Civilinė byla Nr. 2A-53-368/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06925-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.11.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

 

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 14 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovei V. E. K. dėl skolos už teiktą šilumos energiją priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių energija“ ieškiniu prašė iš atsakovės V. E. K. priteisti 611,36 Eur už teikiamas paslaugas, 11,10 Eur delspinigius (2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.), 28,00 Eur žymini mokestį.

2.       Nurodė, kad ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), registruotas V. K. asmeninės nuosavybės teise. V. K. (duomenys neskelbtini) mirė, palikimą po jo mirties priėmė V. E. K. Laikoma, kad taip šalių prijungimo būdu buvo sudaryta sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnis). Ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į Butą, o atsakovė ja naudojasi. Atsakovė nesilaiko sutartinių įsipareigojimų ir už tiekiamas paslaugas laiku neatsiskaito. 2018 m. lapkričio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu atsakovė yra skolinga ieškovei 611,36 Eur už tiektą šilumos energiją. Nors rašytinė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais.

3.       Pastate taikomą šilumos paskirstymo metodą iš Tarybos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų parinko tiekėjas. Pastate šiluma paskirstoma nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. pagal Tarybos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-183, patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodu Nr. 4, (toliau – Metodas Nr. 4, taikomas metodo variantas pagal mokėjimų skaičiavimo laikotarpį. Vadovaujantis Metodu Nr. 4, apskaičiuojant vartotojui priskiriamą apmokėti šilumos kiekį, cirkuliacijai taikomas vienas iš Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos, patvirtintos Tarybos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-116 (toliau – Metodika), 2 priedo 3 punkte įtvirtintų normatyvų. Metodikos 2 priedo 3 punkte įtvirtinti vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) tipinėms sistemoms. Vadovaujantis Metodo Nr. 4 9 punktu, pastato šilumos kiekis, suvartotas karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) kiekvienam vartotojui yra priskiriamas proporcingai jam nustatytam vidutiniam energijos sąnaudų normatyvui karšto vandens temperatūrai palaikyti, įtvirtintam Metodikoje. Tai yra, vartotojui priskiriamas apmokėti šilumos kiekis cirkuliacijai apskaičiuojamas pastate suvartotą šilumos kiekį cirkuliacijai dauginant iš priskyrimo koeficiento, kuris nustatomas vartotojo buto karšto vandens sistemos cirkuliacijos normatyvą dalinant iš visų vartotojų karšto vandens sistemų cirkuliacijos normatyvų sumos.

4.       Minėtas teisinis reglamentavimas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar bute naudojamas karštas vanduo. Bute karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovai nėra demontuoti. Karšto vandens cirkuliacinės sistemos vamzdynai įrengti Bute, todėl dėl juose cirkuliuojančio karšto vandens neišvengiamai susidaro šilumos nuostoliai. Pastato bendraturčiai nepasinaudojo savo teise parengti bei su Taryba suderinti individualų šilumos paskirstymo metodą, todėl ieškovė vykdydama šilumos paskirstymą pagal Metodo Nr. 4 nuostatas, turėjo taikyti labiausiai karšto vandens tiekimo sistemą atitinkančius karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvus. Atsižvelgiant į tai, kad karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovai nėra iškelti iš Buto patalpų, tai yra Bute yra įrengtas karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovas, atsakovei pagrįstai apskaičiuoti mokėjimai už būstui priskirtą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, kurie apskaičiuoti taikant tinkamą buto karšto vandens sistemos cirkuliacijos normatyvą 80 kWh/būstui per mėnesį. Ieškovė vykdydama šilumos paskirstymą laikydamasi Metodo Nr. 4 nuostatų, taikė labiausiai karšto vandens tiekimo sistemą atitinkantį karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvą, t. y. 80 kWh/būstui per mėnesį energijos sąnaudų karštam vandeniui ruošti normatyvą. Atsakovė nepilnai apmoka Bendrovės pateiktas sąskaitas, gautos įmokos dydžiu pirmiausiai dengiama seniausia skola (CK 6.54–6.55 straipsniai).

5.       Atsakovė E. K. atsiliepime į ieškinį prašė AB „Šiaulių energija“ ieškinio netenkinti kaip nesdąžiningai pareikšto ir nepagrįsto. Nurodė, kad bendro naudojimo karšto vandens tiekimo stovai neskirti naudoti energiją jos buitinėms reikmėms, o taip pat buvo V. K. maksimaliai apsaugoti nuo šilumos nuostolių. Atsakovės bute esantys jos, kaip vartotojo, karšto vandens įrengimai nėra prijungti prie karšto vandens tiekimo tinklo, todėl šios paslaugos dėl karšto vandens ir šilumos karšto vandens temperatūros palaikymui sutartis nėra sudaryta. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, todėl  ieškovės pretenzija dėl sąskaitose paslaugų eilutėje Nr. l pateikiamų mokėjimo sumų yra nepagrįsta. Buto šildymo mokesčiai iki 2022 m. gruodžio 1 d. yra apmokėti, todėl jokių skolų nėra.

6.       AB „Šiaulių energija“, vienašališkai nustatantis paslaugų tiekimo sąlygas, nėra pasitikėjimą keliantis paslaugų tiekėjas, todėl paslaugų teikimo sutarties su ieškove nei atsakovė, nei jos vyras V. K. nesudarė. AB „Šiaulių energija“ 2010 metais atsiuntus raštą dėl šildymo ir karšto vandens tiekėjo pasirinkimo, vienareikšmiškai buvo pasirinkti alternatyvūs ekologiški ne ieškovo siūlomi šilumos ir karšto vandens gavimo variantai. Apie tai raštu buvo informuota AB „Šiaulių energija“. Ieškovei buvo pateikta DNSB (duomenys neskelbtini) butų savininkų ir DNSB pirmininkės sutikimai dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) atjungimo nuo ieškovės šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų. Dalyvaujant DNSB atstovams, pirmininkei, specialistui, atsakingam už šilumos ūkį, o taip pat AB „Šiaulių energija“ atstovui, Bute buvo visiškai atjungtas nuo bendro naudojimo paduodamo ir grįžtamo karšto vandens tiekimo stovų „gyvatukas“ ir karštas vanduo. AB „Šiaulių energija“ atstovas užfiksavo paskutinius karšto vandens skaitiklio parodymus, pagal kuriuos buvo atsiskaityta ir vėliau jokių problemų dėl karšto vandens skaitiklio parodymų deklaravimo dėl paslaugos „Karštas vanduo“, tai yra faktiškai dėl karšto vandens tiekimo iš AB „Šiaulių energija“ atsisakymo, nebuvo nei iš ieškovės, nei iš UAB „Šiaulių vandenys“. Nesant cirkuliacijos, tai yra kai pas vartotoją nėra „gyvatuko“ ir atjungtas nuo stovų karšto vandens tiekimas, vartotojui teoriškai paskaičiuojami karšto vandens tiekimo stovų šilumos nuostoliai, perskaičiavus eurais apie 0,5 Eur. Esant atjungtam karšto vandens naudojimui ir kai pas vartotoją vonioje nėra „gyvatuko“, šilumos kainą už cirkuliaciją (dabar sąskaitoje „Šiluma karšto vandens temperatūros palaikymui“) skaičiuoti jokio pagrindo nėra. Atjungus Butą nuo ieškovės karšto vandens tiekimo sistemos ir perdavus ieškovei visus karšto vandens atjungimo dokumentus, ieškovės atstovai keliskart patikrino butą ir įsitikino, kad yra visiškai nenaudojama karšto vandens šiluma, tai yra nėra „gyvatuko“ ir atjungtas fiziškai karšto vandens tiekimas Butui. Stovai yra apsaugoti nuo šilumos nuostolių magistralinių vamzdynų izoliavimui naudojamais „kevalais“, tai yra faktiškai jokių šilumos nuostolių, kaip ieškovas teoriškai skaičiuoja metaliniams neizoliuotiems stovu vamzdžiams, nėra.

7.       Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateiktoje išvadoje nurodė, kad neatitikimų Metodui Nr. 4 nenustatė, konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo teisingai vykdomas šilumos paskirstymas, pagrįstai pateikiamos sąskaitos už patiektą šilumos energiją ir tinkamai apskaičiuojami mokesčiai atsakovei priklausančiam Butui Atsakovės atsiliepime dėstomi argumentai apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) atsijungimą nuo šildymo sistemos ir šilumos nuostolių nebuvimą nėra pagrįsti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės V. E. K. ieškovei AB ,,Šiaulių energija“ 611,36 Eur skolą, 11,10 Eur delspinigius ir 28,00 Eur žyminį mokestį; priteisė valstybei iš V. E. K. 40,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės Bute jos, kaip šilumos energijos vartotojos, įrenginiai buvo prijungti prie energijos tiekimo tinklų. Atsakovės bute 2010 metais buvo pašalintas vonios kambario šildytuvas, vadinamas „gyvatuku“. Buto savininkai neįgyvendino 2010 metais galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (LR ūkio ministro įsakymas „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, 2003 m. birželio 30 d. Nr. 4-258) (toliau – Taisyklės) 292 punkte įtvirtintos tvarkos, jog daugiabučio namo buto ar kitų patalpų karšto vandens įrenginių modernizavimas, remontas, rekonstravimas, atjungimas ir (ar) prijungimas prie šilumos ir (ar) karšto vandens perdavimo tinklų ar pastato karšto vandens sistemos ar kito energijos šaltinio atliekamas vadovaujantis Taisyklių 165–184, 250–264, 281–286 punktuose nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtos procedūros Buto savininkai neįgyvendino, motyvuodami brangumu. Teismas vertino, kad Buto savininkai iš esmės savavališkai atjungė gyvatuką, be projektavimo sąlygų, nedalyvaujant šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, negavus pripažinimo tinkamu naudoti akto, ir padarė išvadą, kad toks atsijungimas yra atliktas pažeidžiant Taisykles, yra neteisėtas, ir pagal Taisykles laikytinas neįvykusiu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovė faktiškai laikytina šilumos sistemos tiekiamos šilumos buitine vartotoja, kiek tai susiję su skaičiuojamais šilumos cirkuliacijos nuostoliais. Teismas pabrėžė, kad atsakovė neatliko teisiškai privalomų veiksmų, todėl pati kalta dėl situacijos.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal gyvatuko atjungimo metu (2010 m.) galiojusio Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį bei pa dabar galiojančią šio įstatymo redakciją, atsijungus išlieka pareiga apmokėti už atsijungusiam asmeniui tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Nagrinėjamu atveju toki mokestį sudaro cirkuliacijos (šilumos nuostolio) mokestis. Ieškovė, apskaičiuodama mokesčius atsakovei, vadovaujasi Metodu Nr. 4. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2023 m. birželio 13 d. išvadoje nurodė, kad pagal esamą situaciją ieškovė taiko pagrįstą metodą. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės apskaičiuoto Butui tenkančios šilumos energijos dydžio ir pasirinkto apskaičiavimo būdo teisingumu.

11.       Teismas sprendė, kad, atsakovės bute gyvatukas atjungtas neteisėtai, todėl nėra pagrindo vertinti, kokie yra šilumos nuostoliai atlikus tokius veiksmus. Teismas pažymėjo, kad butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos įrenginius atjungia pažeisdami Taisykles ar kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 264 punktas). Viena iš tokios atsakomybės formų gali būti laikomas ir formalus energijos cirkuliacijos nuostolių skaičiavimas.

12.       Teismas iš ieškovės pateiktos skolos skaičiuotės nustatė, kad už Butą reguliariai buvo nesumokama mokėti suma – ieškovės skaičiuojama dėl pašalinto gyvatuko stovo cirkuliacijos mokesčio suma nebuvo mokama nuo pat gyvatuko atjungimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus ir laiku už šilumos energiją neatsiskaitė, už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. liko skolinga ieškovei 611,36 Eur ir sprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 611,36 Eur skolą ir 11,10 Eur delspinigius.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė E. K. prašė Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. neįsiteisėjusį sprendimą panaikinti dėl įstatymų pažeidimų; AB ,,Šiaulių energija“ ieškinio netenkinti kaip nesąžiningai pareikštą ir nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Nei apeliantė, nei ankstesnis Buto savininkas sutarties su ieškove nesudarė, todėl teismas nepagrįstai ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip sutartinius bei padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių sudaryta sutartis yra privalomai vykdoma. Atsakovė jokios sutarties dėl karšto vandens tiekimo ir jo neatsiejamos dalies – karšto vandens temperatūros palaikymo, nesudarė, nes atsijungė nuo karšto vandens tinklo, sąžiningai savo sąskaita izoliavo stovus nuo šilumos nuostolių ir niekada nemokėjo už neteikiamos paslaugos dalį – karšto vandens temperatūros palaikymas. Ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais patvirtina faktą, kad jokios prievolės ir jokių sutartinių įsipareigojimų dėl karšto vandens tiekimo ir karšto vandens temperatūros palaikymo nėra, nes nuo atsijungimo momento netaiko Butui karšto vandens apskaitos, neskaičiuoja karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokesčio, tai yra de facto pripažįsta, kad minima paslauga yra neteikiama.

13.2.                      Bendro naudojimo karšto vandens tiekimo stovai neskirti naudoti energiją apeliantės buitinėms reikmėms, taip pat buvo V. K. maksimaliai apsaugoti nuo šilumos nuostolių bei tai, kad jokie apeliantės, kaip vartotojos, karšto vandens įrengimai nėra prijungti prie karšto vandens tiekimo tinklo, todėl šios paslaugos dėl karšto vandens ir šilumos karšto vandens temperatūros palaikymui sutartis jokiu būdu nėra sudaryta, nes prieštarauja CK 6 384 straipsnio nuostatoms.

13.3.                      Teismas, vertindamas ar atsakovė tinkamai atsijungė „gyvatuką“ nuo šilumos tinklų, netiksliai sprendime interpretuoja atsakovės sūnaus parodymus, nes Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o „gyvatuko“ atjungimui nereikalingas specialus projektas dėl paprasto atjungimo nuo energijos tiekimo sistemos, užtikrinant žalos kitiems vartotojams nepadarymą. Ieškovė, piktnaudžiaudama savo, kaip rinkos monopolisto padėtimi, reikalavo iš apeliantės parengti labai brangiai kainuojančius perteklinius projektus.

13.4.                      Namo bendrijos 2016 m. kovo 1 d. pažyma apie pretenzijų nebuvimą gauta praėjus 6 metams po atsijungimo, kas de facto ir de jure reiškia, kad jokių nuostolių ir žalos daugiabučio bendrasavininkams per tuos metus padaryta nebuvo, todėl ieškovės pretenzijos dėl tariamų šilumos nuostolių yra nepagrįstos. Ieškovo vengimas nevykdyti teismo nurodymo pateikti turimas termonuotraukas, įrodančias nuostolių nebuvimą, tik patvirtina ieškovės pretenzijų ir ieškinio nepagrįstumą, dėl tariamų karšto vandens temperatūros palaikymo nuostolių Bute.

13.5.                      Teismas spręsdamas dėl to, ar tinkamai priskirtas šilumos nuostolių skaičiavimo metodas, pasisakydamas, kad atsakovė jokių argumentų nepateikė, išskyrus aplinkybę, kad šilumos nuostolių apskritai nėra“, nevertino atsakovės pateiktų 2023 m. kovo 23 d. argumentų. Ieškovės vartotojams teikiamuose sąskaitose jų bendros šilumos suvartojimo dalyje – eilutėje „Šilumos kiekis, priskirtas pastato bendrosioms reikmėms, kWh“ yra vienareikšmiškai 0,00. Tokiu būdu pagal ieškovo taikomą metodiką atskiros paslaugos kaip bendrai suvartota šiluma nėra, šildymo sezono metu vartotojams, naudojantiems centralizuotai paruošto karšto vandens iš karšto vandens tiekėjo paslaugą pateikiamos apmokėjimui tokios 3 paslaugos pagal eilučių numerius: Eil. Nr. 1 Karštas vanduo Šiluma karšto vandens temperatūros palaikymui; Eil. Nr. 3 Buto šildymas; Eil. Nr. 6KV skaitiklio aptarnavimas. Todėl, atsijungus nuo centralizuoto karšto vandens tiekimo tinklo, lieka 1 paslauga – eilutė Nr. 3 „Buto šildymas“. Eilutės Nr. 1 paslauga yra kompleksinė, tai yra paslaugos dalis – dedamoji šiluma karšto vandens palaikymui (esant prisijungusiam karšto vandens vartotojui) gali būti taikoma pagal ieškovo nurodomą priskirtą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. DNSB (duomenys neskelbtini) Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr.4 (Priedas Nr. 1) tik esant konkrečiam karšto vandens sunaudojimui bute.

13.6.                      Atsižvelgiant į Metodo Nr. 4 1 punkto nuostatas ir galiojančių įstatymų nuostatas dėl apmokėjimų pagal faktinius rodmenis, Metodas Nr. 4 turi būti taikomas vartotojui, esant karšto vandens vartojimo prietaisų pajungimui prie karšto vandens tiekimo sistemos. Cirkuliacijos nuostoliai fiziškai neįmanomi, nes Bute visiškai atjungtas nuo stovų karšto vandens tiekimas, o stovai izoliuoti. Atsižvelgiant į tai, Metode Nr. 4 įtvirtintas reglamentavimas negali būti taikomas, jei bute nenaudojamas karštas vanduo, o taip pat turi būti objektyviai išmatuoti šilumos nuostoliai.

13.7.                      Ankstesnis Buto savininkas V. K. jau buvo nubaustas, todėl bausti už tą patį nusižengimą antrą kartą nėra jokio pagrindo. Teismas spręsdamas, ar ieškovė tinkamai apskaičiavo skolą, visiškai nepasisakė dėl de facto ir de jure nesąžiningai pateikto ir nepagrįsto ieškinio ir akivaizdžiai ignoruodamas pateiktus įrodymus, apdarė išvadą, kad atsakovė nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. liko skolinga ieškovei 611,36 Eur.

13.8.                      Ieškovas teismui pateikė suklastotą dokumentą “Skolos skaičiuotė“, kuriame nurodyta, jog per nuo 2018 m. lapkričio iki 2022 m. rugsėjo nebuvo mokama už Buto šildymui sunaudotą šilumos energiją. Apeliantė pateikė teismui Buto sąskaitas nuo 2018 m. lapkričio iki 2022 m. rugsėjo, kuriose pateiktos 3 eilutėje „Buto šildymas“ mokėjimo sumos, o lentelėje „Atsiskaitomojo laikotarpio informacija“ eilutėje „Apmokėta“ yra ieškovės nurodyta praeitą mėnesį į ieškovo banko sąskaitą pervesta suma. Remiantis ieškovės sąskaitose pateikiama informacija, minimu laikotarpiu į ieškovės sąskaitą pervesta 476,46 Eur tikslinių įmokų Buto šildymui apmokėti. Visi mokėjimai buvo tiksliniai už ieškovės sąskaitoje eilutėje Nr. 3 „Buto šildymas“ nurodytas paslaugos sumas. Jokios kitos nesuteiktos paslaugos ir išlaidos niekada apmokamos nebuvo. 

13.9.                      Nuo 2018 m. lapkričio iki 2022 m. rugsėjo ieškovė pasisavino 455,08 Eur „Patalpų šildymas“ įmokų ir pridėta 166,49 Eur neteiktos paslaugos „Karštas vanduo“, viso 611,36 Eur „Neapmokėtas likutis“ bei priskaičiuota 14,84 Eur delspinigių, kurių neapmokėtas likutis 11,10 Eur. Ieškovė, priskaičiuodama Butui „Šiluma karšto vandens temperatūros palaikymui“ 3,44 Eur mokestį už nenaudojamą paslaugą, bet nekompensuodama Butui visiems butams taikomos kompensacijos, naudoja netinkamą ir diskriminuojančią klaidingą apskaitą.

13.10.                      Ieškovė pateiktoje „Skolos skaičiuotė“ sąmoningai nenurodė 455,08 „Patalpų šildymas“ įmokų sumos bei nepagrįstai pridėjo 166,49 Eur už neteiktas paslaugas „Karštas vanduo“, viso 611,36 Eur „Neapmokėtas likutis“ bei priskaičiuota 14,84 Eur delspinigių. Atsakovė Buto šildymo visus mokesčius yra sumokėjusi. Minėta „Skolos skaičiuotė“ yra suklastota, todėl ieškovės ieškinį teismas tenkino nepagrįstai.

13.11.                      Atsakovės sūnus prašė atidėti teismo posėdį, nes atsakovė posėdžio dieną susirgo, tačiau teismas bylą išnagrinėjo, nedalyvaujant atsakovei ir niekam neatstovaujant jos interesų. Be to, skundžiamas teismo sprendimas priimtas remiantis pasenusiomis taisyklėmis ir poįstatyminiais aktais, todėl prieštarauja galiojančioms imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

14.       Ieškovė AB „Šiaulių energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-857-1028/2023 palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis, Butas asmeninės nuosavybės teise priklauso V. K. Palikimą po jo mirties priėmė V. E. K. Laikoma, kad tarp šalių konkliudentiniais veiksmais sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. prijungimo būdu sudaryta sutartis (CK 6.384 straipsnis). Tokiu būdu tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai – ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į atsakovei priklausantį butą, o atsakovė ja naudojasi. Tačiau Atsakovė nesilaiko sutartinių įsipareigojimų ir už tiekiamas paslaugas tinkamai ir laiku neatsiskaito, todėl nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki  2022 m. rugsėjo 30 d. susidarė 611,36 Eur skola.

14.2.                      Vadovaujantis Metodo Nr. 4 9 punktu, pastato šilumos kiekis, suvartotas karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) kiekvienam vartotojui yra priskiriamas proporcingai jam nustatytam vidutiniam energijos sąnaudų normatyvui karšto vandens temperatūrai palaikyti, įtvirtintam Metodikoje. Tai yra, vartotojui priskiriamas apmokėti šilumos kiekis cirkuliacijai apskaičiuojamas pastate suvartotą šilumos kiekį cirkuliacijai dauginant iš priskyrimo koeficiento, kuris nustatomas vartotojo buto karšto vandens sistemos cirkuliacijos normatyvą dalinant iš visų vartotojų karšto vandens sistemų cirkuliacijos normatyvų sumos. Taigi, tokiu būdu kiekvienai paslaugai suskaičiuotų šilumos kiekių suma yra lygi įvadinio šilumos apskaitos prietaisu išmatuotam šilumos kiekiui, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė siekia pasinaudoti ir pasipelnyti susidariusia situacija.

14.3.                      Minėtas teisinis reglamentavimas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar bute naudojamas karštas vanduo. Bute karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovai nėra demontuoti. Karšto vandens cirkuliacinės sistemos vamzdynai įrengti Bute, todėl dėl juose cirkuliuojančio karšto vandens neišvengiamai susidaro šilumos nuostoliai. Karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovai nėra iškelti iš Buto patalpų, tai yra Bute yra įrengtas karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovas, todėl ieškovė apskaičiavo atsakovei mokėjimus už būstui priskirtą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, kurie apskaičiuoti taikant tinkamą buto karšto vandens sistemos cirkuliacijos normatyvą 80 kWh/būstui per mėnesį.

14.4.                      Reikalavimai ieškovės mokėjimo sąskaitai yra nustatyti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priede nustatyta mokėjimo sąskaitoje šilumos ir karšto vandens vartotojui pateikiama privalomoji informacija: priskaičiuotos sumos už kiekvieną Bendrovės atsiskaitomuoju laikotarpiu vartotojui patiektą prekę ir suteiktą paslaugą, bei suskaičiuotą visą mokėjimo sumą už atsiskaitymo mėnesį. Minėtuose teisės aktuose yra nustatyta, kad atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita ir vartotojas su šilumos tiekėju atsiskaito apmokėdamas jam pateiktą mokėjimo sąskaitą. Vartotojui pilnai nesumokėjus mokėjimo sąskaitos, įmoka įskaitoma Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Kadangi Atsakovė nepilnai apmoka Bendrovės pateiktas sąskaitas, todėl gautos įmokos dydžiu pirmiausiai dengiama seniausia skola (CK 6.54 straipsnis).

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

15.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

 

Dėl apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų

 

16.       Pasibaigus terminui atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti ir pirmosios instancijos teismui išsiuntus bylą apeliacinės instancijos teismui, 2024 m. sausio 16 d. Šiaulių apygardos teisme gautas apeliantės E. K. paaiškinimas į ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą.

17.       Apeliacinis procesas pradedamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo asmeniui padavus apeliacinį skundą ir jį teismui priėmus (CPK 306, 315 straipsniai). Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus byloje kilusiais klausimais. Dėl šių procesinių dokumentų formos ir turinio, pateikimo tvarkos CPK nustatyti specialūs reikalavimai; po to, kai yra priimamas apeliacinis skundas, kitai bylos šaliai sudaroma galimybė pateikti dėl apeliacinio skundo atsiliepimą (CPK 318 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). CPK nenustatyta šalims procesinės teisės teikti teismui kitokius, negu šiame kodekse išvardyti, procesinius dokumentus.

18.       Apeliantė teisę į apeliaciją įgyvendino pateikdama apeliacinį skundą, jame išdėstė visus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, skundo pagrindu pradėtas ir vyksta procesas instancinės teismo sprendimo peržiūros tvarka. Apeliantė paaiškinime į ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą, iš esmės papildo apeliacinio skundo turinį, formuoja naujus reikalavimus, tokiu būdu pažeisdama CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 17 punkte nurodytus argumentus, nenustatęs pagrindo daryti išlygas iš CPK 323 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, nusprendžia nepriimti apeliantės teikiamų rašytinių paaiškinimų.

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

 

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2022 m. lapkričio 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas V. K. nuosavybės teise (t 1, b. l. 5). Iš 2022 m. gyventojų registro išrašo nustatyta, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5). 2022 m. kovo 14 d. Testamentų registro išrašo duomenimis, V. K. palikimą priėmė atsakovė V. E. K. (t. 1, b. l. 6–7). 2010 m. balandžio 28 d. pranešimu V. K. informavo ieškovę AB „Šiaulių energiją“, kad karšto vandens ruošimui naudos UAB „Šiaulių vandenys“ į butą tiekiamą vandenį (t. 1., b. l. 149). AB „Šiaulių energija“2010 m. gegužės 7 d. pranešimu informavo V. K., kad daugiabučio namo karšto vandens įrenginiai atjungiami, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka ir nurodė, kokias sąlygos turi būti įgyvendintos atsijungiant nuo karšto vandens įrenginių (t. 1, b. l. 150). DNDB (duomenys neskelbtini) pirmininkė 2016 m. kovo 1 d. pranešimu ir prie jo pridėti daugiabučio namo gyventojų sutikimai patvirtina, kad DNDB (duomenys neskelbtini) gyventojai Buto savininkui V. K. pretenzijų nereiškė ir neturi (t. 1, b. l. 151–153). 2010 m. birželio 30 d. AB „Šiaulių energija“ apžiūros akte fiksuota, kad Buto savininkas atjungė Bute karštą vandenį ir rankšluosčių džiovintuvą nuo bendro naudojimo stovo, karšto vandens ir cirkuliacinis stovas pakeistas iš plieninio į plastiko (sienelės storis nežinomas) ir uždengė šiluminės izoliacijos kevalais. Tuo pažeidė „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių II skyriaus 292 punktą (t. 1, b. l. 154).  AB „Šiaulių energija“ sąskaitoje už 2022 m. spalio mėn. nurodyta 611, 36 Eur skola, susidariusi už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui (t. 1, b. l. 80).

 

Dėl atsakovės nedalyvavimo teismo posėdyje

 

20.       Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant teismo posėdyje, nors jos sūnus E. K. prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą.

21.       CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas.

22.       CPK 246 straipsnis reglamentuoja bylos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

23.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. birželio 23 d. atsakovei buvo išsiųstas teismo šaukimas į 2023 m. rugsėjo 4 d. 13.15 val. teismo posėdį, išaiškinant neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, numatytas CPK 246 straipsnyje (t. 1. , b. l. 197). Apeliantė neginčija fakto, jog apie paskirtą 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdį buvo informuota. Apeliantė per E. K. elektroninį paštą 2023 m. rugsėjo 4 d. 13.22 val. išsiuntė pirmosios instancijos teismui  pranešimą, kuriame nurodė, jog dėl pakilusio kraujo spaudimo negali atvykti (t. 2, b. l. 5). 

24.       Iš 2023 m. rugsėjo 4 d. pažymos apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą ir teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant atsakovei ir ieškovei sutikus, pirmosios instancijos teismas nutarė nagrinėti bylą iš esmės nedalyvaujant atsakovei.

25.       Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad iki teismo posėdžio pradžios atsakovė būtų pateikusi teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir pateikusi įrodymus tokiam prašymui pagrįsti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė dar iki teismo posėdžio pateikė paaiškinimus, tačiau kartu su jais nepateikė prašymo atidėti teismo posėdžio (t. 1, b. l. 1–4). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė savo procesinėmis teisėmis turėjo naudotis sąžiningai, negalėdama dalyvauti teismo posėdyje, galėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, o pageidaudama pati dalyvauti teismo posėdyje ir negalėdama tai padaryti dėl svarbių priežasčių, ji turėjo iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad net po teismo posėdžio apeliantė nepateikė teismui, jokių įrodymų, kad ji dėl sveikatos problemų negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime. Tokių duomenų nepateikta ir kartu su apeliaciniu skundu.

26.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė apie teismo posėdį, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, buvo informuota tinkamai, apeliantė pirmosios instancijos teismui nei iki teismo posėdžio nei vėliau nepateikė teismui įrodymų apie svarbias neatvykimą į teismo posėdį pateisinančias priežastis, bei į tai, kad iki teismo posėdžio nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei neprašant priimti sprendimo už akių, bylą išnagrinėjęs teismo posėdyje atsakovei nedalyvaujant, proceso teisės normų nepažeidė (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

27.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė byloje buvo aktyvi, pateikė atsiliepimą į ieškinį, eilę paaiškinimų, papildomus įrodymus, be to apeliantė savo argumentus dėl nesutikimo su ieškovės ieškiniu, skundžiamu sprendimu išdėstė apeliaciniame skunde, todėl laikytina, kad apeliantei byloje yra sudarytos galimybės būti išklausytai ir ji šia teisia naudojasi teikdama procesinius dokumentus. Esant šioms aplinkybėms, atmestini apeliantės skundo argumentai, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant, buvo pažeistos apeliantės teisės į tinkamą bylos nagrinėjimą. 

 

Dėl sutarties sudarymo su šilumos energijos tiekėju

 

28.       Apeliantė skunde teigia, kad nei ji, nei ankstesnis Buto savininkas sutarties su ieškove nesudarė, todėl teismas nepagrįstai ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip sutartinius bei padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių sudaryta sutartis yra privalomai vykdoma. Atsakovė atsijungė nuo karšto vandens tinklo, izoliavo stovus nuo šilumos nuostolių ir niekada nemokėjo už neteikiamos paslaugos dalį – karšto vandens temperatūros palaikymas.

29.       CK 1.71 str. 1 d. yra nurodyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.

30.       Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnis). Pabrėžtina, jog energijos pirkimo–pardavimo sutarties formai taikomi bendrieji pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimai.

31.       Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 38 punktas numato, jog šilumos pirkimo-pardavimo sutartis yra šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo ar šilumos vartotojo, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sudaroma sutartis. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnis numato, jog šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų.

32.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).

33.       Nagrinėjamu atveju su atsakove nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovei priklausantis Butas prijungtas prie centralizuotos šildymo tiekimo sistemos, todėl laikytina, kad Butui buvo tiekiama šilumos energija centralizuotomis sistemomis, o ieškovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad būtent konkliudentiniais veiksmais ankstesnis Buto savininkas, išreiškė sutikimą ieškovei tiekti Butui šilumos energiją (duomenų, kad Butas teisėtai atjungtos nuo karšto vandens sistemos, nepateikta). Atsakovė, perėmusi nuosavybės teisę į Butą, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tokiu būdu perėmė ir atsiskaitymo prievolę ieškovei už šios tiekiamą į butą šilumos energiją. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovei tiekiant šilumos energiją į atsakovei priklausantį Butą, tarp ginčo šalių susiklostė faktiniai šilumos energijos vartojimo teisiniai santykiai, atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, jog jos ir ieškovės AB „Šiaulių energija“ nesieja sutartiniai santykiai.

 

        Dėl karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio

 

34.       Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė skolą už šilumos karšto vandens temperatūros palaikymą, vadovaudamasis Metodo Nr. 4 nuostatomis, nes šio metodo nuostatos taikomas vartotojui, esant karšto vandens vartojimo prietaisų pajungimui prie karšto vandens tiekimo sistemos. Apeliantės Bute cirkuliacijos nuostoliai neįmanomi, nes Butas visiškai atjungtas nuo karšto vandens stovų, o stovai yra izoliuoti.

35.       Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad 2010 m. ankstesnis Buto savininkas atjungė Butą nuo pastato karšto vandens sistemos (2010 m. birželio 30 d. AB „Šiaulių energija“ apžiūros aktas), todėl sprendžiant dėl atjungimo teisėtumo taikomi tuo metu galioję teisės aktai.

36.       Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje (2009 m. sausio 12 įstatymo Nr. XI–133 redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. vasario 1 d.) CK 6.390 straipsnio 1 dalies taisyklė buvo detalizuota, nurodant, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). To paties straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį sumoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Analogiškas reglamentavimas nustatytas ir aktualioje Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio redakcijoje (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo Nr. XII-2701 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.).

37.       Pagal 2010 metais galiojusių Taisyklių 292 punktą daugiabučio namo buto ar kitų patalpų karšto vandens įrenginių modernizavimas, remontas, rekonstravimas, atjungimas ir (ar) prijungimas prie šilumos ir (ar) karšto vandens perdavimo tinklų ar pastato karšto vandens sistemos ar kito energijos šaltinio atliekamas vadovaujantis Taisyklių 165–184, 250–264, 281–286 punktuose nustatyta tvarka.

38.       Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato Valdytojo (Administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato Valdytojas (Administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 260 punktas). Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos (Taisyklių 261 punktas). Buto ar kitų patalpų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų - buitinių šilumos vartotojų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo– pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 250.5 punkto nuostatas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento (Taisyklių 262 punktas). Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (Taisyklių 263 punktas).

39.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė į bylą nėra pateikusi įrodymų savo teiginiui pagrįsti, jog Butas yra teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus atjungtas nuo karto vandens tiekimo ir yra pasirašytas Buto savininko ir administratoriaus (DNDB (duomenys neskelbtini)) ir šilumos tiekėjo atjungimo aktas (Taisyklių 260 punktas). Byloje esantis 2010 m. birželio 30 d. AB „Šiaulių energija“ apžiūros aktas paneigia apeliantės teiginį, jog Butas yra teisėtai, pagal teisės aktus atjungtas nuo karšto vandens sistemos (t. 1, b. l. 154). 

40.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą. Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas. Taigi, tiek Civiliniame kodekse, tiek kituose šilumos ūkį bei energijos vartojimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta ne tik vartotojo – daugiabučio namo buto savininko teisė vienašališkai nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atsijungti nuo centrinio energijos tiekimo, bet ir pareiga užtikrinti, kad minimo pobūdžio sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams, t. y. kad vienam iš daugiabučio namo gyventojų nutraukus vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį kiti vartotojai galės netrukdomai naudotis tiekėjo teikiamomis paslaugomis. Sprendžiant klausimą dėl atsijungimo nuo bendrų centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, įrengtų daugiabučiame name, svarbu ne tik užtikrinti konkretaus vartotojo interesus, bet ir visa daugiabučio namo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema besinaudojančių asmenų interesus, t. y. turi būti išlaikyta atitinkamų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, 36 punktas).

41.       Atsižvelgiant į šios nutarties 39 punkte nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė faktiškai laikytina šilumos sistemos tiekiamos šilumos buitine vartotoja, kiek tai susiję su skaičiuojamais šilumos cirkuliacijos nuostoliais.

42.       Pagal Šilumos ūkio įstatyme ir lydinčiuosiuose teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą šilumos sąnaudos karštam vandeniui yra dvejopo pobūdžio: 1) šilumos sąnaudos šalto vandens pašildymui, kurios yra šilumos sąnaudų karštam vandeniui dalis, reiškianti šilumos kiekį šalto geriamojo vandens pašildymui iki teisės aktais nustatytų parametrų; ir 2) šilumos sąnaudos cirkuliacijai, kurios yra šilumos sąnaudų karštam vandeniui dalis, reiškianti šilumos kiekį cirkuliuojančio karšto vandens temperatūros palaikymui ir vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, 45 punktas).

43.       Karšto vandens vartotojai – fiziniai asmenys, kurie karštą vandenį perka savo buities reikmėms su energijos tiekėju sudarytos energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir savo naudojamų šildymo prietaisų nėra atsijungę nuo centralizuotos sistemos, turi pareigą mokėti tiek už šilumos sąnaudas jų vartojamam karštam vandeniui, tiek už šilumos sąnaudas karšto vandens cirkuliacijai (Nutarties Nr. 3K-7-13-916/2017 46–49 punktai).

44.       Asmenys, kurie yra teisėtai atsijungę nuo centralizuoto karšto vandens tiekimo sistemos, t. y. jų naudojami šilumos įrenginiai nėra prijungti prie karšto vandens sistemos, nėra karšto vandens, kurio temperatūrai palaikyti yra skirta cirkuliacija, vartotojai, tačiau daugiabučio namo butų (patalpų) savininkai turi prievolę mokėti karšto vandens cirkuliacijos mokestį, kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) bendraturčiai. Karšto vandens temperatūros palaikymo sistema daugiabučiame name, nepriklausomai nuo to, ar ja naudojasi visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, yra statinio inžinerinės sistemos dalis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis), užtikrinanti šių patalpų funkcionavimą ir tenkinanti jų naudotojų poreikius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 62 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, 50–52 punktai).

45.       Iš aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų išplaukia, kad vertinimas, kokio dydžio mokestį ir už kokias šilumos energijos sąnaudas ieškovei turi (turėjo) mokėti atsakovė, priklauso nuo dvejopo pobūdžio aplinkybių: pirma, ar atsakovė yra teisėtai atsijungusi nuo centralizuotos karšto vandens teikimo sistemos ir nutraukusi karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį, antra, kokie namo karšto vandens inžinerinės sistemos objektai yra atsakovės asmeninėse ar bendraturčių bendrose patalpose.

46.       Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

47.       Vadovaujantis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 4 punktu, kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai parengs ir su Taryba suderins šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, taikomas Tarybos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas, labiausiai atitinkantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus.

48.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Pastate suvartotas šilumos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, yra paskirstomas vartotojams pagal Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo Metodą Nr. 4.

49.       Vadovaujantis Metodu Nr. 4, apskaičiuojant vartotojui priskiriamą apmokėti šilumos kiekį, cirkuliacijai taikomas vienas iš Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos, patvirtintos Tarybos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-116 (toliau – Metodika), 2 priedo 3 punkte įtvirtintų normatyvų. Metodikos 2 priedo 3 p. įtvirtinti vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) tipinėms sistemoms. Vadovaujantis minėtu Metodikos punktu, tais atvejais, kai karšto vandens cirkuliacija yra tik namo rūsyje, taikomas 10 kWh/būstui normatyvas, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete), bet nėra vonios šildytuvo - 80 kWh/ būstui normatyvas, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas -160 kWh/būstui normatyvas, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas - 240 kWh/būstui normatyvas.

50.       Vadovaujantis Metodo Nr. 4 9 punktu, pastato šilumos kiekis, suvartotas karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) kiekvienam vartotojui yra priskiriamas proporcingai jam nustatytam vidutiniam energijos sąnaudų normatyvui karšto vandens temperatūrai palaikyti, įtvirtintam Metodikoje. Tai yra, vartotojui priskiriamas apmokėti šilumos kiekis cirkuliacijai apskaičiuojamas pastate suvartotą šilumos kiekį cirkuliacijai dauginant iš priskyrimo koeficiento, kuris nustatomas vartotojo buto karšto vandens sistemos cirkuliacijos normatyvą dalinant iš visų vartotojų karšto vandens sistemų cirkuliacijos normatyvų sumos.

51.       Atsižvelgiant į tai, kad Bute yra įrengtas karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovas, bei tai, kad Butas yra neteisėtai atsijungęs nuo bendrosios šildymo sistemos, ieškovė tiek ankstesniam Buto savininkui, tiek dabartinei savininkei atsakovei mokėjimus už Butui priskirtą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti apskaičiavo taikant buto karšto vandens sistemos cirkuliacijos normatyvą 80 kWh/būstui per mėnesį.

52.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Taryba atlikusi ieškovės pateiktų Šilumos paskirstymo duomenų patikrinimą, neatitikimų Metodui Nr. 4 nenustatė, ir konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo teisingai vykdomas šilumos paskirstymas, pagrįstai pateikiamos sąskaitos už patiektą šilumos energiją ir tinkamai apskaičiuojami mokesčiai atsakovei priklausančiam Butui (t. 1., b. l. 179–182).

53.       Apibendrinant šio nutarties 46–50 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė vykdydama šilumos paskirstymą pagrįstai taikė Metodo Nr. 4 normas ir mokesčius už Butui pateiktą šilumos energiją paskaičiavo atsižvelgdama, kad Bute yra įrengtas karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovas bei tai, kad Bute nėra vonios šildytuvo. Apeliantės nurodytas teiginys, kad Metodo Nr. 4 normos negali būti taikomos, nes nėra naudojamas kaštas vanduo, nėra pagrįstas jokiais teisės aktais, ir nepaneigia, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog ieškovė teisingai, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, Butui apskaičiavo karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokestį.

54.       Nors apeliantė teigia, kad skolą dėl karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio ieškovė paskaičiavo neteisingai, nes visą laiką mokesčiai pagal ieškovės išrašytas sąskaitas buvo mokami, tačiau visuose procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad mokėjo mokestis tik už Buto šildymą. Iš AB „Šiaulių energija“ sąskaitų išrašytų Butui už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio iki 2022 m. spalio (iki 2022 m. gegužės mėnesio mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) (V. K.), nuo 2022 m. birželio mėnesio mokėtojo kodas duomenys neskelbtini) (V. E. K.) (t. 1, b. l. 25–80) ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. (1, b. l. 135–143) nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. nei ankstesnis Buto savininkas, nei atsakovė nemokėjo ieškovės paskaičiuotų mokesčių už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. netinkamai vykdė pareigą apmokėti už šilumos energiją, todėl susidarė 611,36 Eur skola. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės 611,36 Eur skolą ir 11,10 Eur delspinigius.

 

        Dėl įrodymų vertinimo

 

55.       Apeliantės teigimu, dėl neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių byloje buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas.

56.       Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

57.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), ar neteisingai nustatė faktines aplinkybes byloje. Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, ar neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes.

58.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

59.       Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

60.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju, šalys neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl dėl šių išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                Egidijus Mockevičius