Administracinė byla Nr. eA-219-822/2023
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00207-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 15.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui G. S. (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „LTG Infra“) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas, Ministerija) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1120-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo G. S. (toliau – ir atsakovas) nuosavybės teise valdomą 0,3834 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 2) nustatyti, kad atsakovui G. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1120-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamą 0,3834 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 4 562 Eur; 3) patvirtinti NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1118-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą G. S. nuosavybės teise valdomą 0,0101 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 4) nustatyti, kad atsakovui G. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1118-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamą 0,0101 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 120 Eur.
2. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje išnagrinėjo Ministerijos pareiškimo reikalavimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtino: 1) NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1120-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą G. S. nuosavybės teise valdomą 0,3834 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav. (toliau – Žemės sklypas Nr. 1), valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 2) NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1118-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą G. S. nuosavybės teise valdomą 0,0101 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo.
3. Teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo remiantis, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai.
4. Teismas sprendė, jog byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektas, patvirtintas NŽT direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1P-396-(1.17 E.) „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo“, nurodytu įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams; NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 6 d. sprendimais Nr. 23SK-437-(14.23.110.) ir Nr. 23SK-438-(14.23.110.) žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkyti padalinimo būdu, kiekvieną sklypą padalinus į du žemės sklypus, bei patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys; NŽT direktorius 2020 m. kovo 17 d. aktus Nr. ŽVP-1120-(1.18.), Nr. ŽVP-1118-(1.18.), kuriais paėmė visuomenės poreikiams G. S. nuosavybės teise valdomą 0,3834 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) ir 0,0101 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), esančius (duomenys neskelbtini), bei nustatė kiekvieno visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo atlyginamų nuostolių dydžius; uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inreal“ vertintojo M. R. parengtose Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nurodytos atlyginimų sumos, skirtos G. S., pervestos į notaro depozitinę sąskaitą; G. S. buvo tinkamai informuotas apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, jų metu priimtus dokumentus ir jų turinį.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis atskiruoju skundu nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi.
6. Patvirtinus žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje – aktų teisėtumą, nagrinėjamoje byloje teismas sprendė dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus G. S. valdytus žemės sklypus nustatymo ir dėl atsakovo atsiliepime nurodytų klausimų.
7. Teismas nurodė, kad Ministerija, pagrįsdama reikalavimą dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus G. S. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus nustatymo, pareiškime rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas Nr. 1 yra kitos paskirties, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-478KL duomenimis, apžiūros metu šis žemės sklypas buvo neužstatytas, jame buvo vykdoma žemės ūkio veikla – sklype auginami kukurūzai; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, jame Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių nebuvo. Taip pat iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtas Žemės sklypas Nr. 2 yra kitos paskirties, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-479KL duomenimis, apžiūros metu šis žemės sklypas buvo neužstatytas, jame buvo vykdoma žemės ūkio veikla – sklype auginami kukurūzai; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, jame Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių nebuvo. Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nurodytos Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertės (atitinkamai 4 562 Eur ir 120 Eur) nustatytos taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūras ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – ir Metodika).
8. Pareiškime Ministerija nurodė, kad, pagal Metodikos 57 punktą, Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertėms nustatyti taikomo lyginamojo metodo esmė yra vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui; visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertes nustatė turto vertintojo kvalifikaciją turintis UAB „Inreal“ vertintojas M. R.. Pareiškėjas, nurodęs, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme, kaip numatyta šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, teigė, kad Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL laikytinos tinkamu ir leistinu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus.
9. Atsakovas G. S. atsiliepime į Ministerijos pareiškimą nesutiko su nurodytais atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžiais.
10. Nurodė, kad Ministerija neįvertino atsirasiančios turtinės žalos, susijusios su geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena įrengimu Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovas pažymėjo, kad jam nuosavybės teise priklauso trys kitos naudojimo paskirties (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) – 4,9517 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5,0180 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2,9759 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), be to, jis šioje vietovėje nuosavybės teise valdė kitos naudojimo paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) 0,5874 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio atidalintas ir suformuotas Žemės sklypas Nr. 2. Atsakovas teigė, kad šie keturi žemės sklypai sudarė vientisą pramonės ir sandėliavimo objektams skirtą teritoriją, iš vienos pusės besiribojančią su Lietuvos magistraliniu keliu A17 (Panevėžio aplinkkeliu), o iš kitos pusės – su planuojama nutiesti geležinkelio linija Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena bei jos apsaugos zonomis. Pabrėžė, kad Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu apskritai nebuvo nustatytas šių žemės sklypų vertės sumažėjimas būsimai geležinkelio linijai akivaizdžiai apribojant galimybę panaudoti žemės sklypus pagal tikslinę jų naudojimo paskirtį, t. y. kaip pramonės ir sandėliavimo objektams skirtą teritoriją.
11. Atsakovas pažymėjo, kad, paimant žemę visuomenės poreikiams, jos buvusiems savininkams tėra išmokama vienkartinė piniginė kompensacija, kuri neperskaičiuojama pasikeitus rinkos situacijai, todėl atlyginimo dydis turi būti nustatomas itin teisingai, objektyviai bei pagrįstai. G. S., remdamasis 2011 m. rugpjūčio 24 d. parengta UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaita Nr. P11/08-120-B, kurios duomenimis, buvusio 1,9968 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio buvo atidalinti ir suformuoti visuomenės poreikiams paimti 0,4659 ha žemės sklypas ir 0,3834 ha ploto Žemės sklypas Nr. 1 rinkos vertė buvo 164 504 Eur, teigė, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė buvo 31 585,95 Eur. Atsakovo teigimu, tai, kad UAB „Inreal“ turto vertintojo M. R. nustatyta 4 562 Eur dydžio Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė beveik 8 kartus skiriasi nuo atsakovo nurodytos vertės, kelia abejonių dėl UAB „Inreal“ turto vertintojo nustatytų Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 vertės teisingumo. G. S. atkreipė dėmesį, kad Ministerija nenustatė tiesiamos geležinkelio linijos bei jos apsaugos zonų neigiamo poveikio kitų atsakovui priklausančių žemės sklypų vertei ir panaudojimo galimybėms, neįvertino ir nenustatė visų nuostolių, patiriamų dėl geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena įrengimo. Atsakovo teigimu, kiti nuostoliai, susiję su šios geležinkelio linijos įrengimu, atsiras dėl kitų pramonės ir sandėliavimo objektų statybai skirtų atsakovui priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), esminio vertės sumažėjimo, nustačius geležinkelio apsaugos zonas ir netekus detaliuoju planu numatytų privažiavimų ir koridorių kitoms susisiekimo komunikacijoms bei inžineriniams tinklams.
12. Atsakovas teigė, kad kiti nuostoliai, susiję su geležinkelio linijos įrengimu, atsiras dėl kitų pramonės ir sandėliavimo objektų statybai skirtų ir vertės sumažėjimo, nustačius geležinkelio apsaugos zonas ir netekus detaliuoju planu numatytų privažiavimų ir koridorių kitoms susisiekimo komunikacijoms bei inžinieriniams tinklams. Be to, G. S., remdamasis UAB „Verslavita“ parengtomis 2020 m. vasario 4 d. konsultacinėmis išvadomis Nr. KON-20-013A ir KON-20-013B, teigė, kad bendra (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų 4,9517 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5,0180 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,9759 ha žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,5874 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,5309 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė, juos panaudojant komercinei veiklai, galėtų būti nuo 1 352 000 Eur iki 1 414 000 Eur, o panaudojanti žemės ūkio veiklai – nuo 61 000 Eur iki 71 000 Eur, paimto visuomenės poreikiams Žemės sklypo Nr. 1 mažiausia rinkos vertė yra 34 410,53 Eur.
13. Atsakovas papildomuose paaiškinimuose teigė, kad valstybei neatlyginus visų patiriamų nuostolių, yra pažeista jo teisė gauti teisingą atlyginimą. Ministerijos pateiktose Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nėra nustatytas atlyginimas už papildomus nuostolius, kuriuos G. S. patiria dėl suvaržytos galimybės disponuoti kitais jam priklausančiais žemės sklypais bei šių žemės sklypų vertės sumažėjimo dėl apribotų galimybių pateikti į juos. Žemės paėmimo įstatyme nuostolių atlyginimas suprantamas siaurai, ir tvirtino, todėl kyla abejonių, ar šis įstatymas nustato teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir užtikrina visiško nuostolių atlyginimo principo taikymą. Teigė, kad pateikti rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai abejoti Ministerijos nurodytais atlyginimo dydžiais.
14. Tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „LTG Infra“ ir NŽT atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareikštais reikalavimais dėl atlyginimų dydžio už visuomenės poreikiams paimtus G. S. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus nustatymo.
II.
15. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo Ministerijos pareiškimą atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo tenkino. Nustatė, kad G. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus nuosavybės teise valdytus žemės sklypus dydžiai yra: 1) už NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1120-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamą 0,3834 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 4 562 Eur; 2) už NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1118-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamą 0,0101 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 120 Eur. Teismas netenkino prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
16. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Žemės paėmimo įstatymo nuostatomis, Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija.
17. Nurodė, kad Ministerija prašomų nustatyti atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžius grindė UAB „Inreal“ turto vertintojo M. R. parengtų Vertinimo ataskaitų Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL duomenimis. Pareiškėjas pareiškime ir jos atstovas teismo posėdyje tvirtino, kad nurodytos vertinimo ataskaitos laikytinos tinkamu ir leistinu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus.
18. Atsakovas G. S., ginčydamas Ministerijos nurodytus atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamus Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2 dydžius, rėmėsi UAB „Liturta“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. parengta Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. P11/08-120-B, UAB „Verslavita“ 2020 m. vasario 4 d. parengtomis konsultacinėmis išvadomis Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B bei 2021 m. sausio 27 d. parengta Žemės sklypo vertinimo ataskaita, teismo eksperto J. A. 2021 m. rugsėjo 6 d. parengta Konsultacine išvada Nr. KI21/08-32N .
19. Teismas sprendė, kad atsakovo pateiktos Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. P11/08-120-B nėra pagrindo vertinti kaip paneigiančios Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nurodytų atlyginimo dydžių, kadangi ji parengta 2011 metais, be to, ši ataskaita buvo rengta ne atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo tikslu. Be to, Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nurodytų atlyginimo dydžių nepaneigia ir atsakovo pateiktos Konsultacinės išvados Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B, UAB „Verslavita“ parengta Žemės sklypo vertinimo ataskaita Nr. PN-21-076 bei Konsultacinė išvada Nr. KI21/08-32N. Tokia išvada daroma, visų pirma, atsižvelgus į tai, jog UAB „Verslavita“ 2020 m. vasario 4 d. parengtose konsultacinėse išvadose Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B yra aiškiai nurodyta, kad jos yra informacinio pobūdžio, neturintys teisinės galios dokumentai, jos neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, nėra ir negali būti turto vertinimo dokumentais (ataskaita), be to, jose pateikiamos labiausiai tikėtinos (galimos) žemės sklypų kainos rinkoje 2020 m. vasario 4 d., juos panaudojant komercinei veiklai arba žemės ūkio veiklai. Vertinant Žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. PN-21-076 ir Konsultacinę išvadą Nr. KI21/08-32N, atsižvelgiama į tai, kad juos rengę subjektai visuomenės poreikiams paimtų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų – 0,3834 ha ploto Žemės sklypo Nr. 1 ir 0,0101 ha ploto Žemės sklypo Nr. 2 nevertino ir jų rinkos vertės nenustatė.
20. Teismas nurodė, kad G. S. pateiktų dokumentų nėra pagrindo vertinti kaip keliančių abejonę Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nustatytomis Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertėmis. Be to, sprendžiant dėl G. S. siekio gauti atlyginimą už kitus nuostolius atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką aiškinant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.
21. Teismas sprendė, kad G. S. siekis gauti atlyginimą už kitus nuostolius, kuriais jis vertino valdomų kitų žemės sklypų vertės sumažėjimą dėl apsunkinto privažiavimo prie jų, panaudojimo pagal paskirtį praradimo, nėra teisiškai pagrįstas ir negali būti tenkinamas.
22. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklypo Nr. 1, kuris iki atidalijimo pateko į G. S. valdytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; Žemės sklypo Nr. 2, kuris iki atidalijimo pateko į G. S. valdytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; 2019 m. liepos 30 d. apžiūrų metu šie sklypai buvo naudojami žemės ūkio veiklai – juose augo kukurūzai; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, žemės sklypams buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų; žemės sklypuose Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių nebuvo gauta. Nagrinėjant bylą, duomenų, patvirtinančių, kad visuomenės poreikiams paimtus Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2 G. S. būtų naudojęs komercinei veiklai, nenustatyta.
23. Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 19-08-478KL, vertinamo paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo Nr. 1 (nurodytoje ataskaitoje – 0,3834 ha dalies iš 1,5309 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 259-2) rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. liepos 30 d.) yra 4 562 Eur, duomenų apie patirtus kitus nuostolius dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo negauta; pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2, vertinamo paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo Nr. 2 (nurodytoje ataskaitoje – 0,0101 ha dalies iš 0,5874 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 260-2) rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. liepos 30 d.) yra 120 Eur, duomenų apie patirtus kitus nuostolius dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo nebuvo gauta.
24. Teismas nurodė, kad visuomenės poreikiams paimtų Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertės nustatytos taikant lyginamąjį metodą, numatytą Metodikoje; nurodytų žemės sklypų rinkos vertes nustatė UAB „Inreal“ turto vertintojas M. R., kurio nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją patvirtina pažymėjimas Nr. A000566; Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nėra panaikintos ir yra galiojančios.
25. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nurodė, kad Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL vertinamos kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti tinkami ir abejonių nekeliantys įrodymai, pagrindžiantys tiek visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertes, tiek ir išvadas, jog kitų patirtų nuostolių dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų nenustatyta.
26. Teismas dėl atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams, nurodė, kad nekilus pagrįstų abejonių dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis atitinka Konstituciją. Teismas atsakovo prašymo netenkino.
III.
27. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atsakovo pateiktų argumentų ir įrodymų apie jo faktiškai patirtus didesnius nuostolius, negu nurodyti pareiškėjo, patyrimo ir pareigos juos atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai nepriteisimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai aiškino konstitucinį teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą privačią nuosavybę (žemę) principą.
29. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad Žemės paėmimo įstatyme nustatyta atlyginimo už nuosavybės paėmimą tvarka nėra teisinga. Atsakovo įsitikinimu, aiškinant „teisingo atlyginimo“ principo turinį, visų pirma, derėtų įvertinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) principus ir normas, nurodančias asmens patirtų nuostolių atlyginimo apimtis. Nepagrįsta teigti, jog visiškas nuostolių atlyginimas nėra teisingas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę.
30. Teismas pažeidė Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, universalius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, logikos dėsnius, formaliai pagal Žemės paėmimo įstatymo nuostatas, siaurinamuoju būdu, t. y. siauriau negu „visiško nuostolių atlyginimo“ principas išaiškindamas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę kriterijų. Toks teismų formalus, bet neteisingas įstatymų aiškinimas nuostolių ar asmens patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo srityje yra būdingas ir praeityje.
31. Atsakovas teigia, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Žemės paėmimo įstatyme savaime numatyta teisinga atlyginimo už nuosavybės paėmimą atsakovui tvarka, pagal kurią, nustatant atlyginimo už visuomenės reikmėms paimamą nuosavybę dydį, faktiškai atsižvelgiama tik į iš atsakovo paimtos nuosavybės rinkos vertę, tačiau ignoruoja kitus asmens su tuo susijusius nuostolius. Bet kokiu atveju, iškilus teismo ir atsakovo argumentų prieštarai dėl Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisingo atlyginimo už nuosavybę turiniui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti atsakovo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir šio principo turinį išaiškino siaurinamuoju ir formaliu būdu, pasiremdamas tik Žemės paėmimo įstatymo nuostatomis. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai net netyrė ir nevertino, kokius kitus papildomus nuostolius, susijusius su nuosavybės paėmimu visuomenėms poreikiams atsakovas patyrė.
32. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė, nevertino atsakovo argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Konsultacinės išvados Nr. KON-20-013A, Nr. KON-20-013B, UAB Konsultacinės išvados Nr. KI21/08-32N, Panevėžio rajono ŽŪB „Vaišvilčiai“ 2021 m. rugsėjo 6 d. rašto „Dėl žemės sklypų panaudojimo“, UAB „Domimaks“ 2021 m. rugsėjo 7 d. rašto „Dėl žemės sklypų panaudojimo“, geodezininko L. V. 2021 m. rugsėjo 7 d. rašto „Dėl žemės sklypų naudojimo pagal paskirtį galimybės“ ir 2021 m. rugsėjo 10 d. aiškinamojo rašto „Dėl suprojektuoto privažiavimo kelio prie sklypų“, atsakovo paaiškinimų), iš kurių matyti, kad kiti žemės sklypai, nuo jų atskyrus ir visuomenės poreikiams paėmus Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2 jau nebegali būti naudojami pagal jų paskirtį, t. y. kaip pramonės ir sandėliavimo objektams skirta teritorija. Tokiu būdu bylos dalis dėl atsakovo patirtų nuostolių, susijusių su kitų žemės sklypų vertės sumažėjimu ir dėl to kilusių nuostolių atlyginimo, laikytina neatskleista ir nemotyvuota, dėl to egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
33. Atsakovas teigia, kad priimant sprendimą, buvo pažeista Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostata, garantuojanti savininkams teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę. Akivaizdu, kad teisingas atlyginimas negali reikšti dalinės (ribotos ar su išlygomis) kompensacijos, kuria atlyginami asmens, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, tam tikru baigtiniu sąrašu (numerus clausus) apibrėžti nuostoliai. Tuo pačiu teismas pažeidė Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog paimant žemę visuomenės poreikiams atlyginami visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo paėmimo.
34. Atsakovas prašo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris turėtų tinkamai atskleisti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą principo turinį ir tinkamai išaiškinti bei tiesiogiai taikyti Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį arba kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio konstitucinio principo turinio atskleidimo, ir tuo pačiu ištirti, įvertinti atsakovo pateiktus įrodymus dėl atsakovo galimybės panaudoti kitus žemės sklypus pagal tikslinę jų naudojimo paskirtį ir nustatyti atsakovo patirtus papildomus nuostolius, susijusius su Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 paėmimu visuomenės poreikiams, ir negalėjimu naudoti kitų žemės sklypų pagal jų naudojimo paskirtį, bei papildomų nuostolių atlyginimą priteisti atsakovo naudai.
35. Teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, buvo šališkas ir pažeidė įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisykles. Atsakovas pateikė teismui įrodymus dėl žemės sklypų vertės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės jų ignoruoti, o jeigu jų teismui būtų nepakakę padaryti aiškią išvadą dėl atsakovui kilusių nuostolių, susijusių su kitų žemės sklypų vertės sumažėjimo ir jų dydžio, teismas privalėjo byloje skirti nešališką ekspertizę, kuri nustatytų tokių nuostolių dydį.
36. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovo pateiktų dokumentų (Konsultacinės išvados Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B, UAB „Verslavita“ Žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. PN-21-076 bei Konsultacinės išvados Nr. KI21/08-32N) nėra pagrindo vertinti kaip keliančių abejonę Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19- 08-479KL nustatytomis Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertėmis. Teismas sprendime šališkai rėmėsi išimtinai UAB „Inreal“ turto vertintojo M. R. 2019 m. rugpjūčio 30 d. surašytomis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitomis Nr. 19-08-478KL ir 19-08-479KL. Atsakovo teigimu, UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitų negalima pripažinti nešališkomis ir nekeliančiomis abejonių dėl jose nurodyto turto rinkos vertės nustatymo ne tik dėl atsakovo pateiktų tokias abejones keliančių įrodymų (Konsultacinės išvados Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B, UAB „Verslavita“ Žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. PN-21-076 bei Konsultacinės išvados Nr. KI21/08-32N), bet vien dėl to fakto, kad UAB „Inreal“ turto vertintojo M. R. atlikto turto vertinimą užsakė kitas privatus asmuo UAB „Kelprojektas“, kuris įgyvendina valstybinį viešojo pirkimo užsakymą, dėl ko turi ypač didelį suinteresuotumą, taip pat administracinę, finansinę galią paveikti vertinimo išvadas jam naudinga linkme, ir kurio interesus nagrinėjamoje byloje faktiškai atstovauja pareiškėjas, t. y. valstybė. Toks valstybės užsakymus vykdančio asmens UAB „Kelprojektas“ suinteresuotumas, finansavimas ir netgi valstybinis palaikymas atstovaujant jo užsakytą turto vertinimą teisme, laikytinas pagrindu suabejoti valstybinį užsakymą įgyvendinančio asmens ir tuo pačiu jo pavedimus vykdančio asmens UAB „Inreal“ nešališkumu ir objektyvumu.
37. Atsakovas pažymi, kad į bylą pateikė alternatyvų turto vertinimą – Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertę patvirtinantį įrodymą – UAB „Verslavita“ Žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. PN-21-076, iš kurios matyti, kad pati Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė, naudojant jį geriausiu turto naudojimo būdu, yra 30 804,23 Eur ((0,3834 ha x 123 000 Eur)/ 1,5309 ha) (tuo tarpu pareiškėjo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje ji sudaro vos 4 562 Eur). Atitinkamai Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė, naudojant jį geriausiu turto naudojimo būdu, yra 154,75 Eur ((0,0101 ha x 9 000 Eur)/ 0,5874 ha) (tuo tarpu pareiškėjo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje ji sudaro vos 120 Eur). Taip pat didesnė Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė, negu pareiškėjo teismui pateiktose turto vertinimo ataskaitose, numatyta konsultacinėse išvadose Nr. KON-20-013A, Nr. KON-20-013B, Nr. KI21/08-32N.
38. Nors, kaip sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pastarosios išvados neturi turto vertinimo ataskaitos statuso, tačiau padarytos turto vertinimo eksperto pagal turto vertinimo metodiką ir principus, dėl ko jos mažų mažiausiai sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo į bylą pateiktomis UAB „Inreal“ turto vertintojo M. R. 2019 m. rugpjūčio 30 d. surašytomis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitomis Nr. 19-08-478KL ir 19-08-479KL ir pagrindą skirti nepriklausomą turto vertės nustatymo ekspertizę. Todėl tarp pareiškėjo ir atsakovo kilus ginčui dėl kompensacijos už visuomenės reikmėms paimamą Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2 dydžio, taip pat dėl nuostolių, atsiradusių dėl ir kitų atsakovo žemės sklypų vertės sumažėjimo, atlyginimo, teismas privalėjo skirti ekspertizę, tikslu nustatyti tiek realią, nešališką ir objektyvią Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertę, tiek nustatyti kitus atsakovo patirtus nuostolius, be kita ko, kitų žemės sklypų, priklausančių atsakovui, vertės sumažėjimo dydį. Teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir tokiu būdu pažeisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio 1 dalį. Be to, tokiu būdu teismas pažeidė atsakovo teisę įrodinėti iš jo visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertę, taip pat kitų su tuo susijusių atsakovo nuostolių patyrimo faktą ir jų dydį.
39. Teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą dėl ekspertizės nagrinėjamoje byloje skyrimo, ir iš anksto nustatytą įrodomąją galią suteikdamas pareiškėjo pateiktam vieninteliam įrodymui – UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitoms, pasielgė neteisėtai šališkai ir pažeidė kitas ABTĮ įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias įrodymų, remiantis kuriais galėjo būti nustatyta tikroji Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė, taip pat atsakovo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirtų kitų nuostolių dydis, rinkimo, tyrimo ir vertinimo administraciniame procese taisykles.
40. Atsakovo teigimu, administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismas nerinko, netyrė ir nevertino atsakovo prašytų surinkti (skirti ekspertizę), ištirti ir įvertinti įrodymų, susijusių su Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos verte, taip pat įrodymų dėl papildomų nuostolių, susijusių su kitų žemės sklypų vertės sumažėjimu ir negalėjimo jų naudoti pagal tikslinę paskirtį, nepagrįstai atsisakydamas tinkamai tiesiogiai taikyti Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį arba patenkinti atsakovo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
41. Teismui atėmus iš atsakovo galimybę įrodinėti teisingą atlyginimo už visuomenės reikmėms paimamos nuosavybės dydį ir gauti eksperto išvadą, nagrinėjamos administracinės bylos esmė nebuvo atskleista.
42. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
43. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai nustatė byloje vertintinas aplinkybes bei vertino jas patvirtinančius (paneigiančius) bylos įrodymus, dėl to teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
44. Apeliacinio skundo 18–42 punktuose nurodomi atsakovo argumentai yra visiškai formalūs ir deklaratyvūs. Šiame apeliacinio skundo pagrinde atsakovas iš esmės visiškai teisingai cituoja Konstitucijos ir Žemės paėmimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo principus, tačiau vien tik deklaratyvaus teiginio, kad pirmosios instancijos teismas šias teisės normas pažeidė, apeliaciniam skundui pagrįsti neužtenka. Iš nurodytojo skundo pagrindo visiškai neaišku, kokį teisės pažeidimą padarė teismas ir kokiais argumentais toks pažeidimas įrodinėjamas. Vien atsakovo įsitikinimas, kad teismas nustatė per mažą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį, tėra tik subjektyvi jo nuomonė, o tai, kad jo netenkina nustatytas atlygimo dydis, savaime nereiškia, jog toks atlyginimas yra neteisingas ar, kad juo yra pažeidžiami nuosavybės neliečiamumo ir teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę principai.
45. Pareiškėjas nurodo, kad tarp šalių – pareiškėjo ir atsakovo – jau buvo kilęs ginčas dėl atsakovo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams atliekant žemės paėmimo procedūras I etapo projekte. Nurodyta administracinė byla buvo užbaigta Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-147-320/2020, kuriuo teismas pareiškėjos reikalavimus patenkino visiškai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą dėl teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo, 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1312/552/2021 apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
46. Pareiškėjas teigia, kad iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios (I etapo projekte) atsakovas nuosavybės teise valdė 1,9968 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atliekant procedūras I etapo projekte NŽT direktorius 2018 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1P-467-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau – ir Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašą atsakovui priklausęs 1,9968 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į 0,4659 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio projektinis Nr. 221-2, esantį (duomenys neskelbtini), ir į 1,5309 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio projektinis Nr. 221-1, esantį (duomenys neskelbtini). I etapo projekte iš atsakovo buvo paimtas visuomenės poreikiams 0,4659 ha ploto žemės sklypas (dėl jo paėmimo ir vyko aukščiau komentuojama administracinė byla Nr. eI3-147-320/2020), o 1,5309 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo paliktas atsakovui nuosavybės teise.
47. Pareiškėjas teigia, kad II etapo projekte buvo pradėta būtent I etapo projekte suformuoto 1,5309 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kurios metu, be kita ko, NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 23SK-437-(14.23.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo” pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 259-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 259-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis. Vėliau NŽT direktorius 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1120-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paėmė visuomenės poreikiams atsakovo G. S. nuosavybės teise valdomą 0,3834 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini) (pagal pareiškėjo pareiškimą – Žemės sklypas Nr. 1).
48. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, komentuojamos Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinės bylos Nr. eI3-147-320/2020 ir šios (nagrinėjamos) bylos ratio decidendi visiškai sutampa, abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, dėl to komentuojamoje administracinėje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai turi prejudicinę galią ir nagrinėjant šį atsakovo apeliacinį skundą.
49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytais prejudiciniais faktais, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dalyje, kur teigiama apie teismo neva padarytą teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principo pažeidimą, yra atmestini, kadangi šie atsakovo argumentai jau buvo atmesti teismo procesiniu sprendimu kitoje byloje ir šis teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs.
50. Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog UAB „Verslavita“ 2020 m. vasario 4 d. parengtose konsultacinėse išvadose Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B yra aiškiai nurodyta, kad jos yra informacinio pobūdžio, neturintys teisinės galios dokumentai, jos neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, nėra ir begali būti turto vertinimo dokumentais (ataskaita), be to, jose pateikiamos labiausiai tikėtinos (galimos) žemės sklypų kainos rinkoje 2020 m. vasario 4 d., juos panaudojant komercinei veiklai arba žemės ūkio veiklai. Šį įrodymą vertino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1312/552/2021 bei jį atmetė (nutarties 34 p.). Analogiškai, kaip nepatvirtinanti atsakovo įrodinėtinų nuostolių dydžio, vertintina ir atsakovo pateikta Konsultacinė išvada Nr. KI21/08-32N.
51. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl Žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. PN-21-076, kad vertintojas visuomenės poreikiams paimtų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų – 0,3834 ha ploto Žemės sklypo Nr. 1 ir 0,0101 ha ploto Žemės sklypo Nr. 2 nevertino ir jų rinkos vertės nenustatinėjo. Maža to, visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų paskirtis yra „Kita“, Žemės sklypo Nr. 1 naudojimo būdas „Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos“, Žemės sklypo Nr. 2 naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Todėl nėra jokios teisinės prielaidos svarstyti apie atsakovo argumentus dėl paimamų Žemės sklypų panaudojimo komercinei veiklai galimybes, kadangi tokios galimybės žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios momentu objektyviai nėra ir nebuvo, o vėliau tokia galimybė taip pat negalėjo atsirasti, nes nuo žymos apie paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią jokie teisiniai veiksmai, galintys turėti paimamos žemės sklypų dalies teisiniam statusui, negalėjo būti atliekami.
52. Pareiškėjas dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl teismo ekspertizės (ne)skyrimo pažymi, kad atsakovas skirti teismo ekspertizę tikslu nustatyti 0,3834 ha ploto Žemės sklypo Nr. 1 ir 0,0101 ha ploto Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertę ir kitus nuostolius, susijusius su šių sklypų paėmimu, administracinėje byloje neprašė. Atsakovas teismui buvo pateikęs prašymą skirti teismo ekspertizę visai kitais klausimais, kurie su nagrinėjama byla nesusiję, todėl teismas, nors ir buvo suteikęs atsakovui galimybę pateikti įrodymus, galinčius sukelti abejonę pareiškėjo į bylą pateiktų paimamų žemės sklypų vertinimo ataskaitų teisingumu ir dėl to atidėjęs 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdį, nenustatęs abejonių pareiškėjo pateiktų įrodymų teisingumu, atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmetė pagrįstai – Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos reglamentuoja ir nustato galimybę priteisti tik patirtus, o ne būsimus, nuostolius, kurie išimtinai susiję su konkrečiu visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, nagrinėjamu atveju – su paimtais visuomenės poreikiams Žemės sklypas, o ne visus atsakovo paskaičiuotus nuostolius, ateityje jam tik galimai atsirasiančius dėl geležinkelio linijos nutiesimo. Iš paties prašymo skirti ekspertizę yra matyti, kad atsakovas kelia klausimą apie sklypų vertę naudojant juos pagal hipotetines sklypų panaudojimo galimybes komercinei veiklai ir žemės ūkio veiklai, maža to tokią vertę skaičiuojant ne paimamo žemės sklypo atžvilgiu, o kitų žemės sklypų atžvilgiu ir pan. Vertinant tokį prašymą dėl ekspertizės skyrimo teismas pagrįstai sprendė, kad jame keliami klausimai yra per daug nutolę nuo ginčo dalyko, t. y. net ir paskyrus byloje ekspertizę, tokios ekspertizės išvados ginčo išsprendimui įtakos neturės. Be to, teismas visiškai teisingai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateikti duomenys nesudaro pagrindo teismui abejoti atlikto vertinimo ataskaita, dėl ko atsakovo prašymas skirti ekspertizę atsakymui į klausimą kokia yra paimamo žemės sklypo vertė yra nepagrįstas. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs šalių argumentus dėl atsakovo prašymo skirti ekspertizę – atsakovas niekaip nepagrindė ir neįrodinėjo jokių aplinkybių, kad pareiškėjo pateikta vertinimo ataskaita gali būti neteisinga, dėl ko nebuvo pagrindo spręsti ir dėl naujos vertinimo ataskaitos parengimo būtinumo.
53. Pareiškėjo vertinimu, teismas nurodytą atsakovo prašymą atmetė visiškai pagrįstai, nes iš pačių klausimų matyti, kad toks prašymas yra iš esmės nesusijęs su nagrinėjama byla.
54. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (apeliacinio skundo 46, 48, 49 p. ir kt.), yra visiškai nepagrįsti. Visų pirma į bylą pateikti šalies įrodymai vertinami įrodymų leistinumo aspektu, t. y. ne kiekvienas šalies pateiktas dokumentas yra pripažįstamas įrodymu, jei tokie dokumentai neatitinka įrodymų turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Ši administracinė byla yra nagrinėjama pagal specialųjį Žemės paėmimo įstatymą, kas iš esmės reiškia, kad įstatymų leidėjas įtvirtindamas tokio pobūdžio teisinį reguliavimą, patvirtino šių bylų nagrinėjimo operatyvumo, aiškumo ir konkretumo svarbą. Laikytina, kad nagrinėjant bylą administraciniame teisme pagal specialųjį Žemės paėmimo įstatymą, privalo būti laikomasi būtent šiame įstatyme nustatytų nagrinėtinų bylų ribų. Konkrečiai turi būti nagrinėjami tik klausimai, tiesiogiai susiję su Žemės paėmimo įstatyme nustatytų procedūrų teisėtumu (Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalys) bei su konkretaus visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymu (Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Kiti klausimai, tiesiogiai nesusiję su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu ir jo vertės nustatymu, neturėtų būti nagrinėjami šiose bylose. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai vertino atsakovo pateiktų konsultacinių išvadų atitikimą įrodymų leistinumo reikalavimams bei pagristai tokių išvadų nelaikė bylos įrodymais, paneigiančiais pareiškėjo pateiktos turto vertinimo ataskaitos teisingumą.
55. Pareiškėjas teigia, kad jo pateiktos Vertinimo ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytos paimamų žemės sklypų rinkos vertės apskaičiuotos taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypų rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ vertintojas M. R., turintis turto vertintojo kvalifikaciją. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).
56. Ginčydamas pagal Vertinimo ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytą nuostolių už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus dydį atsakovas į bylą teikė konsultacines išvadas ir vertinimo ataskaitą, kurias, kaip įrodymą teismas vertino ir dėl tokio įrodymo patikimumo pasisakė teismo sprendime. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas visus į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovo pateiktos konsultacinės išvados nėra laikomos juridinę galią turinčiu dokumentu ir yra nepakankamas įrodymas pagrįsti, kad pareiškėjo pasitelktas nekilnojamojo turto vertintojas neteisingai ar blogai nustatė visuomenės poreikiams paimamo turto vertę. Tokios konsultacinės išvados nėra turto vertinimo ataskaitos pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir nėra tinkamas įrodymas įrodinėti turto vertę ar įrodinėti pareiškėjo pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ydingumą. Tokiose išvadose išreiškiama nuomonė dėl kainos, bet joje visai nepateikiama kaip konsultantas apskaičiavo ir pagrindė tokią savo nuomonę, kokius taikė metodus, kokie yra palyginamieji objektai ir pan.
57. Pareiškėjas pažymi, kad konsultacinės išvados nėra laikomos pagrįstu turto vertę įrodančiu dokumentu ir teismų praktikoje. Be kita ko, kadangi tokios išvados nėra paremtos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytais reikalavimais, realu, jog jose pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nes subjektyviai pasirinkti vertinimo kriterijai galėjo ir įtakoti tokiose išvadose nustatytas turto vertes. Iš atsakovo pateiktos vertinimo ataskaitos Nr. PN-21-076 taip pat matyti, kad šios ataskaitos objektas buvo visai kitas, nei šioje byloje nagrinėjamas nuostolių dėl iš atsakovo paimtų visuomenės poreikiams žemės sklypų dydis.
58. Pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai vertino bylos įrodymus, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra pagrindo.
59. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
60. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl netinkamo konstituciškai teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą privačią nuosavybę (žemę) principo aiškinimo nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas neatskleidė teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą principo turinio ir netinkamai išaiškino bei tiesiogiai netaikė Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį. Teismas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio konstitucinio principo turinio atskleidimo, ir tuo pačiu ištirti, įvertinti atsakovo pateiktus įrodymus dėl atsakovo galimybės panaudoti kitus jam priklausančius žemės sklypus pagal tikslinę jų naudojimo paskirtį ir nustatyti atsakovo patirtus papildomus nuostolius, susijusius su Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 paėmimu visuomenės poreikiams, ir negalėjimu naudoti kitų atsakovui priklausančių žemės sklypų pagal jų naudojimo paskirtį, bei priteisti atsakovui papildomų nuostolių atlyginimą.
61. Nors atsakovas remiasi Žemės paėmimo įstatymu, nustatančiu atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo principus, bei Konstitucija, tačiau leistinais įrodymais nepagrindė ir nepaneigė nustatyto per mažo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų dydžio. Vien tai, kad atsakovo netenkina nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų dydis, nesudaro pagrindo laikyti atsakovo apeliacinio skundo pagrįstu bei jį tenkinti ir skundžiamą sprendimą panaikinti.
62. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo šališkumo, atsisakant tenkinti atsakovo prašymą paskirti ekspertizę, ir įrodymų rinkimo, tyrimo bei vertinimo taisyklių pažeidimo. Nurodo, kad tai, jog šiuo atveju teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumo ir tai, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais bei galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertės.
63. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, teismas, vertindamas įrodymus ir priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas bei turėtų būti paliktas galioti.
64. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
65. Nurodo, kad visus argumentus yra išdėstęs atsiliepime į pareiškėjo prašymą, pateiktame pirmosios instancijos teismui, juos palaiko. Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, byla išnagrinėta objektyviai ir išsamiai, įvertinta visų byloje pateiktų faktinių aplinkybių visuma. Naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
66. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui G. S. nustatyto atlyginimo dydžio už NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1120-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamą 0,3834 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei už NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1118-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamą 0,0101 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
67. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame sprendime nustatė, kad visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą iš atsakovo paimtų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų atlyginimo dydis atitinkamai yra 4 562 Eur ir 120 Eur.
68. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai aiškino konstitucinį teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą privačią nuosavybę (žemę) principą, nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog Žemės paėmimo įstatyme nustatyta atlyginimo už nuosavybės paėmimą tvarka nėra teisinga, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę turto rinkos vertei ir su žemės paėmimo visuomenės poreikiams susijusiems nuostoliams nustatyti, buvo šališkas.
69. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
70. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
71. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
72. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo turto apskaičiavimo ir vertinimo tvarką nustato Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys. Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 d.). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu (2 d.). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą (3 d.)
73. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę, taip pat numatyta kitokio pobūdžio realiai patirtų nuostolių atlyginimas (sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir t. t.), kurių sąrašas nėra baigtinis, nes nustatyta, kad pinigais atlyginami ir visi kiti savininko <...> nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo <...> paėmimo visuomenės poreikiams. Šios įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos detalizuojamos jo 2 dalyje, nurodant atlygintinų nuostolių rūšis, jų atlyginimą pinigais rinkos kainomis, 3 dalyje įtvirtintas turto vertės ir atlygintinų nuostolių apskaičiavimo būdas. Minėtos atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir su tuo susijusius nuostolius normos turi būti aiškinamos sistemiškai, tai reiškia, vadovaujantis teisingo atlyginimo principu, nustatant atlyginimo būdą pinigais rinkos kainomis, atlyginant realiai patirtus nuostolius, kurie turi būti apskaičiuojami įstatyme nustatytu būdu, bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas neįtvirtino baigtinio atlygintinų nuostolių sąrašo. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant asmens, kurio žemės sklypas (jo dalis) buvo Žemės paėmimo įstatyme nustatytais pagrindais paimtas visuomenės poreikiams, jo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius pagrįstumas turi būti vertinamas individualiai, taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1312-552/2021, kt.).
74. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).
75. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama, ir pabrėžęs, jog žemės paėmimas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti teisingai už ją atlyginant yra vienintelė ir proporcinga priemonė valstybės transporto infrastruktūrai plėtoti ją integruojant į Europos Sąjungos valstybių bendrą tinklą, todėl nėra teisinių pagrindų abejoti, ar taikomos priemonės proporcingos ir būtinos bendram visos visuomenės interesui skatinti integraciją ir valstybės modernizavimą įgyvendinti (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1176-815/2021).
76. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė jo pateiktais įrodymais, t. y. Turto vertės nustatymo ataskaita, UAB „Verslavita“ konsultacinėmis išvadomis, Žemės sklypo vertinimo ataskaita, teismo eksperto parengta konsultacine išvada.
77. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių atsakovo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
78. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remdamasis sprendžia, jog visuomenės poreikiams iš atsakovo paimamos žemės vertė, remiantis UAB „Inreal“ turto vertintojo parengtų Vertinimo ataskaitų Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL duomenimis, nustatyta teisingai. Šiose Vertinimo ataskaitose nurodytos žemės sklypų vertės dydžių nepaneigia atsakovo pateikti įrodymai.
79. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskyrė byloje ekspertizės turto rinkos vertei ir su žemės paėmimo visuomenės poreikiams susijusiems nuostoliams nustatyti, nepaskirdamas ekspertizės buvo šališkas.
80. Pasisakydama dėl šių atsakovo apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 31 d. vykusiame teismo posėdyje sprendė dėl atsakovo prašymo skirti ekspertizę, tačiau jo netenkino motyvuodamas tuo, jog pareiškėjo pateikti argumentai nesudaro pagrindo abejoti atlikto Vertinimo ataskaita. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, suteikdamas galimybę atsakovui savo lėšomis atlikti ekspertizę ir pateikti ją teismui. Atsakovas pateikė teismui konsultacines išvadas, kurios buvo prijungtos prie bylos. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą 2021 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje taip pat sprendė dėl atsakovo prašymo skirti ekspertizę, tačiau jo netenkino, motyvuodamas jog pareiškėjo pateikti argumentai nesudaro pagrindo abejoti atlikto Vertinimo ataskaita.
81. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti byloje esančia Vertinimo ataskaita. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas prašoma skirti ekspertize siekia pagrįsti ateityje galbūt atsirasiančius nuostolius, susijusius su likusių žemės sklypų nuvertėjimu, t. y. atsakovo keliami klausimai susiję su žemės sklypuose planuota vykdyti ūkine-komercine veikla, kurios jis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nebegalės vykdyti ir dėl to patirs nuostolius. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad žemės sklype atsakovas būtų vykdęs kokią nors ūkinę-komercinę veiklą ir tą veiklą privalėjo nutraukti dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vykdymo.
82. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų teisės normų turinio matyti, jog atlyginimą už paimamą žemę įstatymų leidėjas sieja tik su žemės paėmimo metu patiriamais, o ne su galimais ateityje atsirasiančiais nuostoliais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. išnagrinėtoje analogiškoje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020 pažymėta, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo. Taigi atsakovo nurodyti nuostoliai nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas.
83. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl ekspertizės skyrimo.
84. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu neskiriant ekspertizės, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Atsakovo nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo skirti ekspertizę, su kuriais atsakovas nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė skirti byloje atsakovo prašomą ekspertizę, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas ar neobjektyviai išnagrinėjo bylą. Pažymėtina, kad atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nušalinimų teisėjams nereiškė. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai aptariamu klausimu yra nepagrįsti.
85. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies konstitucingumo. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams, kad byloje nekyla pagrįstų abejonių dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies konstitucingumo, todėl nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikimo Konstitucijai.
86. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų papildomai nepasisako.
87. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
88. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
89. Kadangi byloje galutinis procesinis sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo G. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė