Civilinė byla Nr. 2-276-223/2013
Pr. Nr.2-08-3-07341-2012-3
Procesinio sprendimo
kategorija 30;12;2;;116.4 (N)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S
P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013
m. kovo 1 d.
Panevėžys
Panevėžio
miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė ,
Sekretoriaujant Vitalijai
Kliukienei,
Dalyvaujant
ieškovei J. D., jos atstovui advokatui Vytautui Garlai,
Atsakovei I. D., jos atstovei
advokatei Daivai Gadliauskienei,
Viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį
atsakovei I. D. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu
trukdymų pašalinimo ir
n u s t a t ė
:
ieškovė
ir jos atstovas ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo įpareigoti
atsakovę pašalinti trukdymus naudotis bendrąja nuosavybe žemės sklypo plane,
kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kaip nustatyta 2012-09-09 notaro
patvirtintame Susitarime dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, perkelti
malkas iš bendro naudojimo žemės sklypo ir priteisti visas bylinėjimosi
išlaidas. Tarp šalių kilęs ginčas jau yra senas. Teisinga yra tai, kad bendrame
kiem nebūtų sandėliuojamos malkos. Šalys kompromiso neranda, daiktai trukdo
abiem pusėm. Bendro naudojimo nuosavybe šalys privalo naudotis bendrai ir
neturi trukdyti kitam bendrasavininkiui. Atsakovė malkas gali sukrauti ir
kitoje sklypo dalyje.
Ieškovė
paaiškino, kad atsakovė sukrovė malkas bendrame namo kieme ir tai trukdo jai
laisvai prieiti prie kopėčių, kuriomis ji turi lipti, kai nori patekti į
viralinės antrą aukštą, kur yra rūkykla. Atsakovės malkos yra sukrautos prie
viralinės sienos ir praėjimas likęs maždaug 1,76 m. pločio . Malkos trukdo jai
laisvai pravažiuoti su karučiu, trukdo stovėti prieš kopėčias ( duris), jai
reikia sustoti prie atsakovės garažo durų. Malkos yra sukrautos malkinėje,
kurią pastatė dar ji, taigi malkos yra atsakovės, o malkinės rėmai yra jos.
Problemos dėl to, kad atsakovė ten krauna malkas jau yra kokie 7 metai, net yra
tekę kviesti policiją. Atsakovė sako, kad sukrautos malkos apšildo viralinės sieną, bet tai netiesa.
Atsakovė
ir jos atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti visas
bylinėjimosi išlaidas. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl sklypo dalies, kuria
naudojasi ieškovė ir atsakovė. Palei ūkinį pastatą sukrautos malkos priklauso
atsakovei, ūkinis pastatas priklauso abiems. Tarp šalių nėra patvirtintos
naudojimo tvarkos, todėl ieškovė turi įrodyti, kad yra pažeidžiamos ieškovės
teisės. Iš tiesų ieškovė turi laisvus praėjimus, ji gali pravažiuoti ir su
karučiu. Pati ieškovė pastatė malkinės rėmus, laikė malkas, o po to perleido
atsakovei. Ieškovės teisės nėra pažeistos, todėl ieškinys nepagrįstas ir turi
būti atmestas.
Atsakovė
paaiškino, kad ji kartu su ieškove naudojasi malkine, o prie malkinės sienos
yra trifazė elektra, jei ji nekrautų malkų prie malkinės sienos, tai siena apšaltų, nes malkos apšiltina sieną. Savo asmeniniam naudojimui paskirto sklypo
dalyje malkų krauti negali, nes nori ten statyti pavėsinę, reikia vietos rudenį
bulvėms perrinkti ir pan. Ieškovė su karučiais dažnai nevažinėja, bet vistiek
jai dažnai kyla įvairios problemos. Buvo kviesta policija dėl malkų, tai po to
ji dvi eiles malkų nukrovė.
Ieškinys
tenkintinas pilnai.
Byloje
nustatyta, kad J. D. ir I. D. yra
žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu
unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir jo priklausiniais, esančių (duomenys
neskelbtini), bendrasavininkės ( b.l. 7,15-17). Ieškovei priklauso 669/1383
dalys žemės sklypo, o atsakovei- 714/1383 žemės sklypo ( b.l. 15). 2012-08-09
tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas notarinis Susitarimas dėl
naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kur buvo susitarta, kad
ieškovė naudosis žemės sklypo dalimi žemės sklypo plane pažymėta indeksu 1, o
atsakovė- indeksu 2 ( b.l. 8-10). Iš žemės sklypo plano matyti, kad likusi
žemės sklypo dalis yra skirta bendram ieškovės ir atsakovės naudojimui ir
plane pažymėta indeksu 1,2 ( b.l.12-14). IŠ fotonuotraukų , schemos ( b.l.
37,42-44) ir vaizdo medžiagos matyti, kad prie viralinės sienos yra sukrautos
kelios eilės malkų.
CK 4.37 str. įtvirtinta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų
ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą
ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti
bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK
4.98 str.), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo
būdais.
Šioje byloje ieškovė, gindama savo kaip savininkės nuosavybės teisę,
ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 4.75 str. ir CK 4.81 str.. Tiek iš
ieškinio dalyko – įpareigoti atsakovę perkelti malkas iš bendrai naudojamo
žemės sklypo, tiek iš faktinio ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovė, prašydama
pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, reiškia negatorinį ieškinį. Ieškovė,
kaip žemės sklypo savininkė, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisės
pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu ( CK 4.98 str.)
Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:
kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Šioje byloje
faktas , kad ieškovė ir atsakovė yra bendrosios dalinės nuosavybės
bendrasavinkės yra pilnai įrodyta ir nėra ginčijama nei vienos iš šalių, kaip
ir pilnai įrodyta ir neginčijama , kad žemės sklypo dalis žemės sklypo plane
pažymėta indeksu 1,2 yra skirta bendram naudojimui , taip pat įrodytas
faktas, kad atsakovės malkos yra sukrautos bendro naudojimo žemės sklype, taigi
papildomas įrodinėjimas dėl to nereikalingas ( CPK 187 str.). Esminis ginčas
tarp šalių yra kilęs dėl to ar atsakovės malkos sukrautos bendro naudojimo
žemės sklype trukdo ieškovei naudotis žemės sklypu, t.y. būtina nustatyti ar dėl jau minėtų atsakovės veiksmų yra pažeistos ieškovės teisės .
Visumoje, nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo
to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu,
t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės atveju į
daiktą nukreipta tik vieno asmens (savininko) valdžia, jo teisių disponuoti,
naudoti daiktą ir jį valdyti neriboja kitų savininkų teisės, todėl asmeninės
nuosavybės subjekto teisių apimtis yra plačiausia, jis nepažeisdamas įstatymų
ir kitų asmenų teisių ir interesų gali savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės
teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.). Šiuo atveju į bendro
naudojimo žemės sklypą nuosavybės teisę turi ir ieškovė ir atsakovė. Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios nuosavybės teisės
objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Kaip matyti, ieškovė ir atsakovė
nesutaria dėl naudojimosi tvarkos bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, ieškovė
nesutinka, kad atsakovė jame laikytų savo malkas ir dėl to tarp jų gana ilgą
laiką vyksta konfliktai. Tai pripažino abi šalys. Iš šalių paaiškinimų ir
pateiktų fotonuotraukų bei vaizdo medžiagos matyti, kad atsakovės malkos yra
sukrautos prie šalių viralinės sienos ir malkų rietuvė faktiškai susiaurina
praėjimą esantį tarp viralinės sienos ir vielinės tinklo tvoros, kuri atskiria
bendro naudojimo žemės sklypo dalį nuo ieškovės asmeniniam naudojimui priskirto
žemės sklypo. Iš pateiktos schemos , kurios duomenų atsakovė neginčijo, ( b.l.
42) matyti, kad jei nebūtų malkų rietuvės, tai praėjimas būtų 3,56 m, o dabar
likęs- 1,80 m. Taigi, praėjimas susiaurėjęs per pusę, kas laikytina esminiu
praėjimo pabloginimu. Ieškovė naudojasi šiuo praėjimu ( to neneigia ir
atsakovė) norėdama patekti į viralinės palėpėje esančias patalpas ( rūkyklą).
Šiuo praėjimu ji stumia karutį, kuris yra 0,85 m. pločio ir 1,50 m. ilgio, o karučiu
gabena įvairius daiktus( žemės ūkio produktus). Taigi, įvertinus nurodytas
aplinkybes , darytina išvada, kad malkų rietuvė iš esmės apsunkina ieškovės
naudojimąsi praėjimu ir tai yra dėl to, kad praėjimas yra susiaurėjęs per pusę,
ieškovės karutis yra 0,85 m. pločio, taigi jį stumiant praėjimu telieka
šonuose maždaug po 45 cm laisvo ploto. Negalima pamiršti ir tos aplinkybės,
kad ieškovė yra senyvo amžiaus ( 75 metai), turi negalią, taigi dėl jos amžiaus
ir sveikatos problemų, kai kurių koordinacijos ypatumų pilnai suprantama, kad
jai reikia platesnio praėjimo nei sakykim jaunesnio amžiaus žmogui. Be to,
ieškovė karučiu gali vežti ir daiktus, kurie savo gabaritais gali būti platesni
ir ilgesni už karutį, taigi jų gabenimas būtų ypatingai apsunkintas, kaip ir
esant gana siauram pravažiavimui, yra apsunkintas apsisukimas su karučiu, kurio
ilgis 1,50 m ( beveik kaip praėjimo plotis).
Esminis
momentas yra tai, kad bet kokie pakeitimai bendroje žemės sklypo dalyje gali
būti vykdomi tik esant bendrasavininkių sutikimui. Nesant tokio sutikimo kitas
bendrasavininkis neturi teisės „apsunkinti“ bendrojo naudojimo objektų savo
asmeniniais daiktais, naudoti bendro sklypo savo asmeninių poreikių tenkinimui,
kai kitas bendrasavininkis dėl to prieštarauja. Sandėliuodama gana ilgą laiką
savo malkas bendrame kieme , atsakovė sumažino laisvą sklypo dalį ir faktiškai
ieškovė gali naudotis mažesne bendro kiemo dalimi nei iki sandėliavimo.
Atkreiptinas
dėmesys ir į tą aplinkybę, kad atsakovė nuosavybę į ginčo žemės sklypą su
pastatais įgijo iš ieškovės, kuri jai šią nuosavybę dovanojo, ieškovė yra
atsakovės motina, senyvo amžiaus moteris, todėl teisingumo ir sąžiningumo
principai ( CK 1.5 str) ir geros moralės normos reikalauja, kad ieškovės
interesai būtų gerbiami. Tuo labiau, kad atsakovės teiginys, kad sukrautos
malkos apšiltina sieną nepagrįstos jokiais įrodymais ir yra labai abejotinos.
Sprendžiant
tarp šalių kilusį ginčą ir vertinant faktines aplinkybes tuo aspektu pažeistos
ieškovės teisės ar ne, taikytinas ir socialinės taikos ir proporcingumo
kriterijus. Bendro naudojimo žemės sklypas turi ir būti naudojamas bendroms
reikmėms, jis neturėtų būti užkrautas vieno bendraturčio malkomis, susiaurinant
bendrą praėjimą, turėtų būti patogu juo naudotis visiems bendraturčiams , todėl
nesuprantamas atsakovės siekis krauti malkas bendrame sklype, kai ji savo
asmeniniam naudojimui turi 714 dalis žemės sklypo, o ieškovė mažiau- 669
dalis. Teismas daro išvadą, kad atsakovė turi realią galimybę sandėliuoti
malkas savo asmeninio sklypo dalyje, kaip ir savo malkas ieškovė sandėliuoja
savo sklypo dalyje, kad aiškiai matyti iš fotonuotraukų ir paaiškinimų.
Įvertinus
nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad susitarimo dėl atsakovės malkų
sandėliavimo bendro naudojimo žemės sklype nėra, ieškovė prieštarauja dėl tokių
atsakovės veiksmų, atsakovė sandėliuodama savo malkas bendro naudojimo žemės
sklype, pažeidžia ieškovės interesus ir teisę laisvai nevaržomai naudotis
bendru sklypu, apsunkina praėjimą ir tai nepagrįstai suvaržo ieškovės teises. Draudžiama
įgyvendinti savo teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų kitų
asmenų teises ( CK 1.2 str. 1 d, 1.137 str. 3 d.), todėl ieškinys tenkintinas
pilnai kaip pagrįstas, teisėtas ir pilnai įrodytas.
Įvertinus
ieškininių reikalavimų pobūdį, šalių poziciją bei tą aplinkybę, kad malkos
naudojamos šildymo sezono metu ir jų natūralus kiekis mažėja, nustatytinas
sprendimo vykdymo terminas ( CPK 271 str.)
Iš atsakovės
bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jai suteikta antrinė teisinė pagalba
ir nuo išlaidų valstybei ji yra atleista, o kitų bylinėjimosi išlaidų nėra (
CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Vadovaudamasis CPK
259-260 str., 270 str. teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti
pilnai. Pašalinti trukdymus naudotis bendrąja nuosavybe žemės sklypo plane,
kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kaip nustatyta 2012-09-09 notaro
patvirtintame Susitarime dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, įpareigoti
atsakovę I. D. , a.k. (duomenys neskelbtini)
per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo perkelti malkas iš bendro
naudojimo žemės sklypo.
Sprendimas per 30
dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio
apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės
teismą.
Teisėja
Birutė Mėlinauskienė