Administracinė byla Nr. eI-1963-171/2017 |
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04988-2016-1 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.1; 55.1 (S) |
|
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Andriui Valivoniui, Tomui Tumoniui ir Andrejui Žinduliui (Andrej Žindul),
atsakovės atstovams Pauliui Blažiui ir Augustui Muliarčikui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja AB „Lietuvos energijos gamyba“ kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. O3-391 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2017 metams nustatymo“ 1 punktą; 2) įpareigoti Komisiją perskaičiuoti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą, įvertinant 2 KHAE agregatų (tai atitinka 450 MW galią) pastoviąsias sąnaudas.
Paaiškina, kad 2016 m. lapkričio 29 d. Komisija priėmė nutarimą Nr. O3-391 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2017 metams nustatymo“, kurio 1 punkte nustatė elektros energijos antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 400 MW)? kainos viršutinę ribą – 1,67 Eur už MW per val. Mano, kad šis Komisijos nutarimo punktas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Nurodo, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ yra strateginės svarbos bendrovė, vykdanti elektros energijos ir šilumos gamybos, tiekimo ir prekybos elektra veiklą. Bendrovei tenka didžiausia atsakomybė stiprinant šalies elektros ūkio efektyvumą, konkurencingumą ir skaidrumą bei saugant vartotojų interesus. Ji sudaro Lietuvos energetinės sistemos elektros gamybos bloko pagrindą, kurio pajėgumai užtikrina šalies energetinį saugumą. Bendrovei šiuo metu priklauso trys gamybos padaliniai: Lietuvos elektrinė (toliau – LEL), Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (toliau – KHAE) bei Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė (toliau – KHE).
Bendrovės elektros sektoriuje vykdoma reguliuojama veikla yra iš esmės alternatyvų neturinti unikali veikla. Pareiškėja, teikdama rezervinės galios užtikrinimo paslaugas, prisiima atsakomybę visos Lietuvos mastu užtikrinti elektros energijos sistemos rezervų buvimą bet kuriuo elektros energijos sistemos veikimo momentu. Galios rezervo užtikrinimo paslauga yra reikalinga nustatytam galios ir elektros energijos trūkumui elektros energetikos sistemoje kompensuoti dėl avarijos atsijungus elektros energijos gamybos šaltiniui arba elektros tinklų įrenginiui.
Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-274, atsižvelgusi į tai, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ turi didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje, nustatė šių elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas: 1) antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo; 2) tretinio aktyviosios galios rezervo; 3) reaktyviosios galios ir įtampos valdymo; 4) avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugos.
Visais valdomais įrenginiais teikiamos įvairios elektros energetikos sektoriui reikšmingos paslaugos. KHAE įrenginiais (dviem iš keturių hidroagregatų, gaminančių elektros energiją) užtikrinamas antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo teikimas bei teikiama reaktyviosios galios ir įtampos valdymo paslauga, kartu KHAE ir KHE įrenginiais teikiama avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo (sistemos atstatymo) paslauga, 7 ir 8 LEL blokais teikiama tretinio aktyviosios galios rezervo paslauga, o kita energetiniam šalies saugumui strategiškai svarbi LEL pajėgumų dalis – LEL kombinuotojo ciklo blokas – skirtas viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms teikti. Paslaugų teikimas reguliuojamas nustatant ir taikant šių paslaugų viršutines kainų ribas.
Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. SD-914 pateikė Komisijai 2017 m. elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymo projektą.
Pažymi, kad už aktyviosios galios rezervų užtikrinimą atsakingas perdavimo sistemos operatorius AB „LITGRID“ (toliau – PSO). Antrinio avarinio galios rezervo paslauga, kaip ir kitos rezervinės galios paslaugos, teikiama pagal PSO metinį atitinkamų paslaugų poreikį. PSO 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu SD-3573 pateikė Komisijai informaciją, reikalingą elektros energijos sisteminių paslaugų kainai 2017 metams nustatyti, t. y. prognozuojamą rezervo poreikį (MW/val.) ir prognozuojamas patirti sąnaudas (Eur). Šiame rašte buvo nurodyta, kad 2017 m. planuojama vidutiniškai užsakyti 400 MW/val. antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo.
Atkreipia dėmesį, kad, nustatant elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainas, bet kokiu atveju privalo būti užtikrinamas paslaugos teikėjo patiriamų išlaidų ir turto (investicijų) grąžos padengimas.
Paaiškina, kad Komisija priimdama 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo 1 punktą neatsižvelgė į esmines aplinkybes ir nesirėmė reikšmingais technologiniais faktais bei pareiškėjos paaiškinimais, susijusiais su KHAE veikimo specifika. Dėl priimto nutarimo pareiškėja patirs finansinių nuostolių.
Mano, kad Komisija netinkamai įgyvendino jai tenkančius įgaliojimus, kadangi motyvavo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo 1 punkto nuostatas remdamasi klaidingais duomenimis, ignoravo pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl valdomų įrenginių, kuriais bus teikiama galios rezervų paslauga, techninių charakteristikų, ir taip padarė akivaizdžių klaidų, o tai leidžia kvestionuoti tinkamą Komisijai tenkančių įgaliojimų vykdymą bei kartu nutarimo 1 punktą pripažinti neteisėtu, nepagrįstu, todėl naikintinu.
Komisija, vertindama duomenis antrinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinei ribai skaičiuoti, nurodė, kad PSO 2017 m. prognozuoja užsakyti 400 MW/val. antrinio avarinio galios rezervo. Tačiau pažymėtina, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ valdomos KHAE, kuria ir yra teikiama antrinio avarinio galios rezervo paslauga, bendra hidroagregatų instaliuota galia yra 900 MW (keturi agregatai po 225 MW). Atsižvelgiant į PSO suformuoto galios rezervų poveikį, galios rezervo paslaugai pareiškėja gali skirti vieną ar kelis atskirus turimus agregatus. Dėl objektyvių KHAE agregatų veikimo techninių charakteristikų pareiškėja negali antrinio galios rezervo užtikrinimo paslaugai naudoti tik tam tikros dalies KHAE agregato (šiuo atveju – 88 proc. dviejų hidroagregatų (400/450 MW). Dėl šios KHAE techninės savybės, PSO paprašius, o Komisijai nustačius 400 MW/val. antrinio avarinio galios rezervo poveikį, pareiškėja šį rezervo kiekį gali užtikrinti tik panaudodama du pilnus KHAE agregatus, t. y. atitinkančius 450 MW instaliuotos galios.
Nors Komisijai yra žinomas skirtumas tarp maksimalios (instaliuotos) agregato galios ir faktinės galios vykdant generaciją, ji savo nutarime ignoruoja faktą, kad maksimali galia gali būti pasiekiama tik esant pilnam KHAE baseinui ir tik ribotam generacijos periodui, t. y. PSO nurodžius aktyvuoti KHAE palaikomą galios rezervą techniškai neįmanoma dviem agregatams gaminti 12 val. maksimalia 450 MW/val. galia. Ši aplinkybė buvo žinoma Komisijai, kadangi pareiškėja projekte nurodė: „nustatant antrinio galios rezervo paslaugos kainą 2016 m. (400 MW/val. kiekiui) nebuvo atsižvelgta į KHAE agregatų technologinius apribojimus. KHAE agregato maksimali galia siekia 225 MW tik esant pilnam KHAE baseinui, o reali, vidutinė, faktiškai disponuojama galia, metų eigoje yra mažesnė. Taip pat pažymėtina, kad net ir esant pilnam KHAE baseinui ir agregato galiai siekiant 225 MW, antrinio galios rezervo paslaugai teikti rezervuojami du agregatai, kai užsakoma 400 MW/val. antrinio galios rezervo apimtis. Tai sąlygoja agregatų techninės charakteristikos – net ir agregato galiai esant maksimaliai, likutinė 50 MW galia (225 MW * 2 – 400 MW = 50 MW) negali būti panaudota kitoms paslaugoms teikti, nes yra mažesnė už minimalią 1 KHAE agregato generacijos galią“.
Taigi pareiškėja Komisijos prašė nustatant antrinio galios rezervo kainą 2017 m., jeigu užsakoma antrinio galios rezervo apimtis išliks nepakitusi, palyginti su 2016 m. (t. y. 400 MW/val.), įvertinti dviejų pilnų KHAE agregatų (t. y. 450 MW/val.) pastoviąsias sąnaudas. Tačiau Komisija į šį prašymą neatsižvelgė ir pritaikė proporcinį sąnaudų priskyrimo metodą. Taip susidaro situacija, kai, nustatant reguliuojamos paslaugos kainas, vertinamos KHAE patiriamos sąnaudos (ir atitinkamai numatomos pajamos), susijusios su elektrinės 400 MW galios dalimi, tačiau pareiškėjos faktiškai patiriamos sąnaudos teikiant antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą atitinka visas dviejų agregatų (450 MW galios) sąnaudas. Taigi AB „Lietuvos energijos gamyba“, teikdama elektros energetikos sistemos stabilumui reikšmingą paslaugą, turi prisiimti didesnę finansinę naštą ir patirti daugiau išlaidų, nei jai bus atlyginama už paslaugos teikimą.
Komisija turi imperatyviai laikytis suformuluotų kainų nustatymo kriterijų, kurių taikymas yra būtinas, atsižvelgiant į valstybės saugomus energijos vartotojų interesus bei derinant šiuos interesus su energetikos įmonių interesais. Šiuo atveju buvo atsižvelgta tik į vartotojų interesus.
Komisijos pritaikytas proporcingas skaičiavimas praktikoje yra techniškai neįgyvendinamas. Taip yra todėl, kad vieno KHAE agregato darbinė galia svyruoja. Tai yra pagrįsta techninėmis įrenginių charakteristikomis, kurias Komisija, būdama kompetentinga institucija, turi vertinti. Tačiau ignoruojamos bet kokios reikšmingos faktinės aplinkybės, paneigiančios Komisijos poziciją.
AB „Lietuvos energijos gamyba“, negalėdama panaudoti dviejų antriniam galios rezervui užsakomų hidroagregatų likutinės 50 MW galios kitoje veikloje (nes ši galia yra mažesnė už įrenginio technologinį minimumą dirbant efektyviu režimu, t. y. minimalią galią, kuria įrenginys gali veikti efektyvaus darbo režimu), negali su šia likutine galia uždirbti pajamų, tačiau tos hidroagregato dalies (atitinkančios 50 MW) sąnaudos yra patiriamos, nesvarbu, ar paslauga yra teikiama / generacija vykdoma, ar ne.
Vieno KHAE hidroagregato pastoviosios sąnaudos nepriklauso nuo to, kokios apimties antrinio galios rezervo paslaugą jis yra užsakytas teikti, todėl tiek teikiant rezervo paslaugą 175 MW galia, tiek maksimalia 225 MW galia patiriamos tos pačios pastoviosios sąnaudos, kurių negalima išvengti, jeigu dalis agregato galios nėra užsakyta rezervo paslaugai. O jeigu neužsakyta hidroagregato galios dalis yra mažesnė, nei technologiškai efektyviai galima panaudoti elektros energijos generacijai, ši agregato dalis negali uždirbti jokių pajamų, kurios padengtų sąnaudas, likusias nepadengtas dėl Komisijos klaidingai pritaikyto proporcinio sąnaudų paskirstymo metodo.
Nurodo, kad Komisija, priimdama 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo 1 punktą, neįvertino ir neatsižvelgė į faktą, kad PSO užsakant 400 MW/val. antrinio galios rezervo, techniškai neįmanoma patiekti lygiai 400 MW/val., o likusius pajėgumus naudoti kitoje AB „Lietuvos energijos gamyba“ veikloje. Šis faktas objektyviai pagrindžiamas Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto išvada „Dėl išvados byloje (KHAE ekspertinis vertinimas)“.
Komisija nustatydama reguliuojamos paslaugos kainas ateinančiam periodui, turi įvertinti ne tik planuotų ir faktinių pajamų neatitikimą per pasibaigusį ataskaitinį laikotarpį, bet ir planuotų ir faktinių sąnaudų neatitikimą per pasibaigusį ataskaitinį laikotarpį (nustatant reguliuojamų paslaugų kainą 2017 m. turi būti įvertintas ir prognozuotų bei faktinių dydžių neatitikimas, susidaręs per 2015 m.). Dėl Komisijos nepagrįstai ir neteisingai pritaikyto proporcinio sąnaudų priskyrimo vertinant 2015 m. faktinių sąnaudų lygį, AB „Lietuvos energijos gamyba“ antrinio galios rezervo paslaugos pajamos 2017 m. buvo sumažintos 364 000 Eur. Be to, pareiškėja papildomai patirs 691 000 Eur nuostolių.
Mano, kad Komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo 1 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus bei išsamiai paaiškino aplinkybes dėl valdomų įrenginių, kuriais bus teikiama galios rezervų paslauga, techninių charakteristikų.
Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad teismo veikla tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Taip pat teismas nagrinėjamoje byloje negali vertinti pareiškėjos argumentų dėl jo vykdomos reguliuojamos veiklos unikalumo ir kitų ūkinės veiklos ypatumų, kadangi toks vertinimas apimtų skundžiamo Komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo 1 punkto vertinimą politinio bei ekonominio tikslingumo požiūriu. Šiuo atveju nagrinėdamas bylą teismas turėtų tik patikrinti, ar Komisija, turėdama ekonominių klausimų vertinimo laisvę, vadovavosi teisės normomis ir priėmė sprendimą, atitinkantį teisės normų reikalavimus.
Komisija priimdama 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo 1 punktą veikė pagal kompetenciją, nepiktnaudžiavo valdžia ir neviršijo jai teisės aktuose suteiktų galių.
Pareiškėjos argumentai dėl neva Komisijos neteisingai atlikto KHAE sąnaudų vertinimo yra akivaizdžiai susiję su skundžiamo nutarimo politiniu ir ekonominiu tikslingumu. Taigi, pareiškėjos pateikti argumentai dėl proporcinio sąnaudų paskirstymo skaičiavimo vertinimo kaip neteisingo teismo turėtų būti įvertinti kaip nepatenkantys į nagrinėjamo ginčo ribas ir palikti nenagrinėti.
Pažymi, kad pareiškėja visiškai nepagrįstai tapatina KHAE agregatų techninį pajėgumą su ekonominiais principais pagrįstu šių agregatų palaikymo būtinųjų sąnaudų apskaičiavimu ir vertinimu, kurį Komisija atlieka nustatydama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo kainos viršutinę ribą. Komisijos įsitikinimu, pareiškėjos techninėmis KHAE charakteristikomis paremta pozicija dėl KHAE agregatų palaikymo būtinųjų sąnaudų apskaičiavimo prieštarauja įstatymuose įtvirtintiems imperatyviems kainų nustatymo principams.
Antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą užsako PSO. Jis nurodo numatomo užsakyti vidutinį antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimtį ateinančiais metais. Atitinkamai šios paslaugos kainos viršutinę ribą kiekvienais metais nustato Komisija.
2016 m. rugpjūčio 12 d. PSO rašte nurodyta, kad 2017 m. planuojama vidutiniškai užsakyti 400 MW/val. antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo, nenurodant konkretaus šios rezervinės paslaugos teikėjo. Pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 14 d. rašte nurodyta, kad antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslauga 2017 m. galės būti teikiama KHAE, kurios bendra galia yra 900 MW.
KHAE turi keturis agregatus, kurių kiekvieno generacijos galia yra 225 MW/val., t. y. bendra KHAE generacijos galia yra 900 MW/val. KHAE vykdo dvi iš esmės skirtingas veiklas, t. y. teikia PSO užsakomą reguliuojamą antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą, o likusią dalį įrenginių galios, kurios gamybos kaina nėra reguliuojama, panaudoja komerciniais pagrindais gamindama bei parduodama elektros energiją rinkoje. Pareiškėja savo nuožiūra pasirenka, kuriais KHAE agregatais teikti PSO užsakomą reguliuojamą antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą.
Atkreipia dėmesį, kad būtent dėl sąnaudų nešiklių bendros KHAE veiklos sąnaudos gali būti objektyviai atskiriamos ir paskirstomos tarp reguliuojamos ir nereguliuojamos veiklos. Atsižvelgiant į tai buvo pasirinktas tiksliausias ir objektyviausias proporcinis sąnaudų paskirstymo principas.
Komisijos įsitikinimu, proporcinis sąnaudų atskyrimas bei paskirstymas yra tas metodas, kuris užtikrina, kad pareiškėjos vykdoma reguliuojama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugos teikimo veikla bei nereguliuojama elektros energijos gamybos veikla nebūtų kryžmiškai subsidijuojamos, t. y. elektros energijos gamybos sąnaudos nebūtų dengiamos pajamomis, gautomis teikiant antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą.
PSO, teikdamas Komisijai numatomo užsakyti vidutinę antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimtį, nenurodo, nei kurie konkretūs KHAE agregatai turėtų būti naudojami šiai paslaugai teikti, nei kokia KHAE sąnaudų dalis turėtų būti nustatyta ar priskirta šiai paslaugai teikti. Taip pat pažymėtina, kad Komisija nustato antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo kainą tik PSO numatomai užsakyti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimčiai, o likusią KHAE generacijos pajėgumų dalį pareiškėja gali laisvai naudoti nereguliuojamoje veikloje kitoms pajamoms uždirbti. Komisija, nustatydama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo kainą, pareiškėjai nenurodo, nei kokius konkrečius KHAE agregatus, nei kokią konkrečią agregato generacijos galią jis turi naudoti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugai teikti.
Be to, į reguliuojamos veiklos sąnaudas, atitinkamai ir į kainas vartotojams, įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti. Taigi Komisija yra įpareigota imperatyviai laikytis suformuluotų kainų nustatymo kriterijų, kurių taikymas yra būtinas, atsižvelgiant į valstybės saugomus energijos vartotojų interesus bei derinant šiuos interesus su energetikos įmonių interesais.
Pareiškėjos argumentas, jog šiuo atveju reguliuojamai veiklai turėtų būti papildomai priskirta 50 MW/val. antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo teikimui reikalingų sąnaudų, kadangi, PSO užsakius 400 MW/val. antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo, pareiškėja turėtų rezervuoti du KHAE agregatus po 225 MW, o sąnaudos būtų dengiamos vartotojų lėšomis, tačiau nebūtų panaudojamos antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugai teikti, prieštarauja imperatyviam įstatymuose įtvirtintam būtinųjų sąnaudų padengimo principui.
Komisija mano, kad atsižvelgiant į būtinųjų sąnaudų padengimo principą ir į tai, kad 2017 m. rezervinei galiai teikti bus naudojama 44,44 proc. (400 MW) disponuojamos visos KHAE galios (900 MW) minėti 44,44 proc. KHAE sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą, buvo visiškai pagrįstai priskirti reguliuojamai antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo teikimo veiklai 2017 m.
Komisijos pritaikytas proporcinis sąnaudų skaičiavimas užtikrina, kad vartotojai sumokėtų tik už tą KHAE generacijos dalį, kuri priskiriama reguliuojamai veiklai ir naudojama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugai teikti, t. y. nepriskiriant KHAE sąnaudų, kurios reikalingos užtikrinti didesnei, nei PSO planuojamo užsakyti, antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimčiai.
Pareiškėja turi visas galimybes paskirstyti KHAE pajėgumus taip, jog likę pajėgumai būtų naudojami nereguliuojamoje veikloje kitoms pajamoms uždirbti. Elektros energijos vartotojai neturėtų apmokėti pareiškėjos patiriamų sąnaudų, kurios nėra būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti ir yra pačios pareiškėjos neveiklumo pasekmė.
Visi KHAE 4 agregatai yra vienodi, todėl ir kiekvienam jų priskiriama tokia pati sąnaudų dalis. Komisija nustatydama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo kainą neprisiriša prie konkrečių agregatų, bet priskiria reguliuojamai antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugai sąnaudų dalį pagal užsakomo rezervo kiekį nuo visos KHAE galios. Vadinasi, KHAE pajėgumų paskirstymas tiesiogiai priklauso nuo pareiškėjos veiksmų, kadangi ji pati pasirenka, kuriuos iš 4 KHAE agregatų, kokiu režimu, atsižvelgdama į šiai paslaugai teikti keliamus techninius reikalavimus, naudoti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugai teikti.
Nurodo, jog šiuo atveju pareiškėjos interesas, kad būtų padengtos visos 2 KHAE agregatų, naudojamų antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugai teikti, sąnaudos nėra suderinamos su elektros energijos vartotojų interesu už suteiktą paslaugą mokėti ekonomiškai pagrįstą kainą, t. y. mokėti tik už tą KHAE generacijos dalį, kuri priskiriama reguliuojamai veiklai ir naudojama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugai teikti. Šio vartotojų intereso Komisija ne tik negali ignoruoti, bet yra konstituciškai įpareigota jį ginti – tą ji teisėtai bei pagrįstai ir atliko priimdama skundžiamą nutarimą.
Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno technologijų universiteto išvadoje nurodyta, jog joje pateikti atsakymai pagrįsti Kauno technologijų universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto turimomis specialiomis mokslo ir technikos srities žiniomis energetikos sektoriuje. Nei išvadoje, nei prie jos pridėtame išvados rengėjo gyvenimo aprašyme nėra nurodyta, jog Kauno technologijų universiteto Elektros ir elektronikos fakultetas ar išvados rengėjas specializuojasi ar vykdo mokslinę veiklą ekonomikos srityje. Vadinasi, nei Kauno technologijų universiteto Elektros ir elektronikos fakultetas, nei išvados rengėjas nėra kompetentingi ekonomikos mokslo srityje, todėl, neturėdami atitinkamų ekonominių žinių ir pateikdami atsakymą į šį klausimą, akivaizdžiai viršijo savo kompetenciją.
Komisija yra atlikusi pareiškėjos patikrinimą, t. y. buvo atliekamas 100 proc. pareiškėjos reguliuojamos veiklos sąnaudų auditas, peržiūrimi visi analizuojamo laikotarpio pirminiai dokumentai. Patikrinimo akto išvados buvo padarytos remiantis svariais bei išsamiais kruopštaus patikrinimo metu surinktais duomenimis. Remiantis patikrinimo metu gautais rezultatais, patikrinimo akto išvadose dalis pareiškėjos sąnaudų, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintais principais bei nuostatomis, buvo pripažintos nepagrįstomis ar nebūtinomis reguliuojamai veiklai vykdyti.
Patikrinimo akte nurodyti sąnaudų vertinimo principai, be kita ko, apėmė ir KHAE sąnaudų paskirstymą pagal paslaugai teikti naudojamą įrenginių galią. Tai reiškia, kad Komisija ekonominiu aspektu jau yra įvertinusi KHAE palaikymo sąnaudas veikiant agregatams ir jiems veikiant budėjimo režimu bei yra padariusi išvadą, kad optimaliausias ir aiškiausiai atspindintis pareiškėjos patiriamas sąnaudas būdas yra vertinti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo palaikymo sąnaudas proporciniu principu, t. y. priskirti tik tą patiriamų sąnaudų dalį, kuri iš tikrųjų reikalinga reguliuojamai veiklai vykdyti.
Komisijos įsitikinimu, priešingai, nei teigia pareiškėja, skundžiamas 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo 1 punktas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, tiek teismų praktikoje detalizuotą administracinį aktą priėmusio subjekto pareigų turinį.
2016 m. lapkričio 29 d. nutarime aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis jis yra priimtas, taip pat nurodyta, kad jį priimdama Komisija atsižvelgė į 2016 m. lapkričio 25 d. pažymą, kuri neabejotinai laikytina sudėtine nutarimo dalimi, kadangi nutarime pateikta aiški nuoroda į ją.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. O3-391 1 punkto nuostatos teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-274 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ pripažino AB „Lietuvos energijos gamyba“ didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčiu asmeniu ir nustatė, kad Komisija AB „Lietuvos energijos gamyba“ nustatys šių elektros energijos rezervinės galios paslaugų kainų viršutines ribas:
1. Pirminio aktyviosios galio rezervo;
2. Antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo;
3. Antrinio aktyviosios galios rezervo nuokrypiams reguliuoti;
4. Tretinio aktyviosios galios rezervo;
5. Reaktyviosios galios ir įtampos valdymo;
6. Avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugų.
2014 m. rugsėjo 30 d. Komisija priėmė nutarimą Nr. O3-818 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“, kuriame nurodė, kad, atlikus AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2010–2012 m. reguliuojamos veiklos patikrinimą, buvo nutarta pritarti Komisijos 2014 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo aktui Nr. E3-2. Patikrinimo akto išvadose dalis AB „Lietuvos energijos gamyba“ sąnaudų buvo pripažintos nepagrįstomis ir nebūtinomis reguliuojamai veiklai vykdyti. Nesutikdama su 2014 m. rugsėjo 30 d. priimtu Komisijos nutarimu Nr. O3-818 pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti nutarimo dalis, susijusias su sąnaudų paskirstymu. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjos skundą 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdama su šiuo sprendimu pareiškėja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, šis 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė.
2016 m. rugpjūčio 12 d. PSO raštu Nr. SD-3573 pateikė Komisijai informaciją dėl sisteminių paslaugų kainos nustatymo 2017 m. Nurodė, kad prognozuojamas antrinio avarinio galios rezervo poreikis 2017 m. bus 400 MW/val.
2016 m. rugsėjo 14 d. pareiškėja raštu Nr. SD-914 Komisijai pateikė 2017 m. elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymo projektą. Jame nurodė, kad antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslauga 2017 m. galės būti teikiama KHAE, kurios bendra galia yra 900 MW.
2016 m. lapkričio 15 d. Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyrius priėmė pažymą Nr. O5-325 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2017 metams nustatymo“.
2016 m. lapkričio 29 d. Komisija remdamasi 2016 m. lapkričio 15 d. pažyma priėmė nutarimą Nr. O3-391, kurio 1 punktu nustatė, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 400 MW) kainos viršutinė riba – 1,67 Eur už MW per val.
Pareiškėja su 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo 1 punktu nesutinka ir prašo jį panaikinti.
Atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą atsakovė nurodo, kad teismas šiuo nagrinėjamu atveju negali vertinti pareiškėjos argumentų dėl jos vykdomos reguliuojamos veiklos unikalumo ir kitų ūkinės veiklos ypatumų, kadangi tai būtų skundžiamo Komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo 1 punkto vertinimas politinio bei ekonominio tikslingumo požiūriu. Teismas sutinka su šiais Komisijos argumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi teismas negali visiškai pakeisti Komisijos – teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Tokios praktikos, sprendžiant dėl atitinkamų institucijų atliktų sudėtingų vertinimų teisminės kontrolės ribų, laikomasi ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Nr. T-13/99 Pfizer Animal Health SA prieš Tarybą, par. 169; Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 2004 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Nr. T-35/01 Shanghai Teraoka Electronic Co. Ltd prieš Tarybą, par. 49) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009).
Taigi teismas šioje byloje vertins, ar Komisija priimdama sprendimą laikėsi teisės aktuose jai nustatytų procedūrinių reikalavimų, ar faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundžiamas Komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo 1 punktas, yra tikslios.
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punktas nustato, kad Komisija tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai Komisija, vadovaudamasi Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėmis, ištyrusi rinką, nustato, kad toks gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas turi didelę įtaką rinkoje ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, taip darydamas žalą rinkos dalyviams.
Byloje nustatyta, kad Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-274 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ pripažino AB „Lietuvos energijos gamyba“ didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčiu asmeniu. Taigi remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis Komisija turėjo pareigą nustatyti AB „Lietuvos energijos gamyba“ teikiamos elektros energijos ir rezervinės galios kainų viršutines ribas. Šią pareigą ji įgyvendino priimdama 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. O3-391 1 punktą.
Pareiškėja teigia, kad Komisija priimdama skundžiamą nutarimo nuostatą atsižvelgė tik į PSO pateiktą raštą, kuriame nurodyta, kad prognozuojamas antrinio avarinio galios rezervo poreikis 2017 m. bus 400 MW/val., tačiau neatsižvelgė į pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 14 d. projekte pateiktą informaciją.
Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 patvirtino Elektros tinklų naudojimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 22 punktas nustato, kad sistemines paslaugas sudaro: aktyviosios galios, energijos balanso ir dažnio valdymas (22.1 papunktis); reaktyviosios galios ir įtampos valdymas (22.2 papunktis); avarijų, sutrikimų prevencija ir jų likvidavimas (22.3 papunktis); elektros energetikos sistemos valdymas (22.4 papunktis); elektros energijos persiuntimo technologinių sąnaudų tinkluose padengimas (22.5 papunktis). Pagal Taisyklių 28 punktą valdymo rajono aktyviosios galios ir elektros energijos balanso valdymas, siekiant palaikyti sinchroninės zonos dažnį nustatytose ribose, atliekamas vykdant pirminį, antrinį ir tretinį aktyviosios galios reguliavimą, kurio metu aktyvuojami valdymo rajone palaikomi aktyviosios galios rezervai. Taisyklių 29 punktas įtvirtina, kad už aktyviosios galios, energijos balanso valdymą ir aktyviosios galios rezervų užtikrinimą atsakingas perdavimo sistemos operatorius. Taigi iš nurodytų Taisyklių nuostatų matyti, kad aktyviosios galios, energijos balanso ir dažnio valdymo sisteminė paslauga apima ir antrinį aktyviosios galios rezervą. O tai reiškia, kad PSO yra atsakingas tiek už aktyviosios galios, energijos balanso valdymą ir aktyviosios galios rezervų užtikrinimą, tiek ir už antrinį aktyviosios galios rezervą.
Taigi nagrinėjamu atveju Komisija turėjo teisėtą pagrindą pirmumo teisę skirti ir remtis PSO pateiktu 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu ir nustatyti, kad antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo poreikis 2017 m. bus ne didesnis negu 400 MW, kaip nurodė PSO, nes jis atsakingas už šio rezervo galios užtikrinimą.
Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje nustatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Taigi ši nuostata įtvirtina kriterijus, į kuriuos privalu atsižvelgti nustatant valstybės reguliuojamas kainas. Pažymėtina, kad į kainas vartotojams turi būti įtraukiamos tik būtinosios sąnaudos konkrečiai veiklai vykdyti.
Komisija nustatė, kad pareiškėja vykdo dvi veiklas, t. y. teikia PSO užsakomą reguliuojamą antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą ir taip pat vykdo komercinę veiklą, parduodama ir gamindama elektros energiją, kurios kaina nėra reguliuojama.
PSO 2016 m. rugpjūčio 12 d. rašte antrinio avarinio galios rezervo poreikis ateinantiems 2017 m. apskaičiuotas atsižvelgiant tik į PSO užsakomą reguliuojamą antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą, neapimant likusios dalies įrenginių galios, panaudojamos komerciniais pagrindais bei parduodamos elektros energijos rinkoje, gamybos kaina, kaip ir nustatė Komisija, nėra reguliuojama.
Pareiškėjos pateiktame Komisijai projekte nurodoma kaina apėmė tiek PSO teikiamos paslaugos išlaidas, tiek komerciniais pagrindais vykdomos veiklos išlaidas. Todėl nagrinėjamu atveju Komisija, nustatydama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 400 MW) kainos viršutinę ribą, pagrįstai vadovavosi PSO rašte pateiktais skaičiavimais, kadangi juose buvo numatytos tik būtinosios vykdomos veiklos sąnaudos. Taigi konstatuotina, kad Komisija laikėsi Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytų imperatyvių kriterijų.
Pareiškėja nurodo, kad Komisija priimdama 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimą neatsižvelgė į 2015 m. rugpjūčio 4 d. Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto išvadą Nr. DV19-F-03-77 „Dėl išvados byloje (KHAE ekspertinis vertinimas)“, kurioje nustatyta, kad PSO užsakant 400 MW/val. antrinio galios rezervo techniškai neįmanoma patiekti lygiai 400 MW/val., o likusius pajėgumus naudoti kitoje AB „Lietuvos energijos gamyba“ veikloje.
Atsakovė teigia, kad nei Kauno technologijų universiteto Elektros ir elektronikos fakultetas, nei išvados rengėjas nėra kompetentingi ekonomikos mokslo srityje, todėl priimdami pareiškėjos nurodomą išvadą peržengė kompetencijos ribas.
Iš byloje pateikto išvados rengėjo gyvenimo aprašymo matyti, kad jis yra elektrikas inžinierius, technikos mokslų daktaras, baigęs studijas Kauno politechnikos institute. Byloje nėra duomenų, kad šis asmuo turėtų specialiųjų žinių, susijusių su ekonomikos mokslo sritimi, todėl teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad jis nebuvo kompetentingas vertinti antrinio galios rezervo pajėgumus. Taigi Komisija, priimdama skundžiamo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo 1 punktą, pagrįstai nesirėmė Kauno technologijų universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto pateiktu KHAE ekspertiniu vertinimu.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisija 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo 1 punkte nustatydama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 400 MW) kainos viršutinę ribą atsižvelgė tik į vartotojų interesus, nederindama jų su pareiškėjos interesais. Komisija nurodo, kad yra konstituciškai įpareigota ginti vartotojų interesus, todėl priimdama 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo 1 punktą siekė įgyvendinti šią pareigą.
Vartotojų interesų apsauga ir gynimas laikytini viešuoju interesu, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis nustato, kad valstybė gina vartotojų interesus. Taigi vartotojų interesų apsauga ir gynimas yra viena iš konstitucinių vertybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar asmenų grupės interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Todėl nagrinėjamu atveju Komisija nustatydama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugos kainą pirmiausia privalėjo atsižvelgti į vartotojų interesus, kad šie už suteiktą paslaugą mokėtų ekonomiškai pagrįstą kainą, o tik po to juos derinti su AB „Lietuvos energijos gamyba“ interesais.
Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo teigti, kad Komisija derindama vartotojų ir pareiškėjos interesus padarė pažeidimą, todėl pareiškėjos argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad Komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo 1 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas remiantis ankstesniais procedūriniais dokumentais, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia materialines teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto. Administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami taip, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A556-633/2008, 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015 ir kt.).
2016 m. lapkričio 29 d. Komisijos nutarimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad nutarimas buvo priimtas vadovaujantis 2016 m. lapkričio 25 d. Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus pažyma Nr. O5-325 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2017 metams nustatymo“. Joje yra išsamiai pateikta informacija apie antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo galios sąnaudas ir kainas.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu išaiškinimu, teismas konstatuoja, kad 2016 m. lapkričio 25 d. pažyma laikytina sudėtine Komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo dalimi, todėl nutarimo 1 punktas laikomas tinkamai motyvuotu, o konstatuoti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimą nėra pagrindo.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. O3-391 1 punkto nuostata laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti, o pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Bronius Januška
Irena Paulauskienė
Donatas Vansevičius