Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-10-19][nuasmeninta nutartis byloje][eB2-445-372-2021].docx
Bylos nr.: eB2-445-372/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Žemkasa" 300134536 atsakovas
UAB "Adminova" 302582837 atsakovo atstovas
IĮ "Stiksas" 157606335 Kreditorius
"Luminor Bank AS" Lietuvos filialas 304870069 Kreditorius
MB "Euseba" 305481715 Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 pareiškėjas
Kategorijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Kreditorių teisės bankroto proceso metu
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Įmonių bankrotas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylos nagrinėjimo atidėjimas
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas
Bylos dėl kreditorių susirinkimo nutarimų juridinio asmens bankroto bylos procese

?Civ

                                                                                          

                                                                                                       Civilinė byla Nr. eB2-445-372/2021

                                                                            Teisminio proceso Nr.2-57-3-00222-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija

3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.3.7.2; 3.7.3.7.4

(S)

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                 

N U T A R T I S

                                                       

2021 m. spalio 19 d.

           Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos skundą dėl  BUAB „Žemkasa“ 2021-09-03 pakartotinio kreditorių komiteto posėdžio nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, ir

 

        n u s t a t ė :

 

1.       Pareiškėja nurodė, kad 2021-09-03 VMI prie FM gavo BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratoriaus UAB „Adminova“ direktorės I. K.-R. pasirašytą 2021-09-03 vykusio bendrovės kreditorių komiteto posėdžio protokolą, kuriame nurodyta, kad 3-iuoju darbotvarkės klausimu, trims kreditorių komiteto nariams balsuojant už, vienam prieš, priimtas nutarimas pritarti nemokumo administratoriaus pasiūlytai debitorinės skolos realizavimo tvarkai.

 

2.       VMI prie FM, nesutikdama su 2021-09-03 bendrovės kreditorių komiteto posėdžio metu priimtu nutarimu 3-iuoju darbotvarkės klausimu, nepraleisdama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnyje nustatyto termino, teikia šį skundą.

 

3.       Nemokumo administratoriaus kreditoriams 2021-08-16 pateiktame dokumente „Kreditorių komiteto posėdžio, įvyksiančio 2021 m. rugpjūčio 31 d., darbotvarkės klausimų paaiškinimas ir nutarimų projektai“ nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratorius pateikė civilinį ieškinį dėl 200 000,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo iš buvusio BUAB „Žemkasa“ vadovo D. Z., civilinis ieškinys priimtas, byla netrukus turi būti perduota nagrinėti į teismą (toliau – Reikalavimo teisė). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad D. Z., priimdamas sprendimą išsimokėti 200 000,00 Eur dividendų ne tik nesilaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 6 d. 1 p., 8 d. nuostatų, tačiau ir atlikęs minimą veiksmą, pasisavino jam nepriklausantį turtą – 200 000,00 Eur - ir tokiu būdu nulėmė BUAB „Žemkasa“ bankrotą bei padarė BUAB „Žemkasa“ ir jos kreditoriams 200 000,00 Eur žalos.

 

4.       Administratorius Reikalavimo teisę pasiūlė realizuoti vadovaujantis JANĮ 85 str. įtvirtintais įmonės turto pardavimo principais, pabrėždamas, kad kreditoriai privalo vadovautis turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Nemokumo administratorius taip pat nurodė, kad siekiant tiek praplėsti potencialių pirkėjų skaičių, tiek galimai padidinti turto – Reikalavimo teisės, kuri dar nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu - likvidumą, administratoriaus nuomone, tikslinga Reikalavimo teisę realizuoti ne iš varžytinių, nes tokio tipo turto pardavinėjimas varžytinėse paprastai nesudaro sąlygų pasiekti bankroto procedūrų tikslo – maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo; varžytinės trunka ilgiau (iki 3 mėn.); dėl karantino įtakos ekonominė pirkėjų galia šiuo metu yra sumažėjusi.

 

5.       Remdamasis tuo, nemokumo administratorius kreditorių komiteto posėdžio metu pasiūlė BUAB „Žemkasa“ Reikalavimo teisę pardavinėti kitu negu iš varžytinių būdu (viešai skelbti apie laisvą šio turto pardavimą).

 

6.       Nustatyta, kad apie Reikalavimo teisės pardavimą skelbti viešai internete ne mažiau negu 3 skelbimų portaluose. Gavus pasiūlymą bet kuriame iš etapų, administratorius turi teisę nelaukti einamojo etapo pabaigos ir parduoti Reikalavimo teisę už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę, negu tame etape nustatytą minimalią kainą.

 

7.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas neturi vertinti kreditorių susirinkimo nutarimų ekonominio pagrįstumo. Tačiau spręsdamas, ar ginčijamais nutarimais nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir ar jie neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, teismas pirmiausia turi įvertinti šiuos nutarimus, atsižvelgdamas į esminį bankroto procedūrų tikslą – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus bei apginti pačios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015). Taigi, sprendžiant dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo būtina nustatyti, ar toks nutarimas atitiko bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar šio nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Atitinkamai administratorius, vykdydamas JANĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti ir atlikti bankroto proceso darbus valdydamas, naudodamas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turtą, juo disponuodamas (parduodamas), kad būtų sukaupta kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto (lėšų), iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Bankroto procedūrų tikslas yra siekis, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas būtų parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012). Toks tikslas sietinas ir su bankroto administratoriaus pareiga įvertinti bankrutuojančios įmonės parduodamo turto pobūdį ir siekti jo pardavimo už kainą, kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-399-219/2018).

 

8.       Teismų praktikoje aptarti turto pardavimo principai imperatyviai įvardinti JANĮ 85 straipsnyje: juridinio asmens turtas turi būti parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).

 

 

 

 

9.       Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nedviprasmiškai nustato, kad galima perleisti tik galiojančią reikalavimo teisę. Prievolių teisėje draudžiama perleisti daugiau teisių, negu pats turi. CK nustato, kad negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

 

10.       Nagrinėjamu atveju, remiantis nemokumo administratoriaus pateikta informacija, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorius, atstovaudamas BUAB „Žemkasa“, pateikė civilinį ieškinį dėl 200 000,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo iš buvusio BUAB „Žemkasa“ vadovo D. Z.. Civilinis ieškinys priimtas, artimiausiu metu kartu su byla bus perduotas ir nagrinėjamas baudžiamojoje byloje teisme. Vadinasi, pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nereiškia, kad 200 000 Eur reikalavimas buvusio vadovo D. Z. atžvilgiu yra galiojantis, nes jis nėra patvirtintas teismo.

 

11.       Pažymėtina ir tai, kad Reikalavimo teisės į skolinį įsipareigojimą, dėl kurio pagrįstumo ir patvirtinimo nėra nei pradėtas nagrinėjimas teisme, nei atitinkamai toks debitorinis įsiskolinimas patvirtintas teismo, pardavimas neabejotinai vertintinas kaip ekonomiškai nepatrauklus būsimam pirkėjui, tuo pačiu nepalankus bendrovės kreditorių interesams, neatitiktų jų lūkesčių kuo didesne apimtimi tenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Visų pirma, nepradėjus teisminio nagrinėjimo nėra aiškios tokios bylos perspektyvos, ar bus tenkintas ir/ar kokia apimti civiliniu ieškiniu pareikštas reikalavimas D. Z.. Vadinasi, siekiant turtą (Reikalavimo teisę) parduoti už didžiausią galimą kainą (didžiausios kainos principas), klausimas dėl šio turto pardavimo, nesant galimybių tokio reikalavimo tenkinti iš atsakovo, turėtų būti svarstomas kreditorių komiteto posėdyje ir toks turtas parduodamas, teismui patvirtinus faktinį turtinės žalos dydį, priteistiną iš buvusio BUAB „Žemkasa“ vadovo D. Z.. Antra, VMI prie FM nuomone, šiuo atveju remtis turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas, nėra pagrįstas. Nemokumo administratorius siekia parduoti Reikalavimo teisę į reikalavimą, kurio dydis teisme nėra patvirtintas ir dėl kurio šiuo metu išieškojimas negalimas, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju turto apyvartos greičio principo taikymas yra ribotas, nes nuostatos dėl tokio turto (tiek Reikalavimo teisės, tiek paties reikalavimo) grąžinimo į apyvartą ir šio turto vertės išsaugojimo yra praktiškai sunkiai pritaikomos, iki kol toks reikalavimas faktiškai bus nustatytas ir patvirtintas teisme.

 

12.       BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratorius kreditorių komiteto posėdžio metu nepateikė jokios informacijos apie tai, kokios yra išieškojimo iš buvusio Bendrovės vadovo D. Z. galimybės. Tai reiškia, kad kreditoriai nebuvo informuoti, ar priėmus palankų teisme sprendimą dėl 200 tūkst. žalos iš D. Z. priteisimo, tokia debitorinė suma galėtų būti išieškota iš buvusio vadovo ir kaip operatyviai.

 

13.       VMI prie FM turimais duomenimis, bendrovės akcininku D. Z. buvo iki (duomenys neskelbtini), vadovu – iki (duomenys neskelbtini). D. Z. sutuoktinė bendrovėje dirbo nuo (duomenys neskelbtini). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdomųjų bylų D. Z. atžvilgiu nėra vykdoma.

 

 

 

14.       Vedybų sutarčių registro duomenimis, D. Z. su sutuoktine A. Z. šalių susitarimu (duomenys neskelbtini) sudarė turto padalijimo sutartį (Turto padalijimo fakto identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini)), kuria susitarta, kad sutuoktinė A. Z. asmeninės nuosavybės valdys 14 nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai ir statiniai). Šia sutartimi D. Z. asmeninės nuosavybės teise liko 100 vienetų UAB "Žemkasa", (duomenys neskelbtini), akcijų, įskaitant teisę asmeninėn nuosavybėn gauti dividendus bei kitas akcijų suteikiamas visas teises.

 

15.       Tą pačią (duomenys neskelbtini) dieną D. Z. ir A. Z. sudarė povedybinę sutartį ((duomenys neskelbtini) (t. y. po turto padalijimo sutarties sudarymo, (duomenys neskelbtini)), pagal kurią nustatytas, kad po šios sutarties sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgytas turtas laikomas asmeniniu, atsiradę teisės pareigos, skolos, įsipareigojimai ir pan. priklauso sutuoktiniui, kurio vardu toks sandoris sudarytas.

 

16.       Pagal nemokumo administratoriaus pateiktą informaciją, D. Z. 200 tūkst. Eur dividendų išsimokėjo (duomenys neskelbtini), t. y. iškart po minėtų sutarčių sudarymo,- iš bendrovės vadovo pareigų buvo atleistas (duomenys neskelbtini), Bendrovės akcijas perleido (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu A. Z. 2018-10-11 pirkimo pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė, nurodoma Nekilnojamojo turto registre - 121 400 Eur. Pažymėtina, kad A. Z. savo 2018 m. metinėje pajamų deklaracijoje taip pat nurodė gavusi 64 tūkst. Eur pajamų, deklaruojamų 49 pajamų rūšies kodu (dovanos, gautos iš sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, įvaikių, brolių, seserų, senelių, vaikaičių), todėl vertintina, ar ši suma nebuvo padovanota iš sutuoktinio D. Z. gautų dividendų pajamų.

 

17.       D. Z., sudarydamas turto padalijimo, povedybinę sutartis, veikė savo ir savo sutuoktinės naudai, o iškart po to neteisėtai išsimokėdamas dividendus, padarė žalą BUAB „Žemkasa“. Vertinant aukščiau nurodytas faktines galimybes, akivaizdžiai yra pagrindas, priteisus iš D. Z. žalos atlyginimą BUAB „Žemkasa“ naudai, reikiama apimtimi ginčyti sutuoktinių sudarytas sutartis, priteistos sumos išieškojimą nukreipiant į nesąžiningai sudarytų sandorių pagrindu sutuoktinei perleistą nekilnojamąjį turtą, galimai ir į po neteisėto dividendų išsimokėjimo sutuoktinės vardu įgytą nekilnojamąjį turtą.

 

18.       Reikalavimo teisė yra specifinis bankrutavusios įmonės turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto). Remiantis aukščiau išdėstytu, VMI prie FM nuomone, BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratoriaus pateiktas pasiūlymas dėl Reikalavimo teisės pardavimo tvarkos parengtas visapusiškai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Nemokumo administratorius neatsižvelgė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra nustatytas teismo, yra ginčytinas, taip pat neįvertino ir nepateikė kreditorių komitetui informacijos apie galimybes įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto. VMI prie FM nuomone, bankroto proceso operatyvumo principas negali pažeisti kreditorių intereso gauti kuo didesnę kreditorinio reikalavimo patenkinimo dalį. Sprendimas nebedalyvauti baudžiamajame procese su civiliniu ieškiniu ir neišnaudoti visų galimybių siekti šioje byloje maksimalaus rezultato – gauti 200 tūkst. Eur, manytina, iš esmės pažeidžia bendrovės kreditorių (taip pat ir likusios mažumos) turtinius interesus, teisę atgauti bent dalį finansinių reikalavimų, todėl pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, prieštaraujančiu kreditorių interesams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad skundžiamas kreditorių komiteto posėdžio nutarimas yra palankus būtent buvusiam BUAB „Žemkasa“ vadovui D. Z., nes iš esmės tokiu sprendimu sudaroma reali galimybė išvengti savo veiksmai padarytos žalos atlyginimo.

 

19.       2021-09-03 pakartotinio kreditorių komiteto posėdžio metu priimtas nutarimas 3-čiuoju darbotvarkės klausimu yra ekonomiškai nepagrįstas bei neracionalus, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, pažeidžia kreditoriaus VMI prie FM, taip pat ir kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus ir lūkesčius, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.

 

20.       Nemokumo administratorius nurodo, kad VMI prie LR FM skunde plačiai išdėstė visus duomenis, kuriuos turi apie D. Z. finansinę padėtį, t. y. jog D. Z. jokio registruotino ar kito žinomo turto neturi, kas leidžia pagrįstai teigti, jog debitorinės skolos išieškojimas, jeigu baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys būtų tenkintas, išieškojimas šios dienos duomenimis yra mažai tikėtinas, kas iš esmės, vadovaujantis bankroto proceso tikslais ir principais, yra pagrindas nevilkinti iš esmės baigtos bankroto procedūros ir siekti realizuoti turimas procesines materialines teises į D. Z..

 

21.       BUAB „Žemkasa“ pripažinta likviduojama dėl bankroto dar 2020 m. sausio 15 d. nutartimi, tuo tarpu LR JANI 84 str. 3 d. įtvirtinta, jog juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, jog Šiaulių apygardos teismas rezoliucija yra tenkinęs nemokumo administratoriaus prašymą dėl termino būtinosioms likvidavimo procedūroms užbaigti, pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu šiuo metu visos būtinosios bankroto procedūros yra baigtos, dėl ko atsiradusios procesinės materialinės reikalavimo teisės įvairiose civilinėse ir baudžiamosiose byloje yra realizuojamos vykdant atitinkamus kreditorių komiteto priimtus nutarimus.

 

22.       BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratoriaus nuomone, pareiškėjos pozicija, neva ginčijamas nutarimas neatitinka BUAB „Žemkasa“ kreditorių interesų bei teisingumo ir protingumo principų, yra ne tik nepagrįsta, tačiau ir kelianti abejonių dėl pareiškėjos suinteresuotumo vilkinti BUAB „Žemkasa“ bankroto procedūras šioms iš esmės jau esant baigtoms ir esant aiškiai BUAB „Žemkasa“ termino likvidavimo procedūroms užbaigti, datai - 2021 m. gruodžio 31d. 

 

23.       Ginčijamu nutarimu nutarta parduoti materialines procesines teises byloje, t. y. civiliniu ieškiniu aiškiai apibrėžtą materialinį reikalavimą, dėl ko pareiškėjos samprotavimai apie tai, jog neva materialinė procesinė reikalavimo teisė, nepatvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, negali būti realizuojama, atmestini kaip nepagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pati pareiškėja iš esmės yra paneigusi savo dėstomus samprotavimus balsuodama „už“ administratoriaus pasiūlymą 2021 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių komiteto posėdyje darbotvarkės klausimu Nr. 3. kuriuo priėmus nutarimą Nr. 3 nutarta realizuoti įvairias BUAB „Žemkasa“ reikalavimo teises, kurių tarpe buvo ir materialinė procesinė reikalavimo teisė į UAB „Dostalita“, nepatvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir materialinė procesinė reikalavimo teisė į fizinius asmenis baudžiamojoje byloje, nepatvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atitinkamai, tokiais nepagrįstais teiginiais grindžiamas pareiškėjos skundas nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ginčijamo nutarimo panaikinimui, dėl ko pareiškėjos skundas atmestinas.

 

24.        Kreditorė MB “Eiseba” pritaria nemokumo administratoriaus atsiliepime į skundą išdėstytai išsamiai pozicijai dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo, todėl pakartotinai nepasisako dėl esminių byloje aplinkybių bei argumentų, kuriuos išsamiai detalizavo nemokumo administratorius savo procesiniuose dokumentuose.

 

 

 

Kreditorės VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas atmestinas.

 

25.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad jeigu kreditorių susirinkimas nenusprendė kitaip, tai kreditorių komitetas iš esmės turi tokius pačius įgaliojimus, kaip ir kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-546-381/2017). Sudarant kreditorių komitetą bei jam deleguojant kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas funkcijas (ar jų dalį), bankroto procesas racionalizuojamas, tampa paprastesnis ir ekonomiškesnis, tai ypač aktualu tais atvejais, kai bendrovė turi daug kreditorių. Tačiau įstatymas kreditorių susirinkimo teisės spręsti dėl kreditorių komiteto sudarymo iš esmės neriboja, taip pat nesieja kreditorių komiteto sudarymo galimybės su bendrovės dydžiu ar jos kreditorių skaičiumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1233-781/2019).

 

26.       Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017).

 

27.       Specialus įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra JANĮ, o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonės bankrotas – kolektyvinis procesas, kurio metu sprendžiami ne pavienių, bet visų įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų klausimai, derinami skirtingi kreditorių interesai, ieškant protingos ir teisingos jų pusiausvyros. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime.  Kreditorių komitetas yra vertinamas kaip kreditorių visumos atstovas. 

 

28.       Teismas nenustatė, kad ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas buvo priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus arba jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesams, nėra teisinio pagrindo atskirojo skundo tenkinimui.

 

29.       Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia

 

 

 

imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

 

30.       Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad galimi atvejai, kai kreditoriai, turėdami skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtą laiką nerealizuojamas bankrutuojančios įmonės turtas. Kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (nutarimų nepriėmimas) gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai. Nustatęs, kad kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją, arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas ne tik teismo galimybių įsiterpti į kreditorių kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą išimtinumas, bet ir teismo įsiterpimui būtinos sąlygos – bankroto proceso vilkinimo bei kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimo, konstatavimas.

 

31.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas (komitetas) paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt., atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus.

 

32.       Nemokumo administratorius kreditorių komiteto posėdžio metu pasiūlė BUAB „Žemkasa“ skolos Reikalavimo teisę pardavinėti kitu negu iš varžytinių būdu (viešai skelbti apie laisvą šio turto pardavimą), būtent:

- I etapas: Reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei nominalią Reikalavimo teisės sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą Reikalavimo teisę, dienos.

- II etapas: Nerealizavus Reikalavimo teisės I etape, Reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 80 proc. Reikalavimo teisės nominalią sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą Reikalavimo teisę, dienos.

- III etapas: Nerealizavus Reikalavimo teisės II etape, Reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 60 proc. Reikalavimo teisės nominalią sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą Reikalavimo teisę, dienos.

- IV etapas: Nerealizavus Reikalavimo teisės III etape, Reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 40 proc. Reikalavimo teisės nominalią sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą Reikalavimo teisę, dienos.

- V etapas: Nerealizavus Reikalavimo teisės IV etape, Reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 20 proc. Reikalavimo teisės nominalią sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą Reikalavimo teisę, dienos.

- VI etapas: Nerealizavus Reikalavimo teisės V etape, Reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą Reikalavimo teisę, dienos. Nerealizavus Reikalavimo teisės, šaukti kreditorių komitetą dėl Reikalavimo teisės nurašymo.

- Apie Reikalavimo teisės pardavimą skelbti viešai internete ne mažiau negu 3 skelbimų portaluose. Gavus pasiūlymą bet kuriame iš etapų, administratorius turi teisę nelaukti einamojo etapo pabaigos ir parduoti Reikalavimo teisę už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę, negu tame etape nustatytą minimalią kainą.

 

33.       Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti 2021-09-03 bendrovės kreditorių komiteto posėdžio metu priimto nutarimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu. Sprendžiant dėl ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo būtina nustatyti, ar toks nutarimas atitiko bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar šio nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.

 

34.       Teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas niekaip nepažeidžia kreditorių ir įmonės interesų. Nemokumo administratorius tinkamai įvertino galimybę atgauti buvusio vadovo skolą ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo jos pardavinėti iš varžytinių. Šiuo atveju manytina, kad turtą realizuoti realesnė, tikėtinesnė ir operatyvesnė galimybė yra realizuoti skolą viešai, o ne varžytinėse. 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

35.       BUAB „Žemkasa“ pateikė prašymą priteisti 363 Eur bylinėjimosi išvadas iš VMI. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Teismo vertinimu, bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę, nagrinėjamu atveju pasitelkdama teisinę pagalbą, savarankiškai prisiėmė riziką dėl patirtų išlaidų. Skundu ginčijama parduodamo turto tvarka yra įprastas ir kasdienis nemokumo administratoriaus veikloje sprendžiamas klausimas, tiesiogiai susijęs su nemokumo administratoriaus atliekamomis darbinėmis funkcijomis, skunde išdėstytos aplinkybės nebuvo nei teisės, nei fakto klausimu sudėtingos, į kurias atsiliepti reikėtų ypatingų žinių, kurių neturėtų pats nemokumo administratorius, ir dėl kurių reikėtų profesionalios teisinės pagalbos. Konstatuotina, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos, todėl BUAB „Žemkasa“ prašymas jas priteisti netenkinamas.

 

Vadovaudamasis CPK JANĮ 54-55 straipsniais, 290-291 straipsniais, teismas

                                                  

 n u t a r i a :

 

        Kreditoriaus VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos skundą dėl 2021-09-03 bendrovės kreditorių komiteto posėdžio metu priimto nutarimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu atmesti.

        BUAB “Žemkasa” nemokumo administratoriaus prašymą dėl bylinėjimosdi išlaidų priteisimo atmesti.

        Nutartis per 7 dienas nuo kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

 

Teisėja                               Birutė Simonaitienė 

                                          


Paminėta tekste:
  • 3K-3-56-421/2015
  • 3K-3-141/2012
  • e3K-3-399-219/2018
  • 3K-3-132-684/2015
  • e2-730-381/2018
  • 2-1562-381/2017
  • CK
  • CK6 6.3 str. Prievolių dalykas
  • CK6 6.102 str. Atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą
  • e3K-3-313-611/2019
  • 3K-3-199/2008
  • e2-546-381/2017
  • 2-1233-781/2019
  • CPK
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • e3K-3-196-313/2017
  • e3K-3-443-969/2017