Civilinė byla Nr. e2A-88-368/2022

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00403-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.6; 2.4.2.5; 2.6.15; 3.1.7.6; 3.1.10.7;

3.2.4.4; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NU T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovės T. B. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-226-1138/2021 pagal ieškovės T. B. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B. ir I. B., tretieji asmenys A. B. ir individuali įmonė V. T. įmonė, D. B. ir S. J., dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė T. B. kreipėsi patikslintu ieškiniu, prašydama atnaujinti terminą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 11SK-(14.11.110.)-417 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 11SK-(14.11.110.)-398 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų duomenų pakeitimo“, 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 11SK-(14.11.110.)-403 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ sprendimus; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 11SK-(14.11.110.)-417 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; panaikinti 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 11SK-(14.11.110.)-398 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų duomenų pakeitimo“; panaikinti 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 11SK-(14.11.110.)-403 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; panaikinti 2014 m. sausio 22 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu T. B. V. B. padovanojo žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2.       Nurodė, kad individuali įmonė (toliau – IĮ) V. T. įmonė 2012 m. atliko trijų besiribojančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, kurie 2013 m. liepos mėnesį buvo įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre: ieškovei T. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam 3,2600 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kuris po kadastrinių matavimų atlikimo, buvo padalintas į du žemės sklypus – kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (kadastriniai matavimai patvirtinti 2013 m. liepos 12 d. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 11SK-(14.11.110.)-417) ir juos pagal 2014 m. sausio 22 d. Dovanojimo sutartį ieškovė padovanojo savo sūnui V. B.; atsakovui V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam 0,3122 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) 9, kadastriniai matavimai patvirtinti 2013 m. liepos 11 d., NŽT Raseinių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 11SK-(14.11.110.)-398), P. K. nuosavybės teise priklausančiam 2,400 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris po kadastrinių matavimų atlikimo buvo padalintas į du žemės sklypus – kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (kadastriniai matavimai patvirtinti 2013 m. liepos 11 d.) NŽT Raseinių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 11SK-(14.11.110.)-403) ir 2013 m. lapkričio 6 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo atsakovai V. B. ir I. B., o nuo 2020 m. kovo 25 d. pagal kitą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šie žemės sklypai asmeninės nuosavybės teise priklauso I. B..

3.       Atliekant ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, jai buvo pateikti ne visi kadastrinės bylos dokumentai. Ieškovės amžius ir išsilavinimo ribotas, duomenų nepilnumas, neleido jai suvokti jos teisių pažeidimo apimties, kad kadastriniai matavimai prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Apie kitų besiribojančių žemės sklypų atliekamus kadastrinius matavimus ieškovė apskritai nieko nežinojo. Ieškovė, sudarant jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po kadastrinių matavimų atlikimo dviejų atskirų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorį, kurio pagrindu šiuos žemės sklypus padovanojo savo sūnui, atsakovui V. B., nesuvokė, jog matavimais ir dovanojimo sandoriu yra pažeidžiamos jos teisės.

4.       Dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų susidarė tokia situacija, jog ieškovei ir trečiajam asmeniui A. B. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir kanalizacijos šulinys, kurie buvo registruoti žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsidūrė atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir šulinys atsidūrė valstybiniame žemės sklype, kuris atsirado tarp žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors iki kadastrinių matavimų atlikimo šie du žemės sklypai buvo besiribojantys tarpusavyje ir jokio valstybei priklausančio žemės sklypo tarp jų nebuvo.

5.       Tiek prokuratūra, tiek NŽT atlikdama tyrimą dėl atliktų kadastrinių matavimų nustatė, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atliekant kadastrinius matavimus nebuvo išspręstas namų valdos suformavimo klausimas, tai yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai – du gyvenamieji namai, du vandens gręžiniai ir ūkinis pastatas, buvę žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir šuliniu atsidūrė nesuformuotame žemės sklype, kurio teisinė priklausomybė yra neaiški, o kitas gyvenamasis namas ir kiemo statiniai apskritai atsidūrė atsakovui V. B. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

6.       Paaiškėjus ieškovės teisių pažeidimo faktui, ji nebuvo žemės sklypo, o buvo tik statinių savininkė ir nebuvo tikra ar gali reikšti reikalavimą dėl kadastrinių matavimų panaikinimo. Teisė kreiptis į teismą dėl NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 11SK-(14.11.110.)-417 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ panaikinimo teismine tvarka ieškovei atsirado tik 2020 m. rugpjūčio 7 d. NŽT direktoriaus sprendimo Nr. 1T-19-(5.59 E.) ,,Dėl T. B. skundo išnagrinėjimo“, pagrindu. Todėl ieškovė prašo atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbios priežasties dėl NŽT Raseinių skyriaus vedėjo sprendimų panaikinimo.

7.       Teismui nusprendus panaikinti 2013 m. liepos 12 d. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 11SK-(14.11.110.)-417, kuriuo buvo nustatyti žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, žemės sklypo kadastro duomenys turi būti atstatyti į pradinę, iki kadastrinių matavimų atlikimo padėtį, tai yra jis būtų registruotas kaip vienas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jei teismas nuspręstų panaikinti minimą 2013 m. liepos 12 d. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo sprendimą, ieškovė prašo panaikinti 2014 m. sausio 22 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kaip išvestinį sandorį, kadangi dovanojimo sandoris yra neatlygintinis ir taikytina vienašalė restitucija.

8.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies Nurodė, kad pripažįsta ieškininio reikalavimus dėl administracinių aktų – Raseinių skyriaus vedėjo sprendimų panaikinimo ieškinyje nurodytu pagrindu. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte ir Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2 punkte nustatytus reikalavimus, vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Todėl Raseinių skyriaus vedėjo sprendimai dėl žemės sklypų nustatytų kadastro duomenų pakeitimo yra neteisėti.

9.       Atsakovai V. B. ir I. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės T. B. ieškinio reikalavimų netenkinti ir ieškinį dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo atmesti bei priteisti iš ieškovės visas atsakovų V. B. ir I. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės prašymas panaikinti sandorį nėra savarankiškas reikalavimas, kildintinas iš reikalavimo panaikinti administracinius aktus ir laikytinas išvestiniu reikalavimu, nes nepatenkinus pagrindinio, negali būti patenkintas ir išvestinis reikalavimas. Be to, prašomą panaikinti sandorį ieškovė įstatymo nustatyta tvarka ne kartą ginčijo teisme, tačiau ieškiniai buvo atmesti, todėl ieškovės kreipimasis dėl to paties dalyko, iš esmės tuo pačiu pagrindu laikytinas piktnaudžiavimu teise, kurį teismas turėtų atmesti, už piktnaudžiavimą procesine teise skiriant ieškovei baudą. Ieškovė neturi subjektinės teisė patikslintu ieškiniu ginčyti žemės sklypų kadastrinių matavimų teisėtumą ir pagrįstumą, kurių matavimus 2012 m. atiko IĮ V. T. įmonė, nes į tris sklypus subjektinę teisę prarado, juos perleidusi V. B., o į kitus sklypus – teisių niekada neturėjo.

10.       Žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovui V. B. perleisti 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartimi. Ieškovė su atsakovu V. B. sudarytą 2001 m. lapkričio 29 d. dovanojimo sutartį ir 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartį, ginčijo, pateikdama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams ieškinį (patikslintą) dėl dovanojimo panaikinimo ir restitucijos taikymo civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-482-267/2020, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistas. Todėl ieškovė iki 2014 m.. sausio 22 d. dovanojimo sandorio sudarymo žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (gautų iš žemės sklypo, buvęs, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, nustatytų IĮ V. T. įmonei 2012 m. atlikus kadastrinius matavimus, neginčijo, o juos perleidusi trečiajam asmeniui (atsakovui V. B.), šią subjektinę teisę prarado. Taip pat ieškovė negali ginčyti IĮ V. T. įmonės 2012 m. atliktų kadastrinių matavimų ir jais nustatytų žemės sklypų ribų pagrįstumo, nes tokios teisės jai šių žemės sklypų savininkas – atsakovas V. B. nesuteikė, trečiųjų asmenų teisės ir viešojo intereso pažeidimo nėra. Atsakovei I. B. pagal 2020 m. kovo 25 d. sutartį nuosavybės teise priklauso žemės sklypai – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl  ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti šių žemės sklypų kadastrinių matavimų, nes šie žemės sklypai jai niekad nepriklausė.

11.       Viešojo intereso pažeidimo nėra, kadangi T. B. 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo, kuriuo ji kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl to, kad IĮ V. T. individualios įmonės matininkas V. T. 2012 m. netinkamai atliko pareiškėjai tuo metu nuosavybės teise priklausiusio 3,26 ha žemės sklypo, buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar žemės sklypai – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nepagrįstai pakeitė aplink šį žemės sklypą buvusios valstybinės žemės ribas, buvo nepatenkintas Šiaulių apygardos teismui panaikinus Šiaulių apylinkė teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmestus. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019 atkreipė dėmesį, kad ieškovė prarado subjektinę teisę ginčyti nurodytų žemės sklypų kadastrinių matavimų teisėtumą ir pagrįstumą.

12.       Pripažinus ieškovę neturinčia subjektinės teisės ginčyti jai nepriklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo ir atmetus ieškovės, kaip asmens praradusio subjektinę teisę pateikti reikalavimą panaikinti administracinius aktus, negali būti tenkinamas ir kitas ieškovės reikalavimas dėl 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir šio sandorio panaikinimo. Atsakovė NŽT sutinka su ieškiniu, o ieškovė mano, kad ieškinį pripažinusios institucijos (NŽT Raseinių skyriaus) veiksmais (priimant administracinius aktus) buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl atsakovės NŽT veiksmais padarytos žalos jai atlyginimo, nes ginčijamų žemės sklypų ieškovė natūra neturi, o šiuos daiktus teisėtai įgiję asmenys atsakovai V. B. ir I. B., pretenzijų dėl sklypų ribų niekam nereiškia. Atsakovai V. B. ir I. B. ieškovės teisių nepažeidė, todėl žalos išieškojimas į juos negali būti nukreiptas.

13.       Ieškovės teiginius apie po 2012 m. atliktų kadastrinių matavimų pakeistas žemės sklypų ribas ir statinių atsiradimą kituose sklypuose paneigia atsakovo V. B. pateikta VĮ Registrų centras 2020 m. sausio 16 d. raštas, 2006 m. kadastro žemėlapio fragmentas (statinių išsidėstymo žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesuformuotame žemės plote schema). Ieškovės teiginį, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys 1922 m. statybos objektai (gyvenamasis namas ir tvartas) yra nesuformuotame žemės sklype, paneigia Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad šie statiniai yra suformuotame 0,1549 ha žemės sklype (unikalus daikto (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):319), nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai. 2020 m. birželio 24 d. skundu ieškovė valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) prašė panaikinti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT sprendimu tenkino ieškovės skundą – panaikino NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 1 lFPL-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. NŽT sprendimu buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 16 d. ir 2020 m. liepos 13 d. nutartyse (civilinė byla Nr. 2-81-772/2019)  nustatytais įpareigojimais parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio pagrindu buvo atlikti minėto žemės sklypo (kadastriniai matavimai ir jo teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre. Nors NŽT sprendimu buvo panaikintas žemės sklypo suformavimo pagrindas, tačiau šio sklypo kadastriniai matavimai ir teisinė sklypo registracija Nekilnojamojo turto registre liko galioti, nes jų NŽT direktorius panaikinti negali.

14.       IĮ V. T. įmonės matininko veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Su V. B. ir T. B. buvo suderintos besiribojančių žemės sklypų ribos. Kadastro žemėlapyje šių sklypų ribos buvo pažymėtos formuojant jį iš analoginių kadastro žemėlapių kopijų (sukurtų apie 1998 m.), jame sklypai buvo įbraižyti iš preliminarinių žemės reformos projektų (minėti sklypai savininkui buvo suteikti, atkuriant nuosavybės teises natūra pagal preliminarinius žemės reformos projektus). Analizuojant Kadastro žemėlapio ištrauką Ml:2000, akivaizdžiai matyti, kad sklypų preliminarinės ribos iki kadastrinių matavimų nėra tikslios, jos nežymiai nesutampa su kadastrinių matavimų ribomis. Nėra jokio pagrindo manyti, kad IĮ V. T. įmonei 2012 m. atlikus šių sklypų kadastrinius matavimus, buvo pakeista šių ginčo sklypų ribos ir geografinė padėtis – sklypų buvimo vieta perslinkta 39 m Toks žemės sklypų vietos perslinkimas niekad natūroje nebuvo įvykdytas, todėl ieškovės ieškinyje nurodyta NŽT išvada dėl sklypų ribų pakeitimo ir jų poslinkio 39 m yra nelogiška, statiniai nebuvo kilnojami, jie liko toje žemės vietoje, kurioje parodyti VĮ Registrų centras pateiktame Kadastro žemėlapyje.

15.       0,15 ha valstybinės žemės plotas, kuriame yra ieškinyje nurodyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys 1922 m. statybos pastatai, į 1996 m. grąžintą 3,26 ha žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą nebuvo įtrauktas, nes šio žemės sklypo abrise sutartiniu ženklu buvo pažymėta sodybos vieta, todėl jo matininkas ir negalėjo įtraukti į matuojamo žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą. Šio 0,15 ha valstybinės žemės ploto tiksli buvimo vieta buvo nurodyta ir NŽT Raseinių skyriui pateiktose žemės sklypų (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. Nr.(duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylose esančiuose Žemės sklypų planuose. Šis 0,15 ha valstybinės žemės plotas šiaurės vakarų pusėje ribojosi su atsakovo V. B. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), o iš šiaurės rytų ir pietryčių pusės ribojosi su kitu V. B. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gautu iš žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), pietvakariuose – su Nemakščių seniūnijos II kategorijos keliu. Taigi 0,15 ha valstybinės žemės ploto geografinė padėtis (buvimo vieta) ir konfigūracija buvo pakankamai aiški, ploto dydis – 0,15 ha atitiko minimalų 1922 m. statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti reikalingą žemės plotą, todėl matininkas V. T. ir paliko (neįtraukė į žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) plotą) šį ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės plotą. Ieškovė 2012 m. IĮ V. T. įmonei atliekant kadastrinius matavimus, matininkui nepateikė jokių jos nuosavybės teisę į šios 1922 m, statinius patvirtinančių dokumentų, teisinė statinių registracija Nekilnojamojo turto registre taip pat nebuvo atlikta, todėl žemė, ant kurios stovėjo, galimai tretiesiems asmenims priklausantys statiniai, negalėjo būti įmatuota T. B. 

16.       Ieškovės teiginius, kad šis nesuformuotas apie 0,15 ha valstybinės žemės plotas buvo „pakištas po T. B. 2000 m. statytu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais“ paneigia ieškovės į bylą su ieškinio priedais pateiktas VĮ Registrų centras 2020 m. sausio 16 d. raštas, kurio turinys akivaizdžiai patvirtina, kad naujos statybos pastatai (pradėti statyti apie 1995–1996 m.) buvo pastatyti ir yra žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

17.       Ieškovės prašymas atnaujinti terminus subjektinei teisei, kurios ji neturi, įgyvendinti, negali būti tenkinamas, nes

18.       Dovanojimo sandoris negali būti panaikintas, nes žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymas ir kadastro duomenų užfiksavimas tikslesniais prietaisais, 2012 m. atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus neturi įtakos1995 m. gruodžio 28 d. preliminariais matavimais suformuotam daiktui, nes nauji daiktai kadastriniais matavimais neformuojami, todėl sandoris dėl jų dovanojimo negali būti panaikintas.

19.       Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jam priklausantys žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribojosi su sklypais, kuriems buvo atliekami kadastriniai matavimai. Matininkas V. T. nedavė žinios, kada bus kalami riboženkliai nei jam, nei P. K., nei V. B. Ant suderinimo aktų jų parašai suklastoti, o riboženkliai visai nebuvo sukalti. Trečiajam asmeniui ir jo žmonai T. B. priklausantis po ½ dalį nuosavybės teise gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kanalizacijos šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo įregistruoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), atlikus kadastrinius matavimus be jo žinios buvo perregistruoti į V. B. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 

20.       Trečiasis asmuo IĮ V. T. įmonė atsiliepimu prašė ieškovės T. B. ieškinio reikalavimų netenkinti ir ieškinį dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo atmesti bei priteisti iš ieškovės trečiojo asmens – IĮ V. T. įmonės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutarimų dėl sklypų ribų tarp kaimynų nekilo, jokių pretenzijų dėl kadastro duomenų tikslinimo ir sklypų ribų nužymėjimo vietoje matininkui sklypų savininkai neišsakė, su matavimais ir nustatytomis ribomis sutiko. Kadastro duomenų bylos buvo suderintos ir patvirtintos NŽT Raseinių skyriuje, duomenys perduoti VĮ Registrų centras. Ieškovė ginčija žemės sklypo, buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (dabar žemės sklypai – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris jai nepriklausė, kadastro duomenis. Perleidusi sandoriu žemės sklypus, ieškovė prarado teisę reikšti reikalavimus dėl šių sklypų. Žemės sklypų savininkai atsakovai V. B. ir I. B. pretenzijų dėl IĮ V. T. įmonės 2012 m. atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų, nereiškia, trečiųjų asmenų teisės ir viešasis interesas nėra pažeisti, todėl ieškovė nepagrįstai reiškia pretenziją į 2012 m. kadastriniais matavimais nustatytas nurodytų žemės sklypų, kurie jai nepriklauso, ribas. Matininkas V. T. nerengė 1996 m. grąžinto žemės sklypo (buvęs, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Laikinojo žemės sklypo plano, jo abriso (lauko brėžinio), neatliko šio ir su jo besiribuojančių žemės sklypų preliminarių matavimų, nepažymėjo juose namų valdos ženklu sodybos šio žemės sklypo dokumentuose. Už  žemės reformos metu padarytas, kaip teisines pasekmes sukeliančius veiksmus turi atsakyti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas vykdę valstybės tarnautojai, bet ne matininkas.

21.       Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jai buvo pateikti ne visi kadastrinės bylos dokumentai. Atlikęs žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, matininkas V. T. išbraižė visų žemės sklypų planus ir kad būtų paprasčiau paaiškinti parengė situacijos brėžinį. Nuvykęs į Raseinių NŽT skyrių jį pateikė skyriaus vedėjo ir specialistų vertinimui. Pamatuotų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) plotai buvo leistinumo ribose. Plotai apskaičiuoti nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones.

22.       Ieškovė klaidingai nurodė, kad po V. T. 2012 m. atliktų kadastrinių matavimų ir netinkamai patikslintų žemės sklypų ribų, jos kartu su trečiuoju asmeniu A. B. valdomi pastatai atsidūrė atsakovo V. B. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomi pastatai, atsidūrė valstybiniame žemės sklype. VĮ Registrų centras 2020 m. sausio 16 d. rašte nurodoma, kad 2000 m. birželio 5 d. nekilnojamojo turto kadastro ir registro archyvinės bylos, adresu (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenimis gyvenamasis namas lAlp ir kanalizacijos šulinys yra žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). T. B. iki 2014 m. sausio 22 d. priklausęs 3,26 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 1995 m. gruodžio 28 d. preliminariais matavimais ir 1996 m. birželio 11 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas jos motinai B. K.. 0,15 ha valstybinės žemės plotas į grąžintiną 3,26 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą nebuvo įtrauktas. Būtent šį faktą, 2012 m. atliekant kadastrinius matavimus ir nustatė V. T. įmonės matininkas, todėl šis 0,15 ha valstybinės žemės plotas į 3,26 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą nebuvo įtrauktas. 2012 m. atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, matininkas V. T. jame nustatė kadastro objektus – sodybą ir joje esančius 1922 m. statinius (gyvenamąjį namą ir tvartą).

23.       Kadastrinių matavimų metu sklypai naujai neformuojami, todėl 2012 m. IĮ V. T. įmonė tikslesniais prietaisais patikslino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas 1995 m. gruodžio 28 d. preliminariais matavimais, patikslino šiuos kadastro duomenis. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), skyrė vietinės reikšmės 2 kategorijos (12 m) kelias, todėl šio kelio išskyrimas padalijo šį sklypą į du sklypus (projektinis Nr. 129-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atitinkamai, su vietinės reikšmės keliu besiribojančio žemės sklypo riba buvo pakeista. Kelių išskyrimas neabejotinai pakeitė ne tik šio žemės sklypo ribas bet ir jo konfigūraciją. Matininkas V. T., vykdydamas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir jų metu nustatydamas kelių plotį, atsižvelgė ne tik į žemės sklypų suformavimo dokumentus, žemės reformos projektus, bet ir į kelių infrastruktūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, taip pat į Raseinių rajono savivaldybės patvirtintą kelių schemą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24.       Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei I. B. iš ieškovės T. B. 6 271,08 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė trečiajam asmeniui IĮ V. T. įmonei iš ieškovės T. B. 2 850,00 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovės T. B. 27,86 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

25.       Teismas nustatė, kad tarp atsakovo V. B. (jo šeimos) ir jo tėvų (ieškovės T. B. ir trečiojo asmens A. B.) yra susiklostę konfliktiniai santykiai ir ieškovė bei tretysis asmuo A. B. ne kartą kreipėsi tiek į teismą prašydami pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis. Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-343-357/2017 ieškovai A. B. ir T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B., prašydami pripažinti šalių sudarytas 2011 m. spalio 22 d., 2013 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartis negaliojančiomis, taikyti vienašalę restituciją natūra – grąžinti ieškovams ginčijamomis sutartimis atsakovui perleistą turtą. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinio netenkino, o Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-169-178/2018 nutarta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė 2019 m. spalio 25 d. pareiškė ieškinį, prašydama panaikinti 2014 m. sausio 22 d. sudarytą dovanojimo sutartį, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020, ieškinys buvo atmestas, o Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

26.       Taip pat teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius 2018 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2017 m. gruodžio 25 d. nutarimą Nr. T5-1154 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriuo nutarė netenkinti T. B. skundo. T. B. apskundus Šiaulių apygardos prokuratūros 2018 m. vasario 6 d. nutarimą, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos T. B. skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. D. 2018 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. VI5-12 panaikinimo, atmesti. Nagrinėtame skunde ieškovė nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, kaip ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl kadastrinių matavimų atlikimo be jos žinios, sklypų ribų pakeitimo, teigė, kad parašas ne jos ir pan. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir jame pasisakydamas iš esmės dėl ne pareiškėjai T. B. nuosavybės teise priklausančių, o V. B. priklausančių žemės sklypų, ne tik, kad peržengė pareiškėjos T. B. skundo ribas, bet ir nepagrįstai šiuo klausimu pasisakė ir nurodė pakartotinai atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus.

27.       Teismas rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime nustatyta aplinkybe, jog nėra duomenų, kad T. B. 2012–2014 m. būdama žemės sklypų (projektinis Nr. 129-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gautų padalinus žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė, reiškė pretenzijas IĮ V. T. įmonei ar NŽT dėl neteisingai atliktų kadastrinių matavimų ar prašė juos patikslinti, taip pat nėra duomenų, kad T. B. skundė kadastrinių matavimų teisėtumą įstatymų nustatyta tvarka. Perleidusi 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartimi jai priklausiusius sklypus V. B. ir teismui nepripažinus šio sandorio negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad T. B. prarado teisę reikšti bet kokias pretenzijas ar reikalavimus dėl V. B. priklausančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

28.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė kreipėsi į teismą dar kartą bei prašė atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodydama, jog po bylos išnagrinėjimo – 2020 m. sausio 15 d. kreipėsi į NŽT, prašydama patikrinti išdėstytus faktus dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir imtis veiksmų panaikinant teritorinio skyriaus priimtus neteisėtus sprendimus, ir 2020 m. vasario 28 d. NŽT pateikė atsakymą į prašymą, kuriame nurodė, kad Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124E.) „Dėl žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo pagrindu panaikinamas. Tačiau tame pačiame rašte konstatuota, kad NŽT įvertinus matininko V. T. kadastrinių matavimų metu nustatytų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų atitiktį šių žemės sklypų suformavimo dokumentams, nustatė, kad šių žemės sklypų kadastrinių matavimų metu nustatytos šių žemės sklypų ribos ir konfigūracija, ir geografinė padėtis neatitinka minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų, konfigūracijos ir geografinės padėties. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-81-772/2019 atsisakė atnaujinti procesą, o Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-601-440/2020 nutarties šioje dalyje nepakeitė ir nurodė, kad NŽT rengdama 2020 m. vasario 28 d. raštą naujo vertinimo neatliko ir rėmėsi NŽT 2018 m. gegužės 11 d. rašte Nr. Nr. 1SS-422-(89.5) dėl informacijos pateikimo nurodyta informacija. Minėtame rašte buvo pasisakyta dėl NŽT Raseinių skyriaus darbuotojų ir matininko V. T. veiksmų įvertinimo, taip pat nurodyta, kad po atliktų kadastrinių matavimų nustatytos žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (konfigūracija) ir geografinė padėtis neatitiko minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų (konfigūracijos) ir geografinės padėties.

29.       Teismas sprendė, kad jis neturi teisės kvestionuoti res judicata galią turinčių teismų sprendimų ir negali nesutikti su aukštesnės instancijos teismo pozicija, jog nepripažinus dovanojimo sandorio negaliojančiu, ieškovė prarado teisę reikšti bet kokias pretenzijas ar reikalavimus dėl V. B. priklausančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat teismas neturi teisės daryti priešingų išvadų apie viešojo intereso pažeidimo. Padarė išvadą, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nenustačius viešojo intereso pažeidimo, ieškovė neturi teisės ginčyti kadastrinių matavimų, kadangi žemės sklypai, kurių kadastrinius matavimus ieškovė ginčija, ieškovei nebepriklauso, o atsakovai tokios teisės ieškovei nesuteikė.

30.       Teismas nustatė, kad sklypų kadastriniais matavimais nustatytos ribos, geografinė padėtis tik iš dalies atitinka byloje analizuotus sklypų formavimo dokumentus, todėl sklypo Nr. 129, vėliau po kadastrinių matavimų sklypų Nr. 44 ir Nr. 55 ribos gali būti laikomos „pasislinkusiomis“, taip pat iš dalies pakitusi ir sklypo Nr. 55 konfigūracija. Teismas atsižvelgęs į ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktais žemės sklypų planais, sprendė, kad sklypai, kurių kadastriniai matavimai ginčijami, ribojasi su atsakovams priklausančiais žemės sklypais, arba tretiesiems asmenims, niekada nereiškusiems pretenzijų dėl kadastrinių matavimų atliktų jiems priklausantiems žemės sklypams. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovei praradus subjektinę teisę, net ir esant teismo vertinimu, pagrįstai anksčiau konstatuotiems kadastrinių matavimų neatitikimams sklypų formavimo dokumentams, ieškovės reikalavimai byloje negali būti tenkinami. Žemės sklypai yra valdomi atsakovų, kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypų ribos juos tenkina, besiribojančių sklypų savininkų teisės ir viešasis interesas (kaip buvo nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais) nėra pažeidžiamas. Teismas, nesant nustatytų kitų pagrindų, negali tenkinti ieškinio reikalavimų vien todėl, kad anksčiau minėti žemės sklypai priklauso ieškovei.

31.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės subjektinės teisės neturėjimas reiškia, kad prašymas atnaujinti terminą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus ginčijamus sprendimus, negali būti tenkinamas. Byloje nustatyta, kad su ieškove nebuvo suderintos sklypų ribos, atliekant kadastrinius matavimus pasirašė pati ieškovė, be to ieškovei tuomet priklausiusių sklypų kadastriniai matavimai buvo atliekami pačios ieškovės iniciatyva. Teismas sprendė, kad ieškovei galėjo ir turėjo būti žinomas NŽT Raseinių skyriaus vedėjo sprendimų turinys iš karto po kadastrinių matavimo atlikimo ir šių sprendimų priėmimo. Teismas įvertinęs anksčiau vykusius teisminius procesus, kuriuose ieškovė ginčijo dovanojimo sandorius, padarė išvadą, kad ieškovė dar 2016 metais kilus ginčui su sūnumi rinkosi kitą savo teisių gynimo būdą nei sprendimų, kuriais patvirtinti kadastriniai matavimai ginčijimas, t. y. reikalavo dovanojimų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, net ir turint visą reikiamą informaciją apie atliktus kadastrinius matavimus. Teismas vertino, kad vien 2020 m. rugpjūčio 7 d. NŽT sprendimo priėmimas, nustačius kad ieškovei T. B. apie kadastrinių matavimų atlikimą turėjo ir galėjo būti žinoma iš karto atlikus kadastrinius matavimus, nesudaro pagrindą daryti išvadą nei apie subjektinės teisės ieškovei grįžimą, nei apie naują pagrindą atnaujinti terminą apskųsti ieškinyje nurodomus NŽT Raseinių skyriaus vedėjo sprendimus.

32.       Teismas akcentavo, kad ieškovė byloje nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje 3K-3-63-916/2019, kadangi bylų ratio decidendi skiriasi. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje bylą nagrinėję teismai dovanojimo sandorį pripažino negaliojančiu dėl suklydimo, o ne dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų, juo pripažinimus negaliojančiais.

33.       Teismas vertino, kad reiškiamas išvestinis reikalavimas dėl dovanojimo sandorio pripažinimu negaliojančiu, dovanojimo sutarties neginčijant jokiais kitais naujais pagrindais, esant priimtiems ir įsiteisėjusiems anksčiau minėtiems teismų sprendimams, ieškovei praradus teisę ginčyti kadastrinius, matavimus, taip pat negali būti tenkinamas.

34.       Teismas netenkino atsakovų prašymo skirti ieškovei ir jos atstovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, kadangi susiklosčiusi teisinė faktinė situacija yra itin sudėtinga tiek moraline, tiek teisine prasme, o savo teisių gynimas negali būti priežastis skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, net ir esant priimtiems aukščiau aptartiems teismų sprendimams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

35.       Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) T. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-226-1138/2021 ir priimti naują sprendimą, ieškovės T. B. ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

35.1.                      Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius 2018 m. vasario 6 d. priėmęs nutarimą palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2017 m. gruodžio 25 d. nutarimą Nr. T5-1154 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nutarimo nuorašą pateikė NŽT, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka įvertintų Raseinių skyriaus darbuotojų, atsakingų už 3,26 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, kurių pagrindu buvo suformuoti žemės sklypai: projektinis Nr. 129-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir papildomai paliktas apie 0,15 ha ploto valstybinės žemės plotas po gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3122 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimą, bei IĮ V. T. įmonės matininko veiksmus. NŽT prokuratūros nurodymu atlikusi išsamų tyrimą, buvo nustatyti visi pažeidimai, esantys šios bylos įrodinėjimo dalyku. Mėginant taisyti susidariusią situaciją 2019 m. spalio 22 d. NŽT Raseinių rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124 E.) buvo patvirtintas naujo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo buvo suformuotas naujas 0,1549 ha valstybinės žemės sklypas, tačiau 2020 m. rugpjūčio 7 d. NŽT direktoriaus sprendimu Nr. 1T-19-(5.59 E.) buvo panaikintas. Šiuo sprendimu konstatuota, jog nepaisant to, kad NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. 11SK-(14.11.110.)-417 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ negalėjo būti priimtas, NŽT negali panaikinti sprendimo, kadangi įstatymuose tokie įgaliojimai NŽT nėra suteikti. Ieškovė buvo informuota, kad dėl NŽT sprendimo panaikinimo ji turi kreiptis į teismą. NŽT sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais, jog NŽT priimti administraciniai aktai butų naikinami tam, kad butų pašalinta neteisėta, pažeidžianti ieškovės interesus padėtis. Tačiau teismas nustatęs faktą, kad NŽT priimti sprendimai prieštarauja įstatymo normoms, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti.

35.2.                      Teismas priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi kitais sprendimais, nutartimis priimtais kitose bylose kaip prejudiciniais faktais, neatsižvelgdamas į bylų esmę. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė panaikinti administracinius aktus, įrodinėdama, jog ginčo žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti grubiai pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taip pat ieškovė savo ieškinį grindė ir tuo, kad administracinius aktus pripažinus negaliojančiais, nebeliks daikto – kaip dovanojimo sandorio objekto, todėl sandoris turi būti panaikintas kaip išvestinis juridinis faktas. Tokia byla anksčiai nebuvo iškelta ir ieškovė tokių reikalavimų NŽT ir atsakovams V. ir I. B. bei trečiajam asmeniui matininkui V. T. anksčiau nebuvo pareiškusi. Kitos anksčiau teismuose nagrinėtos bylos neturi nieko bendro su šia išnagrinėta byla, todėl pirmosios instancijos teismas šiose bylose nustatytais faktais rėmėsi kaip prejudiciniais.

35.3.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties 33 punkto išaiškinimus, kadangi nutartyje nėra nuspręsta, kad T. B. neturi teisės ginčyti kadastrinių matavimų kaip asmuo, kurio teises šie matavimai pažeidžia, taip pat nėra nurodyta, kad T. B. ateityje nebegalės ginčyti kadastrinių matavimų ir dovanojimo sutarties. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad ginčijant kadastrinius matavimus turi būti keliamas ir sandorio (dovanojimo sutarties) pripažinimo negaliojančiu klausimas.

35.4.                      Teismas nepagrįstai nesirėmė kaip turinčiu prejudicinę reikšmę Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 23 d.  sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-867-362/2021, kuriuo teismas atmetė V. B. skundą dėl jau 2020 m. rugpjūčio 7 d.  NŽT sprendimo panaikinimo ir konstatavo, kad žemės tvarkymo klausimu priimto sprendimo teisėtumas gali būti ginčijamas tik kreipiantis tiesiogiai į teismą, todėl tarnyba teisėtai ir pagrįstai skundžiamu sprendimu informavo B., kad dėl 2013 m. liepos 12 d. sprendimo panaikinimo ji turi kreiptis į teismą.

35.5.                      Nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovė neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimo dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo ar kad nepripažinus dovanojimo sandorio negaliojančiu, ieškovė prarado teisę reikšti bet kokias pretenzijas ar reikalavimus dėl V. B. priklausančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Kad ieškovė tokią teisę turi, konstatuota Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendime.

35.6.                      Atlikus ginčo kadastrinius matavimus, ieškovei ir trečiajam asmeniui A. B. nuosavybės teise priklausančio dalis nekilnojamojo turto atsidūrė privačioje (atsakovo V. B.), dalis nesuformuotoje valstybinėje žemėje, t. y. buvo pažeista ieškovės ir trečiojo asmens teisė į žemės sklypą, skirtą statinių eksploatavimui. Dėl 2013 m. priimtų NŽT įsakymų ieškovei priklausantys pastatai, buvę ant jos privačios žemės, tapo „išmėtyti“ per kelis žemės sklypus, nors kadastrinių matavimų metu privalėjo būti atskirai nuo žemės ūkio paskirties žemės suformuotas namų valdos žemės sklypas ir jis privalėjo būti tokios pat nuosavybės formos, koks ir buvo iki kadastrinių matavimų atlikimo. 

35.7.                      Nesutinka su teismo išvada, kad byloje neegzistuoja viešojo intereso sąlygos. Viešasis interesas egzistuoja, nes po IĮ V. T. įmonės atliktų kadastrinių matavimų, patvirtintų teisme ginčijamais 2013 metų įsakymais, vietoje privačios žemės atsirado žemės tarpas, kuri atitinka laisvos valstybinės žemės fondo žemės statusą (po kadastrinių matavimų ši žemės dalis tapo niekieno). Ieškovė šia valstybine žeme naudosis be galimybės įteisinti tokio naudojimo pagrindą. Tokiu būdu yra pažeidžiami tiek ieškovės, tiek ir valstybės interesai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bylos, kylančios iš valstybinės žemės nuomos/naudojimo santykių, turi viešąjį interesą. Aplinkybė, kad NŽT teisme ginčijamus administracinius aktus yra įvertinusi kaip neteisėtus, priimtus nesilaikant viešojo administravimo funkcijų ir nurodžius, jog tokie administraciniai aktai negalėjo būti priimti, todėl jie turi būti panaikinti teismine tvarka, yra pakanka konstatuoti faktui, kad viešojo administravimo srityje padarytos klaidos, sukuriančios neigiamas pasekmes asmenims ir valstybei, pilnai atitinka viešojo intereso sampratą.

35.8.                      Teismas nepagrindė, kokiais duomenimis remiantis, nustatė, jog ieškovė anksčiau žinojo apie teisės pažeidimus. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių nustatyti, kada tiksliai ginčijami administraciniai aktai ieškovei buvo įteikti ir ar netrukus po jų priėmimo ieškovei galėjo būti suvokiamas padarytas teisių pažeidimas. Ieškovė šioje byloje nurodė, kad apie kadastrinių matavimų vykdymo procedūrą ji žinojo, tačiau apie tai, kokias pasekmes sukūrė ginčijami teisme administraciniai aktai (t. y. kad jai priklausantys statiniai atsidūrė ant kito asmens žemės) ji sužinojo jau gerokai vėliau ir sužinojusi iš karto kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Kadastrinių matavimų medžiagoje nėra aiškiai suprantamų duomenų apie tai, kad statiniai atsiduria kitame sklype. Kadastriniais matavimais rūpinosi ieškovės sūnus atsakovas V. B. ir matininkas V. T.. Šalių santykiai buvo geri, ieškovė atsakovu pasitikėjo, todėl ieškovė negalėjo suvokti ir nesuvokė matininko padarytų pažeidimų nei iš planinės medžiagos, nei iš nepasikeitusio sklypų naudojimo, tik 2016 m. iškilus ieškovės ir atsakovo konfliktui, ieškovė ėmė aiškintis sklypų suformavimu ir sužinojo, jog ieškovės pastatai yra kitų asmenų žemės sklypuose. 

35.9.                      Prokuratūrai 2018 m. vasario 6 d. nutarimu patvirtinus administracinių aktų neteisėtumą, paaiškėjo ieškovės teisių pažeidimas. Nei 2017 m. reaguojant į ieškovės užklausas, nei prokuratūrai tiriant žemės sklypų kadastrinių matavimų aplinkybes, NŽT Raseinių skyrius nepripažino, jog 2013 m. administraciniai aktai yra neteisėti. NŽT direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 1T-19-(5.59 E.) konstatavus, kad galiojant priimtiems administraciniams aktams matininko ir NŽT Raseinių skyriaus sukurtos neteisėtos pasekmės negali būti ištaisytos, ieškovė per vieną mėnesį nuo šio akto įteikimo, Raseinių apylinkės teismui pateikė ieškinį. Neatnaujinus termino administraciniam aktui ginčyti, lieka galioti itin teisiškai ydinga situacija, kai nėra galimybės panaikinti neteisėtą administracinį aktą pačiai aktą priėmusiai institucijai. T. B. procesinę teisę kreiptis į teismą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

35.10.                      Kadastrinių matavimų, patvirtintų teisme ginčijamais administraciniais aktais, grubi neatitiktis teisės aktų reikalavimams yra neginčijamai nustatyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais, tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad sklypo Nr. 129, vėliau po kadastrinių matavimų sklypų Nr. 44 ir Nr. 55 ribos yra „pasislinkusios “, taip pat iš dalies pakitusi ir sklypo Nr. 55 konfigūracija. NŽT aiškinamąja schema, prokuratūra nustatė esminį konfigūracijos pasikeitimą ir kadastrinių matavimų neatitiktį pirminiams žemės sklypų planams. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti visiškai kitose ribose, nei sklypai buvo pamatuoti juos suformuojant, todėl sklypai pasislinko per trečdalį jų pločio į rytus. Neteisingai atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus ir juos patvirtinus administraciniu aktu, pasikeitė šių sklypų ribos ir konfigūracija, tuo pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 punktą, kuriame įtvirtintas draudimas vėliau atliekant kadastrinius matavimus keisti vietovėje paženklintas privačios žemės, miško sklypų ribas. 

35.11.                      Pirminiuose žemės sklypų planuose trys ieškovei priklausantys žemės sklypai sudarė vieną žemės masyvą ir ribojosi tarpusavyje bei su kitomis privačiomis žemės valdomis. Po kadastrinių matavimų atlikimo viduryje ieškovei priklausančių žemės sklypų atsirado nesuformuotos valstybinės žemės tarpas, nors jokie teisės aktai nesuteikė NŽT ir matininkui teisės pakeisti buvusios žemės rėžimą iš privačios į valstybinę. 

35.12.                      Teismui panaikinus 2013 m. liepos 12 d. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 11SK-(14.11.110.)-417, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, žemės sklypo kadastro duomenys turi būti atstatyti į pradinę, iki kadastrinių matavimų atlikimo padėtį, t. y. VĮ Registrų centre jis būtų registruotas kaip žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl išnyktų pats dovanojimo objektas. Iš nykus dovanojimo objektui, 2014 m. sausio 22 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti naikintina kaip išvestinis sandoris ir taikytina vienašalė restitucija.

36.       Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-226-1138/2021 ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

36.1.                      Teismas priimdamas ginčijamą sprendimą nepagrįstai rėmėsi kituose šalių ginčuose teismų priimtuose sprendimuose nustatytais faktais, kaip predjudiciniais, kadangi teismo sprendime nurodytose bylose skyrėsi ne tik šalys ir kiti dalyvavę bylose asmenys, tačiau ir ieškinio pagrindas bei dalykas, ir tuo pagrindu padarė nepagrįstą išvadą, kad T. B. perleidusi žemės sklypus dovanojimo sutartimi, neteko teisės ginčyti šių sklypų kadastrinius matavimus. Nė vienoje iš ankstesnių bylų NŽT nebuvo patraukta atsakove ir nė viena ankstesnė byla nebuvo iškelta pagal T. B. ieškinį, siekiant apginti savo kaip pastatų ir statinių savininkės teises. Šioje byloje šalys ir ieškinio pagrindas bei dalykas skiriasi nuo buvusių ankstesnėse teismo nurodytose bylose. Teismas nepagrįstai nesirėmė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-867- 362/2021 pagal V. B. skundą dėl NŽT direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. IT-19-(5.59E.) „Dėl T. B. skundo išnagrinėjimo“, panaikinimo, kuriame  teismas nurodė, kad NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo teisėtumas gali būti ginčijamas tik kreipiantis tiesiogiai į teismą.

36.2.                      2012 m. atlikti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, kurių metu buvo suformuoti du žemės sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti nesivadovaujant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio, Kadastro nuostatų 21 punkto reikalavimais, t, y. pakeistos nurodytų žemės sklypų ribos ir geografinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kadastriniais matavimais nustatytos ribos, geografinė padėtis tik iš dalies atitinka byloje analizuotus sklypų formavimo dokumentus.

36.3.                      Šie kadastriniai matavimai ir jų pagrindu sudaryta sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis pažeidžia T. B., kaip pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės teises ir teisėtus interesus, kadangi kadastrinių matavimų metu neteisėtai pakeitus nurodytų sklypų ribas, dalis T. B. priklausančių pastatų ir statinių atsidūrė V. B. nuo 2001 m. priklausančiame, įgytame pagal dovanojimo sutartį, žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas darydamas išvadą, kad atliekant kadastrinius matavimus, ieškovei turėjo būti žinomos žemės sklypo ribos, neatkreipė dėmesio į tai, kad žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė 2001 m. padovanojo V. B., tai yra, dar prieš sklypų kadastrinių matavimų atlikimą 2012 m., ir dovanojimo sandorio sudarymo metu žemės sklype nebuvo jokio ieškovei priklausančio pastato ar statinio, be to šiuos kadastrinius matavimus užsakė ne ieškovė, o atsakovas V. B.. Nepriklausomai nuo, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padovanotas atsakovams, ieškovei ir trečiajam asmeniui A. B. priklausantis pastatas ir statinys, kurio nebuvo šiame sklype jo dovanojimo metu (buvo sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), negalėjo po kadastrinių matavimų atsidurti svetimame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė nežinojo apie tokį žemės sklypų ribų pakeitimą, nors ir pasirašė sklypo ribų paženklinimo aktą, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei turėjo būti žinoma apie kadastrinius matavimų sprendinius ir sklypų ribas iš karto po kadastrinių matavimų atlikimo.

36.4.                      Palikus galioti neteisėtai atliktus žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kurių metu ieškovei priklausantys pastatai ir statiniai atsidūrė laisvoje valstybinėje žemėje, ieškovė visam laikui prarastų teisę naudotis konkrečiu suformuotu žemės sklypu, reikalingu šiems pastatams ir statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, nes sklypas, kuris jau buvo suformuotas atkuriant nuosavybės teises į jį, negali būti formuojamas antrą kartą, o nesuformavus konkretaus žemės sklypo ieškovė negalėtų jo pirkti ar nuomoti iš valstybės.

36.5.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisės ginčyti kadastrinių matavimų ir tuo pačiu apginti savo, kaip pastatų ir statinių savininkės teises, nepaisant, kad nurodyti kadastriniai matavimai pažeidžia ieškovės teises į jai priklausančius pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini)

36.6.                      Valstybės institucijos NŽT veiklos srityje buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, kuris laikytinas viešojo intereso pažeidimu, tačiau NŽT gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti tik įstatymų nustatytais atvejais. NŽT įgyvendindama jai priskirtus tikslus ėmėsi visų galimų priemonių esamam pažeidimui ištaisyti žemėtvarkos planavimo dokumentų, kadastro duomenų administravimo srityse. Tačiau NŽT direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. IT-19-(5.59E.) konstatavo, jog NŽT negali panaikinti savo sprendimo, kadangi įstatymuose tokie įgaliojimai NŽT nėra suteikti. NŽT taip pat negali kreiptis į teismą dėl sprendimo panaikinimo teismine tvarka, nes priešingu atveju ginčytų savo pačios priimtus administracinius aktus.

37.       Atsiliepimu į apeliantės (ieškovės) T. B. apeliacinį skundą, atsakovai V. B. ir I. B. prašo apeliantės (ieškovės) T. B. apeliacinį skundą atmesti – Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-226-1138/2021, palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės (ieškovės) T. B. atsakovų V. B. ir I. B. naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

37.1.                      Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ankstesnių teismų sprendimais, juose nustatytais prejudiciniais faktais ir jų naujai nenustatinėjo. Taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, kad jos skundžiamame teismo sprendime nurodytos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kitose bylose teismų nustatytų prejudicinių faktų. Priešingai šiuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose ir nutartyse bei prokuratūros nutarimuose nustatyti prejudiciniai faktai yra susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis – ginčyti administraciniais aktais patvirtinti kadastro duomenys dėl jais nustatytų žemės sklypų, apeliantės dar 2014 m. perleistų dovanojimo sutartimi atsakovui V. B., ribų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas kitose bylose nustatytų faktinių aplinkybių naujai nenustatinėjo ir sprendime pagrįstai rėmėsi kitų teismų nustatytais prejudiciniais faktais.

37.2.                      Teismo išvadą, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą buvo saistomas kitų teismų nustatytų prejudicinių faktų, patvirtina ieškovės kitiems teismams pateikti ieškiniai dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-343-357/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-169-178/2018 ieškovų T. B. ir A. B. ieškinys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.181 straipsnio ir 1.19 straipsnio pagrindais) atsakovui V. B. dėl 2011 m. spalio 22 d., 2013 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sandorių panaikinimo, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020 ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482-267/2020, ieškovės T. B. ieškinys (CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindais) atsakovui V. B. dėl 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sandorio panaikinimo, buvo atmesti. 2014 m. sausio 22 d. Žemės sklypų dovanojimo sutartį apeliantė pakartotinai (trečią kartą) ginčija nagrinėjamoje byloje. Anksčiau nagrinėtose bylose apeliantė T. B. buvo ieškovė viena arba su sutuoktiniu A. B.. Apeliantė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pateiktame ieškinyje reikalavimus suformulavo priešingai – ginčytos ieškovei nepriklausančių, atsakovui V. B. 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartimi perleistų žemės sklypų, ribos, kurios buvo nustatytos 2012 m. kadastriniais matavimais ir patvirtintos atsakovės NŽT Raseinių skyriaus 2013 m. administraciniais sprendimais.

37.3.                      Ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti patikslintame ieškinyje nurodytų V. T. įmonės 2012 m. atliktų žemės sklypų (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypų – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, nes į nurodytus pirmus tris sklypus ieškovė subjektinę teisę prarado, juos perleidusi atsakovui V. B. (2001 m. lapkričio 29 d. ir 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartimis), o į ketvirtą ir penktą sklypus – jokių teisių apskritai niekada neturėjo. Teismas pagrįstai laikė, kad ieškovės ieškinio reikalavimui patenkinti – administraciniams aktams panaikinti būtina sąlyga – daiktinės teisės į žemės sklypus, kurių ribas ginčija ieškovė, turėjimas. Ieškovė ieškiniu prašydama panaikinti administracinius aktus, kuriais buvo patikslintos ieškovei nepriklausančių žemės sklypų ribos, siekė nuginčyti ne šių sklypų ribas, bet 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sandorį.

37.4.                      Savo nesutikimą su ieškovės argumentais, kad teismas privalėjo ginti, apeliantės manymu, pažeistą viešąjį interesą ir ieškovės teises ir administracinius aktus panaikinti, atsakovai grindžia Šiaulių apygardos prokuratūros atliktu viešojo intereso galimo pažeidimo tyrimu, kurio metu prokuratūra viešojo intereso pažeidimo nenustatė, todėl pagrįstai atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

37.5.                      Nesutinka su ieškovės argumentais, kad šioje byloje nagrinėto ieškinio pagrindas ir dalykas nėra tapatus T. B. pareiškime dėl viešojo intereso gynimo prokuratūrai ir teismams nurodytoms aplinkybėms, ir kad šių bylų aplinkybės iš esmės skiriasi. Tai, kad prokuratūros ir teismų nagrinėtose bylose dėl viešojo intereso gynimo pareiškėja (ieškovė) pareiškimu prašė panaikinti 2012 m. atliktų žemės sklypų kadastrinius matavimus, o atsakovės NŽT administracinių aktų, kuriais šie kadastro duomenys buvo patvirtinti, neskundė, nereiškia, kad prokuratūros ir teismų nustatytos faktinės aplinkybės viešojo intereso gynimo bylose, kuriose buvo tikrinamas kadastrinių matavimų teisėtumas ir pagrįstumas, nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai, kuriais turėjo pareigą remtis šią bylą nagrinėjęs teismas.

37.6.                      Nesitinka su ieškovės argumentais, kad  NŽT 2020 m. vasario 28 d. atsakyme (rašto Nr. ISS-922(9.12E)) į pareiškėjos 2020 m. sausio 15 d. kreipimąsi yra įvardintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes NŽT jokio naujo vertinimo neatliko ir rėmėsi NŽT 2018 m. gegužės 11 d. rašte Nr. Nr. 1SS-422-(89.5), dėl informacijos pateikimo Šiaulių apygardos prokuratūrai išdėstyta nuomone dėl NŽT Raseinių skyriaus darbuotojų bei matininko V. T. veiksmų ir jo 2012 m. atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų vertinimo, kuriame pasisakyta ir dėl minėtų žemės sklypų ribų, konfigūracijos ir geografinės padėtis atitikties pirminiams žemės sklypų suformavimo dokumentams. Ieškovė prašydama atnaujinti procesą jokių naujų aplinkybių, atitinkančių CPK 366 straipsnyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus, nepateikė.

37.7.                      Nesutinka su ieškovės argumentais, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-867-362/2021 turi nagrinėjamai bylai prejudidicinę reikšmę. Šiame sprendime teismas nagrinėjo tik NŽT direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. IT-19-(5.59 E.) „Dėl T. B. skundo išnagrinėjimo“ teisėtumą ir pagrįstumą, netirdamas NŽT Raseinių skyrius vedėjo 2013 m liepos 12 d sprendimo Nr. 11 SK-( 14.11.110.)-417 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ bei NŽ Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m spalio 22 d įsakymo Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, tai gi, teismas 2012 m. atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo nevertino ir dėl jų nepasisakė. 

37.8.                      Ieškovės teiginius apie po 2012 m. atliktų kadastrinių matavimų pakeistas žemės sklypų ribas ir statinių atsiradimą kituose sklypuose paneigia pačios ieškovės į bylą pateiktas VĮ Registrų centras 2020 m. sausio 16 d. raštas ir 2006 m. kadastro žemėlapio fragmentas, iš kurių matyti, kad 2006 m. duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys gyvenamasis namas 1A1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas 2Il (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nesuformuotame valstybinės žemės plote, todėl IĮ V. T. įmonės matininkas pagrįstai šio valstybinio žemės ploto neįtraukė į preliminariais matavimais1995 m. gruodžio 28 d. suformuoto ir 1996 m. balandžio 11 d. grąžinto 3,26 ha žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabar žemės sklypai – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą.

37.9.                      Po apeliantės motinos B. K. mirties, seniūno išduotoje 2006 m. balandžio 12 d. pažymoje Nr. 7-264 Dėl statinių įteisinimo, nurodoma, kad namų ūkio knygos duomenimis prie pastatų (gyvenamojo namo 1A1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastato 2Il (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išskirta 0,15 ha ploto žemės. 2012 m. IĮ V. T. įmonė atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, 1922 m. statybos pastatams, apeliantei prašant, buvo paliktas seniūno 2006 m. balandžio 12 d. pažymoje Nr. 7-264 nurodytas 0,15 ha namų valdos žemės plotas. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5011-772-2018 įpareigojo IĮ V. T. įmonę parengti šio 0,15 ha namų valdos Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį suderinus su kompetentingomis institucijomis savo sprendimu patvirtino NŽT Raseinių skyrius, kadastro duomenys buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė pati NŽT direktoriaus prašė panaikinti valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir išregistruoti šiuos duomenis iš Nekilnojamojo turto registro.

37.10.                      Ieškovės prašymas atnaujinti terminus ginčyti administracinius aktus, kuriais patvirtinti 2012 m. IĮ V. T. įmonės atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai ir Kadastro duomenų bylos, negali būti tenkinamas, nes ieškovė nėra šių sklypų savininkė ir neturi subjektinės teisės ginčyti sklypų ribas bei prašyti administracinius aktus panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime konstatavo, kad  nėra pagrindo atnaujinti praleistų terminų administraciniams aktams dėl sklypo ribų apskųsti asmeniui, kuris šių sklypų neturi.

37.11.                      Ieškinyje nurodytų NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. TISK-(14.11.110.)-417, 2013 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 11SK-(14.11.110.)-398 ir 2013 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. TISK-(14.11.110.)-403 panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio pagrindais) per 1 mėnesį nuo jų priėmimo dienos T. B., būdama žemės sklypų – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininke į teismą nesikreipė, vėliau praleistų terminų jiems apskųsti atnaujinti taip pat neprašė. Perleidusi nekilnojamuosius daiktus tretiesiems asmenims šią subjektinę teisę prarado.

38.       Atsiliepimu į apeliacinius skundus, tretysis asmuo A. B. prašo tenkinti ieškovės T. B. ir atsakovės NŽT apeliacinius skundus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-226-1138/2021 ir priimti naują sprendimą, ieškovės T. B. ieškinį tenkinant. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

38.1.                      Kadastriniai matavimai ir juos patvirtinę administraciniai aktai pažeidžia ne tik ieškovės bet ir trečiojo asmens A. B., kaip statinių bendraturčio, teisėtus interesus, kadangi po kadastrinių matavimų atlikimo ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausantys statiniai atsidūrė kituose žemės sklypuose (privačiame ir valstybiniame), nesuformuojant statinių eksploatacijai reikalingo ir būtino žemės sklypo, be to buvo pakeistos žemės sklypo ribos, todėl buvo pažeistas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio, 31 straipsnio 3 dalies nuostatos. Žemėtvarkos skyriui nėra suteikta teisė nustatinėti ribas ir jas keisti, tai išimtinė teismo kompetencija.

38.2.                      Suformuoti namų valdai reikalingą žemės sklypą privačios ir valstybinės žemės sąskaita yra objektyviai neįmanoma – tam reikalingas dalies žemės grąžinimas ieškovės nuosavybėn, taip pat reikalingas valstybinės žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto suformavimas, kadangi nenuginčijus 2013 metų administracinių aktų, nėra galimybės susiformuoti žemės sklypą, reikalingą pastatų eksploatacijai ir namų valdai. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktus, esamam statiniui eksploatuoti formuojamas vienas, paprastai natūra, nedalijamas žemės sklypas, kurio dydis priklauso nuo statinio Nekilnojamojo turto kadastre įrašytos jo tiesioginės paskirties – jis yra toks, koks yra būtinas statinio eksploatacijai pagal paskirtį užtikrinti. 

38.3.                      Pritaria ieškovės argumentams, kad teismas priimdamas ginčijamą sprendimą padarė teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo klaidą. Pagal ieškovės ieškinį byla dėl kadastrinių matavimų neatitikties teisės aktų reikalavimams ir tuo padarytų pažeidimų ieškovės, kaip statinių savininkės, teisėms, anksčiau nebuvo nei iškelta, nei nagrinėta teismuose, tuo klausimu nėra priimtas teismo sprendimas, be to ieškovė nėra kėlusi tokio pobūdžio reikalavimų šalims – NŽT ir atsakovams V. ir I. B. bei trečiajam asmeniui matininkui V. T. Šiose bylose ginčo dalyku nebuvo nei administracinių aktų teisėtumas, nei kadastrinių matavimų atitiktis teisės aktų reikalavimams, taip pat nebuvo tiriamos su tuo susijusios aplinkybės, šios bylos neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai

38.4.                      Pritaria ieškovės argumentams, kad teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai nesirėmė Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-867-362/2021, kaip turinčiu prejudicinę reikšmę, kuriame išaiškinta, kad ieškovė dėl 2013 m. liepos 12 d. NŽT sprendimo panaikinimo turi kreiptis į teismą, nes NŽT neturi įgaliojimų panaikinti savo priimtą sprendimą. Sutinka su ieškovės argumentais dėl jos teisės reikšti ieškinį viešojo intereso buvimo aspektų.

38.5.                      Pritaria ieškovės argumentams, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti administracinius aktus ir dėl to termino neatnaujintino, be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė kadastrinių matavimų atlikimą žinojo anksčiau, nei buvo kreiptasi į teismą. Teismas nepagrįstai apsiribojo reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo, nes nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės. Teismas nevertino, ar paliktas galioti ydingas administracinis aktas nesukels daugiau neigiamų padarinių, nei termino tokiam aktui ginčyti atnaujinimas.

38.6.                      Sutinka su NŽT apeliaciniu skundu ir pritaria visiems apeliacinio skundo argumentams. Teismas, atmesdamas ieškinį, ne tik neapgynė ieškovės T. B. pažeistų teisių, bet tuo pačiu užkirto kelią NŽT vykdyti jai nustatytas funkcijas įgyvendint valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje.

39.       Atsiliepimu į apeliacinius skundus, tretysis asmuo IĮ V. T. įmonė prašo apeliantės (ieškovės) T. B. apeliacinį skundą atmesti – Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2261-138/2021, palikti nepakeistą, ir priteisti iš apeliantės (ieškovės) T. B. trečiojo asmens IĮ „V. T. įmonė“ naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

39.1.                      Nesutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl prejudicinių faktų taikymo. Taip pat nesutinka su ieškove, kad teismas turėjo ginti viešąjį interesą. Prokuroro sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones teismo negali būti kvestionuojamas, nes tai reikštų, kad teismas paneigia prokuroro teisę spręsti dėl viešojo intereso gynimo. Sutinka su teismo sprendime, padaryta išvada, jog šioje byloje neegzistuoja viešojo intereso gynimo sąlygos.

39.2.                      Pritaria teismo išvadai, kad vien todėl, kad ieškovė pageidauja patikslinti sklypų ribas, neturinti subjektinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, kurių ribas ginčija, prieštarautų logikai ir toks jos ieškinio reikalavimo tenkinimas nebūtų nei teisėtas nei pagrįstas. IĮ V. T. įmonė vadovavosi kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nuostatų nepažeidė. 2011 m. spalio 19 d. priimtoje Kadastro nuostatų redakcijoje nustatytas papildomas reikalavimas – be sklypo ploto, turi būti įvertintas ir sklypo konfigūracijos atitikimas teritorijų planavimo dokumentui. Kadastrinių matavimų metu nustačius, kad žemės sklypo konfiguracija neatitinka teritorijų planavimo dokumentui, NŽT skyriui teikiamas paaiškinimas, tačiau kokia forma pateikti pastabas dėl sklypų konfigūracijos pasikeitimų 2011 m. spalio 19 d. priimtoje Kadastro nuostatų redakcijoje nebuvo nustatyta, todėl 2012 m. IĮ V. T. įmonė ja ir negalėjo vadovautis. Tik 2013 m. birželio 10 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr.1P-(1.3)-167 patvirtinta žemės sklypo situacijos brėžinio forma, kurią matininkas, vadovaujantis Kadastro nuostatų 21 punktu, turi pateikti NŽT skyriui esant IĮ „V. T. įmonė“ matininkui V. T. 2012 m. atliekant žemės sklypo (projektinis Nr. 129-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikslinimą buvo pateikti šie nurodytą aukščiau reglamentavimą atitinkantys dokumentai: (1) 1996 m. sausio 5 d. žemės sklypo planas,  pagal kuriame atvaizduojamą situaciją matyti, kad tarp sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)7, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) laisvos valstybinės žemės plotų nėra; (2) 2000 m. sausio 27 d. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame geltona spalva pažymėti atkurtos nuosavybės planai, mėlyna – laisvos žemės plotai; (3) 2003 m. liepos 2 d. papildytas žemės reformos žemėtvarkos projektas, laisvoje žemėje suprojektuojant naujus sklypus nuosavybei atkurti.

39.3.                      Iš teritorijų planavimo dokumento – 2000 m. sausio 27 d. Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto plano matyti, kad jame pavaizduoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nėra aiškiai matomos. Jei matininkas V. T. būtų nesilaikęs Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatų ir, kaip pasiūlė NŽT 2018 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 1SS-922(9.12E), ir tiesiogiai įgyvendinęs nurodyto planavimo dokumento sprendinius (pagal juose užfiksuotą sklypų geografinę padėtį), suprojektuotų žemės sklypų ribos ženkliai kirstų gretimų žemės sklypų – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)ribas, kas neabejotinai nepagrįstai sumažintų šių sklypų plotą virš leistinų ribų, be to, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės. Atitinkamai, žemės sklypai – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų ploto viršpločius, o žemės sklype – projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis statinys Nr. 3 atsidurtų už sklypo ribų ir šios sklypo ribos kirstų statinius Nr. 1, Nr. 2. IĮ V. T. įmonė 2012 m., atlikdama kadastrinius matavimus nuo vietovėje fiksuotų žemės sklypų kampų (riboženklių ties matavimų taškais Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr.10, Nr. 13) pamatavo Žemės sklypų laikinuose planuose ir Žemės reformos projekte atvaizduotus žemės sklypus.

39.4.                      Iš pateiktos žemės sklypų (Raseinių r. sav. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų schemos (Vizualizacijos brėžinio) matyti, kad įgyvendinus NŽT ir apeliantės norus atitinkantį sprendimą, sklypo ribos kirstų statinius, taip pat pažeistų kaimyninio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriomis savininkas naudojasi daugiau nei 17 metų, ribas ir jo nuosavybės teises.

39.5.                      Ginčo sklypą – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė vietinės reikšmės 2 kategorijos (12 m.) kelias, todėl šio kelio išskyrimas padalino šį sklypą į du sklypus (projektinis Nr. 129-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Su vietinės reikšmės keliu besiribojančio žemės sklypo riba galėjo būti pakeista, jei pirminiuose žemės sklypo formavimo dokumentuose šie keliai nebuvo pažymėti riboženkliais. Kelių išskyrimas pakeitė ne tik žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, bet ir turėjo įtakos konfigūracijos pasikeitimui. Tačiau šis pasikeitimas, niekaip neįtakojo išorinių sklypo ribų ir jo geografinės padėties pasikeitimo, ką pagrįstai konstatavo Šiaulių apygardos prokuratūra ir Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019.

39.6.                      Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo metu 1995 m. lapkričio 13 d. atliekant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) preliminarius matavimus, sklypų ribos, kelių plotis buvo nustatyti neteisingai, žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys statiniai pažymėti netinkamai, dokumentuose duomenys apie juos aprašyti neišsamiai - nėra aišku ar žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise stačiakampiu pažymėtas plotas (kuriame stovėjo dar 1922 m. pastatyti statiniai) buvo išimtas iš 1996 m. balandžio 11 d. privatizuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto. Šios žemės reformos metu galimai padarytos klaidos apsunkino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų atlikimą. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, 2012 m. atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribos koordinuotos atsižvelgiant į aplinkinių sklypų ribas, kurios jau buvo nustatytos naudojant naujausią ortofoto medžiagą tikslesniais matavimais (naudojant tikslesnius prietaisus).

39.7.                      V. T. 2012 m. atlikus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, geografinė šių žemės sklypų ir juose esančių statinių padėtis (buvimo vieta) liko nepakitusi, žemės sklypai ir juose esantys statiniai kaip buvo, taip ir liko toje pačioje jų buvimo vietoje. NŽT pastebėtas žemės sklypų persislinkimas (39 m.) yra tik planinėje medžiagoje ir vietovėje neegzistuoja. Su tuo sutiko ir viešojo intereso galimo pažeidimo tyrimą atlikusi Šiaulių apygardos prokuratūra bei Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019.

39.8.                      Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad teismas turėjo pagrindą panaikinti apeliantės prašomus atsakovės NŽT priimtus administracinius aktus, remiantis tuo, kad 2020 m. sausį–vasarį NŽT revizavo savo pačios priimtus administracinius aktus ir sutiko, kad juos teismas panaikintų. Atsakovė NŽT administracinių aktų reviziją atliko tik 2020 m. sausio–vasario mėn., ir tik po to, kai 2018 m. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo baigtas tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, kuriuo metu buvo taip pat tikrinami ir IĮ V. T. įmonės matininko V. T. 2012 m. atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, ir viešojo intereso pažeidimas nebuvo nustatytas.

39.9.                      Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad NŽT 2020 m. vasario 28 d. rašte Nr. 1SS-422-(89.5) dėl prašymo nagrinėjimo buvo konstatuota nauja aplinkybė – jog žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (konfigūracija) ir geografinė padėtis neatitinka suformavimo dokumentuose nurodytų ribų (konfigūracijos) ir geografinės padėties. Ieškovei aplinkybės dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir konfigūracijos buvo žinomos ir anksčiau, taip pat nagrinėjant jos skundą prokuratūroje ir teismuose.

39.10.                      NŽT direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendime Nr. IT-19-(5.59 E.) padaryta išvada, kad buvo sudarytos sąlygos antrą kartą suformuoti ir privatizuoti žemės sklypą po esamais pastatais (gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu), po kuriais jau buvo atkurtos nuosavybės teisės Kauno apskrities valdytojo 1996 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), prieštarauja VĮ Registrų centras 2020 m. sausio 16 d. rašte Dėl informacijos pateikimo nurodytiems duomenims. Ieškovei iki 2014 m. sausio 22 d. priklausęs 3,26 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 1995 m. gruodžio 28 d. preliminariais matavimais ir 1996 m. balandžio 11 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)grąžintas jos motinai B. K.. 0,15 ha valstybinės žemės plotas į gražintiną 3,26 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą nebuvo įtrauktas. Būtent šį faktą, 2012 m. atliekant kadastrinius matavimus ir nustatė IĮ V. T. įmonė matininkas, todėl šis 0,15 ha valstybinės žemės plotas į 3,26 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą ir nebuvo įtrauktas.

39.11.                      Ieškovė ieškiniu prašydama pirmosios instancijos teismo panaikinti administracinius aktus, kuriais buvo patikslintos apeliantei nepriklausančių žemės sklypų ribos, iš tiesų siekė nuginčyti ne šių sklypų ribas, bet 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sandorį, kuriuo ji, žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gautus iš žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido atsakovui V. B., todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo.

39.12.                      Teismas pagrįstai laikė, kad ieškovės ieškinio reikalavimui patenkinti – administraciniams aktams panaikinti, būtina sąlyga – daiktinės teisės į žemės sklypus, kurių ribas ginčija ieškovė, turėjimas.

39.13.                      2012 m. IĮ V. T. įmonė atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, išanalizavus archyvinius ir sklypų suformavimo dokumentus, 1922 m. statybos pastatams, apeliantei prašant buvo paliktas 2006 m. balandžio 12 d. seniūno pažymoje Dėl statinių įteisinimo nurodytas 0,15 ha namų valdos žemės plotas. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5011-772-2018 įpareigojo IĮ V. T. įmonę parengti šio 0,15 ha namų valdos Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį suderinus su kompetentingomis institucijomis savo sprendimu patvirtino NŽT Raseinių skyrius, kadastro duomenys buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre.

39.14.                      Ieškovė pati NŽT direktoriaus prašė panaikinti valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir išregistruoti šiuos duomenis iš Nekilnojamojo turto registro. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. IT-19-(5.59 E.), tenkinus T. B. prašymą buvo panaikintas NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, todėl nesuprantama kodėl apeliaciniame skunde apeliantė ieškovė skundžiasi dėl jos pažeidžiamų teisių į statinius, kuriems eksploatuoti neva reikalinga žemė.

39.15.                      Pritaria teismo išvadai, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistų terminų administraciniams aktams dėl sklypo ribų apskųsti asmeniui, kuris šių sklypų neturi, atitinkamai jo subjektinė teisė negali būti pažeista.

39.16.                      NŽT, sutikdama su ieškovės ieškiniu, siekia žemės reformos klaidas perkelti IĮ V. T. įmonės, nors šių klaidų matininkas V. T. nepadarė – nerengė 1996 m. grąžinto žemės sklypo (buvęs, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Laikinojo žemės sklypo plano, jo abriso (lauko brėžinio), neatliko šio ir su jo besiribuojančių žemės sklypų preliminarių matavimų, nepažymėjo juose namų valdos ženklu sodybos šio žemės sklypo dokumentuose, tačiau, atsižvelgdamas į galiojančius teisės aktus, tikslesniais prietaisais patikslino kadastro duomenis ir sklypų ribas. Atsakovė (NŽT Raseinių skyrius) teismui pateiktame atsiliepime su ieškovės ieškiniu sutiko, tačiau nepaaiškino, kodėl atsakovės administraciniai aktai yra netinkamai parengti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

40.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

41.       Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės patikslintas ieškinys dėl administracinių aktų ir dovanojimo sandorio panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

42.       Apeliantė T. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad tikslinga bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi būtina apžiūrėti ir įvertinti planinę medžiagą esančią byloje, teikiant šalims dėl jos paaiškinimus.

43.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės T. B. prašyme nurodyti argumentai nepatvirtina išimtinio būtinumo skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylai reikšmingas aplinkybes, galimai pirmosios instancijos teismo neįvertintas (neištirtas) aplinkybes, apeliantė turėjo galimybę detaliai aptarti apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas išsamiai sprendime aptarė byloje esančius duomenis, bei byloje dalyvaujantys asmenys pateikė išsamius atsiliepimus į T. B. apeliacinį skundą, kad šios medžiagos pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teisėjų kolegija netenkinta apeliantės T. B. prašymo bylą apeliacinės instancijos tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Faktinės bylos aplinkybės

45.       Pagal 1995 m. lapkričio 28 d. Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktą B. K. suteikta privati nuosavybė žemės sklypas Nr. 129, esantis (duomenys neskelbtini), grąžinama natūra 3,26 ha – sklypo paskirtis namų valda ir lauko žemė. Žemės sklypo Nr.129 ribos parodytos vietoje ir pastatyti 8 laikini matavimo ženklai gretimybėje su P. K. žeme, T. B. žeme (šiaurė), su laisva valstybine žeme (pietuose ir rytuose), su naudingųjų iškasenų telkiniu (vakaruose), o matavimo ženklai nestatyti gretimybėje su P. G. žeme (pietuose), nes ribos nustatytos anksčiau. Per sklypą eina 4 m ir 6 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris neįskaičiuotas į plotą. Nurodyta, kad su parodytomis – paženklintomis sklypo ribomis sutinka, sodybos vietos parinkti nereikia. Pasirašė būsima savininkė P. K., inž. R. D., žemėtv. A. J.

46.       1996 m. balandžio 11 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) B. K. atstatyta nuosavybės teisė į žemę (duomenys neskelbtini),– 3,26 ha. grąžinama natūra. Pro sklypą einantis kelias turi būti naudojamas bendrai. Pateiktas Valstybinio žemės kadastro duomenų registras Nr. (duomenys neskelbtini)-2, registras sudarytas 1996 m. balandžio 23 d. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas B. K., sklypas paženklintas preliminariai, tikslinė žemės paskirtis – žemės ūkio veiklai, privati žemė skirta ūkininko ūkiui steigti, juridinis pagrindas – 1996 m. balandžio 11 d. Apskrities valdytojo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės plotas 3,26 ha.

47.       Pagal 1998 m. balandžio 20 d. sutartį B. K. padovanojo T. B. 3,26 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

48.       Matininkas V. T. parengė 2012 m. gruodžio 10 d. žemės sklypo kadastro duomenis Nr. 129-2 ir žemės sklypo kadastro duomenis Nr. 129-1. Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pridedamas sklypo planas, suformuoti sklypai Nr. 44 ir Nr. 55. T. B. pasirašė. Patikrinta ir suderinta 2013 m. liepos 10 d. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2013 m. liepos 18 d.

49.       Matininkas V. T. parengė 2013 m. kovo 21 d. žemės sklypo kadastro duomenis Nr. 2-2, Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pridedamas sklypo planas, suformuotas sklypas. Pasirašė P. K. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2013 m. liepos 18 d. 2013 m. kovo 21 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 1, kur pasirašė visos gretimų sklypų šalys.

50.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjas 2013 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. 11SK-(14.11.110)-403 ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtino pagal IĮ V. T. įmonės matininko V. T. 2013 m. kovo 21 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos šio sprendimo dalys, nustatytus: žemės sklypo Nr. 2-1, kurio plotas 0,9915 ha, kadastro duomenis ir žemės sklypo Nr. 2-2, kurio plotas 1,4468 ha, kadastro duomenis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjas 2013 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. 11SK-(14.11.110)-398 ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ V. T. įmonės matininko V. T. 2012 m. gruodžio 21 d. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamos šio sprendimo dalys. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjas 2013 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą Nr. 11SK-(14.11.110)-417 ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)A, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtino pagal V. T. įmonės matininko V. T. 2012 m. gruodžio 20 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos šio sprendimo dalys, nustatytus: žemės sklypo Nr. 129-1, kurio plotas 1,8204 ha, kadastro duomenis ir žemės sklypo Nr. 129-2, kurio plotas 1,4353 ha, kadastro duomenis.

51.       Pagal 2001 m. lapkričio 22 d. T. B. ir V. B. sudarytą dovanojimo sutartį, ieškovė T. B. padovanojo atsakovui V. B. žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Pagal 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) T. B. padovanojo V. B. žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl prejudicinių sprendimų

52.       Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi išnagrinėtomis civilinėmis bylomis: Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d.  nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-343-357/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-169-178/2018, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-482-267/2020 bei juose nustatytais faktais turinčiais prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, ir padarė išvadą, kad nepripažinus dovanojimo sandorio negaliojančiu, ieškovė prarado teisę reikšti reikalavimus dėl V. B. priklausančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo, taip pat teismas rėmėsi tuo, kad šiose bylose nebuvo nustatytas viešojo intereso pažeidimas.

53.       Apeliantės apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi minėtose bylose priimtais sprendimais ir juose nustatytais faktais kaip prejudiciniais, bei prejudicinę galią turinčiais išaiškinimais, neatsižvelgdamas į bylų esmę, buvusį ieškinio pagrindą ir dalyką, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad T. B. perleidusi žemės sklypus dovanojimo sutartimi, neteko teisės ginčyti kadastrinių matavimų ir jų pagrindu priimtų administracinių aktų. Taip pat teismas suklydo interpretuodamas ir aiškindamas Šiaulių apygardos teismo nutartį dėl viešojo intereso gynimo. Apeliantės pažymėjo, kad teismas kaip prejudiciniu sprendimu byloje turėjo vadovautis Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-867-362/2021, kuriame konstatuota ieškovės teisė kreiptis į teismą siekiant nuginčyti NŽT Raseinių skyriaus vedėjo ginčijamus sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliančių argumentais.

54.       Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas).

55.       Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17, 18 punktus).

56.       Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

57.       Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-343-357/2017 ieškovai A. B. ir T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B., prašydami pripažinti šalių sudarytas 2011 m. spalio 22 d., 2013 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartis negaliojančiomis, taikyti vienašalę restituciją natūra – grąžinti ieškovams ginčijamomis sutartimis atsakovui perleistą turtą. Šioje byloje ieškovai A. B. ir T. B. įrodinėjo, kad ginčijamomis dovanojimo sutartimis, šalys iš esmės siekė sudaryti ne dovanojimo, o pirkimo-pardavimo sandorius. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinio netenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-169-178/2018 šį sprendimą paliko nepakeistą.

58.       Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020 ieškovė T. B. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2014 m. sausio 22 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo V. B. du žemės sklypus – sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir  sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 2001 m. lapkričio 29 d. dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo V. B. 0,30 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Ginčydama minėtas dovanojimo sutartis ieškovė rėmėsi CK 6.472 straipsnio pagrindu ir byloje įrodinėjo aplinkybę, kad apdovanotojo (atsakovo V. B.) atlikti ieškovės atžvilgiu yra smerktini geros moralės požiūriu. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, kuris Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-482-267/2020 buvo paliktas nepakeistas.

59.       Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019 buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimas ir priimtas naują sprendimas – atmestas pareiškėjos T. B. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. D. 2018 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. VI5-12 panaikinimo. 

60.       Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius 2018 m. vasario 6 d. nutarimu paliko galioti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2017 m. gruodžio 25 d. nutarimą Nr. T5-1154 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriuo nutarė netenkinti T. B. skundo. Taip pat nutarė nutarimo nuorašą pateikti NŽT, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka įvertintų Raseinių skyriaus darbuotojų, atsakingų už 3,26 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, kurių pagrindu buvo suformuoti žemės sklypai: projektinis Nr. 129-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir papildomai paliktas apie 0,15 ha ploto valstybinės žemės plotas po gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3122 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimą, bei IĮ V. T. įmonės matininko veiksmus.

61.       Iš Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo nustatyta, kad T. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą pareiškimu, kuriuo prašė imtis įstatymo numatytų priemonių apginti viešąjį interesą dėl valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo – neteisėto valstybinės žemės ribų pakeitimo 2013 m. IĮ V. T. įmonei be T. B. žinios atlikus jai asmeninės nuosavybės teisėmis tuo metu priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau registruotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką bei dėl valstybinės žemės pasisavinimo. Pažymėtina, kad T. B. pareiškime, kaip ir nagrinėjamoje byloje, nurodė, kad kadastrinių matavimų metu pažymint minėto žemės sklypo ribas vietoje ji nebuvo kviesta, jos parašas, esantis 2013 m. liepos 15 d. prašyme dėl kadastro duomenų įregistravimo, adresuotame VĮ Registrų centrui yra netikras. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo 28 punkte konstatavo, kad T. B., 2012 m. IĮ V. T. atlikus kadastrinius matavimus, pačiai T. B. pasirašius ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartimi perleido 2 žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Raseinių r. sav. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Raseinių r. sav. (duomenys neskelbtini) 11 A) suinteresuotam asmeniui V. B., todėl T. B. nebūdama dviejų žemės sklypų savininke ir iš esmės neturinti jokio teisinio pagrindo ginčyti svetimų, jos sūnui V. B. priklausančių žemės sklypų ribų, 2017 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl neva viešojo intereso gynimo. Be to, minėto Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo 28 punkte teismas konstatavo, kad nei Šiaulių apygardos prokuratūros surinktoje medžiagoje, nei civilinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja T. B., tuo metu (2012–2014 m.) būdama minimų žemės sklypų (projektinis Nr. 129-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gautų padalinus žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė, reiškė pretenzijas IĮ V. T. įmonei ar NŽT (ar atitinkamam jos skyriui) dėl neteisingai atliktų kadastrinių matavimų ar prašė juos patikslinti, juo labiau nėra duomenų, kad pareiškėja skundė kadastrinių matavimų teisėtumą įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat teismas sprendė, kad perleidusi 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartimi jai priklausiusius sklypus V. B. ir teismui nepripažinus šio sandorio negaliojančiu, T. B. aplamai prarado teisę reikšti bet kokias pretenzijas ar reikalavimus dėl V. B. priklausančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

62.       Iškovė kreipėsi į teismą dar kartą prašydama atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodydama, jog po bylos išnagrinėjimo – 2020 m. sausio 15 d.– kreipėsi į NŽT, prašydama patikrinti išdėstytus faktus dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir imtis veiksmų panaikinant teritorinio skyriaus priimtus neteisėtus sprendimus. 2020 m. vasario 28 d. NŽT pateikė atsakymą į prašymą, kuriame nurodė, kad Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124E.) „Dėl žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo pagrindu panaikinamas. Rašte konstatuota ir ta aplinkybė, kad NŽT įvertino matininko V. T. kadastrinių matavimų metu nustatytų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų atitiktį šių žemės sklypų suformavimo dokumentams ir nustatė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu nustatytos šių žemės sklypų ribos ir konfigūracija, ir geografinė padėtis neatitinka minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų, konfigūracijos ir geografinės padėties. T. B. nuomone, ši aplinkybė yra naujai paaiškėjusi, ją anksčiau ir siekė įrodyti, t. y. kad anksčiau nustatytos sklypų ribos yra nustatytos neteisingai. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-81-772/2019 atsisakė atnaujinti procesą, o Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-601-440/2020 apeliacinės instancijos teismas nutarties šioje dalyje nepakeitė, be kita ko nurodydamas, kad 2020 m. vasario 28 d. rašte NŽT naujo vertinimo neatliko ir rėmėsi NŽT 2018 m. gegužės 11 d. rašte Nr. Nr. 1SS-422-(89.5) dėl informacijos pateikimo nurodyta informacija.

63.       Tai gi, teisėjų kolegija apibendrinat minėtas bylas, kuriomis pirmosios instancijos teismas rėmėsi kaip turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, pritardama atsakovų V. B. ir I. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, pažymi, kad minėtuose teismų sprendimuose teismai sprendė dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo ir šiuose sprendimuose nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, kadangi nagrinėjamoje byloje ginčijami administraciniais aktais patvirtinti kadastriniai duomenys, kuriais nustatytos žemės sklypų, perleistų 2014 m. dovanojimo sutartimi, ribos.  

64.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės T. B. argumentais, kad  Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-343-357/2017 ieškovė ir jos sutuoktinis A. B. siekė įrodyti, kad 2014 m. dovanojimo sutartus neatitiko tikrosios šalių valios, o Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020 ieškovė įrodinėjo šios sutarties pagrindą remdamasi CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau nesutinka, kad šiose byloje teismo nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Minėtos bylos patvirtina faktą, kad ieškovė vis skirtingais pagrindais siekia nuginčyti 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartį, tokiu būdu tikėdamasi susigrąžinti nuosavybės teisę į šia sutartimi atsakovui V. B. padovanotus du žemės sklypus. Taip pat šiose civilinėse bylose priimti sprendimai yra reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes juose 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartis nebuvo nuginčyta ir pripažinta negaliojančia. Visose anksčiau minėtose bylose ieškiniu, pareiškimu ar skundu kreipėsi į teismą T. B., tik vienais atvejais ji buvo kaip ieškovė ar pareiškėja viena, kitais atvejais kartu su sutuoktiniu A. B. 

65.       Apeliantės apeliaciniuose skunduose nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019 nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės reikšmės, kadangi byla nebuvo nagrinėta ieškinio teisena, joje atsakove nedalyvavo NŽT, nebuvo įrodinėjamas konkretus teisės pažeidimas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių argumentais, kad minėtas sprendimas neturi prejudinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Sutiktina, kad civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019 NŽT nebuvo atsakove, tačiau šioje byloje ji dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo ir šioje byloje priimtas sprendimas yra reikšmingas NŽT teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę, turi civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019 nustatytas faktas, kad T. B. perleidusi 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartimi jai priklausiusius sklypus V. B. ir teismui nepripažinus šio sandorio negaliojančiu, T. B. prarado teisę reikšti bet kokias pretenzijas ar reikalavimus dėl V. B. priklausančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiuo apeliacinės instancijos teismo išaiškinimu.

66.       Taip pat civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019 buvo sprendžiamas klausimas dėl viešo intereso pažeidimo – ar 2013 m. IĮ V. T. įmonės matininkui atliekant ieškovei nuosavybės teise tuo metu priklausiusio žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus buvo pakeistos aplink 3,26 ha žemės sklypą buvusios valstybinės žemės sklypo ribos, jas užvaldant. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu konstatavo, kad nebuvo viešoje intereso pažeidimo, šio sprendimo 23 punkte nurodydamas, kad žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nei vienas jų 2012 metais gretimybėje tuo metu nebuvo su valstybinės žemės plotais (0,15 ha valstybinės žemės plotas (tikėtina, kad viršplotis susidarė dėl atliktų tikslesnių matavimų) buvo išskirtas iš 3,26 ha žemės sklypo), o tik su privačiais, todėl šiuo atveju, valstybės interesai nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši nustatyta faktinė aplinkybė turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl įsiteisėjusiu sprendimu nenustačius viešojo intereso pažeidimo, ieškovė neturi teisės ginčyti kadastrinių matavimų.

67.       Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-81-772/2019 ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-601-440/2020, kuria iš dalies palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, turi nagrinėjamai bylai prejudicinę galią, kadangi šiose nutartyse konstatuota, kad 2020 m. vasario 28 d. NŽT rašte naujo vertinimo neatliko ir rėmėsi NŽT 2018 m. gegužės 11 d. rašte Nr. Nr. 1SS-422-(89.5) dėl informacijos pateikimo nurodyta informacija, kad matininko V. T. kadastrinių matavimų metu nustatytų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų atitiktį šių žemės sklypų suformavimo dokumentams ir nustatė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu nustatytos šių žemės sklypų ribos ir konfigūracija, ir geografinė padėtis neatitinka minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų, konfigūracijos ir geografinės padėties, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl naujai paaiškėjusios esminių bylos aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje apeliantė T. B. taip pat remiasi 2020 m. vasario 28 d. NŽT raštu, įrodinėdama, kad tik gavus minėtą raštą jai tapo žinomos aplinkybės, jog kadastrinių matavimų metu nustatytos šių žemės sklypų ribos ir konfigūracija, ir geografinė padėtis neatitinka minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų, konfigūracijos ir geografinės padėties, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartis ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

68.       Teisėjų kolegija pažymi, kad visi anksčiau paminėti teismų sprendimai ir nutartys yra įsiteisę ir įgyją res judicata galią, be to minėtais sprendimais nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, o nagrinėti klausimai susiję su aktualiais šiai bylai kadastriniais matavimais turi reikšmės ne tik ieškovės, atsakovų V. B. ir I. B., bet ir atsakovės NŽT teisėms ir pareigoms, be to, to nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykai esmės sutampa su minėtose bylose įrodinėtomis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi nurodytuose teismų sprendimuose ir nutartyse nustatytais prejudiciniais faktais ir juose esančiais išaiškinimais. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatų, be to, nenukrypo ir nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant minėtas proceso teisės normas.

69.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-867-362/2021, kaip turinčiu prejudicinę galią, kuriame teismas konstatavo, kad T. B. siekdama apginti pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, turi įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kadangi NŽT nustačiusi, kad 2013 m. liepos 12 d. sprendimas negalėjo būti priimtas, negali pati šio sprendimo panaikinti. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje teismas sprendė dėl NŽT 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendime Nr. IT-19-(5.59 E.) teisėtumo ir pagrįstumo bei vertino, ar pagrįstai šiame sprendime NŽT nurodė T. B. kreiptis į teismą dėl 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 11 SK-(14.11.110.)-417 panaikinimo, tačiau administracinis teismas nevertino, ar T. B. turi subjektinę teisę ginčyti šį NŽT 2013 m. liepos 12 d. sprendimą, taip pat nevertino, kada T. B. tapo žinoma apie nurodomą jos teisių pažeidimą, t. y. kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvę kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu nustatytos šių žemės sklypų ribos (konfigūracija) ir geografinė padėtis neatitinka minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų (konfigūracijos) ir geografinės padėties, taip pat kadastrinių matavimų metu, pakeičiant žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas (konfigūraciją), po esamais pastatais (gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu, nes šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti reikšmingi nagrinėjamai bylai prejudiciniais faktai, tik konstatuota, kad ieškovė turi kreiptis į teismą dėl NŽT 2013 m. liepos 12 d. sprendimo nuginčijimo, kuria, beje, ieškovė ir pasinaudojo, tačiau nespręsta, ar ieškovė tokios subjektinės teisės nėra praradusi.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį  

70.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimo dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo ir remiasi Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-867-362/2021, kuriame konstatuota, kad T. B. dėl 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 11 SK-(14.11.110.)-417 panaikinimo turi kreiptis į teismą. Ieškovė nurodo, kad ji siekia apginti savo, kaip statinių savininkės, kurie po kadastrinių matavimų atlikimo atsidūrė svetimose žemės sklypuose, pažeistas teises. Taip pat nurodė, kad atlikus ginčo kadastrinius matavimus, ieškovei ir trečiajam asmeniui A. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kanalizacijos šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo registruoti žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsidūrė atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsidūrė valstybinio fondo žemėje, kuri 2013 metais atsirado tarp žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nors iki kadastrinių matavimų atlikimo šie du žemės sklypai ribojosi ir valstybinio fondo žemės tarp jų nebuvo).

71.       Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės subjektinės teisės ginčyti kadastrinius matavimus, pagrįstai atsižvelgė į Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019, padarytą išvadą, kad  perleidusi 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartimi jai priklausiusius žemės sklypus V. B. ir teismui nepripažinus šio sandorio negaliojančiu, T. B. prarado teisę reikšti bet kokias pretenzijas ar reikalavimus dėl V. B. priklausančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020, paliktu nepakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-482-267/2020, ir  Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-343-357/2017, paliktu nepakeistu Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-169-178/2018, nepripažino 2014 m. sausio 22 d. sudarytą dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė padovanojo V. B. du žemės sklypus – sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negaliojančia, teisingai sprendė, kad nepripažinus dovanojimo sandorio negaliojančiu, ieškovė prarado teisę reikšti reikalavimus dėl V. B. priklausančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

72.       Pirmosios instancijos teismas ištyręs bylos medžiagą, sutiko su ieškove ir trečiuoju asmeniu NŽT, kad sklypo Nr. 129, vėliau po kadastrinių matavimų sklypų 44 ir 55 ribos gali būti laikomos „pasislinkusiomis“, taip pat iš dalies pakitusi ir sklypo 55 konfigūracija. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertinęs 1996 m. sausio 8 d. sudarytą laikiną žemės sklypo Nr. 129 planą, nustatė, kad sklypas Nr. 129, priklausęs priklausė B. K., ribojosi valstybine žeme ir žemės sklypu Nr. 66, kuris priklausė P. G., įsiterpęs žemės sklypas Nr. 128 priklausė T. B., žemės sklypas Nr. 127 – P. K., ir sprendė, kad sklypų kadastriniais matavimais nustatytos ribos, geografinė padėtis tik iš dalies atitinka byloje analizuotus sklypų formavimo dokumentus.

73.       Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad buvo pakeista žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), geografinė padėtis, pasislinko šio žemės sklypo ribos ir konfigūracija, ištyręs ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu papildomai pateiktus sklypų planus, nekilnojamojo turto registro išrašą nustatė, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktoje schemoje sklypas pažymėtas Nr.145), nuosavybės teise priklauso S. J., o žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktoje schemoje sklypas pažymėtas Nr. 228), nuosavybės teise priklauso D. B., žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktoje schemoje sklypas pažymėtas Nr. 146) nuosavybės teise priklauso V. B., žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktoje schemoje sklypas pažymėtas Nr. 66) nuosavybės teise priklauso I. B., žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktoje schemoje sklypas pažymėtas Nr. 230) ir  žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktoje schemoje sklypas pažymėtas Nr.160) nuosavybės teise priklauso V. B., žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktoje schemoje sklypas pažymėtas Nr. 233) nuosavybės teise priklauso I. B.. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad sklypai, kurių kadastriniai matavimai ginčijami, ribojasi su atsakovams arba tretiesiems asmenims priklausančiais žemės sklypais, kurie niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl kadastrinių matavimų, pagrįstai padarė išvadą, kad net ir esant kadastrinių matavimų neatitikimams sklypų formavimo dokumentams, ieškovei neturint subjektinės teisės ginčyti kadastrinius matavimus, jos reikalavimai negali būti tenkinami. teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė dovanojimo sandoriu, kuris nėra nuginčytas, perleisdama atsakovui V. B. žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prarado teisę ginčyti šių sklypų kadastrinius matavimus, kadangi ji dovanojimo sandoriu perleido atsakovui V. B. visas teises ir pareigas susijusias su dovanojamu daiktu, todėl ieškovė kaip buvusi šių žemės sklypų savininkė tokios teisės nebeturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliančių apeliaciniuose skunduose nurodyta aplinkybė, jog tam, kad T. B. galėtų naudotis jai priklausančiu pastatu ir statiniu, esančiais V. B. priklausančiame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti nustatytas servitutas arba išnuomota sklypo dalis, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų buvimas atsakovui priklausančiame sklype, pažeidžia jos kaip daiktų savininkės teises, priešingai ieškovė gali pasinaudoti teise dėl servituto nustatymo, ar kaip nurodė pati ieškovė apeliaciniame skunde, ieškovė gali kreiptis į atsakovą dėl žemės sklypo dalies, reikalingos daiktų naudojimui, nuomos.  

Dėl viešo intereso

74.       Apeliantė T. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neegzistuoja viešojo intereso sąlygos ir teigia, kad IĮ V. T. įmonei atlikus kadastrinius matavimus, patvirtintų ginčijamais 2013 metų įsakymais, vietoje privačios žemės atsirado žemės tarpas, kuri atitinka laisvos valstybinės žemės fondo žemės statusą. Šio žemės sklypo negalima suformuoti kaip valstybinio žemės sklypo, galinčio tapti civilinės apyvartos objektu, todėl apeliantė T. B. neturi galimybės šio žemės sklypo, ant kurio stovi jai priklausantys statiniai, nupirkti arba išsinuomoti, todėl yra pažeidžiami tiek apeliantės, tiek valstybės interesai.

75.       NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo nuspręsta patvirtinti naujo valstybinio žemės sklypo, 0,1549 ha, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Tačiau, pačios T. B. prašymu, NŽT 2020 m. rugpjūčio 7 d. direktoriaus sprendimu Nr. 1T-19-(5.59 E.) NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo panaikintas, nustačius, jog organizuojant, rengiant bei įsakymu patvirtinant projektą buvo sudarytos sąlygos antrą kartą suformuoti ir privatizuoti žemės sklypą po esamais pastatais (gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po kuriais jau buvo atkurtos nuosavybės teisės Kauno apskrities valdytojo 1996 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat šiame sprendime nurodyta, kad Projektas įsakymus buvo patvirtintas nesant tam būtinosios sąlygos, t. y. nesant Projekto iniciatorės T. B. raštiško pritarimo arba teismo sprendimo, kuriame būtų nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas.

76.       Tai gi, kaip matyti iš minėto NŽT 2020 m. rugpjūčio 7 d. direktoriaus sprendimo Nr. 1T-19-(5.59 E.), pati T. B. nesutiko su patvirtintu laisvos valstybinės fondo žemės suformavimo kaip valstybinio žemės sklypo, 0,1549 ha, esančio (duomenys neskelbtini), projektu ir siekė, kad būtų panaikintas NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė laikosi priešingos nuomonės ir remiasi jos pačios prašymu panaikintu įsakymu, kuriuo jos teigimu buvo ištaisyta padaryta klaida.

77.       Apeliantė T. B. apeliaciniame skunde įrodinėdama nagrinėjamoje byloje esant viešąjį interesą remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės nuomos mokesčio už naudojamą valstybinę žemę po pastatais ir teismas laikė, kad šiuo atveju byloje yra viešas interesas. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas naudojimosi valstybine žeme klausimas, o sprendžiamas klausimas dėl administracinių aktų nuginčijimo, su kuriais nesutinka buvusi ginčo žemės sklypų savininkė apeliantė T. B., tačiau nei dėl bylai aktualių kadastrinių matavimų, nei dėl ginčijamų administracinių aktų prieštaravimų nereiškia nei dabartiniai ginčo žemės sklypų savininkai atsakovai V. B. ir I. B., nei kiti aplinkinių žemės sklypų savininkai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta viešojo intereso buvimo.

78.       Be to, kaip jau minėta, nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinčiu Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019, konstatavo, kad žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nei vienas jų 2012 metais gretimybėje tuo metu nebuvo su valstybinės žemės plotais (0,15 ha valstybinės žemės plotas (tikėtina, kad viršplotis susidarė dėl atliktų tikslesnių matavimų) buvo išskirtas iš 3,26 ha žemės sklypo), o tik su privačiais, todėl šiuo atveju, valstybės interesai nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismui priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios paneigtų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nustatytus faktus, kad 2012 metais, atliekant kadastrinius matavimus, ginčo sklypai nebuvo gretimybėje su valstybinės žemės plotais. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas viešoje intereso buvimas.

Dėl termino atnaujinimo

79.       Apeliantė T. B. remdamasi NŽT 2020 m. rugpjūčio 7 d. direktoriaus sprendime Nr. 1T-19-(5.59 E.), kuriuo buvo panaikintas NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ nurodytomis aplinkybėmis, kad galiojant priimtiems administraciniams aktams matininko ir NŽT Raseinių skyriaus sukurtos neteisėtos pasekmės negali būti ištaisytos bei tai, kad ginčui administraciniai aktai negalėjo būti priimti, o NŽT tarnybai įgaliojimai panaikinti tokius aktus nėra suteikti, prašo atnaujinti terminą ginčo administraciniams aktams apskųsti. Taip pat kaip pagrindą atnaujinti terminą nurodė, jog  po dovanojimo sandorio, kuriuo atsakovui V. B. padovanojo žemės sklypus – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jos ir atsakovo santykiai dar buvo geri, ji nekliudoma galėjo naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir jai nekilo abejonės, kad visos procedūros buvo atliktos teisingai. 2016 m. iškilus konfliktui su atsakovais, ieškovė pradėjo aiškinti sklypų suformavimo aplinkybes ir paaiškėjus, kad ieškovei priklausiusio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų procedūra buvo atlikta nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų, ji ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipiausi į teisėsaugos institucijas ir į teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo.

80.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad subjektinės teisės neturėjimas pats savaime reiškia, kad prašymas atnaujinti terminą apskųsti ginčijamus administracinius aktus negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji nuo 2016 m. pradėjo aiškintis dėl 2012 m. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumo, patvirtina, kad nors ieškovei iki 2014 m. sausio 22 d. priklausė nuosavybės teise ginčo žemės sklypai, ieškovė iki prarandant nuosavybės teisę ginčo žemės sklypams, nelaikė, kad atlikti kadastriniai matavimai ir ginčo administraciniai aktai kaip nors pažeidė jos kaip nekilnojamojo turto savininkės teises. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019 nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad nėra duomenų, kad T. B., 2012–2014 m. būdama minimų žemės sklypų (projektinis Nr. 129-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gautų padalinus žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė, reiškė pretenzijas IĮ V. T. įmonei ar NŽT dėl neteisingai atliktų kadastrinių matavimų ar prašė juos patikslinti, juo labiau nėra duomenų, kad pareiškėja skundė kadastrinių matavimų teisėtumą įstatymų nustatyta tvarka. Svarbu yra tai, kad ginčo žemės sklypams kadastriniai matavimai buvo atliekami pačios ieškovės iniciatyva, ji  pasirašė žemės sklypo plane M1:1000, jog su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2012 m. gruodžio 10 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymų akte ir nustatytu plotu sutinka, taip pat pasirašė 2012 m. gruodžio 10 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymų akte, taip pat pasirašė Žemės sklypų (projektinis Nr. 129-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylose, todėl spręstina, kad ieškovei buvo žinoma apie atliktus kadastrinius matavimus, jų metu nustatytas sklypų ribas. Ieškovė iki pat 2017 m. lapkričio 29 d. kol kreipėsi pareiškimu į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, nesiekė nuginčyti kadastrinius matavimus, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami administraciniai aktai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė 2016 m. kilus ginčui su sūnumi, rinkosi kitą savo teisių gynimo būdą – reiškė reikalavimus dėl dovanojimo sutarčių nuginčijimo, o ne sprendimų, kuriais patvirtinti kadastriniai matavimai, nuginčijimą.

81.       Taip pat vertinant, kad NŽT 2020 m. rugpjūčio 7 d. direktoriaus sprendimu Nr. 1T-19-(5.59 E.) panaikintas NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, gavus ieškovės skundą dėl pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atliktų žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir minėtame žemės sklype, buvusiame iki šio žemės sklypo kadastrinių matavimų, naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams eksploatuoti, teisėjų kolegija sprendžia, kad T. B. jau iki NŽT 2020 m. rugpjūčio 7 d. direktoriaus sprendimo Nr. 1T-19-(5.59 E.) priėmimo manė, kad ginčo žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

82.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog kadastrinių matavimų metu nustatytos ribos ir jų pagrindu priimtų sprendimu nustatytos žemės sklypų ribos, netenkina buvusios šių ginčo žemės sklypų savininkės interesų šiuo metu, kai ji jau yra perleidus nuosavybės teisę atsakovams, bei ieškovės amžius, išsilavinimas ir kitos subjektyvios aplinkybės, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas ir atnaujinti terminą apskųsti ginčijamus administracinius aktus.

83.       Pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškovės reikalavimų dėl administracinių aktų nuginčijimo, kuriais buvo patvirtinti suformuoti 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartimi padovanoti atsakovui V. B. žemės sklypai, šios dovanojimo sutarties neginčijant kitais pagrindais, teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl minėtos dovanojimo sutarties panaikinimo.

84.       Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas ginčo klausimais atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, tačiau ne tokias, kokias tikėjosi ieškovė, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių ir procesinės teisės normų.

85.       Dėl kitų apeliantų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako nes iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

86.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė tiek materialines teisės, tiek procesines teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo ieškovė ir atsakovė NŽT, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

87.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

88.       Apeliantė T. B. pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

89.       Teismui atmestus apeliacinius skundus, atsakovams V. B. ir I. B. ir trečiajam asmeniui IĮ V. T. įmonei priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

90.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė I. B. patyrė 2400 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.11. punkte nustatytą dydį. 2022 m. sausio 6 d. vidutinis mėnesio bruto buvo 1598,10 Eur, todėl priteistinas užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalus dydis yra 2077,53 Eur (1598,10 Eur x 1,3 koeficientas). Įvertinus procesinio dokumento turinį, argumentus, tai, kad ta pati advokatė V. K. rengė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir trečiajam asmeniui IĮ V. T. įmonei, įvertinus galimai sugaištą laiką, bylos sudėtingumą, šios išlaidos mažintinos, priteisiant atsakovei I. B. iš apeliantės T. B. 1800 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

91.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo IĮ V. T. įmonė patyrė 1500 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Rekomendacijų 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, argumentus, galimai sugaištą laiką, atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos trečiajam asmeniui IĮ V. T. įmonei iš apeliantės T. B. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

92.       Trečiasis asmuo A. B. taip pat pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus. Tačiau įvertinus tai, kad trečiasis asmuo A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą palaikė apeliančių T. B. ir NŽT apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti, atmestus apeliacinius skundus, trečiajam asmeniui A. B. nepriteistinos išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

         Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

                Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apeliantės (ieškovės) T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui individuliai įmonei V. T. įmonei, juridinio asmens kodas 134486752, iš ieškovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                        Egidijus Mockevičius

                                                                                                                          Birutė Simonaitienė

                                                                                                                          Vilija Valantienė