Civilinė byla Nr. 2-100/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 126.2; 126.3;126.8.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statega“, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ iškelta bankroto, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1814-622/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos mėsinė“ ir uždaroji akcinė bendrovė Linkesa“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Statega“ ieškininiu kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB „Neapolis“ iškelti bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi skirti UAB „Verslo valdymo centras“ (1 t., 2-4 b. l.). UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Linkesa“ pateikė teismui prašymus įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ir iškelti atsakovui bankroto bylą. UAB „Klaipėdos mėsinė“ bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Atenergo“ (1 t., 89 b. l.), o UAB „Linkesa“ bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Valeksa“ (2 t., 32-35 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi (2 t., 86 b. l.) UAB „Neapolis“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“. Teismas nustatė, kad atsakovo finansiniai įsipareigojimai pagal 2011 m. balandžio 19 d. balansą sudaro 39 616 904 Lt, o turtas sudaro 44 329 432 Lt (1 t., 57-59 b l.), kad pagal pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė dirbo nuostolingai (1 t., 60 b. l.). Pagal 2011 m. liepos 20 d. balansą atsakovo finansiniai įsipareigojimai sudaro 41 529 754 Lt, o jos turtas sudaro 45 031 765 Lt (2 t., 75-77 b. l.). Iš šių duomenų teismas sprendė, kad atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Spręsdamas dėl ieškovo siūlomo administratoriaus kandidatūros, teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo dalį atsakovo skolų už atsakovo akcininką V. G., todėl sprendė, kad ieškovas veikia kartu su vienu iš atsakovo akcininkų, ir dėl to ieškovo siūlomo asmens neskyrė administratoriumi. Lygindamas kitas dvi kandidatūras, teismas sprendė, kad dėl vykdomų ir baigtų bankroto procedūrų, didesnio darbuotojų skaičiaus ir be pagrindinės buveinės Vilniuje turimų filialų Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje, teismas pripažino UAB „Valeksa“ patirtį didesne ir šią bendrovę paskyrė administruoti atsakovą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Statega“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“, ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo centras“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovo nuomone, UAB „Linkesa“ kreditorinis reikalavimas nepagrįstas, todėl UAB „Linkesa“ nepagrįstai įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, todėl teismas nepagrįstai paskyrė jo siūlomą bankroto administratorių. Kadangi teismas neinformavo ieškovo dėl UAB „Linkesa“ pateikto prašymo ir siūlomos administratoriaus kandidatūros ir nenustatė termino pateikti atsiliepimo į šį prašymą, teismas pažeidė procesines teisės normas, o ieškovas prarado galimybę išreikšti savo nuomonę dėl šio kreditoriaus.
2. Teismas nemotyvavo, kodėl, jo nuomone, ieškovo sumokėjimas dalies atsakovo skolų už atsakovo akcininką V. G. gali liudyti apie ieškovo pasiūlyto bankroto administratoriaus galimą suinteresuotumą įmonės bankroto procese. Pažymi, kad šios skolos apmokėjimo ieškovas ne tik neginčijo, bet ir pats nurodė teismui šias aplinkybes, todėl veikė sąžiningai. Trečiasis asmuo UAB „Linkesa“, kurios siūlomą bankroto administratorių teismas paskyrė, atsakovo kreditoriumi tapo tokiu pačiu pagrindu, perėmęs reikalavimo teisę. Todėl apelianto nuomone, trečiojo asmens siūloma administratoriaus kandidatūra turėjo būti vertinama kartu su kitais kandidatais.
3. Teismas neįvertino kieno interesais galimai veikia UAB „Linkesa” siūlydama bankroto administratoriumi UAB „Valeksa”. Apelianto nuomone, UAB „Linkesa”, įgydama reikalavimo teisę į UAB „Neapolis” ir pateikdama teismui prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, veikia atsakovo direktoriaus R. G. interesais, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „Linkesa” siūlomo bankroto administratoriaus nešališkumo. UAB „Linkesa” 123 858,23 Lt reikalavimo teisę į UAB „Neapolis” įgijo iš UAB „Andajas” pagal reikalavimo perleidimo sutartį. UAB „Andajas” akcininku nuo 2007 m. gegužės 21 d. iki 2008 m. balandžio 01 d. buvo R. G., o nuo 2008 m. balandžio 1 d. UAB „Ajantas”. UAB „Andajas” direktorė nuo 2009 m. vasario 17 d. yra D. D. - UAB „Neapolis” komercijos direktorė. UAB „Ajantas” steigėju ir vieninteliu akcininku yra UAB „Neapolis” direktorius R. G..
4. Ieškovo siūlomas bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo centras” turi didelę patirtį įmonių bankroto administravimo procese ir šiuo metu administruoja dideles ir žinomas įmones, be to, neturi didelio darbo krūvio. UAB „Verslo valdymo centras” dirba ne tik bankroto administratoriai, tačiau ir kvalifikuoti teisininkai, ekonomistai, finansininkai, bankroto administratorių padėjėjai kurie ir padeda bankroto administratoriams operatyviai ir tinkamai atlikti įmonių bankroto procedūras. Tretysis asmuo UAB „Linkesa“ nepateikė duomenų, įrodančių, kad UAB „Valeksa“ turėtų Klaipėdos mieste realiai dirbantį ir funkcionuojantį filialą, kuriame dirbtų bankroto administratoriai.
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Neapolis“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį ir ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis Swedbank AB ir VŠĮ Investuok Lietuvoje.
2. Atsakovo teigimu, įmonė gauna pastovias pajamas - 2010 m. įmonė gavo 4 214 622,13 Lt pajamų, 2011 m. pirmąjį pusmetį - 1 941 925,53 Lt pajamų. 2011 m. lapkričio 2 d. bendrovės sąskaitoje buvo 986 918,51 Lt. Nuosavybės teise turimo verslo centro pastato patalpų užimtumas nuolat didėja ir šiai dienai jis siekia 83,46 proc. Kas mėnesį bendrovė gauna apie 269 903 Lt pajamų, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad įmonė dirba nuostolingai. Pagal UAB „Vestus” 2011 m. rugpjūčio 19 d. atliktą turto vertinimą, įmonės turto rinkos vertė 43 000 000 Lt. Pardavus šį turtą, bendrovė turėtų galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl nebuvo pagrindo bendrovei kelti bankroto bylos.
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo „Klaipėdos mėsinė“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“, ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Atenergo“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino trečiojo asmens UAB „Linkesa” siūlomo administratoriaus suinteresuotumo bylos baigtimi. UAB „Linkesa” jokiais sutartiniais santykiais su UAB „Neapolis” nebuvo susijęs ir vieną iš mažiausių reikalavimo teisių įgijo tik siekiant pateikti savarankiškus reikalavimus ir siūlyti administratoriaus kandidatūrą. Apelianto nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Linkesa” ir jos siūlomas administratorius yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl UAB „Valeksa” neturėjo būti skiriamas UAB „Neapolis” bankroto administratoriumi.
2. Teismo motyvai dėl paskirto administratoriaus tinkamumo ir didesnės patirties yra neobjektyvūs, nes UAB „Valeksa” ir UAB “Atenergo” administratorių krūviai yra panašūs.
Atsiliepimu į ieškovo ir atsakovo atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“ ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Atenergo“.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Linkesa“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovo įsipareigojimai beveik lygūs į balansą įrašyto turto vertei, todėl atsakovo įmonė pagrįstai pripažinta nemokia.
2. UAB „Linkesa“ kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, o ieškovo argumentai dėl reikalavimo pagrįstumo yra tik prielaidos.
3. UAB „Valeksa“ administratorius yra labiau patyręs ir mažiau užimtas nei kiti siūlomi administratoriai. Paskirtojo administratoriaus darbuotojas D. D. dirba Klaipėdos apygardos teritorijoje, todėl paskirtas administratorius efektyviau vykdys bankroto procesą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirųjų skundų argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro atsakovo bankroto bylos iškėlimo pagrįstumas, bankroto administratoriaus kandidatūros, trečiųjų asmenų įtraukimo į bankroto bylą pagrįstumo bei įrodymų vertinimo atitikties CPK nuostatoms klausimai.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras.
Dėl UAB „Neapolis“iškelti bankroto bylos iškėlimo pagrindo
Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Keliant bankroto bylą yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2011).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus 2011 m. balansus, pelno nuostolių ataskaitas ir pajamas, konstatavo, kad įmonė yra nemoki.
Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą. Įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis.
Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys prašė iškelti atsakovui bankroto bylą dėl jo nemokumo. Atsakovo teigimu, kelti bankroto bylą nebuvo teisinio pagrindo, nes įmonė vykdo veiklą, gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto, kurį pardavus atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Minėta, kad įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Vadovaujantis byloje pateiktu 2011 m. liepos 20 d. balansu, kuris atspindi bendrovės 2011 m. sausio 1 d – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpio finansinius rodiklius, įmonės turimo turto vertė yra 45 031 765 Lt, o per vienerius metus mokėtinos skolos ir įsipareigojimai sudaro 40 558 218 Lt (2 t., 76-77 b. l.). Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonė 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiu patyrė 1 813 051 Lt nuotolių (2 t., 78). Šie duomenys rodo, kad atsakovo finansiniai įsipareigojimai yra beveik lygūs turimo turto vertei. Taigi, remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra nemokus ir pagrįstai iškėlė jam bankroto bylą. Pažymėtina, kad nors pagal 2011 m. liepos 20 d. balansą atsakovo nekilnojamojo turto – žemės ir pastatų vertė yra 43 550 000 Lt, pagal byloje esančią Turto vertės 2011 m. rugsėjo 12 d. nustatymo ataskaita Nr. L11-09-07, kuri atitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamus įstatymo reikalavimus ir kurios duomenų šalys neginčijo, atsakovo nekilnojamojo turto, esančio Taikos pr. 52C, Klaipėdos m., apsunkinto hipoteka, vertė yra tik 31 746 000 Lt. Šie duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas turi tik laikinų finansinių sunkumų, o pardavus nekilnojamąjį turtą būtų patenkinti visi kreditorų reikalavimai. Atsakovo gaunamos pastovios 269 903 Lt kiekvieno mėnesio pajamos ir per 2011 m. pirmąjį pusmetį gautos 1 941 925,53 Lt pajamos, nėra pakankamos, kad būtų galima spęsti apie atsakovo pajėgumus greitu laiku atsiskaityti su kreditoriais. Išdėstytos aplinkybės paneigia atsakovo atskirojo skundo argumentus apie pagrindo kelti bankroto bylą nebuvimą.
Atsakovo atskirojo skundo argumentai apie Swedbank AB ir VŠĮ „Investuok Lietuvoje” neįtraukimą į bylą svarstomu klausimu teisiškai nereikšmingi, nes šių asmenų neįtraukimas į bylą atsakovo procesinių teisių niekaip nepažeidė. Tuo tarpu nei Swedbank AB, nei VŠĮ „Investuok Lietuvoje” apeliacinio proceso dėl jų neįtraukimo į bylą neinicijavo.
Dėl trečiojo asmens UAB „Linkesa“
Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Linkesa“ nepagrįstai įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nes neturi reikalavimo teisės atsakovui ir negali siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros, yra nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija detalizuojama CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta, pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 37 straipsnį, dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinę padėtį reglamentuoja CPK 47 straipsnis. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė kreditoriams, nepareiškusiems savarankiško reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo, dalyvauti pirmajame bankroto proceso etape, kai sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimas, siūlant administratoriaus kandidatūrą. Tai yra jų civilinio procesinio veiksnumo išraiška, kuri lemia tai, jog kreditorius, siūlantis administratoriaus kandidatūrą, šiame bankroto proceso etape turi būti įtrauktas į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu.
Nagrinėjamu atveju įmonės kreditoriaus UAB „Linkesa“, nepareiškusio ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau palaikančio ieškinio reikalavimus ir pateikusio administratoriaus kandidatūrą, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą. Atsakovo kreditorius UAB „Linkesa“ pateikė teismui 2011 m. rugpjūčio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį bei šios sutarties atitaisymą (2 t., 56 b. l.), kuria iš pradinio kreditoriaus UAB „Andajas“ atlygintinai už 123 858,23 Lt įgijo reikalavimo atsakovui teisę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (2 t., 68 b. l.) tenkino šio kreditoriaus prašymą ir įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje. Šioje bankroto bylos stadijoje teismas nevertina skolininko kreditorių, reikalaujančių bankroto bylos skolininkui iškėlimo, reikalavimų pagrįstumo. Šie klausimai sprendžiami kreditorių reikalavimų tvirtinimo etape. Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl UAB „Linkesa“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo bankroto bylos iškėlimo stadijoje nesvarstytini, nes duomenų, kad šio kreditoriaus reikalavimo atsakovui pagrindas yra pripažintas negaliojančiu, nepateikta.
Byloje dalyvaujantys asmenys turi pareigą domėtis bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d.nutartis, kuria UAB „Linkesa“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, buvo išsiųsta bylos šalims ir tokiu būdu ieškovas buvo informuotas apie byloje dalyvaujantį naują tretįjį asmenį. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jis prarado galimybę teismui teikti savo nuomonę ar įrodymus dėl trečiojo asmens kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ar jo siūlomos bankroto administratoriaus kandidatūros atitikties ĮBĮ nuostatoms. Savo teisę teikti nuomonę dėl trečiojo asmens dalyvavimo byloje ieškovas realizavo atskiruoju skundu.
Remdamasi nurodytais argumentais, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą pažeidusiu ieškovo procesines teises bei trečiojo asmens įtraukimą į bylą reglamentuojančias proceso teisės normas.
Dėl bankroto administratoriaus
ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės bankroto administratorių. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, būtina siekti, kad jis ne tik gebėtų maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, bet ir išvengtų konfliktų su kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės savininkais dėl kreditorių ir įmonės interesų tinkamo atstovavimo, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys teisiniai santykiai būtų grindžiami veiklos skaidrumo, sąžiningumo, objektyvumo, moralumo ir nešališkumo standartais. ĮBĮ teismui suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl jo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Skirdamas administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę.
Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovo bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Verslo valdymo centras“, trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos mėsinė“ - UAB „Atenergo“, o UAB „Linkesa“ - UAB „Valeksa“.
Byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo dalį atsakovo akcininko V. G. skolų (1 t., 53 b. l.). Bylos duomenys taip pat liudija, kad V. G. ir M. G. mainų sutartimi ieškovui UAB „Statega“ perleido 5000 vnt. atsakovo UAB „Neapolis“ akcijų (1 t., 125 – 129 b. l.). Taigi akivaizdu, kad ieškovas yra susijęs su atsakovo dalyviais. Atsižvelgiant į bankroto proceso ypatumus yra svarbu, kad administratorius tinkamai gintų tiek kreditorių, tiek skolininko interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.), gebėtų maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, išvengtų konfliktų su kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės savininkais dėl kreditorių ir įmonės interesų tinkamo atstovavimo, ir kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys teisiniai santykiai būtų grindžiami veiklos skaidrumo, sąžiningumo, objektyvumo, moralumo ir nešališkumo standartais. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad ieškovas yra susijęs su atsakovo įmone, todėl kyla abejonės dėl jo siūlomo administratoriaus galimybių veikti nešališkai, išlaikyti tiek kreditorių, tiek skolininko interesų pusiausvyrą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė atsakovo administratoriumi ieškovo siūlomo kandidato.
Ieškovo teigimu, teismas, vertindamas ieškovo ir atsakovo sąsąjas, visiškai nevertino aplinkybių, kad trečiasis asmuo UAB „Linkesa” įstodamas į bylą ir siūlydamas UAB „Valeksa“ administratoriaus kandidatūrą, veikia UAB „Neapolis” direktoriaus R. G. interesais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepagrįstai tapatina jo ir trečiojo asmens UAB „Linkesa“ sąsajas su atsakovu. Trečiasis asmuo UAB „Linkesa“ reikalavimo teises įsigijo atlygintinai iš juridinio asmens. Tuo tarpu ieškovas dengė atsakovo akcininko skolas. Teisėjų kolegijos nuomone, vien reikalavimo teisės įsigijimas iš juridinio asmens nepagrindžia trečiojo asmens sąsajų su atsakovo buvusiais dalyviais ar suinteresuotumu veikti skolininko naudai. Vertinant trečiųjų asmenų siūlomus bankroto administratorius, tiek UAB „Atenergo“, tiek UAB „Valeksa“ atitinka formalius ĮBĮ keliamus reikalavimus ir turi reikiamą kvalifikaciją, tačiau pagal Bankroto valdymo departamento viešai skelbiamus duomenis, UAB „Valeksa“ akivaidžiai turi didesnę patirtį ir pajėgumus administruoti įmonę, jos darbuotojas veikia Klaipėdos apygardos teritorijoje. Šios bendrovės administruojamos bankroto bylos yra nagrinėjamos Klaipėdos apygardos teisme. Atsakovas Klaipėdoje turi nekilnojamojo turto, kurio valdymo klausimus turės spręsti administratorius ir tai geriau atliks tas, kuris veiklą vykdo šiame mieste. Tuo tarpu trečiojo asmens UAB „Klaipėdos mėsinė“ siūlomas administratorius reziduoja Tauragėje, dėl to akivaizdu, kad bus reikalingos didesnės administravimo išlaidos, o tai neatitiktų bankroto proceso ekonomiškumo principo. Pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus, administratoriaus paskyrimo procedūra nebuvo pažeista, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti paskirto administratorius kompetencija, teikti kokybiškas paslaugas ir tinkamai vykdyti ĮBĮ reglamentuotą atsakovo bankroto procesą, ar kad atsakovo bankroto procedūros vykdymas bus neoperatyvus ir galimai nekokybiškas, dėl ko nebūtų tinkamai ginami tiek atsakovo, tiek visų jo kreditorių interesai. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo keisti paskirto bankroto administratoriaus.
Atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo nei naikinti, nei keisti skundžiamą nutartį. Byloje nenustatyta ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Todėl nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog teismas paskyrė ne ieškovo ar trečiojo asmens UAB „Klaipėdos mėsinė“ siūlytą administratorių, neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės svarstyti bei vertinti paskirto administratoriaus veiklą ir kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, jeigu atsirastų pagrįstų abejonių jo tinkamumu vykdyti teismo jam pavestas funkcijas ar nešališkumu bankroto procese (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Algirdas Gailiūnas
Danutė Gasiūnienė
Audronė Jarackaitė