Civilinė byla Nr. e2-545-433/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34902-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.2.6.1

 (S)

                           VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

                                             S P R E N D I M A S

                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

            Vilnius, Laisvės pr. 79A                                                           2022 m. vasario 21 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant, Dovilei Baronienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovo atstovui advokatui Viačeslavui Blaščiuk, Kostui Noreikai,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendorvės „Gjensidige“ atstovui Edgar Moroz,

trečiojo asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „Septyniolika“ atstovei advokatei Vilmai Gečaitei – Leonienei, Anželai Ostrouch,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „N Technologijos“, tretiesiems asmenims akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Septyniolika“ dėl žalos atlyginimo,

nustatė:

            ieškovo ieškinyje nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. sausio 1 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. vasario 1 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovas pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 794 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovo apdraustas butas buvo užlietas iš atsakovui UAB „N Technologijos“ priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio virš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas siuntė pretenziją atsakovui, ragindamas atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ). Nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1)  nesugebėdamas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovo draudėjo turtui, atsakovas elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovui priklausančio buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Remiantis CK 6.261 straipsniu iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovui 36,87 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019 m. spalio 20 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 794 Eur žalos atlyginimo, 36,87 Eur kompensacinių palūknaų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

            Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu kategoriškai nesutinka. Nurodo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir todėl turėtų būti pakeistos bylos šalys. Atsakovas yra savininkas kelių butų, esančių name adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovas šiuose butuose vykdo statybos ir kitus rangos darbus, o paruoštus butus vėliau siūlo nuomai arba pardavimui. Vykdydama savo veiklą atsakovasė vienu metu dirba prie kelių objektų, taip pat ne tik tų, kurie yra nurodytu adresu, tačiau bet kuriuo atveju atsakovo administracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nuosavybės teise priklausančiuose butuose atsakovas jokios kitos (ekonominės ar administracinės) veiklos nevykdo, taip pat pažymėtina, jog įrengiamuose butuose ne visada gyvena nuomininkai. 2019 m. rugsėjo 10 d. į atsakovą kreipėsi DNSB „Septyniolika“ vadovė Anželika Ostrouch, kuri nurodė, jog 3 atsakovės butuose reikia pakeisti skaitliukus. Pranešime buvo nurodyti 25, 24 ir 43 butai, tačiau apie darbus, susijusius su (duomenys neskelbtini) butu, nebuvo pranešta. Susirašinėjimo metu atsakovės direktorius su DNSB sutarė dėl numatomų darbų ir kainos bei paprašė išrašyti sąskaitą atsakovui. 2019 m. rugsėjo 19 d. DNSB vadovė atsakovo direktoriui pranešė, jog iš (duomenys neskelbtini) buto bėga vanduo ir buvo užpilti po šiuo butu esantys butai. Direktorius nedelsdamas reagavo ir nusiuntė atsakingą specialistą į vietą, taip pat, žinodamas, jog remontuojamame bute vandens negali būti, o avarija galėjo įvykti tik atsukus vandenį visame bute, nurodė, kaip pašalinti avarijos priežastį. Pažymėtina, jog dėl įvykio buvo užlietas ne tik (duomenys neskelbtini) butas, bet ir atsakovui priklausantis (duomenys neskelbtini) butas. Nagrinėjant incidento priežastis paaiškėjo, jog DNSB nusamdytas rangovas (santechnikas) atlikdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), vandens skaitliukų keitimo darbus, dėl nežinomų priežasčių atnaujino šildymo tiekimą (duomenys neskelbtini) bute, net neturėjo būti atliekami skaitliukų keitimo darbai. Rangovas dėl nežinomų priežasčių, matydamas, jog šildymo tiekimas į butą yra nutrauktas (sklendė buvo užsukta), po to, kai atliko nenustatytus darbus, paliko šildymo tiekimą įjungtą. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi remonto darbai, kurių metu buvo keičiami radiatoriai, todėl šildymo tiekimas šiame bute buvo nutrauktas tikslingai, siekiant užkirsti kelią galimam vandens išsiliejimui. Atliekant aukščiau nurodytus rangos darbus atsakovo darbuotojai nedalyvavo, kadangi DNSB nepateikė jokių pranešimų, kada bus atliekami suplanuoti darbai, taip pat nepranešė, kad planuojama atlikti darbus (duomenys neskelbtini) bute, taip pat informacijos neteikė po to, kai darbai buvo atlikti, nebuvo pateiktas jų priėmimo-perdavimo aktas. Dėl šių priežasčių atsakovas negalėjo tinkamai pasiruošti ir užkirsti kelią žalos atsiradimui, taip pat negalėjo laiku sužinoti apie padarytą žalą ir sumažinti jos mastą. Dėl šių priežasčių 2019 m. spalio 2 d. atsakovo darbuotojas V. R. kreipėsi į DNSB vadovę dėl incidento. Vadovė neneigė priežastinio ryšio, jog žala buvo padaryta dėl jos pasamdyto rangovo veiksmų, tačiau nurodė, jog dėl įvykio kaltas pats atsakovas, kadangi jis turėjo tariamą pareigą informuoti apie atliekamus remonto darbus. 2019 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. R0002262671 į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo kreipėsi ieškovas, vėliau pretenziją pakartojo el. paštu. Atsakovo atstovas pateikė atsakymą dėl to, jog tikrasis kaltininkas yra DNSB, ir nurodė, jog toliau įvykio aplinkybės bus tiriamos. Daugiau jokių pranešimų ieškovas neteikė, taip pat neteikė jokių paklausimų ar prašymų pateikti informaciją. Atsakovas (duomenys neskelbtini) butą yra apdraudęs Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu ir jos draudikas pagal 2019 m. kovo 4 d. draudimo liudijimą GJELT Nr. 2875082 (liudijimo priedas Nr.1 pridedamas) yra ADB „Gjensidige”, todėl dėl ieškovo pareiškimo, kad įvykis bus tiriamas ir to, kad ieškovas daugiau neteikė jokių pretenzijų, atsakovas dėl įvykio nesikreipė į draudiką ir nepranešė apie įvykį būdamas tikras, jog tikrasis kaltininkas yra atsakingas dėl padarytos žalos. Incidento metu padarytą žalą (duomenys neskelbtini) bute atsakovas pašalino savo sąskaita. Ieškovas atsakovo atsakomybę kildina iš neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė jo nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žala. Atsakovas su šiuo ieškovo teiginiu nesutinka, teigia, kad ieškovas yra draudimo bendrovė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą. Šio įstatymo 98 straipsnyje įtvirtinta ieškovo kaip draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog ieškovui buvo suteikta informaciją apie tikrąsias įvykio priežastis ir aplinkybes, tačiau daugiau ieškovas su atsakovu nebendravo ir jokių paklausimų neteikė. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nagrinėjamoje byloje iš faktinių aplinkybių akivaizdu, jog DNSB pasamdytas rangovas, atlikdamas rangos darbus, dėl kurių atsakovas nebuvo iš anksto susitaręs su DNSB, atliko veiksmus, kurių neturėjo pagrindo atlikti, taip pat juos atlikęs nebuvo apdairus ir nesiėmė jokių veiksmų, kad nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims. Pažymėtina, jog rangos darbus vykdė kvalifikuotas specialistas, turėjęs galimybę ir pareigą numatyti, jog užsuktos buto vandens tiekimo sklendės nebūna be reikalo, todėl jų atsukimas gali turėti neigiamų padarinių. Taip pat iš faktinių aplinkybių akivaizdu, jog DNSB nebuvo pakankamai apdairus ir iš anksto neinformavo butų savininkų nei apie planuojamus atlikti darbus, nei apie tų darbų objektą (t. y. kurių butų skaitliukai bus remontuojami). Dėl šios priežasties, būtent dėl DNSB neatsakingo elgesio buvo padaryta žala tiek atsakovui, tiek ir ieškovo klientui. Atmestini DNSB argumentai, kad atsakovas turėjo pareigą iš anksto informuoti apie atliekamus darbus, kadangi: 1) atsakovas butų remontą atlieka daugiau nei metus, taip pat palaiko ryšius su DNBS namo priežiūros klausimais, todėl DNBS puikiai žinojo apie tai, jog (duomenys neskelbtini) daugelyje esančių butų vykdomi remonto darbai; 2) tokios pareigos, kuri reikalautų pranešti, kada ir kokie būtent remonto darbai atliekami, atsakovui nenumato joks teisės aktas. Atsakovas buvo pakankamai apdairus, kadangi turėdamas informaciją apie tai, kuriuose butuose bus atliekami darbai, įvertino, jog dėl jų nekyla jokios rizikos kitų asmenų turtui, tačiau žalą nulėmė tai, kad DNSB pateikė neteisingą informaciją. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, todėl atsižvelgiant į tai, kad rangos darbus, dėl kurių buvo padaryta žala, organizavo DNSB, vadovaujantis CK 6.264 straipsnio 2 d., darytina išvada, jog atsakomybė ir pareiga atlyginti žalą tenka DNSB. Ieškovas nenustatinėjo aukščiau išdėstytų aplinkybių ir dėl to pažeidė jam Draudimo įstatyme numatytą pareigą, o ieškinį atsakovui pateikė nepagrįstai. Atsakovo manymu ieškinys pareikštas ne tam asmeniui ir nenutraukiant bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu DNSB.

           Trečiasis asmuo UAB „Gjensidige“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad palaiko atsakovo poziciją. Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Ieškovo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovas netyrė įvykio aplinkybių. Iekšovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties. Tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Iš byloje esančios medžiagos yra akivaizdu, kad apačioje esantis butas buvo aplietas ne dėl draudėjo neteisėtų veiksmų, o dėl bendrijos (jos samdyto santechniko) netinkamų veiksmų. Trečiojo asmens vertinimu būtent bendrija yra tinkamu atsakovu byloje, kaip asmuo su kuriuo buvo susitarta dėl darbų atlikimo, tačiau kuris darbus atliko netinkamai dėl ko ir kilo žala. Ieškinyje nėra jokių įrodymų apie tai, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą, koks priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų bei žalos.

            Trečiasis asmuo DNSB „Septyniolika“ atsiliepimu į ieškinį prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Bendrija 2019 m. kovo 25 d. surengė visuotinį visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, (duomenys neskelbtini), Vilnius. Susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl daugiabučiame name esančių butų šilumos skaitiklių tikrinimo, remonto ar keitimo darbų. Bendrija 2019 m. liepos 9 d. elektroniniu paštu visiems butų ir kitų patalpų savininkams išsiuntė informacinį pranešimą, įpareigojantį savininkus iki 2019 m. liepos 16 d. pateikti savo nuomonę (sutikimą/nesutikimą), dėl šildymo skaitiklių tikrinimo darbų, o nustačius gedimą – šildymo skaitiklio keitimo/remonto darbų. Bendrijos turimais duomenis, 2019 metais atsakovui daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklausė 16 (šešiolika) butų. Atsakovo kaip juridinio asmens vardu veikė atsakovo direktorius Kostas Noreika. Atsakovo direktorius Kostas Noreika 2019 m. liepos 9 d. kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašė balsavimo raštu protokolą, kuriame nurodė jog sutinka, kad būtų tikrinami atsakovo butams priklausantys šilumos skaitikliai, pateikiant patikrinimo sertifikatą. Esant atsakovo sutikimui buvo atlikta atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau – butas Nr. (duomenys neskelbtini)) šilumos skaitiklio patikra. Lietuvos metrologijos inspekcija patikrinus šilumos skaitiklį nustatė, kad įrenginys yra tinkamas naudoti, 2019 m. rugsėjo 12 d. išdavė patikros sertifikatą Nr. 1089292, o šilumos įrenginį grąžino montavimui. Bendrija, 2021 m. rugsėjo 13 d. daugiabučio namo skelbimų lentoje pakabino informacinį pranešimą, kuriame buvo nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 16-20 d. bus vykdomi daugiabučio namo šilumos skaitiklių montavimo darbai. 2019 m. rugsėjo 19 d. Bendrijos pirmininkė Anželika Ostrouch pranešė atsakovo direktoriui, kad iš atsakovui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) bėga vanduo ir vandeniu yra užlietas žemiau esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio paaiškėjo aplinkybės, jog atliekant šilumos skaitliukų tikrinimo darbus, atsakovui priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi remonto darbai, kurių metu buvo keičiami šildymo prietaisai (radiatoriai). Apie bute atliekamus šildymo prietaisų keitimo darbus atsakovas nebuvo pranešęs daugiabučio namo administratoriui t. y. Bendrijos pirmininkei Anželikai Ostrouch. Vadovaujantis pateiktais faktiniais duomenimis pažymėtina, kad atsakovas: (i) buvo tinkamai informuotas apie jam priklausančių butų šilumos skaitiklių patikrą; (ii) žinodamas apie numatomus šilumos skaitiklių tikrinimo darbus, teisės aktų numatyta tvarka neinformavo Bendrijos pirmininkės apie Atsakovo butuose vykdomus šilumos prietaisų (radiatorių) keitimo darbus. Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. įvykį sąlygojo Bendrijos veiksmai. Priešingai, Bendrijos įsitikinimu, būtent atsakovo neteisėtas, neatidus, nerūpestingas elgesys nulėmė įvykusią avariją. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog: ,,tokios pareigos, kuri reikalautų pranešti, kada ir kokie būtent remonto darbai atliekami, Atsakovui nenumato joks teisės aktas“. Šie argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Pirma, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkto 2 dalyje nustatyta, kad šildymo radiatoriai priskiriami bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.05:2002 „Statinio statybos rūšys patvirtinimo“ 12.11 punktu, statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojų inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriamas statinio paprastojo remonto darbams. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kokie dokumentai yra pripažįstami statybą leidžiančiais dokumentais, tarp jų – leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą - įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį) (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tai reiškia, kad atliekant paprastąjį remontą, kai yra pertvarkomos, išmontuojamos šildymo bendrosios inžinerinės sistemos, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovas neturėdamas tokio dokumento pažeidė įstatymo nustatytą teisinį reguliavimą ir neteisėtai atliko paprastojo remonto darbus. Antra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-172 „Dėl šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 20 punktu, statinio paprastajam remontui priskiriami šie šildymo sistemose atliekami darbai: <...> 20.2. šildymo sistemos šildymo prietaisų keitimas <...>“. Aprašo 20.7 punktas įtvirtina, kad: ,,<...> daugiabučiuose gyvenamuose namuose būtinas pastato paprastojo remonto aprašas, pertvarkant šildymo sistemą. Atliktų darbų atitikimą paprastojo remonto aprašui turi patvirtinti pastato valdytojas. Todėl tik suderinus paprastojo remonto aprašą su namo valdytoju, galima atlikti prietaisų keitimą bute“. Vadovaujantis pateiktais teisės aktais, butuose įrengti šildymo prietaisai – radiatoriai yra bendrojo naudojimo namo inžinerinė įranga. Atsakovui norint pertvarkyti (įrengti, keisti ar šalinti) pastato inžinerines sistemas (šildymo sistemą) buvo būtinas paprastojo remonto aprašas. Atsakovas šildymo prietaisų (radiatorių) keitimą bute Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo atlikti tik suderinęs paprastojo remonto aprašą (projektą) su daugiabučio namo Bendrija. Trečia, Bendrijos įstatuose viena iš Bendrijos narių pareigų numatytų 17.2.3 punkte, yra „savavališkai, be Bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų“. Taigi, tokiais savo neteisėtais ir savavališkais veiksmas, atsakovas pažeidė ne tik statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, bet ir Bendrijos įstatuose nustatytas pareigas. Ketvirta, atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat nurodo, jog butų remontas atliekamas jau daugiau nei metus, atsakovas palaiko ryšius su Bendrija namo priežiūros klausimais, todėl Bendrija žinojo, kad daugelyje atsakovo butų vykdomi remonto darbai. Šie argumentai yra atmestini, kadangi Bendrija nebuvo informuota apie šildymo prietaisų keitimo darbus. Šildymo prietaisų keitimo darbai yra specifiniai namo inžinerinės įrangos keitimo darbai, priskiriami paprastojo remonto darbams, kuriems reikalingi statybą leidžiantys dokumentai, bei pastato valdytojo aprašo patvirtinimas. Remiantis tuo, kad Bendrijos pirmininkei nebuvo pateiktas toks aprašas suderinimui, apie atliekamus šildymo sistemų (radiatorių) keitimo darbus Bendrijos pirmininkė negalėjo žinoti, nes buto savininkas neįvykdė pareigos informuoti ir su namo valdytoju suderinti paprastojo remonto aprašą. Atsakovas šildymo prietaisų keitimą bute atliko savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos privalomos šildymo prietaisų keitimo tvarkos. Daugiabučio namo Bendrijos pirmininkė neturėjo pareigos ir negalėjo kontroliuoti atsakovo atliekamų neteisėtų paprastojo remonto (šildymo sistemos šildymo prietaisų keitimo) darbų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad tik atsakovo aplaidumas ir neteisėti veiksmai yra įvykusios avarijos priežastimi. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. įvykį sąlygojo ne atsakovo, o Bendrijos veiksmai, kadangi: (i) būtent Bendrijos pasamdytas rangovas atliko veiksmus, kurių neturėjo pagrindo atlikti; (ii) apie šiuos atliekamus rangovo veiksmus atsakovas nebuvo tinkamai informuotas. Pirma, priešingai nei atsakovas nurodo pateiktame atsiliepime, byloje pateikti duomenys pagrindžia aplinkybes, kad visi butų patalpų savininkai (tarp jų ir atsakovas) buvo tinkamai informuoti apie skaitiklių tikrinimo ir montavimo darbus. Šis klausimas buvo svarstytas visuotiniame butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ir pažymėtas 2019 m. kovo 25 d. susirinkimo protokole Nr. 19-03-25/02. Negana to, daugiabučio namo savininkai buvo įpareigoti pranešti apie sukimą/nesutikimą dėl šilumos skaitiklių tikrinimo ir keitimo darbų. O gavus minėtus sutikimus buvo pradėti šilumos skaitiklių tikrinimo darbai. Apie numatomus vykdyti šilumos skaitiklių montavimo darbus, Bendrija pranešė informaciniu pranešimu daugiabučio namo skelbimų lentoje. Atsakovo direktorius kvalifikuotu elektroniniu parašu davė sutikimą apie jam priklausančių butų (tarp jų ir buto Nr. (duomenys neskelbtini)) šilumos skaitiklių tikrinimą. Šis atsakovo direktoriaus sutikimas įrodo faktą, kad atsakovas žinojo ir buvo tinkamai informuotas apie jam priklausančių butų šilumos skaitiklių tikrinimo darbus daugiabučiame name. Antra, po įvykusio butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, kurio metu buvo aptartas klausimas dėl skaitiklių tikrinimo ir keitimo darbų, 2019 balandžio 5 d. tarp Bendrijos ir IĮ ,,Justerma“ buvo sudaryta Pastato šilumos ūkio priežiūros sutartis Nr. 1 (toliau – Sutartis). Rangovas sutartimi įsipareigojo atlikti pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius, šilumos punkto priežiūros darbus, įskaitant pastato paruošimą šildymo sezonui (Sutarties 1.1. punktas). Taigi, atsakovo argumentas, kad Bendrijos pasamdytas rangovas atliko veiksmus, kurių neturėjo pagrindo atlikti yra atmestinas, kadangi atsakovas buvo informuotas apie šilumos skaitiklių tikrinimo remonto darbus, o Bendrijos pasamdytas rangovas sutarties pagrindu turėjo įgaliojimus tokius darbus atlikti. Vadovaujantis pateiktais dokumentais, darytina pagrįsta išvada, kad Bendrijos atliktuose veiksmuose nėra priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Priešingai – atsakovo teisės aktuose numatytų reikalavimų nesilaikymas ir aplinkybės apie šilumos skaitiklių tikrinimo darbus žinojimas, patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos. Trečia, pažymėtina ir tai, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6. 246 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, jog nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad vykdo statybos ir rangos darbus, o paruoštus butus siūlo nuomai ar pardavimui. Atsakovas vykdo ūkinę - komercinę veiklą, todėl preziumuojama, kad turi specialių žinių statybos srityje. Šių aplinkybių pagrindu atsakovui taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. <...> Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Vadovaujantis pateiktais duomenimis Bendrija atliko visus privalomus veiksmus tam, kad butų ir kitų patalpų savininkai butų tinkamai informuoti apie daugiabučiame name esančių šilumos skaitiklių patikrą ir keitimą. Minėtų skaitiklių priežiūros darbus rangovui pavedė vykdyti tik gavus daugiabučių namų savininkų sutikimus. Tarp 2019 m. rugsėjo 19 d. įvykio metu atsiradusios žalos ir Bendrijos veiksmų nėra priežastinio ryšio, kuri yra privaloma civilinės atsakomybės sąlyga.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pilnai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinio argumentus ir motyvus.   

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Gjensidige“ atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens DNBS „Septyniolika“ atstovė prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Iš esmės pakartojo atsiliepime nurodyts argumentus ir motyvus.

Ieškinys tenkintinas visiškai. 

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas UAB „N Technologijos“ yra ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkas. Ieškovas UAB „Lietuvos draudimas“, draudimo sutarties TAI Nr. 331973785 pagrindu, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 9 d. apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Dėl draudimo sutarties galiojimo metu, 2019 m. rugsėjo 25 d. įvykio, buvo užlietas ieškovo draustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Minėtas butas buvo užlietas iš atsakovui UAB „N Technologijos“ priklausačio ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir esančio virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovas atlygino dėl įvykio patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas 794 Eur draudimo išmoką. 2019 m. rugsėjo 27 d. pranešimu Nr. 2261567. Byloje pateiktas atsakovo direktoiaus Kosto Noreikos ir DNSB „Septyniolika“ pirmininkės el. susrašynėjimas, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 iki 2019 m. rugsėjo 11 d., dėl „šilumos skaitliukų“. Tarp atsakovo ir UAB „Gjendsidige“ buvo sudaryta sutartis dėl Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo GJELT Nr. 2875082, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 4 d.  DNBS „Septyniolika“ 2019 m. kovo 25 d. vyko visuotinis visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, (duomenys neskelbtini), Vilnius. Darbotvarkės 2 punkte numatyta priimti sprendimą dėl daugiabučiame name esančių butų šilumos skaitiklių tikrinimo, remonto ar keitimo naujais. Nutarta: Šildymo sezonui pasibaigus, sudaryti sąrašus butų, kuriem ko reikia <...>. DNBS „Septyniolika“ 2019 m. liepos 9 d. elektroniniu paštu visiems butų ir kitų patalpų savininkams, tame tarpe ir atskaovui vadovui Kostui Noreikai, išsiuntė informacinį pranešimą, įpareigojantį savininkus iki 2019 m. liepos 16 d. pateikti savo nuomonę (sutikimą/nesutikimą), dėl šildymo skaitiklių tikrinimo darbų, o nustačius gedimą – šildymo skaitiklio keitimo/remonto darbų. Atsakovo direktorius Kostas Noreika 2019 m. liepos 9 d. elektroniniu parašu pasirašė balsavimo raštu protokolą, kuriame nurodė jog sutinka, kad būtų tikrinami atsakovo butams priklausantys šilumos skaitikliai, pateikiant patikrinimo sertifikatą. 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo atlikta atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, šilumos skaitiklio patikra. DNBS „Septyniolika“ 2019 m. rugsėjo 13 d. pranešimas, kuris trečiojo asmens teigimu buvo pakabintas daugiabučio namo skelbimų lentoje, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. – 2019 m. rugsėjo 20 d. planuojami daugiabučio namo šilumos skaitliukų montavimo darbai po atliktų patikrinimo darbų. 2019 balandžio 5 d. tarp DNBS „Septyniolika“ ir IĮ ,,Justerma“ buvo sudaryta Pastato šilumos ūkio priežiūros sutartis Nr. 1, kurios pagrindu rangovas įsipareigojo atlikti pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius, šilumos punkto priežiūros darbus, įskaitant pastato paruošimą šildymo sezonui (Sutarties 1.1. punktas).   

Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriasus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Nagrinėjamu atveju taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atsakomybė be kaltės. Nesant bent vienai sąlygai, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl delyktinės atsakomybės taikymo atsakovui, kaip ginčo buto savininko.

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 ir kt.). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straispniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straispnio 1 dalis).

Ieškovo manymu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia pareigos pažeidimu elgtis rūpestingai ir atsartgiai, kad nebūtų daroma žala kitam turtui bei įstatymų reikalvimų nevykdymu. Atsakovas nesutinka, jo manymu jis nėra atsakingas už padarytą žalą. Žalą turi atlyginti DNBS „Septynilika“, nes būtent dėl bendrijos pasamdyto rangovo įvyko buto užpylimas.

            DNBS „Septyniolika“ yra gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius (CK 4.84 straipsnis). Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį ir 4.240 straipsnio 1 dalį turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, tai yra administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4.3 punktą, įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkto 2 dalyje nustatyta, kad šildymo radiatoriai priskiriami bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.05:2002 „Statinio statybos rūšys patvirtinimo“ 12.11 punktu, statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojų inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriamas statinio paprastojo remonto darbams. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kokie dokumentai yra pripažįstami statybą leidžiančiais dokumentais, tarp jų – leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą - įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį) (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog prieš nuimant radiotarius - atliekant paprastąjį remontą (išmontuojamos šildymo bendrosios inžinerinės sistemos), reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-172 „Dėl šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 20 punktu, statinio paprastajam remontui priskiriami šie šildymo sistemose atliekami darbai: šildymo sistemos vamzdynų keitimas; šildymo sistemos šildymo prietaisų keitimas; šildymo prietaisų vietos keitimas toje pačioje patalpoje, nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos <...>. Aprašo 20.7 punkte numatyta, kad Aprašo 20.2, 20.3, 20.8 ir 20.9 punktuose nurodytais atvejais ypatinguose statiniuose ir daugiabučiuose gyvenamuose namuose būtinas pastato paprastojo remonto aprašas, pertvarkant šildymo sistemą. Atliktų darbų atitikimą paprastojo remonto aprašui turi patvirtinti pastato valdytojas. Tai reiškia, kad daugiabučio namo butuose įrengti šildymo prietaisai – radiatoriai yra bendrojo naudojimo namo inžinerinė įranga, o norint pertvarkyti šildymo sistemą (pastato inžinerines sistemas) - įrengti, pakeisti, perkelti - būtinas paprastojo remonto aprašas, kuriam turi patvirtinti pastato valdytojas, šiuo atveju – DNSB „Septyniolika“. Todėl tokiais savo neteisėtais veiksmais – atsakovas pažeidė įstatymo numatytus reiakalvimus.

           Atsakovo argumentai, jog bendrija žinojo apie bute vykstantį remontą, nes palaiko ryšius  su bendrija namo priežiūros klausimais, atmestini, kaip nepapgrįsti. Kaip buvo minėta anksčiau, iš elektroninio šalių susirašynėjimo matyti, kad šalys tarėsi dėl „šilumos skaitliukų“ keitimo, tačiau duomenų, jog bendrija buvo informuota ir/ar su ja buvo suderinta dėl šildymo prietaisų keitimo darbų, nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje pateiktas DNBS „Septyniolika“ 2019 m. rugsėjo 13 d. pranešimas, kad: „2019 m. rugsėjo 16 d. – 2019 m. rugsėjo 20 d. planuojami daugiabučio namo šilumos skatliukų montavimo darbai po atliktų patikrinimo darbų“. Ginčo, kad šis pranešimas nebuvo pakabintas daugiabučio namo skelbimų lentoje, nėra. Atsakovas privalėjo pasirūpinti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., ginčo buto šildymo sistema būtų tvarkinga.

            Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad žala trečiajam asmeniui padaryta dėl to, jog atsakovas – neteisėtai veiksmais – nesilaikant įstatymo numatytų reikalvimų – neturint atitinkamo paprastojo remonto aprašo, patvirtinto (suderinto) pastato valdytojo, neužtikrino šilumos sistemos tinkamą veikimą (sandarumą). Iš byloje pateiktos nuotraukos matyti, kad ginčo buto šilumos sistemos vamzdžiai buvo nuimti, kas būtent ir nulėmė apačiojo esančio buto užpylimą – žalos padarymą.  Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad bendrija nebuvo tinkamai informuota, jog atsakovo bute šildymo sistema gali būti atjungta (neužtikrintas sandarumas). Be to, teismo posėdžio metu liudytojas E. M. - bendrijos pasamdytas rangovas patvirtino, jog būtent jis atliko pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius, šilumos punkto priežiūros darbus, įskatant pastato paruošimą šildymo sezonui, tačiau apie atsakovo bute atjungtą šildymo sistemą nieko nežinojo.

Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. 

Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus, esant visoms  atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, teismas daro išvadą, kad būtent atsakovas kaltas dėl įvykio, kurio metu buvo padaryta žala trečiojo asmens turtui, todėl iš atsakovo priteistinas 794,00 Eur žalos atlyginimas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, iš atsakovo ieškovo naudai, priteistinos 36,87 Eur palūkanos (794 Eur x 6 proc. x 339 d.), skaičiuojant nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019 m. spalio 20 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (CK 6.261 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straiosnio 2 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 830,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovui priteistinas sumokėtas 17,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad už tokį reikalavimą mokėtinas 19,00 Eur žyminis mokestis, todėl iš atsakovo valstybės naudai papildomai pritestinas 2,00 Eur žyminis mokestis.

Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas už teisinę pagalbą advokatui sumokėjo viso 455,58 Eur bei patyrė 27,79 Eur išlaidų vykstant į teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 455,58 Eur išlaidų už teisinę pagalbą bei 27,79 Eur išlaidų vyksatnt į teismo posėdį. Trečiasis asmuo DNBS „Septyniolika“ už teisinę pagalbą advokatei sumokėjo 1397,55 Eur, todėl iš atskovo trečiajai asmeniui DNBS „Septyniolika“ priteistina 1397,55 Eur (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje yra 18,80 Eur. Kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl priteisiamos iš atsakovo.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „N Technologijos“, juridinio asmens kodas 300921872, ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 794,00 Eur (septyni šimtai devyniasdešimt keturi eurai) žalos atlyginimą, 36,87 Eur (trisdešimt šeši eurai 87 ct) palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (830,87 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „N Technologijos“, juridinio asmens kodas 300921872, ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 17,00 Eur (septyniolika eurų) žyminį mokestį, 455,58 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt penki eurai 58 ct) už advokato padėjėjos teisinę pagalbą bei 27,79 Eur (dvidešimt septyni eurai 799 ct) išlaidų, patirtų vykstant į teismo posėdį.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „N Technologijos“, juridinio asmens kodas 300921872, trečiajam asmeniui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Septyniolika“, juridinio asmens kodas 304132917, 1397,55 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt septyni eurai 55 ct) už advokatės teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „N Technologijos“, juridinio asmens kodas 300921872, į valstybės biudžetą 20,80 Eur (dviedešimt eurų 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                          Edvardas Juozėnas