VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. N. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja E. N. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama:

1) įpareigoti atsakovą išmokėti man neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį, nuo 2010-01-01 iki 2012-11-01 2 225,47 Lt bei likusią dalį neišmokėtos pensijos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

2) įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją;

3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2012-12-18 sprendimą Nr. 7S-757.

              Pareiškėja skunde paaiškino, kad Kalėjimų departamentas, taikydamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, perskaičiavo ir sumažino paskirtą pensiją. Pareiškėjai nuo 2010-01-01 iki 2012-11-01 mokama sumažinta pensija, dėl to jai susidarė 2 225,47 Lt neišmokėta pensijos nepriemoka. Ji nurodė, kad dabartinis teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas. Skundą grindė Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Konstitucijos 48, 52 straipsnių svarba.

              Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 11–13) su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime paaiškino, kad neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kuriuo remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjos valstybinė pensija, sprendimo priėmimo metu galiojo ir nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Todėl pareiškėjos skundžiamas 2012-12-18 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad pareigūnų ir karių pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota ir išmokėta, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijos nuostatoms, todėl atsakovas pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų ir tuo metu galiojusių teisės aktų nepažeidė. Pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Kalėjimų departamentas, perskaičiuodamas pareiškėjai pensiją neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus.

              Skundas atmestinas.

              Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai nuo 2010-01-01 iki 2012-10-30 paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo teisėtumo.

              Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2002-01-01 neterminuotai buvo paskirta pensija už tarnybą (b. l. 18), nuo 2008-01-29 jai buvo perskaičiuota pensija ir mokama 790,00 Lt dydžio pensija (b. l. 19). Kad pareiškėjai buvo paskirta 790,00 Lt dydžio pensija patvirtina ir Kalėjimų departamento pažyma (b. l. 16-17).

              Pareiškėja 2012-12-09 su prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių dėl mokamos sumažintos valstybinės pensijos ir prašė išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 15).

              Atsakovė 2012-12-18 rašte Nr. 7S-757 atsakė pareiškėjai į jo 2012-12-09 prašymą  (b. l. 14). Paaiškino, kad pareiškėjos pensija buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad perskaičiavus pareiškėjos pensiją, jai neišmokėta 2 225,47 Lt pensijos dalis. 

Pareiškėja nesutinka su šiuo atsakovės sprendimu, prašo jį panaikinti ir įpareigoti išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 1-4).

Pareiškėjos valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Atsižvelgus į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai pensijos išmokėjimas buvo ribojamas būtent pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. O Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pensijų perskaičiavimas pratęstas iki 2013-12-31. 

Atsakovo pažyma patvirtina, kad pareiškėjai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 spalio mėnesio buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (b. l. 16-17). Kaip minėta anksčiau, Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, todėl pagal šį straipsnį pareiškėjai sumažinta pensija teisėtai ir pagrįstai ir nėra pagrindo išmokėti jam nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. spalio mėnesio neišmokėtą pensijos dalį.

Pareiškėja prašo įpareigoti toliau jai mokėti visą paskirtą pensiją. Nėra pagrindo įpareigoti atsakovą mokėti pareiškėjai visą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kadangi, kaip minėta aukščiau, Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštaravo Konstitucijai, o nuostatos, reglamentuojančios pensijų sumažinimą, galioja iki 2013-12-31.

Pareiškėja skunde prašo panaikinti ir Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-18 sprendimą     Nr. 7S-757. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl pensijos perskaičiavimo. Taigi, ginčijamame Kalėjimų departamento sprendime atsakovas pareiškėjai išsamiai paaiškino, kokios aplinkybės lėmė pensijos sumažėjimą ir, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, paaiškino apie susidariusią neišmokėtos pensijos dalį. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis teisės norma, kuri vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, veikė pagal jam suteiktą kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra pagrindo jo sprendimo naikinti. Todėl šis pareiškėjos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

              Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu

n u s p r e n d ž i a :

              Pareiškėjos E. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                Mefodija Povilaitienė

                                                                                                                              Ernestas Spruogis

Nijolė Sušinskienė