Civilinė byla Nr. e3K-3-83-969/2020

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01107-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.9; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.11; 3.3.3.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Godos Ambrasaitės-Balynienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui V. Š. ir atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei I. Š. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, įsipareigojimų kreditoriams, kompensacijų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Agrodema“, akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“, akcinė bendrovė „Lytagra“, akcinė bendrovė „Agrochema plius“, uždaroji akcinė bendrovė „Skulas“, uždaroji akcinė bendrovė „Naftėnas“, kredito unija „Žemdirbio gerovė“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, L. L., Šiaulių teritorinė ligonių kasa, uždaroji akcinė bendrovė „Agrospelta“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ūkininko ūkio ir jį sudarančių daiktų teisinį statusą bei jų padalijimą nutraukiant santuoką, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė I. Š. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 

2.1. nutraukti atsakovo V. Š. ir I. Š. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes – Š. ir Š.;

2.2 nepilnamečio vaiko M. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina ieškove;

2.3. iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. Š. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – po 500 Eur kas mėnesį; vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; nurodė, kad išlaikymo atsakovas neteikė, o pinigų pervedimas po 200 Eur į vaiko sąskaitą nelaikytinas išlaikymo suma, nes ji tų pinigų negalėjo panaudoti vaikui išlaikyti;

2.4. santuokoje įgytą turtą padalyti taip:

2.4.1. ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti šį nekilnojamąjį turtą: devynis žemės sklypus: (1) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 207 900 Eur vertės, (2) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 9300 Eur vertės, (3) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 10 500 Eur vertės, (4) 2/5 dalis (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) ha), 45 400 Eur vertės, (5) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 35 400 Eur vertės, (6) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (teisiškai registruotą atsakovo vardu), 20 400 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini); (7) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 41 200 Eur vertės, (8) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 63 800 Eur vertės, (9) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 123 200 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini);

2.4.2. ieškovei priteisti šį kilnojamąjį turtą: (1) kombainą „New Holland CX 8080“, 2010 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 98 300 Eur vertės; (2) kombainą „New Holland CX 8080“, 2008 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 78 800 Eur vertės; (3) cisterną „FKB1/1“, 300 Eur vertės; (4) kaušą „UKG250“, 792 Eur vertės; (5) sraigtinį gr. transporterį „T-403/1“, 11 Eur vertės; (6) prikabinamą purkštuvą „Amazone UG 3000 Nova“, 11 000 Eur vertės; (7) trąšų barstytuvą „Amazone ZA-M 1200“, 1100 Eur vertės; (8) plūgą „Overum CVL 6975H“ („Overum CVL 698H“, gamyklinis Nr. 05 279942), 4100 Eur vertės; (9) grūdų valymo separatorių „BSX-100“, 5391 Eur vertės; (10) prikabinamą purkštuvą „Amazone UG 3000 Nova“, 1000 Eur vertės; (11) trąšų barstytuvą „Amazone ZAM 1500“, 1500 Eur vertės; (12) pneumat. univ. komb. sėjamąją „Horsch pronto 6D“, 10 100 Eur vertės; (13) univer. skutiką su nor. ir lėkšt. „Terrano 4FX“ („Horsch Terrano 4FX“), 8800 Eur vertės; (14) krautuvą „JCB 535-95“, 2010 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 22 400 Eur vertės; (15) traktorių „MTZ Belarus-82“, 1981 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3600 Eur vertės; (16) traktorių „MTZ Belarus-892“, 1999 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7700 Eur vertės; (17) traktorių „New Holland T6050“, 2008 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 22 100 Eur vertės; (18) traktorių „MTZ Belarus-80“, 1978 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą V. Š. vardu, 2000 Eur vertės; (19) sunkvežimį „MAZ 551669“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8000 Eur vertės; (20) traktoriaus priekabą „Taškento TG 2PTS-4-793“, 1992 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės; (21) traktoriaus priekabą „2PTS-11N“, 1991 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2100 Eur vertės; (22) traktoriaus priekabą „2PTS-11N“, 1991 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2100 Eur vertės; (23) traktoriaus puspriekabę „l-PTS-2“,1990 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; (24) traktoriaus puspriekabę „1-PTS-2N“, 1992 m. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; (25) traktoriaus puspriekabę „Laumetris PTL-18“, 2008 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2100 Eur vertės; (26) traktoriaus puspriekabę „Laumetris PTL-18“, 2005 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2100 Eur vertės; (27) traktoriaus puspriekabę „PTL-18“, 2008 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2100 Eur vertės; (28) priekabą „MAZ 856100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3600 Eur vertės; (29) automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą ieškovės vardu, 1000 Eur vertės; (30) automobilį „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą ieškovės vardu, 2500 Eur vertės; (31) automobilį „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą ieškovės vardu, 2014 m. spalio 1 d. automatiškai išregistruotą (nėra tech. apžiūros ir draudimo), bevertį; (32) I. Š. individualią įmonę, j. a. k. 157662063, įregistruotą 1998 m. liepos 8 d., 2431 Eur vertės;

2.4.3. atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti šį nekilnojamąjį turtą: dvidešimt vieną žemės sklypą, t. y. (1) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 142 300 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); (2) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 15 800 Eur vertės, ir (3) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 12 600 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini); (4) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 53 500 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); (5) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 50 700 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); (6) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 23 100 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); (7) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 67 900 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); (8) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 28 700 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); (9) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 47 600 Eur vertės, ir (10) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 40 000 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini); (11) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 900 Eur vertės, (12) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 2500 Eur vertės, (13) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 4800 Eur vertės, teisiškai registruotus atsakovo vardu, esančius (duomenys neskelbtini); (14) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 7300 Eur vertės, (15) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 1400 Eur vertės, (16) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 6100 Eur vertės, teisiškai registruotus ieškovės ir atsakovo vardu, esančius (duomenys neskelbtini); (17) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 12 200 Eur vertės, teisiškai registruotą atsakovo vardu, esantį (duomenys neskelbtini); (18) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 10 900 Eur vertės, (19) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 8500 Eur vertės, (20) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 9300 Eur vertės, (21) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 6000 Eur vertės, teisiškai registruotus atsakovo vardu, esančius (duomenys neskelbtini); 

2.4.4. atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti šį kilnojamąjį turtą: (1) cukrinių runkelių kombainą „Holmer Terra Dos“, 1997 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 19 800 Eur vertės; (2) cukrinių runkelių kombainą „TIM SR 180“, 1998 m., be valst. Nr., ID kodas 5000098373, teisiškai registruotą V. Š. vardu (2012 m. kovo 21 d. parduotas, bet neišregistruotas), bevertį; (3) kombainą „New Holland CX 8080“, 2015 m., 155 300 Eur vertės (neregistruotas, pirktas už AB „Lytagra“ paskolą); (4) cisterną „ZŽV3“, 300 Eur vertės; suvirinimo agregatą, 40 Eur vertės; (5) traktorinę šluotą „TSPH2350“, 779 Eur vertės; (6) dyzelinį generatorių, 31 Eur vertės; (7) teleskopinį krautuvą „New Holland LM-435A“, 2005 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 15 400 Eur vertės; (8) kaušą birioms medžiagoms „New Holland BCA-240“, 0,00 Eur vertės; (9) žiedinius tankinimo volus „Amazone AW 7800“, 5400 Eur vertės; (10) pakabinamą lėkštinį skutiką „Amazone Catros 6“ (diskinis skutikas „Amazone Catros 6001-2“), 10 100 Eur vertės; (11) plūgą „Overum“ („Overum DX 5975H“, gamyklinis Nr. 08 283122), 6400 Eur vertės; (12) savaeigį purkštuvą „Caruelle“, 2009 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 29 300 Eur vertės; (13) mėšlo kratytuvą „PTU-14“, 10 500 Eur vertės; (14) srutvežį „Impulsa Annaburger HTS 100.27“, 1979 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3900 Eur vertės; (15) plūgą „Overum“ 5-ių korp. pak. apv. „DX5975H“, 16 965 Eur vertės; (16) traktorių „MTZ Belarus-80“, 1992 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės; (17) traktorių „MTZ Belarus-1025“, 2001 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 Eur vertės; (18) traktorių „New Holland T7060“, 2008 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 25 000 Eur vertės; (19) traktorių „ChTZ 150K-09“, 1981 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą atsakovo vardu, 10 000 Eur vertės; (20) sunkvežimį „MAZ 551669“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8000 Eur vertės; (21) srutvežį „Meprozet“, 2010 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 Eur vertės; (22) traktoriaus puspriekabę „l-PTS-9“, pagamintą 1986 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2400 Eur vertės; (23) traktoriaus priekabą „PSE-20“, dviašę, 1988 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1600 Eur vertės; (24) priekabą „MAZ 856100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3600 Eur vertės; (25) traktoriaus puspriekabę „Laumetris“, 2011 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 12 000 Eur vertės; (26) automobilį „Mitsubishi Pajero V60“, 2006 m., 5100 Eur vertės; (27) automobilį „Mitsubishi Pajero V80“, 2013 m., 12 900 Eur vertės; (28) automobilį „Mitsubishi L200“, 2008 m., 5000 Eur vertės; (29) automobilį „Ford Transit“, valst Nr. (duomenys neskelbtini); (30) automobilį „Opel Monterey“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); (31) automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); (32) automobilį „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); (33) automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visi (automobiliai 29–33) teisiškai registruoti atsakovo vardu, 2014 m. spalio 1 d. automatiškai išregistruoti vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260, 92.12 punktu (nėra tech. apžiūros ir draudimo), beverčiai; (34) plovimo įrenginį „HD 10/25 4S“, 378 Eur vertės; (35) krūmapjovę 545, 263 Eur vertės; (36) grūdų drėgmės matavimo prietaisą, 153 Eur vertės;

2.4.5. atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti: (1) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (gyvenamosios teritorijos) ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, garažą, 4 ūkinius pastatus, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus ieškovės ir atsakovo vardu, 83 000 Eur vertės; (2) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (miškų ūkio) ir jame esančią kavinę su motelio patalpomis, kitus inžinerinius statinius: kiemo aikštelę, tvorą, pavėsinę, vandentiekio tinklus – artezinį gręžinį Nr. 30884(6382) bei kilnojamuosius daiktus – medines skulptūras, sūpynes, namelius ir kt., esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus atsakovo vardu, 568 000 Eur vertės; (3) gyvenamąjį namą, daržinę, pirtį, tvartą, kiemo statinius (šulinį, tualetą), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus atsakovo vardu, beverčius (griuvėsiai); (4) džiovyklą „Anti 24“ ir sandėlio priestatą, esančius (duomenys neskelbtini), 35 259 Eur vertės; (5) pastatą – nebaigtą statybą, esančius (duomenys neskelbtini), 54 400 Eur vertės;

2.4.6. atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti: (1) biologinį turtą (kviečius ir pupas), 113 824 Eur vertės; (2) turtines teises į iš UAB „Agrospelta“ gautiną skolą – 321 615 Eur bei išmokas pagal paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas – 53 538 Eur, iš viso 375 153 Eur; (3) pinigų sumą V. Š. ūkininko ūkio kasoje – 5291 Eur; (4) V. Š. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas 5782368, įregistruotą 1998 m. sausio 16 d., ūkio adresas: (duomenys neskelbtini); (5) turtinę teisę įgyti nuosavybės teises į 2 (du) traktorius „New Holland T7.270“ (vieno rinkos kaina – 50 700 Eur) pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201303649, sudarytą UAB „Luminor Lizingas“ ir atsakovo, bei pareigą sumokėti UAB „Luminor Lizingas“ 1513,64 Eur nepriemoką pagal sutartį; (6) turtinę teisę įgyti nuosavybės teises į kombainą „New Holland CX8080“ (rinkos kaina – 155 300 Eur) pagal 2015 m. gruodžio 2 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201508632, sudarytą UAB „Luminor Lizingas“ ir atsakovo, ir pareigą sumokėti UAB „Luminor Lizingas“ 18 294,22 Eur nepriemoką pagal sutartį;

2.4.7. ieškovei priteisti 767 282,57 Eur kompensaciją iš atsakovo už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto ir turtinių teisių dalį, įpareigojant ją sumokėti per 2 (dvejus) metus;

2.5.        ieškovei priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

2.6. taikyti priverstinę hipoteką atsakovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo atitenkančiam turtui: (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypui (miškų ūkio) ir jame esančiai kavinei su motelio patalpomis, kitiems inžineriniams statiniams: kiemo aikštelei, tvorai, pavėsinei, vandentiekio tinklams – arteziniam gręžiniui Nr. 30884(6382) bei kilnojamiesiems daiktams – medinėms skulptūroms, sūpynėms, nameliams ir kt., esantiems (duomenys neskelbtini), 568 000 Eur vertės, iki ieškovei priteistos 527 331,89 Eur kompensacijos sumokėjimo;

2.7. ?tsakovo prievoles kreditoriams „Luminor bank AS“ Lietuvos skyriui, UAB „Agrodema“, AB „Citadele“ bankui, UAB „Žvalguva“, AB „Lytagra“, Joniškio rajono Skaistčio žemės ūkio bendrovei, UAB „Skulas“, UAB „Naftėnas“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis;

2.8. jei teismas netenkintų 7 punkto reikalavimo (šios nutarties 2.7 punktas), ieškovė prašo tenkinti alternatyvų reikalavimą – priteisti jai iš atsakovo kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą 500 000 Eur;

2.9. priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

2.10. per baigiamąsias kalbas ieškovės atstovė prašė taikyti priverstinę hipoteką atsakovo nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 83 000 Eur, taikyti areštą atsakovo asmeninės nuosavybės teise prašomam priteisti turtui – cukrinių runkelių kombainui „Holmer Terra Dos“, pagamintam 1997 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (19 800 Eur); teleskopiniam krautuvui „New Holland LM-435A“, 2005 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (15 400 Eur); savaeigiam purkštuvui „Caruelle“, 2009 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (29 300 Eur); plūgui „Overum“ 5-ių korp. pak. apv. „DX5975H“, 16 965 Eur vertės; traktoriui „New Holland T7060“, 2008 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (25 000 Eur); traktoriaus puspriekabei „Laumetris“, 2011 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (12 000 Eur).

3.       Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė daug kartų bandė atsakovą įtikinti keisti gyvenimo būdą, pereiti nuoseklų gydymo nuo alkoholizmo kursą, branginti šeimą, tačiau jis buvo abejingas ir nesistengė, ją žemino, niekino, jai grasino ir prieš ją smurtavo. Atsakovas nuolat žemino ieškovę ir namų aplinkoje, ir viešai, visiškai nevertino jos, įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais, grasino su ja susidoroti, žiauriai elgėsi, reikalavo besąlyginio paklusnumo, nepripažino jos nuomonės, ignoravo ją ir smurtavo. Atsakovas ieškovei buvo neištikimas ilgą laiką, vėliau ieškovė sužinojo apie sutuoktinio ir jo meilužės išvykas, nakvynes viešbučiuose, apie tai, kad atsakovas šeimos lėšomis remontuoja meilužės namą, perka jai baldus. Atsakovas nustojo materialiai remti ieškovę, šeimos pajamas, gaunamas iš bendrai priklausančio ūkininko ūkio, naudojo turtui pirkti dukters iš pirmosios santuokos vardu, sąmoningai nevykdė prievolių kreditoriams ir prisiėmė vis naujų. Su atsakovu ieškovė kartu gyveno nuo 2000 m. Nors V. Š. ūkininko ūkis įregistruotas 1998 m. ir vykdė veiklą, tačiau teisiškai registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įsigijimo datos patvirtina, kad ūkio veikloje naudojamas turtas buvo įsigytas šalims gyvenant santuokoje. Ūkininko ūkis santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ir darbu, įgytas naujas turtas, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Iš pradžių ieškovė ruošė ūkio darbininkams maistą pati pas savo motiną. Kai pastatė kavinę (duomenys neskelbtini), joje nuo pat atidarymo buvo maitinami ūkio darbininkai, per dieną duodavo pietus ir vakarienę 20–40 darbininkų, juos maitino savo lėšomis. Ieškovė augino sūnų, kurį laiką nedirbo. Santuokos metu buvo mokamos atsakovo skolos, susidariusios iki santuokos. Atsakovas bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šeimos poreikiais. Tai pagrindžia ne tik pastaraisiais metais atsakovo įgytos skolos, bet ir gauta informacija apie atsakovo remontuojamą jo meilužės namą ir jai perkamus baldus, namuose rastos kitų asmenų vardu grūdų pardavimo sąskaitos, atsakovo dukters iš pirmosios santuokos A. U. 2016 m. spalio 20 d. įgaliojimas atsakovui pirkti jos vardu turtą, tos pačios dukters vardu Vilniuje įgytas namas. Atsakovas jau apie dvejus metus vienas naudojasi šeimos turtu, vienas disponuoja pajamomis iš ūkininko ūkio veiklos, kurios nėra jo asmeninis turtas, todėl visi įsipareigojimai kreditoriams, buvę 2016 m. rugpjūčio 19 d. ir atsakovo įgyti vėliau, pripažintini atsakovo asmeniniais. Atsakovas prievoles kreditoriams vykdė, gaudamas pajamų iš ūkininko ūkio veiklos ir turto, taigi ir iš ieškovei priklausančios turto dalies, todėl atsakovo reikalavimas priteisti kompensaciją yra nepagrįstas. Kavinę (duomenys neskelbtini) ieškovė statė kartu su atsakovu. Nesutinka su atsakovo reikalavimu prievoles Valstybinei teritorinei ligonių kasai ir L. L. pripažinti jos asmeninėmis, nes žala buvo padaryta L. L. nukritus nuo atsakovo sukonstruoto objekto, įkurto parke. Paaiškėjus, kad atsakovas gyveno dvigubą gyvenimą, melavo ir apsimetinėjo, ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, dėl to padidėjo jos jautrumas, sutriko miegas, jai tapo sunkiau susikaupti, spręsti kasdienes verslo problemas, ieškovė prarado gebėjimą džiaugtis, iš esmės pablogėjo jos gyvenimas, sveikata, krito svoris, jai gydytojai nustatė nervinį išsekimą, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, santuokoje įgytą turtą dalyti lygiomis dalimis. Ieškovė nesutiko su atsakovo patikslintu priešieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas toje pačioje byloje patikslintu priešieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas:

4.1.                      nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – Š., Š.;

4.2.                      nustatyti šalių sūnaus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina ieškove;

4.3.                      priteisti iš atsakovo jo nepilnamečiam sūnui M. Š. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – po 250 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; sūnaus išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną ieškovę; nustatyti atsakovo ir jo sūnaus M. Š. neribojamą bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas ir sūnus neribotai bendrauja vaikui M. Š. ir jo tėvams – tėvui V. Š., motinai I. Š. – priimtinomis sąlygomis bei laiku, atsižvelgiant į vaiko norus bei teisėtus interesus ir į tėvų galimybes;

4.4.                      šalių santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą, kurio vertė 1 839 297 Eur, padalyti, nukrypstant nuo turto padalijimo lygių dalių principo, ir ieškovei priteisti 1/3 dalį, t. y. 613 099 Eur vertės, santuokoje įgyto turto, o atsakovui priteisti 2/3 dalis, t. y. 1 226 198 Eur vertės, santuokoje įgyto turto.

4.5.                      padalyti šalių santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą taip:

4.5.1.                      atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: V. Š. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas 5782368, įregistruotą 1998 m. sausio 16 d., ūkio adresas: (duomenys neskelbtini), 1 192 666 Eur vertės (pagal Turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 2017-18 DM), kurį kaip ūkinį vienetą sudaro šis asmenine atsakovo nuosavybe pripažintinas turtas:

4.5.1.1.                      šios nutarties 2.4.1 ir 2.4.3 punktuose nurodyti žemės sklypai kartu sudėjus; iš viso 30 žemės sklypų;

4.5.1.2.                      pastatai ir statiniai: džiovykla „Anti 24“ ir sandėlio priestatas, esantys (duomenys neskelbtini), 35 259 Eur vertės;

4.5.1.3.                      mašinos ir įrenginiai: (1) teisė naudoti ir valdyti kombainą „New Holland CX 8080“, 2015 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 155 300 Eur vertės, pagal 2015 m. gruodžio 2 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201508632, sudarytą su UAB „Luminor Lizingas“; (2) kombainas „New Holland CX 8080“, 2008 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 78 800 Eur vertės; (3) kombainas ,New Holland CX 8080“, 2010 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 98 300 Eur vertės; (4) cukrinių runkelių kombainas „Holmer Terra Dos“, 1997 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 19 800 Eur vertės;

4.5.1.4.                      kiti įrenginiai: (1) cisterna „ZŽV3“, 300 Eur vertės; (2) cisterna „FKB1/1“, 300 Eur vertės; (3) suvirinimo agregatas, 40 Eur vertės; (4) traktorinė šluota „TSPH2350“, 779 Eur vertės; (5) kaušas „UKG250“, 792 Eur vertės; (6) dyzelinis generatorius, 31 Eur vertės; (7) sraigtinis gr. transporteris „T-403/1“, 11 Eur vertės;

4.5.1.5.                      žemės ūkio mašinos: (1) teleskopinis krautuvas „New Holland LM-435A“, 2005 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 15 400 Eur vertės; (2) kaušas birioms medžiagoms „New Holland BCA-240“, 0,00 Eur vertės; (3) prikabinamas purkštuvas „Amazone UG 3000 Nova“, 11 000 Eur vertės; (4) trąšų barstytuvas „Amazone ZA-M 1200“, 1100 Eur vertės; (5) plūgas „Overum CVL 6975H“ („Overum CVL 698H“, gamyklinis Nr. 05 279942), 4100 Eur vertės; (6) žiediniai tankinimo volai „Amazone AW 7800“, 5400 Eur vertės; (6) grūdų valymo separatorius „BSX-100“, 5391 Eur vertės; (8) prikabinamas purkštuvas „Amazone UG 3000 Nova“, 11 000 Eur vertės; (9) trąšų barstytuvas „Amazone ZAM 1500“, 1500 Eur vertės; (10) pneumat. univ. komb. sėjamoji „Horsch pronto 6D“, 10 100 Eur vertės; (11) pakabinamas lėkštinis skutikas „Amazone Catros 6“ (diskinis skutikas „Amazone Catros 6001-2“), 10 100 Eur vertės; (12) plūgas „Overum“ („Overum DX 5975H“, gamyklinis Nr. 08 283122), 6400 Eur vertės; (13) univer. skutikas su nor. ir lėkšt. „Terrano 4FX“ („Horsch Terrano 4FX“), 8800 Eur vertės; (14) savaeigis purkštuvas „Caruelle  Nympheos 4240“, 2009 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 29 300 Eur vertės; (15) krautuvas „JCB 535-95“, 2010 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 22 400 Eur vertės; (16) mėšlo kratytuvas „PTU-14“, 10 500 Eur vertės;

4.5.1.6.                      traktoriai: (1) traktorius MTZ Belarus-82“, 1981 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3600 Eur vertės; (2) traktorius „MTZ Belarus-892“, 1999 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7700 Eur vertės; (3) traktorius „MTZ Belarus-80“, 1992 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės; (4) traktorius „MTZ-80“, (realizuotas antrinėms žaliavoms) 0,00 Eur vertės; (5) traktorius MTZ Belarus-1025“, 2001 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 Eur vertės; (6) teisė naudoti ir valdyti ratinį traktorių „New Holland T7.270“, 2013 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 50 700 Eur vertės, pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. Finansinės nuomos sutartį Nr. 201303649, sudarytą su UAB „Luminor Lizingas“; (7) teisė naudoti ir valdyti ratinį traktorių „New Holland T7.270“, 2013 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 50 700 Eur vertės, pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. Finansinės nuomos sutartį Nr. 201303649, sudarytą su UAB „Luminor Lizingas“; (8) ratinis traktorius „New Holland T6050“, 2008 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 22 100 Eur vertės; (9) ratinis traktorius „New Holland T7060“, 2008 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 25 000 Eur vertės;

4.5.1.7.                      sunkvežimiai: (1) MAZ 551669, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8000 Eur vertės; (2) MAZ 551669, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8000 Eur vertės; (3) srutvežis, „Meprozet PN-1/14“, 2010 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 Eur vertės;

4.5.1.8.                      priekabos: (1) traktoriaus puspriekabė „1-PTS-9“, 1986 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2400 Eur vertės; (2) traktoriaus priekaba „PSE-20“, dviašė, 1988 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1600 Eur vertės; (3) traktoriaus priekaba „Taškento TG 2PTS-4-793“, 1992 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės; (4) traktoriaus priekaba „2PTS-11N“, 1991 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2100 Eur vertės; (5) traktoriaus priekaba „2PTS-11N“, 1991 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2100 Eur vertės; (6) traktoriaus puspriekabė „1-PTS-2“, 1990 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; (7) traktoriaus puspriekabė „1-PTS-2N“, 1992 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; (8) traktoriaus puspriekabė „Laumetris PTL-18“, 2008 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2100 Eur vertės; (9) traktoriaus puspriekabė „Laumetris PTL-18“, 2005 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2100 Eur vertės; (10) priekaba „MAZ 856100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3600 Eur vertės; (11) priekaba „MAZ 856100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3600 Eur vertės; (12) traktoriaus puspriekabė „PTL-18“, 2008 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2100 Eur vertės;

4.5.1.9.                      automobiliai: (1) automobilis „Mitsubishi Pajero V60“, 2006 m., 5100 Eur vertės; (2) automobilis „Mitsubishi Pajero V80“, 2013 m., 12 900 Eur vertės; (3) automobilis „Mitsubishi L200“, 2008 m., 5000 Eur vertės;

4.5.1.10.                       kitas materialusis turtas: (1) plovimo įrenginys „HD 10/25 4S“, 378 Eur vertės; (2) krūmapjovė 545, 263 Eur vertės; (3) grūdų drėgmės matavimo prietaisas, 153 Eur vertės;

4.5.1.11.                       nebaigta statyba: sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), 54 400 Eur vertės;

4.5.1.12.                       neįtrauktas į ūkio balansą turtas, naudojamas ūkininko ūkio veikloje: (1) srutvežis „Impulsa Annaburger HTS 100.27“, 1979 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3900 Eur vertės; (2) automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas ieškovės vardu, 1000 Eur vertės; (3) automobilis „Mitsubishi Grandis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas I. Š. vardu, 2500 Eur vertės;

iš viso V. Š. ūkininko ūkio rinkos vertė – 1 192 666 Eur;

4.5.2.                      atsakovui priteisti: (1) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (gyvenamosios teritorijos), jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, garažą, 4 ūkinius pastatus, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus ieškovės ir atsakovo vardu (83 000 Eur); (2) gyvenamąjį namą, daržinę, pirtį, tvartą, kiemo statinius (šulinį, tualetą), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus atsakovo vardu, beverčius (griuvėsiai); (3) cukrinių runkelių kombainą „TIM SR 180“, 1998 m., be valst. Nr., ID kodas 5000098373, teisiškai registruotą atsakovo vardu (2012 m. kovo 21 d. parduotas, bet neišregistruotas), bevertį; (4) traktoriaus puspriekabę „Laumetris“, 2011 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą atsakovo vardu (6000 Eur); (5) automobilį „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą ieškovės vardu, 2014 m. spalio 1 d. automatiškai išregistruotą vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų registravimo taisyklių 92.12 punkto pagrindu (nėra tech. apžiūros ir draudimo), bevertį; (6) automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (7) automobilį „Opel Monterey“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (8) automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (9) automobilį „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (10) automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visi (automobiliai 6–10) teisiškai registruoti atsakovo vardu, 2014 m. spalio 1 d. automatiškai išregistruoti vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų registravimo taisyklių 92.12 punkto pagrindu (nėra tech. apžiūros ir draudimo), beverčiai; 

iš viso atsakovui tenkančio turto vertė – 1 281 666 Eur;

4.5.3.                      ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: (1) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (miškų ūkio) ir jame esančią kavinę su motelio patalpomis, kitus inžinerinius statinius: kiemo aikštelę, tvorą, pavėsinę, vandentiekio tinklus – artezinį gręžinį Nr. 30884(6382) bei kilnojamuosius daiktus – medines skulptūras, sūpynes, namelius ir kt., esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus atsakovo vardu, 568 000 Eur vertės, ir šiame žemės sklype esančio kavinės-muziejaus senovinius eksponatus (50 000 Eur); (2) I. Š. individualią įmonę, kodas 157662063, įregistruotą 1998 m. liepos 8 d., 2431 Eur vertės;

iš viso ieškovei tenkančio turto vertė – 620 431 Eur.

4.5.4.                      iš ieškovės atsakovui priteisti 7332 Eur piniginę kompensaciją, susidariusią dėl nelygių dalių (1/3 turto dalis ieškovei, 2/3 turto dalys atsakovui) turto verčių skirtumo;

4.6.                      pripažinti atsakovo asmeninėmis turtinėmis valdymo ir naudojimo teisėmis visas teises pagal lizingo sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis UAB „Luminor Lizingas“ ir „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriumi;

4.7.                      pripažinti atsakovo asmeninėmis turtinėmis teisėmis visas teises pagal lizingo sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu AB „Lytagra“;

4.8.                      pripažinti bendromis solidariosiomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, vykdytinomis iš bendro turto, 1 275 764 Eur bendro dydžio prievoles kreditoriams, buvusias bylos iškėlimo metu 2016 m. rugpjūčio 19 d.: (1) solidariąja šalių prievole skolą „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį – 86 886,01 Eur, (2) skolą AB „Citadele“ bankui pagal 2015 m. kovo 16 d. Kredito sutartį (ir pagal ją pakeičiantį 2018 m. vasario 30 d. susitarimą Nr. 4 „Dėl 2015 m. kovo 16 d. kredito sutarties Nr. KSO3/194 pakeitimo“) – 239 882 Eur, (3) skolą UAB „Luminor Lizingas“ – 224 821 Eur, (4) skolą UAB „Skulas“ – 36 292,69 Eur, (5) skolą Joniškio rajono Skaistčio ŽŪB – 5695,92 Eur, (6) skolą UAB „Agrodema“ – 136 075,84 Eur, (7) skolą UAB „Lytagros prekyba“ – 45 750,45 Eur, (8) skolą UAB „Žvalguva“ – 239 528,97 Eur; (9) skolą UAB „Lytagra“ – 108 052,60 Eur, (10) skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai – 152 779 Eur;

4.9.                      priteisti iš ieškovės atsakovui 392 952,54 Eur pinginę kompensaciją, sudarančią 1/2 dalį atsakovo po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo įvykdytų solidariųjų prievolių – sumokėtų įsipareigojimų kreditoriams;

4.10.                      priteisti iš atsakovo ieškovei 3154,81 Eur piniginę kompensaciją, sudarančią 1/2 dalį ieškovės po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo įvykdytų prievolių – sumokėtų įsipareigojimų I. Š. individualios įmonės kreditoriams;

4.11.                      priteisti iš ieškovės atsakovui 13 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise įsigyjant nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), daiktams įgyti panaudojant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas lėšas; 

4.12.                      pripažinti neįvykdytas prievoles kreditorei UAB „Luminor Lizingas“ pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201303649 ir pagal 2015 m. gruodžio 2 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201508632 asmeninėmis prievolėmis;

4.13.                      pripažinti teisę įgyti nuosavybės teises į plūgą „Overum“ korp. pak. apv. „DX5975H“, rinkos kaina 16 965 Eur, pagal 2016 m. rugpjūčio 12 d. Plūgo įsigijimo sutartį Nr. 979, sudarytą AB „Lytagra“ ir atsakovo, asmenine atsakovo prievole;

4.14.                      pripažinti atsakovo prisiimtas prievoles, atsiradusias po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2016 m. rugpjūčio 19 d., asmeninėmis atsakovo prievolėmis: (1) kreditorei UAB „Naftėnas“ (visas prievoles, atsiradusias po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2016 m. rugpjūčio 19 d.), (2) kreditoriui „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui – pagal 2018 m. balandžio 19 d. kredito linijos sutartį Nr. 5782368-K5 ir pagal 2017 m. birželio 13 d. lizingo sutartį Nr. 201706F-23591, (3) kreditorei UAB „Agrospelta“ – 90 000 Eur, iš jų 70 000 Eur pagal 2018 m. birželio 6 d. atliktą avansinį mokėjimą pagal Priedą prie grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. FKS-18021VJ-180510-2 ir 20 000 Eur pagal 2018 m. birželio 25 d. atliktą avansinį mokėjimą pagal Priedą prie grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. FKS-18021VJ-180110-80, (4) visas kitas prievoles, atsiradusias atsakovui pagal jo arba V. Š. ūkininko ūkio sudarytus sandorius ir prisiimtus įsipareigojimus po 2016 m. rugpjūčio 19 d.

4.15.                      pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis šias prievoles – prisiimtas prievoles, atsiradusias po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2016 m. rugpjūčio 19 d., asmeninėmis ieškovės prievolėmis: (1) kreditoriui AB Šiaulių bankui pagal 2017 m. lapkričio 28 d. būsto kredito sutartį Nr. B-2017-7185-00 (kredito suma 90 000 Eur, bendra ieškovės mokama suma 123 330,12 Eur); (2) kreditorei kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ pagal 2017 m. lapkričio 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VAR201711-000068; (3) kreditorei Valstybinei teritorinei ligonių kasai pagal įsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-354/2018; (4) kreditorei L. L. pagal įsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-354/2018; (5) visas kitas prievoles, atsiradusias ieškovei pagal jos arba I. Š. individualios įmonės sudarytus sandorius ir prisiimtus įsipareigojimus po 2016 m. rugpjūčio 19 d.

4.16.                      priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Atsakovas nurodė, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai per mažai stengėsi šeimą išsaugoti, pripažino, kad jis išgerdavo ir išgeria. Ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia neatsakingu požiūriu į šeimą, nepagarba jam, jo vaikams, neigiamu išankstiniu ir nuolatiniu nusistatymu jo atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimu, nuolatinių konfliktų, arogancijos, godumo, savanaudiškumo. Ieškovė visiškai nevaldo pykčio, dažnai būdavo labai šiurkšti, neprognozuojama, elgdavosi agresyviai: sudraskė šeimos nuotraukas, fotoalbumą, subadė ir sudraskė paveikslą, sudaužė lėkštę, ant kurios buvo sutuoktinių fotonuotraukos, grupinėse nuotraukose, kuriose šalys buvo įamžintos kartu su giminėmis, draugais, ieškovė išplėšė savo atvaizdą. Ne kartą ieškovė nepagarbiai, neadekvačiai elgėsi su juo kitų žmonių akivaizdoje. Laikui bėgant ieškovė pradėjo nuolat reikšti nepasitenkinimą, pradėjo slėpti nuo jo kavinėje gaunamas pajamas, tapo nesugyvenama. Ieškovė nesistengė prisidėti prie šeimos gerovės kūrimo, turto gausinimo. Vienas iš pagrindinių santuoką sugriovusių veiksnių buvo ieškovės godumas: ji nuolat kėlė reikalavimus, susijusius su turtu, reikalavo jos vardu perrašyti turimą šeimos nuosavybę, pradėjo perdėtai rūpintis savo išvaizda, nuolat išlaidaudavo grožio procedūroms, įskaitant ir brangiai kainuojančias chirurgines grožio procedūras, operacijas. Ieškovė negerbė ir nemylėjo atsakovo dukterų, jų nemėgo, ypač paskutiniais bendro gyvenimo metais, su jomis ir jų šeimomis demonstratyviai nebendraudavo. Jei sūnus pareikštų norą gyventi su ieškove, atsakovas sutiktų ir neprieštarautų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina, tačiau jeigu sūnus pageidautų gyventi su tėvu, jis visuomet su tuo sutiks ir sudarys sūnui tinkamas gyvenimo, buities sąlygas, juo rūpinsis ir jį prižiūrės. Nustatyti detalios bendravimo su sūnumi tvarkos nėra pagrindo, pripažintina jo teisė į maksimalų bendravimą su sūnumi, abiem tėvams priimtinomis sąlygomis bei laiku. Atsakovas mano, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 600 Eur ar 500 Eur, todėl sutinka mokėti 250 Eur periodines išmokas. Jis gera valia nuolat remia sūnų: tiek šalims gyvenant kartu, tiek ir dabar padeda sūnų išlaikyti, perka drabužius, apmokėdavo pietus mokykloje, sumoka už sūnaus pramogas, remia vaiko trumpalaikes keliones, pagal galimybes su sūnumi atostogauja. Vaiko išlaikymui ne tik duoda grynųjų pinigų, bet ir kas mėnesį į sūnaus sąskaitą perveda po 200 Eur, nurodydamas, kad vaikas privalo šiuos pinigus leisti savo būtiniausiems poreikiams, pasitardamas su motina. Prašytų nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovas ūkininkauti pradėjo 1991 m., V. Š. ūkininko ūkis įregistruotas 1998 m., jis visiškai funkcionavo dar iki šalių santuokos sudarymo, gaudavo didelį pelną ir teikė didžiules pajamas, dėl jo iki santuokos įkurto ūkininko ūkio veiklos ir jo pajamų buvo įgyta iš esmės visa šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Visi ūkininko ūkio pastatai, taip pat kavinės pastatas (apie 50 proc.) buvo pastatyti iki santuokos. Turtas (duomenys neskelbtini), irgi yra santuokinis, atsakovas kompensacijos už tą turtą nėra gavęs. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsakovui priteisiant 2/3 dalis viso sutuoktinių bendro turto, ieškovei – 1/3 dalį viso sutuoktinių bendro turto. Iki santuokos atsakovas yra įgijęs 62 800 Eur vertės turtą (indėlis į kavinę), kuris yra jo asmeninis, todėl nedalytinas. Ieškovė be atsakovo sutikimo yra išsivežusi kilnojamojo turto, kurio bendra vertė yra 12 700 Eur, tačiau jis nereikalauja priteisti šiuos daiktus, pripažįsta, kad jam liko kitas turtas (baldai, įranga, užuolaidos ir kt.), o tai yra dar viena aplinkybė, suteikianti pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Į dalytino turto balansą turėtų būti įtraukta 50 000 Eur suma už senovinius muziejaus eksponatus, ji priteistina ieškovei, kadangi eksponatai yra kavinės dalis, vertę nustatė pats atsakovas, jis mano, kad jie tiek kainuoja, turto įvertinimo neturi. Teigia, kad ieškovė privalo kompensuoti jam 1/2 nuslėptų pajamų, t. y. 13 000 Eur, kuriuos, būdama santuokoje, panaudojo įsigydama asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad yra skolinęsis iš ieškovės asmeninių lėšų 10 000 Eur ir 20 000 Eur, tačiau skolą grąžino. Visos ūkininko ūkio prievolės kreditoriams yra bendros solidariosios sutuoktinių prievolės, nes ūkininko ūkis buvo šeimos verslas. Kadangi prievolės yra solidariosios abiejų sutuoktinių prievolės, o jis jas sumokėjo vienas iš asmeninių lėšų, todėl ieškovė privalo jam sumokėti piniginę kompensaciją už sumokėtą jai tenkančią 1/2 dalį skolų, t. y. 392 952,54 Eur. Kita visų neįvykdytų solidariųjų abiejų sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro 489 858,92 Eur. Jų 1/2 dalį – 244 929,46 Eur – ieškovė privalėtų vykdyti kreditoriams tiesiogiai. Ieškovės individualios įmonės įsipareigojimai kreditoriams įvykdyti ieškovės asmeniškai, todėl 1/2 dalį 3154,81 Eur sumos jis privalo ieškovei kompensuoti. Turtas turi būti dalijamas natūra, ieškovei priteisiant jos individualią įmonę, iš kurios ieškovė iki šiol gauna vieninteles pajamas, taip pat kavinės ir motelio (duomenys neskelbtini) patalpas su jose esančiais muziejaus eksponatais bei po statiniais esantį (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovui priteistinas žemės sklypas ir jame esantys statiniai (pastatai), esantys (duomenys neskelbtini), nes tai vienintelė jo gyvenamoji patalpa bei ūkininko ūkis, kuris negali būti skaidomas ir dalijamas, o ieškovė su ūkiu nesusitvarkytų. Jei ūkį išskaidytų atskirais sklypais, tai praktiškai nebebūtų įmanoma ūkininkauti, plačių parametrų technika net neturėtų kur apsisukti. Visos teisės ir pareigos, atsiradusios pagal 2013 m. rugsėjo 3 d., 2015 m. gruodžio 2 d. finansinės nuomos sutartis, tenka jam, kaip ir teisė (įvykdžius visus įsipareigojimus pagal lizingo sutartis) įgyti nuosavybės teises į 2 traktorius „New Holland T7.270“ bei kombainą „New Holland CX8080“ ir sumokėti likusius mokėjimus, kadangi technika yra ūkininko ūkio turtas, kuris negali būti atskirtas. Nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. vasario 2 d. jis vienas mokėjo lizingo įmokas kreditoriui, todėl įsipareigojimai kreditoriams žymiai sumažėjo. 2018 m. birželio 6 d. šį įsiskolinimą atsakovas asmeniškai sumažino dar 70 000 Eur, todėl šios sumos dalį privalo kompensuoti ieškovė. Kreditoriai UAB „Naftėnas“, UAB „Agrospelta“, UAB „Žvalguva“, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius pagal 2018 m. balandžio 19 d. Kredito linijos sutartį laikomi jo asmeniniais kreditoriais. Prievolės, kilusios iš nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pripažintos asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 

6.1.                      nutraukė bylos šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 27, dėl atsakovo kaltės; nutraukęs santuoką, paliko šalims santuokines pavardes – Š., Š.;

6.2.                      priteisė iš atsakovo ieškovei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

6.3.                      tarpusavio išlaikymo nepriteisė; 

6.4.                      nepilnamečio vaiko M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su vaiko motina ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. Š. nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui M. Š. 2790 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d.; nepilnamečio M. Š. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovę; nustatė atsakovo ir jo sūnaus M. Š. neribojamą bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas ir sūnus neribotai bendrauja vaikui M. Š. ir jo tėvams V. Š. , I. Š. priimtinomis sąlygomis bei laiku, atsižvelgiant į vaiko norus bei teisėtus interesus ir į tėvų galimybes; 

6.5.                      padalijo santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovei santuokoje įgytą turtą, atitenkantį ieškovei asmeninės nuosavybės teise:

6.5.1.                      nekilnojamąjį turtą – šios nutarties 2.4.1 punkte nurodytus žemės sklypus, išskyrus šiame punkte nurodytą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 63 800 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini); iš viso aštuonis žemės sklypus; 

6.5.2.                      kilnojamąjį turtą – šios nutarties 2.4.2 punkte nurodytas transporto priemones ir kitus daiktus, išskyrus šiame punkte nurodytus: (6) prikabinamą purkštuvą „Amazone UG 3000 Nova“, 11 000 Eur vertės; (11) trąšų barstytuvą „Amazone ZAM 1500“, 1500 Eur vertės; (18) traktorių „MTZ Belarus-80“, 1978 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą V. Š. vardu, 2000 Eur vertės; (31) automobilį „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą ieškovės vardu, 2014 m. spalio 1 d. automatiškai išregistruotą (nėra tech. apžiūros ir draudimo), bevertį; iš viso 27 daiktus; 

6.5.3.                      I. Š. individualią įmonę, j. a. k. 157662063, įregistruotą 1998 m. liepos 8 d., 2431 Eur vertės;

6.5.4.                      nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): kavinę su motelio patalpomis, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo aikštelę, tvorą, pavėsinę, artezinį gręžinį, 124 000 Eur vertės, su kitu neįregistruotu 273 500 Eur vertės turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (prie kavinės (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)), 397 500 Eur vertės; 

iš viso ieškovei priteisė 1 195 025 Eur vertės turto;

6.6.                      atsakovui priteisė santuokoje įgytą turtą, atitenkantį jam asmeninės nuosavybės teise:

6.6.1.                      nekilnojamąjį turtą – šios nutarties 2.4.3 punkte nurodytus žemės sklypus ir šios nutarties 2.4.1 punkte nurodytą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, 63 800 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini); iš viso 22 žemės sklypus;

6.6.2.                      kilnojamąjį turtą – transporto priemones ir kitus daiktus, iš viso – 26 daiktus: (1) cukrinių runkelių kombainą „Holmer Terra Dos“, 1997 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 19 800 Eur vertės; (2) cisterną „ZŽV3“, 300 Eur vertės; (3) suvirinimo agregatą, 40 Eur vertės; (4) traktorinę šluotą „TSPH2350“, 779 Eur vertės; (5) dyzelinį generatorių, 31 Eur vertės; (6) teleskopinį krautuvą „New Holland LM-435A“, 2005 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 15 400 Eur vertės; (7) prikabinamą purkštuvą „Amazone UG 3000 Nova“, 11 000 Eur vertės; (8) kaušą birioms medžiagoms „New Holland BCA-240“, 0 Eur vertės; (9) žiedinius tankinimo volus „Amazone AW 7800“, 5400 Eur vertės; (10) pakabinamą lėkštinį skutiką „Amazone Catros 6“ (diskinis skutikas „Amazone Catros 6001-2“), 10 100 Eur vertės; (11) plūgą „Overum“ („Overum DX 5975H“, gamyklinis Nr. 08 283122), 6400 Eur vertės; (12) savaeigį purkštuvą „Caruelle“, 2009 m. valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 29 300 Eur vertės; (13) mėšlo kratytuvą „PTU-14“, 10 500 Eur vertės; (14) srutvežį „Impuls Annaburger HTS 100.27“, 1979 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3900 Eur vertės; (15) traktorių „MTZ Belarus-1025“, 2001 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 Eur vertės; (16) traktorių „New Holland T7060“, 2008 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 25 000 Eur vertės; (17) sunkvežimį „MAZ 551669“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8000 Eur vertės; (18) srutvežį „Meprozet“, 2010 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 Eur vertės; (19) traktoriaus puspriekabę „l-PTS-9“, 1986 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2400 Eur vertės; (20) traktoriaus priekabą „PSE-20“, dviašę, 1988 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1600 Eur vertės; (21) priekabą „MAZ 856100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3600 Eur vertės; (22) traktoriaus puspriekabę „Laumetris“, 2011 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 Eur vertės; (23) plovimo įrenginį „HD 10/25 4S“, 378 Eur vertės; (24) krūmapjovę 545, 263 Eur vertės; (25) grūdų drėgmės matavimo prietaisą, 153 Eur vertės; (26) trąšų barstytuvą „Amazone ZAM 1500“, 1500 Eur vertės;

6.6.3.                      lėšas V. Š. ūkininko ūkio kasoje – 5291 Eur;

6.6.4.                      nekilnojamąjį turtą – (1) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (gyvenamosios teritorijos) ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, garažą, 4 ūkinius pastatus, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), esančius (duomenys neskelbtini), registruotus atsakovo ir ieškovės vardu, 83 000 Eur vertės; (2) gyvenamąjį namą, daržinę, pirtį, tvartą, kiemo statinius (šulinį, tualetą), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus atsakovo vardu, beverčius; pastatą – veršidę, esantį (duomenys neskelbtini), bevertį; (3) pastatą – nebaigtą statybą (statybinės medžiagos), esantį (duomenys neskelbtini), 54 400 Eur vertės;

6.6.5.                      V. Š. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas 5782368, įregistruotą 1998 m. sausio 16 d., ūkio adresas: (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės;

6.6.6.                      turtines teises: (1) turtinę teisę į plūgą „Overum“ 5-ių korp. pak. apv. „DX5975H“, 16 965 Eur vertės; (2) turtinę teisę į ratinį traktorių „New Holland T7.270“, 2013 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 50 700 Eur vertės, pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201303649, sudarytą su UAB „Luminor Lizingas“; (3) turtinę teisę į ratinį traktorių „New Holland“ T7.270, 2013 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas ZDBZ13137, 50 700 Eur vertės, pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201303649, sudarytą su UAB „Luminor Lizingas“; (4) turtinę teisę į kombainą „New Holland CX 8080“, 2015 m., 155 300 Eur vertės; 

iš viso atsakovui priteisė 1 215 100 Eur vertės turto;

6.7.                      priteisė iš atsakovo ieškovei 20 075 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį;

6.8.                      priteisė iš atsakovo ieškovei 300 000 Eur kompensaciją už nepagrįstą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą;

6.9.                      pripažino solidariosiomis ieškovės ir atsakovo neįvykdytas prievoles, buvusias bylos iškėlimo metu 2016 m. rugpjūčio 19 d.: „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui pagal 2014 m. vasario 11 d. Kredito linijos sutartį; AB „Citadele“ bankui pagal 2015 m. kovo 16 d. Kredito sutartį, UAB „Luminor Lizingas“, UAB ,,Žvalguva“;

6.10.                      pripažino solidariosiomis ieškovės ir atsakovo prievoles: UAB „Skulas“ dėl 46 400 Eur; Joniškio rajono Skaistčio ŽŪB – dėl 5695,92 Eur; UAB „Agrodema“ – dėl 136 075,84 Eur; UAB „Lytagros prekyba“ – dėl 55 556,66 Eur; UAB „Žvalguva“ – pagal kreditavimo sutartį sumokėtas iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.; UAB „Lytagra“ – dėl 99 260 Eur; UAB ,,Luminor Lizingas“ – dėl 70 000 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtas skolas iki 2017 m. spalio 2 d., ir nustatė, kad jos buvo įvykdytos iš bendrų sutuoktinių pajamų;

6.11.                      pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis neįvykdytas prievoles kreditorei UAB „Luminor Lizingas“ pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201303649, pagal 2015 m. gruodžio 2 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201508632, UAB ,,Lytagra“ pagal 2016 m. rugpjūčio 12 d. Plūgo įsigijimo sutartį Nr. 979, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui pagal 2017 m. birželio 13 d. lizingo sutartį; 

6.12.                      pripažino atsakovo prisiimtas prievoles, atsiradusias po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2016 m. rugpjūčio 19 d., asmeninėmis atsakovo prievolėmis: UAB „Naftėnas“;  „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui pagal 2018 m. balandžio 19 d. kredito linijos sutartį Nr. 5782368-K5 ir pagal 2017 m. birželio 13 d. lizingo sutartį Nr. 201706F-23591; kreditorei UAB „Agrospelta“; visas kitas prievoles, atsiradusias atsakovui pagal jo arba V. Š. ūkininko ūkio sudarytus sandorius ir prisiimtus įsipareigojimus; 

6.13.                      pripažino ieškovės asmeninėmis prievolėmis šias prievoles, prisiimtas po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2016 m. rugpjūčio 19 d.: kreditoriui AB Šiaulių bankui pagal 2017 m. lapkričio 28 d. būsto kredito sutartį Nr. B-2017-7185-00; kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ pagal 2017 m. lapkričio 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VAR201711-000068;

6.14.                      pripažino ieškovės asmeninėmis prievolėmis prievoles Valstybinei teritorinei ligonių kasai ir L. L. pagal įsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-354/2018;

6.15.                      taikė atsakovo turtui – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypui ir jame esantiems pastatams: gyvenamajam namui, garažui, 4 ūkiniams pastat?ms, kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams (83 000 Eur vertės), esantiems (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką;

6.16.                      kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė;

6.17.                      priteisė iš atsakovo ieškovei 3186 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė iš ieškovės valstybei 9970,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė iš atsakovo valstybei 10 380,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Teismas nurodė, kad nuolat rodoma atsakovo nepagarba, nuolatinis ieškovės nuvertinimas, žeminimas, finansinio pranašumo demonstravimas yra svarbios priežastys, ardančios šeimos gyvenimą, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, o teismų praktikoje išaiškinta, kad esant kito sutuoktinio netinkamam elgesiui iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas pripažino, kad kaltas dėl santuokos iširimo yra atsakovas, o dėl patirtų ieškovės dvasinių išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, įvertinęs šalių santuokoje išgyventą laiką, amžių, šalių turtinę padėtį, iš atsakovo ieškovei priteisė 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnio 2 dalis). Nesant tarp šalių ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, teismas šalims paliko santuokines pavardes – Š., Š..

8.       Spręsdamas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui klausimą, teismas pažymėjo, kad ieškovė 1000 Eur per mėnesį išlaikymo sumos poreikio nepagrindė rašytiniais įrodymais, byloje nenustatyta, kad vaikas turėtų specialiųjų poreikių, todėl teismas nusprendė, jog išlaikymo suma yra užaukštinta, ir vertino, kad 600 Eur dydžio išlaikymas vaikui yra protingas ir pagrįstas, atitinkantis vaiko amžių, jo interesus, tėvų turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui M. Š. priteisė išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d. (iki sprendimo priėmimo) išlaikymo įsiskolinimą 2790 Eur (100 Eur x 26 mėn. + 190 Eur (už lapkričio mėnesio 19 d.)), įvertinęs tai, kad priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo sprendimo priėmimo, o atsakovas teikė išlaikymą vaikui po 200 Eur, kuris, teismo nuomone, nebuvo vaikui pakankamas.

9.       Spręsdamas dėl šalių asmeninio ir sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, teismas pagal byloje esančius dokumentus sudarė ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstė sutuoktinių turto balansą. Teismas išbraukė iš dalytino turto sąrašo 7 daiktus: (1) traktorių „ChTZ 150K-09“, 1981 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės nurodyta kaina 10 000 Eur), nes traktorius išregistruotas, jo nėra įtraukto ir į ūkininko ūkio balansą, nėra jo nuosavybės dokumentų. Taip pat išbraukė automobilius (2) „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (3) „Opel Monterey“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (4) „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (5) „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (6) „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šalys nurodė, kad visi automobiliai beverčiai), nes automobiliai neįregistruoti, nepateikti įrodymai, jog tai yra santuokinis turtas, kad tai apskritai yra šalių nuosavybė (nepateiktos pirkimo–pardavimo sutartys, techniniai pasai).

10.       Spręsdamas dėl kito šalių turto, t. y. kurį atsakovas nurodo kaip asmeninį turtą ir kuris neregistruotas šalių vardu, teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog būtent iki santuokos sudarymo buvo atsiskaityta už: (1) 1998 metais iš UAB „Lietuvos žemės ūkio banko lizingas“ išsimokėtinai įsigytą kombainą „SR-1800“ už 1 191 390,83 Lt, PVM 181 737,62 Lt, kuris yra laikomas (duomenys neskelbtini) technikos kieme ir naudojamas ūkyje (o atsakovo teigimu, yra parduotas); (2) 1999 m. kovo 6 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą 0175125 iš UAB ,,Šiaurės vilkas“ įsigytą traktorių „MTZ-892“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas ūkio veikloje, už 52 000 Lt, PVM 7932,20 Lt; (3) 2002 m. kovo 31 d. pagal sąskaitą LBE Nr. 6665320 ir 2002 m. rugpjūčio 10 d. LBG Nr. 3692238 iš UAB „Litagros chemija“ įsigytą traktorių „MTZ 1025“, variklio Nr. 093824, be valstybinio numerio, naudojamą ūkio veikloje, už 70 850 Lt, PVM 10807,63 Lt; (4) 1999 m. birželio 21 d. įsigytą grūdų sandėlį su įranga už 55 000 Lt iš Ziniūnų žemės ūkio bendrovės. Nekilnojamojo turto registre pastato ūkininko V. Š. vardu neįregistruota. Teismas pažymėjo, kad nurodyta technika buvo perkama išsimokėtinai, o ekspertui pateikti įrodymai ekspertizei atlikti pagrindžia, jog atsakovo vardu žemės ūkio technika registruota tik 2004 m., t. y. po dvejų bendro gyvenimo metų.

11.       Teismas ne visą iš atsakovo nurodomo ir laikomo asmeniniu turtu 14 vienetų kilnojamojo turto (traktorių, traktorių priekabų, puspriekabių, srutvežio, cukrinių runkelių kombaino) pripažino atsakovo asmeniniu turtu, nes atsižvelgė į įgyto turto įregistravimo momentą – dauguma daiktų įregistruoti santuokos metu. Nesant duomenų, jog technika įgyta santuokos metu, teismas laikė, jog iš visų atsakovo nurodytų kilnojamojo turto vienetų (1) traktorius „MTZ Belarus-80“, 1978 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (2) cukrinių runkelių kombainas „TIM SR 180“ bei (3) traktorius „MTZ Belarus-80“, 1992 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Eur (įreg. data – 2000 m. vasario 18 d.) yra atsakovo iki santuokos įgytas turtas, t. y. asmeninis atsakovo turtas, todėl jo netraukė į santuokinį turtą ir nedalijo. Teismas asmeniniu atsakovo turtu taip pat pripažino ir džiovyklą „Anti 24“ bei sandėlio priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), 35 259 Eur vertės, nes laikė, jog ieškovė neįrodė, kad priestatas pastatytas santuokos metu, ir jo į dalytino turto masę neįtraukė.

12.       Teismas nustatė, kad šalys valdo asmeninės nuosavybės teise šį turtą: atsakovui priklauso garažas (boksas) Nr. 4, esantis (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas atsakovo vardu, ieškovei priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas ir jame esantys pastatai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai – šulinys, teisiškai registruoti ieškovės vardu, esantys (duomenys neskelbtini); taip pat priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, kitais inžineriniais statiniais (kiemo statiniais), esančiais (duomenys neskelbtini).

13.       Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo nukrypti nuo lygių dalių principo ir jam priteisti turto 2/3 dalis, o ieškovei – 1/3 dalį teismas nurodė, jog atsakovo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas padaryti išvadą, kad jos atitinka bent vieną iš būtinųjų CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl padarė išvadą, kad turtas dalytinas lygiomis dalimis, ir tokį atsakovo priešieškinio reikalavimą atmetė.

14.       Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto vertės, teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) (prie kavinės (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)), t. y. pokylių salės, mažosios pokylių salės ir pirties bei kilnojamųjų daiktų – medinių skulptūrų, eksponatų, sūpynių, namelių ir kt. Nekilnojamojo turto registre yra registruoti atsakovo vardu tik žemės sklypas, kavinė su motelio patalpomis, kiemo statiniai, pavėsinė, vandentiekio tinklai. Įregistravimo pagrindas – 2003 m. balandžio 3 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Teismas nurodė, jog turtas yra įgytas santuokos metu, tačiau prie kavinės (duomenys neskelbtini) yra pastatyti ir kiti statiniai (pastatai), t. y. pokylių salė, mažoji pokylių salė ir pirtis, kurie nėra įregistruoti sutuoktinių vardu. Nesant duomenų, jog neįregistruoti statiniai yra savavališka statyba, šalims nesutariant dėl turto vertės, teismas svarstė šio turto vertės nustatymo klausimą paskirdamas dvi nekilnojamojo turto ekspertizes. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus dėl neįregistruoto turto vertės (viena ekspertizė nustatė neįregistruoto turto vertę – 435 000 Eur, o papildoma ekspertizė – 112 000 Eur), teismas nusprendė, jog teisiškai neįregistruoto turto vertė (kartu su kitu ekspertizės akte neįvertintu turtu, kuris yra prie kavinės (duomenys neskelbtini), kaip turtinis vienetas, įskaitant ir skulptūras, padargus, muziejaus senovinius eksponatus, kurių vertės šalys neįrodinėjo, ir kt.) yra 273 500 Eur ((435 000 + 112 000) / 2). Tai yra imant aritmetinį vidurkį.

15.       Svarstydamas dėl turto padalijimo, teismas nurodė, kad nors atsakovas prašo neskaidyti ūkininko turto, nes, atsakovo manymu, sutriks jo veikla bei atsiskaitymai su kreditoriais, tačiau, remiantis įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, ūkininko ūkis yra laikomas turtiniu vienetu ir turi būti padalytas (CK 1.97 straipsnis). Teismo nuomone, santuokoje įgytas turtas, kuris yra naudojamas ūkininko ūkiui funkcionuoti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri gali būti dalijama ir tai galima daryti atskirais turto vienetais. Dėl to, kas nurodyta, teismas nusprendė, jog turtas yra dalus, abu sutuoktiniai yra įregistravę ūkininko ūkius, turi teisę verstis šia veikla. Kadangi šalys negalėjo tiksliai paaiškinti, ar tie žemės sklypai, kuriuos prašo paskirti jai ieškovė I. Š. , yra vienas šalia kito, ar yra skirtingose vietose, to negalėjo atsakyti ir atsakovas, kuris laikėsi pozicijos, jog ūkis negali būti skaidomas, teismas nusprendė, jog turtas turi būti dalijamas lygiomis dalimis, todėl turtą (žemės sklypus) iš dalies padalijo pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ieškinyje, ieškovei nepriteisdamas 63 800 Eur vertės (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip siekdamas kuo lygesnėmis dalimis padalyti turtą tarp sutuoktinių, įvertinęs atsakovo ūkininkavimo laikotarpį ir patirtį, žemės jam priteisdamas daugiau.

16.       Dėl ieškovės reikalavimo – turtinės teisės į UAB ,,Agrospelta“ gautiną skolą, į paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas bei biologinio turto (kviečių ir pupų) ir kompensacijos priteisimo – teismas laikė, jog nurodytos lėšos ir biologinis turtas – kviečiai ir pupos, nors ir laikytinas santuokoje įgytu turtu, tačiau tai yra ūkininkavimo metu sukurtas turtas – nuimtas derlius, kuris vėliau panaudotas ūkyje, t. y. parduotas, už jį gautos lėšos. Kadangi dalijamas gali būti tik esamas turtas ir nustatyta, jog biologinis turtas buvo parduotas, todėl teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo priteisti šio turto atsakovui, nes, nuėmus derlių, jis ir taip buvo ūkio dalis, kuria atsakovas pasinaudojo. Esant iš dalies pagrįstam sąskaitos išrašui, jog lėšos buvo naudojamos ūkininko ūkyje, teismas kompensacijos ieškovei nepriteisė.

17.       Dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės 392 952,54 Eur piniginę kompensaciją, sudarančią 1/2 dalį jo po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo įvykdytų solidariųjų prievolių – sumokėtų įsipareigojimų kreditoriams, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad įsipareigojimai kreditoriams, kuriuos atsakovas vykdė po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, yra laikytini solidariosiomis šalių prievolėmis. Tačiau teismas nustatė, kad atsakovas prievoles kreditoriams vykdė iš ūkininko ūkio veiklos gaunamų pajamų ir turto, kuris iki santuokos nutraukimo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi atsakovas neįrodė, kad prievoles kreditoriams įvykdė tik iš asmeninių lėšų, todėl teismas atsakovo reikalavimą dėl 392 952,54 Eur pinginės kompensacijos už įvykdytas solidariąsias prievoles priteisimo iš ieškovės atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat atmetė atsakovo reikalavimą priteisti iš jo ieškovei 3154,81 Eur piniginę kompensaciją, sudarančią 1/2 dalį ieškovės I. Š. po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo įvykdytų prievolių – sumokėtų įsipareigojimų I. Š. individualios įmonės kreditoriams, nes jie įvykdyti iš bendro sutuoktinių turto (gautų pajamų (pelno)).

18.       Spręsdamas prievolių kreditoriams padalijimo klausimą, teismas nurodė, kad sutuoktinių bendroji turtinė prievolė yra solidarioji, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus tuomet, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino šalių prievoles kreditoriams „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui, UAB „Luminor Lizingas“, UAB „Žvalguva, UAB „Skulas“ (skola sumokėta), AB „Lytagra“, AB „Citadele“ bankui, UAB „Agrodema“ (atsiskaityta su kreditoriumi) solidariosiomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Prievoles, atsiradusias tarp UAB „Luminor Lizingas“ ir atsakovo pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201303649, 2015 m. gruodžio 2 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201508632, prievoles tarp „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriaus ir atsakovo pagal 2017 m. birželio 13 d. lizingo sutartį Nr. 201706F-23591, 2018 m. balandžio 19 d. kredito linijos sutartį Nr. 5782368-K5 pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Prievolę sumokėti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu priteistas sumas kreditorėms L. L., Šiaulių teritorinei ligonių kasai teismas laikė asmenine ieškovės prievole. Po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t. y. po 2016 m. rugpjūčio 19 d., tiek atsakovo, tiek ieškovės atskirai prisiimtas prievoles teismas pripažino kiekvieno iš jų asmeninėmis prievolėmis. Teismas pripažino atsakovo nuosavybės teisę valdyti ir naudoti plūgą „Overum“ korp. pak. apv. „DX5975H“ jo asmenine prievole pagal atsakovo ir AB „Lytagra“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą plūgo įsigijimo sutartį Nr. 979. Teismas pripažino dalį prievolių kreditoriams solidariosiomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, atsižvelgdamas į prievolių atsiradimo momentą ir jų paskirtį.

19.       Spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą teismas rėmėsi atsakovo sąskaitų išrašais, jog atsakovas išgrynino dideles pinigų sumas: 2016 m. – apie 379 000 Eur, 2017 m. – 378 000 Eur, 2018 m. – 339 000 Eur, o byloje esantys išrašai, teismo nuomone, patvirtina, jog su tiekėjais, kreditoriais buvo atsiskaitoma per banką. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nusprendė, jog atsakovas ieškovei turėtų sumokėti 300 000 Eur kompensaciją už nepagrįstą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, ir šią ieškinio dalį tenkino iš dalies. Teismas pažymėjo, kad šią sumą apskaičiavo apytiksliai, įvertinęs tai, kad 1/2 dalis išgrynintų pinigų priklausė ir atsakovui, taip pat įvertino, jog dalis grynųjų pinigų buvo panaudota ūkio reikmėms (atlyginimams, technikos remontui ir kt.).

20.       Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 13 000 Eur kompensaciją iš ieškovės už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise įsigyjant nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), daiktams įgyti panaudojant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas lėšas, teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog 26 000 Eur lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir šį priešieškinio reikalavimą atmetė.

21.       Dėl priverstinės hipotekos taikymo teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti. Kadangi yra priteista didelė – 300 000 Eur piniginė kompensacija, teismas taikė priverstinę hipoteką atsakovui priteistam turtui.

22.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2020 m. birželio 10 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą iš dalies pakeitė:

22.1.                      papildomai priteisė atsakovui automobilius: (1) „Mitsubishi Pajero V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 2006 m., rinkos kaina 5100 Eur; (2) „Mitsubishi Pajero V80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 2013 m., rinkos kaina 12 900 Eur; (3) „Mitsubishi L200“, pagamintą 2008 m., rinkos kaina 5000 Eur; o ieškovei iš atsakovo priteisė 11 500 Eur kompensaciją už atsakovui papildomai priteistų trijų automobilių 1/2 dalį;

22.2.                      priteisė atsakovui iš ieškovės 13 000 Eur kompensaciją už nepagrįstą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė negalėjo sukaupti 26 000 Eur, kuriuos panaudojo žemės sklypui su statiniais (duomenys neskelbtini), pirkti, tik iš 2015 m. parduoto pastato – karvidės 1/4 dalies vertės ir iš įmonės veiklos, skaičiuojant įmonės grynąsias pajamas per vienerių metų laikotarpį iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Todėl 1/2 dalį 26 000 Eur sumos priteisė atsakovui;

22.3.                      atlikusi 22.1 ir 22.2 punktuose nurodytų sumų tarpusavio įskaitymą, teisėjų kolegija sumažino sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos iš atsakovo ieškovei priteistos piniginės kompensacijos (už atsakovui atitenkančią didesnę santuokos įgyto turto dalį) dydį nuo 20 075 Eur iki 18 575 Eur;

22.4.                      panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 300 000 Eur kompensacija už nepagrįstą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, ir dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 500 000 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą priėmė naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmetė; teisėjų kolegija, be kita ko, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nesant ieškovės suformuluoto ieškinio reikalavimo dėl lėšų atsakovo ar atsakovo ūkininko ūkio sąskaitose padalijimo, peržengė pareikštų reikalavimų ribas; kadangi šis reikalavimas atmestas, teisėjų kolegija panaikino priverstinę atsakovo turto hipoteką.

23.       Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti atsakovo ūkio vertę iki santuokos sudarymo (anot atsakovo, ūkis tuo metu buvo sukurtas jo vieno pastangomis ir buvo pelningai veikiantis), o vėliau dalyti tik ūkio vertės padidėjimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė V. Š. ūkininko ūkio vertės padidėjimo klausimo. Tai lėmė trys priežastys.

24.       Pirma, 2017 m. sausio 4 d. nutartimi pašalintas klausimas, kokia V. Š. ūkininko ūkio vertė buvo 2002 m. gegužės 18 d., nes Joniškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį dėl aplaidžios ūkininko ūkio apskaitos tvarkymo, dėl kurio negalima iš dalies nustatyti V. Š. ūkininko ūkio veikos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2002–2004 metais. Nors nutartyje nurodytas laikotarpis – 2002–2004 metai – yra vėlesnis, nes santuoka sudaryta 2002 m. gegužės 18 d., atsakovas prašymų dėl pakartotinės ir (ar) papildomos ekspertizės dėl ūkio vertės iki santuokos sudarymo per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris truko 3,5 metų pirmosios instancijos teisme, nereiškė.

25.       Antra, byloje nėra pakankamai aiškių, nuoseklių atsakovo ūkininko ūkio finansinės atskaitomybės dokumentų visumos už laikotarpį nuo 1998 metų (kai buvo oficialiai registruotas atsakovo ūkininko ūkis, nors atsakovas ir nurodo, kad ūkininkauti pradėjo nuo 1992 metų) iki 2002 metų, kai šalys sudarė santuoką (pradėjo vesti bendrą ūkį nuo 2000 metų), kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovo veikla buvo ne tik išplėtota, bet ir stabiliai pelninga. Jau minėta, kad atsakovas neteikė ekspertui dokumentų ir duomenų apie V. Š. ūkininko ūkį, dėl to atsakovui buvo paskirtos baudos už teismo įpareigojimų pateikti įrodymus nevykdymą be svarbių priežasčių bei surašyta atskiroji nutartis.

26.       Trečia, byloje nustatyta ir tai, kad atsakovas, nutraukdamas pirmąją santuoką su R. Š. 2001 m. sausio 17 d., santuokoje įgyto turto pasidaliję nebuvo ir byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog iki 2002 m. gegužės 18 d. – antrosios santuokos su I. Š. sudarymo, su kuria, kaip pačios šalys nurodo, bendrai gyventi pradėjo jau nuo 2000 metų, atsakovo asmeninės nuosavybės teise yra registruotas turtas ar turtinės teisės. Teismas negali remtis prielaidomis ir spėjimais, taip pat negali pavesti turto vertinimo ekspertui vertinti turto, kurio kilmė ir galimas buvimas prieš 17–20 metų paremtas teisiškai nepadalytu iš kitos santuokos turtu, atsakovo versija, prielaidomis, spėjimais, atskirais fragmentais (tik pajamų teikimu), faktu, jog atsakovas baustas baudžiamąja tvarka už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą, o ne teisiškai įformintų, realių, nuoseklių, tvarkingų finansinės atskaitomybės dokumentų, turto balanso, pelno, išlaidų, nuostolių ataskaitų, audito išvadų ir kt., iš ko būtų įmanoma nustatyti realią iki šalių bendro gyvenimo ar santuokos sudarymo pradžios V. Š. ūkininko ūkio vertę, visuma.

27.       Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentą dėl turto balanso netinkamo sudarymo kaip nepagrįstą. Atsakovas, neteisingai nurodydamas ūkio vertę be skolinių įsipareigojimų kreditoriams ir kitais apeliacinio skundo argumentais ginčydamas teismo nepriteistus skolinius įsipareigojimus kreditoriams „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui, AB „Citadele“ bankui, UAB „Luminor Lizingas“, UAB „Skulas“, Joniškio rajono Skaistčio ŽŪB, UAB „Agrodema“, UAB „Lytagros prekyba“, UAB „Žvalguva“, UAB „Lytagra“, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei prašydamas juos pripažinti solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole, iš ieškovės priteisiant atsakovui 392 952,54 Eur piniginę kompensaciją, sudarančią 1/2 dalį atsakovo po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo įvykdytų solidariųjų prievolių – sumokėtų įsipareigojimų kreditoriams, neteisingai interpretuoja remiantis turto vertinimo ekspertizės aktais ir teismo eksperto D. Milašausko 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 2019-07 teismo sudarytą bendrą sutuoktinių turto balansą.

28.       Nagrinėdama atsakovo argumentą dėl ūkininko ūkio kaip turtinio komplekso neleistino išskaidymo, teisėjų kolegija nustatė, kad tarp šalių nuo pat pradžių nebuvo ginčo, jog atsakovo vardu įregistruotas ūkininko ūkis yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau šalys laikėsi skirtingos pozicijos dėl turto padalijimo būdo.

29.       Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iš esmės ūkininko ūkio įregistravimas tik suteikia asmeniui teisę užsiimti ūkininko veikla ir tame ūkyje naudoti tiek asmeninį, tiek santuokinį, tiek nuomojamą turtą, tai yra daroma ir šiuo atveju. Tačiau tas santuokoje įgytas turtas, kuris šiuo nagrinėjamu atveju yra naudojamas ūkininko ūkiui funkcionuoti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri gali būti dalijama ir tai galima daryti atskirais turto vienetais.

30.       Teisėjų kolegija, remdamasi bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir vertino: abiejų šalių nurodytas ir nors atsakovo nepripažintas, tačiau teismo nustatytas aplinkybes, kad 1998 m. sausio 16 d. iki santuokos sudarymo su ieškove oficialiai įregistruoto V. Š. ūkininko ūkio veikla suaktyvėjo tik santuokos su ieškove metais; gamindama ir tiekdama maistą ūkininko ūkio darbuotojams bei užsiimdama daržovių auginimu, ūkio veikloje dalyvavo ir ieškovė, nes toks buvo pareigų tarp šalių pasiskirstymas; ieškovė 2017 m. birželio 20 d. taip pat yra įsteigusi ūkininko ūkį; atsakovo kategorišką poziciją, jog turtas yra ūkininko ūkio ir negali būti skaidomas; atsakovo nenorą detalizuoti ieškovės ieškinyje nurodyto turto – žemės ūkio technikos, sunkvežimių, kt. turto reikalingumo jam; abiejų šalių ūkininkavimo patirtį, kitas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai bei pagrįstai ūkininko ūkį ir ūkininko ūkio veikloje naudojamą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą padalijo šalims natūra.

31.       Teisėjų kolegija laikė atsakovo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų priskiriant jo nurodytus kilnojamuosius daiktus – žemės ūkio techniką bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei nepagrįstu, nurodė, kad atsakovas neįrodė ir nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Nors iš dalies sutiko su atsakovu, jog pagal galiojusius teisės aktus nuo 2002 m. gegužės 30 d. iki 2006 m. spalio 13 d. žemės ūkio technikos, naudotos ūkininko ūkyje, bet nedalyvavusios eisme, registracija nebuvo privaloma, teisėjų kolegija vis dėlto pripažino, kad dėl didelės dalijamo turto nagrinėjamu atveju apimties, nesamų pradinių kilnojamojo turto – žemės ūkio technikos įsigijimo dokumentų, informacijos, kaip jie buvo įsigyti – iškart atsiskaitant ar išsimokėtinai per tam tikrą laikotarpį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi žemės ūkio technikos įregistravimo datomis, nes toks įrodymas yra leistinas ir pakankamas.

32.       Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir jos byloje liko neįrodytos.

33.       Išnagrinėjusi atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą dėl prievolių kreditoriams pobūdžio ir jų vykdymo, teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo pritaikytu prievolių priskyrimo ir padalijimo tarp šalių principu, nes jis atitinka tiek CK 6.6 straipsnio 4 dalies, 3.109 straipsnio 1 dalies normas, tiek kasacinio teismo išaiškinimus, kad neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus tuomet, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

34.       Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartį bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

34.1.                      Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami CK 3.88, 3.90, 3.91, 3.117, 3.118, 3.123 straipsnių nuostatas ir nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019), netinkamai (neteisingai) sudarė bylos šalių turto bei turimų įsipareigojimų balansą. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad:

34.1.1.                      išskaidytas ir padalytas 10 metų prieš santuokos sudarymą veiklą vykdęs atsakovo ūkininko ūkio balanse įrašytas turtas (ūkis veiklą pradėjo 1992 m., santuoka sudaryta 2002 m.), neįvertinant ieškovės atviro deklaravimo nevykdyti jokios ūkio veiklos ir kuo greičiau parduoti priteistą ūkininko ūkio turtą;

34.1.2.                      išskaidžius ir išdalijus ūkininko ūkiui priklausantį turtą, neišvengiamai keičiasi ūkininko ūkio balansas, be kita ko, iš esmės keičiasi turimo turto ir turimų įsipareigojimo sumos. Po procesinių sprendimų priėmimo ūkininko ūkio įsipareigojimai viršija turimą turtą, atsakovas nebegauna kreditavimo ir iki tol sėkmingai veikęs ūkis yra pasmerktas žlugti;

34.1.3.                      nuo 1992 m. iki 2002 m. veiklą vykdęs ūkininko ūkis (santuokos sudarymo momentu) nepagrįstai teismų pripažintas nulinės vertės; teismai visiškai neanalizavo atsakovo asmeninės nuosavybės santuokos sudarymo metu, nors byloje esantys įrodymai patvirtina aktyvią ir išvystytą ūkio veiklos bazę dar prieš 2002 m. gegužės mėn. (t. y. santuokos sudarymą);

34.1.4.                      nutraukus santuoką tą pačią prievolę UAB „Luminor Lizingas“ 224 821 Eur sumos apimtimi teismų procesinių sprendimų rezoliucijoje nuspręsta palikti solidariąja prievole, tačiau kartu kitoje rezoliucijos eilutėje nusprendžiama palikti asmenine atsakovo prievole;

34.1.5.                      padalijant turtą, solidariųjų prievolių faktas niekaip nebuvo įvertintas: atsakovui priteista didžioji dalis įkeisto turto, kuris užtikrina solidariųjų prievolių vykdymą (įkeistų objektų bendra vertė sudaro 720 500 Eur), o ieškovei – iš esmės vien tik turtas, kuris nėra niekaip suvaržytas (įkeistų objektų bendra vertė sudaro 315 100 Eur), tai lemia, jog ieškovei yra priteista iš esmės daugiau turto nei atsakovui;

34.1.6.                      į dalytino turto balansą nepagrįstai buvo įtrauktas atsakovo asmeninis turtas, be kita ko: (1) traktorius „MTZ Belarus-82“, 3600 Eur vertės; (2) traktorius „MTZ Belarus-892“, 7700 Eur vertės; (3) traktorius „MTZ Belarus-1025“, 9000 Eur vertės; (4) cisterna „ZŽV3“, 300 Eur vertės;

34.2.                      teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019), nepagrįstai nepripažino atsakovo teisės į kompensacijos gavimą už laikotarpiu iki santuokos nutraukimo jo įvykdytas solidariąsias abiejų sutuoktinių prievoles; byloje nėra ginčo, kad ieškovė po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo nuo ūkininko ūkio veiklos visiškai nusišalino ir prie pajamų sukūrimo niekaip neprisidėjo; būtent iš šiuo laikotarpiu gautų pajamų atsakovas įvykdė 785 905,08 Eur sumos solidariąsias prievoles kreditoriams;

34.3.                      teismai, iš esmės pažeisdami CK 6.250 straipsnio nuostatas, ieškovės naudai nepagrįstai priteisė 3000 Eur neturinės žalos atlyginimą; ieškovė nepateikė jokių įrodymų nei dėl žalos fakto, nei dėl jos dydžio, įskaitant apskaičiavimo mechanizmą.

35.       Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo atmesti kasacinį skundą, palikti nepakeistus Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

35.1.                      atsakovo pozicija, kad ūkininko ūkis negali būti dalijamas, yra nepagrįsta ir neteisinga ieškovės atžvilgiu. Ieškovė neginčijo, kad esminės šeimos pajamos buvo gaunamos iš atsakovo vardu registruoto ūkininko ūkio veiklos, todėl viso V. Š. ūkininko ūkio turto priteisimas atsakovui paliktų ieškovę su nepilnamečiu vaiku be pragyvenimo šaltinio, o tai pažeistų tiek teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), tiek sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnis); be to, atsakovas, reikalaudamas, kad jam būtų priteistas visas ūkininko ūkio turtas, nurodydamas, kad ūkininko ūkis yra nedalomas, neįrodė, kad šio turto neįmanoma techniškai paskirstyti ar atskirti dalimis (negalimumo reikalavimas); 

35.2.                      atsakovo teiginiai, kad ūkininko ūkio veikloje naudoto turto padalijimas pažeidė kreditorių interesus, kurie nebegali tikėtis savo interesų patenkinimo iš viso ūkininko ūkio turto, buvusio kreditų suteikimo dieną, yra nepagrįsti, nes dėl turto padalijimo esminio V. Š. ūkininko ūkio veikloje naudoto turto sumažėjimo nėra; ieškovei po santuokos nutraukimo atitekę žemės sklypai (83 ha) sudaro tik apie 11 proc. ūkio veikloje naudojamos žemės, nes, be nuosavos žemės, atsakovas deklaruoja dirbantis virš 500 ha nuomojamos žemės; vadinasi, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų padalijimas negali turėti esminės įtakos V. Š. ūkininko ūkio veiklos rezultatams, taigi ir atsakovo kreditorių interesams, jei jis skirs reikiamą dėmesį ūkio veiklai;

35.3.                      0 Eur verte įvertintas V. Š. ūkininko ūkis ne šalių santuokos sudarymo, o jos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienai ir tai atsispindi dalytino turto balanse; tai padaryta pagrįstai, nes teismo ekspertas D. M. ekspertizės akte Nr. 2017-18 DM aiškiai nurodė, kad V. Š. ūkininko ūkio vertė 2016 m. rugpjūčio 19 d. nustatyta turto požiūrio metodų deriniu, kad ūkio vertę sudaro atskiros turto grupės: ilgalaikis turtas (žemė, pastatai, statiniai, mašinos ir įrengimai, transporto priemonės, kitas materialusis turtas, nebaigta statyba), t. y. materialusis turtas, biologinis turtas, trumpalaikis turtas, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai; tuo tarpu nematerialaus turto vertė lygi 0 (ekspertizės aktas Nr. 2017-18 DM, lentelė 212, 214 1.);

35.4.                      apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra pakankamai aiškių, nuoseklių 1998–2002 metų, kai šalys sudarė santuoką (pradėjo vesti bendrą ūkį nuo 2000 m.), V. Š. ūkininko ūkio finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovo veikla buvo ne tik išplėtota, bet ir stabiliai pelninga;

35.5.                      atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad teismai tą pačią prievolę UAB „Luminor Lizingas“ nusprendė laikyti solidariąja ir asmenine vienu metu; asmeninėmis atsakovo prievolėmis po santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teismo sprendimu yra pripažintos atsakovo prievolės UAB „Luminor Lizingas“ pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201303649, pagal kurią lizingo gavėjui (atsakovui) suteikta teisė iki 2018 m. spalio 15 d. valdyti ir naudoti du naujus traktorius „New Holland T7.270“, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties grafike nurodytus mokėjimus nustatytais dydžiais ir terminais (turtinė teisė į šiuos traktorius priteista atsakovui), taip pat atsakovo prievolės UAB „Luminor Lizingas“ pagal 2015 m. gruodžio 2 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201508632, pagal kurią atsakovui suteikta teisė iki 2020 m. gruodžio 31 d. valdyti ir naudoti naują kombainą „New Holland CX8080“, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties grafike nurodytus mokėjimus nustatytais dydžiais ir terminais (turtinė teisė į šį kombainą priteista atsakovui); tinkamai įvykdžius nurodytas sutartis, turtas – lizingo objektas (du traktoriai „New Holland T7.270“, kombainas „New Holland CX8080“) nuosavybės teise bus perduotas atsakovui; prievolės UAB „Luminor Lizingas“ pagal tas pačias sutartis, kurios iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo neįvykdytos, yra pripažintos solidariosiomis ir pripažinta, kad jos po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo buvo įvykdytos iš bendrų sutuoktinių pajamų, todėl ir atmestas atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovės 392 952,54 Eur kompensaciją už įvykdytas solidariąsias prievoles;

35.6.                      kasaciniame skunde nurodytose kasacinėse bylose Nr. 3K-3-363-687/2019 ir Nr. e3K-3-107-687/2019 buvo sprendžiama dėl labai nedidelio masto ūkininko ūkio veikloje naudoto turto padalijimo ir prievolių paskirstymo, taigi bylų aplinkybės, lyginant su nagrinėjama byla, yra iš esmės skirtingos; be to, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019 net pažymėta, kad grąžintos skolos kompensavimas sprendžiamas konkrečiu šios bylos nagrinėjimo atveju;

35.7.                      pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė ir motyvavo pagrindą pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą; ieškovei priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas visiškai minimalus, jo ginčijimas ir kasaciniame skunde atkartoti argumentai iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų 2020 m. kovo 16 d. rašytinių paaiškinimų parodo tik atsakovo nepagarbą ieškovei, kuri yra ne tik su juo ilgus metus nugyvenusi moteris, bet ir jo sūnaus motina.

36.       Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37.       Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenagrinėja bylos faktų.

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo nustatant ūkininko ūkio vertę santuokos sudarymo metu

38.       Remiantis CPK 176 straipsniu įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (1 dalis). Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis). Remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (1 dalis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (2 dalis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

39.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

40.       Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai visiškai neanalizavo atsakovo asmeninės nuosavybės santuokos sudarymo metu, neatsižvelgė į aktyvią ir išvystytą ūkio veiklos bazę dar prieš santuokos sudarymą ir į tai, kad dar iki santuokos sudarymo ūkininko ūkis teikė dideles pajamas. Atsakovo teigimu, dėl to teismai: 1) nuo 1992 m. iki 2002 m. veiklą vykdžiusį ūkį (santuokos sudarymo momentu) nepagrįstai pripažino 0 Eur vertės; 2) nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl keturių žemės sklypų, naudotų ūkio veikloje, įsigijimo iš I. S. ne už bendras santuokoje įgytas, bet už atsakovo asmenines lėšas; 3) nepagrįstai į dalytino turto balansą įtraukė atsakovo asmeninį turtą (tris traktorius ir cisterną).

41.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų procesinių dokumentų turinį, kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismai, nustatydami nulinę ūkininko ūkio vertę santuokos sudarymo metu, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai).

42.       Pirma, minėta, kad pagal įstatyme įtvirtintą rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, savo reikalavimus dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant ūkininko ūkį grįsdamas atitinkama ūkininko ūkio verte santuokos sudarymo momentu, turėjo pareigą ją nurodyti ir įrodyti. Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, jog teismas byloje esančių įrodymų pagrindu turėjo spręsti apie didesnę nei nulinę ūkininko ūkio vertę santuokos sudarymo metu, pats nenurodo, kokią konkrečiai ūkininko ūkio vertę turėjo nustatyti teismai. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizei klausimo dėl ūkininko ūkio vertės santuokos sudarymo momentu neuždavimas neužkirto atsakovui kelio kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti šios aplinkybės.

43.       Antra, atsakovas kasaciniame skunde iš esmės pagrįstai teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dar iki santuokos sudarymo ūkininko ūkis teikė dideles pajamas. Tačiau iš ūkininko ūkio veiklos gaunamos pajamos savaime nepatvirtina ūkininko ūkio vertės. Apie ūkininko ūkio vertę spręstina ne tik pagal teikiamas pajamas ir (ar) ūkinių operacijų apimtį, bet ir kompleksiškai įvertinus visą ūkininko ūkio materialųjį ir nematerialųjį turtą (pvz., nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turimas reikalavimo teises, sutartis su tiekėjais ir klientais ir kt.) bei prievoles (skolinius įsipareigojimus). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ūkininko ūkio vertę patvirtina byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys ūkininko ūkio visuomeninį pripažinimą (Lietuvos ūkininkų sąjungos Joniškio skyriaus pažyma apie tai, kad 2000 m. ūkis užėmė pirmą vietą Joniškio rajone) ir (ar) gautas pajamas (bankų sąskaitų išrašai apie lėšų judėjimą, PVM deklaracijos, UAB „Accounting & Consulting“ pažyma, VMI teiktos deklaracijos apie turimą žemės ūkio techniką ir nuomojamą žemę, VMI Joniškio skyriaus 2004 m. vasario 27 d. patikrinimo aktas ir kt.). Taip pat atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad, siekdamas nustatyti, koks tiksliai ūkininko turtas buvo, teismas turėjo baudžiamajame įsakyme užfiksuotas ūkinių operacijų sumas, kurios nebuvo įtrauktos į ūkio apskaitą, sudėti su įtrauktomis ūkinėmis operacijomis. Kaip nurodyta pirmiau, vien ūkinių operacijų apimtis negali patvirtinti konkrečios ūkininko ūkio vertės atitinkamu laikotarpiu. Pats atsakovas pripažįsta, kad vykdydamas veiklą ir iš jos gaudamas milijonines pajamas jis neišvengiamai patyrė sąnaudų (pirko įrangą, išlaikė darbuotojus, mokėjo už žemės nuomą ir pan.). Atsakovas kasaciniame skunde taip pat remiasi Valstybinės mokesčių inspekcijos Joniškio skyriaus 2004 m. vasario 27 d. patikrinimo aktu, kuriame nustatyta, kad ūkininkas V. Š. turi „31,81 ha nuosavos žemės ir 777,03 ha nuomoja iš privačių asmenų“, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad šis įrodymas atspindi ūkininko ūkio turtinę padėtį, buvusią iki santuokos sudarymo (t. y. 2002 metais).

44.       Trečia, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo argumentai dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo teismams iš I. S. įsigytus keturis žemės sklypus, taip pat tris traktorius ir cisterną priskiriant bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Iš teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai vertino byloje surinktų įrodymų visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, kuriais atsakovas įrodinėjo minėtų turto objektų, naudojamų ūkininko ūkyje, tariamą įgijimą iki santuokos už asmenines lėšas, ir pakankamai plačiai pasisakė dėl šių įrodymų įrodomosios vertės. Atsakovas, nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja atsakovas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Dėl ūkininko ūkio ir jį sudarančių daiktų teisinio statuso

45.       Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – ir ŪŪĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre (2 dalis). Ūkininko partneris – fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (3 dalis). Ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma (4 dalis). ŪŪĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės. Ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius. Žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės, ūkininkas gali verstis vienas arba kartu su fiziniais asmenimis (partneriais), sudaręs jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Ūkininkas ir jo sutuoktinis jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį sudaro tuo atveju, kai yra sudaryta vedybų sutartis. Ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko sutuoktinis, jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jo paties pageidavimu gali būti nurodytas Ūkininkų ūkių registre kaip partneris. Remiantis ŪŪĮ 5 straipsnio 3 dalimi ūkininko ir jo partnerių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo nustato CK.

46.       Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 20 punktu ūkininkas ir jo partneriai žemę ir kitą turtą, numatomą naudoti ūkio reikmėms, perduoda ūkiui. Jeigu ūkininko partneriai jungtinės veiklos sutartyje nustato, kokį turtą jie perduoda ūkiui, ši sutartis laikoma turto perdavimą pagrindžiančiu dokumentu. Tuo atveju, kai minėtoje sutartyje surašomas ne visas ūkiui perduotas turtas arba turtas perduodamas vėliau, toks turto perdavimas turi būti pagrįstas Turto perdavimo ūkininko ūkiui aktu (2 priedas). Šį aktą rekomenduojama surašyti ir tada, kai ūkiui turtą perduoda ne ūkininko partneris. Perduodant turtą dokumente rekomenduojama nurodyti turto pavadinimą, jo apibūdinimą, vertę. Turto vertė nustatoma pagal turimus jo įsigijimo dokumentus arba pagal tuo metu galiojančią rinkos vertę. Remiantis Rekomendacijų 21 punktu pradedant tvarkyti apskaitą ūkininko ūkyje ir kiekvieną kartą sudarant balansą, būtina suregistruoti visą ūkyje turimą turtą, ūkio skolas ir skolas ūkiui, t. y. atlikti inventorizaciją. Inventorizacijos duomenims įforminti rekomenduojamas Inventorizacijos aprašas (3 priedas). Jame nurodomas vertybių pavadinimai, inventorizacijos metu rastas vertybių kiekis, kaina ir vertė. Ilgalaikis turtas inventorizacijos metu įkainojamas įsigijimo savikaina arba perkainota verte, pirktų medžiagų likučiai – įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte priklausomai nuo to, kuri iš jų mažesnė. Ūkyje pagaminta produkcija, auginami gyvuliai ir pasėliai įkainojami tikrąja verte atėmus pardavimo vietos išlaidas. Rudeninis arimas įkainojamas faktine arimo darbams atlikti padarytų išlaidų suma. Nebaigta statyba įkainojama statybos darbams atlikti padarytų išlaidų suma arba perkainota verte.

47.       Remiantis CK 4.92 straipsnio 2 dalimi, bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams, jei jų nesusitarta ar CK trečiosios knygos normos nenustato ko kita, priklauso ir iš bendrų sutuoktinių lėšų įgyti ūkininko ūkio daiktai.

48.       CK 3.88 straipsnio 1 dalimi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, be kita ko, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 punktas), įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas (4 punktas).

49.       Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas, be kita ko, šis turtas: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (1 punktas), lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai (5 punktas).

50.       CK 3.91 straipsnyje nustatyta, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu.

51.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 konstatavo, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręstas šio turto teisinės priklausomybės klausimas, t. y. ar jis priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad klausimas, kas yra ūkininko ūkio, kaip turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų komplekso, t. y. specifinės verslo formos, vykdomos nesteigiant įmonės, savininkas, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, spręstinas sistemiškai aiškinant ŪŪĮ ir CK trečiosios knygos normas. Teismas konstatavo, kad santuokoje vieno iš sutuoktinių vardu įregistruotas ūkininko ūkis laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Nustatęs, kad ūkininko ūkis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teismas konstatavo, kad šiam ūkiui skirtos Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos yra ne asmeninė, bet bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kaip iš verslo gautos pajamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl paties ūkininko ūkio ir (ar) jame naudojamo turto padalijimo tarp sutuoktinių, o išimtinai dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos (ne)priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei.

52.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir sistemiškai aiškindama pirmiau nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas iki santuokos sudarymo vieno iš sutuoktinių vardu, jis laikytinas jį įregistravusio sutuoktinio asmenine nuosavybe (verslu). Jei po santuokos sudarymo šiuo verslu verčiasi abu sutuoktiniai bendrai, tiek iš šio verslo santuokos metu gautos pajamos, tiek už jas įsigytas turtas (daiktai) laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

53.       Nagrinėjamoje byloje teismai, be kita ko, nustatė, kad ūkininko ūkis registruotas atsakovo vardu iki santuokos. Todėl atsakovo kasacinio skundo argumentas, kad teismai neturėjo pagrindo spręsti, kam priklausys ūkininko ūkis, iš esmės yra pagrįstas. Ūkininko ūkis ir po santuokos sudarymo išliko asmenine atsakovo nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria kaip bendro sutuoktinių turto dalijimo pasekmė atsakovui priteistas V. Š. ūkininko ūkis, yra teisiškai ydinga. Vis dėlto ši teisinio kvalifikavimo klaida nagrinėjamo ginčo atveju nelaikytina esmine, nes ūkininko ūkio pripažinimas asmenine jį iki santuokos įregistravusio sutuoktinio nuosavybe savaime nenulemia, kad ūkininko ūkyje naudojamas santuokos metu įgytas turtas taip pat laikytinas asmenine šio sutuoktinio nuosavybe.

54.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ūkio veikloje, gamindama ir tiekdama maistą ūkininko ūkio darbuotojams bei užsiimdama daržovių auginimu, dalyvavo ir ieškovė, nes toks buvo pareigų tarp šalių pasiskirstymas. Nors kasaciniame skunde atsakovas šią teismų nustatytą teisiškai reikšmingą aplinkybę ignoruoja (teigdamas, kad „byloje nustatyta, kad ir santuokos metu, o juo labiau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, Ieškovė ūkiu visiškai nesirūpino“ ir pan.), jos atskirai neginčija, t. y. nenurodo, kad ją nustatydami teismai pažeidė (ir kaip) įrodinėjimą ir (ar) įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas. Todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje neturi pagrindo pasisakyti dėl jos nustatymo pagrįstumo (tai būtų laikoma išėjimu už kasacinio skundo ribų). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę, kad ūkininko ūkio verslu vertėsi abu sutuoktiniai bendrai, pagrįstai nusprendė, kad tas santuokoje įgytas turtas, kuris yra naudojamas ūkininko ūkiui funkcionuoti, yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Todėl atsakovo kasacinio skundo argumentas, kad teismai neturėjo pagrindo spręsti, kam priklausys ūkininko ūkiui priklausantis turtas (t. y. ūkio veiklos bazė), atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl ūkininko ūkį sudarančio turto padalijimo natūra 

55.       Konstatavus, kad šalių santuokoje įgytas turtas, kuris yra naudojamas ūkininko ūkiui funkcionuoti, yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, darytina išvada, kad santuokos nutraukimo byloje teismas turėjo teisę spręsti šio turto padalijimo klausimą.

56.       Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

57.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

58.       Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

59.       Nepaisant to, kad atsižvelgiant į ūkininko ūkio ir jame naudojamo turto specifiką toks ūkininko ūkyje naudojamo bendro sutuoktinių turto padalijimo būdas, kai ūkininko ūkyje naudojamas turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis), dažnu atveju yra racionalesnis ir paprastesnis, įstatyme nėra įtvirtinta, kad ūkininko ūkyje naudojamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra nedalytinas. Tai reiškia, kad, kilus ginčui tarp sutuoktinių dėl ūkininko ūkyje naudojamo bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, sutuoktinis, reikalaujantis, kad ūkininko ūkyje naudojamas bendras turtas nebūtų dalijamas natūra, turi pagrįsti, kad toks turtas konkrečiu atveju negali būti dalijamas, t. y. turi pateikti konkrečius įrodymus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas sudaro vieną turtinį kompleksą ir kad šio turtinio komplekso išskaidymas būtų neracionalus (pvz., kad atskirų turto dalių vertės aritmetinė suma būtų mažesnė už bendrą šio turto vertę, kad netekus konkretaus turto sutriks ūkio veikla ir pan.). Nors tokiam pagrindimui taikomas įrodymų pakankamumo standartas neturėtų būti pernelyg aukštas, vis dėlto jis negali apsiriboti vien abstrakčiais ginčo šalies pasvarstymais.

60.       Nagrinėjamoje byloje teismai ūkininko ūkį ir ūkininko ūkio veikloje naudojamą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą padalijo šalims natūra, atsižvelgdami į šias aplinkybes: 1) atsakovas nedetalizavo ieškinyje nurodyto turto – žemės ūkio technikos, sunkvežimių, kt. turto reikalingumo jam, tik nurodė, kad, padalijus turtą pagal ieškovės variantą, technikos jam neužteks žemės ūkio veiklai, apsiribojo pozicija, kad ūkio turtas, kuris įtrauktas į balansą, nedalomas; 2) ieškovė taip pat yra įsteigusi ūkininko ūkį 2017 m. birželio 20 d.; 3) abiejų šalių ūkininkavimo patirtį.

61.       Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) atskirais turto vienetais išskaidžius ir išdalijus ūkininko ūkiui priklausantį turtą neišvengiamai keičiasi ūkininko ūkio balansas, be kita ko, iš esmės keičiasi turimo turto ir turimų įsipareigojimų sumos; 2) dalijant ūkininko ūkį į atskirus sklypus, techniką ir pan., turtinis vienetas nepagrįstai išskaidomas atskiromis dalimis, kurios kiekviena atskirai pačios savaime yra mažiau vertingos nei būdamos ūkininko ūkio sudėtine dalimi, skirta pajamoms ir pelnui gauti; 3) padalijus minėtą turtinį kompleksą išnyksta galimybė praktiškai panaudojant daiktus pagal jų tikslinę paskirtį gauti maksimalią naudą. Taip pat atsakovas nurodo, kad šiuo metu likusi ūkio dalis yra pasmerkta žlugti. Remdamasis šiomis aplinkybėmis atsakovas iš esmės teigia, kad nagrinėjamu atveju turto, sudarančio ūkininko ūkį, nebuvo galima padalyti natūra.

62.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyta aplinkybė, jog, išdalijus ūkininko ūkiui priklausantį turtą, neišvengiamai keičiasi ūkininko ūkio balansas, be kita ko, iš esmės keičiasi turimo turto ir turimų įsipareigojimų sumos, iš esmės yra akivaizdi. Tačiau vien ji savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ūkininko ūkyje naudojamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra nedalytinas. Kitos kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės (dalijant ūkininko ūkį į atskirus sklypus, techniką ir pan., turtinis vienetas išskaidomas atskiromis dalimis, kurios kiekviena atskirai pačios savaime yra mažiau vertingos nei būdamos ūkininko ūkio sudėtine dalimi; padalijus turtinį kompleksą išnyksta galimybė praktiškai panaudojant daiktus pagal jų tikslinę paskirtį gauti maksimalią naudą; likusi ūkio dalis yra pasmerkta žlugti) bylą nagrinėjusių teismų nėra nustatytos. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad šios aplinkybės negali būti pripažintos visiems žinomomis, t. y. tokiomis, kurių nereikia įrodinėti remiantis CPK 182 straipsnio 1 punktu.  Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju turto, sudarančio ūkininko ūkį, nebuvo galima padalyti natūra. Šios išvados negalėtų pakeisti ir atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė, savo ūkininko ūkį registruodama praėjus daugiau nei metams nuo santuokos nutraukimo bylos inicijavimo (2017 m. birželio 20 d.), veikė nesąžiningai, sąmoningai siekdama perimti ūkininko ūkio turtą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, jog nagrinėjamoje byloje teismai negalėjo spręsti dėl ūkininko ūkio ir ūkininko ūkio veikloje naudojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo šalims natūra.

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę

63.       Remiantis CK 3.117 straipsniu preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (2 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

64.       Atsakovas kasaciniame skunde, remdamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teigia, kad teismai turėjo vertinti ūkininko ūkio grynąją rinkos vertę 2016 m. rugpjūčio 19 d., kuri tuo metu buvo lygi 1 192 666 Eur sumai, ir 1/4 šios sumos (t. y. 298 166,5 Eur) priteisti ieškovei kaip kompensaciją dėl santuokos metu įgyto turto, nes dar iki santuokos sudarymo ūkininko ūkis turėjo išvystytą ir aktyviai veikiančią veiklos bazę, prie kurios ieškovė niekaip neprisidėjo, todėl pusė grynosios viso ūkio rinkos vertės 2016 m. rugpjūčio 19 d. momentu ieškovei negalėtų būti priteisiama.

65.       Šioje nutartyje nenustatyta pagrindo pripažinti, kad teismai, nustatydami nulinę ūkininko ūkio vertę santuokos sudarymo metu, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti aptariami kasacinio skundo argumentai dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę.

Dėl dalytino turto mažinimo neįvykdytų solidariųjų prievolių apimtimi

66.       CK 3.118 straipsnyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (1 dalis). Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (2 dalis). Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (4 dalis).

67.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas), be to, nustatoma, kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019, 27 punktas).

68.       Atsakovas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, pažeisdami CK 3.117, 3.118 ir 3.123 straipsnius, netinkamai sudarė dalytino turto balansą, niekaip neįvertino solidarių skolų fakto, kurioms užtikrinti yra įkeistas turtas, tokias skolas nuo šalims priteisiamo turto vertino izoliuotai, atsakovui priteista didžioji dalis įkeisto turto, kuris užtikrina solidariųjų prievolių vykdymą, o ieškovei iš esmės – vien tik turtas, kuris nėra niekaip suvaržytas, o tai sąlygoja, jog ieškovei yra priteista iš esmės daugiau turto nei atsakovui (netinkamai sudarytas sutuoktinių turto balansas).

69.       Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta tik iš dalies pagrįstais. Atsakovas iš esmės pagrįstai nurodo, kad teismai nesivadovavo CK 3.118 straipsnyje įtvirtinta turto balanso sudarymo taisykle, nes sutuoktinių bendro dalytino turto visumos nesumažino iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių, kurių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, suma ir turto padalijimo tarp sutuoktinių klausimą sprendė iš esmės atskirai nuo sutuoktinių turtinių prievolių klausimo. Tačiau vien ši aplinkybė byloje nustatytų aplinkybių kontekste nepatvirtina, kad ieškovei yra priteista iš esmės daugiau turto nei atsakovui.

70.       Pirma, turtinių ginčų atveju skirtumas tarp skundžiamame sprendime įtvirtinto bylos rezultato ir rezultato, kuris turėtų būti gautas atsakovo nurodytu būdu pritaikius materialiosios teisės normas, kasaciniame procese laikytinas ginčijama suma. Todėl kasaciniame skunde teigdamas, kad teismai ginčui spręsti nepagrįstai netaikė konkrečios materialiosios teisės normos, netinkamai ją aiškino ar taikė, atsakovas turi, esant galimybei, nurodyti ir pagrįsti, kad tinkamai pritaikius atitinkamą teisės normą teismo sprendimas byloje būtų kitoks nei skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Tuo tarpu atsakovas nei byloje teiktais įrodymais, nei kasaciniame skunde nenurodo ir nepagrindžia turto padalijimo rezultato (varianto), kuris turėtų būti tinkamai pritaikius visas ginčui taikytinas CK nuostatas.

71.       Antra, konkretaus turto įkeitimo faktas turi būti vertinamas ne izoliuotai, o atsižvelgiant, be kita ko, į prievolės (ar prievolių), kurios įvykdymui užtikrinti turtas įkeistas, dydį (neįvykdytos prievolės likutį). Tais atvejais, kai dalytiną sutuoktinių turtą sudaro ne vienas, o keletas objektų, dalis kurių įkeisti skirtingais pagrindais atsiradusioms solidariosioms sutuoktinių prievolėms užtikrinti, dalijant turtą esminę reikšmę turi tai, koks yra neįvykdytų atskirų prievolių, kurių įvykdymui užtikrinti įkeisti atskiri objektai, likutis. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad ieškovės naudai buvo priteisti 6 nekilnojamojo turto objektai, iki tol naudoti ūkininko ūkio veikloje, kuriais užtikintas solidariųjų prievolių vykdymas (bendra vertė sudaro 315 100 Eur), o jam priteista 18 solidariosioms prievolėms įkeistų iki tol ūkininko ūkyje naudotų turto objektų, kurių bendra vertė yra žymiai didesnė (sudaro 720 500 Eur sumą). Atsakovas remiasi ekspertizės akte nurodyta informacija apie minėtų objektų rinkos kainas, tačiau nenurodo, kokių konkrečiai bendrų solidariųjų prievolių įvykdymui užtikrinti įkeistas kiekvienas iš nurodytų objektų ir koks yra kiekvienos iš šių prievolių neįvykdytas likutis. Teismui bendrą sutuoktinių turtą padalijus tarp sutuoktinių iš esmės lygiomis dalimis, o prievolėms likus solidariosioms ir teismui jų nepadalijus (nenustačius, kad prievolę turi vykdyti vienas iš sutuoktinių), vien ta aplinkybė, kad teismas bendras solidariąsias sutuoktinių prievoles vertino izoliuotai nuo dalijamo bendro turto, įkeisto prievolių įvykdymui užtikrinti, savaime (nenustačius, kad atsakovui atitekusiu turtu yra užtikrinta didesnė dalis likusių neįvykdytų bendrų prievolių) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jam yra priteista mažiau turto.

Dėl kompensacijos priteisimo sutuoktiniui, iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo įvykdžiusiam solidariąsias abiejų sutuoktinių prievoles

72.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019 konstatuota, kad, sprendžiant dėl bendrosios jungtinės nuosavybės – iš ūkininko ūkio veiklos gautų pajamų dalių, priklausančių sutuoktiniams, dydžio, reikia atsižvelgti į ūkininko ūkio veiklos specifiką, kuriai yra būdingas nuolatinio pobūdžio asmens fizinis darbas (byloje nustatyta, kad ieškovė augino gyvulius). Todėl tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių faktiškai nusišalina nuo ūkininko ūkio veiklos, yra pagrindas pripažinti, kad nuo to momento iš ūkininko ūkio veiklos gautos pajamos negali būti pripažįstamos kaip priklausančios sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

73.       Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo pirmiau nurodytos praktikos, nepagrįstai atmesdami jo reikalavimą dėl 392 952,54 Eur kompensacijos priteisimo (t. y. 1/2 dalį atsakovo po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme įvykdytų solidariųjų prievolių).

74.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

75.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismai atmetė aptariamą atsakovo reikalavimą remdamiesi tuo, kad atsakovas prievoles kreditoriams vykdė iš ūkininko ūkio veiklos gaunamų pajamų ir turto, kuris iki santuokos nutraukimo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes, atsiskaitydamas su kreditoriais, jis naudojo ir ieškovei priklausančią pajamų dalį, t. y. atsiskaitė su jo nurodytais kreditoriais bendromis sutuoktinių lėšomis.

76.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien šie argumentai savaime nepaneigia atsakovo reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, kad šalys šeimos ryšių nebepalaiko ir neveda bendro ūkio nuo bylos teisme iškėlimo dienos, t. y. 2016 m. rugpjūčio 19 d., ieškovė visiškai nusišalino nuo ūkio veiklos, joje nedalyvavo ir prie turto sukūrimo ir gausinimo neprisidėjo, atsakovas vienas vykdė visą augalininkystės ūkio veiklą.

77.       Vis dėlto pažymėtina, kad aplinkybėmis, kuriomis atsakovas grindžia aptariamo reikalavimo pagrįstumą (kad po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme jis iš ūkininko ūkyje uždirbtų lėšų įvykdė solidariąsias prievoles kreditoriams), rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 500 000 ?ur kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą. Teismas konstatavo, kad „atsakovas organizavo ne tik savo nuosavos žemės apdirbimą, sėją, priežiūrą, derliaus nuėmimą, jo pridavimą supirkėjams, technikos priežiūrą ir jos aptarnavimą bei remontą, bet dar papildomai iš privačių asmenų nuomoja žemę, kasmet daugiau nei 500 hektarų, moka žemės nuomos mokestį, dengia kreditorinius įsipareigojimus bei prisiima naujus, reikalingus ūkio veiklai organizuoti. <...> Tai reiškia, jog po santuokos nutraukimo bylos inicijavimo gautos pajamos negali būti pripažįstamos kaip priklausančios sutuoktiniams lygiomis dalimis. <...> kaip matyti iš sąskaitų išrašų, atsakovas į sąskaitas ir įnešdavo dideles pinigų sumas kreditoriams įsipareigojimams dengti, atsiskaityti su kreditoriais, valstybės biudžetu, pirkdavo prekes ūkio reikmėms“. Tokius argumentus apeliacinės instancijos teismas grindė, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019 suformuluota teisės aiškinimo taisykle.

78.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsakovas iš ūkininko ūkyje uždirbtų lėšų įvykdė solidariąsias prievoles kreditoriams, nagrinėjamoje byloje, kurioje pareikšti priešpriešiniai turtiniai reikalavimai, negali būti panaudota dukart, t. y. ir kaip ieškovės turtinio reikalavimo atmetimo, ir kaip atsakovo turtinio reikalavimo tenkinimo pagrindas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija aptariamą kasacinio skundo argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

Dėl prievolių UAB „Luminor Lizingas“

79.       Nagrinėjamoje byloje teismai, be kita ko: 1) pripažino solidariosiomis ieškovės I. Š. ir atsakovo V. Š. neįvykdytas prievoles, buvusias bylos iškėlimo metu 2016 m. rugpjūčio 19 d.: <...> UAB „Luminor Lizingas“ <...>; 2) pripažino solidariosiomis I. Š. ir V. Š. prievoles: < ... > UAB ,,Luminor Lizingas“ – 70 000 Eur <...> ir nustatė, kad jos buvo įvykdytos iš bendrų sutuoktinių pajamų; 3) pripažino atsakovo V. Š. asmeninėmis prievolėmis neįvykdytas prievoles kreditoriui UAB „Luminor Lizingas“ pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201303649, pagal 2015 m. gruodžio 2 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 201508632.

80.       Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad tą pačią 224 821 Eur sumos prievolę UAB „Luminor Lizingas“ po santuokos nutraukimo rezoliucijoje nuspręsta palikti kaip solidariąją prievole, tačiau kartu kitoje rezoliucijos eilutėje nusprendžiama ją palikti kaip asmeninę jo prievolę. Atsakovas nurodo, kad „šiuo kasaciniu skundu yra keliamas klausimas, kaip turėtų būti vykdoma 224 821 EUR skola Luminor Lizingas, kai Sprendime (ir Nutartyje) tokia skola pripažinta solidaria ir asmenine vienu metu“.

81.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis procesas nėra skirtas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų ar jų vykdymo tvarkai išaiškinti. Remiantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

82.       Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame, be kita ko, buvo nurodytos sutuoktinių prievolės UAB „Luminor Lizingas“, klausimo dėl tokio sprendimo nepagrįstumo ar neaiškumo nekėlė. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo bylą neišeidamas už apeliacinio skundo ribų ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Tuo tarpu remiantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi kasaciniame skunde neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl šio kasacinio skundo argumento plačiau nepasisako.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

83.       Kasaciniu skundu atsakovas nekvestionuoja savo kaltės dėl santuokos nutraukimo, tačiau kelia klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš jo ieškovei priteisimo. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje, be kitų dalykų, konstatuota, kad ir nesant rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kreipimąsi į gydytojus, iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų yra pakankama pripažinti tai, kad atsakovas savo elgesiu sukėlė ieškovei neigiamų išgyvenimų ir sveikatos sutrikimų. Be to, tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl ieškovės neturtinės žalos patyrimo, nes į bylą kartu su 2020 m. kovo 16 d. rašytiniais įrodymais pateiktos nuotraukos nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovė patyrė bet kokių neigiamų išgyvenimų.

84.       Pirmosios instancijos teismas kaltu dėl santuokos iširimo pripažino atsakovą, pirma, dėl jo nepagarbaus ir nelojalaus elgesio, taip pat vartoto psichologinio smurto prieš ieškovę ir, antra, dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Kita vertus, teismas konstatavo, kad fizinio smurto vartojimas prieš ieškovę ir atsakovo neištikimybės faktas byloje nėra įrodytas. Remdamasis tuo ir iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas priteisė jai iš atsakovo 3000 Eur. Teismas vadovavosi liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais ir nusprendė, kad nors ieškovė nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, kad kreipėsi į gydytojus dėl sveikatos problemų, tačiau ji įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata ir tai lėmė netinkamas atsakovo elgesys, dėl kurio santuoka iširo.

85.       Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atsakovo kaltės ir vertino, kad netinkamas atsakovo elgesys su ieškove – grasinimai, ekonominis spaudimas, psichologinis smurtas, dėl kurių neigiamų išgyvenimų ir sveikatos sutrikimų patyrė ieškovė, nėra nei natūrali, nei įprastinė dalyvavimo šeiminiame gyvenime pasekmė.

86.       CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. 

87.       Kadangi ieškovė neturtinės žalos faktą kildino ne tik iš dvasinių išgyvenimų, nuolatinio emocinio streso ir patirto psichologinio smurto, bet ir iš pablogėjusios sveikatos, teisėjų kolegija, įvertinusi teismų procesinių sprendimų turinį, iš esmės pagrįstomis pripažįsta atsakovo argumentus, kad teismų išvados dėl ieškovės pablogėjusios sveikatos ir sveikatos sutrikimų yra bendro pobūdžio ir nėra pakankamai išsamiai argumentuotos, o tokiam teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti byloje nėra surinkta pakankamai kitų objektyvių (didesnės tikimybės) įrodymų, kaip antai, specialistų ir ekspertų išvadų. Remiantis tuo, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties šalintinas motyvas dėl ieškovės patirtų sveikatos sutrikimų.

88.       Vis dėlto teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų neturtinės žalos fakto ir žalos dydžio kriterijų (atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, neigiami ilgą laiką dėl atsakovo elgesio patiriami išgyvenimai) yra išsamūs, nuoseklūs ir priimti nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra vertintinas kaip neproporcingai didelis ieškovės patirtai žalai atlyginti.

89.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai nurodo, kad gerokai po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir gyvenimo skyrium pradžios darytos nuotraukos (2018–2019 m.) negali pateikti jos ankstesnę būklę atspindinčios informacijos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai jų nevertino.

Dėl bylos procesinės baigties

90.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariami kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Dėl kitų kasaciniame skunde išdėstytų argumentų kasacinis teismas nepasisako, nes jie skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumui bei vienodos teismų praktikos formavimui įtakos neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

91.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

92.       Kadangi šioje byloje atsakovo kasacinis skundas atmestinas, tai jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš už kasacinio skundo padavimą sumokėto žyminio mokesčio dalies, sudarančios 300 Eur, ir patirtų išlaidų advokatui rengiant kasacinį skundą, neatlygintinos.

93.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme ieškovė patyrė 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė jas patvirtinančius įrodymus, prašo priteisti jų atlyginimą iš atsakovo. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (7, 8.14 punktai), todėl jų atlyginimas priteistinas šias išlaidas apmokėjusios ieškovės naudai iš atsakovo.

94.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. spalio 1 d. nutartimi atmetus ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jos sumokėto už šį prašymą 38 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas iš atsakovo nepriteistinas.

95.       Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Tai reiškia, kad, atmetus kasacinį skundą, atsakovui kyla prievolė į valstybės biudžetą, be kita ko, sumokėti žyminį mokestį už paduotą kasacinį skundą. Todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis, sudaranti 3728 Eur, kurios mokėjimas, priėmus kasacinį skundą nagrinėti, buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme.

96.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021m. kovo 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 17,58 Eur tokių išlaidų. Atmetus kasacinį skundą šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, pašalinti iš jos motyvuojamosios dalies teiginį dėl ieškovės I. Š. patirtų sveikatos sutrikimų.

Priteisti iš atsakovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 3728 (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 17,58 Eur (septyniolika Eur 58 ct) kasaciniame teisme patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nusiųsti nutarties kopiją VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Dalia Vasarienė

        Gediminas Sagatys

        Goda Ambrasaitė-Balynienė