Civilinė byla Nr. eA2-1564-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00807-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.7.1; 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų D. Č. ir D. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018 pagal ieškovų D. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovams D. Č. ir D. Č. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo,

nustatė :

pareiškėjai D. Č. ir D. Č. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018, kuris grindžiamas dviem proceso atnaujinimo pagrindais, numatytais Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018, panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Pareiškėjai nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas už akių priimtas tik formaliai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, neišklausius byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimų, todėl priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi ieškovai pareiškė ieškinį neturėdami teisės reikalauti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi atsakovai (pareiškėjai) gavo dovaną iš vienašalio sandorio, kurį sudarė veiksnus asmuo, artimas giminaitis, kuris gali ir turi teisę teikti dovanas savo anūkams. Šioje byloje ieškinį pareiškęs vienas iš ieškovų V. Č. negalėjo būti ieškovu šioje byloje ir juo nebūtų tapęs dėl nesąžiningo procesinio veikimo. Nurodo, kad jų-pareiškėjų ginčas yra susijęs su paveldėjimo teisiniais santykiais ir procesinių teisių perėmimo institutu. Tik procesinę subjektinę teisę turintis asmuo gali reikšti reikalavimus po palikėjo mirties, tačiau šiuo atveju, procesinė V. Č. teisė reikšti ieškinį galimai buvo gauta apgaulės būdu, be to, šiuo metu jo paveldėjimo teisė ginčijama teismine tvarka (Kauno apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr.e2-1423-260/2019). Pareiškėjai teigia, kad Kauno apygardos teismui ieškovai V. Č. ir D. Č. pateikė ieškinį atsakovų atžvilgiu dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau jiems nebuvo žinomos ir atskleistos esminės aplinkybės apie tai, kad vienas šios bylos ieškovų V. Č. paveldėjimo teises (procesinių teisių perėmimo teises) galimai įgijo neteisėtai ir negali turėti reikalavimo teisių. Po senelio B. I. P. Č. visas palikimas atiteko jo sutuoktinei D. Č. ir tik ji turėjo teisę spręsti dėl iki mirties jos sutuoktinio išreikštos valios asmenines lėšas dovanoti jos anūkams, bei ginčyti sudarytą vienašalį dovanojimo sandorį, tačiau 2019 m. kovo 7 d. pareiškėjams paaiškėjo naujos aplinkybės, kad 2018 m. sausio 15 d. V. Č. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose užvedė civilinę bylą Nr. e2YT- 5232-1052/2018, patraukdamas atsakove savo motiną D. Č., pateikdamas atsakovei ir teismui tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo turtinę padėtį, neįtraukdamas į bylą visų suinteresuotų asmenų. V. Č., atstovaujamas advokatės M. L., parengė pareiškimą teismui dėl privalomos palikimo dalies nustatymo, bei patraukė suinteresuotu asmeniu paveldėjusią pagal testamentą įpėdinę savo motiną D. Č. teikdamas, kad turi teises į privalomą palikimo dalį iš testamento. V. Č. su pareiškimu dėl privalomos palikimo dalies pridėjo duomenis apie tai, kad suinteresuotas asmuo yra jų (pareiškėjų) tėvas R. Č., tačiau tyčia jo neįtraukė į bylą, siekdamas slapta susitarti ir / ar paveikti motiną dėl tėvo palikimo. Dėl to jie (pareiškėjai) negalėjo žinoti apie nustatytus juridinius faktus, kurie sukėlė jiems teisines pasekmes ir dėl jų pareikšti priešingą ieškinį. V. Č. nuslėpė savo tikrąją turtinę padėtį, melagingai pareiškime teismui dėl privalomos palikimo dalies nurodė, kad jam yra reikalinga finansinė padėtis. Pareiškėjai taip pat teigia, kad šios aplinkybės jiems tapo žinomos tik 2019 m. kovo 7 d., t. y. rengiant prieš jų tėvą R. Č. iškeltus naujus reikalavimus bei grąžinimą teismais dėl tėvų turto. Šiuo atveju iš neteisėtų veiksmų asmuo negali įgyti teisių, o pateikti su prašymu duomenys patvirtina, kad būtent neteisėtas procesinis veikimas nulėmė tai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, priėmė neteisingą sprendimą, laikydamas V. Č. tinkamu ieškovu, turinčiu teisę reikalauti, kaip tėvo palikimą priėmusio asmens. Pareiškėjai įrodinėja ir tai, kad D. Č. yra senyvo amžiaus, neturi jokių teisinių žinių, nėra patyrusi bylinėtis ir paveikta profesionalių teisę išmanančių asmenų sudarė sau absoliučiai nenaudingą ir jos interesams prieštaraujantį sandorį, pripažindama privalomą palikimo dalį sūnui – V. Č., kuris neatitinka įstatyme nurodytų sąlygų asmenims, kurie gali kreiptis dėl privalomos palikimo dalies. Būtent D. Č. atžvilgiu teisines paslaugas ir konsultavimo veiksmus atliko šioje byloje ta pati priešingą interesą turinčių asmenų atstovė. Be to, pridedama prie pareiškimo garso įrašo stenograma patvirtina, kad ieškovė D. Č. yra sutrikusi, neturi aiškios valios dėl šios bylos vedimo teisme ir apskritai prašo kito ieškovo V. Č. nepainioti jos, nerašyti jos vardu pretenzijų, ji akivaizdžiai jaučiasi, kad yra verčiama užvesti ginčus be savo valios, jai advokatė įteigė, kad reikia ginti V. Č. ir jo vaikų interesus, pati ji į pinigus nepretenduoja. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė D. Č. neturėjo valios prieštarauti sutuoktinio sudarytam vienašaliui sandoriui, neturėjo valios apskritai kreiptis į teismą šioje byloje, t. y. ji yra klaidinamai konsultuojama kitų priešingą interesą turinčių asmenų. Teismo sprendimas už akių buvo priimtas neapklausus šalių, bei formaliai patvirtinus ieškovų rašytinį prašymą, kurį pasirašė advokatė už asmenis, kurie turėjo priešingus interesus. Tai sudaro prielaidas, jog ši byla buvo iškelta nesant ir antro ieškovo aiškios valios.

Ieškovai D. Č. ir V. Č. prašo netenkinti pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018, priteisti D. Č. 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir V. Č. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad prieš iškeliant šią civilinę bylą, pareiškėjai (atsakovai) buvę gavę iš V. Č. pretenziją su prašymu iki 2018 m. rugsėjo 1 d. grąžinti be pagrindo įgytas lėšas B. I. P. Č. paveldėtojams. Būtent nuo šios pretenzijos atsakovams tapo žinoma, kad po B. I. P. Č. mirties paveldėtojais tapo ieškovai. Šioje byloje matyti, kad pareiškėjams atstovavo R. V., su kuriuo 2018 m. lapkričio 5 d. rašytiniu susitarimu buvo nutraukta atstovavimo ir teisinių paslaugų sutartis. Atsakovų argumentas, kad jie negavo tinkamos teisinės pagalbos laiku, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis prašomos atnaujinti bylos medžiagai. Atsakovai teigia, kad V. Č., po jo tėvo B. I. P. Č. mirties, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo palikimo privalomąją dalį, kuris galioja šią dieną, todėl pareiškėjų prašyme įvardinta aplinkybė, t. y. tai, kad paveldėjimo teises jis įgijo galimai neteisėtai ir negali turėti reikalavimo teisės, neegzistuoja ir dabar, todėl negali sudaryti pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo ir aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-5232-1052/2018 atsakove buvo patraukta D. Č., kadangi šioje byloje ji ir notarė D. K. buvo patrauktos suinteresuotais asmenimis, bet ne atsakovėmis. Tuo tarpu R. Č. niekas neprivalėjo traukti suinteresuotu asmeniu, nes jis niekada nepretendavo į palikimą, t. y. nesikreipė į notarą ar teismą dėl palikimo priėmimo, pripažindamas savo tėvo testamentą, kad visas turtas atiteks motinai – D. Č.. Nepagrįstas pareiškėjų argumentas dėl jų senelės D. Č. nesuvokimo prašomos atnaujinti bylos esmės. Padarytas slaptas įrašas neva įvykusio pokalbio tarp pareiškėjų ir D. Č. pažeidžia jos teises, todėl negali būti įrodymu byloje, o cituojami prašyme žodžiai interpretuojami tendencingai ir paimti iš konteksto. Ieškovė D. Č. neturi priešingų interesų su savo sūnumi V. Č.. Priešinga šalis negali kvestionuoti D. Č. valios kreiptis į teismą ir reikšti reikalavimus. Ji pati siūlė pareiškėjams išspręsti ginčą taikiai, padalinant atsakovų be pagrindo įgytas lėšas visiems vaikaičiams, tačiau jie nesutiko. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nenurodė kokia konkreti teisės norma ir jos taikymo klaida buvo padaryta priimtame sprendime už akių. Šiuo atveju prašomoje atnaujinti civilinėje byloje teismas nenagrinėjo ginčo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisėtumo, tuo tarpu pareiškėjai net neturi reikalavimo teisės ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus, nes nebuvo ir nėra asmenys, pretenduojantys į palikimą. Be to, priimtame sprendime už akių pagrįstai konstatuota, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ginčo sumos pervedimui egzistuotų teisinis pagrindas. Dovanojimas yra dvišalis sandoris, kuriam, viršijus 14 500,00 Eur sumą, yra būtina notarinė forma. Šios bylos atveju net nėra rašytinės formos, o pervestos pareiškėjams lėšos priklausė bendros jungtinės nuosavybės teise ir pačiai ieškovei D. Č., kuri nesutinka su tokiu pinigų pervedimu. Pareiškėjai taip pat praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, t. y. dar 2018 m. iki teismo sprendimo už akių priėmimo, atsakovai yra gavę pretenziją grąžinti be teisinio pagrindo įgytas lėšas, kuri jiems buvo įteikta 2018 m. spalio 20 d.

Procesą civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018 pagal pareiškėjų prašymą atsisakoma atnaujinti

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018, ieškinys patenkintas visiškai: ieškovei D. Č. iš atsakovės D. Č. priteista 42 140,62 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 744,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovo D. Č. priteista 42 140,62 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 744,50 Eur bylinėjimosi išlaidos; ieškovui V. Č. iš atsakovės D. Č. pritesita 4 359,37 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 98,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovo D. Č. priteista 4 359,37 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 98,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėjai D. Č. ir D. Č. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018, kuris grindžiamas dviem proceso atnaujinimo pagrindais, numatytais Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018, panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje padarytas teisines klaidas. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama Lietuvos Respublikos CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisine galia suponuoja jo nekintamumą bei to pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimo institutas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesine priemone, kuria siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti teismu sprendimai.

Vienas iš pareiškėjų nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų – naujai paaiškėjusios aplinkybės (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Tai yra didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018, kurioje Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių iš atsakovų (pareiškėjų) priteistos be pagrindo įgytos lėšos, grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu). Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjai nurodo, kad ieškovas V. Č. negalėjo būti ieškovu byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

Nagrinėjamojoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nustatyta, kad reikalavimą grąžinti be pagrindo įgytą turtą (pinigines lėšas) pareiškė B. I. P. Č. įpėdiniai. Pareiškėjai pripažįsta, kad iš B. I. P. Č. sąskaitos, esančios SEB banke 2017 m. rugpjūčio 14 d. bankiniu pavedimu buvo pervesta 46 500,00 Eur D. Č. ir 46 500,00 Eur D. Č.. Pareiškėjų teigimu, po senelio B. I. P. Č. mirties visas palikimas atiteko jo sutuoktinei D. Č. ir tik ji, pareiškėjų vertinimu, turėjo teisę spręsti dėl jos sutuoktinio iki mirties pervestų lėšų likimo, tuo tarpu ieškovas V. Č. nesąžiningais veiksmais, apgaulės būdu įgijo įpėdinio, turinčio teisę į privalomąją palikimo dalį, teisinį statusą. Pareiškėjai nurodo, kad ieškovas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-5232-1052/2018 pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo turtinę padėtį, neįtraukė į bylą visų suinteresuotų asmenų.

Ieškovai, grįsdami ieškinį ir reikalaudami grąžinti turtą, byloje teikė ne tik įrodinėjimo priemones apie piniginių lėšų atsakovams (pareiškėjams) pervedimą, bet ir reikalavimo teisės patvirtinančius duomenis – paveldėjimo teisės liudijimus. Tiek iš byloje pateiktų paveldėjimo teisės liudijimų, tiek ir iš atsakovams (pareiškėjams) pateiktos pretenzijos, kurioje palikėjo įpėdiniai pareikalavo grąžinti turtą, teismo vertinimu, pareiškėjams turėjo būti suprantama, kad lėšas reikalauja grąžinti ne tik palikėjo sutuoktinė, bet ir įpėdinio teises įgijęs ieškovas V. Č.. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. Č. reikalavimo grąžinti turtą pareiškimo metu išviešino savo, kaip įpėdinio teisinį statusą, pateikė tai patvirtinančius duomenis. Pareiškėjai akcentuoja, kad ginčas vyksta tarp artimų giminaičių – palikėjo įpėdiniai yra jų senelė bei dėdė, taigi, aplinkybės apie palikėjo įpėdinių ratą bei šių teisių atsiradimo pagrindus atsakovams turėjo būti žinomos iš karto, po palikimo atsiradimo. Teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog ieškovas yra palikėjo įpėdinis, pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, tačiau pareiškus reikalavimą dėl turto grąžinimo, atsakovai elgėsi pasyviai, neginčijo įpėdinio teisės reikšti ieškinį, neužsiminė bei neįrodinėjo, kad senelis ginčo lėšas jiems dovanojo, t. y., jog nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.

Be to, kaip matyti iš pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą turinio, pareiškėjai iš esmės nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta, kad palikėjo B. I. P. Č. mirties dieną ieškovui V. Č. buvo reikalingas išlaikymas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Prašyme teigiama, kad minėtoje byloje nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo pareiškimą, nurodoma, kad pareiškėjas, prašydamas nustatyti išlaikymo faktą, pateikė turtinę padėtį tikrovės neatitinkančius duomenis, byloje kilo interesų konfliktas atstovaujant proceso šalis. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kurio pagrindu V. Č. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, t. y. kuriuo jis įgijo subjektines teises, teismo vertinimu, pareiškėjų deklaratyvus teiginiai, kad įpėdinio teises ieškovas galimai įgijo neteisėtai, savaime nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui šioje byloje. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės apie ieškovo turtinę padėtį sudaro įrodinėjimo dalyką ir vertintinos sprendžiant dėl teismo sprendimo teisėtumo byloje, kurioje nustatytas išlaikymo juridinis faktas. Taigi, esant tokiai situacijai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl galimai nepagrįsto teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo faktas, leistų tvirtinti buvus esminių teisės aiškinimo klaidų nagrinėjant ieškovų ieškinį dėl nepagrįstai gauto turto grąžinimo.

Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjų argumentais, kad ieškovė D. Č. buvo netinkamai byloje atstovaujama. Byloje nustatyta, kad B. I. P. Č. įpėdiniai pareiškė ieškinį dėl palikėjui priklaususio bei atsakovų (pareiškėjų) be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo. Ieškovus atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatė M. L.. Teisė veikti byloje pasinaudojant advokato teisine pagalba – vienas iš teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektų. Advokatų veiklos principus reglamentuoja Advokatūros įstatymas, šio įstatymo 5 straipsnis nusako advokatų veiklos principus. Interesų konflikto vengimas visuotinai suprantamas kaip neveikimas priešingai atstovaujamojo interesams. Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas imperatyvus draudimas advokatui, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju. Pagal Advokatų etikos kodekso nuostatas advokatas neturi teisės atlikti veiksmų, kuriuos draudžia Advokatūros įstatymas (2.3.1. punktas); advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi (3.2. punktas); jei atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu (3.3. punktas).

Teismo vertinimu, advokatė M. L., veikdama toje pačioje byloje ieškovų vardu ir interesais nepažeidė etikos kodekso nuostatų bei Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo, todėl jos atstovavimas proceso šalims, kurių interesai byloje nėra priešingi, pagal įstatymą buvo galimas, taigi teisėtas (CPK 60 straipsnio 4 punktas). Advokatas, vienu metu veikė dviejų šalių, turinčių vienodą interesą, vardu. Tokioje situacijoje nebuvo suvaržytos ieškovės teisės reikšti reikalavimus ar atsisakyti nuo ieškinio, todėl pagrindo išvadai, kad netinkamai atstovaujant ieškovę teismo sprendime už akių yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, taip pat nėra.

 Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjai neįrodė, jog jų nurodytos aplinkybės atitinka įstatyminį proceso atnaujinimo pagrindą, todėl procesą pagal pareiškėjų prašymą atsisakoma atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pareiškėjų prašymo netenkinus, yra pagrindas ieškovų V. Č. ir D. Č. naudai priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai prašo iš pareiškėjų priteisti D. Č. naudai 800,00 Eur ir V. Č. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (elektroninės bylos t. 2, b. l. 91).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.16 punktu, sprendžia, kad ieškovų prašomos priteisti išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra mažintinos iki galimo maksimalaus dydžio, t. y. 388,12 Eur (2018 m. 4 ketvirtis (teisinės paslaugos apmokėtos 2019 m. gegužės mėn.), todėl 0,4x970,30). Atsižvelgiant į ieškovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų proporcijas, ieškovei D. Č. priteistina suma sudaro 258,76 Eur (66,67 proc. nuo visos sumos), todėl iš kiekvieno pareiškėjo priteistina lygiomis dalimis po 129,38 Eur sumą, o V. Č. priteistina suma sudaro 129,36 Eur (33,33 proc. nuo visos sumos), todėl iš kiekvieno pareiškėjo priteistina lygiomis dalimis po 64,68 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsniu,

n u t a r i a :

procesą civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018 pagal pareiškėjų D. Č. ir D. Č. prašymą atsisakyti atnaujinti.

Iš pareiškėjų D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti lygiomis dalimis po 64,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš pareiškėjų D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti lygiomis dalimis po 129,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas