Civilinė byla Nr. e2A-11-390/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10800-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.8.12; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
sekretoriaujant Neringai Janušauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Evaldui Valčiukui, atsakovui A. P., jo atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-292-886/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ ieškinį atsakovui A. P. dėl nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrokoncerno grūdai“ ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo A. P. 2 415,09 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2018 m. kovo 2 d. grūdų ir (arba) rapsų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. NDESPSK-62-180302-5 (toliau - Sutartis) atsakovas įsipareigojo per laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. parduoti ieškovei 100 t antros klasės kviečių, o ieškovė įsipareigojo grūdus nupirkti už sutartyje nustatytą kainą - 160 Eur/t. Atsakovas pristatė tik dalį - 19,497 t - grūdų, todėl likusią dalį ieškovei teko įsigyti iš kitų tiekėjų ir sumokėti po 190 Eur/t. Nuostolių dydį sudaro kainų skirtumas (80,503 t x 30 Eur/t = 2 415,09 Eur).
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 3 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 415,09 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27 Eur žyminį mokestį. Teismas 2019 m. liepos 25 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei 968 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
3. Atsakovas A. P. prieštaravimais dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir papildomą sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. kovo 2 d. sutarties neįvykdė ne dėl savo kaltės, o dėl 2018 metais buvusių itin nepalankių oro sąlygų (sausros), kurios pripažįstamos force majeure. Atsakovas pranešė ieškovės vadybininkui V. S., kad vietoje 2 klasės kviečių gali parduoti 4 klasės kviečius, tačiau nesusitarė dėl 4 klasės kviečių pirkimo – pardavimo. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita. Ieškovė perka grūdus daug didesniais kiekiais, nei 100 tonų, ir galėjo pateikti bet kokias sąskaitas su panašiu kiekiu į trūkstamą, tačiau tai nereiškia, kad ieškovei buvo būtina pirkti grūdus iš trečiųjų asmenų. Atsakovas turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės pagal Sutarties 31 punktą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (sausros), kurių negalėjo numatyti, ir kurių buvimą patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 17 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 3 d. preliminaraus sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės UAB „Agrokoncerno grūdai“ reikalavimai ir ieškovei iš atsakovo A. P. priteista 2 415,09 Eur nuostolių atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2019 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pakeitė preliminaraus sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir 2019 m. liepos 25 d. papildomą sprendimą ir priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 27 Eur žyminį mokestį ir 2326 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas atsakovą, pagal Sutartį nepristačiusį ieškovei 80,503 tonų 2 klasės grūdų, atleisti nuo sutartinės atsakomybės atlyginti ieškovės patirtus nuostolius dėl sutarties dalies neįvykdymo. Ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius grindžiamas Sutarties 26 punkte numatytu pardavėjo įsipareigojimu atlyginti nuostolius, kurių dydis apskaičiuojamas iš kainų skirtumo taip Sutartyje nustatytos grūdų kainos ir faktinės kainos, kuria nupirkti grūdai. Atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindžia: pirma, nenugalimos jėgos taikymo aplinkybėmis dėl 2018 metais Lietuvos paskelbtos ekstremalios padėties, nes dėl sausros negavo reikiamo kiekio ir reikiamos kokybės grudų derliaus; antra, ieškovės atsisakymu priimti iš atsakovo 4 klasės (žemesnės kokybės) kviečių grūdus.
6. Teismas, įvertinęs tarp šalių 2018 m. kovo 2 d. sudarytos Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NDESPSK-62-180302-5 (toliau - Sutartis) sąlygas, nurodė, kad atsakovas turėjo teisę pristatyti ieškovei ne tik antros klasės, bet ir žemesnės klasės kviečių grūdus, kadangi neatitinkančiais kokybės reikalavimų laikomi tokie grūdai, kurie neatitinka Sutarties 1 punkto lentelėje aprašytų 2, 3 ir 4 klasės grūdų kokybės ir standartų charakteristikų.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovui nepateikus jokių duomenų apie 2018 metais prikultą kviečių derlių, teismo posėdyje abi šalys pripažino, kad apytikslį atsakovo kviečių grūdų derlių 2018 metų vasarą galima nustatyti pagal jo deklaruotą pasėlių plotą ir statistinius duomenis apie derlingumą (CPK 187 straipsnis). Remiantis šiais duomenimis, atsakovas teoriškai galėjo gauti 43,5 tonas vasarinių kviečių (17,93 x 2,43) ir 74,2 tonas žieminių kviečių (22,56 x 3,29), iš viso - 117,7 tonas. Teismas sutiko su ieškovės atstovo argumentais, kad atsakovas užaugino ir žymiai didesnį kiekį grūdų, negu pristatė ieškovei.
8. Teismas laikė pagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovas, būdamas profesionalus ūkininkas ir užsiimdamas žemės ūkio produkcijos auginimo verslu, nurodydamas buvusią sausrą, kaip nenugalimą aplinkybę, dėl kurios jis negalėjo užauginti ir ieškovui pristatyti sutarto kviečių kiekio, nepagrįstai siekia perkelti visą su prisiimtų įsipareigojimų vykdymu susijusią riziką ieškovui. Atsakovas, sudarydamas Sutartį, turėjo įvertinti orų sąlygas ir kitas aplinkybes, iš esmės prisiėmė riziką, susijusią su produkcijos pristatymu.
9. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad pagal Sutarties 12 ir 13 punktus jis buvo pristatęs ieškovei nei 40 tonų, nei kitokio kiekio 4 klasės grūdų, kad pagal Sutarties 5 punktą tie grūdai neatitiko standartų reikalavimų ir sutartyje numatytų kokybės reikalavimų, ir kad ieškovė juos atsisakė priimti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgus į tai, dėl nepristatyto kiekio grūdų atsakovui tenka sutartinė atsakomybė atlyginti ieškovei nuostolius pagal Sutarties 29 punktą.
10. Atsakovo vertinimu, force majeure aplinkybių buvimą patvirtina Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. V1E-817, kuriuo nuo 2018 m. birželio 23 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 633, kuriuo buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Vertinant atsakovo nurodytą priežastį - sausrą, dėl kurios nukentėjo jo derlius, teismas sprendė, jog sausra vasaros metu nėra ta aplinkybė, kurios atsakovas, būdamas ūkininku ir užsiimantis grūdų auginimo ir pardavimo verslu, būtų negalėjęs protingai numatyti ir prisiimti tokios aplinkybės atsiradimo rizikos. Taigi teismo vertinimu, atsakovo nurodyti dokumentai neįrodo visų būtinų force majeure instituto taikymo aplinkybių.
11. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, pasirinkęs galimybę disponuoti produkcija savo nuožiūra, vertino, jog nauda, kurią jis gaus pardavęs turimus 4 klasės grūdus kitiems subjektams, gali viršyti galimas sutarčių su ieškovu nevykdymo neigiamas pasekmes. Toks atsakovo elgesys ieškovo atžvilgiu negali būti laikomas sąžiningu CK 6.158, 6.200 straipsnių reikalavimų, keliamų sutarties šalių elgesiui vykdant sutartis, kontekste. CK 6.324 straipsnio pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolių atlyginimo.
12. Teismas nurodė, kad Sutarties 29 punkte numatyta, jog bet kuriai iš šalių sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nepristačius/nepriėmus sutarto grūdų kiekio, kaltoji šalis įsipareigoja kitai šaliai sumokėti iš anksto sutartį 25 procentų dydžio baudą už kiekvieną nepristatytą/nepriimtą grūdų toną arba tiesioginius nuostolius nukentėjusios šalies pasirinkimu. Nuostoliai apskaičiuojami iš kainų skirtumo tarp šioje sutartyje nustatytos grūdų kainos ir faktinės kainos, kuria būtų pristatyti/nupirkti grūdai. Kai atsakovas, vienašališkai nutraukęs sutartį, nepateikė ieškovui pagal sutartį nurodytų patiekti 100 tonų antros klasės kviečių už 160 Eur už toną be PVM, ieškovas sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančias naujas sutartis ir 2018 m. gruodžio 4 d. nupirko iš S. L. 28,848 tonas antros klasės kviečių po (190 Eur), 2018 m. gruodžio 5 d. iš B. B. nusipirko 22,442 tonas antros klasės kviečių po (190 Eur), 2018 m. gruodžio 7 d. iš R. M. nusipirko 32,540 tonas antros klasės kviečių po (190 Eur).
13. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė nuostolių, patirtų dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimo tinkamo nevykdymo, faktą ir dydį, atsakovas savo atsikirtimų į ieškinį neįrodė, todėl juos atmetė ir preliminarų sprendimą dėl patenkintų ieškovės materialinių reikalavimų paliko nepakeistą (CPK 178, 185 straipsniai, 430 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
14. Ieškinio reikalavimus patenkinus visa apimtimi teismas iš atsakovo ieškovei priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl 2019 m. liepos 3 d. preliminaraus sprendimo dalį (įskaitant ir 2019 m. liepos 25 d. papildomą sprendimą), dėl bylinėjimosi išlaidų pakeitė, priteisiant iš atsakovo ieškovei 27 Eur žyminį mokestį ir 2326 Eur teisinės pagalbos išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CK 6.246 str. – 6.249 str.), nesivadovavo nagrinėjamu klausimu aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neatskleidė bylos esmės, nes nesiaiškino ir nenustatė visų bylos faktinių aplinkybių, taip pat pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185 str.), Byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, todėl sprendžiant šalių ginčą šioje byloje buvo svarbu tai, ar atsakovo neteisėti veiksmai lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą, jei taip – tai kokio dydžio. Ieškovė neįrodė šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
15.2. Ieškovė objektyviai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Teismas visiškai nesiaiškino aplinkybės, kodėl atsakovui neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė iš kitų grūdų tiekėjų supirko išimtinai tik aukštesnės klasės, t. y. brangesnius grūdus. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė ne kartą teigė ir pripažino, jog atsakovas turėjo teisę pristatyti ne tik antros klasės, bet ir žemesnės klasės grūdus. Taigi ieškovei nurodžius, jog jai buvo nesvarbu kokios klasės grūdus pirkti, neaišku, kodėl ieškovė supirko tik 2 klasės kviečių grūdus žymiai brangesne kaina nei 3 ar 4 klasės grūdai. Todėl toks niekuo nepagrįstas ieškovo išlaidavimas turi būti vertinamas kaip paties ieškovo prisiimta rizika. Dėl šios priežasties galima pagrįstai teigti, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio.
15.3. Ieškovė neįrodė, kad atsakovui neįvykdžius sutarties ir nepardavus ieškovei nustatyto grūdų kiekio, ieškovė prarado galimybę iš kitų grūdų tiekėjų nupirkti žemesnės klasės (3 ar 4) grūdus žemesne kaina, ar kad buvo priversta aplinkybių pirkti išimtinai 2 klasės kviečių grūdus už 190 Eur/t kainą. Taigi byloje esantys duomenys niekaip nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų ryšio su ieškovės patirtais nuostoliais ir jų dydžiu.
15.4. 2018 metų vasarą ekstremaliąją situaciją dėl sausros skelbė ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės lygiu, bet ir savivaldybės - savivaldybių lygiu, tame tarpe - Kaišiadorių rajono savivaldybė, kurioje veiklą vykdo atsakovas. Taigi sausra 2018 metų vasarą pasiekė beprecedentį lygį, to negalėjo iš anksto prognozuoti ne tik atsakovas, bet ir kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai. Žemės ūkio produkcijos gamintojai netgi buvo viešai kviečiami kreiptis į Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančios pažymos gavimo. Todėl 2018 m. buvusi sausra, turėjo būti laikoma kaip force majeure aplinkybė, atleidžianti atsakovą nuo atsakomybės.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Agrokoncerno grūdai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Ieškovė įsigijo antros klasės kviečius, nes tuo metu rinkoje galėjo įsigyti būtent šios klasės kviečius. Atitinkamai, ieškovė skaičiavo faktiškai patirtus nuostolius pagal kainą tų kviečių klasės, kurią turėjo galimybę įsigyti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovė privalėjo įsigyti žemesnės klasės kviečius ir tokiu būdu sumažinti patirtus nuostolius nėra pagrįsti jokiais objektyviais ir pagrįstais įrodymais.
16.2. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti nenugalimos jėgos (force majeure) instituto, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad reikiamą kiekį kviečių Sutarties įvykdymui turėjo. Taigi nors 2018 m. vyravo ekstremali situacija (sausra) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje – tai neturėjo poveikio atsakovo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Atitinkamai Sutartis buvo neįvykdyta ne dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, o dėl atsakovo vienašališkai priimtų nepagrįstų sprendimų nevykdyti Sutarties.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
3. Kauno apygardos teisme 2020 m. spalio 1 d. gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai. Iš pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad apeliantas, nesutikdamas su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, teikia rašytinius paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose išsakomi nesutikimo su ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą argumentai, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą į apeliacinį skundą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka procesinio veiksmo ir atitinkamo procesinio dokumento įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 straipsnis). Kita vertus, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Tuo tarpu, nurodomame procesiniame dokumente apeliantas iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, apelianto pateiktą procesinį dokumentą (išskyrus dalį dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme) atsisakoma priimti.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
5. Bylos duomenimis šalys 2018 m. kovo 2 d. sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NDESPSK-62-180302-5, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovei pristatyti 100 tonų 2 klasės kviečių grūdų nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Ieškovė įsipareigojo kviečius priimti ir už juos sumokėti atsakovui. Šalys sutarties 29 punkto sąlyga numatė, kad bet kuriai iš šalių sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nepristačius/ nepriėmus sutarto grūdų kiekio, kaltoji šalis įsipareigoja kitai šaliai sumokėti iš anksto sutartą 25 procentų dydžio baudą už kiekvieną nepristatytą/nepriimtą grūdų toną arba tiesioginius nuostolius nukentėjusios šalies pasirinkimu. Nuostoliai apskaičiuojami iš kainų skirtumo tarp sutartyje nustatytos grūdų kainos ir faktinės kainos, kuria būtų pristatyti/nupirkti grūdai. Sutartyje yra numatyta, kad šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu, ir, kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui ( force majeure).
6. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas pagal sudarytą sutartį savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir iš 100 tonų sutartyje numatytų pristatyti kviečių pristatė tik 19,497 tonas 2 klasės kviečių. Ieškovė už nupirktus grūdus sumokėjo atsakovui 3685,26 Eur, pagal sudarytos sutarties 25 punktą. Pasibaigus šalių sudarytos sutarties grūdų pateikimo terminui, ieškovė trūkstamam grūdų kiekiui įsigyti sudarė sutartis su kitais tiekėjais, kuriose buvo numatyta perkamų 2 klasės kviečių kaina po 190 Eur/t. Ieškovė informavo atsakovą apie jo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir apie tai, kad ieškovė patyrė 2415,09 Eur nuostolius (kuriuos sudaro kainų skirtumas tarp sutartyje nustatytos grūdų kainos ir faktinės iš kitų asmenų įsigytų grūdų kainos). Remdamasi tuo ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 2415,09 Eur nuostolius, kurie susidarė ieškovei už trūkstamą 2 klasės kviečių kiekį (19,497 tonų ) nupirktą iš kitų tiekėjų ir už juos sumokėtą didesnę kainą (po 190 Eur/t vietoje sutartyje numatytos 160Eur/t).
7. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą savo 2019 m. liepos 3 d. priimtą preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo buvo priteista ieškovei 2415,09 Eur nuostoliams atlyginti paliko nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė nuostolių, patirtų dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų tinkamo nevykdymo faktą ir dydį, o atsakovas nepateikė pakankamų atsikirtimų ieškiniui netenkinti.
8. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apelianto apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, išanalizavusi atsakovo apeliacinį skundą ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pakartotinai išklausiusi apelianto ir ieškovės atstovo paaiškinimus duotus apeliacinės instancijos teisme konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį patenkino.
9. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
10. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).
11. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.
12. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas bei nusistovėjusią tarp šalių sutartinę praktiką atsakovas turėjo pristatyti ieškovei ne tik antros, bet ir žemesnės klasės kviečių grūdus. Teismas tokią išvadą padarė remiantis šalių byloje pateiktais įrodymais ir pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad jis negavo reikiamo derliaus dėl sausros, kad grūdai buvo prastesnės kokybės ir, kad ieškovė atsisakė priimti ketvirtos klasės grūdus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pritardama tokiai pirmosios instancijos teismo argumentacijai pažymi, kad pagal šalių sudarytos sutarties 13 punkto sąlygą atsakovas privalėjo grūdus pristatyti pirkėjo pasirinkimu į Mauručių elevatorių, į Jonavos sandėlį arba Kėdainių elevatorių. Ši sutarties sąlyga nebuvo šalių pakeista. Taigi, apylinkės teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas tokios sutarties sąlygos nevykdė, todėl pripažintina, kad atsakovas padarė sutartinės prievolės pažeidimą ir atsakovui gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnis) (Sutarties 29 punktas). Atsakovas neįrodė, kad pagal sutarties 12 ir 13 punktus buvo pristatęs ieškovei nei 40 tonų, nei kitokio kiekio 4 klasės grūdų ir, kad tokius grūdus ieškovė atsisakė priimti (CPK 178 straipsnis).
13. Nustačius, kad atsakovas padarė sutartinės prievolės pažeidimą jam atsiranda civilinė atsakomybė, lėmusi nuostolių atsiradimą ieškovei. Tokiu atveju, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6. 248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovas įstatymu įtvirtintos kaltės prezumpcijos nepaneigė ir tokios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis).
14. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Jei dėl neteisėtų veiksmų nukentėjęs asmuo neteko turto arba šis turtas buvo sužalotas, tai tokie nuostoliai vertintini kaip tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
15. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti žalos padarymo faktą ir patirtos žalos dydį. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamos su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019 ir kt.).
16. Ieškovė pareikštu reikalavimu prašė priteisti iš atsakovo 2415,09 Eur nuostoliams atlyginti. Nurodo, kad nuostolių dydis sudaro kainų skirtumas tarp sutartyje nustatytos grūdų kainos ir faktinės iš kitų tiekėjų įsigytų grūdų kainos.
17. Nagrinėjant bylą atsakovas atsikirtinėjo, jog ieškovė reikalaudama priteisti nuostolius elgiasi nesąžiningai, nes galėjo pirkti iš ūkininkų grūdus mažesne kaina ir aplamai neįrodė, kad buvo būtina pirkti grūdus iš trečiųjų asmenų. Tvirtina, kad dėl esamos sausros ieškovė galėjo numatyti, kad atsakovas negalės parduoti reikiamo kiekio 2 klasės kviečių. Apylinkės teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (sutartis iš kitų tiekėjų) nustatė, kad ieškovė trūkstamą 2 klasės kviečių kiekį (19,497 tonų) nupirko iš kitų tiekėjų ir už grūdus sumokėjo didesnę kainą (po 190 Eur/t vietoje sutartyje numatytos 160 Eur/t kainos ir patyrė 2415,09 Eur dydžio nuostolius. Atsakovas atsikirstamas, nagrinėjamu atveju, nepateikė duomenų, paneigiančių ieškovės teiginius ir patvirtinančias aplinkybes, kad buvo galima įsigyti grūdus kitokia kaina. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms ir įvertinęs byloje aptartus įrodymus turi pagrindo spręsti ir laikyti protinga bei pagrįsta ieškovei susidariusių nuostolių dydį nustatyti tokį kokį nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
19. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo nurodytą priežastį – sausrą, dėl ko nukentėjo atsakovo derlius teismas pažymėjo, kad sausra vasaros metu nėra ta aplinkybė, kurios atsakovas, būdamas ūkininku ir užsiimantis grūdų auginimu bei pardavimu, būtų negalėjęs protingai numatyti ir prisiimti tokios aplinkybės atsiradimo rizikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apylinkės teismo išvada yra teisinga ir padaryta atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurias atskleidžia pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys. Taigi, atsakovui neįrodžius CK 6.212 straipsnyje nurodytų pagrindų, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.
20. Kita apelianto apeliacinio skundo argumentacija galutiniam tarp šalių ginčo išsprendimui nėra reikšminga, todėl plačiau neanalizuotina. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010 ir kt.).
21. Apibendrindama kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje pateiktus įrodymus, taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas bei priėmė teisingą sprendimą, naikinti jį apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos, tačiau jos priteistinos ieškovei (CPK 93 straipsnis). Ieškovės atstovas pateikė duomenis, kad turėjo 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas – 968 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 484 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės turėtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 ir 8.19 p. patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
23. Procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 5,58 Eur. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Agrokoncerno grūdai“ (juridinio asmens kodas 135793416) iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,58 Eur (penkis eurus 58 cnt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Raimondas Buzelis
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė