nuomone, atsakovas visiškai nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusios LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties išvadas, kurioje nebuvo nustatytas joks pareiškėjų nesąžiningumas.
48. Pareiškėjai nesutinka su atsakovo argumentu, jog apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį, teismas turėjo vadovautis pareiškėjų deklaruojamomis išlaidomis. LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1006-552/2018 yra pažymėjęs, kad „paėmus atsakovų turtą natūra ir grąžinus valstybei, jiems nustatytino atlyginimo dydis turi būti tokio turto, esančio rinkoje, vertės ekvivalentas, skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną“.
49. Pareiškėjai nesutinka su atsakovo aiškinimu, kad kompensacija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į kiekvieno iš pareiškėjų realiai deklaruojamų patirtų išlaidų dydį. Akivaizdu, kad įvertinus abiejų pareiškėjų pastangas vykdyti bendrą verslą ir jų turimas dalių proporcijas, t. y. po ½, teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjams priteistina kompensacija dalinama lygiomis dalimis ir toks padalinimas neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
50. Atsakovo atstovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
51. Priešingai nei teigia pareiškėjai, skundžiamame sprendime teismas aiškiai nurodo priežastis dėl kurių vadovautis ekspertizės akto 2-ąją išvada netikslinga. Pareiškėjams neįrodžius, kad Žemės sklype vykdė ar buvo pradėję vykdyti komercinės žuvininkystės ir mailiaus auginimo veiklą, pritartina teismo argumentams, kad nėra pagrindo vadovautis ekspertizės akto 2-ąją išvada ir žalos dydį vertinti pagal žemės sklypo galimas duoti pajamas vystant komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą.
52. Dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog pareiškėjai turėjo tikslą vystyti žuvininkystės verslą, NŽT pabrėžia, kad turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Manytina, jog faktas, kad egzistuoja verslinė žuvininkystė, kaip pajamas duodanti veikla, yra visiems žinomas ir neįrodinėtinas. Tačiau vien tikslas ar noras vykdyti verslą žemės sklype neįrodo, kad pareiškėjai ateityje būtų vykdę verslą ir gavę iš to naudos, pajamų ir pelno, juolab, kad byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad apskritai būtų pradėtas komercinės žuvininkystės ir mailiaus auginimo verslas. NŽT remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-150/2014.
53. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad byloje nėra pateikti faktiniai veiklos duomenys, tokie kaip – žuvininkystės veiklos rezultatų duomenys vykdant žuvininkystės veiklą – kiek buvo gauta pajamų ar kokia vykdomos veiklos organizavimo forma. Apskaičiuojant žemės sklypo (ežero) rinkos vertę pajamų metodu buvo remtasi kitų žuvininkystės ūkių veiklos rezultatais ((duomenys neskelbtini)), pririšant juos prie vertinamo žemės sklypo (ežero) dydžio.
54. Nors pareiškėjai teigia, kad jiems taikomas per aukštas įrodinėjimo standartas, byloje iš pateiktos rašytinės ūkio veiklą apibūdinančios informacijos pateiktų skaičiavimų, prognozuojamų balansų, sąnaudų ir kitų numatytų sumų nepagrindžia jokie kiti patikimi duomenys. Taip pat ir iš pateiktos vaizdinės medžiagos – fotonuotraukų, kuriose užfiksuoti neaiškioje vietoje ir neaiškiu laiku atliekami minimalūs žuvų įleidimo į ežerą darbai, tačiau iš jų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad: 1) fotonuotraukose yra užfiksuoti būtent (duomenys neskelbtini) ežero įžuvinimo darbai; 2) užfiksuoti darbai buvo atliekami nuo 2008 m. iki 2017 m., t. y. laikotarpiu, kai pareiškėjai turėjo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ežerą; 3) atliekant užfiksuotus darbus buvo įleidžiamos būtent pareiškėjų nurodytos žuvys ir jų kiekiai. Pareiškėjų pateikta ichtiologo V. A. preliminari išvada apie įveistų žuvų į (duomenys neskelbtini) ežerą galimų rezultatų apskaičiavimą, pagal kurį bendra suma yra 36 405 Eur, taip pat yra grindžiama prielaidomis ir parengta remiantis pačių pareiškėjų pateiktais skaičiavimais, kurių nepagrindžia jokie kiti rašytiniai įrodymai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
55. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo pareiškėjams, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo bei šio sklypo pirkimo- pardavimo sutartis ir pritaikius restituciją.
56. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnis nustato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
57. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).
58. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
59. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjų prašomas žalos atlyginimas kildinamas iš restitucijos, teisėjų kolegija pažymi, kad aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į status quo – iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį. Ji taikoma pagal CK šeštosios knygos normas (CK 180 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015).
60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklosčiusių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2012), taip pat į restitucijos objekto specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).
61. Nagrinėjamu atveju taikant restituciją Žemės sklypas grąžintas valstybei, panaikinus administracinius aktus dėl jų neteisėtumo, t. y. dėl valstybės padarytos klaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai restitucija taikytina dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme (žr. 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Sprendžiant dėl piniginės sumos taikant restituciją, atsižvelgtina į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Valstybės klaidų taisymo kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia „gero valdymo“ principo svarbą (paprastai aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas (žr. 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 41248/06, 65–66 punktus). Nurodytas principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (2011 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 29979/04, 70 punktas). Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (2007 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Gashi prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 32457/05, 40 punktas; 2009 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Trgo prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 35298/04, 67 punktas). Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr. 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Moskal prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 10373/05, 69 punktą), bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide nuosavybės savininkui (žr. 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Pincov ir Pinc prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 36548/9, 53 punktą). Sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė (2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Romankevič prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 25747/07, 46–47 punktai).
62. Teisinga kompensacija yra vertinamojo pobūdžio kategorija, kuri nustatytina pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes, įvertinant įvairius teisiškai reikšmingus kriterijus. Pažymėtina, kad tokių kriterijų pavyzdinis (nebaigtinis) sąrašas yra išskirtas EŽTT praktikoje, kurioje pasisakyta, kad: nuosavybės atėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su turto verte, paprastai reiškia neproporcingą apribojimą (žr., pvz., EŽTT sprendimo byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, 65 punktas); asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo metu (žr., pvz., EŽTT sprendimo byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, 66 punktas); nustatant protingą kompensacijos už paimamą turtą dydį, svarbus asmens sąžiningumo vertinimas. Šiuo asmens sąžiningumo aspektu turi būti vertinamos nuosavybės įsigijimo sąlygos: ar asmuo turėjo kokių nors galimybių paveikti žemės įsigijimo sąlygas, ar sklypo tinkamumo parduoti atitiktį turėjo užtikrinti valdžios institucijos ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 7 d. sprendimą byloje Padalevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 12278/03); sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė. Gero valdymo principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokia pagrindine žmogaus teise kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (žr., pvz., EŽTT 2011 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, peticijos Nr. 29979/04, 70–71 punktai).
63. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšmingi teisingo atlyginimo už valstybei natūra grąžinamą turtą dydžio nustatymo principai, išdėstyti EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07), kuriame, be kita ko, išaiškinta, kad nors nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai bus laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Vis dėlto ši nuostata neužtikrina teisės į visišką kompensaciją visais atvejais, nes teisėti „viešojo intereso“ tikslai gali pareikalauti atlyginti mažiau negu rinkos vertė (40 punktas). Siekdamas įvertinti pareiškėjams tenkančią naštą, teismas privalo įvertinti individualias kiekvienos bylos aplinkybes, o būtent – sąlygas, kuriomis buvo įgyta ginčijama nuosavybė, bei kompensaciją, kurią už atimtą nuosavybę pareiškėjai gavo, taip pat pareiškėjų asmeninę ir socialinę padėtį (51 punktas).
64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau paminėta aktualia nagrinėjamam ginčui teismų praktika, pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjų veiksmus įsigyjant Žemės sklypą ir sąžiningumo aspektu, tačiau šio aspekto visiškai netyrė ir nevertino. Kaip paminėta anksčiau, būtent restitucijos taikymo / netaikymo procese, teisingos kompensacijos nustatymo už nuosavybės atėmimą metu ir turi būti vertinamas asmens sąžiningumas, o asmens sąžiningumo aspektu turi būti vertinamos nuosavybės įsigijimo sąlygos: ar asmuo turėjo kokių nors galimybių paveikti žemės įsigijimo sąlygas, ar sklypo tinkamumo parduoti atitiktį turėjo užtikrinti valdžios institucijos ir pan. Todėl pareiškėjų argumentai, kad jų sąžiningumas negali būti kvestionuojamas šioje byloje, nes jis nenustatytas įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1446-261/2017, kuria galutinai pareiškėjų sudarytos Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, o pareiškėjai įpareigoti Žemės sklypą grąžinti valstybei, vertinami kritiškai ir atmetami. Taip pat pastebėtina, kad nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nėra konstatuojamas ir pareiškėjų sąžiningumas, ką nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, o tik paliekama teisė galimai patirtą žalą dėl valdžios pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų neteisėtų veiksmų, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus (CK 6.271 str.) reikalauti žalos atlyginimo, keliant kitą bylą.
65. Pažymėtina, jog pateiktuose į bylą 2019 m. gegužės 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos papildomuose paaiškinimuose buvo keliamas klausimas dėl pareiškėjų nesąžiningumo. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, G. Š., atstovaudamas V. S. ir O. R. A., galimai siekė ne padėti atstovaujamosioms atkurti nuosavybės teises į vandens ūkio paskirties žemės sklypą ((duomenys neskelbtini) ežerą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir parduoti jį su atstovu nesusijusiam pirkėjui, o veikė savo ir P. S., galimai iš anksto susitarus dėl nesąžiningo bendradarbiavimo, interesais ir siekė įgyti Žemės sklypą asmeninėn nuosavybėn, tokiu būdu apeidamas CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą atstovui sudaryti atstovaujamojo vardu sandorį su pačiu savimi. Dėl šių Nacionalinės žemės tarnybos argumentų, kurie, kaip teisingai nurodė atsakovas, byloje yra svarbūs vertinant G. Š. ir P. S. sąžiningumą pirmiau paminėtos teismų praktikos kontekste, pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vertindamas nuosavybės įsigijimo aplinkybes bei asmeninę ir socialinę pareiškėjų padėtį, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo vertinti aplinkybę nurodytą Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, kad pareiškėjas P. S. pats dirbo viename iš Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos skyrių, nes visos šios aplinkybės gali turėti įtakos tiek pareiškėjų pripažinimui (ne)sąžiningais turto įgijėjais, tiek ir priteistinos kompensacijos dydžiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1006-552/2018).
66. Teisėjų kolegija aptartų faktinių aplinkybių pagrindu prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir įvertinti aplinkybes, ar pareiškėjų veiksmai neturėjo įtakos valstybės institucijų klaidos bei tuo pačiu turtinės žalos padarymui / kilimui arba jos padidėjimui. O sprendžiant kompensacijos dydžio nustatymą taip pat būtina vertinti ir aplinkybes dėl kainos, kurią pareiškėjai sumokėjo įsigydami Žemės sklypą ir nustatyti, ar visos rinkos vertės priteisimas už pagal restituciją grąžinamą sklypą (ne)reikštų neteisėtai įgijusių sklypą asmenų nepagrįsto praturtėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020). Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad restitucijos natūra atveju sprendžiant kompensacijos klausimą, teisiškai reikšminga aplinkybe taip pat laikytinas skirtumas tarp pagal negaliojančiu pripažintą sandorį perleisto turto rinkos vertės, buvusios to sandorio sudarymo momentu, ir kainos, sumokėtos pagal šį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019; Teismų praktika. 2019, 51, p. 82-103).
67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė (EŽTT 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo byloje Romankevič prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 25747/07) 46–47 punktai). Ilgas nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise laiko tarpas yra neatsiejamas nuo asmens ekonominio pobūdžio lūkesčių teisėtais būdais disponuoti šia nuosavybe rinkos sąlygomis, taip pat nuo turto rinkos vertės pokyčių dėl infliacijos, todėl nuosavybės netekimas reiškia ir tam tikrų galimybių, susijusių su turto rinkos vertės padidėjimu, investicinių projektų įgyvendinimu, praradimą. Tokiais atvejais sprendžiant dėl atlyginimo dydžio už natūra valstybei grąžintiną turtą, per ilgą nekilnojamojo turto valdymo laikotarpį susiformavę teisėti lūkesčiai neturi būti paneigiami, tačiau asmens praradimai turto paėmimo metu, kurie susiformavo asmeniui valdant nuosavybę rinkos sąlygomis ilgą laiką ir įgavo pakankamai apibrėžtą teisėtų ekonominio pobūdžio lūkesčių, betarpiškai susijusių su konkrečių žemės sklypų rinkos verte, išraišką, turi būti neabejotinai pagrįstas byloje surinktais įrodymais.
68. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-568/2007; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012).
69. Konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjų skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl ginčo šalių pagrindinių argumentų ir nepateikęs dėl jų motyvuotų išvadų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, kiti ginčo šalių apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo atsisakymu vadovautis ekspertizės akto antrąja išvada dėl Žemės sklypo rinkos vertės 2017 m. gruodžio 6 d. šiuo atveju nėra reikšmingi, nes turi būti įvertinti visų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
70. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Ginčo šalys apeliaciniuose skunduose prašo priimti naujus sprendimus – pareiškėjai skundą tenkinti, atsakovas – pareiškėjams priteistiną sumą sumažinti. Šie apeliacinių skundų reikalavimai negali būti tenkinami, nes apeliacinės instancijos teisme ginčo šalių argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
71. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl ginčo šalių apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).
72. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų P. S. ir G. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė