Civilinė byla Nr. e2S-2428-232/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17471-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „NT valdymo koncernas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „NT valdymo koncernas“ dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-171019-01720; įpareigoti UAB „NT valdymo centras“ per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti statybos, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-171019-01720, padarinius – nugriauti pradėtus statyti statinius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad UAB „NT valdymo centras“ per 3 mėnesius savo lėšomis nepašalinus statybos, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), padarinių, t. y. nenugriovus pradėtų statyti statinių ir nesutvarkius statybvietės, šiuos padarinius turi teisę pašalinti ir sutvarkyti statybvietę inspekcija UAB „NT valdymo koncernas“ lėšomis.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2017 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo Nr. LSNS-01-171019-01720 galiojimą bei sustabdyti šio leidimo pagrindu vykdomus statybos darbus. Nurodė, kad leidimas, kurio pagrindu atsakovas UAB „NT valdymo koncernas“ intensyviai vykdo statybos darbus, galimai išduotas neteisėtai ir nepagrįstai. Statybos darbai vykdomi greta kitų daugiabučių namų bei vaikų ugdymo įstaigų, kurių gyvenimo kokybei turi įtakos statybvietėje keliamas triukšmas bei dulkės, panaikinti žalieji plotai. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus padaryta žala aplinkai – pastatyti pastatai, kurie neturi faktinio ir teisinio pagrindo egzistuoti. Statybos vykdymas ir vėlesnis statinių griovimas, nuginčijus statybos leidimą, pažeistų valstybės ir visuomenės interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sustabdė 2017 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo Nr. LSNS-01-171019-01720 galiojimą ir šio leidimo pagrindu vykdomus statybos darbus.
4. Nurodė, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad teritorijoje, kurioje yra ginčo žemės sklypas, nėra patvirtintų detaliųjų planų. Šiam sklypui teritorijos naudojimo reglamento parametrai, kuriuos turi atitikti statinio projektas, nustatomi pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą, o nagrinėjamu atveju projekto sprendiniai Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės 2007-01-14 sprendimu Nr. 1-1519, neatitinka. Teismas pažymėjo, kad teismui pateiktas ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo atsakovui argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Todėl laikė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas.
5. Padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai yra neabejotinai susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi tiesioginės įtakos būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, t. y. tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą ir panaikinus leidimą, statomi statiniai žemės sklype privalės būti nugriauti, o statybvietė sutvarkyta. Todėl tolimesnis statybos darbų vykdymas žemės sklype apsunkintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus atsakovui UAB „NT valdymo koncernas“ toliau vykdyti statybos darbus žemės sklype, o vėliau tenkinus ieškovės ieškinį, statybos rezultato – pastato – griovimo darbai bus susiję su didesnėmis sąnaudomis (išlaidomis) ir ilgesne trukme. Taip pat, pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu atsakovas UAB „NT valdymo koncernas“ teismo nustatytu terminu neįvykdytų įpareigojimo nugriauti statomą pastatą, šį įpareigojimą privalėtų vykdyti ieškovė savo lėšomis, o patirtas išlaidas vėliau išsiieškoti. Pažymėjo, kad leidimas atsakovui UAB „NT valdymo koncerna“ toliau vykdyti statybos darbus pažeistų viešąjį interesą – statybos darbai būtų vykdomi greta kitų daugiabučių namų bei vaikų ugdymo įstaigų, kurių gyvenimo kokybei tai turėtų neigiamos įtakos dėl keliamo triukšmo, dulkių, žaliųjų plotų panaikinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „NT valdymo koncernas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Paaiškino, kad savivaldybė, kuri Bendrajame plane numatydama, kad kompaktiškai užstatytoje miesto teritorijoje, esančioje centrinėje ir vidurinėje zonose bei esamuose periferinės teritorijos centruose, aplinkos, užstatymo ir infrastruktūros atnaujinimas ir modernizavimas vykdytinas tik kompleksiškai ir nustatydama, kad šie sovietmečio statybos gyvenamieji rajonai modernizuojami tik parengus kompleksinius rajono ar jo dalies renovacijos projektus, numatančius pastatų modernizavimo, aplinkos atnaujinimo principus, lokalių kvartalo želdynų sistemą, automobilių stovėjimo vietų išdėstymo principus, pati nepagrįstai ir neteisėtai neveikdama nevykdė jai priskirtų teisės aktais funkcijų ir neatliko Bendrojo plano tikslams pasiekti reikalingų veiksmų, dėl ko šiuose rajonuose negalėjo būti efektyviai atnaujinamas užstatymas, aplinka, infrastruktūra ir kt. Pažymėjo, kad statinių statyba sklype nėra nagrinėjamu atveju apskritai negalima vien tuo formaliu pagrindu, kad nėra parengtas konkrečiai Bendrajame plane įvardytas dokumentas – kompleksinis rajono modernizavimo projektas. Atkreipė dėmesį į tai, kad yra ne tik neaišku, kokio tipo ir kokio statuso dokumentas šiuo atveju turėtų būti Bendrajame plane nurodytas kompleksinis rajono modernizavimo projektas, tačiau net nėra jokiais teisės aktais nustatyta, koks yra kompleksinio rajonų modernizavimo turinys ir apimtis. Tokiomis aplinkybėmis dėl konkretaus rajono/jo dalies modernizavimo priemonių taikymo įgyvendinant Bendrojo plano tikslus, yra spręstina kiekvienu konkrečiu atveju individualiai pagal poreikius, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Statinių projekto ir su jų statyba susiję sprendiniai neprieštaravo Bendrojo plano sprendiniams, o Statinių statyba Sklype nėra nagrinėjamu atveju apskritai negalima ir todėl leidimo išdavimas nelaikytinas neteisėtu. Sklype pagal Bendrojo plano sprendinius daugiabučių pastatų ir bendrabučių statyba yra numatyta ir galima. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas nugriauti sklype pradėtus statyti statinius tuo atveju, jei leidimas būtų pripažintas negaliojančiu, neturi teisinio pagrindo, nes tokiu atveju turėtų būti sprendžiama ne dėl statinių nugriovimo, o dėl galimai nustatytų pažeidimų ištaisymo suteikiant statytojui ar kitiems įstatyme nurodytiems asmenims galimybę, per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinius ar jų dalį.
8. Pažymėjo, kad ieškovas nors ir prašė teismo sustabdyti leidimo galiojimą bylos nagrinėjimo laikotarpiu, tačiau nenurodė visiškai jokių tokio prašymo pagrindų. Teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo sustabdyti leidimo galiojimą, be to, toks jo sustabdymas yra perteklinis, nes tiesiogiai neturi jokio priežastinio ryšio su būtinumu užtikrinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Teigė, kad ieškinyje nėra apskritai nurodyta ir ieškovas neįrodinėja, kad pats statybų sklype procesas vyksta nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų dėl greta esančių namų gyventojų interesų apsaugos. Teismo išvada, kad, nesustabdžius statybos darbų sklype, bus pažeistas viešasis interesas, nėra pagrįsta nei faktiškai, nei teisiškai. Pažymėjo, kad jei teismas patenkintų ieškovo reikalavimą nugriauti pradėtus statyti statinius, tai materialinės tokio sprendimo įvykdymo pasekmės kiltų išimtinai tik atsakovui, bet ne ieškovui, nugriovimas būtų galimas bet kurioje statybų stadijoje. Nurodė, kad teismas pritaikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios akivaizdžiai varžo atsakovo teises daugiau, nei to reikėtų galimai palankiam ieškovui teismo sprendimui įvykdyti. Sustabdžius leidimo galiojimą ir statybos darbus, atsakovas kasdien patiria virš 1 200 Eur nuostolius, o užsitęsus statybos darbų sustabdymo laikotarpiui ilgiau kaip 90 dienų, rangovas turės teisę nutraukti rangos sutartį, o tai padidintų atsakovo nuostolius dar 395 000 Eur.
9. Ieškovas atsiliepimu prašė atmesti ieškovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
10. Paaiškino, kad inspekcija nurodė ieškinyje savo argumentus, pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškinį, iš jų – 2018 m. gegužės 8 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-100-180508-00055, kuriame yra konstatuoti kompetentingo inspekcijos specialisto nustatyti pažeidimai, taigi pateiktų įrodymų pakanka konstatuoti tikėtiną ieškinio pagrįstumą, o paties ieškinio pagrįstumo ir įrodymų vertinimas bus atliekamas ieškinio nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje preliminaraus ieškinio pagrįstumo tiesiogiai neaptarė, tačiau tai nereiškia, kad jo ir neįvertino. Teismo išvadai, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, pakako preliminariai įvertinti ieškovo ieškinyje nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, o detalus jų neaptarimas nėra šios nutarties trūkumas, galintis lemti jos neteisėtumą.
11. Nesutiko, kad leidimo galiojimo sustabdymas yra perteklinė laikinoji pasaugos priemonė, kadangi statybos darbų vykdymas nėra vienintelė teisinė iš leidimo kylanti statytojo teisė, yra ir daugiau teisių, kurios tik uždraudus vykdyti statybos darbus, toliau gali būti įgyvendinamos ir tuo gali būti sunkinamas galimai palankaus ieškovui sprendimo vykdymas, todėl prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę sustabdyti leidimo galiojimą, nebuvo perteklinis.
12. Nurodė, kad statybos vykdomos tankiai apgyvendintoje teritorijoje, greta yra vaikų darželiai, daugiabučiai gyvenamieji namai, neišvengiamai keliamas triukšmas, dulkės ir kiti nepatogumai sudaromi visoje apie statybvietę esančioje teritorijoje, o laikinosios apsaugos priemonės padės sumažinti neigiamą įtaką žmonių gerovei. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones bei patenkinus ieškinį atliekant griovimo darbus dar kartą būtų trikdoma visuomenės ramybė. Nagrinėjamu atveju, tarpusavyje konkuruoja viešasis interesas, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, nebūtų nepagrįstai bloginamos, naujais statiniais nebūtų neteisėtai tankinamas rajono užstatymas, taip pat valstybės turtas (dalis ginčo žemės sklypo) būtų naudojamas teisėtai ir racionaliai, su privačiu atsakovės interesu ir toliau naudotis jai priklausančia ginčo žemės sklypo dalimi, vystant savo projektą.
13. Sutiko, kad statinių nugriovimas, pagal teismo sprendimą būtų galimas bet kurioje stadijoje, tačiau pažymėjo, jog pasunkėtų jo vykdymas, būtų sudėtingesnis bei ilgesnis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas preliminariai pagrindė savo reikalavimus.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
18. Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
19. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra preliminariai tikėtinai pagrįsti rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo su nurodyta išvada nesutikti, kadangi ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo sprendimas.
22. Atsakovės atskirojo skundo argumentai, kuriais pastaroji įrodinėja ieškinį esant preliminariai nepagrįstą, iš esmės susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės. Paminėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.
23. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
24. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į ieškinio turinį bei reiškiamus reikalavimus iš esmės svarbu, kad statybos leidimas bei jo pagrindu vykdomos statybos, vykstant ginčui dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, būtų sustabdytos. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad statybos darbų vykdymas nėra vienintelė teisinė, iš statybos leidimo kylanti statytojo teisė, kurios tik uždraudus vykdyti statybos darbus, toliau gali būti įgyvendinamos ir tuo gali būti sunkinamas galimai palankaus ieškovui sprendimo vykdymas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidimo galiojimo sustabdymas nėra perteklinė laikinoji apsaugos priemonė. Taip pat pažymėtina, kad nesustabdžius statybos darbų, statinių griovimas būtų sudėtingesnis, ilgesnis ir pareikalautų daugiau lėšų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas UAB „NT valdymo koncernas“ teismo nustatytu terminu neįvykdytų įpareigojimo nugriauti statomą pastatą, šį įpareigojimą privalėtų vykdyti ieškovė savo lėšomis, o patirtas išlaidas vėliau išsiieškoti. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovui palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti. Kitoks aiškinimas galėtų neatitikti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Taip pat pažymėtina, kad statinių statybos vykdymas žemės sklype, kuriame statinių statyba pagal ieškovą tikėtinai negalima bei kuris yra tankiai apgyvendintoje teritorijoje (greta yra daugiabučiai namai bei vaikų ugdymo įstaigos), pats savaime pažeidžia viešąjį interesą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
25. Taip pat pažymėtina tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                          Liuda Uckienė